Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

2019-01-14 Panevėžio apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-1239-504/2019, leista paimti K. B., laikinai apgyvendintą adresu (duomenys neskelbtini), Rokiškio m., iš jo atstovo pagal įstatymą D. B., gyvenančio (duomenys neskelbtini) mirus K. B. motinai R. E..

2019-01-16 Rokiškio rajono savivaldybės administracijos įsakymu likusiam be tėvų globos K. B. buvo nustatyta vaiko laikinoji globa. Vaiko laikinąja globėja skirta R. E., jo močiutė ir vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta kartu su globėja

Nuo 2019-01-16 Akmenės rajono paramos šeimai centre D. B. šeimai pradėta taikyti atvejo vadyba. Suorganizuoti penki (2019-01-18; 2019-04-02; 2019-07-30; 2019-12-10; 2020-06-03) atvejo vadybos posėdžiai. 2019-01-18 pirmame atvejo vadybos posėdyje, siekiant padėti užmegzti tėvo ir sūnaus tarpusavio ryšį, nepažeidžiant vaiko interesų, buvo sudarytas pagalbos planas šeimai. Plane numatyta konkrečios pagalbos priemonės, veiksmo tikslas, uždaviniai. Penktojo posėdžio metu (2020-06-03), išklausius specialistų ir šeimos narių išsakytas nuomones, prieita prie bendros išvados, kad K. B. neišreiškia noro augti tėvo šeimoje, vaiko grąžinimas tėvui pažeistų vaiko interesus. Priimtas bendras sprendimas, Skyriui kreiptis į teismą dėl laikino tėvo valdžios apribojimo D. B. nepilnamečio sūnaus K. B., atžvilgiu.

Skyriaus duomenimis, nuo (duomenys neskelbtini) (vaiko motinos mirties) D. B. atkurti ryšio su sūnumi K. B. nepavyko. Šeimai taikyta atvejo vadyba rezultato, kad vaikas galėtų grįžti į biologinę šeimą, nedavė. D. B. pastangos siekiant užmegzti ryšį su sūnumi buvo nepakankamos, todėl realios galimybės vaikui augti tėvo šeimoje neatsirado.

Esant tokioms aplinkybėms, skyrius daro išvadą, kad tėvo ir sūnaus ryšys silpnas, tačiau dar nėra nutrūkęs, todėl išlieka tikimybė, jog ateityje padėtis gali pasikeisti, ir ryšiams susiformavus vaikas galės gyventi tėvo šeimoje. Atsižvelgiant į tai, mano, jog D. B. tikslinga laikinai apriboti tėvo valdžią jo sūnaus K. B., atžvilgiu.

Atsižvelgiant į CK 3.183 str. 4 dalį ieškovas prašo iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo, nustatyti vaiko K. B. gyvenamąją vietą kartu su laikinąja globėja R. E..

Atsižvelgiant į vaiko poreikius, protingumo bei proporcingumo principus, mano, jog iš atsakovo priteistinas po 150 Eur išlaikymas nepilnamečiui vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo kreipimosi į teismą dienos iki nepilnamečio vaiko pilnametystės.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155,3.165,3.180 str., 3.182 str. 2 d., 3.194 str., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau-CPK ) 11,113,135,403 str., 407 str., teismo prašė:

1. Laikinai apriboti tėvo valdžią D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) jo sūnaus K. B., a.k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

2. Iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos įsiteisėjimo, nustatyti K. B., a.k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su laikinąja globėja R. E., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. adresu (duomenys neskelbtini)

3. Priteisti K. B., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą periodinėmis išmokomis iš jo tėvo D. B., a.k. (duomenys neskelbtini), po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį iš kiekvieno, nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki nepilnamečio vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

4.Priteisti iš atsakovo D. B. bylinėjimosi išlaidas valstybei.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje yra nustatyta, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia – vaiko interesai. Joks teisės aktas neapibrėžia kriterijų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti, kas konkrečiam asmeniui yra geriausia.

