Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Raimondo Buzelio, Albinos Rimdeikaitės ir Egidijaus Tamašausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-11386-285/2015 pagal ieškovės J. L. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei LESTO, trečiajam asmeniui Sodininkų bendrijai „Šatijai“ dėl pažeistų teisių gynimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė J. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama įpareigoti atsakovę AB LESTO per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsikelti transformatorinę KT Sg-479 iš J. L. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) kuriame yra jai nuosavybės teise priklausantis pastatas – sodo pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatas – šiltnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodė, jog minėtame žemės sklype yra savavališkai, be ieškovės sutikimo ir leidimo pastatyta transformatorinė KT Sg-479, kuri buvo laikinai pastatyta ieškovės žemės sklype 1981 metais, ir 2003 metais be ieškovės sutikimo ir leidimo buvo laikinai perstatyta į kitą vietą. Ieškovė yra kreipusis į atsakovę, kad pašalintų transformatorinę, tačiau atsakovė nereagavo. Ieškovė ieškiniu įrodinėja, kad transformatorinė pastatyta be statybą leidžiančių dokumentų ir neteisėtai. Dėl ko ieškovė taip pat yra kreipusis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie aplinkos ministerijos, kuri ginčo nenagrinėjo ir pasiūlė savo teises ginti civilinio proceso tvarka teisme. Ieškovė teigė, kad atsakovė transformatorinės statybą atliko be teisėtų transformatorinės pastatymo dokumentų, kas patvirtina, kad transformatorinė ieškovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype yra pastatyta neteisėtai. Nurodė, kad šios aplinkybės yra konstatuotos ir Kauno apygardos administracinėje byloje Nr. 1-430-422/2014.Atsakovė AB LESTO atsiliepimu į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, pareikštą suėjus ieškinio senaties terminui bei pareikštą netinkamam atsakovui. Be kitų ieškovės nurodytų faktinių aplinkybių, atsakovė papildomai nurodė, kad 1981 metais valstybinėje žemėje buvo pastatyta komplektinė transformatorinė KT-Sg-479, skirta SB „Šatijai“ narių poreikiams. Transformatorinė nuosavybės teise priklauso AB LESTO (iki AB LESTO įkūrimo priklausė įmonėms, kurių teises ir pareigas perėmė AB LESTO). Prie transformatorinėje esančių elektros įrenginių prijungta 0,4 kV elektros oro linija, pastatyta 1980 metais, kurios nuosavybės teisė iki 2010 m. lapkričio 22 d. buvo įregistruota SB „Šatijai“ vardu. 2010 m. lapkričio 9 d. Sutartimi Nr. Pr-10-21000-17531998-04-16 SB „Šatijai“ pardavė Oro liniją AB „VST“, kurios teises ir pareigas perėmė atsakovė. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), įsigijo V. R.. Žemės sklypas buvo privatizuotas su sąlyga, kad būtų laisvas 60 kv. m ploto priėjimas prie KT. Iš V. R. sklypą 1998 m. spalio 12 d. įsigijo J. N., kuri 1999 m. vasario 8 d. dovanojimo sutartimi perleido nuosavybės teisę į žemės sklypą ieškovei J. L.. Atsakovė taip pat nurodė, kad teismas turėtų vertinti ieškinio reikalavimų pagrįstumą, atsižvelgdamas į Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 1 d. sprendime nustatytus prejudicinius faktus. Tuo tarpu ieškovė šioje byloje neturi pagrindo reikalauti, kad transformatorinė būtų visiškai iškelta iš jos žemės sklypo, kadangi, įsigydama žemės sklypą, ji įsigijo jį su transformatorine ir žemės sklypo suvaržymais, ieškovė gali ginti savo teises tik CK 1.138 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu būdu, t. y. prašyti teismo atkurti buvusią iki teisės pažeidimo padėtį – reikalauti, kad transformatorinė būtų perstatytą į tą jos žemės sklypo vietą, kurioje ji buvo teisėtai pastatyta 1981 metais. Atsakovė įrodinėjo, kad ieškovė, gyvendama sodo namelyje, esančiame žemės sklype, kuriame yra pastatyta transformatorinė, sužinojo apie jos teisės pažeidimą 2003 metais, kai transformatorinė buvo perkelta iš žemės sklypo vidurio į kitą žemės sklypo vietą (jo kampą), nuo tada praėjo daugiau kaip 10 metų, todėl ieškinio senaties terminas jau yra suėjęs.