Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų nutartis

2023-02-01 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-63-1130/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-02-01
Bylos Nr.
II-63-1130/2023
Teisminio proceso Nr.
4-39-3-00005-2023-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos
Teisėjas
Erlandas Stanislovaitis (pirm.)
Institucija
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
Kategorijos
Bylos Nr. II-63-1130/2023
Teisminio proceso Nr. 4-39-3-00005-2023-1Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. vasario 1 d.Šalčininkai

Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėjas Erlandas Stanislovaitis, sekretoriaujant Janinai Plančiūnienei,

dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui K. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. gruodžio 9 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. B. 2022 m. gruodžio 9 d. surašytas nutarimas administracinio nusižengimo byloje pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį, dėl to, kad jis 2022 m. lapkričio 4 d. Šalčininkų r., magistralinio kelio Vilnius – Lyda 35 km, vairuodamas automobilį lenkė kitą transporto priemonę vietoje, kurioje pagal kelių eismo taisykles lenkti draudžiama, t. y. lenkė kitą automobilį pėsčiųjų perėjoje ir sankryžoje, pažymėtu kelio ženklu Nr. 201 „Pagrindinis kelias“, jam paskirta 170 Eur bauda ir specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 3 mėnesiams.

Teisme gautas K. B. skundas, kuriuo prašo pakeisti nutarimą – neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba paskirti kuo trumpesniam terminui.

Šalies argumentai

Skunde pareiškėjas nurodė, kad administracinis nusižengimas padarytas gero matomumo vietoje, eismui nesant intensyviam, prieš lenkimo manevrą jis įvertino, kad prie pėsčiųjų perėjos nėra jokio žmogaus ir jis net iš toli neateina link jos, dėl šių aplinkybių visumos turėjo galimybę įvertinti, ar nekelia pavojaus aplinkiniams, tik padarius išvadą, kad lenkimas nė vienam kelių eismo dalyviui nesudaro kliūties ir nėra pavojingas, priėmė sprendimą atlikti lenkimo manevrą, faktiškai jokios žalos niekam ne tik nesukėlė, bet ir nekėlė. Pažymėjo, kad lenkė lėtai važiuojantį traktorių ir net lenkimo metu važiavo kur kas lėtesniu greičiu nei leistinas maksimalus. Pabrėžė, kad jo aplenktos transporto priemonės (traktoriaus) vairuotojas iš esmės važiavo tokiu greičiu, kuris trukdė normalų kitų transporto priemonių eismą, būtent dėl to šią transporto priemonę ir lenkė. Teigia, kad padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo laipsnis nėra tokio dydžio, kad būtų pagrįsta administracinėn atsakomybėn jį traukti būtent sankcijos ribose. Pabrėžė, kad yra dorą ir visuomenei priimtiną gyvenimo būdą pasirinkęs pilietis, (duomenys neskelbtini) metais (duomenys neskelbtini) universitete įgijo (duomenys neskelbtini) laipsnį, nuo 2021 metų dirba mažojoje bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) pareigose, yra sudaręs santuoką, kurioje (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) metais susilaukta sūnaus bei dukros, taigi, jo asmenybė atspindi tik teigiamus piliečio bruožus: pastarasis yra įgijęs išsilavinimą, dirba tikslu gauti legalias pajamas, reikalingas ne tik teisių realizavimui (pvz. pramogoms, malonumams), bet ir pareigų įgyvendinimui (pvz. mokesčių sumokėjimui), gyvena vedybinį gyvenimą. Pažymėjo, kad administracinis nusižengimas yra atsitiktinis, niekaip neatspindintis jo skeptiško, antivisuomeninio požiūrio į galiojančios teisės bei moralės normas, iki aptariamo administracinio nusižengimo nėra padaręs jokio administracinio nusižengimo, kuris užtrauktų teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, praeityje išvis nėra padaręs jokio .administracinio nusižengimo, kas yra vienas objektyviausių įrodymų, kad padarytas administracinis nusižengimas yra visiškai atsitiktinis, jam nebūdingas poelgis, dėl to, net ir švelnesnė administracinio poveikio priemonė ar apskritai jo netaikymas būtų pajėgus įgyvendinti administracinės nuobaudos paskirtį, nes jį paveiktų vien tik bauda bei jo atžvilgiu pradėta administracinio nusižengimo teisena. Paaiškino, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga dėl galimybės dirbti bei dėl pasirūpinimo vaikais. Pažymėjo, kad jo gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), tuo tarpu darbo vieta – (duomenys neskelbtini), neturint teisės vairuoti transporto priemonių, iš esmės neturės galimybės nuvykti į darbo vietą, grįžti iš jos į namus, be to, teisė vairuoti transporto priemones reikalinga ir pačiame darbe, t. y. vykdant tiesiogines savo darbo funkcijas – darbovietėje vykdomos gamybos užtikrinimui (medžiagų, dažų, kitų smulkių priedų atvežimui iš įvairių vietų į darbovietę). Teigia, kad darbovietė, kurioje dirba, yra jo šeimos verslas, ši įmonė yra gavusi Europos Sąjungos ir taip pat Lietuvos biudžeto paramą verslo vystymui, todėl galimybė dirbti bei vykdyti savo tiesiogines pareigas yra ypatingai svarbi, atitinkamai svarbi ir teisė vairuoti transporto priemones. Pabrėžė, kad aptariama specialioji teisė reikalinga ir dėl pasirūpinimo vaikais, t. y. jų nuvežimo į darželį, kuris yra beveik 10 km atstumu nuo jo darbovietės, taip Mano, kad baigęs papildomus vairuotojų mokymus įsakymo nustatyta tvarka, patirs auklėjamąją bei prevencinę priemonę dėl administracinių nusižengimų, jam bus išaiškintos nesaugaus vairavimo priežastys, aplinkybės ir galimos pasekmės, taip pat padėta suvokti, kaip to išvengti, taip pat bus suteikta papildomų žinių apie atsakomybę už KET pažeidimus ir jų padarymo pasekmes. Teigia, kad baudos sumokėjimas sukelia neigiamus suvaržymus ne tik pačiam, bet ir visai jo šeimai – tenka atsisakyti tam tikrų kasdienių poreikių ir pan. Paminėjo, kad baudimą dėl padaryto administracinio nusižengimo jaučia ir tuo aspektu, kad jam teko patirti gėdos jausmą prieš aplinkinius dėl šiai dienai ypač visuomenės smerkiamo pažeidimo padarymo, taip pat dėl to, kad jis nesugebėjo elgtis taip, kaip nustato ne tik teisės, bet ir moralės normos.

