Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. S. ieškinį atsakovui Kauno kultūros centrui dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje nustatyta, kad 2016 m. rugsėjo 19 d. tarp šalių buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 144 (toliau – darbo sutartis), pagal kurią ieškovas buvo priimtas dirbti pastatų priežiūros ir einamojo remonto darbininku, 2016 m. rugsėjo 29 d. buvo pasirašytas darbo sutarties pakeitimas, kuriuo ieškovas nuo 2016 m. spalio 3 d. pervestas dirbti ūkio skyriaus vadovu (e. b. t. 1, b. l. 14-16). Kauno kultūros centro 2017 m. lapkričio 8 d. direktorės įsakymu Nr. V-43 „Dėl lokalinių sąmatų pateikimo“ ieškovas buvo įpareigotas iki 2017 m. lapkričio 15 d. pateikti detalias, patikslintas lokalines sąmatas pagal nurodytas sumas (e. b. t. 1, b. l. 90). 2018 m. sausio 12 d. atsakovas pateikė ieškovui pasiūlymą dėl darbo sutarties nutraukimo šalių sutarimu, su kuriuo ieškovas nesutiko (e. b. t. 1, b. l. 18). 2018 m. sausio 22 d. atsakovas pateikė ieškovui pasiūlymą dėl darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyvą nesant darbuotojo kaltės, su kuriuo ieškovas nesutiko (e. b. t. 1, b. l. 19). 2018 m. sausio 25 d. atsakovas surašė reikalavimą pasiaiškinti dėl darbo funkcijų nevykdymo, kuriuo pareikalauta iš ieškovo pasiaiškinti dėl pridedame tarnybiniame pranešime nurodytų darbo pareigų pažeidimų (e. b. t. 1, b. l. 20). Atsakovas surašė 2018 m. sausio 30 d. (nurodyta 2017 m. sausio 30 d.) pranešimą Nr. S-07 apie darbo sutarties nutraukimą, kuriuo informavo ieškovą apie tai, kad nutraukia darbo sutartį nuo 2018 m. kovo 2 d., vadovaujantis DK 58 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 1 punkto bei 3 dalies 7 punkto nuostatomis, 2018 m. sausio 22 d. tarnybiniu pranešimu, ieškovo atsakymu į 2018 m. sausio 25 d. reikalavimą pasiaiškinti dėl darbo funkcijų nevykdymo bei kitais pranešime išvardintais dokumentais (e. b. t. 1, b. l. 23-24). 2018 m. vasario 21 d. atsakovas priėmė įsakymą Nr. V-08 „Dėl veiklos ataskaitų pateikimo“, kuriuo įpareigojo ieškovą pateikti detalią veiklos ataskaitą už sausio ir vasario mėnesius iki 2018 m. vasario 26 d. (e. b. t. 1, b. l. 25). 2018 m. vasario 21 d. atsakovas surašė reikalavimą pasiaiškinti dėl neišdirbtų darbo valandų Nr. S-26, kuriuo pareikalavo ieškovo pasiaiškinti dėl darbo sutartyje sutarto darbo laiko pažeidimų (e. b. t. 1, b. l. 26-27). 2018 m. kovo 1 d. atsakovas priėmė įsakymą Dėl G. S. darbo sutarties nutraukimo, kuriuo, vadovaudamasis Darbo kodekso (toliau – DK) 58 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 1 punkto ir 7 punkto nuostatomis, 2018 m. sausio 30 d. darbuotojui įteiktu pranešimu Nr. S-07, atsakovas įsakė nutraukti darbo sutartį nuo 2018 m. kovo 2 d. (e. b. t. 1, b. l. 117). Nesutikdamas su darbo sutarties nutraukimu, ieškovas kreipėsi į darbo ginčų komisiją, kuri 2018 m. gegužės 22 d. sprendimu Nr. DGKS-2683 atsisakė nagrinėti ieškovo prašymą, šiam praleidus DK 220 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio kreipimosi į darbo ginčų komisiją terminą (e. b. t. 1, b. l. 54-57, 121-125).

Dėl darbo sutarties nutraukimo teisėtumo

Byloje kilo ginčas dėl ieškovo atleidimo iš darbo DK 58 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 1 punkto bei 3 dalies 7 punkto pagrindu (už kitus pažeidimus, kuriais šiurkščiai pažeidžiamos darbuotojo darbo pareigos) teisėtumo.

Nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusio DK (2017 m. birželio 6 d. įstatymo Nr. XIII-413 redakcija) 58 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą. Priežastis nutraukti darbo sutartį gali būti šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas arba per paskutinius dvylika mėnesių darbuotojo padarytas antras toks pat darbo pareigų pažeidimas (DK 58 straipsnio 2 dalis). Remiantis DK 58 straipsnio 3 dalies 7 punkto nuostata, šiurkščiais darbo pareigų pažeidimais gali būti laikomi kiti pažeidimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiamos darbuotojo darbo pareigos.