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimu ieškinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teismas nurodė, kad ieškinio argumentai turi būti vertinami atsižvelgus į prejudicinius faktus, nustatytus Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 1 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-430-422/2014, kuriame iš byloje esančių duomenų padaryta išvada, jog ginčo transformatorinė ieškovės žemės sklype buvo pastatyta teisėtai, turint statybą leidžiančius dokumentus, todėl ieškovės argumentai dėl 1981 m. transformatorinės statybos ir įrengimo neteisėtumo ir tuo pačiu dėl minėtos statybos savavališko fakto nenustatymo buvo atmesti kaip nepagrįsti. Be to, minėtame teismo sprendime teismas pažymėjo, kad ginčo transformatorinė 1981 m. buvo pastatyta valstybiniame žemės sklype ir skirta SB „Šatijai“ narių poreikiams tenkinti. Tuo tarpu byloje nebuvo duomenų apie tai, kad teisėtas žemės sklypo valdytojas būtų prieštaravęs jos statybai, V. R., tuometinis ginčo žemės sklypo savininkas tokį sutikimą yra davęs. Ginčo sklypas buvo privatizuotas su sąlyga, jog būtų laisvas 60 kv.m. ploto priėjimas prie transformatorinės, todėl ieškovė įsigydama ginčo sklypą kartu įgijo ir jo suvaržymus. Be to 2003 metais ginčo transformatorinė kartu su elektros įrenginiais SB „Šatijai“ iniciatyva, pageidaujant ieškovės žentui, buvo perkelta iš vienos pareiškėjos sklype buvusios vietos į kitą (į sklypo galą), t. y. į dabartinę jos buvimo vietą. 0,4 KV oro linijos elektros tinklų Kadastro ir registro byla Nr. 44/99426 patvirtino, jog po minėtų darbų buvo užfiksuoti skirtingi inžinerinių tinklų duomenys negu buvo nurodyti 1980 m. projekte. Taip pat minėtu sprendimu nustatyta, kad nebuvo pateikta duomenų, patvirtinančių ginčo energetikos objekto (transformatorinės) teisėtą perkėlimą, tuo tarpu AB LESTO nurodė, jog pastotės perkėlimas buvo vykdomas be jos žinios, nesuderinus su bendrove, neteisėtai.Teismas sprendė, kad nesant nustatytam ginčo transformatorinės savavališko pastatymo faktui, ieškovė nepagrįstai reiškia reikalavimą dėl transformatorinės iškėlimo iš jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo. Teismas sutiko su atsakovės atsiliepime į ieškinį išdėstytu argumentu, kad ieškovė, įsigydama žemės sklypą, įsigijo jį su transformatorine ir žemės sklypo suvaržymais. Teismas taip pat sprendė, kad ieškovė gali ginti savo teises CK 1.138 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu būdu – prašydama atkurti buvusią iki teisės pažeidimo padėtį, t. y. reikalauti, kad transformatorinė būtų perstatytą į tą jai priklausančio žemės sklypo vietą, kurioje ji buvo teisėtai pastatyta 1981 metais. Teismas taip pat pažymėjo, kad vadovaujantis Energetikos įstatymo 11 straipsnio 4 dalimi, energetikos objektai, priklausantys energetikos įmonėms, tačiau esantys kitų savininkų žemėje ar statiniuose, esant galimybei gali būti rekonstruojami ar perkeliami žemės ar statinių savininko ir energetikos įmonės susitarimu. Tuo atveju žemės ar statinio savininkas apmoka energetikos įmonėms rekonstravimo ar perkėlimo išlaidas, apie ką ir buvo informuota ieškovė, atsakovės 2011 m. liepos 20 d. raštu dėl transformatorinės SG-479 iškėlimo iš sklypo Nr. 453 SB „Šatijai“ Nr. 42010-518.Dėl ieškinio senaties nurodė, kad ginčo atveju dėl jos taikymo nepasisakytina, kadangi teismas ieškovės pažeistų teisių nenustatė (CK 1.124 str.).

