- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-12-14
- Bylos Nr.
- 2-11386-285/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Janina Narkevičiūtė
- Ieškovas
- J. L.
- Atsakovas
- AB LESTO įgaliotai, J. N., AB LESTO
- Trečiasis asmuo
- Sodininkų bendrijos „Šatijai“
- Advokatai
- Rūta Sutkutė
Kauno apylinkės teismo teisėja Janina Narkevičiūtė, sekretoriaujant Aurelijai Paškevičienei, dalyvaujant ieškovės J. L. atstovei advokato padėjėjai Rūtai Sutkutei, atsakovės AB LESTO įgaliotai atstovei Milai Nordbi, trečiojo asmens Sodininkų bendrijos „Šatijai“ atstovui bendrijos pirmininkui Tautvydui Pasvenskui, nedalyvaujant ieškovei J. L. ir jos įgaliotai atsakovei J. N.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. L. ieškinį atsakovei AB LESTO, trečiajam asmeniui Sodininkų bendrijai „Šatijai“ dėl pažeistų teisių gynimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė J. L. pateiktu ieškiniu prašo įpareigoti atsakovę AB LESTO per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsikelti transformatorinę KT Sg-479 iš J. L. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini); priteisti bylinėjimosi išlaidas (3-5 b. l.). Ieškinyje nurodyta, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Šiame žemės sklype yra ieškovei nuosavybės teise priklausantis pastatas – sodo pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatas – šiltnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtame žemės sklype yra savavališkai, be ieškovės sutikimo ir leidimo pastatyta transformatorinė KT Sg-479, kuri buvo laikinai pastatyta ieškovės žemės sklype 1981 metais, ir 2003 metais be ieškovės sutikimo ir leidimo buvo laikinai perstatyta į kitą vietą. Ieškovė kreipėsi į atsakovę, kad pašalintų transformatorinę, tačiau atsakovė nereaguoja. Ieškovė mano, kad transformatorinė pastatyta be statybą leidžiančių dokumentų ir neteisėtai. Dėl šio teisių pažeidimo ieškovė taip pat kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie aplinkos ministerijos, tačiau ji ginčo nenagrinėjo ir pasiūlė savo teises ginti civilinio proceso tvarka teisme. Nurodo, kad atsakovė transformatorinės statybą atliko be teisėtų transformatorinės pastatymo dokumentų, kas patvirtina, kad transformatorinė ieškovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype yra pastatyta neteisėtai. Šios aplinkybės yra konstatuotos Kauno apygardos administracinėje byloje Nr. 1-430-422/2014.
Atsiliepimas
Atsakovė AB LESTO atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, pareikštą suėjus ieškinio senaties terminui bei pareikštą netinkamam atsakovui (47-52 b. l.). Nurodo, kad 1981 metais valstybinėje žemėje buvo pastatyta komplektinė transformatorinė KT-Sg-479, skirta Sodų bendrijos „Šatijai“ narių poreikiams. Transformatorinė nuosavybės teise priklauso AB LESTO (iki LESTO įkūrimo priklausė įmonėms, kurių teises ir pareigas perėmė LESTO). Prie transformatorinėje esančių elektros įrenginių prijungta 0,4 kV elektros oro linija, pastatyta 1980 metais, kurios nuosavybės teisė iki 2010-11-22 buvo įregistruota SB „Šatijai“ vardu. 2010-11-09 Sutartimi Nr. Pr-10-21000-17531998-04-16 Sodų bendrija „Šatijai“ pardavė Oro liniją AB „VST“, kurios teises ir pareigas perėmė atsakovė. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įsigijo V. R. Žemės sklypas buvo privatizuotas su sąlyga, kad būtų laisvas 60 kv. m ploto priėjimas prie KT. Iš V. R. sklypą 1998-10-12 įsigijo J. N., kuri 1999-02-08 dovanojimo sutartimi perleido nuosavybės teisę į žemės sklypą ieškovei J. L. J. L. 2012-08-01 skundu kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos dėl savavališkos transformatorinės statybos fakto nustatymo ir padarinių pašalinimo, kurį grindė tais pačiais ieškinyje nurodytais argumentais. Inspekciją skundo nenagrinėjo, nurodydama, kad transformatorinė nėra nekilnojamas daiktas, o kilnojamųjų daiktų pastatymas nepatenka į Inspekcijos kompetencijos ribas. J. L. Inspekcijos atsisakymą ištirti situaciją apskundė Kauno apygardos administraciniam teismui, kuris 2013-03-25 