Kasacinis teismas, aiškindamas iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusios redakcijos DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktą, kurio nuostatos iš esmės atitinka DK 58 straipsnio 3 dalies 7 punkto nuostatą ir dėl to ši jo praktika išlieka aktuali, yra konstatavęs, kad sprendžiant klausimą, ar darbo drausmės pažeidimas priskirtinas prie šiurkščių, būtina analizuoti darbuotojo neteisėto elgesio pobūdį, dėl šio pažeidimo atsiradusius nuostolius bei kitokius neigiamus padarinius, darbuotojo kaltę ir jos formas, kitų asmenų veiksmų įtaką šiam pažeidimui bei kitas svarbias aplinkybes; tam, jog būtų konstatuotas šiurkštus darbo drausmės pažeidimas, ne visais atvejais būtina, kad darbdavys dėl darbuotojo neteisėtų veiksmų patirtų realius nuostolius. Padariniai (pvz., nuostoliai, kliento netekimas, prarasta reputacija, prarastas pasitikėjimas darbuotoju ir pan.) yra vienas iš požymių, leidžiančių spręsti dėl taikytos griežčiausios drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo – darbuotojui pagrįstumo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-254-248/2017 36–37 punktus).

Nors galiojančioje DK redakcijoje nebeliko drausminės nuobaudos instituto, Kasacinio teismo išaiškinimai, susiję su drausminės atsakomybės taikymu, aktualūs ir sprendžiant ginčus dėl atleidimo iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad drausminė atsakomybė gali atsirasti ir gali būti taikoma, t. y. drausminės nuobaudos, tarp jų atleidimas iš darbo, gali būti skiriamos tik tuo atveju, jeigu darbuotojas padaro darbo drausmės pažeidimą, pasireiškusį darbo pareigų, nustatytų DK, darbo sutartyje, darbo tvarkos taisyklėse ir (ar) kituose specialiuose teisės aktuose, nevykdymu arba netinkamu jų vykdymu dėl darbuotojo kaltės (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-403/2018 42 punktą).

Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad darbo drausmės pažeidimas, sukeliantis drausminę atsakomybę, yra tada, kai vienu metu yra visos drausminės atsakomybės sąlygos: konkretaus darbuotojo neteisėti veiksmai arba neveikimas, žalingos pasekmės, priežastinis ryšys tarp to darbuotojo neteisėtų veiksmų arba neveikimo ir žalingų pasekmių, darbuotojo kaltė. Nesant bent vienos iš minėtų sąlygų, drausminės atsakomybės taikyti negalima. Darbuotojui teisme ginčijant jam paskirtą drausminę nuobaudą, pareiga įrodyti drausminės atsakomybės sąlygų buvimą, drausminės nuobaudos skyrimo teisėtumą ir pagrįstumą tenka darbdaviui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-163-684/2018 36 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2017 m. kovo 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-152-701/2017 22 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad neteisėtu darbuotojo elgesiu pripažįstamas toks asmens elgesys, kuris prieštarauja norminių teisės aktų nustatytoms taisyklėms, taip pat nustatytoms darbo tvarkos taisyklėse ir pareiginiuose nuostatuose. Neteisėtai veikai paprastai būdinga tai, kad ja ne tik pažeidžiamas norminis teisės aktas, bet ir nukentėjusiojo (šiuo atveju – darbdavio) subjektyvioji teisė, pakenkiama tam tikram jo interesui. Sprendžiant, ar darbuotojo veiksmai yra neteisėti, būtina įvertinti jo darbo pareigas, darbo tvarką reglamentuojančius aktus. Darbdavys privalo tinkamai organizuoti darbą – visų pirma užtikrindamas, kad darbuotojai tiksliai žinotų savo pareigas, jų atlikimo tvarką – supažindinti su darbo tvarkos taisyklėmis, pareigybės aprašymu ir darbo nuostatais (DK 227 straipsnio 1 dalis, 229–232 straipsniai) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-152-701/2017 23 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Taigi, sprendžiant klausimą dėl drausminės atsakomybės ieškovui taikymo teisėtumo, turi būti nustatyta, už kokių pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą jam skirta drausminė nuobauda, ar ieškovo veiksmai (neveikimas) gali būti traktuojami kaip darbo drausmės pažeidimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-403/2018 45 punktą).

