- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-21
- Bylos Nr.
- 2S-792-590/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17890-2014-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vidas Stankevičius
- Pareiškėjas
- I. S.
- Suinteresuotas asmuo
- A. L., G. L., Vilniaus miesto 38-ojo notaro biuro
- Kategorijos
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.19pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo I. S. pareiškimą dėl praleisto įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys – A. L., G. L., Vilniaus miesto 38-ojo notaro biuro notarė G. P., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja I. S. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama atnaujinti jai terminą palikimui pagal įstatymą, atsiradusiam po T. L. mirties 2013-02-07, priimti. Nurodė, jog 2013-02-07 mirė jos tėvas T. L.. T. L. 1993-08-11 buvo sudaręs testamentą, kuriuo jam priklausančią ½ dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir visą kitą turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, kuris jam priklausys jo mirties dieną, paliko dukrai I. S.. 2000-08-21 statinių dovanojimo sutartimi T. L. padovanojo pareiškėjai gyvenamąjį namą, kiemo statinius, ūkinius pastatus, pirtį ir garažą, esančius (duomenys neskelbtini). 2014-01-07 palikėjo T. L. sutuoktinei J. L. buvo išduotas pergyvenusio sutuoktinio nuosavybės teisės liudijimas, kuriuo buvo nustatyta, kad J. L. nuosavybės teise priklauso ½ dalis bendro turto, įgyto gyvenant santuokoje su palikėju. Pažymėjo, jog paveldėjimo teisės liudijimai pagal įstatymą palikėjo sutuoktinei pareiškėjos motinai J. L. bei suinteresuotiems asmenims A. L. ir G. L. nėra išduoti. Po palikėjo T. L. mirties pareiškėja 2013-04-25 kreipėsi į notarą per įstatymų nustatytą trijų mėnesių terminą, tačiau pateikus notarei testamento originalą, ji suprato neturinti teisės paveldėti žemės. Pareiškėjos teigimu, kreipimosi metu jai nebuvo išaiškinta, kad ji turėjo teisę pateikti pareiškimą dėl palikimo, atsiradusio po tėvo T. L. mirties, priėmimo ir priimto palikimo perleidimo tretiesiems asmenims savo nuožiūra CK 5.75 straipsnyje numatyta tvarka. Būdama suklaidinta, pareiškėja įstatymu nustatytu terminu nepateikė pareiškimo dėl T. L. palikimo priėmimo. Nurodė, jog kreipdamasi į notarę ir pateikdama testamento originalą, ji išreiškė valią priimti palikimą, atsiradusį po tėvo mirties, tačiau dėl nuo jos nepriklausančių aplinkybių ji buvo suklaidinta ir pareiškimo dėl palikimo priėmimo neparašė. Pareiškėjos manymu, įstatymu nustatytą terminą palikimui priimti ji praleido dėl svarbių priežasčių, todėl terminas palikimui, atsiradusiam po T. L. mirties 2013-02-07, priimti jai turi būti atnaujintas.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys A. L. ir G. L. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, jog nesutinka su pareiškėjos reikalavimu. Pažymėjo, kad T. L. yra jų senelis. Nurodė, kad nors pareiškėja ir yra Baltarusijos pilietė bei nuolat gyveno ir gyvena ne Lietuvoje, tačiau apie savo tėvo mirtį ji žinojo, dalyvavo jo laidotuvėse. Nurodė, kad iš pareiškimo nėra aišku, kokios priežastys sutrukdė pareiškėjai nustatytu laiku įgyvendinti savo teisę į paveldėjimą. Suinteresuoti asmenys nesutiko su pareiškėjos nurodytomis aplinkybėmis, jog ji buvo suklaidinta notarės. Suinteresuotų asmenų teigimu, notarė yra niekaip nesuinteresuotas asmuo, nes vykdo valstybės jai priskirtas funkcijas. Jei pareiškėja nežinojo teisės normų, ji galėjo kreiptis teisinės pagalbos ir gauti reikalingą informaciją. Nurodė, jog pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kad elgdamasi rūpestingai ir apdairiai, ji neturėjo sąlygų pateikti pareiškimo dėl palikimo priėmimo.
Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto 38-ojo notaro biuro notarė G. P. posėdžio metu paaiškino, jog pareiškėja buvo atvykusi pas ją viena, o po tėvo mirties ir su motina. Pažymėjo, jog tikrai nesuklaidino pareiškėjos, tiesiog paaiškino paveldėjimo į žemę galimybes atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja yra Baltarusijos pilietė. Paaiškino, jog nenurodė pareiškėjai, kad ji išvis negalinti paveldėti. Išklausiusi paveldėjimo tvarką, pareiškėja nurodė, jog pasitars su suinteresuotais asmenimis ir atvažiuos vėliau. Dėl nurodytų aplinkybių notarės biure buvo palikti pareiškėjos atnešti dokumentai, tačiau pareiškėja priėmė sprendimą nieko nedaryti. Papildomai paaiškino, jog tiek ji, tiek biuro darbuotojos puikiai moka rusų kalbą, todėl pareiškėjai viskas buvo tinkamai ir jai suprantama kalba išaiškinta.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-10-27 nutartimi pareiškėjos I. S. pareiškimą atmetė. Teismas nurodė, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, jog notarė G. P. jai neišaiškino ar netinkamai išaiškino paveldėjimo po tėvo T. L. mirties tvarką. Pareiškėja žinojo apie tėvo mirtį, dalyvavo jo laidotuvėse, lankėsi pas notarę po tėvo mirties viena ir su motina, kur jai buvo išaiškinta paveldėjimo tvarka jai esant Baltarusijos piliete. Pareiškėja nepaneigė šių faktų, todėl teismas sprendė, kad pareiškėja savo teisę paveldėti įgyvendino aplaidžiai ir nerūpestingai, nes elgėsi pasyviai. Teismas nurodė, kad testamento originalo palikimas pas notarę, neparašius pareiškimo dėl palikimo priėmimo, pats savaime negali būti laikomas valios išreiškimu priimti palikimą po tėvo T. L. mirties. Teismas pažymėjo, jog CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta, jog jis yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Pagrindą atnaujinti praleistą terminą sudaro tik objektyvios priežastys, kurios nepriklauso nuo pareiškėjo valios. Teismas, remdamasis byloje esančiais įrodymais, sprendė, jog nėra objektyvių priežasčių, dėl kurių pareiškėja I. S. būtų pagrįstai praleidusi įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti. Pareiškėjos nurodytos termino praleidimo priežastys yra subjektyvaus pobūdžio (neva netinkamas notarės paveldėjimo procedūrų išaiškinimas, suklaidinimas) ir priklausė tik nuo pareiškėjos valios. Remdamasis suinteresuoto asmens notarės G. P. parodymais, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjai buvo tinkamai ir jai suprantama kalba išaiškinta paveldėjimo procedūra po pareiškėjos tėvo T. L. mirties. To, kad buvo suklaidinta notarės, pareiškėja I. S. neįrodė. Teismas konstatavo, kad jokių objektyvių priežasčių, trukdžiusių po sužinojimo apie palikimą operatyviai kreiptis dėl paveldėjimo nebuvo. Teismas sprendė, jog neveikimas dėl pačios aplaidumo ir nenoro, neturėtų būti pripažįstamas objektyvia priežastimi, sutrukdžiusia tinkamai įgyvendinti savo teises ir laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Teismas taip pat nurodė, kad termino palikimui priimti atnaujinimas šiuo atveju taip pat neatitiktų teisingumo ir protingumo principų (CK 1.5 straipsnio 3 dalis), nes nebūtų protinga ir teisinga, jei mirusio asmens turtą paveldėtų asmuo, nors ir esantis pirmos eilės įpėdiniu pagal įstatymą, tačiau rūpestingai nesiekęs įgyvendinti teisės priimti palikimą.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja I. S. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-27 nutartį bei klausimą išspręsti iš esmės – pareiškimą tenkinti, atnaujinti pareiškėjai I. S. terminą palikimui, atsiradusiam po tėvo T. L., mirusio 2013-02-07, mirties priimti. Nurodo, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neteisingai įvertino faktines aplinkybes, lėmusias termino palikimui priimti praleidimą. Po palikėjo T. L. mirties, 2013-04-25 nepraleidusi įstatyme nustatyto trijų mėnesių termino palikimui priimti apeliantė kreipėsi į Vilniaus mieste 38-ojo notarų biuro notarę G. P. ir pateikė palikėjo T. L. 1993-08-11 