sprendimu skundą atmetė, nurodant, kad transformatorinė yra kilnojamas daiktas. AB LESTO administraciniam teismui nurodė, kad jų turimais duomenimis transformatorinė nebuvo perkelta į kitą žemės sklypo vietą nuo jos pastatymo 1980 metais, o jeigu tai buvo padaryta, tai be AB LESTO žinios ir leidimo. J. L. apeliaciniu skundu apskundė Kauno apygardos administracinio teismo sprendimą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris 2013-12-02 nutartimi panaikino Kauno apygardos administracinio teismo 2013-03-25 sprendimą ir įpareigojo iš naujo nagrinėti bylą pirmos instancijos teismui. Kauno apygardos administracinis teismas iš naujo išnagrinėjo ginčą ir priėmė 2014-07-01 sprendimą administracinėje byloje Nr. I-430-422/2014, kuriuo įpareigojo Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos pareiškėjos J. L. skundą išnagrinėti iš naujo, priimant motyvuotą sprendimą. Inspekcija, pakartotinai išnagrinėjusi skundą, priėmė motyvuotą sprendimą transformatorinės perstatymo teisėtumo klausimo nenagrinėti, laikydama transformatorinės perstatymą, neturint žemės sklypo savininkės sutikimo, mažareikšmiu teisės aktų pažeidimu bei nustačiusi, kad transformatorinė buvo perkelta seniau kaip prieš 10 metų. Kauno apygardos administracinio teismo 2014-07-01 sprendimas administracinėje byloje Nr. I-430-422/2014 yra įsiteisėjęs. Bylos nagrinėjimo metu teismas nustatinėjo ir tyrė duomenis, susijusius su transformatorinės pastatymo žemės sklype 1980 metais teisėtumu. Kauno apygardos administracinis teismo 2014-07-01 sprendime nustatė aplinkybės, kad 2003 metais ginčo transformatorinė kartu su elektros įrenginiais Sodininkų bendrijos „Šatijai“ iniciatyva, pageidaujant pareiškėjos žentui R. R. N., buvo perkelta iš vienos pareiškėjos sklype buvusios vietos į kitą (į sklypo galą), t. y. į dabartinę jos buvimo vietą. Taip pat Kauno apygardos administracinio teismo 2014-07-01 sprendime nustatytos faktinės aplinkybės, kurios laikytinos prejudiciniais faktais, kad 1981 metais transformatorinė buvo pastatyta valstybinėje žemėje teisėtai, turint statybą leidžiančius dokumentus; transformatorinę nuosavybės teise valdo AB LESTO; 1981 m. valstybinėje žemėje sumontuota transformatorinė buvo skirta sodų bendrijos „Šatijai“ narių poreikiams tenkinti; 0,4 kV elektros oro linija, prijungta prie transformatorinėje esančių elektros įrenginių, nuosavybės teise priklausė SB „Šatijai“; valstybinės žemės sklypas buvo privatizuotas su sąlyga, jog būtų laisvas 60 kv. m ploto priėjimas prie transformatorinės; V. R., tuometinis žemės sklypo Nr. 453 savininkas, sklypą įsigijęs 1998-04-16 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi, tokį sutikimą yra davęs. J. L. žemės sklypas nuosavybės teise priklauso nuo 1999-02-08; ieškovė, įgydama žemės sklypą kartu įgijo ir jo suvaržymus; transformatorinė į kitą žemės sklypo vietą buvo perkelta be AB LESTO žinios, nesuderinus su bendrove. Atsakovė AB LESTO pagrįstai mano, kad Kauno apylinkės teismas turėtų vertinti ieškinio reikalavimų pagrįstumą, atsižvelgdamas į Kauno apygardos administracinio teismo 2014-07-01 sprendime nustatytus, aukščiau nurodytus prejudicinius faktus. Atsakovės nuomone, ieškovė šioje byloje neturi pagrindo reikalauti, kad transformatorinė būtų visiškai iškelta iš jos žemės sklypo, kadangi, įsigydama žemės sklypą, ji įsigijo jį su transformatorine ir žemės sklypo suvaržymais, ieškovė gali ginti savo teises tik CK 1.138 str. 1 d. 2 p. nustatytu būdu, t. y. prašyti teismo atkurti buvusią iki teisės pažeidimo padėtį – reikalauti, kad transformatorinė būtų perstatytą į tą jos žemės sklypo vietą, kurioje ji buvo teisėtai pastatyta 1981 metais. Atsakovė daro išvadą, kad ieškovė, gyvendama sodo namelyje, esančiame žemės sklype, kuriame yra transformatorinė, sužinojo apie jos teisės pažeidimą 2003 metais, kai transformatorinė buvo perkelta iš žemės sklypo vidurio į kitą žemės sklypo vietą (jo kampą), nuo tada praėjo daugiau kaip 10 metų, todėl ieškinys atmestinas suėjus ieškinio senaties terminui.