DK 65 straipsnio 3 dalis nustato, kad darbdavio sprendimas nutraukti darbo sutartį ar konstatuoti darbo sutarties pasibaigimą turi būti išreikštas raštu. Sprendime nurodoma darbo sutarties nutraukimo pagrindas ir įstatymo norma, kurioje nurodytas darbo sutarties nutraukimo pagrindas, darbo santykių pasibaigimo diena. Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovo sprendimas nutraukti darbo sutartį su ieškovu, raštu suformuluotas 2018 m. sausio 30 d. pranešime apie darbo sutarties nutraukimą (toliau – Pranešimas), jame nurodytas darbo sutarties nutraukimo pagrindas – darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės – ir įstatymo normos, kuriose nurodytas darbo sutarties nutraukimo pagrindas, – DK 58 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas bei 3 dalies 7 punktas. Šis rašytinis sprendimas buvo atkartotas 2018 m. kovo 1 d. įsakyme dėl G. S. darbo sutarties nutraukimo. Nė viename iš šių dokumentų aiškiai nenurodytos aplinkybės ir konkretūs darbo pareigų pažeidimai, kuriuos atsakovas vertino šiurkščiais ir dėl kurių buvo priimtas sprendimas nutraukti darbo sutartį su ieškovu. Pranešime, be kita ko, nurodoma, kad ieškovas turėjo vykdyti savo pareigoms priklausančias funkcijas, buvo keletą kartų įspėtas žodžiu dėl nevykdymo, neaiškindamas priežasčių nesutiko su pasiūlymu dėl darbo sutarties nutraukimo šalių sutarimu, nepasirašė 2018 m. sausio 22 d. tarnybinio pranešimo originalo ir pasiėmęs jį negrąžino, laiko nepagrįstu reikalavimą pasiaiškinti dėl darbo funkcijų nevykdymo, laiku nepateikė pasiaiškinimo, rašė pasiaiškinimą Kauno miesto savivaldybės administracijos Aprūpinimo skyriaus vedėjui dėl laiku nepateiktų lokalinių sąmatų, ieškovo darbo funkcijų nevykdymo daugėjo. Pranešime yra nuoroda ir į 2018 m. sausio 22 d. tarnybinį pranešimą. Šiame tarnybiniame pranešime, be kita ko, nurodoma: „Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 7 punktu ir 2017 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. A-1334 „Dėl Kauno miesto savivaldybės biudžetinių švietimo ir kultūros įstaigų vadovų įsipareigojimo“, ūkio skyriaus vadovas G. S. 2017 m. balandžio 10 d. buvo supažindintas su šio įsakymo vykdymu ir eiga. 2017 m. birželio 5 d. dėl šio įsakymo nesilaikymo ir nevykdymo, šis darbuotojas rašė pasiaiškinimą Kauno miesto savivaldybės administracijos Aprūpinimo skyriaus vedėjui. 2017 m. lapkričio 8 d. ūkio skyriaus vadovas G. S. buvo supažindintas su KKC Direktoriaus įsakymu Nr. V-43 „Dėl lokalinių sąmatų pateikimo“ iki š. m. lapkričio 15 d., tačiau jį pasirašyti atsisakė, įsakymo neįvykdė. 2017 m. lapkričio mėnesį G. S. vadovavo pradėtiems kavinės ventiliacijos įrengimo darbams, tačiau jų nesuderino su Kauno miesto kultūros paveldo skyriumi. Ūkio skyriaus vadovas per savo užimamų pareigų laikotarpį nevedė statinio techninės priežiūros darbų žurnalo, kuris jam buvo perduotas 2016 m. rugsėjo 30 d. perdavimo-priėmimo aktu Nr. B-11. Remiantis šiais pažeidimais, darbuotojui 2018 m. sausio 12 d. buvo siūloma nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, vadovaujantis LR Darbo kodekso 54 straipsnio 1 dalimi. Su pasiūlymu darbuotojas nesutiko, priežasties nepaaiškino.“ Remdamasis šiais duomenimis, teismas konstatuoja, kad ieškovas buvo atleistas iš darbo už šiuos ieškovo veiksmus (neveikimą): 1) nesutiko su pasiūlymu dėl darbo sutarties nutraukimo šalių sutarimu; 2) nepasirašė 2018 m. sausio 22 d. tarnybinio pranešimo originalo ir pasiėmęs jį negrąžino; 3) laiko nepagrįstu reikalavimą pasiaiškinti dėl darbo funkcijų nevykdymo; 4) laiku nepateikė pasiaiškinimo; 5) rašė pasiaiškinimą Kauno miesto savivaldybės administracijos Aprūpinimo skyriaus vedėjui dėl laiku nepateiktų lokalinių sąmatų; 6) nevykdė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. balandžio 6 d. įsakymo Nr. A-1334 „Dėl Kauno miesto savivaldybės biudžetinių švietimo ir kultūros įstaigų vadovų įsipareigojimo“; 7) nevykdė atsakovo direktorės įsakymo Nr. V-43 „Dėl lokalinių sąmatų pateikimo“; 8) nesuderino su Kauno miesto kultūros paveldo skyriumi kavinės ventiliacijos įrengimo darbų; 9) nevedė statinio techninės priežiūros darbų žurnalo.