Iš pateikto 2010 m. sausio 5 d. gimimo įrašo Nr.3 matyti, jog K. B., gim. (duomenys neskelbtini), motina - R. E., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas - D. B., gim. (duomenys neskelbtini).

2018 m. gruodžio 31d. mirties įrašas Nr.577 patvirtina, jog nepilnamečio K. B. motina R. E. mirė (duomenys neskelbtini).

2019-01-14 Panevėžio apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-1239-504/2019, buvo leista paimti K. B., laikinai apgyvendintą (duomenys neskelbtini)., iš jo atstovo pagal įstatymą D. B., mirus K. B. motinai R. E.. Minėtu atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas išduoti teismo leidimą paimti nepilnametį vaiką K. B., kuris buvo laikinai apgyvendintas vaiko tetos R. E. šeimoje iš jo atstovo pagal įstatymą, kadangi mirė jo motina, o vaiko tėvas tuo metu negalėjo užtikrinti sūnaus teisių ir teisėtų interesų. Iš minėtoje byloje surinktų įrodymų (Skyriaus vyriausiosios specialistės tarnybinio pranešimo dėl D. B. pareigų sūnui vykdymo, Grėsmės vaikui lygio nustatymo ir vertinimo anketos duomenų, Vaiko laikino apgyvendinimo akto) buvo matyti, kad nepilnamečiui K. B. nustatytas antras grėsmės lygis, kurį lėmė tai, kad mirus motinai, jis atsisako gyventi su tėvu, nes jo visiškai nepažįsta, apie šešis metus vaiko tėvas yra nusišalinęs nuo sūnaus priežiūros ir auklėjimo, vaiko ir tėvo ryšiai nesusiformavę, todėl vaikas laikinai apgyvendintas vaiko tetos R. E., Rokiškio m. šeimoje. Iš vaiko tėvo D. B. pateikto paaiškinimo buvo žinoma ,kad jis pripažįsta, kad jo santykiai šiuo metu su sūnumi nėra susiformavę, todėl vaikui tuo metu persikelti į jo šeimą būtų emociškai sunku, reikalinga laiko ryšiams atstatyti. Pareiškime buvo nurodyta, kad pokalbio su vaiko tėvu metu jis išsakė ketinimus susigrąžinti vaiką į savo šeimą, tačiau iki kol susiformuos jo ir sūnaus ryšys, sutiko, kad berniukas gyventų motinos artimųjų šeimoje, bei įsipareigojo dėti visas pastangas, kad jo ir vaiko ryšys sutvirtėtų. Pateikti dokumentai patvirtino, kad tuo metu skubus vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas pas tėvą gali pažeisti jo teisėtus interesus ir dar labiau pabloginti jo emocinę būseną (vaikas išgyvena motinos netektį, jis turi kalbos vystymosi sutrikimą).

Pagal 2019-01-16 Rokiškio rajono savivaldybės administracijos įsakymą Nr. AV-48, likusiam be tėvų globos K. B., buvo nustatyta vaiko laikinoji globa. Vaiko laikinąja globėja skirta R. E. , kurios gyvenamoje vietoje buvo nustatyta ir vaiko globos vieta.

