Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Pašvenskas, sekretoriaujant Laimai Šidlauskienei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Mindaugui Navickui, atsakovo atstovei A. D., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo „Ergo Insurance“ SE, veikiančio per „ERGO Insurance“ SE Lietuvos filialą, ieškinį atsakovui „If P&C Insurance“ AS, veikiančiam per „If P&C Insurance“ AS filialą Lietuvoje, dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė prašė taikyti vienerių metų ieškinio senaties terminą ieškovo reikalavimui, kurį prašė skaičiuoti nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento, o anksčiau atsakovas šiuo argumentu nesirėmė. Ieškovo atstovas teigė, kad ieškinio senaties terminas nėra praleistas, o manant kitaip, prašė jį atnaujinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

2011 m. rugsėjo 1 d. Vokietijoje, (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kurio metu vilkikas „MB 1841“ su prikabinta priekaba „Krone“, apsisukinėdamas siauroje gatvėje, nuslydo nuo kelio ir apvirto, dėl ko buvo padaryta 7 760,02 Lt žala. Vokietijos Cochem policijos inspekcijos darbuotojai nustatė, kad dėl eismo įvykio metu padarytos žalos atsakingas transporto priemonės „MB 1841“ su prikabinta priekaba „Krone“ vairuotojas. Eismo įvykio metu vilkiko „MB 1841“ valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ADB „ERGO Lietuva“ (48 b.l., I tomas), o priekabos „Krone“ – „If P&C Insurance AS“ filialo, abiejų draudikų įprastinė ūkinės veiklos vykdymo vieta yra Lietuvos Respublikoje. Vilkiko „MB 1841“ draudikas ADB „ERGO Lietuva“ (dabar „ERGO Insurance“ SE, veikiantis per „ERGO Insurance“ SE Lietuvos filialą) atlygino eismo įvykio metu atsiradusią žalą ir kreipėsi į teismą Lietuvoje teigdamas, kad priekabos „Krone“ draudikas „If P&C Insurance AS“ filialas už padarytą žalą turi atsakyti solidariai.

Dėl taikytinos teisės.

Ginčas kilo dėl taikytinos teisės, kai dėl transporto priemonės ir priekabos junginio sukelto kitoje valstybėje eismo įvykio buvo padaryta žala, o Lietuvoje registruotos transporto priemonės ir priekabos valdytojų civilinę atsakomybę buvo apdraudusios skirtingos Lietuvos draudimo bendrovės, iš kurių apdraudusi velkančiosios transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę draudimo bendrovė (ieškovas), išmokėjusi draudimo išmoką, reikalavo pusę išmokos priteisti iš priekabos valdytojo civilinės atsakomybės draudiko.

Ieškovo „ERGO Insurance“ SE, veikiančio per „ERGO Insurance“ SE Lietuvos filialą prašymu šioje byloje buvo kreiptąsi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą prašant priimti prejudicinį sprendimą. Taip pat į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo byloje su panašiomis aplinkybėmis kreipėsi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-187-701/2016. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2016 m. sausio 21 d. priėmė prejudicinį sprendimą (toliau-Prejudicinis sprendimas) ERGO Insurance sujungtose bylose C-359/14 ir C-475/14 (ECLI:EU:C:2016:40).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, remdamasis minėtu Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2016-01-21 sprendimu konstatavo, kad pagal „Roma II“ taikytinos teisės ir Vokietijos teisės turinį patvirtinančius duomenis, Vokietijoje įvykus eismo įvykiui, kai žalą sukėlė transporto priemonės ir priekabos junginys, transporto priemonės ir priekabos valdytojų atsakomybė yra bendra. Vokietijos Aukščiausiojo teismo 2010 m. spalio 27 sprendime Nr. IV ZR 279/08 išaiškinta, kad sukabintų velkančios ir velkamos transporto priemonių draudikai eismo įvykio metu šių transporto priemonių junginio padarytą žalą atlygina po 50 procentų, neatsižvelgiant į tai, ar eismo įvykio metu velkama transporto priemonė atsikabino nuo velkančios, išskyrus atvejus, kai draudėjai susitarę kitaip.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-05-06 nutartyje pažymėta, kad Prejudiciniame sprendime Teisingumo Teismas nurodė, jog draudiko pareiga atlyginti žalą nukentėjusiam asmeniui kyla ne iš šiam padarytos žalos, o iš draudiką su atsakingu draudėju siejančios sutarties. Taigi tokia žala atlyginama remiantis sutartine prievole, o tokiai prievolei taikytina teisė nustatoma pagal reglamento „Roma I“ nuostatas. Reikia išsiaiškinti vilkiko draudimo sutarčiai ir prie jo prikabintos priekabos draudimo sutarčiai taikytiną teisę, ar draudikai pagal šias sutartis privalėjo išmokėti išmokas dėl šių transporto priemonių sukeltų įvykių nukentėjusiems asmenims (Prejudicinio sprendimo 54–55 p., 78 b.l., II tomas).