Kauno kultūros centro ūkio skyriaus vadovo pareiginiuose nuostatuose (toliau – Pareiginiai nuostatai), su kuriais ieškovas buvo pasirašytinai supažindintas, nustatytos tokios ūkio skyriaus vadovo pareigos ir funkcijos: 1) organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti įstaigos ūkinę veiklą ir energetinį ūkį; 2) sekti pastato techninę būklę, laikantis statinių techninės priežiūros bendrųjų reikalavimų; 3) kaupti, sisteminti, analizuoti informaciją, teikti ataskaitas apie įstaigos ūkinę veiklą ir energetinį ūkį; 4) inicijuoti priemonių planų, reikalingų ūkinei veiklai, energetiniam ūkiui ir pastatų techninei priežiūrai tinkamai vykdyti, sudarymą ir prižiūrėti vykdymą; 5) koordinuoti ir kontroliuoti tiesiogiai pavaldžių darbuotojų darbo užduočių vykdymą; 6) teikti vadovui pasiūlymus dėl pagal veiklos sritį pavaldžių įstaigos darbuotojų priėmimo, atleidimo, skatinimo ir drausminių nuobaudų skyrimo; 7) ruošti ir teikti vadovo tvirtinimui tvarkas, taisykles, aprašus, susijusius su įstaigos darbuotojų sauga, sveikata, priešgaisrine bei civiline sauga; 8) informuoti įstaigos vadovą apie įvykius, turinčius esminės reikšmės įstaigos veiklai; 9) dalyvauti įvairių komisijų ir darbo grupių, susijusių su įstaigos ūkine veikla darbe; 10) vykdyti žodinius ir raštiškus vadovybės pavedimus, nurodymus ir užduotis (e. b. t. 1, b. l. 169-170). Pareiginiuose nuostatuose nurodyta, kad ūkio skyriaus vadovas yra tiesiogiai pavaldus įstaigos direktoriui, darbe privalo vadovautis Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais, susijusiais su jo atliekamu darbu, kultūros centro nuostatais, direktoriaus įsakymais, vidaus darbo tvarkos taisyklėmis ir šiais pareiginiais nuostatais.

Nustatyta, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2017 m. balandžio 6 d. priėmė įsakymą Nr. A-1334 „Dėl Kauno miesto savivaldybės biudžetinių švietimo ir kultūros įstaigų vadovų įpareigojimo“, kuriuo įpareigojo Kauno miesto savivaldybės biudžetinių švietimo ir kultūros įstaigų vadovus, be kita ko, prieš pasirašant su laimėtojų remonto darbų sutartį, suderinti su Aprūpinimo skyriumi lokalinę sąmatą ir sutarties projektą (e. b. t. 1, b. l. 88). Teismui pateikta šio įsakymo kopija su atsakovo direktorės J. R. 2017 m. balandžio 10 d. rezoliucija „p. G. S. žiniai“. Šiuo įsakymu ieškovui tiesiogiai nenustatyti jokie įpareigojimai, atsakovo vadovės rezoliucijos tekste nesuformuluotas pavedimas, nurodymas ar užduotis, kuriuos ieškovas privalėtų vykdyti. Pareiginiuose nuostatuose, darbo sutartyje, kituose teismui pateiktuose dokumentuose lokalinių sąmatų ir sutarties projektų derinimas su Kauno miesto savivaldybės Aprūpinimo skyriumi, kaip darbo pareiga, aiškiai nenurodyta. Taigi, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. balandžio 6 d. įsakymo nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti laikomas ieškovo darbo pareigų pažeidimu, nes jo vykdymas nebuvo jo darbo pareiga.

Kauno kultūros centro 2017 m. lapkričio 8 d. direktorės įsakymu Nr. V-43 „Dėl lokalinių sąmatų pateikimo“ ieškovas buvo įpareigotas iki 2017 m. lapkričio 15 d. pateikti detalias, patikslintas lokalines sąmatas pagal nurodytas sumas (e. b. t. 1, b. l. 90). Atsakovas nurodo, jog šis įsakymas nebuvo įvykdytas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškindamas iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusios redakcijos DK 241 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, kurios iš esmės atitinka DK 58 straipsnio 6 dalies nuostatą ir dėl to ši jo praktika išlieka aktuali, yra konstatavęs, kad DK 241 straipsnyje nustatyti terminai yra naikinamieji. Jiems pasibaigus išnyksta su jais siejamos teisės ir pareigos; jie negali būti sustabdomi, pratęsiami ar atnaujinami, išskyrus darbo įstatymų numatytas išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje R. K. v. Zarasų rajono savivaldybės taryba, bylos Nr. 3K-3-59/2006).