Vilniaus apskrities vyriausiasis komisariatas atsiliepimu prašė palikti nutarimą nepakeistą, bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Atsiliepime nurodė, kad nekyla abejonių, jog K. B., nesilaikydamas kelių eismo taisyklių reikalavimų padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, jam paskirta nuobauda individualizuota tinkamai, atitinka ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus, paskirtoji nuobauda savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, keisti nutarimo skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, taip pat nėra faktinio pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies normos bei tenkinti K. B. prašymą – pakeisti skundžiamą nutarimą, neskiriant administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo arba skirti trumpesniam laikotarpiui nei paskyrė Institucija. Pažymėjo, kad skundžiamu nutarimu buvo teisingai nustatyta, jog nebuvo pagrindo konstatuoti, kad sankcijoje nurodytos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo skyrimas prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams. K. B. administracinė nuobauda paskirta už vieną pavojingiausių manevro atlikimą automobiliu – lenkimo draudžiamoje vietoje padarymą, vairuotojas turėjo numatyti galimai kilsiančias pasekmes, tačiau jų nepaisė, o tai, kad gailisi, yra dirbantis, eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, nesudaro pagrindo keisti nutarimą. Teigia, kad K. B. dėl paskirtos nuobaudos patiriami nepatogumai yra adekvatus jo neteisėtos veikos rezultatas, reikalingas nuobaudos tikslams pasiekti.

Teismo posėdžio metu skundą padavęs asmuo pripažino kaltę, gailėjosi, palaikė skunde išdėstytus argumentus.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

Lietuvos Respublikos ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

ANK 420 straipsnio 1 dalyje atsakomybė numatyta už kelių grėsmę eismo saugumui keliančių eismo taisyklių pažeidimus vienu metu ar paeiliui padarymą, lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimą neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlusį (t. y. privertus kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimą, tokią pat pavojingą situaciją sukėlusi įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.

Teismas pažymi, kad nusižengimo padarymo aplinkybės, už jį skirtos piniginės baudos dydis, kaltės klausimas byloje neginčijami, o skunde keliamas administracinio poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo) individualizavimo klausimas, todėl teismas skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą patikrina skundo ribose.

K. B. prašė taikyti jo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas – neatimti teisės vairuoti transporto priemones. Jo prašymas iš esmės motyvuojamas tuo, jog vairavimo teisė jam reikalinga, nes jis dirba, o netekus teisės vairuoti transporto priemones net ir minimaliam terminui, jam būtų apsunkintas darbo ir šeimos pareigų vykdymas. Be to, teigė, kad padarytas administracinis nusižengimas nesukėlė realaus pavojaus kitiems eismo dalyviams.

Teismo vertinimu visas pareiškėjo aukščiau nurodytas aplinkybes patvirtina byloje esantys įrodymai – vaizdo įrašas, K. B. parodymai, kurie visą laiką buvo nuoseklūs ir nesikeitė.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo bei protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pagal vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį gali būti švelninama arba iš viso neskiriama nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-34-507/2015, 2AT-20-942/2016, e2AT-85-697/2016, 2AT-5-303/2017).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).

Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, šio kodekso nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui (ANK 22 straipsnis). Administracinių nuobaudų paskirtis yra: atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo ir prevencinių tikslų, ir abu jie vienodai reikšmingi.

Taigi, byloje nustatyta, kad K. B. nuo administracinės teisenos pradžios neneigė padaręs nusižengimą, dėl jo nuoširdžiai gailisi, kas laikytina jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų ANK 36 straipsnyje, nėra, dirba, jo darbas tiesiogiai susijęs su transporto priemonių vairavimu, išlaiko du mažamečius vaikus, kuriuos taip pat veža į darželį, sutuoktinė neturi vairuotojo pažymėjimo, anksčiau už analogiškas veikas nebaustas ir apskritai per pastarųjų 5 metų laikotarpį neužfiksuota nė vieno administracinio nusižengimo. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismo vertinimu, yra pagrindas taikyti ANK 36 straipsnio 6 dalį ir K. B. administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą skirti trumpesniam negu įstatyme numatytas terminas. Teismo vertinimu vieno mėnesio specialiosios teisės atėmimo terminas padarys pakankamą prevencinį poveikį, pasieks ANK numatytus bausmės tikslus, tačiau neproporcingai neapsunkins K. B. darbinių ir šeimyninių pareigų vykdymo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

nutaria:

K. B. skundą patenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. gruodžio 9 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ir taikant Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnį administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą (teisės vairuoti transporto priemones) K. B. skirti vieno mėnesio terminui.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo pirmosios instancijos teismo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo bet kuriuos teismo rūmus.

Teisėjas Erlandas Stanislovaitis