Ieškovė J. L. ir jos įgaliota atsakovė J. N. (86-87 b. l.) teismo posėdyje nedalyvavo, teismo posėdžio metu ieškovės J. L. atstovė advokato padėjėja Rūta Sutkutė (32 b. l.) palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė jį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad transformatorinės teisėtą perkėlimą patvirtinančių duomenų nėra pateikta ir šioje byloje, nebuvo nustatyta jokių žemės sklypo naudojimo apribojimų ar servitutų. Ieškovė nesutinka, kad yra praleidusi ieškinio senaties terminą, kadangi jos teisių pažeidimas yra tęstinis pažeidimas.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovės AB LESTO įgaliota atstovė Mila Nordbi (53-54 b. l.) palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytas aplinkybes, prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Trečiasis asmuo Sodininkų bendrija „Šatijai“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdžio metu trečiojo asmens Sodininkų bendrijos „Šatijai“ atstovas bendrijos pirmininkas Tautvydas Pasvenskas (115-116 b. l.) paaiškino, kad transformatorinė buvo pastatyta legaliai, ją perkeliant į kitą vietą, buvo pagerintos sąlygos tiek ieškovei, tiek atsakovei.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais nustatyta, kad Ieškovei J. L. nuo 1999-02-08 nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (7-8, 61-62 b. l.), bei pastatas – sodo pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatas – šiltnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) (9-10 b. l.). Minėtas žemės sklypas nuo 1998-04-16 iki 1998-10-12 priklausė V. R., nuo 1998-10-12 iki 1999-02-08 – J. N., o nuo 1999-02-08 Sutarties Nr. GDM1-670 pagrindu priklauso ieškovei J. L. (61-62, 119-120 b. l.).
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie aplinkos ministerijos 2014-09-05 rašte „dėl Jūsų 2012-08-01 skundo“ Nr. (15.24)-2D-13813 (23-24, 63-65 b. l.), nustatė, kad pietrytinėje minėto ieškovei priklausančio žemės sklypo pusėje, ant gelžbetoninių plokščių yra pastatyta elektros transformatorinė, pastatyta 1981 metais ir 2003 metais perkelta į kitą jos vietą (23-24 b. l.). Į bylą ieškovė pateikė transformatorinės nuotraukas (11-13, 122-126 b. l.), žemės sklypo planą (14-17 b. l.), UAB „Georiba“ 2013-01-25 Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą Nr. 60348 (18-19, 117-118 b. l.), iš kurių matyti, jog transformatorinės vieta užfiksuota sklypo kampe. Prie transformatorinėje esančių elektros įrenginių prijungti Inžineriniai tinklai – 0,4 kV oro linijos elektros tinklai, esantys (duomenys neskelbtini), pastatyti 1980 metais, nuosavybės teise nuo 2004-01-17 iki 2010-11-22 priklausė Sodininkų bendrijai „Šatijai“ (55-56 b. l.), kuri 2010-11-09 Sutartimi Nr. Pr-10-21000-1753 elektros oro liniją perdavė AB „VST“ (57-60, 91-92 b. l.). Šiuo metu minėta transformatorinė priklauso atsakovei AB LESTO (127-128 b. l.).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo materialiųjų ir procesinių teisinių padarinių yra nurodomos šios įsiteisėjusio teismo sprendimo esminės savybės: 1) teismo sprendimo privalomumas; 2) res judicata galia; 3) teismo sprendimo prejudicinė galia. