- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-07-01
- Bylos Nr.
- I-430-422/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00948-2012-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rimantas Giedraitis, Daina Kukalienė
- Pareiškėjas
- J. L.
- Atsakovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- AB „LESTO“, Sodininkų bendrijos „Šatijai“
- Advokatai
- Rūta Sutkutė
- Kategorijos
- 13.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų J. V. (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Rimanto Giedraičio ir Dainos Kukalienės,
atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos įgaliotai atstovei Vilmai Balandytei,
nedalyvaujant pareiškėjai J. L., trečiojo suinteresuoto asmens Sodininkų bendrijos „Šatijai“ atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. L. skundą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims AB „LESTO“, Sodininkų bendrijai „Šatijai“ dėl rašto panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2012 m. rugpjūčio 20 d. raštą Nr. (15.2)-2D-11997, įpareigoti atsakovą iš esmės išspręsti pareiškėjos skundą dėl savavališkai pastatytos transformatorinės Sg-479 ir surašyti savavališkos transformatorinės statybos (duomenys neskelbtini) , aktą.
Pareiškėja skunde (I t., b.l. 5-7) ir jos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) . Šiame žemės sklype yra pareiškėjai nuosavybės teise priklausantis sodo pastatas ir pastatas – šiltnamis. Minėtame žemės sklype be pareiškėjos sutikimo 1981 metais laikinai buvo pastatyta transformatorinė KT Sg-479. Apie 2005 metus be pareiškėjos sutikimo ir leidimo transformatorinė buvo perstatyta į kitą vietą tame pačiame sklype. Kadangi pareiškėja nebuvo davusi sutikimo transformatorinės jos žemės sklype statybai ir perstatymui, transformatorinės statyba neteisėta. 2012 m. rugpjūčio 1 d. pareiškėja pateikė atsakovui skundą dėl savavališkos statybos nustatymo ir savavališkos statybos padarinių pašalinimo. Atsakovas 2012 m. rugpjūčio 20 d. priėmė sprendimą Nr. (15.2)-2D-11997 (toliau–ir Sprendimas), kuriame nurodė, jog transformatorinė neatitinka įstatyme nustatytų statinio požymių, todėl negali būti laikoma statiniu ir jai netaikomos įstatymo nuostatos dėl savavališkos statybos. Pareiškėjos ir jos atstovės nuomone, transformatorinė yra statinys, kadangi turi laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus, taip pat ji yra nekilnojamasis daiktas. Perkelti ar rekonstruoti transformatorinę nesumažinus jos vertės bei neatjungus jos nuo inžinerinių tinklų yra neįmanoma. Be to, ji pastatyta ant pamatų, kurie yra sujungti su žeme, todėl atsakovo argumentas, kad transformatorinė yra kilnojamasis daiktas ir pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) nuostatas nėra statinys, yra visiškai nepagrįstas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. Dl-813 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.06:2010 „Ypatingi statiniai“ (toliau – ir Reglamentas „Ypatingi statiniai“) IV dalies 5 straipsnio 3 punktu, numatyti sudėtingų konstrukcijų ir sudėtingų technologijų statiniai, kurių sąrašas pateiktas 2 lentelėje, ir pagal jos 14 punktą, transformatorinė yra ypatingas statinys. Be to, ji yra neatsiejamai prijungta prie šioje vietovėje elektros tinklų. Pagal Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo (toliau – ir Energetikos įstatymas) 2 straipsnio 12 punktą, elektros tinklai ir jų priklausiniai laikytini energetikos objektais. Todėl transformatorinei statyti taikomos Statybos įstatymo nuostatos, o vadovaujantis minėto įstatymo 27 straipsnio 1 dalimi, statybos valstybinę priežiūrą atlieka Inspekcija, kuri privalėjo objektyviai ištirti savavališkos statybos aplinkybes ir jos kaltininkus įpareigoti pašalinti savavališkos statybos padarinius, tačiau to neatliko, apsiribodama vien formaliu atsakymu.