Nuo 2019-01-16 Akmenės rajono paramos šeimai centre D. B. šeimai pradėta taikyti atvejo vadyba. Buvo suorganizuoti penki (2019-01-18; 2019-04-02; 2019-07-30; 2019-12-10; 2020-06-03) atvejo vadybos posėdžiai. 2019-01-18 pirmame atvejo vadybos posėdyje, siekiant padėti užmegzti tėvo ir sūnaus tarpusavio ryšį, nepažeidžiant vaiko interesų, buvo sudarytas pagalbos planas šeimai. Plane numatyta konkrečios pagalbos priemonės, veiksmo tikslas, uždaviniai t.y. D. B. įsipareigojo: bendrauti, dalintis informacija su Rokiškio miesto globos koordinatore; bendrauti su sūnumi mobiliosiomis ryšio priemonėmis - esant išvykus; aplankyti - būnant Lietuvoje. 2019-01-18 ir 2019-04-02 atvejo nagrinėjimo posėdžių metu nuspręsta, kad šeimai dar nėra tikslinga teikti socialines paslaugas. D. B. bus taikoma atvejo vadyba iki kada atsiras poreikis socialinėms paslaugoms. 2019-07-30 posėdžio metu priimtas bendras specialistų sprendimas D. B. šeimai teikti bendrąsias socialines paslaugas. 2019-12-10 ketvirtojo atvejo vadybos posėdžio metu, išklausius šeimos narius, dalyvavusius specialistus bei remiantis pateikta Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2019-11-14 informacija Nr. 7SD-5833 ir pateikta Rokiškio socialinės paramos centro 2019-10-30 informacija Nr. S1-644, buvo priimtas bendras sprendimas tęsti laikinąją globą nepilnamečiui K. B. iki šešių mėnesių laikotarpiui, bendros laikinosios globos trukmės neviršijant aštuoniolikos mėnesių terminui. Atsižvelgiant į tai, kad ryšys tarp tėvo ir sūnaus dar nesusiformavęs, tėvo darbo pobūdis apsunkina bendravimą su sūnumi, buvo priimtas sprendimas koreguoti šeimos pagalbos planą, kuriame D. B. papildomai įsipareigojo: gerinant tarpusavio santykius su vaiko teta R. E., prie kurios yra labai prisirišęs vaikas, lankyti mediaciją; ieškoti naujų būdų užmegzti ryšį su sūnumi K., atkurti tarpusavio santykius; lankyti psichologo konsultacijas. 2020-06-10 Pagalbos plane nurodoma, kad atvejo vadybos taikymo laikotarpiu pastebėta, kad pagalbos plane numatytus tikslus D. B. vykdė dalinai. Nors tėvas visų susitikimų metu rodė didelį norą ir užsidegimą artimiau bendrauti su sūnumi, tačiau artimesniam bendravimui ir dažnesniems susitikimams kliudydavo tėvo darbas užsienyje, atstumas ir galimai menka K. B. aplinkos motyvacija, padėti tėvui atrasti artimesnį bendravimą su sūnumi. Minimo atvejo vadybos posėdžio metu D. B. teigė, kad jo darbas apsunkina susitikimų su sūnumi galimybes ir supranta, kad santykis dar nėra toks artimas, koks turėtų būti, todėl jokiu būdu nenori vaiko parsivežti prieš jo valią. 2020-06-03 įvykusio posėdžio metu , išklausius specialistų ir šeimos narių išsakytas nuomones, padaryta bendra išvada , kad K. B. neišreiškia noro augti tėvo šeimoje, vaiko grąžinimas tėvui pažeistų vaiko interesus. Priimtas bendras sprendimas Skyriui kreiptis į teismą dėl laikino tėvo valdžios apribojimo D. B. nepilnamečio sūnaus K. B., atžvilgiu.

Iš globojamo vaiko aplankymo akto žinoma, kad K. B. gyvena laikinosios globėjos R. E. šeimoje. Tėvas buvo atvažiavęs berniuko aplankyti, nusivežė jį pramogauti į Panevėžį, dirba užsienyje, bando palaikyti ryšį su sūnumi telefonu, bet berniukas vengia jam parašyti. K. paaiškino, kad jis tėtį mažai pažįsta, jam nedrąsu, todėl nenori jam parašyti, atsiliepti. Berniukas norėtų bendrauti su tėčiu kai grįš iš užsienio jo teta R., nes su tetos pagalba jam tai daryti būtų lengviau ir drąsiau. Globėja nurodė, kad vaikui ugdymo įstaigoje bei Rokiškio ligoninėje yra teikiamos logopedo paslaugos, dėl patirtos netekties vaikas kelis kartus konsultuotas psichologės Rokiškio psichikos sveikatos centre.( 2019-02-26 Globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo aktas Nr. 7GVA-177).

