Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Lauretos Ulbienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. D. gynėjo adv. Mariaus Zabitos (toliau – gynėjas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 9 d. nuosprendžio, kuriuo V. D. nuteistas pagal LR BK 223 str. 1 d. 60 MGL (2 259,60 EUR) dydžio bauda. Vadovaujantis LR BK 64¹ str., paskirta bausmė sumažinta1/3 ir V. D. paskirta 40 MGL (1 506,40 EUR) dydžio bauda. Vadovaujantis LR BK 66 str. 2 d., į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2014 m. rugsėjo 9 d., 11 val. 20 min., iki 2014 m. rugsėjo 9 d., 16 val. 35 min., (viena diena), prilyginant 2 MGL dydžio baudai. Nustatyta galutinė bausmė V. D. – 38 MGL (1 431,08 EUR) dydžio bauda.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir T. D., tačiau dėl jo apeliacinių skundų negauta.

V. D. nuteistas už tai, kad jis nuo 2012 m. kovo mėn. iki 2013 m. gruodžio mėn. aplaidžiai tvarkė V. D. individualios įmonės buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti šios įmonės veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2012 m. kovo mėn. – 2013 m. gruodžio mėn., o būtent:

jis, nuo 1998-03-19 iki dabar būdamas V. D. individualios įmonės, į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), vadovu ir steigėju,

vadovaujantis 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio l dalies nuostata, kad „už apskaitos organizavimą, pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, to paties įstatymo 10 straipsnio 6 dalies nuostata „Individualios įmonės apskaitą, be šio straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų, gali tvarkyti tos įmonės savininkas“, būdamas atsakingas už V. D. individualios įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą bei pats tvarkydamas buhalterinę apskaitą,

vadovaujantis to paties Įstatymo 14 straipsnio 2 dalies nuostata, kad „už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“, būdamas atsakingas už jo pasirašomų dokumentų tikrumą ir teisėtumą, nuo 2012 m. kovo mėnesio iki 2013 m. gruodžio mėnesio, pažeisdamas

2001-11- 06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (toliau - BAĮ):

4 straipsnio nuostatas – „ūkio subjektas tvarko apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“; 12 straipsnio 1 dalies nuostatas – „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais ir apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus, ar įvykus“;13 straipsnio 1 dalies nuostatas – „įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus“;16 straipsnio 1 dalies nuostatas – „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“ (Įmonė apskaitos registruose įregistravo realiai neįvykusias ūkines operacijas);

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimo Nr. 179 “Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo” 6 punkto nuostatas, jog „kasininkas išmoka pinigus tik kasos išlaidų orderyje nurodytam fiziniam asmeniui. Jeigu pinigai išmokami pagal įgaliojimą, kasos išlaidų orderio tekste nurodomas (po faktiško pinigų gavėjo vardo ir pavardės) įgaliotinio vardas, pavardė, paso arba kito asmens tapatybę įrodančio dokumento pavadinimas, numeris ir gyvenamoji vieta. Jeigu pinigai išmokami pagal mokėjimo žiniaraštį, prieš gavėjo parašą kasininkas įrašo žodžius „pagal įgaliojimą“. Įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas įgaliojimas pridedamas prie kasos išlaidų orderio arba mokėjimo žiniaraščio“,

dėl aplaidumo neįsitikino sandorių tarp V. D. IĮ ir UAB „R“ bei V. D. IĮ ir UAB „S“ tikrumu, pasirašė T. D. jam pateiktus netikrus dokumentus:

