Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis, 1-365-932/2015

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2015-01-09
Bylos Nr.: 1-365-932/2015
Teisminio proceso Nr.: 1-06-1-00049-2014-8
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Julita Dabulskytė-Raizgienė
Kaltinamasis: T. D., V. D.
Advokatai: Marius Zabita

Kategorijos

1.1.7.2.4Bauda (BK 47 str.)
1.1.6.1Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai asmuo ar nusikalstama veika prarado pavojingumą (BK 36 str.)
1.1.8.1.2Švelnesnės bausmės skyrimas, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui (BK 54 str. 3 d.)
1.2.15.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Baudžiamoji byla Nr. 1-365-932/2015Teisminio proceso Nr. 1-06-1-00049-2014-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.6.1; 1.1.8.1.2; 1.2.15.5.2‘ 1.2.18.11; 1.2.29.1 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. sausio 9 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė,sekretoriaujant Gintarei Makarevičienei,dalyvaujant prokurorui Tadeuš Osipovič,kaltinamiesiems T. D. ir V. D.,kaltinamųjų gynėjui advokatui Mariui Zabitai,

viešame teisiamajame posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje T. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį,

V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, vedęs, (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal BK 223 straipsnio 1 dalį,Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. D. nuo 2012 m. kovo mėn. iki 2013 m. gruodžio mėn., tyčia, panaudodamas netikrus UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, apgaule panaikino V. D. individualios įmonės didelės vertės turtinę prievolę – 87 262,88 Lt mokėtino į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM), o būtent:

jis, nuo 2000-09-04 iki dabar būdamas (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), vadybininku, turėdamas vieningą nusikalstamą tikslą – apgaule sukčiauti mokesčių apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, 2012 m. kovo mėnesį, Vilniaus mieste, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, susitarė su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, jog pastarasis už 15 procentų nuo PVM sąskaitose faktūrose nurodytos sumos atlygį, pateiks jo atstovaujamai (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitas faktūras su įrašytais melagingais duomenimis apie tariamai (duomenys neskelbtini) parduotas prekes bei tokiu būdu bus sumažintas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui mokėtinas pridėtinės vertės mokestis.

Įgyvendindamas nusikalstamą sumanymą, T. D. 2012 m. kovo mėn. – 2013 m. gruodžio mėn. laikotarpiu pateikė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui (duomenys neskelbtini) rekvizitus bei nurodydavo, kokios prekės ir kokiomis kainomis turėtų būti įrašytos juridinio asmens PVM sąskaitose – faktūrose kaip tariamai parduodamos (duomenys neskelbtini), o ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo pateikė T. D. žinomai netikrus UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, jog (duomenys neskelbtini) neva įsigijo prekių už bendrą 502.800,30 Lt sumą tame tarpe 87 262,88 Lt PVM:

UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas faktūras: 2012-06-01 serija RAIM Nr. 85; 2012-06-15 serija RAIM Nr. 90; 2012-07-04 serija RAIM Nr. 108; 2013-07-03 serija RAIM Nr. 202; 2013-08-01 serija RAIM Nr. 209; 2013-09-03 serija RAIM Nr. 215; 2013-10-03 serija RAIM Nr. 222; 2013-11-04 serija RAIM Nr. 235; 2013-12-02 serija RAIM Nr. 240, pagal kurias (duomenys neskelbtini) tariamai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo įvairias statybines medžiagas viso už 464 434,62 Lt, tame tarpe 80 604,37 Lt PVM;

Tęsdamas nusikalstamą veiklą, T. D. žinomai netikrus UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus perdavė V. D., nežinojusiam apie vykdomą nusikalstamą veiką, kuris įtraukė juos į (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą ir minėtų netikrų PVM sąskaitų-faktūrų pagrindu (duomenys neskelbtini) PVM deklaracijose už 2012 m. kovo, gegužės, birželio, liepos, rugsėjo, lapkričio, 2013 m. rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio mėnesius padidinus įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM 87.262,88 Lt sumai, šias žinomai suklastotas PVM deklaracijas 2012-04-25, 2012-05-25, 2012-06-25, 2012-07-25, 2012-09-10, 2012-09-25, 2012-10-25, 2012-11-26, 2012-12-18, 2013-09-25, 2013-10-21, 2013-11-25, 2013-12-20, 2014-01-14 pateikus Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, apgaule buvo panaikinta dalis (duomenys neskelbtini) didelės vertės turtinės prievolės – sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą iš viso 87 262,88 Lt pridėtinės vertės mokesčio.

Tokiu būdu T. D. apgaule panaikino dalį V. D. individualios įmonės didelės vertės turtinės prievolės – 87 262,88 Lt mokėtino pridėtinės vertės mokesčio į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą sumokėjimo. Šiais savo veiksmais T. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje.

T. D. taip pat pagamino, laikė ir gabeno netikrus UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus bei suklastojo tikrus dokumentus – (duomenys neskelbtini) PVM deklaracijas, dėl ko Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas patyrė didelę 87 262,88 turtinę žalą, o būtent:

jis, nuo 2000-09-04 iki dabar būdamas (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), vadybininku, turėdamas vieningą nusikalstamą tikslą – apgaule sukčiauti mokesčių apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, 2012 m. kovo mėnesį, Vilniaus mieste, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, susitarė su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, jog pastarasis už 15 procentų nuo PVM sąskaitose faktūrose nurodytos sumos atlygį, pateiks jo atstovaujamai (duomenys neskelbtini) dokumentus kito juridinio asmens vardu su įrašytais melagingais duomenimis apie tariamai (duomenys neskelbtini) parduotas prekes bei tokiu būdu bus sumažintas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui mokėtinas pridėtinės vertės mokestis.

Įgyvendindamas nusikalstamą sumanymą, T. D. 2012 m. kovo mėn. – 2013 m. gruodžio mėn. laikotarpiu pateikė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui (duomenys neskelbtini) rekvizitus bei nurodydavo, kokios prekės ir kokiomis kainomis turtėtų būti įrašytos juridinio asmens PVM sąskaitose – faktūrose kaip tariamai parduodamos (duomenys neskelbtini), tokiu būdu padėdamas pagaminti netikrus dokumentus, o ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo pateikė T. D. žinomai netikrus UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, jog (duomenys neskelbtini) neva įsigijo prekių už bendrą 502 800,30 Lt sumą tame tarpe 87 262,88 Lt PVM:

2012 m. gegužės 30 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. PRD/12-05-30/09 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas faktūras: 2012-06-01 serija RAIM Nr. 85; 2012-06-15 serija RAIM Nr. 90; 2012-07-04 serija RAIM Nr. 108; 2013-07-03 serija RAIM Nr. 202; 2013-08-01 serija RAIM Nr. 209; 2013-09-03 serija RAIM Nr. 215; 2013-10-03 serija RAIM Nr. 222; 2013-11-04 serija RAIM Nr. 235; 2013-12-02 serija RAIM Nr. 240, pagal kurias (duomenys neskelbtini) tariamai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo įvairių statybinių medžiagų viso už 464 434,62 Lt, tame tarpe 80 604,37 Lt PVM, UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderius: 2012-06-04 serija RAIMS Nr. 00012; 2012-06-07 serija RAIMS Nr. 00013; 2012-06-11 serija RAIMS Nr. 00015; 2012-06-14 serija RAIMS Nr. 00016; 2012-06-18 serija RAIMS Nr. 00017; 2012-06-22 serija RAIMS Nr. 00018; 2012-06-25 serija RAIMS Nr. 00019; 2012-06-29 serija RAIMS Nr. 00020; 2012-07-04 serija RAIMS Nr. 00024; 2012-07-09 serija RAIMS Nr. 00027; 2013-07-03 serija RAIMS Nr. 00044; 2013-07-15 serija RAIMS Nr. 00047; 2013-07-29 serija RAIMS Nr. 00048; 2013-08-01 serija RAIMS Nr. 00052; 2013-08-12 serija RAIMS Nr. 00055; 2013-08-06 serija RAIMS Nr. 00054; 2013-08-19 serija RAIMS Nr. 00056; 2013-08-26 serija RAIMS Nr. 00058; 2013-08-30 serija RAIMS Nr. 00060; 2013-09-03 serija RAIMS Nr. 00063; 2013-09-09 serija RAIMS Nr. 00065; 2013-09-13 serija RAIMS Nr. 00067; 2013-09-18 serija RAIMS Nr. 00070; 2013-09-23 serija RAIMS Nr. 00071; 2013-09-30 serija RAIMS Nr. 00073; 2013-10-03 serija RAIMS Nr. 00074; 2013-10-07 serija RAIMS Nr. 00076; 2013-10-15 serija RAIMS Nr. 00078; 2013-10-21 serija RAIMS Nr. 00079; 2013-10-25 serija RAIMS Nr. 00081; 2013-10-31 serija RAIMS Nr. 00084; 2013-11-04 serija RAIMS Nr. 00086; 2013-11-08 serija RAIMS Nr. 00088; 2013-11-12 serija RAIMS Nr. 00089; 2013-11-15 serija RAIMS Nr. 00092; 2013-11-19 serija RAIMS Nr. 00093; 2013-11-25 serija RAIMS Nr. 00095; 2013-11-29 serija RAIMS Nr. 00096; 2013-12-02 serija RAIMS Nr. 00098; 2013-12-09 serija RAIMS Nr. 00099; 2013-12-16 serija RAIMS Nr. 00101; 2013-12-30 serija RAIMS Nr. 00103, pagal kurios (duomenys neskelbtini) tariamai atsiskaitė su UAB „(duomenys neskelbtini)“;

UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas faktūras: 2012-03-16 serija SOM Nr. 164; 2012-05-02 serija SOM Nr. 168; 2012-09-05 serija SOM Nr. 540; 2012-11-14 serija SOM Nr. 723, pagal kurias (duomenys neskelbtini) tariamai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo įvairių statybinių medžiagų viso už 38 365,68 Lt, tame tarpe 6 658,51 Lt PVM ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderius: 2012-03-16 serija SOMI Nr. 222; 2012-05-02 SOMI Nr. 230; 2012-09-05 serija SOMI Nr. 485; 2012-09-24 serija SOMI Nr. 507; 2012-11-14 serija SOMI Nr. 596, pagal kurios (duomenys neskelbtini) tariamai atsiskaitė su UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Tęsdamas nusikalstamą veiklą ir veikdamas vieninga tyčia, T. D. minėtus žinomai netikrus UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus pateikė V. D., nežinojusiam apie vykdomą nusikalstamą veiką, kuris pasirašė minėtus dokumentus kaip V. D. individualios įmonės vadovas. Tokiu būdu T. D., gavęs iš tyrimo metu nenustatyto asmens žinomai netikrus UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, laikė juos ir gabeno, kol perdavė V. D. pasirašyti, bei, veikdamas per asmenį – V. D., nežinojusį apie vykdomą nusikalstamą veiką, pastarajam pasirašius šiuos dokumentus, pagamino netikrus UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus.

V. D., nežinodamas apie vykdomą nusikalstamą veiką, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas-faktūras įtraukė į (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos registrus ir minėtų netikrų PVM sąskaitų-faktūrų pagrindu (duomenys neskelbtini) PVM deklaracijose už 2012 m. kovo, gegužės, birželio, liepos, rugsėjo, lapkričio, 2013 m. liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio mėnesius padidino įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM 87 262,88 Lt sumai.

Šie netikri ir suklastoti dokumentai buvo panaudoti sukčiaujant, apgaule, (duomenys neskelbtini) naudai, panaikinant dalį šios bendrovės turtinės prievolės – 87 262, 88 Lt mokėtino į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą PVM sumokėjimo, tuo buvo padaryta Lietuvos valstybei – 87 262, 88 Lt turtinė žala.

Tokiu būdu T. D. laikė ir gabeno žinomai netikrus dokumentus, veikdamas per asmenį – V. D., nežinojusi apie vykdomą nusikalstamą veiką, pagamino netikrus UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus bei suklastojo tikrus dokumentus - (duomenys neskelbtini) 2012 m. kovo, gegužės, birželio, liepos, rugsėjo, lapkričio, 2013 m. liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio mėnesių PVM deklaracijas, dėl ko buvo padaryta didelė 87 262, 88 Lt turtinė žala. Šiais savo veiksmais T. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 3 dalyje.

V. D. nuo 2012 m. kovo mėn. iki 2013 m. gruodžio mėn. aplaidžiai tvarkė V. D. individualios įmonės buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti šios įmonės veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2012 m. kovo mėn. - 2013 m. gruodžio mėn., o būtent:

jis, nuo 1998-03-19 iki dabar būdamas (duomenys neskelbtini), į. k. 124410642, registruotos adresu (duomenys neskelbtini), vadovu ir steigėju,

vadovaujantis 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio l dalies nuostata, kad „už apskaitos organizavimą, pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, to paties įstatymo 10 straipsnio 6 dalies nuostata „Individualios įmonės apskaitą, be šio straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų, gali tvarkyti tos įmonės savininkas“, būdamas atsakingas už (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos organizavimą bei pats tvarkydamas buhalterinę apskaitą,

vadovaujantis to paties Įstatymo 14 straipsnio 2 dalies nuostata, kad „už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“, būdamas atsakingas už jo pasirašomų dokumentų tikrumą ir teisėtumą, nuo 2012 m. kovo mėnesio iki 2013 m. gruodžio mėnesio, pažeisdamas

2001-11- 06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (toliau - BAĮ):

4 straipsnio nuostatas - "ūkio subjektas tvarko apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams"; 12 straipsnio 1 dalies nuostatas - "visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais ir apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus, ar įvykus";13 straipsnio 1 dalies nuostatas - „įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus“;16 straipsnio 1 dalies nuostatas - "ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose" (Įmonė apskaitos registruose įregistravo realiai neįvykusias ūkines operacijas);

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimo Nr. 179 “Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo” 6 punkto nuostatas, jog „kasininkas išmoka pinigus tik kasos išlaidų orderyje nurodytam fiziniam asmeniui. Jeigu pinigai išmokami pagal įgaliojimą, kasos išlaidų orderio tekste nurodomas (po faktiško pinigų gavėjo vardo ir pavardės) įgaliotinio vardas, pavardė, paso arba kito asmens tapatybę įrodančio dokumento pavadinimas, numeris ir gyvenamoji vieta. Jeigu pinigai išmokami pagal mokėjimo žiniaraštį, prieš gavėjo parašą kasininkas įrašo žodžius „pagal įgaliojimą“. Įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas įgaliojimas pridedamas prie kasos išlaidų orderio arba mokėjimo žiniaraščio“,

dėl aplaidumo neįsitikino sandorių tarp (duomenys neskelbtini) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei (duomenys neskelbtini) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ tikrumu, pasirašė T. D. jam pateiktus netikrus dokumentus:

bei šiuos dokumentus įtraukė į (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, dėl ko į (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos registrus buvo įrašyti duomenys apie faktiškai neįvykusias ūkines operacijas, kurios nėra susijusios su turto, įsipareigojimų dydžio pasikeitimu ir iškreipia tikrąją ūkinę, komercinę, finansinę būklę bei duomenis apie įmonės turtą.

Tokiu būdu V. D. iškreipė tikrąją (duomenys neskelbtini) ūkinę-finansinę būklę, dėl ko negalima iš dalies nustatyti (duomenys neskelbtini) turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2012 m. kovo mėn. – 2013 m. gruodžio mėn. Šiais savo veiksmais V. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje.