Teismų praktikoje yra suformuotas išaiškinimas dėl terminų skiriant drausminę nuobaudą reikšmės ir nurodyta, kad DK 241 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti terminai nustato laikotarpį, už kurį darbuotojui gali būti skiriama drausminė nuobauda. Taigi šie terminai – tai garantija darbuotojui, kad jis nebus baudžiamas už pažeidimus, padarytus seniau nei įstatyme įtvirtinti laikotarpiai (šeši mėnesiai arba dveji metai finansinių pažeidimų atveju). Toks reguliavimas suteikia reguliuojamiems darbo teisiniams santykiams apibrėžtumo, yra darbuotojo ir darbdavio teisių ir teisėtų interesų derinimo pavyzdys. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad, taikant DK 241 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus terminus, reikšmę turi pažeidimo padarymo diena, t. y. atskaitos taškas, nuo kurio pradedami skaičiuoti šie terminai. Toks momentas yra būtent nusižengimo padarymo diena, nepriklausomai nuo to, sužinojo apie pažeidimą darbdavys ar ne. Taip atsakomybė ir rizika dėl drausmės pažeidimo nustatymo tenka darbdaviui, nes, praleidęs įstatymo nustatytą terminą, jis netenka galimybės taikyti drausminę atsakomybę už pažeidimus, padarytus seniau nei įtvirtinti terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. 73-iojo daugiabučių namų savininkų bendrija „Viršuliškės“, bylos Nr. 3K-3-363/2011).

Kasacinis teismas, sistemiškai aiškindamas DK 241 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus terminus, suformavo poziciją, kad DK 241 straipsnio 2 dalyje nustatytų naikinamųjų terminų, apibrėžiančių laikotarpį, už kurį darbuotojas gali būti baudžiamas, taikymas neeliminuoja būtinybės vadovautis DK 241 straipsnio 1 dalimi ir laikytis joje nustatytų nuobaudos skyrimo terminų, per kuriuos darbdavys privalo apsispręsti ir imtis tam tikrų priemonių dėl pažeidimą padariusio darbuotojo. Tai yra skirtingos prigimties ir paskirties terminai, todėl kiekvienu atveju sistemiškai turi būti taikomi abu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. 73-iojo daugiabučių namų savininkų bendrija „Viršuliškės“, bylos Nr. 3K-3-363/2011).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apie 2017 m. lapkričio 8 d. įsakymo Nr. V-43 neįvykdymą atsakovas sužinojo ar turėjo sužinoti 2017 m. lapkričio 15 d., nes iki šios dienos jis turėjo būti įvykdytas. Šiame įsakyme nurodyta, jog jo vykdymo kontrolę atsakovo vadovė pasilieka sau. Taigi, net ir laikant šio įsakymo nevykdymą šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu, sprendimas dėl darbo sutarties nutraukimo už šį pažeidimą galėjo būti priimtas ne vėliau kaip 2017 m. gruodžio 15 d. Atsakovas, 2018 m. sausio 30 d. priėmęs sprendimą nutraukti darbo sutartį su ieškovu už šį pažeidimą DK 58 straipsnyje numatytu pagrindu, pažeidė DK 58 straipsnio 6 dalyje nustatytą vieno mėnesio naikinamąjį terminą, todėl ieškovo atleidimas už šį pažeidimą yra neteisėtas.

2018 m. sausio 22 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad ieškovas nesuderino su Kauno miesto kultūros paveldo skyriumi kavinės ventiliacijos įrengimo darbų. 2019 m. liepos 4 d. teismo posėdyje atsakovo vadovė paaiškino, jog atliekant šiuos darbus, pastato fasade buvo išmuštos angos, kas nebuvo suderinta su Kauno miesto savivaldybės administracijos Kultūros paveldo skyriumi; darbai buvo faktiškai atlikti 2017 m. gegužės mėnesį; šis ieškovo darbo pareigų pažeidimas paaiškėjo anksčiau, negu 2017 m. gruodžio mėnesį. Taigi, teismas konstatuoja, kad už šį pažeidimą ieškovas buvo atleistas taip pat pažeidus DK 58 straipsnio 6 dalyje numatytus naikinamuosius vieno ir šešių mėnesių sprendimo priėmimo terminus ir neteisėtai. Be to, jokiame teismui pateiktame dokumente neįtvirtinta ieškovo darbo pareiga derinti rangos darbus su Kultūros paveldo skyriumi, neįrodyta, jog ieškovui buvo duotas pavedimas tą daryti. Pats ieškovas neigia turėjęs tokią pareigą. Todėl kavinės ventiliacijos įrengimo darbų nesuderinimo negalima laikyti darbo pareigų pažeidimu.

2018 m. sausio 22 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog ieškovas nevedė statinio techninės priežiūros darbų žurnalo. Jokie šį pažeidimą patvirtinantys įrodymai teismui nepateikti. Šis pažeidimas laikytinas neįrodytu, o atleidimas iš darbo už jį – nepagrįstu.

