Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vladislavo Ranonio, Valerijaus Čiučiulkos ir pranešėjo Vytauto Greičiaus,

atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės R. J., V. A. ir D. S. gynėjai advokatei Vitai Neverauskaitei,

teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Nerijaus Marcinkevičiaus kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. sausio 22 d. nuosprendžio, kuriuo pritaikius BK 37 straipsnį, R. J., V. A. ir D. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Greičiaus pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, advokatės, prašiusios kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. J. buvo kaltinamas aplaidžiu buhalterinės apskaitos tvarkymu, t. y. tuo, kad laikotarpyje nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2004 m. gruodžio 31 d. aplaidžiai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, tai yra, būdamas AB „IŠLAUŽO ŽUVIS", direktoriumi ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnį atsakingu už apskaitos organizavimą, 2003 ir 2004 metų pabaigoje nesudarė komisijos žuvų kiekio ir svorio inventorizacijai, neorganizavo ilgalaikio nematerialaus turto, žaliavų, medžiagų, kuro, pašarų, prekių, pagamintos produkcijos (veislinės žuvies bandos), nebaigtos gamybos (šiųmečių, dvimečių karpių ir lydekų), gautinų skolų inventorizacijos, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719 patvirtintos "Inventorizacijos tvarkos" 3 punktą, kuris nurodo, kad "Įmonės privalo inventorizuoti ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą, žaliavas, medžiagas, kurą, pašarus, prekes, pagamintą produkciją, nebaigtą gamybą <...>, pinigus, gautinas skolas, mokėtinas skolas ne rečiau, kaip kartą per metus prieš metinės finansinės atskaitomybės sudarymą", dėl to iš dalies nebuvo galima nustatyti įmonės turto ir įsipareigojimų, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje.

V. A. buvo kaltinama aplaidžiu buhalterinės apskaitos tvarkymu, t. y. tuo, kad, būdama AB "Išlaužo žuvis" vyr. buhaltere, aplaidžiai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, nes nesilaikė Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX- 574) 4 straipsnio, kuris nurodo, kad "Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams", reikalavimų: prekinių karpių 280780 vienetais 19780 kg svorio sumažėjimą vertine išraiška neapskaičiavo ir apskaitos registre, "Nebaigta gamyba" neapskaitė, todėl dėl vertine išraiška neapskaityto sumažėjusio prekinių karpių kiekio ir svorio, laikotarpyje nuo 2004 m. balandžio 1 d. iki 2004 m. gruodžio 1 d., nebuvo galima nustatyti nebaigtos gamybos vertės, t. y. įvertinti įmonės turto, tai yra padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje.

D. S. buvo kaltinamas aplaidžiu buhalterinės apskaitos tvarkymu, t. y. tuo, kad laikotarpyje nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2004 m. gruodžio 31 d. aplaidžiai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, t. y., būdamas AB "Išlaužo žuvis" vykdančiuoju direktoriumi nesilaikė Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX- 574) 12 straipsnio "Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas" 1 punkto, kuris nurodo, kad "Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais", reikalavimų, nes laikotarpyje nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2004 m. gruodžio 31 d. nesurašė nei vieno pirminio apskaitos dokumento: 1) žuvų svorio pasikeitimo, todėl nebuvo galima iš dalies įvertinti įmonės turto, t. y., nustatyti kiek kilogramų priaugo prekiniai karpiai ir lydekos, nes 2004 metais žuvies prieaugis pagal savikainos paskaičiavimo pažymą, surašytą buhalterės V. A., sudarė 128964 kg, iš jų prekiniai karpiai priaugo 127464 kg, o prekinės lydekos 1500 kg, o pagal paties (D. S.) surašytus tvenkinių išžvejojimo suvestinius žiniaraščius - prekiniai karpiai priaugo 119875 kilogramus, o prekinių lydekų prieaugio neapskaitė; 2) žuvies pardavimui iš komercinio tvenkinio Nr. 19, todėl nebuvo galima iš dalies įvertinti įmonės turto, t. y., kiek prekinių karpių per 2004 metus pardavė bendrovė, nes vyr. buhalterė V. A. prekinių karpių savikainos apskaičiavimo pažymoje įrašė, kad per 2004 metus bendrovė pardavė 112821 kg prekinių karpių, 22555 kg daugiau, negu buvo įrašyta pateiktuose karpių pardavimo dokumentuose, nes nebuvo surašyti karpių pardavimo iš komercinio tvenkinio Nr. 19 pardavimo sąskaitos - faktūros, o paties (D. S.) 2004 m. gruodžio 1 d. surašytame įprastinės gamybos tvenkinių išžvejojimo suvestiniame žiniaraštyje nurodyta, kad per 2004 m. iš komercinio tvenkinio Nr. 19 buvo parduota 22700 kg karpių; taip pat nesilaikė Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 13 straipsnio "Apskaitos dokumentų rekvizitai" 1 punkto, kuris nurodo, kad "Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: 1) apskaitos dokumento pavadinimas, 2) ūkio subjekto, surašiusio apskaitos dokumentą, pavadinimas, kodas, 3) apskaitos dokumento data, 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine išraiška <...>" reikalavimų, nes pasirašė darbų priėmimo - perdavimo aktus, kuriuose nebuvo įrašytos atliktos paslaugos, ir V. S. išmokėjo 77154 litus, dėl to nebuvo galima nustatyti kokias paslaugas bendrovei 77154 litų vertės atliko V. S., todėl nebuvo galima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, tai yra padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje.