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ( toliau – ir Inspekcija) atsiliepime į skundą (I t., b.l. 24-27) ir jo įgaliota atstovė teismo posėdžio metu su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, jog Inspekcija 2012 m. rugpjūčio 2 d. gavo pareiškėjos skundą, kuriame ji prašė nustatyti nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype esančios savavališkai pastatytos transformatorinės statybos kaltininkus bei įpareigoti juos pašalinti savavališkos statybos padarinius. Tačiau Inspekcija savavališkos statybos fakto nenustatė, kadangi transformatorinė neatitinka Statybos įstatyme nustatytų statinio požymių, todėl negali būti laikoma statiniu, kuriam taikomos pirmiau minėto įstatymo nuostatos. Siekiant nustatyti, ar konkretus daiktas yra statinys pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalį bei 15 dalį, būtina išsiaiškinti, ar jis atitinka abu statinio požymius: yra nekilnojamasis daiktas ir turi sukurtas statybos darbais statybos vietoje laikančiąsias konstrukcijas. Inspekcija nustatė, kad transformatorinė neturi laikančiųjų konstrukcijų, kurios užtikrintų jos mechaninį atsparumą ir pastovumą.Transformatorinė yra metalinis konteineris, sukonstruotas iš metalo plokščių, be pamatų ir nėra tiesiogiai susieta su žeme. Inspekcija tikrina visų naujai statomų ir rekonstruojamų ypatingų statinių statybos neteisėtumą, kitais atvejais statybos teisėtumą tikrina pasirinktinai. Inspekcija netikrina kilnojamųjų daiktų teisėtumo, kaip tai reglamentuota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.2 straipsnio 3 dalyje, kadangi pagal kompetenciją jai priskirtina tikrinti tik statinių, kurie yra apibrėžti Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje, statybos teisėtumą. Kad transformatorinei būtų galima taikyti statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, ji turėtų atitikti nekilnojamojo daikto požymius. Tačiau ji pagal surinkimo požymius yra kilnojamas daiktas. Atsakovas nesutiko, jog pagal Reglamento „Ypatingi statiniai“ 14¹ punktą transformatorinė priklauso sudėtingų konstrukcijų ir sudėtingų technologijų statiniams, kadangi į transformatorinę patenkančių elektros tinklų įtampa neviršija 110 kV ir neturi nei vieno ypatingo statinio požymio, t. y. nėra nei sudėtingų konstrukcijų, nei sudėtingų technologijų statinys. Inspekcijos specialistai, vadovaudamiesi teisingumo, protingumo, sąžiningumo bei įstatymo viršenybės principais negalėjo prieštarauti galiojančių statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams ir surašyti savavališkos statybos aktą, nes tam nebuvo teisinio pagrindo.
Šalies argumentai
Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Lesto“ su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Trečiojo suinteresuoto asmens atstovai nurodė, jog AB „Lesto“ valdo dviejų rūšių transformatorines: metalines ir mūrines. Mūrinės transformatorinės registruojamos Nekilnojamojo turto registre ir laikomos nekilnojamaisiais daiktais, o metalinės transformatorinės nelaikomos nekilnojamaisiais daiktais. Ginčo metalinė transformatorinė – tai fabrike pagamintas metalinis konteineris, kuris buvo atvežtas į vietą ir pastatytas ant gelžbetoninių plokščių. Gelžbetoninės plokštės nėra įkasamos į žemę, jos tiesiog padedamos ant žemės, o metalinis konteineris pritvirtinamas ant plokštės dėl stabilumo. Kadangi konteineris metalinis, o metalas yra yranti medžiaga, todėl tam, kad pagrindas nesurūdytų, transformatorinė pastatoma ant plokščių, siekiant apsaugoti viduje esančius elektros įrenginius nuo sąlyčio su žeme, nuo vėjo. AB „Lesto“ atstovų teigimu, transformatorinė neturi laikančiųjų konstrukcijų, ji surenkama gamykloje, atvežama į vietą. Tai yra kilnojamasis įrenginys. Jei joje kas sugestų, galima transformatorinę pakeisti kita. Tai yra neypatingas statinys. Šiuo metu komplektinės transformatorinės nebestatomos.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Sodininkų bendrija „Šatijai“ su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas iš dalies.
Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2012-08-20 rašto Nr. (15.2)-2D-11997 ( I t., b.l.12), kuriuo nenustatytas savavališkos statybos faktas, teisėtumo ir pagrįstumo.
Pareiškėjos prašomas panaikinti sprendimas buvo priimtas atsakant atsakovui į jos 2012 m. rugpjūčio 1 d. paduotą skundą. Šiame skunde J. L. nurodė, kad jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), esančiame adresu (duomenys neskelbtini) , yra savavališkai, be jos sutikimo pastatyta transformatorinė KTP-Sg-479 bei prašė nustatyti savavališkos transformatorinės statybos kaltininkus ir įpareigoti juos pašalinti savavališkos statybos padarinius ( I t., b.l. 13).
Administracinės bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjai nuosavybės teise priklauso žemės (sodų) paskirties 0.1177 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) ( I t., b.l. 9). Minėtame sklype yra pastatyta transformatorinė KT- Sg-479, kurią valdo AB „Lesto“, jos teisėtą valdymą patvirtina 2011-07-28 Elektros tinklų nuosavybės ribų aktas (I t.,b.l.34). Nors pareiškėja ginčija valdymo teisėtumą, tačiau priešingų įrodymų teismui nepateikė. Pagal CK 4.23 str. 2d. daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai. Transformatorinė buvo sumontuota valstybinėje žemėje 1981 m. ir skirta SB „Šatijai“ narių poreikiams tenkinti ( I t., b.l.33,43-44,48). Ginčo sklypas buvo privatizuotas su sąlyga, jog būtų laisvas 60 kv.m. ploto priėjimas prie transformatorinės. V. R., tuometinis žemės sklypo Nr. 453 savininkas, sklypą įsigijęs 1998 m. balandžio 16 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo –pardavimo sutartimi ( I t., b.l. 48) tokį sutikimą yra davęs (b.l. 51, 60). Pareiškėja J. L. sklypo savininke tapo 1999 m. vasario 8 d. dovanojimo sutarties Nr. GDM-67 pagrindu ( I t. b.l.48).
Iš ginčijamo rašto turinio spręstina, jog buvo atsisakyta konstatuoti savavališkos statybos faktą dėl to, kad transformatorinė neatitinka Statybos įstatyme nurodytų statinio požymių. (I t., b.l.12).
Savavališkos statybos fakto nustatymo ir padarinių šalinio klausimas priskirtinas nagrinėti Inspekcijos kompetencijai. Ginčijamo sprendimo metu galiojusi (2011-12-01, įsigaliojo nuo 2012-07-01) LR Statybos įstatymo 28 straipsnio redakcija numatė, jog Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pareigūnas, atliekantis statybos valstybinę priežiūrą pagal šio Įstatymo jam priskirtą kompetenciją, nustatęs, kad statinys pastatytas ar statomas savavališkai nedelsdamas surašo savavališkos statybos aktą ir atlieka kitus įstatyme nustatytus veiksmus. Įstatymo 2 str. 71 punktas numato, jog savavališka statyba – statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius.
Konkrečiu atveju, nagrinėjant atsakovo priimto sprendimo teisėtumą, ginčui aktualios Statybos įstatymo normos, apibrėžiančios statinio sąvoką. Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodoma, jog statinys – tai pastatas arba inžinerinis statinys, turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus, ir kuris yra nekilnojamasis daiktas. Todėl tam, kad būtų galima spręsti apie transformatorinės KTP-Sg-479 savavališkos statybos faktą, būtina nustatyti, ar minėta transformatorinė atitinka visus statinio požymius, apibrėžtus statybos įstatyme, būtent: 1) ar transformatorinė turi laikančiąsias konstrukcijas, 2) ar laikančiosios konstrukcijos visos (ar jų dalis) buvo sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus; 3) ar transformatorinė yra nekilnojamasis daiktas.