2012 m. gegužės 30 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. PRD/12-05-30/09 tarp UAB „R“ ir V. D. IĮ, UAB „R“ PVM sąskaitas faktūras: 2012-06-01 serija RAIM Nr. 85; 2012-06-15 serija RAIM Nr. 90; 2012-07-04 serija RAIM Nr. 108; 2013-07-03 serija RAIM Nr. 202; 2013-08-01 serija RAIM Nr. 209; 2013-09-03 serija RAIM Nr. 215; 2013-10-03 serija RAIM Nr. 222; 2013-11-04 serija RAIM Nr. 235; 2013-12-02 serija RAIM Nr. 240, pagal kurias V. D. IĮ tariamai iš UAB „R“ įsigijo įvairių statybinių medžiagų viso už 464 434,62 Lt, tame tarpe 80 604,37 Lt PVM, UAB „R“ kasos pajamų orderius: 2012-06-04 serija RAIMS Nr. 00012; 2012-06-07 serija RAIMS Nr. 00013; 2012-06-11 serija RAIMS Nr. 00015; 2012-06-14 serija RAIMS Nr. 00016; 2012-06-18 serija RAIMS Nr. 00017; 2012-06-22 serija RAIMS Nr. 00018; 2012-06-25 serija RAIMS Nr. 00019; 2012-06-29 serija RAIMS Nr. 00020; 2012-07-04 serija RAIMS Nr. 00024; 2012-07-09 serija RAIMS Nr. 00027; 2013-07-03 serija RAIMS Nr. 00044; 2013-07-15 serija RAIMS Nr. 00047; 2013-07-29 serija RAIMS Nr. 00048; 2013-08-01 serija RAIMS Nr. 00052; 2013-08-12 serija RAIMS Nr. 00055; 2013-08-06 serija RAIMS Nr. 00054; 2013-08-19 serija RAIMS Nr. 00056; 2013-08-26 serija RAIMS Nr. 00058; 2013-08-30 serija RAIMS Nr. 00060; 2013-09-03 serija RAIMS Nr. 00063; 2013-09-09 serija RAIMS Nr. 00065; 2013-09-13 serija RAIMS Nr. 00067; 2013-09-18 serija RAIMS Nr. 00070; 2013-09-23 serija RAIMS Nr. 00071; 2013-09-30 serija RAIMS Nr. 00073; 2013-10-03 serija RAIMS Nr. 00074; 2013-10-07 serija RAIMS Nr. 00076; 2013-10-15 serija RAIMS Nr. 00078; 2013-10-21 serija RAIMS Nr. 00079; 2013-10-25 serija RAIMS Nr. 00081; 2013-10-31 serija RAIMS Nr. 00084; 2013-11-04 serija RAIMS Nr. 00086; 2013-11-08 serija RAIMS Nr. 00088; 2013-11-12 serija RAIMS Nr. 00089; 2013-11-15 serija RAIMS Nr. 00092; 2013-11-19 serija RAIMS Nr. 00093; 2013-11-25 serija RAIMS Nr. 00095; 2013-11-29 serija RAIMS Nr. 00096; 2013-12-02 serija RAIMS Nr. 00098; 2013-12-09 serija RAIMS Nr. 00099; 2013-12-16 serija RAIMS Nr. 00101; 2013-12-30 serija RAIMS Nr. 00103, pagal kuriuos V. D. IĮ tariamai atsiskaitė su UAB „R“; UAB „S“ PVM sąskaitas faktūras: 2012-03-16 serija SOM Nr. 164; 2012-05-02 serija SOM Nr. 168; 2012-09-05 serija SOM Nr. 540; 2012-11-14 serija SOM Nr. 723, pagal kurias V. D. IĮ tariamai iš UAB „S“ įsigijo įvairių statybinių medžiagų viso už 38 365,68 Lt, tame tarpe 6 658,51 Lt PVM ir UAB „S“ kasos pajamų orderius: 2012-03-16 serija SOMI Nr. 222; 2012-05-02 serija SOMI Nr. 230; 2012-09-05 serija SOMI Nr. 485; 2012-09-24 serija SOMI Nr. 507; 2012-11-14 serija SOMI Nr. 596, pagal kuriuos V. D. IĮ tariamai atsiskaitė su UAB „R“,

bei šiuos dokumentus įtraukė į V. D. IĮ buhalterinę apskaitą, dėl ko į V. D. įmonės buhalterinės apskaitos registrus buvo įrašyti duomenys apie faktiškai neįvykusias ūkines operacijas, kurios nėra susijusios su turto, įsipareigojimų dydžio pasikeitimu ir iškreipia tikrąją ūkinę, komercinę, finansinę būklę bei duomenis apie įmonės turtą.

Tokiu būdu V. D. iškreipė tikrąją V. D. individualios įmonės ūkinę-finansinę būklę, dėl ko negalima iš dalies nustatyti V. D. individualios įmonės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2012 m. kovo mėn. – 2013 m. gruodžio mėn. Šiais savo veiksmais V. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 str. 1 d.

Apeliaciniu skundu nuteistojo V. D. gynėjas prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-01-09 nuosprendį panaikinti ir baudžiamąją bylą dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 223 str. 1 d. nutraukti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Taip pat prašo, jeigu teismas vis tik manytų, jog V. D. veikoje yra visi nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 223 str. 1 d. požymiai, taikyti LR BK 37 str. nuostatas ir nuteistąjį V. D. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl padarytos nusikalstamos veikos mažareikšmiškumo. Gynėjas nurodo, jog nepaisant to, kad nuteistasis pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, gynyba įsitikinusi, kad nuteistojo veikoje nėra nusikaltimo sudėties. Teigia, kad teismas neteisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, taip pat, buvo padaryti esminiai baudžiamojo kodekso ir baudžiamojo proceso kodekso pažeidimai, pažeistos įrodymų vertinimo nuostatos. Nurodo, kad teismas, remdamasis bylos duomenimis ir pripažindamas juos įrodymais, turėjo ir privalėjo įvertinti juos objektyviai ir nešališkai, visapusiškai juos ištirti sudėjus į įrodymų visetą, taip pat pašalinti visus prieštaravimus, o nepavykus to padaryti – vertinti juos kaltinamojo naudai, neteisėtai gautus duomenis arba keliančius pagrįstų abejonių dėl jų patikimumo bei teisėtumo nepašalinus abejonių, juos atmesti ir pripažinti niekiniais.