Kiti ieškovo veiksmai, už kuriuos jis buvo atleistas (nepasirašė 2018 m. sausio 22 d. tarnybinio pranešimo originalo ir pasiėmęs jį negrąžino; nesutiko su pasiūlymu dėl darbo sutarties nutraukimo šalių sutarimu; laiko nepagrįstu reikalavimą pasiaiškinti dėl darbo funkcijų nevykdymo; laiku nepateikė pasiaiškinimo; rašė pasiaiškinimą Kauno miesto savivaldybės administracijos Aprūpinimo skyriaus vedėjui dėl laiku nepateiktų lokalinių sąmatų), apskritai negali būti laikomi neteisėtais. Sutikti su pasiūlymu dėl darbo sutarties nutraukimo ar ne, teikti pasiaiškinimą ar ne, vertinti reikalavimų pagrįstumą yra darbuotojo teisė, o ne pareiga. Atsakovas nenurodo ir teismas nenustatė, kurios darbo pareigos yra pažeidžiamos, kai ūkio skyriaus vedėjas rašo pasiaiškinimą Kauno miesto savivaldybės administracijos Aprūpinimo skyriaus vedėjui. Ieškovo pasirašymas ant 2018 m. sausio 22 d. tarnybinio pranešimo yra procedūrinio pobūdžio veiksmas, turintis ne teisinę, o įrodomąją reikšmę. Parašas ties žodžiu „SUSIPAŽINAU:“ reiškia įrodymą apie darbuotojo supažindinimą bei DK 58 straipsnio 4 ir 5 dalyse numatytų procedūrų laikymąsi. Nagrinėjamu atveju atsakovas ieškovo supažindinimą su šiuo dokumentu įrodinėja liudytojos parodymais, o pats supažindinimo faktas didelės reikšmės nagrinėjamai bylai neturi, nes atleidimo procedūros laikymasis pats savaime nedaro atleidimo teisėtu. Todėl tai, kad darbuotojas atsisakė savo parašu patvirtinti susipažinimą su dokumentu, kuriame nurodyti jam inkriminuojami pažeidimai, pasiėmęs šį dokumentą jo negrąžino, nėra darbo pareigų pažeidimas, už kurį jį galima atleisti be įspėjimo pagal DK 58 straipsnį.

Be aukščiau nurodytų pažeidimų, atsakovas bei jo atstovės atsiliepime į ieškinį bei bylos nagrinėjimo metu teikiamuose paaiškinimuose nurodė ir kitus ieškovo veiksmus, kuriuos atsakovas laiko darbo pareigų pažeidimais: 1) dažnai pažeidinėjo pareigas dirbti ir būti darbo vietoje, t. y. nustatytą darbo laiko rėžimą; 2) Kauno miesto savivaldybės administracijos Kultūros paveldo skyriui suderinimui pateikė ne tos patalpos projektą; 3) neteikė direktorei ataskaitų apie atliktus darbus; 4) netinkamai prižiūrėjo, kad atliktų darbų aktuose nurodyti darbai atitiktų realiai atliktus darbus; 5) Kauno miesto savivaldybės administracijos Aprūpinimo skyriui teikė netikslią informaciją; 6) nevykdė terasinių laiptų statybos ir remonto darbų priežiūros (pažeidimas paaiškėjo 2017 m. gruodžio mėnesio viduryje); 7) nederino kitų lokalinių sąmatų; 8) nepasirašinėjo ant jam teikiamų dokumentų – tarnybinio pranešimo, reikalavimo pasiaiškinti.

Dėl neteisėto darbo sutarties nutraukimo padarinių

Nagrinėjamu atveju ūkio skyriaus vedėjo pareigybė atsakovo įstaigoje yra panaikinta (e. b. t. 1, b. l. 99-100), pats ieškovas grįžti į buvusį darbą nepageidauja, todėl teismas sprendžia, jog ieškovas į pirmesnį darbą negali būti grąžintas dėl organizacinių bei kitų priežasčių. Pripažinus jo atleidimą iš darbo neteisėtu, spręstinas vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką bei kompensacijos priteisimo klausimas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad DK 297 straipsnio 3 dalyje (iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusi redakcija) nustatytos išmokos už priverstinės pravaikštos laiką paskirtis – kompensuoti darbuotojui, kurio atleidimas iš darbo pripažintas neteisėtu, dėl neteisėto atleidimo iš darbo negautas lėšas. Vidutinio darbo užmokesčio darbuotojui už priverstinės pravaikštos laikotarpį priteisimas atlieka socialinę funkciją, saugo darbuotojus nuo pajamų netekimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. G. v. A. V.IĮ, bylos Nr. 3K-3-545/2010; 2011 m. birželio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. P. v. UAB ,,Prisma LT“, bylos Nr. 3K-3-276/2011; 2011 m. spalio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. B. v. 73-ioji DNSB „Viršuliškės“, bylos Nr. 3K-3-363/2011; 2012 m. gegužės 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. B. v. UAB „Baltijos baldų prekyba“, bylos Nr. 3K-3-245/2012; kt.). Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad iš šios įstatyme įtvirtintos vidutinio darbo užmokesčio priteisimo garantijos darbuotojui paskirties ir tikslų logiškai išvestinas jos esminis požymis – tai yra kompensavimas už praradimus, todėl ji negali būti neadekvati, o jos dydis negali paneigti socialinės funkcijos kompensuoti tai, kas buvo prarasta. Atsižvelgdamas į tai, kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad kompensavimas turėtų būti proporcingas nukentėjusios šalies (darbuotojo) patirtiems netekimams. Tuo atveju, kai byloje keliamas klausimas dėl DK 297 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos išmokos dydžio atitikties jos tikslams, esmei ir bendriesiems teisingumo, sąžiningumo, proporcingumo principams, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, turi svarstyti, ar konkretus priteistinas dydis nepaneigia šio instituto socialinės funkcijos, t. y. kompensuoja darbuotojo dėl neteisėto atleidimo iš darbo patirtus praradimus, tačiau nėra neadekvatus įstatyme nustatyto kompensavimo tikslui, nelemia darbdaviui pernelyg sunkių padarinių, dėl kurių būtų pažeisti kitų darbuotojų teisėti interesai (pavyzdžiui, kai kuriais atvejais dėl neproporcingai didelių išmokų darbdavys galėtų tapti nemokus, dėl to nukentėtų kiti įmonės darbuotojai ir pan.), nepaneigia darbo teisinių santykių šalių sąžiningumo ir nesukelia kolizijos su kitų darbuotojų garantijomis (DK 36 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. L. v. UAB ,,Fleming baldai“, bylos Nr. 3K-3-82/2008; 2011 m. spalio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. B. v. 73-ioji DNSB „Viršuliškės“, bylos Nr. 3K-3-363/2011; 2012 m. gegužės 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. B. v. UAB „Baltijos baldų prekyba“, bylos Nr. 3K-3-245/2012; kt.).