2019-09-06 Globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akte Nr. GVA-127 nurodoma, jog vaiko tėvas Lietuvoje per pora mėnesių būna tik dvi savaites, nes dirba užsienyje ir Lietuvoje per pora mėnesių būna dvi savaites. Tėvas su sūnumi bando išlaikyti ryšį, nes esant dar gyvai K. motinai jis buvo silpnas ir dažnai nutrūkstantis. K. su tėvu bendrauja per krikšto mamos R.telefoną, dalijasi nuotraukomis, susirašo žinutėmis. Spalio mėnesį planuoja susitikti, pasisvečiuoti. K. su kitais tėvo biologiniais vaikais nebendrauja, nėra jų matęs. Su seneliais iš tėvo pusės K. jokių ryšių nepalaiko.

2019-10-26 Globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akte Nr. 7GVA-1093 nurodoma, jog nuo globos nustatymo tėtis vaiką buvo aplankęs 4 kartus, o atvykęs ilgai neužsibūna, su vaiku praleidžia apie 2 valandas, būna parke, kavinėje. K. iniciatyvos bendrauti su tėvu nerodo, nėra artimo ryšio. K. nurodė, kad su močiute sutaria gerai, nesipyksta, patinka būti su seneliu, o geriausiai sutaria su teta R., norėtų su ja gyventi. Globėja neprieštarauja, kad globotinis bendrautų su tėvu, ar giminėmis iš jo pusės. Vaikas su seneliais iš tėvo pusės ryšių nepalaiko. Tėvas taip pat nerodo didelės iniciatyvos bendrauti su sūnumi.

Apklausta byloje liudytoja Rokiškio socialinės paramos centro globos centro koordinatorė G. G. nurodė, jog buvo aktyviai teikiamos paslaugos globėjai, nepilnamečiui ir jo tėvui. Jų centro funkcijos yra konsultavimas, informavimas, pagalbos teikimas, globojamų vaikų susitikimų su tėvais organizavimas, aplinkos kūrimas. Duodamos net atmintinės kaip atkurti ryšį tėvams su vaikais, kokios pokalbio temos, siūloma domėtis vaiko gyvenimu. Jie taip pat teikia psichologo pagalbą bendruomeniniuose namuose. Tiek laikinoji globėja R., tiek ir jos dukra R., nepilnamečio K. teta, buvo aktyviai įsitraukusios, kad suartintų tėčio ryšį su vaiku. Jie kaip specialistai padėdavo, kad ryšys būtų atkurtas, nes pataria, kur reikėtų susitikti, apie ką kalbėti, ką į pokalbius atsinešti ir pan. Kiek žino, pirmasis susitikimas su tėčiu jo gyvenamoje vietoje buvo itin nepavykęs, nes tėtis nepasitaręs su specialistais pakvietė savo giminę, o sūnus pamatęs tiek daug žmonių išsigando, visa aplinka paliko baimę ir toliau berniukas nebenorėjo bendrauti, vykti pas tėtį. Jei atsakovas būtų pasitaręs kaip organizuoti tokį susitarimą, nebūtų kilę tokių pasekmių. Jie taip pat siūlė suorganizuoti nuotoliniu būdu mediaciją 2020-06-03 ir 2020-09-10 dienomis, kad būtų sustiprintas tėvo ir sūnaus ryšys. Ji buvo siūloma tėčiui, kad būtų pagerinti santykiai, tačiau atsakovas dėl darbo užsienyje, gal ilgų darbo valandų, o po to kai grįžtą į (duomenys neskelbtini), būna su savo šeima, nerado galimybės dalyvauti mediacijoje. Pastebėjo, kad nuo laikinosios globos nustatymo atsakovas aktyviau pradėjo bendrauti su sūnumi. Anksčiau paskambindavo kartą per mėnesį, teigdamas, jog darbo valandos ilgos, kartais net mažiau, o dabar jau skambina dažniau. Tačiau šiuo metu dar sūnus nepasiruošęs grįžti pas tėtį, reikia stiprinti ryšį su juo, jo aplinka. Berniukas yra jautrus, atsiradusi epilepsija ir jam bendravimas su tėčiu ir kiekvienas jo pasakytas žodis yra priimamas labai jautriai. Berniukas iki šiol atsimena tėčio per susitikimą pasakytus jam žodžius, kurie jam nepatiko, jog jis „nebūtų jautrus kaip merga“. Jie kaip specialistai ir yra tam, kad padėtų kaip organizuoti tokius susitikimus, ką kalbėti, kaip bendrauti .