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė J. L. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1.Ginčo transformatorinė, esanti ieškovės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kampe, ties Šiaurės ir Cetrinės gatvių sankirta, yra pastatyta savavališkai ir neteisėtai, tą patvirtina ir Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. liepos 1 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. I-430-422/2014. Tuo tarpu ginčo transformatorinė 1981 m. jai nuosavybės teise priklausančiame sklype pastatyta buvo laikinai, ji nėra pažymėta ir 1986 m. žemės sklypo situacijos plane nei 1998 m. sodo namo techninės apskaitos byloje. Be to, niekada nebuvo nustatyta ir jokių žemės sklypo suvaržymų, tai patvirtina ir žemės sklypo notarinė dovanojimo sutartis, kurioje nurodyta, kad jokių žemės naudojimo apribojimų nėra, servitutų taip pat.

8.2.Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai nevertino ir nepasisakė dėl aplinkybių, jog transformatorinė buvo perstatyta į žemės sklypo kampą dėl to, kad AB VST buvo nurodę, kad transformatorinė yra pastatyta netinkamoje vietoje. Dėl to atsakovė yra atsakinga už transformatorinės pastatymą ginčo žemės sklype teisėtumą. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad neteisėtas atsakovės elgesys, kuomet transformatorinė be jos sutikimo ir neteisėtai buvo perstatyta į jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, pažeidžia jos teises ir teisėtus interesus.

8.3.Pažymi, kad atsakovė iki šiol neturi jos sutikimo ir leidimo naudotis jai nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, tai patvirtinta aplinkybės, kad ji nuolatinai siekia, kad būtų sustabdytas jos teisių pažeidimas. Be to, atsakovė neteisėtai eksploatuoja transformatorinę, kadangi ji pastatyta be jokio projekto, be jokio teisėto suderinimo ir nėra aišku ar ji atitinka tokiam statiniui būtinus reikalavimus , ar nėra pavojinga ją eksploatuoti.

8.4.Nurodo, kad V. R. sutikimas nėra dokumentas patvirtinantis transformatorinės statybą leidžiantis dokumentas – projektas, o aplinkybė kad minėtas asmuo leido prieiti prie transformatorinės, kuri stovėjo žemės sklypo viduryje, nereiškia dėl jos perstatymo į kitą žemės sklypo vietą jos sutikimo ar statybą leidžiančių dokumentų. Be to, sutikimas buvo duotas prieiti prie transformatoriaus, o ne prie transformatorinės.

8.5.2003 metais pašalinus transformatorinę iš jai nuosavybes teise priklausančio žemės sklypo vidurio, laiko, kad atsakovė atsisakė savo turėtos teisės naudotis jos žemės sklypo viduryje esančiu plotu, o norėdama naudotis kita žemės sklypo dalimi, turėjo gauti jos sutikimą. Tuo tarpu, esant pažeistoms jos teisėms, ji turi teisę prašyti, kad jos teisių pažeidimas būtų pašalintas ir neprivalo reikalauti, kad transformatorinė būtų perstatyta į tą jai priklausančią žemės sklypo vietą, kurioje ji buvo teisėtai pastatyta 1981 m.