Statybos įstatymo 2 straipsnio 68 dalyje laikančiosios konstrukcijos apibrėžiamos kaip konstrukciniai statinio elementai, kurių svarbiausia paskirtis – laikyti apkrovas (konstrukcijų, įrenginių, sniego, vėjo, žmonių, grunto ir pan.) ir užtikrinti statinio mechaninį atsparumą ir pastovumą. Pagal minėto įstatymo 2 straipsnio 13 dalį statybos sąvoka apibūdinama kaip veikla, kurios tikslas – pastatyti (sumontuoti, nutiesti) naują, rekonstruoti, remontuoti ar griauti esamą statinį. Statybos darbų sąvoka yra išdėstyta minėto įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje, kurioje nurodyta, jog statybos darbai – tai visi darbai, atliekami statant arba griaunant statinį (žemės kasimo, mūrijimo, betonavimo, montavimo, pamatų ir stogų įrengimo, stalių, apdailos, įrenginių paleidimo ir derinimo). Statybos darbai skirstomi į bendruosius (žemės darbai, statybinių konstrukcijų statybos ir montavimo darbai) ir specialiuosius (kiti statybos darbai).
Iš AB „Lesto“ teismui pateikto 1978m. Šiaulių eksperimentinės elektros konstrukcijų gamyklos Komplektinių transformatorinių pastočių (KTP-400-U-1609, KTP-246 PS, 300PS), kurių tipui priskiriama ir ginčo transformatorinė, paso duomenų ir jame esančių pastotės konstrukcijos brėžinių ( II t., b.l. 9-11) matyti, jog minėta pastotė susideda iš dviejų metalinių korpusų iš lakštinio plieno: 1) pagrindinio korpuso ir 2) aukštos įtampos įvado portalo bei iš vamzdinių įvadų, skirtų žemos 0,4 kV įtampos įvadams įrengti. Minėto modelio transformatorinės pastatymas ir montavimas turi būti vykdomas šia tvarka: reikalinga ant pamato pastatyti pagrindinį korpusą, portalą, sumontuoti vamzdinius įvadus, jėgos transformatorių, sumontuoti aukštos ir žemos įtampos linijų laidus. Pagrindiniam korpusui pakelti ant stogo yra numatyti keturi specialūs kabliai, prie kurių tvirtinamas kėlimo lynas su keturiomis atšakomis. KTP pervežimas numatytas krovininiu transportu, turinčiu KTP matmenis atitinkančią krovinių platformą ( II t., b.l. 8, 9-11).
Byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog ginčo transformatorinė buvo pastatyta be pamatų ant dviejų gelžbetoninių (betoninių) plokščių. Tai įrodo 2014 m. kovo 24 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte nurodyti duomenys. Minėtame akte konstatuota, jog (duomenys neskelbtini) esanti transformatorinė yra be pamatų metalinis konteineris, pastatytas ant dviejų gelžbetoninių plokščių ( II t., b.l. 30). Prie minėto akto pateiktame situacijos plane ir fotonuotraukose ( II t., b.l. 31-33) užfiksuota, jog transformatorinės pagrindinis korpusas stovi ant betono plokščių. Šias aplinkybes patvirtina ir trečiojo suinteresuoto asmens AB „Lesto“ atstovų paaiškinimai.
Tačiau byloje nėra duomenų, jog gelžbetoninės plokštės, ant kurių statomas transformatorinės metalinis korpusas būtų sumontuotos gamykloje kartu su korpusu. Minėtos konstrukcijos buvo montuojamos atskirai, dedant jas ant žemės kaip pagrindą, o ant jų tvirtinamas metalinis konteineris. Iš 2014 m. kovo 24 d. prie Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto padarytose nuotraukose matyti, jog metalinis korpusas su gelžbetoninėmis plokštėmis sujungtas metalinėmis kabėmis, kurios pritvirtinamos prie žemės. Taigi visuma byloje surinktų įrodymų leidžia daryti išvadą, jog transformatorinės pastatymui vietoje buvo reikalingi montavimo darbai, kurių metu transformatorinės metalinis korpusas buvo pritvirtintas (uždėtas) ant gelžbetoninių konstrukcijų, kurių paskirtis –laikyti metalinio korpuso (metalinių konteinerių) ir juose esančių elektros įrenginių apkrovas ir užtikrinti statinio mechaninį atsparumą ir pastovumą, apsaugant juos nuo neigiamo aplinkos poveikio. Šias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino ir AB „ Lesto“ atstovai, kurie nurodė, jog gelžbetoninių konstrukcijų paskirtis – statinio stabilumui palaikyti, išvengti tiesioginio sąlyčio su žeme, gelžbetoninės plokštės reikalingos, kad transformatorinė neturėtų sąlyčio su žeme ir kad įrenginys nenugriūtų. Remiantis byloje surinktais duomenimis, darytina išvada, jog ginčo transformatorinė turi laikančiąsias konstrukcijas ir jos buvo sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos (montavimo) darbus, t.y. nustatyti 2 požymiai, būdingi statiniui Statybos įstatymo prasme.