Kadangi kaltinamieji T. D. ir V. D., kurie yra kaltinami apysunkio ir sunkaus (T. D.) bei nesunkaus (V. D.) nusikaltimų padarymu, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta kaltais ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, o su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Apklausiamas teisiamajame posėdyje kaltinamasis T. D. parodė pilnai pripažįstantis savo kaltę dėl abiejų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų. Nurodė dirbantis savo tėvo įmonėje ((duomenys neskelbtini)), užsiimančioje restauravimo darbais, vadybininku. Jis yra atsakingas už objektų suradimą, prekių suradimą, jų užsakymą, sutarčių sudarymą. Nusikalstamus veiksmus atliko, norėdamas užsidirbti pinigų. Kartą viename iš objektų išsikalbėjo su asmeniu, vardu S. (tikslių jo duomenų nežino), ir pastarasis jam pasiūlė savo paslaugas, t. y. pasiūlė pateikti dokumentus, kuriuose būtų nurodyta neva jo tėvo įmonė iš kažkokios įmonės (įmonių) perka prekes su V. J. toks pasiūlymas tiko. Buvo sutarta, kad jis mokės 15 proc. nuo sąskaitoje nurodytos sumos. Su S. bendraudavo telefonu (kokiu numeriu negali pasakyti, pastarajam skambindavo iš išankstinio papildymo kortelės), pasakydavo, kokių prekių reikia, kokios daugmaž yra jų kainos. Tuomet S. paruošdavo dokumentus (sutartis, sąskaitas-faktūras, kasos pajamų, išlaidų orderius) ir susitikimų metu jam perduodavo. Šiuo metu negali tiksliai pasakyti, kiek kartų buvo susitikę, susitikimai būdavo skirtingose vietose. Perdavus dokumentus, jis iškart nurodytam asmeniui sumokėdavo sutartą sumą, t. y. 15 proc. Nuo nurodytos sumos, mokėdavo grynais. Kaltinamojo teigimu, sąskaitose-faktūrose nurodytos operacijos buvo fiktyvios, realiai jokių sandorių nei su UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo. Vėliau laukdavo tinkamos progos ir gautas sąskaitas-faktūras bei kasos pajamų orderius pateikdavo savo tėvui V. D.. Kategoriškai patvirtino, kad jo tėvas nieko nežinojo apie šį nusikalstamą sumanymą. Tėvas juo pasitikėjo, o jis (kaltinamasis) savo ruožtu stengėsi nesukelti jokio įtarimo, dokumentuose būdavo nurodytos tokios prekės, kurios iš tiesų buvo reikalingos įmonės veikloje. Tėvui paaiškindavo, kad surado reikalingų prekių, kurių įsigijimui reikia pinigų. Labai gailisi dėl tokių savo veiksmų, viskas kilo iš neapgalvoto ir aplaidaus noro užsidirbti. Pažymėjo, jog VMI padaryta žala yra pilnai atlyginta. Išsamesnius parodymus davė ikiteisminio tyrimo metu, kuriais prašo vadovautis (t. 4, b. l. 132-133).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis T. D. kaltu prisipažino pilnai ir parodė, jog nuo 1998 m. dirba (duomenys neskelbtini), kuri registruota (duomenys neskelbtini). Įmonė atlieka pastatų restauravimo darbus. Įmonės faktinė buvimo vieta yra (duomenys neskelbtini). Jis tėvo įmonėje dirba vadybininku ir yra atsakingas už objektų suradimą, sandorių sudarymą, sutarčių pasirašymą, medžiagų pirkimą, medžiagų transportavimą, sąskaitų pateikimą V. D.. 2009 m. viename iš objektų, tikslios vietos neprisimena, susipažino su vyru, vardu S. (pavardės ir kontaktinių duomenų nežino). 2012 m. pradžioje jis atsitiktinai susitiko su S. ir pastarasis pasiūlė įsigyti apskaitos dokumentus, kuriuose būtų užfiksuota, jog jo tėvo įmonė neva tai perka prekes ar paslaugas iš kokios nors įmonės ir už tai sumoka grynaisiais pinigais. S. nurodė, kad realiai jokių prekių ar paslaugų pardavimo nebūtų. Jis suprato, kad tokios sąskaitos būtų fiktyvios, tačiau jam reikėjo tokių dokumentų, nes reikėjo grynųjų pinigų prekių užpirkimui be dokumentų. Su S. iš karto susitarė dėl atlygio: nuo kiekvienos išrašytos PVM sąskaitos-faktūros nurodytos sumos bei kasos išlaidų orderyje nurodytos sumos, jis turės sumokėti grynais pinigais 15 procentų nuo sąskaitoje nurodytos sumos. Jie sutarė, jog S. kito susitikimo metu paduos duomenis, kurie turi būti nurodyti PVM sąskaitoje faktūroje: jo tėvo firmos rekvizitai, prekių pavadinimas ir suma, o S. organizuos suklastotų PVM sąskaitų faktūrų ir kasos pajamų bei išlaidų orderių išrašymą pagal jo pateiktus duomenis. Kai turės reikiamus dokumentus, S. jam paskambins. Viskas ir vyko pagal šį susitarimą: jis iš savo telefono numerio, kurio nurodyti negali, nes tai buvo išankstinio apmokėjimo „Pildyk“ numeris, skambindavo S. ir jie susitikdavo įvairiose Vilniaus vietose, kuriose S. paduodavo reikiamus duomenis. S. telefono numerio nurodyti negali, nes savo telefono aparato neišsaugojo, o mintinai jo numerio nepamena. Praėjus savaitei ar dviem S. jam paskambindavo ir sutartoje vietoje jie susitikdavo, kur S. jam paduodavo jau surašytus įmonių UAB „(duomenys neskelbtini)“ arba „UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus: sutartis, PVM sąskaitas faktūras, kasos pajamų ir išlaidų orderius. Jis patikrindavo, ar išrašyti jam reikiami dokumentai, po ko perduodavo S. 15 procentų nuo PVM sąskaitoje faktūroje išrašytos sumos. Pinigų perdavimas vyko iš karto po PVM sąskaitų-faktūrų bei kasos išlaidų orderių perdavimo. Jam reikėjo suklastotų pirkimo PVM sąskaitų faktūrų, nes paprastai jis pirkdavo prekes iš fizinių asmenų, nes jos būdavo ženkliai pigesnės. Dėl tos priežasties pigesnės būdavo ir jo tėvo įmonės paslaugas bei tokiu būdu buvo galima konkuruoti su kitomis įmonėmis. Prekes pirkdavo už pinigus, kurie buvo išimami iš jo tėvo įmonės banko sąskaitos „Swedbank“. Kiek pamena, pinigus išimdavo jo tėvas, po ko paduodavo jam, kad galėtų vykdyti prekių pirkimus. Fiziniai asmenys negalėdavo ar nesutikdavo išrašyti pardavimo dokumentų, dėl ko jis negalėjo pateisinti išlaidų, kurios buvo patiriamos jo tėvo firmoje. Iš S. gautas UAB „(duomenys neskelbtini)“ arba „UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas faktūras bei kasos pajamų orderius jis pateikdavo savo tėvui V. D., kad pastarasis juos pasirašytų. V. D. apie vyriškį vardu S. nieko nežinojo ir nežino. Tėvas juo visiškai pasitikėjo. Visi dokumentai buvo įtraukti į tėvo įmonės apskaitą, jų pagrindu užpildytos reikiamos deklaracijos, kurios buvo pateikiamos valstybinei mokesčių inspekcijai (t. 3, b. l. 143-145, 151)

Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis V. D. savo kaltę pilnai pripažino. Nurodė esantis (duomenys neskelbtini) savininkas ir vadovas, tačiau realiai didžiąja dalimi jis dirba kaip restauratorius. Įmonėje nėra asmens, atsakingo už buhalterinės apskaitos tvarkymą, todėl supranta, kad atsakomybė už apskaitos tvarkymą tenka jam. Būtent jis ir tvarkė buhalterinę apskaitą. Pats buhalterinio išsilavinimo neturi, tačiau pasikonsultuodavo ir darydavo taip, kaip atrodė esant tinkama. Jis pilnai pasitikėjo savo sūnumi T. D., kuris įmonėje dirbo vadybininku. Į pastarojo pareigas įėjo prekių suradimas, jų nupirkimas. Būtent jis sudarinėjo sandorius. Neturėjo jokio pagrindo įtarinėti sūnų, todėl niekada netikrindavo dokumentų, kuriuos šis jam pateikdavo. Sąskaitose-faktūrose nurodytos prekės buvo reikalingos įmonės veiklai. Jis pats nieko nei apie UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ nežinojo, nebuvo susitikęs su šių įmonių atstovais. Visus pateiktus dokumentus įtraukdavo į įmonės buhalterinę apskaitą. Sūnui perduodavo grynuosius pinigus. Supranta, kad neturėjo teisės pasirašyti sūnaus pateiktus kasos pajamų orderius, kuriuose būdavo nurodyta, kad būtent jis sumokėjo nurodytiems asmenims nurodytas pinigų sumas. Savo veiksmus vertina neigiamai ir gailisi dėl jų. Šiuo metu sudarė apskaitos paslaugų teikimo sutartį, kad ateityje nebeiškiltų problemų dėl netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo (t. 4, b. l. 133).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis V. D. savo kaltę pagal BK 223 straipsnio 1 dalį pripažino pilnai ir parodė, jog jis apie 1973 m. įgijo tapybos ir meninio dažymo specialybę. Iki 1998 m. dirbo darbų vadovu (duomenys neskelbtini), kuri vykdė pastatų restauravimo veiklą, 1998 m. minėta įmonė bankrutavo. Jis kartu su grupe minėtos įmonės darbuotojų nusprendė įkurti atskirą įmonę, kurios vardu galėtų tęsti analogišką veiklą pagal savo specialybes. Tuo tikslu 1998 m. buvo įkurta (duomenys neskelbtini), kurios savininku ir direktoriumi tapo jis. Jis realiai organizavo ir vykdė veiklą šios įmonės vardu. Metams bėgant įmonė iš valstybinių įstaigų įgijo reikiamus sertifikatus restauravimo veiklai vykdyti. Pradžioje veiklos rinka buvo laisva, o vėliau atsirasdavo vis daugiau vietinių ir tarptautinių konkurentų. Įmonė veiklą daugiausia vykdė Vilniuje, Po 2011 m. įmonėje nuolat dirbdavo vidutiniškai apie 12 darbuotojų. Įmonė veiklai turėjo daugiausia tik smulkius įrankius, iš stambesnių buvo tik pastoliai. Kiek pamena, per paskutinius penkerius metus įmonės metinė pajamų ir išlaidų apyvarta būdavo apie 500 000,00 Lt. Įmonė pajamas gaudavo už atliktus darbus, o išlaidas turėjo už darbo užmokestį ir medžiagų įsigijimą. Įmonės ofisas nuo 1998 m. iki 2014 m. vasaros buvo adresu (duomenys neskelbtini). Kadangi minėtas patalpas įmonė pardavė, nuo 2014 m. vasaros įmonės ofisu tapo jo gyvenamoji vieta ((duomenys neskelbtini)). Įmonė nuo 2003 m. naudojosi nuomojamomis dirbtuvių patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini). Per visą laikotarpį įmonėje nebuvo oficialaus vyriausiojo buhalterio, visą laiką būtent jis realiai tvarkė visą įmonės apskaitą, neoficialiai konsultuodamasis su tai išmanančiais asmenimis, kurių vardų ir pavardžių nepamena. Jis pats asmeniškai elektroniniu būdu ir tiesiogiai teikė visas įmonės mokestines deklaracijas ir ataskaitas valstybinėms mokesčių administravimo įstaigoms. Per visą laikotarpį įmonė vykdė veiklą daugiausia pagal viešus konkursus (apie 90 procentų), nedidelę dalį (apie 10 procentų įmonės veiklos) sudarė privačių asmenų užsakymai. Praėjus keliems metams nuo įmonės įkūrimo jo sūnus T. D. ėmė jam padėti, pastarasis įmonėje buvo įdarbintas vadybininku. T. D., jam prižiūrint, užsiėmė įmonei reikiamų medžiagų ir darbuotojų paieškomis. Visi kiti įmonės darbuotojai daugiausia buvo restauratoriai. Jis pats įmonėje realiai dirbo kaip restauratorius. Nuo 2005 m. T. D. ėmė pasitikėti ir leido jam savarankiškai vykdyti įmonės vadybininko pareigas. Jis leido T. D. savarankiškai sudarinėti sandorius su medžiagų tiekėjais, atlikti įmonei reikalingų medžiagų pirkimus. Šiuos darbus įmonėje vykdė tik T. D.. Pastarasis jam pateikdavo įmonės atliktų pirkimų dokumentus ir pirminius įmonės pinigų sumokėjimo tiekėjams dokumentus, kuriuos jis, kaip įmonės vadovas, patvirtindavo. Jis niekada netikrindavo T. D. jam pateikimų ūkinių ir finansinių dokumentų turinio, nes juo pasitikėjo ir manė, kad minėtuose dokumentuose ūkinės ir finansinės operacijos buvo realiai įvykusios. Jis pagal T. D. jam pateikiamus dokumentus ir nurodymus atlikinėdavo mokėjimus bankiniais pavedimais. Visada įtraukdavo į apskaitą visus įmonės atliktų ūkinių ir finansinių operacijų dokumentus ir pagal juos rengė apskaitos registrus bei teikė visas įmonės mokestines deklaracijas ir ataskaitas valstybinėms mokesčių administravimo įstaigoms. Per visą įmonės buvimo laikotarpį įmonės mokestiniai įsipareigojimai nebuvo dideli. Jis atsimena, kad didžiausia mokėtina mokesčių suma buvo 2009 metais ir siekė apie 17 000,00 Lt, kurią įmonė sumokėjo valstybės biudžetui. Kitus mokestinius įsipareigojimus, kurie būdavo mažesni, įmonė irgi mokėjo arba juos savarankiškai nuo banko sąskaitų nurašydavo mokesčio administratoriai. Apie įmones tiekėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ žino tai, kad šios įmonės jo vadovaujamai įmonei tiekė dažus, kalkes, smėlį, glaistą ir kitas medžiagas. Šių įmonių atstovai jam nėra žinomi, su jais bendravo T. D.. Jis galėjo pasirašyti visus reikiamus T. D. jam pateikiamus ūkinių ir finansinių operacijų dokumentus, netikrindamas jų turinio. Jis atsimena, kad su šiomis įmonėmis atsiskaitymai vyko grynais pinigais pagal T. D. nurodymus. Jis neklausė, kodėl su šiomis įmonėmis reikėjo atsiskaityti grynais. Atsimena, kad išiminėjo iš įmonės banko sąskaitos pinigus, kuriuos oficialiai perduodavo tiesiogiai T. D.. Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų ir išlaidų orderius pinigus mokėdavo tik jo sūnus T. D.. Visuose UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų ir išlaidų orderiuose yra jo parašai, nors realiai jis šių įmonių atstovų nėra matęs ir pinigus pagal juos mokėjo ne jis, o jo sūnus T. D.. Jo įsitikinimu, pagal pranešime apie įtarimą išdėstytus ūkinių ir finansinių operacijų dokumentus su įmonėmis UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirktos medžiagos buvo realiai gautos ir už jas buvo realiai atsiskaityta. Jis iki šiol neturėjo įtarimų, kad pranešime apie įtarimą išdėstyti ūkinių ir finansinių operacijų dokumentai su įmonėmis UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo netikri ir dėl to į apskaitą buvo įtraukti suklastoti dokumentai. Jis galėjo pasirašyti visus reikiamus T. D. jam pateikiamus ūkinių ir finansinių operacijų su šiomis įmonėmis dokumentus netikrindamas jų turinio. Niekada neturėjo tikslo sukčiauti mokesčių mokėjimo vengimo srityje, apgaulingai tvarkyti apskaitą ir klastoti įmonės ūkinių ir finansinių operacijų dokumentus. Jis pripažįsta savo kaltę aplaidžiai tvarkęs apskaitą, į kurią, kaip paaiškėjo ikiteisminio tyrimo metu, įtraukė netikrus įmonės ūkinių ir finansinių operacijų dokumentus, pagal kuriuos teikė visas įmonės mokestines deklaracijas ir ataskaitas valstybinėms mokesčių administravimo įstaigoms. Supranta, kad turėjo patikrinti, ar tos ūkinės operacijos realiai įvyko, tačiau pasitikėjo savo sūnumi. Pilnai pripažįsta, kad tokiu būdu aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą ir nuoširdžiai gailisi (t. 4, 37-40, 48-49).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. S. parodė, jog nuo 2013 m. sausio 16 d. iki 2014 m. kovo- balandžio mėn. ėjo vadybininko-tiekėjo pareigas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kadangi jo žmona I. S. nuo 2013 m. vasario 1 d. išėjo vaiko priežiūros atostogų, direktoriaus pareigas ėjo R. J., kuris nuo 2013 m. vasario 1 d. suteikė jam visus įmonės įgaliojimus. R. J. yra jo draugas. Suteiktas įgaliojimas jam suteikė teisę sudarinėti sutartis, atstovauti įvairiuose valstybinėse institucijose, turėjo teisę pasirašyti sutartis, PVM sąskaitas-faktūras, kasos pajamų, kasos išlaidų orderius – buvo atsakingas už visą įmonės ūkinę finansinę veiklą. Taip pat buvo atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų organizavimą. Įmonės buhalterinę apskaitą tvarkė pasamdyta įmonė „(duomenys neskelbtini)“ ar „(duomenys neskelbtini)“, tikslaus pavadinimo neprisimena, kuri vėliau pakeitė pavadinimą į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Įmonės adresas: (duomenys neskelbtini). UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą daugiausia tvarkė K. M. (tikslios pavardės neprisimena). Visos pasirašytos sutartis buvo pas jį, buhalterei veždavo PVM sąskaitas-faktūras, kasos pajamų, kasos išlaidų orderius. Jų įmonė atlikinėjo namų statybos, remonto, stogų keitimo, fasadų šiltinimo darbus. Statybinių medžiagų pirkimu-pardavimu įmonė neužsiėmė. Statybines medžiagas pirko tik tuo atveju, kai to reikėjo užsakovo darbams vykdyti. Įmonė statybinių prekių sandėliavimo bei prekybinių patalpų neturi. R. J. įmonėje pirkdavo statybines medžiagas, inventorių, kuriuos nuveždavo į objektus, jokių sutarčių, pasirašytų Vilniuje, neturėjo. Jam (duomenys neskelbtini) nėra žinoma. Jokios sutarties su (duomenys neskelbtini) nepasirašinėjo. Nepažįsta V. D. ir T. D., niekada apie juos nėra girdėjęs. Taip pat jam nėra žinomas V. R., jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ niekada nedirbo. Jam pateiktoje 2012 m. gegužės 30 d. pirkimo pardavimo sutartyje Nr. PRD/1212-05-30/09 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini) uždėtas apvalus anspaudas yra akivaizdžiai ne jų įmonės: skiriasi anspaudo dydis, forma, raidžių dydis, šriftas. Ant jų įmonės anspaudo apačioje yra žodis „Šiauliai“, o ant parodyto - nėra. Jam parodytos PVM sąskaitos faktūros: 2013-12-02 serija RAIM Nr.240, 2013-11-04 serija RAIM Nr.235, 2013-10-03 serija RAIM Nr.222, 2013-09-03 serija RAIM Nr.215, 2013-08-01 serija RAIM Nr.209, 2013-07-03 serija RAIM Nr.202, 2012-07-04 serija RAIM Nr.108, 2012-06-01 serija RAIM Nr. 85, 2012-06-15 serija RAIM Nr.90 neatitinka jų įmonės PVM sąskaitų faktūrų. Jos vizualiai skiriasi. Kasos pajamų orderiai taip pat skiriasi, neatitinka serija, jų įmonės yra serija RAI (t. 2, 160-162).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja I. S. parodė, jog nuo 2012 m. kovo 21 d. tapo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkė. 2012 m. birželio - 2013 m. gruodžio mėn. jos vyras R. S. ėjo vadybininko-tiekėjo pareigas. R. S. buvo atsakingas už medžiagų atvežimą į objektus, darbų vykdymą, t. y. visą UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų organizavimą. Kiek jai yra žinoma, jis turėjo įgaliojimą pasirašyti buhalterinės apskaitos dokumentuose, sudarinėti sandorius. Direktoriaus pareigas nuo 2012 m. birželio - 2013 m. gruodžio mėn. ėjo R. J., kuris taip pat turėjo teisę pasirašyti visus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus bei sudarinėti sandorius. Ji buvo atsakinga už sudarytų sutarčių, PVM sąskaitų-faktūrų, kasos pajamų orderių bei kitų buhalterinės apskaitos dokumentų pasirašymą. Visus šiuos išvardytus dokumentus pasirašyti atnešdavo jos vyras arba ji pati važiuodavo pas buhalterę. Jų įmonė statybinių prekių sandėliavimo bei prekybinių patalpų neturi, kadangi teikia statybines paslaugas (namų statyba, fasadai, stogai, pamatai, senų stogų keitimas, restauravimas) ir statybines medžiagas perka tik tuo atveju, kai to reikia užsakovo darbams vykdyti. Statybinių medžiagų pirkimo pardavimu įmonė neužsiminėjo. Visi UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos registrai ir kiti dokumentai, susiję su įmonės ūkine veikla, šiuo metu yra pas bankroto administratorių UAB „(duomenys neskelbtini)“. Įmonės buhalterinę apskaitą tvarkė R. S. pasamdyta įmonė, pavadinimo nepamena. Jai nėra žinoma (duomenys neskelbtini). Nežino, ar su šita įmone UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo sandorių, kadangi ji ne viena turėjo teisę sudaryti bei pasirašyti sutartis. Jai nėra žinomi V. D. ir T. D.. Taip pat nėra žinomas V. R., nežino, ar šis asmuo kada nors dirbo UAB „(duomenys neskelbtini). Jai pateiktoje 2012 m. gegužės 30 d. pirkimo pardavimo sutartyje Nr. PRD/1212-05-30/09 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini) uždėtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ apvalus spaudas. Ji negali pasakyti, kad šis antspaudas tikrai jų, žino, tik tai, jog spaudo rašalas yra mėlynos spalvos. Jai parodytos PVM sąskaitos faktūros: 2013-12-02 serija RAIM Nr.240, 2013-11-04 serija RAIM Nr.235, 2013-10-03 serija RAIM Nr.222, 2013-09-03 serija RAIM Nr.215, 2013-08-01 serija RAIM Nr.209, 2013-07-03 serija RAIM Nr.202, 2012-07-04 serija RAIM Nr.108, 2012-06-01 serija RAIM Nr. 85, 2012-06-15 serija RAIM Nr.90 neatitinka jų įmonės PVM sąskaitų faktūrų. Jos vizualiai skiriasi. Jų PVM sąskaitų faktūrų spausdinamos raidės yra mažesnės ir vizualiai kitokios. Kasos pajamų orderiai taip pat skiriasi. Pirmą kartą mato seriją RAIMS. Jų įmonės kasos pajamų orderių serija, atrodo, yra RAY, bet tiksliai negali pasakyti (t. 2, b. l. 147-148 l.)