Prokuroras kasaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2009 m. sausio 22 d. nuosprendį dalyje dėl netinkamai pritaikyto BK 37 straipsnio atleidžiant R. J., V. A. ir D. S. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo ir perduoti bylą šioje dalyje iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Prokuroras teigia, kad apeliacinės instancijos teismo išvada, kad R. J., V. A. ir D. S. nusikalstama veika pripažinta mažareikšme padaryta visiškai neįvertinus veikos pavojingumo padarant esminę žalą įstatymo saugomoms vertybėms finansų sistemai, į nusikalstamos veikos objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Prokuroras teigia, kad teismo teiginys, jog nusikalstama veika nebuvo padaryta jokios žalos valstybei, yra visiškai nepagrįstas ir nemotyvuotas. Bylos medžiaga nustatyta, kad R. J., V. A. ir D. S., būdami atsakingi už AB „Išlaužo žuvis“ ūkinę veiklą, pažeidė bei nevykdė Buhalterinės apskaitos įstatymo bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimo Nr. 719 „Dėl inventorizacijos tvarkos“ reikalavimų, ko pasėkoje dėl R. J. veiksmų iš dalies nebuvo galima nustatyti įmonės pelno ir įsipareigojimų, dėl V. A. veiksmų nebuvo galima įvertinti įmonės turto, dėl D. S. veiksmų nebuvo galima nustatyti įmonės turto ir įsipareigojimų, t.y. tarp jų neteisėtų veiksmų ir padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Tokiu būdu minėtų asmenų padarytas nusikaltimas pagal savo pobūdį yra pakankamai pavojingas, nes pažeidus įstatymus finansų sistemoje, žala padaroma ne tik šiai sistemai, bet ir kitiems teisiniams gėriams – ūkininkavimo tvarkai, nuosavybei. Apeliacinės instancijos teismas visiškai neįvertino tai, kad R. J., V. A. ir D. S. savo kaltės aplaidžiai tvarkant bendrovės buhalterinę apskaitą nepripažino vien tais motyvais, kad įmonės veikla yra specifinė ir nėra galimybių kitaip vykdyti veiklos apskaitą, kas rodo pastarųjų tikslą nevykdyti savo tarnybinių pareigų taip, kaip yra reikalaujama 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatose, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose. Tai duoda pagrindo teigti, kad kaltinamųjų veiksmai buvo aiškiai kryptingi, siekiant sumenkinti įstatymais nustatytą buhalterinės apskaitos vedimo tvarką bei tuo pačiu diskredituoti įstatymo reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismo motyvas, kad nusikaltimu nepadaryta žala valstybei, nes bendrovės mokestiniai pažeidimai ištaisyti, visiškai negali būti siejamas su padarytu nusikaltimu, kadangi šios aplinkybės buvimas neįeina į padaryto nusikaltimo sudėtį. Be to, nesant bendrovėje tinkamai vedamos ūkinės veiklos buhalterinės apskaitos, neįmanomas ir žalos dydžio nustatymas, ir tai negali būti lemiančiu kriterijumi vertinant atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės dėl mažareikšmiškumo. Prokuroras mano, kad visiškai nepagrįstas apeliacinės instancijos teiginys, kad žuvininkystė yra specifinė veiklos sritis, nes auginant žuvis yra sudėtingiau vykdyti turto apskaitą. Teismas neįvertino tai, kad Buhalterinės apskaitos įstatyme ir kituose teisės aktuose numatyta visoms bendrovėms vienoda buhalterinės apskaitos vedimo ir inventorizacijos atlikimo tvarka, bendrovėms, kurios verčiasi žuvininkystės veikla, vedant apskaitą bei atliekant inventorizaciją, jokių išimčių, kaip specifinei žuvininkystės veiklai, nėra, jai nėra numatytos specialios ar išskirtinės buhalterinės apskaitos vedimo. Dėl to laikytina, kad R. J., V. A. ir D. S. padaryta nusikalstama veika savo pobūdžiu ir padarinių atžvilgiu pripažintina pavojinga visuomenei, sukelianti didelę žalą visuomenės ir valstybės interesams. Dėl to veika negali būti pripažinta mažareikšme, atleidžiant minėtus asmenis nuo baudžiamosios atsakomybės.