sudaryto testamento originalą. Vilniaus miesto 38-ojo notarų biuro notarė G. P. paaiškino, kad apeliantė neturi teisės paveldėti žemės, kadangi yra Baltarusijos Respublikos pilietė, tačiau notarė neišaiškino, jog I. S. turi teisę pateikti pareiškimą dėl palikimo, atsiradusio po tėvo T. L. mirties, priėmimo. Apeliantė, kreipdamasi į notarę G. P. ir pateikdama jai palikėjo T. L. 1993-08-11 sudaryto testamento originalą išreiškė savo valią priimt patikimą, atsiradusį po tėvo T. L. mirties, tačiau notarė neįformino jos išreikštos valios ir neatliko savo pareigos tinkamai išaiškinti apeliantei atliekamo notarinio veiksmo (palikimo priėmimo) prasmę ir pasekmes. Teismas netinkamai įvertino šią bylos aplinkybę ir nepagrįstai taikė apeliantės atžvilgiu aukštesnius elgesio standartus. Pareiškėja (apeliantė) laiku kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo, pateikė notarei testamento originalą, giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus ir tokiu būdu išreiškė valią ir atliko veiksmus palikimui priimti, todėl buvo pakankamai atidi ir rūpestinga. Bylos nagrinėjimo metu notarė G. P. neneigė aplinkybės, kad pareiškėja pateikė testamento originalą ir jis buvo saugomas paveldėjimo byloje.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys A. L. ir G. L. atsiliepimu į pareiškėjos atskirąjį skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-27 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad CK 5.50 straipsnio 3 dalyje palikimui įstatyme nurodytais būdais priimti nustatytas trijų mėnesių terminas, kuris skaičiuojamas nuo palikimo atsiradimo dienos, kuri šiuo konkrečiu atveju yra T. L. mirties momentas (CK 5.3 str.), t. y. 2013-02-07. Taigi, palikimas turėjo būti priimtas ne vėliau kaip iki 2013-05-07. Pareiškėja į teismą su prašymu atnaujinti jai terminą palikimui priimti kreipėsi tik praėjus daugiau nei metams laiko nuo palikėjo mirties. Bylos nagrinėjimo metu buvo gauti notarės, kuri nebuvo ir nėra bylos baigtimi suinteresuotas asmuo (valstybės įgaliotas asmuo), išsamūs paaiškinimai apie faktines su pareiškėjos reikalavimu susijusias aplinkybes, kurie visiškai paneigė pareiškėjos teiginius dėl termino praleidimo priežasčių. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kad elgdamasi rūpestingai ir apdairiai neturėjo sąlygų veiksmui atlikti – prašymui dėl palikimo priėmimo pateikti – iki pasibaigiant įstatyme nustatytiems terminams. Tokiu būdu matyti, kad pareiškėja nenurodė jokių, konkrečiais įrodymais pagrįstų, objektyvių kliūčių, sutrukdžiusių jai laiku atlikti palikimui priimti reikalingus veiksmus, todėl nėra pagrindo jos elgesį vertinti kaip rūpestingą bei sąžiningą ir ženkliai praleistą terminą atnaujinti.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkinamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Byloje nustatyta, kad pareiškėja I. S. yra T. L. dukra (b. l. 15, 16). T. L. mirė 2013-02-07 (b. l. 6). T. L. 1993-08-11 buvo sudaręs testamentą, kuriuo jam priklausančią ½ dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir visą kitą turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, kuris jam priklausys jo mirties dieną, paliko dukrai I. S. (b. l. 7). 2000-08-21 statinių dovanojimo sutartimi T. L. padovanojo pareiškėjai gyvenamąjį namą, kiemo statinius, ūkinius pastatus, pirtį ir garažą, esančius (duomenys neskelbtini) (b. l. 19). Pareiškėja po palikėjo T. L. mirties, 2013-04-25 kreipėsi į notarę ir pateikė testamento originalą, tačiau jai buvo paaiškinta, jog ji negali paveldėti žemės (t. y. ½ dalies žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nes yra Baltarusijos pilietė. Pareiškėja daugiau jokių veiksmų dėl palikimo priėmimo neatliko. 2014-05-26 pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu atnaujinti terminą palikimui priimti, nes jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-10-27 nutartimi pareiškėjos pareiškimą atmetė. Pareiškėja I. S., nesutikdama su minėta 2014-10-27 nutartimi, pateikė atskirąjį skundą.
Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Asmeniui mirus arba teismo tvarka paskelbus jį mirusiu palikimo atsiradimo dieną įpėdiniai įgyja subjektinę paveldėjimo teisę, tačiau tai dar nereiškia, kad jie perėmė palikėjo teises ir pareigas. Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, t. y. apsispręsti, jog nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Veiksnus asmuo, kuris pagal įstatymą ar testamentą turi paveldėjimo teisę, ją įgyvendina savo nuožiūra – gali priimti palikimą arba jo atsisakyti. Taigi, palikimo atsiradimo metu įpėdiniui atsiradusios subjektinės teisės turinį sudaro ne tik galimybė palikimą priimti, bet ir galimybė jo atsisakyti. Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino pratęsimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
Kasacinio teismo praktika dėl CK 5.57 straipsnio 1 dalies taikymo yra išplėtota ir nuosekli, joje suformuluotos esminės įstatymų aiškinimo ir taikymo nuostatos dėl praleisto termino palikimui priimti pratęsimo. Jų esmė tokia, kad įpėdinis, siekdamas pasinaudoti CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybe pratęsti terminą palikimui priimti, turi įrodyti, jog šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. tam tikros priežastys lėmė, kad įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą. Įstatyme įpėdinis neįpareigojamas pranešti kitiems įpėdiniams apie jų turimą paveldėjimo teisę ir neleidžiama priimti palikimo už kitą, t. y. kiekvienas įpėdinis turi priimti palikimą asmeniškai, pats arba per atstovą. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. U. ir kt. v. Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija ir kt., bylos Nr. 3K-3-103/2007; 2007 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. v. R. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-126/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. N. v. B. N. ir kt., bylos Nr. 3K-3-91/2011; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. A. v. V. Z. ir kt., bylos Nr. 3K-3-246/2011).
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjos pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, motyvuodamas tuo, kad pareiškėja neįrodė, kad terminą praleido dėl svarbių priežasčių. Teismas nurodė, kad pareiškėja savo teisę paveldėti įgyvendino aplaidžiai ir nerūpestingai, nes elgėsi pasyviai, bei sprendė, kad jos neveikimas dėl pačios aplaidumo ir nenoro, neturėtų būti pripažįstamas objektyvia priežastimi, sutrukdžiusia tinkamai įgyvendinti savo teises ir laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais pirmosios instancijos teismo argumentais.
Kaip jau nustatyta, 2013-02-07 mirė pareiškėjos tėvas T. L.. Pažymėtina, jog pareiškėja I. S. po savo tėvo T. L. mirties 2013-04-25, t. y. nepraleisdama įstatymo nustatyto trijų mėnesių termino palikimui priimti, kreipėsi į Vilniaus miesto 38-ojo notaro biuro notarę G. P. dėl palikimo, atsiradusio po tėvo mirties, priėmimo pagal testamentą. Byloje ginčo dėl to nėra. Ši aplinkybė iš esmės rodo, kad pareiškėja I. S. buvo aktyvi ir suinteresuota priimti palikimą (½ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), atsiradusį po jos tėvo T. L. mirties, bei paneigia pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, kad pareiškėja savo teisę paveldėti įgyvendino aplaidžiai ir nerūpestingai bei nesiekė įgyvendinti teisės priimti palikimą.