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. T. parodė, jog 2011 m. lapkričio mėn. jis nusipirko UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas. Įmonė buvo reikalinga vykdyti automobilių prekybos veiklą. Įmonė vykdė veiklą kelis mėnesius. Buvo įmonės direktorius, pats organizuodavo įmonės veiklą. Kartu dirbo ir M. S., kuris buvo įmonės akcininkas. M. S. gyvena Baltarusijoje. Pastarasis nuspręsdavo, kokius automobilius nusipirkti, kad juos būtų galima parduoti Baltarusijoje. Kadangi verslas buvo nepelningas, įmonė tapo nebereikalinga, dėl to jis su M. S. nusprendė ją parduoti. M. S. pasiūlė parduoti įmonę Baltarusijos piliečiui V. P., kuris kartu su M. S. buvo atvažiavę į Uteną, kad galėtų įforminti įmonės pirkimą-pardavimą. Kadangi tuo metu jis buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės direktorius ir įmonė buvo registruota adresu (duomenys neskelbtini), pastarieji tvažiavo pas jį į ofisą minėtu adresu, kur jie surašė įmonės perregistravimo dokumentus. Visus įmonės veiklos dokumentus jis perdavė V. P., kuri jam sumokėjo grynais pinigais apie kelis šimtus litų. Nežino, ar V. P. norėjo vykdyti įmonės veiklą ir, ar ją vykdė (t. 3, b. l. 25-26).

Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2014-06-02 patikrinimo akte Nr. (4.65)-FR0680-411 nurodyta, jog (duomenys neskelbtini), pažeisdama 2002-03-05 Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 (toliau - PVM įstatymas) 64 straipsnio 1 dalies (pirkimo PVM gali būti įtraukiamas į PVM atskaitą tik tuo atveju, jeigu PVM mokėtojas turi atitinkamą PVM sąskaitą-faktūrą < ...> turima PVM sąskaita-faktūra privalo atitikti visus šio Įstatymo ir kitų jį įgyvendinančių teisės aktų reikalavimus), 64 straipsnio 9 dalies (mokesčių administravimo įstatymo nustatytais pagrindais PVM mokėtojo turimuose apskaitos dokumentuose nurodytos pirkimo PVM sumos negali būti atskaitomos neatsižvelgiant į tai, kad turimas dokumentas atitinka visus šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus), nuostatas, 2012 m. birželio - 2013 m. gruodžio mėn. atskaitė 80 604 Lt pirkimo PVM pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas faktūras: 2012-06-01 serija RAIM Nr. 85; 2012-06-15 serija RAIM Nr. 90; 2012-07-04 serija RAIM Nr. 108; 2013-07-03 serija RAIM Nr. 202; 2013-08-01 serija RAIM Nr. 209; 2013-09-03 serija RAIM Nr. 215; 2013-10-03 serija RAIM Nr. 222; 2013-11-04 serija RAIM Nr. 235; 2013-12-02 serija RAIM Nr. 240 bei 2012 m. kovo - lapkričio mėn. – 6 658 Lt pirkimo PVM pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras: 2012-03-16 serija SOM Nr. 164; 2012-05-02 serija SOM Nr. 168; 2012-09-05 serija SOM Nr. 540; 2012-11-14 serija SOM Nr. 723, kurios neturi juridinės galios.

Patikrinimo metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ tikrinamuoju laikotarpiu statybinių prekių neįsigijo, nes minėta bendrovė tokiomis prekėmis neprekiavo, neturėjo sandėliavimo patalpų statybinių prekių sandėliavimui, sandorių su (duomenys neskelbtini) nevykdė, todėl atskaityti 80 604 Lt pirkimo PVM pagal įformintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas faktūras, neturinčias juridinės galios, negalėjo.

Ūkinės operacijos UAB „(duomenys neskelbtini)“ įformintose PVM sąskaitose faktūrose nurodytomis aplinkybėmis neįvyko, nes minėta Bendrovė neturėjo resursų (darbuotojų, nekilnojamojo turto, transporto priemonių), kurių pagalba galėtų įvykdyti minėtas ūkines operacijas. (duomenys neskelbtini) minėtose PVM sąskaitose faktūrose nurodytų prekių iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįsigijo, todėl neturėjo teisės į PVM atskaitą.

Vadovaujantis 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. 574 12 straipsniu, visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatyti privalomi apskaitos dokumentų rekvizitai. Rekvizitai yra buhalterinės apskaitos turinio elementai, todėl jie turi atspindėti realiai įvykusią ūkinę operaciją, t. y. turi būti tikri. Apskaitos dokumente pateikti rekvizitai turi reikšti, kad būtent jame nurodytas ūkio subjektas nurodytomis sąlygomis atliko ūkinę operaciją, todėl jam atsiranda tam tikros teisės ir pareigos, o dokumentą įforminę, jį pasirašę asmenys buvo įgalioti veikti nurodytų ūkio subjektų vardu. Vien formalus būtinų rekvizitų buvimas dokumente nėra vienintelis ir pakankamas pagrindas tokį dokumentą laikyti turinčiu juridinę galią. Sprendžiant dėl teisės į PVM atskaitą, lemiamą reikšmę turi tikrasis ūkinės operacijos turinys, o ne jos įforminimas atitinkamais buhalterinės apskaitos dokumentais.