Nurodo, kad tiek kaltinime, tiek nuosprendyje tik formaliai nurodyta, kad V. D. pažeidė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (toliau - BAĮ): 4 str.; 12 str. 1 d.; 13 str. 1 d.; 16 str. 1 d.; bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimo Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ 6 punkto nuostatas, tačiau, gynėjo nuomone, vien šių teisės aktų pažeidimas negali užtraukti baudžiamosios atsakomybės LR BK 223 str. 1 d. prasme. Teisės aktų pažeidimas be baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių užtraukia tik administracinę nuobaudą ir tai yra administracinių teisės pažeidimų dalykas. Gynėjas nurodo, kad nors šioje byloje padariniai įrodinėjami Vilniaus apskrities VMI 2014-06-02 patikrinimo aktu Nr. (4.65)-FR0680-411, VMI specialistas atlikęs patikrinimą konstatavo, kad dėl įtrauktų į buhalterinę apskaitą UAB „R“ ir UAB „S“ PVM sąskaitų faktūrų iš dalies negalima nustatyti V. D. IĮ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2012 m. kovo mėn. – 2013 m. gruodžio mėn. laikotarpį, tačiau, gynėjo teigimu, šiuo patikrinimo aktu nėra nustatyta, kad dėl minėtų PVM sąskaitų faktūrų V. D. turi kilti baudžiamoji atsakomybė, kadangi jis aplaidžiai vedė įmonės apskaitą. Gynėjas nurodo, jog iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad būtent T. D. buvo atsakingas už medžiagų įsigijimą ir pateikimą darbams atlikti, objektų suradimą, o V. D. iš esmės buvo tik restauratorius bei kaip įmonės savininkas pasirašydavo pateiktus dokumentus. Taip pat gynėjas atkreipia dėmesį į tai, kad UAB „R“ ir „S“ sąskaitos buvo tik dalis sąskaitų, įtrauktų į visą įmonės buhalterinę apskaitą, kadangi tuo pačiu laikotarpiu į buhalterinę apskaitą buvo įtrauktos ir kitų įmonių buhalterinės apskaitos dokumentai, sąskaitos, kurių pagrindu gautos prekės, medžiagos ar paslaugos.

Gynėjo įsitikinimu, V. D. veiksmuose nėra LR BK 223 str. 1 d. nustatyto nusikaltimo sudėties, kadangi, jis į V. D. IĮ buhalterinę apskaitą įtraukė sąskaitas, kurios iš esmės buvo kitos nusikalstamos veikos maskavimas, kurią vykdė atsakingas už prekių ir medžiagų įsigijimą įmonės darbuotojas – vadybininkas jam priskirtų pareigų pagrindu, už ką pastarasis nuteistas pagal BK 182 str. 2 d. ir BK 300 str. 3 padarymą. Tai reiškia, kad V. D. kaltė yra kildinama iš kito asmens padarytos veikos padarinių. Gynėjo teigimu, V. D. veiksmus aplaidžiais galima vadinti tik dėl to, kad netikrino darbuotojo pateiktomis PVM sąskaitomis faktūromis užfiksuotų ūkinių operacijų tikrumo ir jas įtraukė į įmonės buhalterinę apskaitą, tačiau tokie veiksmai negali būti pripažinti nusikalstamais baudžiamojo įstatymo prasme, kadangi tokie padariniai kilę maskuojant kitos nuskalstamos veikos pėdsakus, kurią vykdė įmonės kitas darbuotojas.

Skunde gynėjas teigia ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, įrodinėjant V. D. kaltę, tiesiog perkėlė motyvus iš Vilniaus apskrities VMI 2014-06-02 patikrinimo akto Nr. (4.65) ­FR0680-411, nurodančius kilusius padarinius BK prasme, tačiau neįsigilino į tai, kad šie padariniai yra kilę kitam asmeniui (vadybininkui) slepiant daromos visiškai kitos nusikalstamos veikos (LR BK 182 str. 2 d.) pėdsakus. Nurodo, kad valstybei padarytą žalą atlygino būtent vadybininkas T. D., be to, jis pripažino visus jam inkriminuotus nusikaltimus, už kuriuos buvo patrauktas ir nubaustas teismo. Gynėjo teigimu, byloje nėra įrodyta, kad būtent V. D. veiksmai buvo priežastiniame ryšyje su pasekmių kilimu, kadangi jo veiksmai buvo tik formalūs, gavus prekes už jas buvo atsiskaitoma pagal kito darbuotojo pateiktas sąskaitas, kurio tiesioginės darbo funkcijos ir buvo susijusios su prekių bei darbo medžiagų suradimu, pirkimu ir pristatymu, kurios buvo naudojamos restauravimo veikloje.