8.6.Ieškinio senatis netaikytina, kadangi jos teisės yra pažeistos iki šiol, tai yra tęstinis pažeidimas.

Atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ (AB LESTO teisių ir pareigų perėmėja) atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti, palikti Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą, atsakovė nurodo, jog klausimus dėl transformatorinės pastatymo ieškovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype ir vėlesnio jos perstatymo jau yra nagrinėja teismai ne vieną kartą, yra priimti ir įsiteisėja teismo sprendimai, kuriuose jau yra nustatyti faktai ir faktinės aplinkybės, kurios ginčo atveju laikytinos prejudiciniais. Iš teismų išnagrinėtų bylų ir nustatytų faktinių aplinkybių yra aišku, kad transformatorinė 1981 m. pradinėje jos pastatymo vietoje buvo pastatyta teisėtai. Pažymi, kad ieškovė žemės sklypą įsigijo su pastatyta žemės sklypo viduryje transformatorine, nuo kurios jau įgijimo metu buvo pajungta žemės sklypą kertanti 0,4 kW elektros oro linija. Ieškovė žemės sklypą įsigijo su nuosavybės įgijimo metu jau egzistavusiais naudojimo apribojimais. Taip pat nurodo, kad ieškovė reikšdama negatorinį ieškinį turėjo įrodyti dvi sąlygas: tai, kad ji yra turto savininkė ir, kad jos teisės yra pažeistos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė ieškovės teisės pažeidimų, kadangi byloje nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovės teisės yra pažeisto, kokiu būdu ir kokiais veiksmais. Tuo tarpu transformatorinės ir nuo jos prijungtos oro linijos buvimas ieškovės žemės sklype yra pagrįstas įstatyminiu servitutu, todėl nesutinka su ieškovės pozicija, jog atsakovei priklausantys energetikos objektų egzistavimas esamoje vietoje neturi jokio teisinio pagrindo. Be to, transformatorinės laikinumo faktas, kaip tai teigia ieškovė, niekur nėra įrašytas, nepagrįsti ir kiti ieškovės argumentai dėl to, kad pati atsakovė ragino perstatyti ginčo transformatorinę į kitą vietą, kad transformatorinės buvimas gali kelti pavojų jai ir jos šeimai. Pažymi, kad yra suėjęs 10 metų senaties terminas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 str. 2 d., 329 str. 2 d.) CK 4.37 straipsnyje įtvirtinta savininko teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, naudoti, valdyti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Savininkas savo teises gali ginti reikalaudamas pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 str.), taip pat ir kitais CK reglamentuotais savininko teisių gynimo būdais. Taigi, tiek vindikacinio, tiek negatorinio ieškinio prigimtis ir paskirtis yra ginti daikto savininko pažeistas teises – nevaldantis savo turto savininkas reikalauja grąžinti neteisėtai valdomą turtą, pareikšdamas vindikacinį ieškinį, o kai savininkas siekia pašalinti nuosavybės teisės pažeidimą, nesusijusį su valdymo netekimu, pareiškia negatorinį ieškinį.Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad transformatorinė jos žemės sklype pastatyta neteisėtai, todėl negali būti ribojama jos, kaip žemės sklypo savininkės, nuosavybės teisė. Nagrinėjamoje byloje buvo pareikštas negatorinis ieškinys, siekiant apginti žemės sklypo savininkės teises, įpareigojant pašalinti ieškovės žemės sklype stovinčią transformatorinę, skirtą elektros energijos tiekėjo vykdomai veiklai užtikrinti. Ieškovė, reikšdama negatorinį ieškinį CK 4.98 straipsnio pagrindu, turėjo įrodyti, kad ji yra žemės sklypo savininkė ar bendraturtė ir kad atsakovė pažeidė jos, kaip savininkės, teises, t. y. tik savininkas turi teisę ginti savo pažeistas nuosavybės teises.Minėta, kad pagal CK 4.37 straipsnį savininkas turi teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti, tačiau nuosavybės teisė nėra absoliuti ir ši