Kaip, jau minėta, tam, kad būtų galima konstatuotas savavališkos statybos faktą, turi būti nustatyti visi statinio požymiai, t.y., be jau nurodytų, turi būti nustatyta, jog tai yra nekilnojamasis daiktas (Statybos įstatymo 2 str. 2 d.).
Statybos teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai nepateikia nekilnojamojo daikto sąvokos. Nekilnojamųjų daiktų sąvokos apibrėžimas įtvirtintas LR civilinio kodekso 1.98 straipsnio 2 ir 4 dalyse, kuriose nurodyta, kad nekilnojamieji daiktai yra žemė ir kiti daiktai, kurie susiję su žeme ir kurių negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties bei iš esmės nesumažinus jų vertės. Daiktai, kuriuos galima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės, laikomi kilnojamaisiais. CK 4.2 straipsnio 3 dalyje yra nurodyta, kad kilnojamieji daiktai pagal prigimtį yra daiktai, kurie iš vienos vietos į kitą gali būti perkelti nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės.
Byloje nustatyta, jog ginčo transformatorinė turi laikančiąsias konstrukcijas, tačiau nėra pastatyta ant pamatų, jos korpusas (metalinis konteineris) sukonstruotas gamykloje ir pastatytas vietoje atliekant iš esmės nesudėtingus montavimo darbus. Minėtos transformatorinės priskiriamos sukomplektuotų transformatorinių pastočių tipui, tai įrodo Komplektinių transformatorinių pastočių (KTP-400-U-1609, KTP-246 PS, 300PS) duomenys (II t., b.l. 9-11). Teismui taip pat nepateikta duomenų apie tai, kad minėta transformatorinė kada nors būtų buvusi įregistruota Nekilnojamojo turto registre kaip nekilnojamas daiktas. Transformatorinėje įrengti elektros įrenginiai ir elektros persiuntimui skirtos kabelių linijos yra laikomi kilnojamaisiais daiktais LR Elektros energetikos įstatymo 75 str. 2 d. pagrindu. Iš bylos duomenų matyti, jog 0,4 kV oro linijos elektros tinklai, kurie yra prijungti prie transformatorinėje esančių elektros įrenginių nuosavybės teise nuo 2003-11-21 įregistruoti nuosavybės teise SB „Šatijai“ vardu ( I t., b.l. 165), 2014-04-02 Nekilnojamojo turto registro duomenimis, minėti elektros įrenginiai įstatymu nuo 2010-11-23 pripažinti kilnojamu daiktu ( b.l. II t., b.l. 29). Pagal aukščiau nurodytus duomenis būtų galima ginčo transformatorinę sąlygiškai priskirti prie kilnojamųjų daiktų, tačiau, teismo nuomone, būtina įvertinti situaciją pagal visumą byloje surinktų duomenų.