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata ir prejudicinė galia įtvirtinta CPK 279 straipsnio 4 dalyje: sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas. Taigi, teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo prejudicinės galios išraiška įtvirtinta ir CPK 182 straipsnio 2 punkte, kuriame nustatyta, kad šalis ar kitas dalyvavęs byloje asmuo kitose bylose gali remtis teismo sprendimu kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu ir tų faktų jam nereikės įrodinėti. Tam, kad teismo sprendimui būtų pripažinta prejudicinė reikšmė, turi būti konstatuotas visetas reikšmingų prielaidų: prejudiciniais faktais laikytinos teismo sprendimu kitoje byloje nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukuria teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad nustatomas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2009; 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010; 2014 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2014; 2015 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-230-969/2015 ir kt.). Remdamasis nurodyta kasacinio teismo praktika, teismas vertins ieškinio argumentus, atsižvelgdamas, be kita ko, į prejudicinius faktus, nustatytus teismo sprendime, priimtame ir įsiteisėjusiame Kauno apygardos administracinio teismo 2014-07-01 sprendime administracinėje byloje Nr. I-430-422/2014 pagal pareiškėjos J. L. skundą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims AB LESTO, Sodininkų bendrijai „Šatijai“ dėl rašto panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.
Kauno apygardos administracinis teismas 2014-07-01 sprendime administracinėje byloje Nr. I-430-422/2014 (25-31 b. l.) iš byloje esančių duomenų padarė išvadą, jog ginčo transformatorinė šiame sklype buvo pastatyta teisėtai, turint statybą leidžiančius dokumentus, todėl pareiškėjos argumentai dėl 1981 m. transformatorinės statybos ir įrengimo neteisėtumo ir tuo pačiu dėl minėtos statybos savavališko fakto nenustatymo yra nepagrįsti. Teismas pažymėjo, jog ginčo transformatorinė 1981 m. buvo pastatyta valstybiniame žemės sklype ir skirta SB „Šatijai“ narių poreikiams tenkinti; byloje nėra duomenų apie tai, kad teisėtas žemės sklypo valdytojas būtų prieštaravęs jos statybai, V. R., tuometinis žemės sklypo Nr. 453 savininkas, sklypą įsigijęs 1998 m. balandžio 16 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi tokį sutikimą yra davęs; bylos duomenimis nustatyta, jog ginčo sklypas buvo privatizuotas su sąlyga, jog būtų laisvas 60 kv.m. ploto priėjimas prie transformatorinės, todėl pareiškėja, įsigydama ginčo sklypą kartu įgijo ir jo suvaržymus. Nagrinėjant administracinę bylą nustatyta, jog 2003 metais ginčo transformatorinė kartu su elektros įrenginiais Sodininkų bendrijos „Šatijai“ iniciatyva, pageidaujant pareiškėjos žentui, buvo perkelta iš vienos pareiškėjos sklype buvusios vietos į kitą (į sklypo galą), t. y. į dabartinę jos buvimo vietą. 0,4 KV oro linijos elektros tinklų Kadastro ir registro byla Nr. 44/99426 patvirtina, jog po minėtų darbų buvo užfiksuoti skirtingi inžinerinių tinklų duomenys negu buvo nurodyti 1980 m. Projekte. Teismui nepateikta duomenų, patvirtinančių ginčo energetikos objekto (transformatorinės) teisėtą perkėlimą. Bylos nagrinėjimo metu AB LESTO nurodė, jog pastotės perkėlimas buvo vykdomas be jos žinios, nesuderinus su bendrove, neteisėtai.
Kauno apygardos administracinis teismas 2014-07-01 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-430-422/2014 (25-31 b. l.) panaikino Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2012 m. rugpjūčio 20 d. raštą Nr. (15.2)-2D-11997 ir įpareigojo Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos pareiškėjos J. L. skundą išnagrinėti iš naujo, priimant motyvuotą sprendimą.
