- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-04-17
- Bylos Nr.
- e2A-644-264/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-15955-2016-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimondas Buzelis, Arvydas Žibas, Aušra Baubienė
- Atsakovas
- A. J.
- Ieškovas
- A. J., I. J.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Raimondo Buzelio ir Arvydo Žibo,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.e2-155-748/2017 pagal ieškovių A. J. ir I. J. ieškinį atsakovui A. J. dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovės ieškinyje, dublike prašė priteisti iš atsakovo 20 334,82 Eur žalos, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad dėl atsakovui nuosavybės teise priklausančio buto tualete trūkusio vamzdžio, 2016 m. vasario mėn. buvo užlietas ieškovėms nuosavybės teise priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini). Nuvykus į butą, ieškovė A. J. pamatė, kad visas butas užpiltas ir nuo drėgmės supelijęs su visais jame buvusiais baldais ir daiktais, dėl ko tapo netinkamu naudotis. Dėl atsakovo kaltės ieškovės patyrė nuostolius: 16 917, 82 Eur už buto remontą, 2940 Eur už sugadintus baldus, 450 Eur už buitinę techniką. Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime į ieškinį, triplike nurodė, kad ieškovės nepagrindė įrodymais, neįrodė, jog atsakovas pažeidė pareigą nedaryti kitiems asmenims žalos valdant ir naudojant savo turtą bei juo disponuojant, bei nepateikė įrodymų, jog buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas ir jog jų patirta žala atsirado 2016 m. vasario mėnesį.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo A. J. ieškovei A. J. 5 349,56 Eur žalai atlyginti, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos (5349,56 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. rugpjūčio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 382,31 Eur bylinėjimosi išlaidų.Priteisė iš atsakovo A. J. ieškovei I. J. 8 915,93 Eur žalai atlyginti ir 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos (8 915,93 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. rugpjūčio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.Likusioje dalyje ieškinį atmetė.Priteisė valstybei išlaidas, susijusias su teismo procesinių dokumentų įteikimu: iš atsakovo A. J. 20,34 Eur, iš ieškovės A. J. 3,25 Eur, iš ieškovės I. J. 5,40 Eur.Ieškovių pateiktų įrodymų visuma teismui sudarė pagrindą išvadai, kad ieškovių butas buvo užlietas iš viršuje esančio atsakovo buto. Teismas taip pat įvertino liudytojų A. A. ir A. S. parodymus. Analizuojant pateiktus duomenis apie vandens sunaudojimą teismas vertino, kad atsakovo bute nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2016 m. lapkričio 8 d. suvartoto vandens kiekis 122 kub. m yra labai didelis, nes atsakovo patalpos yra negyvenamosios-poilsio, bute niekas nuolat negyvena, atsakovas patvirtino, kad butu naudojasi tik retkarčiais vasaros sezono metu.Teismas pažymėjo, kad šioje byloje nėra reikšminga, kokios techninės priežastys nulėmė vandens tekėjimą iš atsakovo buto, pakanka, jog yra nustatyta, iš kur į ieškovių butą pateko vanduo, t. y., kad užpylimo židinys buvo atsakovo butas. Kitų galimų vandens išsiliejimo priežasčių teismas nenustatė. Teismas sprendė, kad užpylus apačioje esantį butą, buvo padaryta žala ieškovių turtui, t. y. atsakovo veiksmai buvo neteisėti dėl pavojingo, turtą gadinančio poveikio.Teismas atmetė atsakovo atsikirtimus, kad ieškovė patyrė žalą dėl supelijusio buto ir jame buvusio turto dėl nepriežiūros, kaip neįrodytus. Aplinkybę, jog ieškovės apie tris mėnesius po užliejimo neatvyko apžiūrėti buto, teismas nelaikė nepriežiūros faktu, nes neturėdamos apie įvykį informacijos, objektyviai neturėjo tam pagrindo. Priešingai, teismas vertino, kad atsakovas turėjo veikti kaip sąžininga civilinių teisinių santykių šalis ir imtis priemonių ieškoves informuoti apie žalos atsiradimą, šitaip eliminuoti žalos padidėjimo