Administracinėje byloje surinkti įrodymai–tokio paties tipo ir modelio transformatorinės pase pateiktas KTP pastatymo ir montavimo darbų eigos aprašymas, brėžiniai ( II t., 10-11), Atliktų darbų aktai, protokolai (I t., b.l. 43-44), 1980 m. balandžio 25 d. statybos rangos darbų sutartis, sudaryta tuo metu tarp Respublikinio žemėtvarkos projektavimo instituto kolektyvinio sodo „ Šatijai“ ( šiuo metu SB „Šatijai) ir Energetikos statybos tresto, 1980-04-25 kaip sutarties priedas nurodytos ypatingos sąlygos, 1981-08-25 į balansą perdavimo-priėmimo aktas, 1981 m. rugpjūčio mėn. atsakomybės ribų nustatymo aktai, 1980 m. įžeminimo kontūro paslėptų darbų apžiūros aktai, įžeminimo kontūro varžos matavimo protokolas ( SB „Šatijai“ elektros tiekimo byla, l. 4-7,24, 27), teismui leidžia daryti išvadą, jog kompleksiškai kartu su transformatorinės pastatymu buvo atlikti elektros įrengimų sumontavimo, elektros įtampos įžeminimo darbai, atramų pastatymas, laidų montavimas ant projektinių atramų, 11 km. 0,4 KV elektros linijos nutiesimas, elektros linijų sumontavimas. Šių darbų, teismo nuomone, negalima vertinti atsietai nuo paties transformatorinės pagrindinio korpuso (metalinio korpuso) sumontavimo. Darbų apimtį, kurie buvo numatyti ir atlikti prieš transformatorinės eksploataciją, patvirtina Respublikinio žemėtvarkos projektavimo instituto parengtas 1980 m. elektros tiekimo projektas/Inžinerinių tinklų schema (toliau – ir Elektros tiekimo projektas, Projektas, Inžinerinių tinklų schema). Teismo nuomone, nors pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus ir viešojo registro duomenis transformatorinėje įrengti elektros įrenginiai ir elektros persiuntimui skirtos kabelių linijos yra laikomi kilnojamaisiais daiktais, tačiau minėtą transformatorinę vertinant kaip vientisą energetikos objektą (Energetikos įstatymo 2 str. 8p.), atsižvelgiant į aukščiau nurodytų darbų apimtį ir pobūdį negalima laikyti pagal prigimtį kilnojamu daiktu CK CK 4.2 straipsnio 3 dalyje nurodyta prasme, nes jis negali būti perkeltas iš vienos vietos į kitą nepakeitus jo paskirties ir iš esmės nesumažinus jo vertės.
Administracinės bylos duomenimis nustatyta, jog 1980 m. buvo parengtas Elektros tiekimo projektas, kuriame nurodyta, jog jis išpildytas pagal Kauno elektros tinklų išduotas technines sąlygas Nr. 286 (1980-03-21). Iš minėto Projekto įrašų matyti, jog juo buvo projektuojama orinė 10 KV elektros perdavimo linija ir 0,4 KV elektros perdavimo linija ginčo sklype, jame taip pat nurodyta, jog projektuojama komplektinė TP ( transformatorinė pastotė) ir žemos įtampos elektros kabelis. Minėtų darbų užbaigimą patvirtina 1981-08-25 į balansą perdavimo-priėmimo aktas. Ir nors teismui nepateiktos elektros tinklų išduotos techninės sąlygos, tačiau minėti duomenys, teismo nuomone, yra pakankami padaryti išvadai, jog ginčo transformatorinė šiame sklype buvo pastatyta teisėtai, turint statybą leidžiančius dokumentus, todėl pareiškėjos argumentai dėl 1981 m. transformatorinės statybos ir įrengimo neteisėtumo ir tuo pačiu dėl minėtos statybos savavališko fakto nenustatymo yra nepagrįsti. Pažymėtina, jog ginčo transformatorinė 1981 m. buvo pastatyta valstybiniame žemės sklype, byloje nėra duomenų apie tai, kad teisėtas žemės sklypo valdytojas būtų prieštaravęs jos statybai, bylos duomenimis nustatyta, jog ginčo sklypas buvo privatizuotas su sąlyga, jog būtų laisvas 60 kv.m. ploto priėjimas prie transformatorinės, todėl pareiškėja, įsigydama ginčo sklypą kartu įgijo ir jo suvaržymus, nes pagal CK 4.9 str. nuostatas daiktinės teisės suvaržymai kartu su daiktu perleidžiami naujajam daikto savininkui. Daiktinės teisės suvaržymai laikomi su daiktu susieti įsipareigojimai ( CK 4.9 str. 1d.).