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro kasacinis skundas tenkintinas.

Dėl Baudžiamojo kodekso 37 straipsnio taikymo

Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 223 straipsnio 1 dalį atsirasti yra būtinas aplaidus įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas, o taip pat ir dėl tokių veiksmų atsiradę padariniai, būtent, kad negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmenų veiklos, įmonės turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų. Apeliacinės instancijos teismas nustatė ir aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą, o taip pat dėl tokių veiksmų atsiradusius padarinius. Teismas nustatė, kad ir R. J., ir V. A., ir D. S. aplaidžiai tvarkė AB „Išlaužo žuvis“ buhalterinę apskaitą, visi trys pažeidė įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, reglamentuotą Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574). Dėl aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo nustatyti ir padariniai, nebuvo galima nustatyti įmonės turto, pelno, įsipareigojimų, nebaigtos gamybos vertės, įvertinti įmonės turto, nebuvo galima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, tačiau teismas R. J., V. A. ir D. S. atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 37 straipsnį dėl nusikalstamos veiklos mažareikšmiškumo. Pagal BK 37 straipsnį asmuo padaręs nusikaltimą gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra nustatoma, kad kaltininko veikimas ar neveikimas formaliai, kad ir turi baudžiamojo įstatymo numatytos veikos požymių, tačiau dėl kai kurių jų konkretaus turinio veikla yra nepavojinga ir dėl to tokia veikla nėra nusikaltimas. Byloje nėra nustatyta aplinkybių, kurioms esant R. J., V. A. ir D. S. veika būtų nepavojinga. Dėl pastarųjų aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo atsirado ne tik padariniai, nebuvo galima nustatyti įmonės turto, pelno, įsipareigojimų, nebaigtos gamybos vertės, įvertinti įmonės turto, nebuvo galima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, tačiau tokiais veiksmais padaryta žala įstatymo saugomiems visuomenės ir valstybės interesams, valstybės finansų sistemai. R. J., V. A., D. S. nusikalstamais veiksmais pažeisti svarbūs baudžiamojo įstatymo saugomi visuomenės ir valstybės interesai.

Apeliacinės instancijos teismo motyvas, kad šiuo nusikaltimu nepadaryta valstybei žala, kadangi bendrovės mokestiniai pažeidimai ištaisyti, negali būti siejama su padarytu nusikaltimu, nes tokios aplinkybės buvimas (pažeidimai ištaisyti) nepriskiriamas prie tų aplinkybių, kurios veiką šiuo atveju darytų nepavojingą. Tai galėtų būti vertinama kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Sprendžiant veikos pripažinimo mažareikšme klausimą teismas į byloje nustatytas atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes neturi atsižvelgti, nes šios aplinkybės turi reikšmę paskiriant bausmę, nustatant jos rūšį, dydį ir pan.

Apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 37 straipsnis), nepagrįstai pripažino R. J., V. A. ir D. S. padarytą nusikaltimą mažareikšmiu ir dėl to nepagrįstai atleido minėtus asmenis nuo baudžiamosios atsakomybės. Kadangi kolegija pati šios teismo klaidos ištaisyti negali, todėl byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 22 d. nuosprendį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.