Taip pat Teisingumo Teismas pažymėjo, kad klausimas, ar vilkiko draudikas, išmokėjęs išmoką nukentėjusiajam, prireikus turi atgręžtinio reikalavimo teisę pareikšti ieškinį priekabos draudikui, spręstinas vadovaujantis reglamento „Roma II“ 19 str., kuriame atskiriami deliktinei ir sutartinei sritims priskirtini klausimai. Pagal „Roma II“ 19 str. galimą atgręžtinio reikalavimo teisės įgyvendinimą reglamentuoja civilinės atsakomybės draudiko prievolei atlyginti žalą nukentėjusiajam taikytina teisė. Draudiko pareiga padengti draudėjo civilinę atsakomybę kyla iš sutarties, sudarytos su draudėju, taigi sąlygos, kuriomis draudikas gali įgyvendinti per įvykį nukentėjusio asmens turimas teises į už įvykį atsakingus asmenis, priklauso nuo draudimo sutartį reglamentuojančios nacionalinės teisės, kuri nustatoma pagal reglamento „Roma I“ 7 str. (Prejudicinio sprendimo 56–58 p., 78 b.l., II tomas).

Reglamento „Roma I“ 7 str. taikomas draudimo sutartims, kuriomis apdraudžiama didelė rizika, nepriklausomai nuo to, ar draudžiama rizika yra valstybėje narėje, taip pat visoms kitoms draudimo sutartims, kuriomis apdraudžiama rizika yra valstybėje narėje (1 dalis). Reglamento „Roma I“ 7 str. 4 d. įtvirtintos taisyklės tiems atvejams, kai valstybė narė nustato pareigą apsidrausti nuo tam tikrų rizikų. Tokiais atvejais valstybė narė gali nustatyti, kad draudimo sutarčiai taikomą pareigą apsidrausti nustačiusi valstybės narės teisė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad pareigą apdrausti ginčo transporto priemonių valdytojų civilinę atsakomybę nustato Lietuvos Respublikos teisė.

Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau - TPVCAPDĮ) 1 str. 6 d. ir Draudimo įstatymo 134 str. nuostatas, įvertinus tai, kad pareigą sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį numato Lietuvos Respublikos teisė, tai transporto priemonės ir priekabos valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarčių sąlygoms taikoma Lietuvos Respublikos teisė. Esant vilkiko ir priekabos valdytojo bendrai civilinei atsakomybei, pareiga išmokėti draudimo išmoką nukentėjusiam asmeniui atsirado abiejų transporto priemonių draudikams.

Kaip 2016-05-06 nutartyje pažymėjo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pagal vilkiko draudimo sutarčiai taikytiną teisę – Lietuvos Respublikos teisę, reikia nustatyti, ar ir kiek vilkiko draudikas, sumokėjęs visą draudimo išmoką, gali atgręžtinio reikalavimo būdu įgyvendinti nukentėjusio asmens teises į priekabos draudiką (Prejudicinio sprendimo 62 punktas, 79 b.l., II tomas). Remiantis TPVCAPDĮ 19 str. 10 d. ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau-CK) 6.114 str. 3 p. draudikas, įvykdęs prievolę, kurią turėjo įvykdyti kartu su kitu draudiku, įgyja teisę reikalauti iš kito draudiko dalies išmokos, kuria sumokėjo nukentėjusiajam. Todėl šiuo atveju ieškovas turi teisę reikalauti iš atsakovo, apdraudusio priekabos valdytojo civilinę atsakomybę, 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos, išmokėtos nukentėjusiajam už viso transporto junginio padarytą žalą.

Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau - TPVCAPDĮ) 16 str. 5 d. numato, kad išmoka dėl velkama transporto priemone padarytos žalos mokama pagal velkančios transporto priemonės draudimo sutartį, jei velkama transporto priemonė per eismo įvykį buvo sukabinta su velkančia transporto priemone. Jei velkama transporto priemonė per eismo įvykį nebuvo prikabinta prie velkančios transporto priemonės arba prieš eismo įvykį atsikabino nuo jos, išmoka mokama pagal draudimo sutartį, kuria apdrausta velkamos transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė, jeigu dėl žalos padarymo civilinė atsakomybė atsiranda velkamos transporto priemonės valdytojui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016-05-06 nutartyje nurodė, kad atsakingi asmenys ir civilinės atsakomybės apimtis nagrinėjamoje byloje nustatomi pagal Vokietijos teisę, todėl už eismo įvykį atsakingus asmenis ir civilinės atsakomybės padalijimą tarp šių asmenų reglamentuojanti TPVCAPDĮ 16 str. 5 d. netaikoma.

Dėl velkamos transporto priemonės ryšio su žala ir žalos dydžio.

Atsiliepdamas į ieškinį atsakovas rėmėsi argumentu, jog nėra duomenų apie tai, kad priekaba Krone eismo įvykio metu buvo sukabinta su velkančia transporto priemone - vilkiku MB. Pagal atsakovą, žala buvo administruojama ir draudimo išmoka mokama būtent pagal vilkikui MB suteiktą draudiminę apsaugą. Bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu atsakovo atstovė neneigė vilkiko ir priekabos sukabinimo eismo metu fakto, tik teigė, kad nėra duomenų apie priekabos padarytą žalą. Automobilį Mersedes Benz 1841, vals. Nr.(duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu vairavęs R. Š. 2011-09-12 paaiškinime nurodė, kad mašina apsisukinėjant apvirto, tačiau vairuotojas nedetalizavo, jog apvirto ir vilkiko priekaba. 2011-10-06 pranešime apie įvykio aplinkybes, kurio autentiškumo atsakovo atstovė neginčijo, vairuotojo R. Š. paaiškinime nurodyta, jog automobilis kartu su priekaba nuvirto. Vairuotojas 2011-10-06 paaiškinime nurodė, jog krovinį teko perkrauti rankomis (50 b.l., I tomas, 143 b.l., II tomas). Atsakovui neneigiant vilkiko ir priekabos sukabinimo fakto eismo įvykio metu, pagal aplinkybių ir įrodymų visumą pripažintina, jog kartu su vilkiku buvo nuvirtusi ir priekaba bei teigtina, jog žalą sukėlė visas transporto junginys. Pažymėtina, kad civilinėje byloje Nr. 2-4749-595/2013 su panašiomis aplinkybėmis, kurioje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016-05-13 nutartimi panaikino žemesnių instancijų teismų sprendimus (civilinė byla 3K-3-204-684/2016) taip pat nebuvo atskirai tiriama, ar žalą padarė vilkiko priekaba, tačiau buvo vertinama viso transporto priemonių junginio padaryta žala ir ieškinys buvo patenkintas. Taip pat ir civilinėje byloje Nr. 2‑4220-937/2013 su panašiomis aplinkybėmis, kurioje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016‑05-13 nutartyje (civilinė byla 3K-3-190-313/2016) laikėsi pozicijos, jog vilkiko draudikas turi teisę reikalauti 50 procentų draudimo išmokos iš velkamos transporto priemonės draudiko, nebuvo atskirai nustatinėjama priekabos padaryta žala.