Liudytoja G. G. taip pat nurodė, jog tėčiui (atsakovui) taip pat buvo siūloma šeimos psichoterapija, kurios metu dalyvautų tėtis, vaikas, globėja. Tai būtų buvusi grupinė konsultacija, bendravimo palaikymas ir psichologinė pagalba nuotoliniu būdu. Nors iš pradžių buvo organizuota šeimos terapija, tačiau ji baigėsi tuo, kad tėtis nurodė, jog jis neturi galimybių atvažiuoti, grįžta iš užsienio retai ir nors buvo siūlyta tokią terapiją organizuoti nuotoliniu būdu, tačiau atsakovas jos neinicijavo. Globėja sutiko dalyvauti nuotolinėje mediacijoje, tačiau tėtis tam laiko per savaitę, ar dvi, nors vieną valandą, neatrado. Tėčiui taip pat siūloma ne tik skambinti, bet ir bendrauti su sūnumi vaizdo platforma, kad tik būtų ryšys stiprinamas, siųsti nuotraukas, jog matytų ką veikia, dirba, kad kuo daugiau žinotų apie jo gyvenimą. Liudytojos nuomone, atsakovui pritrūko aktyvumo mediacijai, psichoterapijai ir kitoms priemonėms , nors globėja sudarė ir būtų sudariusi sąlygas bendrauti. Taip pat atsakovas turi tesėti savo pažadus vaikus. Jai teko bendrauti su K., kuris suvokia, kad turi tėvą, šiuo metu jam tinka bendravimas su tėčiu telefonu, išsako, kad nori kai kada jam paskambinti. Anksčiau kategoriškai atsisakydavo vykti pas tėtį, net su juo bendrauti kai atvykdavo. Dabar situacija keičiasi, gerėja, kartais su tėčiu bendrauja vienas, be tetos R., pabendrauja telefonu, tačiau šiuo metu berniukas dar nori gyventi su teta R. ir močiute. Tarp vaiko ir jo močiutės yra susiformavęs stiprus emocinis prieraišumas, nes jis anksčiau gyveno su močiute, be to toks pats ryšys šiuo metu stiprus yra ir su teta R.