Pažymėtina, kad kasacinis teismas, formuodamas naujausią praktiką nagrinėjamu klausimu, yra tiesiogiai nurodęs, jog, atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, kompensacijos už priverstinę pravaikštą dydis gali būti mažinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. G. v. A. V. IĮ, bylos Nr. 3K-3-545/2010; 2011 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. 73-ioji DNSB „Viršuliškės“, bylos Nr. 3K-3-363/2011; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. D. v. UAB „Joniškio autobusų parkas“, bylos Nr. 3K-3-542/2011; 2012 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. UAB „Baltijos baldų prekyba“, bylos Nr. 3K-3-245/2012).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas nuo 2018 m. gegužės 28 d. mėnesio dirba UAB „Concordis“ ir nuo 2018 m. birželio 27 d. dirba UAB „Darnus verslas“ (e. b. t. 107-114). Jo pajamos nuo 2018 m. gegužės 28 d. iki 2019 m. kovo 1 d. sudarė 1076,75 Eur. Ieškovo darbo užmokestis už 2018 m. vasario mėnesį – 476,04 Eur, už 2018 m. sausio mėnesį – 679,73 Eur, už 2017 m. gruodžio mėnesį – 669,47 Eur, vidutinis darbo užmokestis – 608,41 Eur (1825,24 / 3). Jo vidutinio darbo užmokesčio suma už vienerius metus priverstinės pravaikštos sudarytų 7300,92 Eur (608,41 x 12). Atsakovas yra biudžetinė įstaiga, kurios veikla finansuojama iš viešųjų finansų ir kurios savininkas – Kauno miesto savivaldybė (e. b. t. 2, b. l. 52-53), todėl ieškovui priteistinų sumų dydžio klausimas nagrinėjamu atveju yra susijęs ir su viešuoju interesu. Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą, į tai, kad ieškovas atsakovo įstaigoje faktiškai dirbo trumpiau nei dvejus metus, teismas sprendžia, jog ieškovui priteistino vidutinio darbo užmokesčio suma už vienerių metų priverstinės pravaikštos laiką mažintina jo pajamų, gautų per šį laikotarpį kitose darbovietėse, suma (1076,75 Eur) ir sudarytų 6224,17 Eur (7300,92 – 1076,75).

Ieškovas prašo priteisti jam 2 vidutinių darbo užmokesčių kompensaciją DK 57 straipsnio 8 dalies pagrindu, tačiau nagrinėjamu atveju darbo sutartis buvo nutraukta DK 58 straipsnyje numatytu pagrindu ir neteisėtai. Byloje nėra jokio pagrindo taikyti DK 57 straipsnyje numatytą darbo sutarties nutraukimo pagrindą – darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės. DK 218 straipsnio 4 dalis nustato, kad, priėmus sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, darbuotojui priteisiama kompensacija, kurios dydis yra lygus vienam darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip šeši darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai. Pripažinus ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu ir negrąžinus jo į pirmesnį darbą, laikoma, kad darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną (DK 218 straipsnio 6 dalis). Atsižvelgiant į tai, ieškovui priteistina vieno vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija (608,41 Eur).

Dėl ieškinio senaties termino

Atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį, prašymą motyvuodamas tuo, kad ieškovas praleido DK nustatytą 1 mėnesio terminą pateikti darbo ginčų komisijai prašymą dėl pažeistų teisių gynimo.

