Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Kristinos Kakurinės, Dalios Kursevičienės, Eduardo Maškevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. E. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2022-06-22 nuosprendžio, kuriuo V. E. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 45 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir V. E. paskirta galutinė bausmė – 30 parų arešto.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta visiško bausmių sudėjimo būdu su 2018-01-12 Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta neatlikta bausme – 58 MGL (2 184,28 Eur) bauda ir galutinė subendrinta bausmė V. E. paskirta 30 (trisdešimt parų ) arešto ir 58 MGL (2 184,28 Eur) bauda. Arešto pradžia skaičiuotina nuo sulaikymo dienos.

Nuosprendžiu nustatyta, kad bauda turi būti sumokėta per 12 (dvylika) mėnesių nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, V. E. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 3 (trejus metus) uždrausta naudotis specialiąja teise – naudotis (įgyti) teise (ę) vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi ir BK 72 straipsnio 5 dalimi, V. E. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas: konfiskuotas automobilis ,,F. F.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis V. E. ir konfiskuotas automobilio registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), nuspręsta perduoti jį valstybės nuosavybėn.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. V. E. nuteistas už tai, kad 2022-05-10 apie 16.30 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „F. F.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 3,01 promilės girtumo laipsnis.

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

4. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį, teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, o teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

5. Apeliantas neginčija padarytų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių, jų kvalifikavimo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl to nepasisako. Atsižvelgdamas į tai, kad apeliaciniame skunde nesutinkama su paskirtos bausmės rūšimi – areštu, būtent dėl bausmės individualizavimo V. E. apygardos teismas pasisakys plačiau.

6. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinti teisingumo ir teisinės valstybės principai reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003-06-10 nutarimas). Baudžiamosios teisės paskirties (BK 1 straipsnis) kontekste tai reiškia, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos, adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima skirti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Šie iš konstitucinio teisingumo principo kylantys reikalavimai įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 54 straipsnio 3 dalyje.

7. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra sąlygojama minėtų tikslų visuma. Tokius reikalavimus turi atitikti kiekviena konkrečiam nuteistajam skiriama bausmė.

8. Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę, numatytą BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje, ir vadovaujasi BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys) taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį. Tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas gali motyvuotai paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis). Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-210-222/2018).

9. Nagrinėjamoje byloje baudžiamąją bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bausmės apeliantui skyrimo klausimą, išsamiai išnagrinėjo ir tinkamai įvertino aplinkybes, reikšmingas teisingos, BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodytus tikslus atitinkančios bausmės paskyrimui (BK 54 straipsnis). Apygardos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, siejant jį tik su nuteisto asmens interesais, nes tai neatitiktų bausmės (kuri yra valstybės prievartos priemonė) paskirties. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, parenkant konkrečią bausmę, turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė visoms šiam klausimui išspręsti svarbioms aplinkybėms, nė vienai iš jų neturi būti suteikiamas prioritetas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-30/2014, 2K-148/2014, 2K-481/2014, 2K-477-746/2015, 2K-210-222/2018).

10. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistajam pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį skirtinos bausmės, atsižvelgė ir įvertino visas BK 54 straipsnyje numatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – tiek nuteistojo asmenybę, tiek ir jo padarytos nusikalstamos veikos bei jo paties pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, veikų motyvus ir tikslus. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo poziciją dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, nustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, dėl to skirdamas galutinę bausmę taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu.

11. V. E. padarė tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą transporto eismo saugumui (BK 11 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje atsižvelgė į V. E. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir jo baudžiamąją atsakomybę sunkinančią aplinkybę – jis nusikalto būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Be to, BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta pareiga teismui, skiriančiam bausmę, be kita ko, įvertinti ir kaltininko asmenybę. Baudžiamajame įstatyme įtvirtintos nuostatos (BK 55, 56 straipsniai ir kt.) suponuoja pagrindą manyti, jog ankstesnė baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens priešingo teisei elgesio patirtis vertinama kaip asmenį charakterizuojanti medžiaga ir, be kitų aplinkybių, į kurias atsižvelgia nuosprendį priimantis teismas, lemia bausmės rūšies bei dydžio parinkimą. Vadovaudamasis šiomis nuostatomis, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į šias apelianto asmenį charakterizuojančias aplinkybes – vienerių metų laikotarpiu galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 67), nevedęs, darbo biržoje neregistruotas (b. l. 71), tačiau pragyvenimui užsidirba dirbdamas pas (duomenys neskelbtini), BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui už tapatų nusikaltimą, todėl yra laikytinas recidyvistu (BK 27 straipsnis). Spręsdamas bausmės V. E. skyrimo klausimą apylinkės teismas įvertino ir tai, kad V. E. vienerių metų laikotarpiu galiojančių administracinių baustumų neturi, tačiau iš aplinkybės, jog už ankstesniąją nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, jam jau buvo skirta bausmė, akivaizdu, kad jokių išvadų jis nepadarė ir toliau daro nusikalstamas veikas kelių transporto eismo saugumui.