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie aplinkos ministerijos pakartotinai iš naujo išnagrinėjo J. L. 2012-08-01 skundą ir 2014-09-05 raštu „dėl Jūsų 2012-08-01 skundo“ Nr. (15.24)-2D-13813 (23-24, 63-65 b. l.), J. L. nurodė, naujo nesudėtingo statinio statyba ar nesudėtingo statinio rekonstravimas neturint žemės sklypo savininko sutikimo laikoma mažareikšmiu teisės aktų pažeidimu ir tokiu atveju skundo ar pranešimo nagrinėjimas nutraukiamas. Taip pat skundo ar pranešimo nagrinėjimas nutraukiamas, dėl statybos neturint statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, tačiau pažeidus esminius statinio projekto sprendinius – jei paaiškėja, kad statybos darbai atlikti seniau kaip prieš 10 metų. Todėl Skyrius pagal kompetenciją Transformatorinės pastatymo (perstatymo) teisėtumo klausimo nenagrinės.
Ieškovė J. L., pareikšdama ieškinį dėl savo pažeistų teisių gynimo nurodo, kad dėl transformatorinės pastatymo jos žemės sklype, buvo atleista nuo tikslinių ir nario mokesčių (88-90, 111-113 b. l.). Taip pat ieškovė nurodė, kad transformatorinė yra pavojingas įrenginys, todėl jis kelia grėsmę šiame žemės sklype gyvenančių gyventojų gyvybei, tarp kurių yra ir nepilnametis vaikas (121, 135-136 b. l.).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė J. L. kreipėsi atsakovę AB LESTO dėl transformatorinės KT Sg-479 iškėlimo iš jai priklausančio žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), AB LESTO 2011-07-20 raštu dėl transformatorinės SG-479 iškėlimo iš sklypo Nr. 453 SB „Šatijai“ Nr. 42010-518 (20 b. l.), nurodė, kad transformatorinė Sg-479 pastatyta 1981 metais ir yra skirta tik sodininkų bendrijos „Šatijai“ narių poreikiams tenkinti, projektuojant ir statant transformatorinę buvo gauti visi tuo metu teisės aktų nustatyti suderinimai ir patvirtinimai. Minėtu raštu ieškovė informuota, kad norėdama perkelti transformatorinę, turėtų pateikti paraišką techninėms sąlygoms gauti ir pagal išduotas technines sąlygas savo lėšomis parengti projektą, kurį pateikus, AB Lesto paruoš transformatorinės iškėlimo paslaugos sutartį, o pasirašius sutartį ir apmokėjus sutartyje nustatytą mokestį, atliks projekte numatytus darbus. Taip pat AB LESTO 2014-12-15 rašte „dėl transformatorinės iškėlimo“ Nr. 12210-2232 (21-22 b. l.), ieškovės atstovei nurodė, kad Kauno apygardos teismas sprendime adm. byloje Nr. I-430-422/2014 konstatavo, kad išnagrinėjus bylą, teismui pakanka duomenų padaryti išvadai, jog transformatorinė žemės sklype buvo pastatyta teisėtai, turint statybą leidžiančius dokumentus, todėl pareiškėjos J. L. argumentai dėl 1981 m. transformatorinės statybos ir įrengimo neteisėtumo ir tuo pačiu dėl minėtos statybos savavališko fakto nustatymo yra nepagrįsti. Teismas sprendime nustatė, kad nėra duomenų, patvirtinančių teisėtą transformatorinės perkėlimą į kitą vietą. Jeigu po transformatorinės pastatymo buvo atliktas jos perkėlimas į kitą vietą, tai buvo padaryta be AB Lesto žinios ir leidimo, todėl J. L. galėtų reikalauti tik, kad transformatorinė būtų perstatyta į tą žemės sklypo vietą (asmenų, kurie atliko neteisėtą jos perkėlimą, lėšomis), kurioje ji buvo teisėtai pastatyta, bet ne transformatorinės iškėlimo iš žemės sklypo.