Ieškinio senatis – įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį ar pateikdamas prašymą išnagrinėti darbo ginčą (DK 15 straipsnio 1 dalis). Bendrasis ieškinio senaties terminas šio kodekso reglamentuojamiems santykiams yra treji metai, jeigu šis kodeksas ir kiti įstatymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesnių ieškinio senaties terminų (DK 15 straipsnio 2 dalis). Darbo įstatymuose nustatytiems procesiniams terminams taikomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatos dėl tokių terminų taikymo ir skaičiavimo, išskyrus šio kodekso ir kitų įstatymų nustatytas išimtis (DK 16 straipsnio 1 dalis). Jeigu šis kodeksas nenustato kitaip, praleistą procedūrinį terminą gali atnaujinti jį taikanti šalis ar institucija, jeigu ji pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (DK 16 straipsnio 2 dalis). Darbo santykių dalyvis, kuris mano, kad kitas darbo teisės subjektas pažeidė jo teises dėl darbo teisės normų ar abipusių susitarimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo, į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės privalo kreiptis per tris mėnesius, o neteisėto nušalinimo, neteisėto atleidimo iš darbo ir kolektyvinės sutarties pažeidimo atvejais, – per vieną mėnesį nuo tada, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą (DK 220 straipsnio 1 dalis). Praleistas prašymo pateikimo terminas gali būti atnaujintas darbo ginčų komisijos sprendimu (DK 220 straipsnio 2 dalis).

DK 220 straipsnio 1 dalyje nustatytas 1 mėnesio terminas yra procesinis terminas, kurį darbo ginčų komisija gali atnaujinti, darbuotojui jį praleidus dėl svarbių priežasčių. Tai nėra ieškinio senaties terminas, todėl jo praleidimas negali būti pagrindu teismui atmesti pareikštą ieškinį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-426-701/2015).

Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas pateikė sąskaitas faktūras už jam suteiktas teisines paslaugas 820 Eur sumai, tačiau teismui pateikti mokėjimo dokumentai patvirtina tik 640 Eur dydžio išlaidas (e. b. t. 2, b. l. 25-32, 80, 104-106, 145). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad visais atvejais, priteisiant išlaidas už teisinę advokato ar advokato padėjėjo pagalbą, yra taikomas ir realumo kriterijus, t. y. kad šiems asmenims už suteiktas pirmiau nurodytas teisines paslaugas yra sumokėta ir bylą laimėjusi šalis patyrė atstovavimo civiliniame procese išlaidas bei įstatymo nustatyta tvarka teismui pateikė tai patvirtinančius įrodymus (CPK 98 straipsnis). Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad tokiais atvejais išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2017 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017, 10 punktas). Atsižvelgiant į tai, byloje spręstinas 640 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovui klausimas.

Atsakovas pateikė sąskaitas faktūras už jam suteiktas teisines paslaugas 1 064,80 Eur sumą, tačiau teismui pateikti mokėjimo dokumentai patvirtina tik 774,40 Eur dydžio išlaidas (e. b. t. 2, b. l. 34-35, 83). Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus Kasacinio teismo išaiškinimus byloje spręstinas 774,40 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovui klausimas.

Patenkinus pagrindinį neturtinį ieškinio reikalavimą dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, išvestinį neturtinį reikalavimą pripažinti, kad darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos, išvestinį turtinį reikalavimą dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką bei iš dalies patenkinus išvestinį turtinį reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo, teismas laiko, jog patenkintų materialiųjų ieškinio reikalavimų dalis sudaro 95 procentus. Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovo priteistina 608 Eur, o atsakovui iš ieškovo – 38,72 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti ieškovo G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atleidimą iš darbo darbdavio Kauno kultūros centro, juridinio asmens kodas 135550072, iniciatyva dėl darbuotojo kaltės neteisėtu.

Laikyti, kad ieškovo G. S. ir atsakovo Kauno kultūros centro 2016 m. rugsėjo 19 d. sudaryta darbo sutartis yra nutraukta šiuo teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną.

Priteisti ieškovui G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo Kauno kultūros centro, juridinio asmens kodas 135550072, 6224,17 Eur (šešių tūkstančių dviejų šimtų dvidešimt keturių eurų 17 ct) darbo užmokesčio sumą už priverstinės pravaikštos laiką, neatskaičius mokesčių.

Priteisti ieškovui G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo Kauno kultūros centro, juridinio asmens kodas 135550072, vieno vidutinio darbo užmokesčio – 608,41 Eur (šešių šimtų aštuonių eurų 41 ct) – kompensaciją, neatskaičius mokesčių.

Kitos ieškinio dalies netenkinti.

Priteisti ieškovui G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo Kauno kultūros centro, juridinio asmens kodas 135550072, 608 Eur (šešis šimtus aštuonis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų).

Priteisti atsakovui Kauno kultūros centrui, juridinio asmens kodas 135550072, iš ieškovo G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 38,72 Eur (trisdešimt aštuonis eurus 72 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimo dalį dėl vieno vidutinio darbo užmokesčio dydžio sumos – 608,41 Eur (šešių šimtų aštuonių eurų 41 ct) – priteisimo ieškovui G. S. nukreipti vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.