Byloje taip pat nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjai notaro biure buvo paaiškinta, kad pagal įstatymą ji negalinti įgyti nuosavybės teisės į žemę, nes yra Baltarusijos pilietė. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog nors pareiškėja, kaip užsienio pilietė, pagal Lietuvos Respublikos įstatymus žemės nuosavybės teise įgyti negali, tačiau šiuo atveju pagal CK 5.75 straipsnį tokiu atveju įpėdinis (pareiškėja) įgyja teisę į pinigų sumą, gautą pardavus žemę įpėdinio nurodytam pirkėjui arba aukcione Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-04-18 nutarimu Nr. 475 ir 2005-09-16 nutarimu Nr. 1024 patvirtintų Žemės sklypų, kuriuos paveldėjo įpėdiniai, pagal Lietuvos Respublikos įstatymus negalintys turėti nuosavybės teisių į žemę, pardavimo taisyklių (toliau – Taisyklės) tvarka. Pažymėtina, jog Taisyklių 2 punkte nustatyta, kad notaras privačios žemės savininko įpėdinio prašymu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262) nustatyta tvarka išduoda paveldėjimo teisės liudijimą, kuriame nurodo, kad privačios žemės savininko įpėdinis, paveldėjęs žemės sklypą ar jo dalį, turi teisę į pinigų sumą, gautą pardavus paveldėtą žemės sklypą ar jo dalį (toliau vadinama – žemės sklypas), o jeigu žemės sklypą paveldėjo keli privačios žemės savininko įpėdiniai, – papildomai nurodoma, kokios žemės sklypo dalys jiems tenka. Taisyklių 3 punkte numatyta, kad privačios žemės savininko įpėdinis, gavęs paveldėjimo teisės liudijimą, kreipiasi pagal žemės sklypo buvimo vietą į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinį padalinį (toliau – Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys) su prašymu parduoti paveldėtą žemės sklypą jo nurodytam pirkėjui arba aukcione.
Nagrinėjamu atveju darytina išvada, jog pareiškėjai I. S. po tėvo mirties kreipusis į Vilniaus miesto 38-ojo notaro biuro notarę G. P. dėl palikimo priėmimo pagal testamentą, pareiškėjai jos prašymu turėjo būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, nurodytas Taisyklių 2 punkte, su kuriuo ji būtų įgijusi teisę kreiptis į Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį su prašymu parduoti paveldėtą žemės sklypą jos nurodytam pirkėjui arba aukcione, tačiau minėtas paveldėjimo teisės liudijimas dėl nežinomų priežasčių pareiškėjai išduotas nebuvo. Byloje nėra duomenų, neginčijamai patvirtinančių, kad notarė, išaiškinusi, kad pareiškėja neturi teisės įgyti nuosavybės teisės į žemės sklypą, išaiškino pareiškėjai žemės paveldėjimo tvarką, numatytą CK 5.75 straipsnyje. Įvertinus tai, kad pareiškėja po tėvo mirties, nepraleisdama įstatymo nustato termino palikimui priimti, kreipėsi su testamentu į notarę, t. y. buvo suinteresuota priimti palikimą, yra labiau tikėtina, kad pareiškėja neužbaigė žemės paveldėjimo procedūrų tik dėl to, kad jai nebuvo išaiškinta specifinė žemės paveldėjimo tvarka, numatyta CK 5.75 straipsnyje. Kadangi byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad pareiškėja buvo pakankamai atidi ir rūpestinga, aktyviai siekė priimti palikimą, pareiškėjos, kaip Baltarusijos pilietės, žinių apie specifinę žemės paveldėjimo tvarką stoka, šiuo atveju neturėtų jai užkirsti kelio priimti palikimą. Šioje situacijoje pareiškėjos žinių apie palikimo priėmimo tvarką stoka pripažintina svarbia priežastimi praleistam terminui atnaujinti.
Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjos I. S. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo 2014-10-27 nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – pareiškėjos pareiškimas tenkinamas, pareiškėjai I. S. terminas palikimui, atsiradusiam po tėvo T. L., mirusio 2013-02-07, mirties priimti atnaujinamas (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės.
Pareiškėjos I. S. pareiškimą tenkinti.
Atnaujinti pareiškėjai I. S. (Baltarusijos piliečio paso Nr. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini)) terminą palikimui, atsiradusiam po tėvo T. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio 2013 m. vasario 7 d., mirties, priimti.