Apklausta liudytoja R. E. nurodė, kad ji yra K. teta, krikštomama. Jo motina buvo jos sesuo. Ji skatina, kad K. bendrautų su tėčiu, prisideda prie to, kad jie dažniau susitiktų, bendrautų tiek telefonu, tiek per Mesedžerį . Kiek atsimena, jos sesuo nedrausdavo atsakovui bendrauti su sūnumi. T. K. pirmą kartą pamatė po mamos laidotuvių, kai jis buvo atvykęs tvarkyti dokumentų dėl tolimesnės vaiko priežiūros. Prieš sesers mirtį, ji aštuonerius metus gyveno Anglijoje ir po sesers mirties atvyko į Lietuvą, kad galėtų padėti pasirūpinti jos sūnumi. Patvirtino trečiojo asmens R. E. nurodytas aplinkybes, jog buvo sutarę, kad nuveš K. į tėčio gyvenamąją vietą, kur bus tėtis, seneliai ir tėčio šeima. Tačiau nuvykus jie pamatė, kad į susitikimą susirinkę daug žmonių. K. kategoriškai atsisakė eiti, verkė. Ji ilgai kalbino K., kad nueis tik trumpam, o vėliau išvyko į Šiaulius. T. Š. berniukas kažkiek apsiramino, nes buvo įsitempęs, sunkiai bendravo. Nuo to karto jis nebenori vykti pas tėtį. Tėtis informavo, kad jis gyvena jau savo name ,nebebus tiek žmonių, tai vaikas kaip ir norėtų, bet prašo, kad ji kartu su juo vyktų. Kai atsakovas atvyksta į svečius, jis su sūnumi eina į parką, kino teatrą. Ji net buvo vieną kartą įkalbėjusi berniuką, kad į parką eitų vienas su tėčiu, tačiau tai truko neilgai, nes vaikas sugrįžo supykęs, nenorėjo nieko pasakoti. Berniukas norėjo, kad kartu su juo dalyvautų ir ji. Ji kartu su berniuku ir tėčiu gal tris kartus buvo pas psichologą. Ji patvirtino, jog buvo siūlyta vaiko tėčiui bendrauti nuotoliniu būdu, globos centro darbuotojai būtų suorganizavę tokį bendravimą, tačiau tėtis nerado laiko, nes jam sunku suderinti laiką dėl jo darbo valandų. Paaiškino, jog K. turi sveikatos problemų, jo sutrikusi kalbos raida. Kai mirė mama ir į namus pradėjo atvykti specialistai, prasidėjo bendravimas su tėčiu, berniukui prasidėjo įtampa, epilepsija, jis tapo labai jautrus, į viską reaguoja labai jautriai. Ji stengiasi padėti įvairiais būdais, kad tik tėvo ir K. ryšys nenutrūktų ir jie toliau tęstų bendravimą, nes šiuo metu K. nuomonė yra tokia, kad jis nenori gyventi su tėčiu, o norėtų gyventi su ja. Prašo atsakovo, kad jis kuo dažniau skambintų sūnui, atsiųstų nuotraukų, vaizdo įrašų iš tėčio gyvenimo, švenčių. Ji taip pat atsakovui siunčia nuotraukas, žinutes kas vyksta sūnaus gyvenime. Šiuo metu K. dar nėra pasiruošęs augti su tėčiu ir gyventi jo namuose. Ji su močiute dalyvauja vaiko ugdymo procese. Nors atsakovas teigė, kad susipažins su sūnaus klasės auklėtoja, pabendraus su ja, bet kiek žino, toks pokalbis neįvyko.

Iš 2020 m. rugsėjo 16 d. medicinos dokumentų išrašo yra žinoma, kad K. diagnozuotas emocijų sutrikimas ,židininė epilepsija. Berniukas vartoja prieštraukulinį gydymą. Vaikų neurologo jam rekomenduota vengti traukulių priepuolius provokuojančių faktorių-emocinio streso, fizinio krūvio, kitų aplinkybių, kurios gali trikdyti miegą-priverstinis bendravimas su nepažįstamais žmonėmis, priverstinis buvimas neįprastoje aplinkoje.