Patikrinimo metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ tikrovės neatitinkančias PVM sąskaitas faktūras į Įmonės buhalterinės apskaitos registrus įrašė neteisingus duomenis apie ūkines operacijas, t. y. įrašė duomenis apie faktiškai neįvykusias ūkines operacijas, kurios nėra susijusios su turto, įsipareigojimų dydžio pasikeitimu, iškreipiant tikrąjį ūkinę, komercinę, finansinę būklę bei duomenis apie įmonės turtą ir tuo pažeidė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574:

4 straipsnio nuostatas – “ūkio subjektas tvarko apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams” (Įmonė už 2012 m. 02-12 mėn., 2013 m. 01-05 mėn., 07-12 mėn. netinkamai apskaičiavo ir deklaravo pirkimo PVM, apskaitė neįvykusias ūkines operacijas);

12 straipsnio 1 dalies nuostatas – “visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais ir apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus, ar įvykus” (Įmonė buhalterinėje apskaitoje apskaitė dokumentus, kuriais įformintos realiai neįvykusios ūkinės operacijos);

13 straipsnio 1 dalies nuostatas – „privalomi apskaitos dokumentų rekvizitai: <...> 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys < ... >“ (bendrovės buhalterinės apskaitose dokumentuose fiksuotos realiai neįvykusios ūkinės operacijos, t. y. neatitinka dokumentuose nurodyto operacijos turinio). ” Šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatyti privalomi apskaitos dokumentų rekvizitai: apskaitos dokumento pavadinimas, kodas, apskaitos dokumento pavadinimas, ūkio subjekto, surašiusio apskaitos dokumentą, pavadinimas, kodas, apskaitos dokumento data, ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys, ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine išraiška, asmens (-ų), kuris (-ie) turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, vardas – (ai) arba pirmoji (-osios) vardo (-ų) raidė (-ės), parašas (-ai) ir pareigos. Rekvizitai yra buhalterinės apskaitos turinio elementai, todėl jie turi atspindėti realiai įvykusią ūkinę operaciją, t. y. turi būti tikri. Apskaitos dokumente pateikti rekvizitai turi reikšti, kad būtent jame nurodytas ūkio subjektas nurodytomis sąlygomis atliko ūkinę operaciją, todėl jam atsiranda tam tikros teisės ir pareigos, o dokumentą įforminę, jį pasirašę asmenys buvo įgalioti veikti nurodytų ūkio subjektų vardu. Apskaitos dokumentas yra rašytinis liudijimas apie įvykusią operaciją, todėl nepakanka, kad apskaitos dokumentas surašytas ant nustatyta tvarka išrašyto blanko, bet turi būti realiai įvykusi apskaitos dokumente įvardinta operacija. Vien formalus būtinų rekvizitų buvimas dokumente nėra vienintelis ir pakankamas pagrindas tokį dokumentą laikyti turinčiu juridinę galią. Aplinkybę, jog lemiamą reikšmę turi tikrasis ūkinės operacijos turinys, o ne jos įforminimas atitinkamais buhalterinės apskaitos dokumentais, patvirtina ir 2004-04-13 Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 10 str. „Turinio viršenybės prieš formą principas“ nuostatos: mokesčių teisiniuose santykiuose viršenybė teikiama šių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai išraiškai. Konstatavus, kad įvyko kitokio turinio ūkinė operacija, negu užfiksuota buhalterinės apskaitos dokumente, toks dokumentas negali būti laikomas atitinkančiu teisės aktų reikalavimu ir turinčiu juridinę galią.

16 straipsnio 1 dalies nuostatas – “ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose” (Įmonė apskaitos registruose įregistravo realiai neįvykusias ūkines operacijas).

Dėl šių patikrinimo metu nustatytų Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti (duomenys neskelbtini) turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2012 m. kovo mėn. – 2013 m. gruodžio mėn. laikotarpį (t. 1, b. l. 7-189; t. 2, b. l. 1-24).

Byloje yra ir kaltinamiesiems T. D. ir V. D. inkriminuojamas nusikalstamas veikas pagrindžianti rašytinė medžiaga:

UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitos faktūros: 2012-06-01 serija RAIM Nr. 85; 2012-06-15 serija RAIM Nr. 90; 2012-07-04 serija RAIM Nr. 108; 2013-07-03 serija RAIM Nr. 202; 2013-08-01 serija RAIM Nr. 209; 2013-09-03 serija RAIM Nr. 215; 2013-10-03 serija RAIM Nr. 222; 2013-11-04 serija RAIM Nr. 235; 2013-12-02 serija RAIM Nr. 240 (t. 2, b. l. 28-36).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitos faktūros: 2012-03-16 serija SOM Nr. 164; 2012-05-02 serija SOM Nr. 168; 2012-09-05 serija SOM Nr. 540; 2012-11-14 serija SOM Nr. 723 (t. 2, b. l. 37-40).

2012 m. gegužės 30 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. PRD/12-05-30/09 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini) kopija (t. 1, b. l. 104-105).

(duomenys neskelbtini) 2012-06-04 Nr. 41; 2012-06-07 Nr. 45; 2012-06-11 Nr. 47; 2012-06-14 Nr. 52; 2012-06-18 Nr. 54; 2012-06-22 Nr. 59; 2012-06-25 Nr. 60; 2012-06-29 Nr. 63; 2012-07-04 Nr. 67; 2012-07-09 Nr. 69; 2013-07-03 Nr. 35; 2013-07-15 Nr. 37; 2013-07-29 Nr. 40; 2013-08-01 Nr. 41; 2013-08-06 Nr. 42, 2013-08-12 Nr. 43; 2013-08-19 Nr. 46; 2013-08-26 Nr. 47; 2013-08-30 Nr. 51; 2013-09-03 Nr. 52; 2013-09-09 Nr. 54; 2013-09-13 Nr. 56; 2013-09-18 Nr. 58; 2013-09-23 Nr. 61; 2013-09-30 Nr. 63; 2013-10-03 Nr. 68; 2013-10-07 Nr. 71; 2013-10-15 Nr. 77; 2013-10-21 Nr. 79; 2013-10-25 Nr. 80; 2013-10-31 Nr. 81; 2013-11-04 Nr. 84; 2013-11-08 Nr. 85; 2013-11-12 Nr. 86; 2013-11-15 Nr. 87; 2013-11-19 Nr. 89; 2013-11-25 Nr. 91; 2013-11-29 Nr. 93; 2013-12-02 Nr. 94; 2013-12-09 Nr. 96; 2013-12-16 Nr. 99; 2013-12-30 Nr. 101 kasos išlaidų orderiai, susiję su tariamų apmokėjimų pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderius, bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderiai: 2012-06-04 serija RAIMS Nr. 00012; 2012-06-07 serija RAIMS Nr. 00013; 2012-06-11 serija RAIMS Nr. 00015; 2012-06-14 serija RAIMS Nr. 00016; 2012-06-18 serija RAIMS Nr. 00017; 2012-06-22 serija RAIMS Nr. 00018; 2012-06-25 serija RAIMS Nr. 00019; 2012-06-29 serija RAIMS Nr. 00020; 2012-07-04 serija RAIMS Nr. 00024; 2012-07-09 serija RAIMS Nr. 00027; 2013-07-03 serija RAIMS Nr. 00044; 2013-07-15 serija RAIMS Nr. 00047; 2013-07-29 serija RAIMS Nr. 00048; 2013-08-01 serija RAIMS Nr. 00052; 2013-08-12 serija RAIMS Nr. 00055; 2013-08-06 serija RAIMS Nr. 00054; 2013-08-19 serija RAIMS Nr. 00056; 2013-08-26 serija RAIMS Nr. 00058; 2013-08-30 serija RAIMS Nr. 00060; 2013-09-03 serija RAIMS Nr. 00063; 2013-09-09 serija RAIMS Nr. 00065; 2013-09-13 serija RAIMS Nr. 00067; 2013-09-18 serija RAIMS Nr. 00070; 2013-09-23 serija RAIMS Nr. 00071; 2013-09-30 serija RAIMS Nr. 00073; 2013-10-03 serija RAIMS Nr. 00074; 2013-10-07 serija RAIMS Nr. 00076; 2013-10-15 serija RAIMS Nr. 00078; 2013-10-21 serija RAIMS Nr. 00079; 2013-10-25 serija RAIMS Nr. 00081; 2013-10-31 serija RAIMS Nr. 00084; 2013-11-04 serija RAIMS Nr. 00086; 2013-11-08 serija RAIMS Nr. 00088; 2013-11-12 serija RAIMS Nr. 00089; 2013-11-15 serija RAIMS Nr. 00092; 2013-11-19 serija RAIMS Nr. 00093; 2013-11-25 serija RAIMS Nr. 00095; 2013-11-29 serija RAIMS Nr. 00096; 2013-12-02 serija RAIMS Nr. 00098; 2013-12-09 serija RAIMS Nr. 00099; 2013-12-16 serija RAIMS Nr. 00101; 2013-12-30 serija RAIMS Nr. 00103 (t. 2, b. l. 41-124).

(duomenys neskelbtini) 2012-03-16 Nr. 17; 2012-05-02 Nr. 27; 2012-09-05 Nr. 88; 2012-09-24 Nr. 93; 2012-11-14 Nr. 109 kasos išlaidų orderiai, susiję su tariamų apmokėjimų pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderius, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderiai: 2012-03-16 serija SOMI Nr. 222; 2012-05-02 SOMI Nr. 230; 2012-09-05 serija SOMI Nr. 485; 2012-09-24 serija SOMI Nr. 507; 2012-11-14 serija SOMI Nr. 596 (t. 2, b. l. 125-134).