Pasak gynėjo, skundžiamas nuosprendis nėra pagrįstas išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, kadangi pirmosios instancijos teismas iš esmės neatskleidė V. D. kaltės turinio, neatskleidė jo veiksmų atitikimo nusikaltimo numatyto LR BK 223 str. 1 d. sudėčiai, formaliai nurodė pažeistus teisės aktus, tačiau, kokiu būdu jie buvo pažeisti neatskleista, bei tai įvykdė pažeisdamas LR BPK nuostatas ir LAT Senato nutarimo „Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje“ 2007-06-28 apžvalgoje Nr. 27 nustatytą praktiką. Be to nurodo, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai. Gynėjas taip pat pabrėžia, jog baudžiamosios teisės teorijoje pripažįstama, kad nepaisant baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens kaltės pripažinimo, veika turi būti įrodyta, nurodo EŽTT nutartį Malininas prieš Lietuvą.

Gynėjas skunde taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė taikyti LR BK 37 str. nuostatas, vėl gi nurodydamas, kad šios bylos situacija visiškai kitokia, kadangi V. D. inkriminuota veika kildinama iš kito asmens padarytos nusikalstamos veikos padarinių atsiradimo. Be to nurodo, kad pripažindamas abstrakčią kaltę V. D. ėmėsi atitinkamų veiksmų pavojingumo eliminavimui ir užkardymui ateityje, patikslino metines deklaracijas tuo užtikrindamas tinkamos buhalterijos sudarymą už atitinkamą inkriminuotą laikotarpį bei tinkamam buhalterinės apskaitos vedimui ir užtikrinimui sudarė sutartį su buhalterines apskaitas tvarkančia įmone, kad klaidų nepasikartotų. Taip pat atkreipia dėmesį, kad žalą padarė ne savininkas V. D., o kitas asmuo, be to, veika padaryta dėl neatsargumo, netyčinė, civilinis ieškinys byloje nepareikštas, žalą padaręs asmuo ją atlygino, veika padaryta kito asmens nusikalstamos veikos padarymo pasėkoje, tai yra nesmurtinis nusikaltimas.

Teismo posėdyje nuteistasis V. D. ir jo gynėjas skundą palaikė, prašė tenkinti. Prokuroras prašė skundą atmesti.

Nuteistojo V. D. gynėjo apeliacinis skundas netenkinamas.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis , kuris yra skundžiamas, yra pagrįstas ir teisėtas, pirmosios instancijos teismas ištyrė bylos įrodymus, nepažeisdamas LR BPK 20 str., 301 str. reikalavimų, teisingai juos įvertino ir padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistojo V. D. nusikalstama veika atitinka LR BK 223 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėtį.

LR BK 223 str. 1 d. nustatyta baudžiamoji atsakomybė už buhalterinės apskaitos netvarkymą arba aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą, arba buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimą, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Šiame straipsnyje numatytas aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas yra Buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų įstatymų bei norminių aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, netinkamas vykdymas (kai nesurašomi visi buhalterinės apskaitos dokumentai, nesudaromi ir netvarkomi apskaitos registrai, dokumentai ir registrai surašomi nesilaikant Buhalterinės apskaitos įstatymo ar kitų norminių aktų reikalavimų ir pan.).

V. D. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už tai, kad aplaidžiai tvarkė V. D. individualios įmonės buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti šios įmonės veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2012 m. kovo mėn. – 2013 m. gruodžio mėn.

Kolegijos nuomone, ištyręs byloje surinktą medžiagą, pirmosios instancijos teismas, teisingai konstatavo objektyviuosius V. D. inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 223 str. 1 d. sudėties požymius, t.y. nustatė aukščiau nurodytų buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus bei konstatavo, jog dėl minėtų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti V. D. IĮ veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2012 m. kovo mėn. – 2013 m. gruodžio mėn.

Pabrėžtina ir tai, jog apylinkės teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad V. D. inkriminuotų buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai kilo ir pasekmės dėl jų atsirado pastarajam veikiant neatsargia kaltės forma. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas aprašant V. D. kaltės turinį nepakankamai motyvavo savo sprendimą šioje dalyje, (nepakankamai atskleidė kaltės turinį), tačiau, antra vertus, sutinkama su teismo padaryta išvada dėl nuteistojo kaltumo.