12. Iš išdėstytų aplinkybių akivaizdu, kad V. E. išvadų dėl savo priešingo teisei elgesio nedaro, pakankamų pastangų koreguoti savo elgesį nededa, nesiekia koreguoti savo elgesio bei stengtis nenusikalsti, tai rodo, jog nagrinėjamos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinės, toliau daromos analogiškos nusikalstamos veikos rodo, kad V. E. priešingos teisei nuostatos yra susiformavusios ir šios nusikalstamos veikos buvo tik loginė jo gyvenimo būdo pasekmė. Visa tai sudaro pagrindą manyti, jog nuteistasis nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtų normų ir pakankamų pastangų koreguoti savo elgesį nededa. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, įvertinus tai, kad nuteistasis net žinodamas, kad jam gresia reali arešto bausmė, ir toliau daro nusikalstamas veikas, o įstatymo leidėjas tokį asmens nusikalstamų veiksmų pakartotinumą vertina kaip turintį didesnį pavojingumą, nėra pagrindo spręsti, jog apylinkės teismo nuteistajam paskirta bausmė yra per griežta, neatitinka jo paties bei padaryto nusikaltimo pavojingumo ir šios veikos pobūdžio.

13. Be to, apygardos teismo nuomone, apelianto tiek nagrinėjamu atveju padarytos nusikalstamos veikos, tiek kiti teistumai dėl analogiškų nusikalstamų veikų padarymo rodo apelianto įstatymų nepaisymą bei nenorą savo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis. Todėl, įvertinus tai, kad nuteistasis ir toliau daro nusikalstamas veikas, nėra pagrindo išvadai, jog, paskyrus jam švelnesnę su areštu nesusijusią bausmę, bus pasiekti baudžiamajame įstatyme įtvirtinti bausmės tikslai. Kaip minėta, BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatos įpareigoja bausmę skiriantį teismą kiekvienu konkrečiu atveju įvertinti ne tik kaltinamojo asmenybę, bet ir padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytą žalą bei kitas aplinkybes.

14. Nuteistajam skiriama bausmė turi atitikti visus BK 41 straipsnyje numatytus jos skyrimo tikslus – ne tik koreguoti nuteistojo elgesį teigiama linkme, bet ir apriboti jam galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šiuo metu tik realiai atliekama arešto bausmė gali užtikrinti šių BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą.

15. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantas kaip pagrindinį motyvą, kodėl, jo manymu, paskirta netinkama bausmė, nurodo tai, kad jis gailisi ir, atlikdamas arešto bausmę, neturės galimybės dirbti ir sumokėti jam paskirtos baudos. Apygardos teismas pažymi, kad aplinkybė, jog apeliantas prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo ir gailisi, jau buvo įvertinta apylinkės teismo priimtame nuosprendyje ir dėl šios priežasties apeliantui buvo sumažintas bausmės dydis vienu trečdaliu. Kitas motyvas – dėl negalėjimo dirbti atliekant arešto bausmę, dėl to iš jo atimama galimybė užsidirbti ir pradėti mokėti paskirtą baudą, apygardos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad skundžiamu nuosprendžiu paskirtą baudą apeliantas privalo sumokėti per 12 mėnesių laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o paskirta arešto bausmė yra 30 parų. Šiuo metu apeliantas niekur oficialiai nedirba, jam negresia prarasti darbo ir pan. Akivaizdu, kad didelių kliūčių sumokėti baudą atlikus arešto bausmę apeliantui neatsiras. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nėra pagrindo išvadai, jog šios aplinkybės teigiamai motyvuos nuteistąjį ir sulaikys jį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, t. y. siekis sumokėti paskirtą baudą negali būti vertinamas kaip apsauginis jo nusikalstamo elgesio ateityje veiksnys.

16. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas BK 61 straipsnyje nustatytų taisyklių, pagrįstai nuteistajam paskyrė BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, nustatydamas bausmės terminą, artimą šio straipsnio sankcijoje numatytam bausmės dydžio vidurkiui, ir, vadovaudamasis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, kaip minėta, paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu. Jam baudžiamąją bylą išnagrinėjusio pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė atitinka BK 41, 54 straipsnių nuostatas, nėra aiškiai per griežta ir neteisinga. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo išvadai, kad apeliantui paskirta bausmė yra aiškiai per griežta, neproporcinga, todėl nėra pagrindo švelninti apeliantui paskirtą bausmę. Be to, manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam paskyrus švelnesnę bausmę, nėra pagrindo. Apygardos teismas konstatuoja, jog Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2022-06-22 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, panaikinti ar pakeisti jį nuteistojo V. E. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas nuosprendis paliekamas nepakeistas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

V. E. apeliacinį skundą atmesti.