Byloje nustatyta, kad atsakovas su sūnumi kartu negyveno, vaiko tėvams pradėjus gyventi atskirai, K. B. liko gyventi su motina. Atsakovo sūnus nuo gimimo jo nebuvo matęs, nebendravęs, nesusitikęs, aktyviai nedalyvavo jį auklėjant. Jis pamatė tėtį tik po mamos laidotuvių. Jo ryšys yra susiformavęs tarp jo ir močiutės R. E., tetos R. E., senelio, su kuriais jis liko gyventi, nes jie buvo artimiausi jam žmonės po mamos mirties. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad nepilnamečio vaiko teisų įgyvendinimą bei jo interesų tenkinimą iš esmės užtikrino vaiko motinos artimieji, atsakovo vaidmens sūnaus gyvenime nebuvo, dėl to susiklostė situacija, kad vaikas neturėjo ryšio su tėvu. Mirus motinai, atsakovas pradėjo atstatinėti ryšį su sūnumi, išreiškė norą, kad sūnus gyventų kartu su jo nauja šeima, vaikais. Tuo tarpu vaikas jaučiasi nesaugiai dėl galimo jo gyvenamosios vietos pakeitimo, ryšio su teta, seneliais galimo praradimo. Taigi nagrinėjamoje byloje kyla klausimas, kaip geriausiai užtikrinti vaiko interesus ir pasiekti vaiko intereso būti prižiūrimam jo tėvo ir vaiko intereso į saugią aplinką, kurią išreiškia susiklostę šeimos ryšiai su seneliais ir teta, pusiausvyrą.

Vaiko bei tėvų teisė į šeimos ryšius yra užtikrinama Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsniu, kuriame įtvirtinta, jog kiekvienas asmuo turi teisę, kad jo privatus bei šeimos gyvenimas būtų gerbiamas. Tačiau EŽTT yra pažymėjęs, kad asmens teisė į šeimos ryšius nėra absoliuti ir jos ribojimas galimas, jei jis atliktas „pagal įstatymą“, juo siekiama vieno iš teisėtų tikslų pagal 8 straipsnio 2 dalį ir jis gali būti laikomas būtinu demokratinėje visuomenėje .Konvencijos 8 straipsnis apima tėvo teisę imtis priemonių siekiant susivienyti su savo vaiku ir nacionalinių valdžios institucijų pareigą imtis tokių veiksmų. Tai taip pat taikoma tais atvejais, kai tarp tėvų ir (arba) kitų vaikų šeimos narių dėl vaikų kyla bendravimo ir gyvenamosios vietos ginčų (žr. 2015 m. sausio 13 d. sprendimo byloje Manic prieš Lietuvą, Nr. 46600/11, 101 punktą). Vis dėlto nacionalinės valdžios institucijų pareiga imtis priemonių susivienijimui palengvinti nėra absoliuti, nes tėvų su vaikais, kurie kurį laiką gyveno su kitais asmenimis, suvienijimas gali būti neįmanomas iškart ir gali reikėti parengiamųjų priemonių. Tokio pasirengimo pobūdis ir mastas priklausys nuo kiekvienos bylos aplinkybių, tačiau visų suinteresuotų asmenų supratimas ir bendradarbiavimas visada yra svarbi sudedamoji dalis. Nors nacionalinės valdžios institucijos turi dėti visas pastangas, kad palengvintų tokį bendradarbiavimą, bet koks įpareigojimas šioje srityje taikyti prievartą turi būti ribotas, nes turi būti atsižvelgiama į visų susijusių asmenų interesus, taip pat į jų teises ir laisves, ypač į geriausius vaiko interesus ir teises pagal Konvencijos 8 straipsnį. Tais atvejais, kai kontaktas su tėvu gali kelti grėsmę šiems vaiko interesams ar pažeisti tas teises, nacionalinės valdžios institucijos turi rasti teisingą pusiausvyrą tarp jų (EŽTT 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimas byloje Khusnutdinov ir X. prieš Rusiją, peticijos Nr. 76598/12, par. 80), o balansavimo procese pirmiausia turėtų būti atsižvelgiama į geriausius vaiko interesus, kurie, atsižvelgiant į jų pobūdį ir rimtumą, gali būti svarbesni už tėvus (žr. Didžiosios kolegijos sprendimo Sahin prieš Vokietiją, peticijos Nr. 30943/96, 66 punktą; 2011 m. sausio 25 d. sprendimo Płaza prieš Lenkiją, peticijos Nr. 18830/07, 71 punktą).