Tačiau nagrinėjant administracinę bylą nustatyta, jog 2003 metais ginčo transformatorinė kartu su elektros įrenginiais Sodininkų bendrijos „Šatijai“ iniciatyva, pageidaujant pareiškėjos žentui, buvo perkelta iš vienos pareiškėjos sklype buvusios vietos į kitą ( į sklypo galą), t.y. į dabartinę jos buvimo vietą. Šias aplinkybes įrodo liudytojų K. M. ( SB „Šatijai“ valdybos nario) bei D. B. paaiškinimai teismo posėdžio metu. Liudytojas K. M. nurodė, jog 2003 m. buvo atlikti transformatorinės rekonstrukcijos darbai, siekiant ją perduoti akcinei bendrovei „Vakarų skirstomieji tinklai, tuo tikslu buvo sudaryta sutartis su UAB „Lugana“, perkėlimo darbų techninis projektas nebuvo parengtas, taip pat nebuvo gautas žemės sklypo savininkės ( pareiškėjos) rašytinis sutikimas. Aplinkybes dėl transformatorinės perkėlimo į kitą ginčo sklypo vietą yra nurodę ir 2013-03-05 teismo posėdžio metu apklausti liudytojais J. N., R.R. N. ir G. B. ( I t., b.l. 80), Jas patvirtina ir byloje surinkti rašytiniai įrodymai – 2001- 2002 m. sklypo planai ( I t., b.l. 61,100), 2013-01-31 Georiba sudarytas ginčo žemės sklypo planas, iš kurio matyti, jog transformatorinės vieta užfiksuota sklypo kampe (I t., b.l. 53), 2003-06-09 Statybos rangos sutartis Nr. 03-01 (toliau –ir Rangos sutartis), sudaryta tarp užsakovo SB „Šatijai“ ir rangovo UAB „Lugana“ dėl 0,4 kV OL remonto ( II t., b.l. 98), 2003m. 0,4kv ETL remonto sąmata, 2003-06-19 SB „Šatijai 0,4 ETL remonto aktas, 2003-06-20 PVM sąskaita- faktūra Nr. 596697, išrašyta UAB „Lugana“ už statybos montavimo darbus pagal sutartį Nr. 03-01, mokėjimo pavedimas. Rangos sutartyje nurodyta, jog buvo atlikti 0,4 kV OL remonto darbai. Iš aukščiau nurodytų remonto darbus patvirtinančių dokumentų matyti, jog buvo atliekami oro linijų ir atramų demontavimo darbai, iš naujo montuojami laidai ir atramos, pasikeitus transformatorinės vietai, akivaizdu, jog buvo iš naujo montuojamas pagrindinis korpusas ir atliekami elektros įrenginių darbai. 0,4 KV oro linijos elektros tinklų Kadastro ir registro byla Nr. 44/99426 patvirtina, jog po minėtų darbų buvo užfiksuoti skirtingi inžinerinių tinklų duomenys negu buvo nurodyti 1980 m. Projekte.
LR Elektros energetikos įstatymo 75 str. 1 dalis numato, jog Elektros energetikos objektai ir įrenginiai statomi Statybos įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Užbaigus šio straipsnio 2 dalyje nurodytų elektros energetikos objektų ir įrenginių statybą, rekonstravimą ar kapitališkai juos suremontavus, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka surašomas statybos užbaigimo aktas. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytų elektros energetikos objektų ir įrenginių statybos užbaigimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
Pagal statybos metu galiojusio STR 1.11.01:2002 Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarkos 7punktą elektros tinklai ir jų priklausiniai priskiriami energetikos statiniams. Pagal minėto STR 10.3punktą energetikos inžinerinių statinių – elektrinių, katilinių, 0,4 kV ir aukštesnės įtampos elektros linijų, pastočių, skirstyklų, magistralinių ir skirstomųjų šilumos tiekimo tinklų bei jų priklausinių tinkamumą naudoti pripažįsta komisija, kurią skiria Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos. Statinio pripažinimas tinkamu naudoti – nustatyta tvarka sudarytos komisijos atliekamas patikrinimas ir patvirtinimas, kad statinys pastatytas pagal statinio projektą ir yra tinkamai įvykdyti statinio projekto sprendiniai, kurie lemia statinio atitiktį Statybos įstatymo nustatytiems statinio esminiams reikalavimams ( STR 1.11.01:2002 9.6p.)