Ieškovas įvykį Vokietijoje administravusiam atstovui ERGO Versicherung AG 2013-01-14 išmokėjo 7 760,02 Lt draudimo išmoką ( 56,57 b.l., I tomas), kurios pusę prašė priteisti iš atsakovo. Taip pat, kaip tiesioginius nuostolius nurodė sumokėtas ERGO Versicherung AG 1 163,59 Lt atstovavimo išlaidas, kurių taip pat pusę reikalavo priteisti iš atsakovo. Todėl, tenkinant reikalavimą, iš atsakovo priteistina 1 292,23 Eur (7 760:2+1 163,59:2=4 461,80 Lt arba 1 292,23 Eur) suma žalai atlyginti (CK 6.114 str. 3 p., TPVCAPDĮ 19 str. 10 d.).

Dėl ieškinio senaties taikymo.

Remiantis CK 1.125 str. 7 d. sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikomas iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str. 1d.). Tačiau iš regresinių prievolių atsiradusiems reikalavimams ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento (CK 1.127 str. 4 d.).

Šalys nesutarė dėl momento, kada ieškovas įvykdė pagrindinę prievolę. Teismas pripažįsta, kad pagrindinės prievolės įvykdymo momentu turi būti laikoma draudimo išmokos sumokėjimo žalą Vokietijoje administravusiam atstovui atstovui ERGO Versicherung AG sumokėjimo data – 2013‑01‑14, t.y., kai pagrindinę prievolę įvykdė pats ieškovas, kuris nedelsdamas – 2013-01-11 dėl žalos atlyginimo regreso tvarka pareiškė atsakovui pretenziją (55 b.l., I tomas). Teigtina, kad tik pats ieškovas, išmokėjęs draudimo išmoką patyrė išlaidas ir tik tuomet ieškovui paaiškėjo ar galėjo paaiškėti jo teisės pažeidimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012-11-28 nutartyje (civilinė byla 3K-3-499/2012) laikėsi pozicijos, jog panašiomis aplinkybėmis ieškinio senaties termino pradžia turi būti laikomas momentas, kai draudikas atliko mokėjimą savo korespondentui - atstovui valstybėje, kurioje įvyko eismo įvykis. Dėl nurodytos priežasties laikytina, jog ieškovas, pareiškęs ieškinį 2014‑01-15, ieškininės senaties termino nepraleido ir ieškinio senatis ieškovo reikalavimui netaikoma.

Pagal CK 6.37 str. 2 d. skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Remiantis CK 6.210 str. 2 d. terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti šešių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito, todėl iš atsakovo priteistinos minėtos palūkanos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau-CPK) 88 str. 1 d. 1, 6 p., 93 str. 1 d., 98 str. 1d, tenkinant ieškinį, iš atsakovo ieškovui priteistina 38,80 Eur (134 Lt) žyminio mokesčio, 1 924,40 Eur atstovavimo išlaidų ir 114,59 Eur (395,67 Lt) išlaidų už vertimus (123-133 b.l., II tomas). Atsakovas atstovavimo išlaidų neginčijo ir, įvertinus ginčo sudėtingumą, nėra jokio pagrindo jų mažinti. Taip pat iš atsakovo valstybės naudai priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 92, 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 263, 270, 307 str.,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo „If P&C Insurance“ AS, veikiančio per „If P&C Insurance“ AS filialą Lietuvoje, a.k. 302279548 1 292,23 Eur žalai atlyginti, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą (1 292,23 eurų) nuo bylos iškėlimo teisme - 2014-01-24, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 077,79 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovo „Ergo Insurance“ SE Lietuvos filialo, į.k. 302912288, naudai.

Priteisti iš atsakovo „If P&C Insurance“ AS, veikiančio per „If P&C Insurance“ AS filialą Lietuvoje, į.k. 302279548, eurų 7,64 eurų pašto išlaidas valstybės naudai (įmokos kodas – 5660, sąskaitos Nr LT24 7300 0101 1239 4300, gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.