išvada išplaukia tiek iš nurodytos teisės normos, tiek iš CK 4.39 straipsnio 1 dalies, pagal kurį nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo, savininkas gali nevaržomai įgyvendinti nuosavybės teisę, jeigu tai neprieštarauja įstatymui ir nepažeidžia kitų asmenų teisių ir interesų.Energetikos statinys (nagrinėjamoje byloje – transformatorinė) yra skirta viešajam interesui – elektros energijos tiekėjo vykdomai veiklai – užtikrinti, nes elektros energijos tiekimo objektai ir juos valdančios įmonės tenkina ypatingas visuomenės reikmes, todėl sprendžiant ginčą reikšmingos aplinkybės, nustatytos teismų sprendimuose, sprendžiant dėl energetikos objekto teisėtumo (CPK 279 str. 4 d.).Nustatyta, kad iki šios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta civilinė byla, susijusi su ginčo santykiais: civilinė byla pagal pareiškėjos J. L. skundą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims AB LESTO, Sodininkų bendrijai „Šatijai“ dėl rašto panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus. Nurodytoje byloje nustatyti faktai bei pateiktas ginčo santykių kvalifikavimas, turintis reikšmės ir nagrinėjamai bylai. Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. liepos 1 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-430-422/2014 sprendė, jog ginčo transformatorinė 1981 m. ieškovei priklausančiame šiame sklype buvo pastatyta teisėtai, turint statybą leidžiančius dokumentus; ginčo transformatorinė buvo skirta SB „Šatijai“ narių poreikiams tenkinti; byloje nėra duomenų apie tai, kad teisėtas žemės sklypo valdytojas būtų prieštaravęs jos statybai, V. R., tuometinis žemės sklypo Nr. 453 savininkas, sklypą įsigijęs 1998 m. balandžio 16 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi tokį sutikimą yra davęs; bylos duomenimis nustatyta, jog ginčo sklypas buvo privatizuotas su sąlyga, jog būtų laisvas 60 kv.m. ploto priėjimas prie transformatorinės; pareiškėja, įsigydama ginčo sklypą kartu įgijo ir jo suvaržymus. Be to, minėtoje byloje nustatyta, jog 2003 metais ginčo transformatorinė kartu su elektros įrenginiais Sodininkų bendrijos „Šatijai“ iniciatyva, pageidaujant pareiškėjos žentui, buvo perkelta iš vienos pareiškėjos sklype buvusios vietos į kitą (į sklypo galą), t. y. į dabartinę jos buvimo vietą; 0,4 KV oro linijos elektros tinklų Kadastro ir registro byloje Nr. 44/99426 po minėtų darbų buvo užfiksuoti skirtingi inžinerinių tinklų duomenys negu buvo nurodyti 1980 m. projekte; duomenų, patvirtinančių ginčo energetikos objekto (transformatorinės) teisėtą perkėlimą, nėra.Teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose. Įvertinus administracinėje byloje nustatytus faktus apie elektros objekto statybas ginčo sklype, teisėjų kolegija apeliantės argumentą dėl nepagrįsto jos nuosavybės teisių apribojimo pripažįsta nepagrįstu, nes sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog ji-ieškovė neįrodė, jog energetikos statinys 1981 metais žemės sklypo dalyje buvo įrengtas neteisėtai.Pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė, jog nėra duomenų, patvirtinančių teisėtą transformatorinės perkėlimą į kitą vietą, teisėjų kolegijos vertinimu, negali būti vertinama kaip elektros tiekėjo atsisakymas vykdyti veiklą ieškovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Ginčo elektros objektą sudaro ne tik transformatorinė, bet ir oro linijos ir atramos. Vykdant darbus, kuriems buvo būtinas žemės sklypo savininko sutikimas, elektros objektas nebuvo iškeltas iš ieškovės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, t. y. elektros tiekėjas neatsisakė žemės sklypo savininkės suvaržymų.