Teismui nepateikta duomenų, patvirtinančių ginčo energetikos objekto (transformatorinės) teisėtą perkėlimą. Tretysis suinteresuotas asmuo AB „Lesto“ nurodė, jog pastotės perkėlimas buvo vykdomas be jos žinios, nesuderinus su bendrove, neteisėtai ( I t., b.l. 110).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. vasario 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-147/2013 konstatavo, jog Inspekcija yra veikiantis pagal savo nuostatus viešojo administravimo subjektas, kuris, be kita ko, yra atsakingas už tai, kad statinių statyba būtų vykdoma teisėtai, ir tam tikslui pasiekti turi teisę (kompetenciją) taikyti atitinkamas poveikio priemones (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. D1-530 patvirtinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos nuostatai). Savavališkos statybos fakto nustatymas ir atitinkamų padarinių taikymas tokios statybos vykdytojams yra Inspekcijos diskrecija. Todėl kaip viešojo administravimo subjektas Inspekcija bet kokiu būdu gavusi informaciją apie galimai savavališką statybą, pagal savo kompetenciją turi patikrinti tokią informaciją, ją įvertinti ir reaguoti į ją teisės aktų nustatytu būdu.
Tačiau administracinės bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovas iš esmės pareiškėjos prašymo dėl savavališkos statybos fakto nustatymo nenagrinėjo, apsiribodamas konstatavimu, jog ginčo objektas nėra statinys. Inspekcijos nurodyta išvada dėl nenustatyto savavališkos statybos fakto buvo padaryta, neatlikus objektyviais faktais pagrįsto tyrimo, nesiimant visų reikalingų priemonių ir būdų pareiškėjos skunde nurodytoms aplinkybėms objektyviai ištirti ir faktams nustatyti, todėl ginčijamas raštas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Kadangi viešojo administravimo subjektas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos konkrečiu neatliko objektyvaus ir išsamaus visų aplinkybių, turinčių įtakos sprendimo pagrįstumui įvertinimo, minėti procedūriniai pažeidimai sudaro pagrindą skundą tenkinti iš dalies, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2012 m. rugpjūčio 20 d. raštą Nr. (15.2)-2D-11997 panaikinti ((ABTĮ 89 str. 1 d. 3 p.), atsakovą įpareigoti išnagrinėti pareiškėjos skundą iš esmės, priimant motyvuotą sprendimą.
Pažymėtina, jog administracinio akto priėmimas, konkrečiu atveju savavališkos statybos fakto nustatymas ir konstatavimas yra Inspekcijos prerogatyva, akto priėmimo motyvai pagal įstatymą privalo būti nurodomi pačiame administraciniame akte, todėl teismas, įpareigodamas atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą, neturi pagrindo nurodyti atsakovui, kokį sprendimą jis turėtų priimti. Remiantis išdėstytais argumentais, įpareigojus skundą išnagrinėti iš naujo, pareiškėjos reikalavimas dėl įpareigojimo atsakovą surašyti savavališkos transformatorinės statybos (duomenys neskelbtini) , aktą bei atlikti su tuo susijusius veiksmus, netenkinamas. Atsakovui iš naujo išnagrinėjus pareiškėjos prašymą, neužkertamas kelias pareiškėjai vėl kreiptis į teismą dėl administracinio akto nuginčijimo, nesutinkant su juo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1punktu, 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2012 m. rugpjūčio 20 d. raštą Nr. (15.2)-2D-11997.
Įpareigoti Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos pareiškėjos J. L. skundą išnagrinėti iš naujo, priimant motyvuotą sprendimą.
Dėl kitos reikalavimų dalies pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.