LR BK 223 str. numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai jis sukelia šiame BK straipsnyje numatytus padarinius. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad nagrinėjamu atveju V. D. aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatyti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2014-06-02 patikrinimo aktu Nr. (4.65)-FR0680-411 (b.t. 1, b.l. 7-189, b.t. 2, b.l. 1-24) , UAB „R“ PVM sąskaitomis-faktūromis (b.t. 2, b.l. 28-36), UAB „S“ PVM sąskaitomis-faktūromis (b.t. 2, b.l. 34-40), 2012-05-30 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. PRD/12-05-30/09 tarp UAB „R“ ir V. D. IĮ kopija (b.t. 1, b.l. 140-105), V. D. IĮ kasos išlaidų orderiai, susiję su tariamų apmokėjimų pagal UAB „R“ kasos pajamų orderius, bei UAB „R“ kasos pajamų orderiai (b.t. 2, b. l. 41-124), V. D. IĮ kasos išlaidų orderiai, susiję su tariamų apmokėjimų pagal UAB „S“ kasos pajamų orderius, ir UAB „S“ kasos pajamų orderiai (b.t. 2, b. l. 125-134), V. D. IĮ PVM deklaracijos, pateiktos Vilniaus apskrities VMI, už 2012 m. kovo, gegužės, birželio, liepos, rugsėjo, lapkričio, 2013 m. rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio mėnesius (b.t. 3, b. l. 67-80).

Kolegijos nuomone, nepagrįstas gynėjo skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismo nustatyti V. D. padarytos nusikalstamos veikos padariniai nebuvo priežastiniame ryšyje su pastarojo veiksmais, kadangi už medžiagų įsigijimą ir pateikimą darbams atlikti, objektų suradimą įmonėje buvo atsakingas sūnus T. D. , o V. D. iš esmės buvo tik restauratorius ir kaip įmonės savininkas pasirašydavo pateiktus dokumentus.

Pažymima, kad LR BK 223 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos – aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo – subjektu yra ūkio subjekto vadovas, kuomet jis pats tiesiogiai tvarko buhalterinę apskaitą arba ją aplaidžiai tvarko asmuo, nesusijęs su ūkio subjektu darbo santykiais, o tik žodžiu susitaręs su ūkio subjekto vadovu (Buhalterinės apskaitos įstatymo 10 ir 11 straipsniai), (kasacinės nutartys Nr. 2K-437/2012, Nr. 2K-388/2013 ir kt.).

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme, nuteistasis V. D. paaiškino, kad įmonėje nėra asmens, atsakingo už buhalterinės apskaitos tvarkymą, todėl, nors ir neturi buhalterinio išsilavinimo, pats tvarkė buhalterinę apskaitą (b.t. 4, b.l. 37-40, 48-49, 133). Nors teisės aktai numato, kad apskaitos dokumentus, tame tarpe ir PVM sąskaitas-faktūras gali pasirašyti ne tik įmonės savininkas ar direktorius, bet ir kiti įmonės darbuotojai, kurių sąrašą patvirtina ūkio subjekto vadovas (Buhalterinės apskaitos įstatymo 14 str.), nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad to padaryta nebuvo. V. D., kaip įmonės vadovas, pats pasirašinėjo PVM sąskaitose-faktūrose, todėl pastarasis ir buvo atsakingas už duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad LR Vyriausybės patvirtintose kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklėse vienareikšmiškai nurodyta, jog „Kasininkas išmoka pinigus tik kasos išlaidų orderyje nurodytam fiziniam asmeniui“ (6p.). Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, kad šį reikalavimą V. D. pažeidė.

Apklausiamas teismo posėdyje kaltinamuoju V. D. savo kaltę pripažino pilnai ir paaiškino supratęs, kad atsakomybė už apskaitos tvarkymą, nesant įmonėje kito už tai atsakingo asmens, tenka jam. Taip pat nurodė pilnai pasitikėjęs sūnumi T. D., kuris įmonėje dirbo vadybininku, neturėjo jokio pagrindo įtarinėti sūnų, todėl niekada netikrindavo dokumentų, kuriuos šis jam pateikdavo. Nurodė suprantąs, kad neturėjo teisės pasirašyti sūnaus pateiktus kasos pajamų orderius, kuriuose būdavo nurodyta, kad būtent jis sumokėjo nurodytiems asmenims nurodytas pinigų sumas (b.t. 4, b.l. 133).

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas V. D. taip pat pilnai pripažino savo kaltę aplaidžiai tvarkęs apskaitą, į kurią, kaip paaiškėjo ikiteisminio tyrimo metu, įtraukė netikrus įmonės ūkinių ir finansinių operacijų dokumentus, pagal kuriuos teikė visas įmonės mokestines deklaracijas ir ataskaitas valstybinėms mokesčių administravimo įstaigoms. Nurodė suprantąs, kad turėjo patikrinti, ar tos ūkinės operacijos realiai įvyko, tačiau pasitikėjo savo sūnumi. Pilnai pripažino, kad tokiu būdu aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą (b.t. 4, 37-40, 48-49).

Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, 2014-04-22 atlikus patikrinimą V. D. individualioje įmonėje, buvo nustatyta, kad V. D. individuali įmonė, pažeisdama 2002-03-05 Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 (toliau - PVM įstatymas) 64 straipsnio 1 dalies (pirkimo PVM gali būti įtraukiamas į PVM atskaitą tik tuo atveju, jeigu PVM mokėtojas turi atitinkamą PVM sąskaitą-faktūrą < ...> turima PVM sąskaita-faktūra privalo atitikti visus šio Įstatymo ir kitų jį įgyvendinančių teisės aktų reikalavimus), 64 straipsnio 9 dalies (mokesčių administravimo įstatymo nustatytais pagrindais PVM mokėtojo turimuose apskaitos dokumentuose nurodytos pirkimo PVM sumos negali būti atskaitomos neatsižvelgiant į tai, kad turimas dokumentas atitinka visus šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus), nuostatas, 2012 m. birželio - 2013 m. gruodžio mėn. atskaitė 80 604 Lt pirkimo PVM pagal UAB „R“ PVM sąskaitas faktūras: 2012-06-01 serija RAIM Nr. 85; 2012-06-15 serija RAIM Nr. 90; 2012-07-04 serija RAIM Nr. 108; 2013-07-03 serija RAIM Nr. 202; 2013-08-01 serija RAIM Nr. 209; 2013-09-03 serija RAIM Nr. 215; 2013-10-03 serija RAIM Nr. 222; 2013-11-04 serija RAIM Nr. 235; 2013-12-02 serija RAIM Nr. 240 bei 2012 m. kovo - lapkričio mėn. – 6 658 Lt pirkimo PVM pagal UAB „S“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras: 2012-03-16 serija SOM Nr. 164; 2012-05-02 serija SOM Nr. 168; 2012-09-05 serija SOM Nr. 540; 2012-11-14 serija SOM Nr. 723, kurios neturi juridinės galios.

Patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad V. D. IĮ pagal UAB „R“, UAB „S“ tikrovės neatitinkančias PVM sąskaitas faktūras į Įmonės buhalterinės apskaitos registrus įrašė neteisingus duomenis apie ūkines operacijas, t. y. įrašė duomenis apie faktiškai neįvykusias ūkines operacijas, kurios nėra susijusios su turto, įsipareigojimų dydžio pasikeitimu, iškreipiant tikrąjį ūkinę, komercinę, finansinę būklę bei duomenis apie įmonės turtą ir tuo pažeidė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574:

4 straipsnio nuostatas – „ūkio subjektas tvarko apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“ (Įmonė už 2012 m. 02-12 mėn., 2013 m. 01-05 mėn., 07-12 mėn. netinkamai apskaičiavo ir deklaravo pirkimo PVM, apskaitė neįvykusias ūkines operacijas);

12 straipsnio 1 dalies nuostatas – „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais ir apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus, ar įvykus“ (Įmonė buhalterinėje apskaitoje apskaitė dokumentus, kuriais įformintos realiai neįvykusios ūkinės operacijos);

13 straipsnio 1 dalies nuostatas – „privalomi apskaitos dokumentų rekvizitai: <...> 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys < ... >“ (bendrovės buhalterinės apskaitose dokumentuose fiksuotos realiai neįvykusios ūkinės operacijos, t. y. neatitinka dokumentuose nurodyto operacijos turinio);

16 straipsnio 1 dalies nuostatas – „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“ (Įmonė apskaitos registruose įregistravo realiai neįvykusias ūkines operacijas).

Pabrėžiama, jog teisės aktai numato, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais (Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str.). Šio įstatymo 13 str. 1 d. nustatyti privalomi apskaitos dokumentų rekvizitai. Rekvizitai yra buhalterinės apskaitos turinio elementai, todėl jie turi atspindėti realiai įvykusią ūkinę operaciją, t. y. turi būti tikri. Apskaitos dokumente pateikti rekvizitai turi reikšti, kad būtent jame nurodytas ūkio subjektas nurodytomis sąlygomis atliko ūkinę operaciją, todėl jam atsiranda tam tikros teisės ir pareigos, o dokumentą įforminę, jį pasirašę asmenys buvo įgalioti veikti nurodytų ūkio subjektų vardu. Vien formalus būtinų rekvizitų buvimas dokumente nėra vienintelis ir pakankamas pagrindas tokį dokumentą laikyti turinčiu juridinę galią. Sprendžiant dėl teisės į PVM atskaitą, lemiamą reikšmę turi tikrasis ūkinės operacijos turinys, o ne jos įforminimas atitinkamais buhalterinės apskaitos dokumentais.

Mokestinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad V. D. įmonė iš UAB „R“ tikrinamuoju laikotarpiu statybinių prekių neįsigijo, nes minėta bendrovė tokiomis prekėmis neprekiavo, neturėjo sandėliavimo patalpų statybinių prekių sandėliavimui, sandorių su V. D. IĮ nevykdė, todėl atskaityti 80 604 Lt pirkimo PVM pagal įformintas UAB „R“ PVM sąskaitas faktūras, neturinčias juridinės galios, V. D. IĮ negalėjo. Tai pat nustatyta, kad ūkinės operacijos UAB „S“ įformintose PVM sąskaitose faktūrose nurodytomis aplinkybėmis neįvyko, nes minėta Bendrovė neturėjo resursų (darbuotojų, nekilnojamojo turto, transporto priemonių), kurių pagalba galėtų įvykdyti minėtas ūkines operacijas. V. D. IĮ minėtose PVM sąskaitose faktūrose nurodytų prekių iš UAB „S“ neįsigijo, todėl neturėjo teisės į PVM atskaitą.

Atlikus V. D. IĮ patikrinimą buvo konstatuota, kad dėl minėtų patikrinimo metu nustatytų Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti V. D. IĮ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2012 m. kovo mėn. – 2013 m. gruodžio mėn. laikotarpį.

Nors apeliaciniame skunde gynėjas nurodo, kad nusikalstami padariniai kilo dėl kito asmens, t.y. T. D. slepiamos nusikalstamos veikos, tačiau pabrėžiama, jog teisės aktai numato, kad už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys (Buhalterinės apskaitos įstatymo 14 str. 2 d.). Pagal minėto įstatymo nuostatas, „už apskaitos organizavimą, pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“ (21 str. 1 d.).

Tokiu būdu konstatuojama, kad nuteistojo V. D. IĮ aplaidus apskaitos tvarkymas pasireiškė tuo, kad pastarasis, būdamas įmonės vadovu, pasirašydamas sūnaus jam pateiktuose dokumentuose – PVM sąskaitose-faktūrose ir įtraukdamas jas į buhalterinę apskaitą ir PVM deklaracijas, neįsitikino sandorio realumu, nesidomėjo UAB „R“, UAB „S“ veikla, nieko apie jas nežinojo, atliekant mokestinį patikrinimą, kaip savininkas nieko negalėjo paaiškinti apie įformintų sandorių su minėtomis bendrovėmis aplinkybes, nors, kaip įmonės vadovas, pasirašė PVM sąskaitose-faktūrose kaip jas gavęs asmuo bei kasos pajamų orderių kvituose kaip pinigus sumokėjęs asmuo. Taip pat nustatyta, kad V. D. visiškai nesidomėjo ir nepatikrino, ar bendrovės turėjo galiojančius PVM mokėtojų kodus, ar neišregistruotos iš PVM mokėtojų registro, nors šita informacija yra vieša ir skelbiama Valstybinės mokesčių inspekcijos tinklalapyje www.vmi.lt. Be to, nors PVM sąskaitose-faktūrose įforminti įvykę sandoriai su UAB „S“, tačiau V. D. IĮ sutarčių su minėta bendrove nebuvo pasirašiusi, o ir pats įmonės vadovas V. D. nesiėmė visų galimų ir viešai prieinamų priemonių tam, kad įsitikintų, ar PVM sąskaitose-faktūrose pasirašę asmenys turi įgaliojimus atstovauti bendrovėms. Nuteistasis pripažino aplaidžiai tvarkęs V. D. IĮ buhalterinę apskaitą, patvirtino kaltinime nurodytas aplinkybes ir savo veiksmus, kurių pasėkoje atsirado įstatyme numatytų padarinių ir kurie buvo atlikti dėl jo neatidumo (neatsargumo).

Įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, kolegija daro išvadą , kad V. D. kaip Individualios įmonės vadovas turėjo pareigą tinkamai tvarkyti įmonės buhalterinę apskaitą, laikantis buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančių įstatymų , tačiau to nedarė dėl neatsargumo- nusikalstamo pasitikėjimo , tuo sukeldamas jam inkriminuojamas pasekmes. V. D. nusikalstamas pasitikėjimas pasireiškė tuo, kad jis , žinodamas teisės aktų , reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą , nuostatas, jas netinkamai vykdė, jos tvarkymą iš esmės perleido savo sūnui, kuris nebuvo įmonėje asmeniu, atsakingu už buhalterinės apskaitos tvarkymą, bei numatė , kad dėl to nebus galima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos , jos turto , nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, bet lengvabūdiškai tikėjosi to išvengti.