(duomenys neskelbtini) 2012-04-25, 2012-05-25, 2012-06-25, 2012-07-25, 2012-09-10, 2012-09-25, 2012-10-25, 2012-11-26, 2012-12-18, 2013-09-25, 2013-10-21, 2013-11-25, 2013-12-20, 2014-01-14 PVM deklaracijos, pateiktos Vilniaus apskrities VMI, už 2012 m. kovo, gegužės, birželio, liepos, rugsėjo, lapkričio, 2013 m. rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio mėnesius (t. 3, b. l. 67-80).

Teismas, laikydamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio reikalavimų, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, daro išvadą, jog pilnai pasitvirtino T. D. ir V. D. inkriminuoti kaltinimai. Abu kaltinamieji pilnai pripažino savo kaltę padarę inkriminuotas nusikalstamas veikas. Jų kaltė yra įrodyta pačių prisipažinimais, liudytojų A. T., I. S. parodymais, Vilniaus apskrities VMI patikrinimo aktu, rašytine bylos medžiaga.

Už sukčiavimą pagal BK 182 straipsnį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Sukčiavimo objektyvieji požymiai šio straipsnio dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena nurodytų veikų. Sukčiavimas apgaule panaikinant turtinę prievolę – tai nukentėjusiojo turtinės teisės, atitinkančios kaltininko ar trečiojo asmens turtinę prievolę, netekimas remiantis fiktyviu juridiniu faktu. Teismų praktikoje pripažįstama, kad PVM sąskaita – faktūra, įforminant realiai neįvykusius sandorius dėl prekių tiekimo ar paslaugų teikimo, po to šių suklastotų PVM sąskaitų - faktūrų duomenis įtraukiant į bendrovės buhalterinę apskaitą ir PVM deklaraciją, taip padidinant pirkimo PVM ir kartu sumažinant mokėtiną į biudžetą PVM sumą kvalifikuojamas kaip sukčiavimas. Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia. Asmens veika, pasireiškianti suklastotų dokumentų panaudojimu siekiant apgaule sumažinti į biudžetą mokėtiną PVM, kvalifikuojama kaip sukčiavimas išvengiant turtinės prievolės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-112/2012, Nr. 2K-7-322/2013). Tyčia sukčiavimo atveju pasireiškia tuo, kad asmuo suvokia turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimo panaudojant apgaulę pavojingą pobūdį ir nori, panaudodamas apgaulę, tokią turtinę naudą gauti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-255/2012, 2K-101/2014). Nagrinėjamu atveju kaip tik ir nustatyta, kad kaltinamasis T. D., disponuodamas suklastotais dokumentais (pagamindamas, laikydamas gabendamas netikrus UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus (pirkimo-pardavimo sutartis, PVM sąskaitas-faktūras, kasos pajamų orderius) bei, veikdamas per nieko apie nusikalstamą sumanymą nežinojusį savo tėvą V. D., šiam pasirašius pateiktus dokumentus ir įtraukus juos į įmonės buhalterinę apskaitą, po ko savo ruožtu šių netikrų PVM sąskaitų-faktūrų pagrindu PVM deklaracijose padidinus įsigytų prekių bei paslaugų pirkimo PVM, pagamino netikrus nurodytų įmonių dokumentus), apgaule panaikino dalį (duomenys neskelbtini) didelės vertės turtinės prievolės, mokėtinos į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą. BK 190 straipsnyje turto vertės išaiškinime numatyta, kad turtas, kurio vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, laikytinas didelės vertės turtu. Atsižvelgiant į tai, nurodytos 87 262,88 Lt dydžio prievolės panaikinimas laikytinas sukčiavimu panaikinant (išvengiant) didelės vertės turtinę prievolę. Tokie kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį. Taip pat T. D. veiksmams pritaikyta teisinga kvalifikacija pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui nurodė reikalingus (duomenys neskelbtini) duomenis, taip pat prekių pavadinimus, kainas, kuriuos nenustatytas asmuo įrašydavo į fiktyvius dokumentus, po ko kaltinamasis šiuos jam perduotus dokumentus laikė bei gabeno, kol perdavė pasirašyti V. D. ir, veikdamas per jį, šiam nieko nežinant apie nusikalstamus ketinimus ir pasirašant dokumentus, pagamino netikrus dokumentus).

Teismo vertinimu, T. D. nusikalstamos veikos turi būti vertinamos kaip padarytos esant idealiaijai nusikalstamų veikų sutapčiai. Idealioji nusikalstamų veikų sutaptis paprastai yra tada, kai asmuo viena veika padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, numatytų skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose. Tai reiškia, kad vieningą veiką sudarančių faktų visumos išsamus teisinis įvertinimas, vadinamas kvalifikavimu, neišvengiamai reikalauja taikyti daugiau negu vieną, t. y. dvi ar daugiau nusikalstamų veikų sudėčių, iš kurių kiekviena turi skirtingą, savarankišką raišką baudžiamojo įstatymo tekste. Nagrinėjamoje byloje T. D. nors ir atliko kelis veiksmus, atitinkančius skirtinguose BK straipsniuose numatytų nusikalstamų veikų sudėčių objektyviuosius požymius, tačiau veiksmų visuma buvo aiškiai nukreipta vieningam sumanymui. BK 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, sudaro vieningą nusikalstamos veikos visumą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, kaip veiksmai galutiniam rezultatui pasiekti ir turi būti kvalifikuoti kaip šių nusikalstamų veikų idealioji sutaptis, nes veiksmai, susiję su netikrų dokumentų disponavimu bei tikrų dokumentų suklastojimu, iš esmės yra tik sudėtinė apgaulės, kuria siekiama panaikinti turtinę prievolę, dalis.

Kaltinamojo V. D. veiksmai taip pat teisingai kvalifikuoti pagal BK 223 straipsnio 1 dalį. Paminėto įstatymo dispozicija yra alternatyvi, ji užtraukia baudžiamąją atsakomybę nustačius bent vieną iš numatytų trijų požymių (apskaitos netvarkymas, aplaidus apskaitos tvarkymas ar apskaitos dokumentų nesaugojimas) ir bent vieną iš paminėtų penkių pasekmių (negalėjimo visiškai arba iš dalies nustatyti asmens veiklos, arba jo turto, arba nuosavo kapitalo arba įsipareigojimų dydžio arba struktūros). Kaltinamasis V. D. aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą (neįsitikino, ar sandoriai yra realiai įvykę, pasirašė T. D. pateiktus dokumentus), dėl ko negalima iš dalies nustatyti (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio bei struktūros už 2012 m. kovo mėn.-2013 m. gruodžio mėn., kas aiškiai konstatuota Vilniaus apskrities VMI 2014 m. birželio 2 d. patikrinimo akte Nr. (4.65)-(duomenys neskelbtini)411 išdėstytomis išvadomis. Laikytina, kad V. D. nusikalto veikdamas neatsargia kaltės forma, kas atitinka teismų praktikoje darytinas išvadas dėl kaltės formos, padarant BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą aplaidų teisės aktų reikalaujamą buhalterinės apskaitos tvarkymą (Lietuvos Aukščiausiojo T. B. bylų skyriaus kasacinės nutartys Nr. 2K-11/2008, 2K-322/2008, plenarinės sesijos nutartis Nr. 2K-P-305/2009).