LR Civilinio kodekso 1.138 str. reglamentuoti pažeistų civilinių teisių gynimo būdai. Teismas sprendžia, kad nesant nustatytam ginčo transformatorinės savavališko pastatymo faktui, ieškovė nepagrįstai reiškia reikalavimą dėl transformatorinės iškėlimo iš jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo. Teismas sutinka su atsakovės atsiliepime į ieškinį išdėstytu argumentu, kad ieškovė, įsigydama žemės sklypą, įsigijo jį su transformatorine ir žemės sklypo suvaržymais. Teismas sprendžia, kad ieškovė gali ginti savo teises CK 1.138 str. 1 d. 2 p. nustatytu būdu – prašydama atkurti buvusią iki teisės pažeidimo padėtį, t. y. reikalauti, kad transformatorinė būtų perstatytą į tą jai priklausančio žemės sklypo vietą, kurioje ji buvo teisėtai pastatyta 1981 metais. Lietuvos Respublikos Energetikos įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad energetikos objektai, priklausantys energetikos įmonėms, tačiau esantys kitų savininkų žemėje ar statiniuose, esant galimybei gali būti rekonstruojami ar perkeliami žemės ar statinių savininko ir energetikos įmonės susitarimu. Tuo atveju žemės ar statinio savininkas apmoka energetikos įmonėms rekonstravimo ar perkėlimo išlaidas. Atsakovė AB LESTO 2011-07-20 raštu dėl transformatorinės SG-479 iškėlimo iš sklypo Nr. 453 SB „Šatijai“ Nr. 42010-518 (20 b. l.), ieškovę J. L. informavo apie transformatorinės iškėlimo procedūrą – nurodė, kad norėdama perkelti transformatorinę, turėtų pateikti paraišką techninėms sąlygoms gauti ir pagal išduotas technines sąlygas savo lėšomis parengti projektą, kurį pateikus, AB LESTO paruoš transformatorinės iškėlimo paslaugos sutartį, o pasirašius sutartį ir apmokėjus sutartyje nustatytą mokestį, atliks projekte numatytus darbus.
AB LESTO teisę naudotis kitų asmenų turtu, siekiant tinkamai eksploatuoti energetikos objektus bei kitų asmenų ūkinės veiklos ribojimus energetikos objektų užimamoje teritorijoje numato specialūs energetikos įmonių veiklą reglamentuojantys teisės aktai. Pagal LR Elektros energetikos įstatymo 50 straipsnio 2 dalį, perdavimo sistemos ir skirstomųjų tinklų operatoriams priklausančių elektros energetikos objektų ir įrenginių, esančių kitų asmenų žemėje, eksploatavimui, aptarnavimui, remontui bei naudojimui užtikrinti šiuo įstatymu nustatomi žemės ir kitų nekilnojamųjų daiktų servitutai šių objektų ir įrenginių teisės aktuose nustatytų apsaugos zonų ribose. Kaip jau nustatyta byloje, transformatorinė skirta Sodų bendrijos „Šatijai“ narių poreikiams tenkinti.
Teismas, įvertinęs pateiktus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, teisinį reglamentavimą, ieškinį atmeta kaip nepagrįstą (CPK 177 str., 178 str., 185 str.).
Atsakovė AB LESTO atsiliepime į ieškinį prašė taikyti ieškinio senaties terminą, kadangi ieškovė, gyvendama sodo namelyje, esančiame žemės sklype, kuriame yra transformatorinė, sužinojo apie jos teisės pažeidimą 2003 metais, kai transformatorinė buvo perkelta iš žemės sklypo vidurio į kitą žemės sklypo vietą (jo kampą), nuo tada praėjo daugiau kaip 10 metų, todėl prašo ieškinį atmesti ir tuo pagrindu, kad suėjęs ieškinio senaties terminas.
Ieškovė nesutinka, kad yra praleidusi ieškinio senaties terminą, kadangi jos teisių pažeidimas yra tęstinis pažeidimas.
Netenkinus ieškinio, senaties taikymo klausimas šioje byloje neaktualus, nes ieškinio senatis taikytina tik esant pagrįstam reikalavimui – pažeistai teisei, o šiuo atveju teismas teisės pažeidimo nenustatė (CK 1.124 str.).
Kiti šalių išdėstyti argumentai bei byloje pateikti įrodymai neturi reikšmės teisingam bylos išsprendimui, todėl apie juos teismas nepasisako.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje yra 8,55 Eur (2 b. l.), todėl ieškinį atmetus, šios išlaidos valstybės naudai priteistinos iš ieškovės (CPK 92 str., 96 str.).
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 268 str., 270 str.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 8,55 Eur (aštuonis eurus 55 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Nurodyta suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.