Apeliaciniame skunde gynėjas teigia ir tai, jog byloje nėra nustatyta aplinkybių, kad V. D. dėl aplaidaus įmonės apskaitos vedimo turi kilti būtent baudžiamoji atsakomybė. Kolegija nesutinka su šiuo apeliacinio skundo argumentu ir pažymi, kad už aplaidų apskaitos tvarkymą, pasireiškusį aplaidžiu buhalterinės apskaitos tvarkymu, baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, jei atsiranda LR BK 223 str. numatyti padariniai, t. y. dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Pagal teismų praktiką bylose dėl LR BK 223 str. taikymo realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant tik to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda minėtame straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-11/2008, 2K-426/2013).

Taigi LR BK 223 str. 1 d. numatytų padarinių nustatymas ar nenustatymas yra svarbiausias baudžiamosios ir administracinės atsakomybės už buhalterinės apskaitos taisyklių pažeidimus atribojimo kriterijus, nes už įvairius apskaitos taisyklių pažeidimus numatyta ir administracinė atsakomybė (LR ATPK 173¹ str.). Kaip jau minėta aukščiau, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymą ir kitus teisės aktus visos ūkinės operacijos turi būti pagrįstos apskaitos dokumentais. Nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais nustatyta, jog mokestinio patikrinimo V. D. individualioje įmonėje išvados patvirtino, kad dėl patikrinimo metu nustatytų Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti V. D. IĮ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2012 m. kovo mėn. – 2013 m. gruodžio mėn. laikotarpį. Taigi, remiantis nustatytomis aplinkybėmis, kad aprašyta V. D. veika sukėlė baudžiamuoju įstatymu numatytus padarinius, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai pripažino, kad V. D. padarė nusikalstamą veiką, turinčią LR BK 233 str. 1 d. numatytų nusikaltimo požymių.

Kolegijos nuomone, nepagrįstas ir gynėjo apeliacinio skundo prašymas taikyti LR BK 37 str. nuostatas ir nuteistąjį V. D. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl padarytos nusikalstamos veikos mažareikšmiškumo. Pažymima, kad pagal LR BK 37 str. veika gali būti pripažįstama mažareikšme tada, kai ji atitinka konkrečios nusikaltimo sudėties požymius, tačiau iš esmės nedaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms ar nesukelia realaus pavojaus tokiai žalai atsirasti (kasacinės nutartys 2K-21/2012, 2K-313/2009).

Pirmosios instancijos teismas V. D. veiksmuose nustatė aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą, o taip pat dėl tokių veiksmų atsiradusius padarinius – dėl buhalterinės apskaitos vedimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti V. D. IĮ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2012 m. kovo mėn. – 2013 m. gruodžio mėn. laikotarpį. Pabrėžiama, kad pagal LR BK 37 str. asmuo padaręs nusikaltimą gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra nustatoma, kad kaltininko veikimas ar neveikimas formaliai, kad ir turi baudžiamojo įstatymo numatytos veikos požymių, tačiau dėl kai kurių jų konkretaus turinio yra nepavojinga ir dėl to nėra nusikaltimas. Nagrinėjamu atveju byloje nėra nustatyta aplinkybių, kurioms esant V. D. veika būtų nepavojinga. Dėl nuteistojo aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo atsirado ne tik padariniai, nebuvo galima nustatyti įmonės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, tačiau tokiais veiksmais padaryta žala įstatymo saugomiems visuomenės ir valstybės interesams, valstybės finansų sistemai. V. D. nusikalstamais veiksmais pažeisti svarbūs baudžiamojo įstatymo saugomi visuomenės ir valstybės interesai. Gynėjo skunde nurodomos aplinkybės, kad V. D. inkriminuota veika kildinama iš kito asmens padarytos nusikalstamos veikos padarinių atsiradimo ar tai, kad V. D. po minėtos veikos nustatymo ėmėsi atitinkamų veiksmų pavojingumo eliminavimui ir užkardymui ateityje, patikslino metines deklaracijas bei tinkamam buhalterinės apskaitos vedimui ir užtikrinimui pasamdė buhalterines apskaitas tvarkančią įmonę, neturi reikšmės LR BK 37 str. prasme. Šių aplinkybių buvimas teismų praktikoje nepriskiriamas prie tų aplinkybių, kurios veiką darytų nepavojingą (kasacinė nutartis 2K-313/2009).

Dėl aukščiau išdėstytų argumentų nėra teisinio pagrindo tenkinti apeliacinio skundo juose nurodytais motyvais.

Kolegija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., nutarė :

atmesti nuteistojo V. D. gynėjo apeliacinį skundą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.