Nors teisiamajame posėdyje kaltinamojo V. D. gynėjas prašė teismo taikyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą, numatytą BK 36 straipsnyje, teismas neturi pagrindo tenkinti tokį prašymą ir atmeta jį kaip nepagrįstą. Tos aplinkybės, kad V. D. po nusikalstamos veikos padarymo pateikė patikslintą metinę pelno mokesčio deklaraciją, kurioje buvo eliminuotos fiktyvios sąskaitos, bei tai, kad pastarasis 2014-12-01 sudarė apskaitos paslaugų teikimo sutartį (t. 4, b. l. 124-126, 127-130), neleidžia daryti išvados nei, kad asmuo, nei kad pati veika dėl aplinkybių pasikeitimo tapo nepavojingi. Sprendžiant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal 36 straipsnį klausimą, teismas kiekvienu konkrečiu atveju įvertina bylos aplinkybes ir sprendžia dėl galimybės pripažinti, ar padaryta veika dėl aplinkybių pasikeitimo prarado pavojingumą. Tai yra teismo teisė, todėl teismas savo nuožiūra, remdamasis konkrečios bylos aplinkybėmis, gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės arba atsisakyti jam taikyti šias nuostatas. Šiame straipsnyje numatytas asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės siejamas ne tik su faktinių aplinkybių pasikeitimu, bet ir nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžiu bei laipsniu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-122/2009, 2K-121/2013, apeliacinės instancijos teismo nuosprendis Nr. 1A-219-579-2013). Asmuo gali prarasti pavojingumą, jeigu padarius nusikalstamą veiką pasikeitė faktinės aplinkybės bei dėl tokio pasikeitimo asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, nebekelia pavojaus. Aplinkybės gali pasikeisti dėl objektyvaus išorinio sąlygų, kuriose asmuo buvo iki ir po nusikalstamos veikos padarymo, pasikeitimo, nepriklausančio nuo kaltininko sąmonės (pvz., asmuo atleidžiamas iš užimamų pareigų, būtent su kurių ėjimu buvo padarytas nusikaltimas) arba tokie pasikeitimai gali įvykti ir dėl aktyvių asmens veiksmų. Pažymėtina, kad abiem atvejais pasikeitimai taip turi paveikti kaltininką, nulemti tokius jo individualių savybių pasikeitimus, kurie leistų teismui įsitikinti, jog dėl aplinkybių pasikeitimo asmuo tampa nepavojingu. Nors nagrinėjamu atveju V. D. ir pateikė apskaitos paslaugų sutartį, tačiau vien šios aplinkybės pagrindu negalima daryti kategoriškos išvados, kad kaltinamasis tapo absoliučiai nepavojingas, o sudaryta sutartis jį iš esmės teigiamai paveikė. Taip pat nėra pagrindo teigti, kad kaltinamojo padaryta veika – aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas – prarado savo pavojingumą. Šiuo atveju aptariama nusikalstama veika kaip tokia savaime ir toliau lieka pavojinga, ji nebuvo nei dekriminalizuota, nei pasikeitė dėl kitų objektyvių priežasčių. Nusikalstamos veikos pavojingumo nešalina tokie kaltininko veiksmai kaip, pavyzdžiui, padarytos žalos atlyginimas, ar tai, kad, kaip šiuo atveju VMI buvo pateikta patikslinta metinė pelno mokesčio deklaracija. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo kaltinamąjį V. D. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui ar veikai praradus savo pavojingumą.

Bausmė visais atvejais yra individuali prievartos priemonė, skiriama konkrečiam asmeniui už konkrečią nusikalstamą veiką. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka bausmės paskirtį, numatytą BK 41 straipsnio 2 dalyje. Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje nuoseklia tvarka išdėstyti bausmės skyrimo tikslai: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimas yra viena pagrindinė baudžiamajame įstatyme įtvirtinta bausmės paskirtis, jis užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, o skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, t. y. bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį. Tačiau teismas, skirdamas bausmę konkrečioje byloje, turi atsižvelgti ne tik į visus įstatyme išvardytus reikalavimus, bet ir atsižvelgti į nusikaltusio asmens asmenines savybes, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos, į nukentėjusiojo elgesį ar jo poziciją bei visuomenės intereso reikšmę vykdant teisingumą, nes visos baudžiamojo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimą, konkrečioje baudžiamojoje byloje yra vienodai svarbios tiek vertinant kiekvieną nustatytą aplinkybę atskirai, tiek ir visas apskritai.

Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnis reglamentuoja bausmės skyrimo pagrindus ir nustato, jog bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Tai viena sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo ir baudžiamosios bylos užbaigimo stadijų, kadangi paskiriant bausmę įvertinamas ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, ir nusikaltimo požymiai, jų turinys, pobūdis, taip pat kaltininko asmenybė, jo atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo T. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad pastarasis pilnai pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl to (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Teismas, skirdamas T. D. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma atsižvelgiama į tai, kad T. D. įvykdė tyčinius apysunkį ir sunkų nusikaltimus (BK 11 straipsnio 4,5 dalys), nusikaltimai padaryti veikiant tiesiogine tyčia, į anksčiau nurodytas jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – praeityje neteistas (t. 3, b. l. 168), administracine tvarka baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (t. 3, b. l. 169-172), įmonės, su kuria keletą metų palaiko darbinius santykius, charakterizuojamas teigiamai (t. 4, b. l.123), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydytas (t. 3, b. l. 165-166), Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašytas (t. 3, b. l. 167). Už T. D. padarytus nusikaltimus baudžiamasis įstatymas numato išimtinai tik vieną bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Teismo įsitikinimu, BK 182 straipsnio 2 dalies bei 300 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas T. D. aiškiai prieštarautų teisingumo principui, todėl jam tikslinga taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas (BK 62 straipsnyje numatyti pagrindai švelnesnei bausmei skirti nenustatyti).

Bausmės skyrimas, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, reikalauja motyvuotos teismo išvados, kad įstatymo sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas rekomenduoja teismams nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už jo nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003-06-20 nutarimo Nr. 40 ,,Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.13 punktas). Visgi būtina pažymėti, kad įstatymas nereikalauja nustatyti kažkokias ypatingas ar ekstraordinarines aplinkybes. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas yra susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu.

Teismas pripažįsta, kad T. D. padarė apysunkį ir sunkų nusikaltimus, tačiau mano jog nagrinėjamoje byloje kaltinamojo asmenybė leidžia daryti išvadą, jog bausmės paskirtis būtų pilnai įgyvendinta ir paskyrus jam švelnesnę, negu įstatymo numatytą, bausmę. Atsižvelgtina į tai, kad T. D. pilnai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai, o ne formaliai gailėjosi dėl savo netinkamų veiksmų, išreiškė kritišką požiūrį, atlygino padarytą žalą, praeityje nė karto nebuvo teisiamas, dirba, kitos darbovietės, su kuria bendradarbiauja, apibūdinamas teigiamai. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju T. D. paskyrus bausmę, numatytą straipsnių, pagal kuriuos kvalifikuojamos jo padarytos veikos, sankcijose, ji neatitiktų BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte reikalavimo, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes, manytina esant tikslinga paskirti kaltinamajam švelnesnę, nei įstatymo numatytą bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu – baudą, jos dydį abiem atvejais nustatant mažesnį už galimo skirti baudos vidurkį.

Pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis prisipažįsta kaltas, o byloje procesas vyko BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka, kaltinamajam T. D. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamojo V. D. atsakomybę lengvina tai, jog jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma atsižvelgiama į tai, kad V. D. įvykdė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikaltimas padarytas dėl neatsargumo, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. V. D. anksčiau neteistas (t. 4, b. l. 72), administracine tvarka baustas (t. 4, b. l. 57-63, 73-76), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (t. 4, b. l. 69-70), Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašytas (t. 4, b. l. 71), dirbantis, dėl ko darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus V. D. BK 223 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustatant mažesnį, už galimo skirti baudos vidurkį. Teismo nuomone, tokia bausmė yra adekvati padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui bei kaltinamojo asmenybei ir neprieštarauja teisingumo bei proporcingumo principams.

Pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis prisipažįsta kaltas, o byloje procesas vyko BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka, kaltinamajam V. D. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

T. D. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina (t. 3, b. l. 136-137, 138).

V. D. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina (t. 4, b. l. 26-27, 28).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

T. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje, ir, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį, paskirti jam - 300 MGL, t. y. vienuolikos tūkstančių dviejų šimtų devyniasdešimt aštuonių eurų (11 298 EUR) dydžio baudą.

T. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 3 dalyje, ir, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį, paskirti jam 240 MGL, t. y. devynių tūkstančių trisdešimt aštuonių eurų keturiasdešimties euro centų (9 038,40 EUR) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti, jas apimant, ir T. D. paskirti subendrintą bausmę - 300 MGL, t. y. t. y. vienuolikos tūkstančių dviejų šimtų devyniasdešimt aštuonių eurų (11 298 EUR) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir T. D. paskirti galutinę bausmę – 200 MGL, t. y. septynių tūkstančių penkių šimtų trisdešimt dviejų eurų (7 532 ,68 EUR) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsnio 2 dalies, nuostatomis, į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2014 m. rugsėjo 9 d., 08 val. 20 min., iki 2014 m. rugsėjo 9 d., 16 val. 15 min., (vieną dieną), prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir laikyti, jog T. D. paskirta galutinė bausmė yra lygi 198 MGL, t. y. septynių tūkstančių keturių šimtų penkiasdešimt šešių eurų šešiasdešimt aštuonių euro centų (7 456,68 EUR) dydžio baudai.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

V. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam - 60 MGL, t. y. dviejų tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimt devynių eurų šešiasdešimties euro centų (2 259,60 EUR) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. D. paskirti bausmę – 40 MGL, t. y. vieno tūkstančio penkių šimtų šešių eurų keturiasdešimties euro centų (1 506,40 EUR) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsnio 2 dalies, nuostatomis, į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2014 m. rugsėjo 9 d., 11 val. 20 min., iki 2014 m. rugsėjo 9 d., 16 val. 35 min., (vieną dieną), prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir laikyti, jog V. D. paskirta galutinė bausmė yra lygi 38 MGL, t. y. vieno tūkstančio keturių šimtų trisdešimt vieno euro aštuonių euro centų (1 431,08 EUR) dydžio baudai.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Julita Dabulskytė–Raizgienė