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad statyba laikoma neteisėta, jeigu ji vykdoma arba yra baigta, nesilaikant statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, kokiu metu ir kokie teisės aktų reikalavimai pažeidžiami, neteisėtos statybos kvalifikavimas gali būti nevienodas, nuo to priklauso padarinių šalinimo sąlygos ir aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija v. UAB „Jozita“, bylos Nr. 3K-3-196/2013).Ieškovė ieškiniu prašė teismo įpareigoti atsakovę per 1 mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iškelti savavališkai pastatytą statinį – transformatorinę. Bylą nagrinėjęs teismas konstatavęs, kad objekto perkėlimas buvo vykdomas neturint rašytinio žemės sklypo savininkės sutikimo, atsisakė taikyti apeliantės pasirinktą pažeistų teisių gynimo būdą – įpareigojimą atsakovei iškelti transformatorinę.Remiantis CK 4.98 straipsniu savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje apeliantė gina savo teises CK 1.138 straipsnio 2 punkte nustatytu būdu – įrodinėdama, kad jos žemės sklypui nebuvo jokių suvaržymų ir prašydama teismo įpareigoti atsakovę atkurti buvusią iki teisės pažeidimo padėtį, t. y. iškelti elektros objektą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šis civilinių teisių gynimo būdas yra specifinis, jo taikymo galimybė, be kita ko, priklauso nuo to, ar konkrečiu atveju buvusios iki teisės pažeidimo padėties atkūrimas yra įmanomas, ar padėtis, buvusi iki ieškovės subjektinės teisės pažeidimo, buvo teisėta, ar tokios padėties atkūrimas neprieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 str.). Pripažintina, kad asmuo, ketinantis tapti statytoju, privalo užtikrinti reglamentuojančių statybų veiklą teisės aktų reikalavimų laikymąsi ir susitarti su žemės sklypo savininkais (kitais teisėtais valdytojais ar naudotojais), kurių turtą jis ketina panaudoti statyboms (rekonstrukcijai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. L. ir kt. v. A. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-674/2013). Minėta, kad Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 1 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-430-422/2014 nustatytas prejudicinis faktas, kad sklypui taikyti apribojimai jame įrengiant elektros objektą 1981 metais buvo teisėti. Remdamasis tuo, nagrinėjamoje byloje, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad įpareigojimas atsakovei iškelti ginčo objektą nėra proporcinga priemonė teisių pažeidimui ir siekiamam tikslui atkurti pažeistas teises, prašoma taikyti priemonė suvaržys atsakovės teises labiau negu reikia tikslui pasiekti (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimai ir kt.).Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamos bylos atveju teismui būtinumo ex officio spręsti dėl pažeistos teisės gynimo būdo taikymo, ir taikyti alternatyvų būdą ieškovės teisėms apginti, pagrindo nėra. Pagal bendrąją taisyklę, nuo kurios nukrypti nagrinėjamoje byloje nėra teisinio pagrindo, apsisprendimo teisė dėl prašomo taikyti teisių gynimo būdo priklauso išimtinai asmeniui, manančiam, kad jo teisės pažeistos. Teismas neturi pareigos už asmenį nuspręsti dėl galimo ir tinkamiausio pažeistų teisių gynimo būdo. Teismas nagrinėja bylą asmens suformuluoto ieškinio (skundo) dalyko ir pagrindo ribose. Tai reiškia, kad apeliantei nėra teisinių kliūčių pareikšti reikalavimą atstatyti transformatorinės perstatymu pažeistas teises, taip pat spręsti dėl atsakovės teisės naudotis svetimu turtu. Dėl nustatytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliaciniame skunde nurodytais pagrindais, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Atmetus apeliacinį skundą, apeliantei nepriteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymą Nr. 1R-298/1K-290, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.