galimybę, tačiau tokių veiksmų neatliko (CK 1.5 straipsnio 1dalis).Teismas nustatęs, kad dėl užliejimo žala buvo padaryta visam butui, reikalinga jį buvo remontuoti, atliekant lokalinėje sąmatoje nurodytus darbus, nurodytą remonto darbų apimtį ir vertę laikė pagrįsta. Teismas sprendė, kad tokią žalos sumą – 12 465,49 Eur dėl butui reikalingų remonto darbų privalo atlyginti atsakovas.Teismas dėl dalies darbų atlikimo ir apmokėjimo (pažyma apie atliktų darbų vertę ir atliktų darbų aktas už 2016 m. liepos mėnesį - 1294,14 Eur (t.1, b. l. 12-13); PVM sąskaita faktūra serija LGR Nr.000333 ir 2016-07-23 mokėjimo nurodymas pagal atliktų darbų aktą Nr. 1 ir pažymą - 1294,14 Eur (t.1, b. l. 11, 14); pelėsio naikinimo darbai - 3096 Eur (t.1, b. l. 15, 16); 2016-06-27 mokėjimo pavedimas Nr. 818 – 170 Eur pagal sąskaitą faktūrą AS Nr. 12161, 2) 2016-08-31 mokėjimo pavedimas Nr. 830 – 1000 Eur už atliktus darbus ST/P 16/07/25, 3) 2016-09-04 mokėjimo pavedimas Nr. 835 - 914 Eur už atliktus darbus ST/P 16/07/25, ST/P 16/08/30, 4) (t. 1, b. l. 155, 154, 153)) laikė, kad nėra įrodyta, kad šie atlikti buto remonto darbai nebuvo įtraukti į lokalinę sąmatą, kai buvo apskaičiuota 12 465,49 Eur bendra remonto lėšų suma, todėl šių išlaidų iš atsakovo nepriteisė.Ieškovių reikalavimą atlyginti žalą 2 940 Eur už baldus ir 450 Eur už buitinę techniką teismas tenkino iš dalies, atsižvelgiant, jog byloje esančiomis nuotraukomis ir šalies bei liudytojo A. A. paaiškinimais yra įrodytas po buto užliejimo baldų ir buitinės technikos sugadinimo pelėsiu faktas, tačiau nėra pateikta įrodymų apie sugadintų baldų ir buitinės technikos kainas, jų buvusio susidėvėjimo laipsnį. Teismas, vadovaudamasis sąžiningumo ir protingumo principais sprendė, kad atsakovas privalo atlyginti ieškovėms 1500 Eur už sugadintus baldus ir 300 Eur už sugadintą buitinę techniką.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atsakovas A. J. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovių ieškinį atmesti bei priteisti solidariai iš ieškovių atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: Teismas neturėjo teisinio pagrindo priteisti ieškovėms iš atsakovo žalos atlyginimą už tariamai užlietą butą, nes byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovių butas 2016 m. vasario mėn. užlietas ir/ar užlietas iš atsakovo A. J. buto, t.y. neįrodyta, kad ieškovių turtas sugadintas dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, nenustatytas priežastinis ryšys, todėl nėra būtinųjų sąlygų taikyti atsakovių civilinę atsakomybę. Teismas pasirėmęs kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-07-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-916-2017) neįvertino faktinių aplinkybių, kiek jos tapačios LAT išnagrinėtų bylų aplinkybėms. Teismas apsiribodamas, šioje kasacinio teismo cituojamoje byloje nurodytu teiginiu, nesant byloje jokių duomenų, kad užliejimo šaltinis yra apelianto butas, sprendė, kad žalą sukėlė atsakovas, nevertino byloje esančių įrodymų visumos ir nenustatinėjo galimų kitų drėgmės šaltinių, kurie galėjo sąlygoti žalos atsiradimą. Tam, kad teismas galėtų pagrįstai priteisti ieškovėms žalą iš atsakovo, byloje esantys įrodymai, turi patvirtinti ir įrodyti faktą, kad žalą darantis vanduo realiai ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. K. ir kt. v. G. N. ir kt., bylos Nr. 3K-3-299/2008; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB ,,Lietuvos draudimas“ v. V. B., bylos Nr. 3K-3-204/2014). Ieškovės neįrodė šio fakto. Nei vienas byloje apklaustų liudytojų ieškinio motyvų dėl apelianto kaltės nepatvirtino. Teismas nenustatė galimų kitų vandens šaltinių, nevertino įrodymų viseto, nenustatinėjo kitų galimų pelėsio atsiradimo priežasčių. Byloje yra neginčijamai nustatyta, kad: namo dalis, kurioje yra ieškovių patalpos yra sena, 1967 metų statybos; antras ir trečias namo aukštai, kuriame yra apelianto patalpos, yra naujai pastatyti rekonstrukcijos metu; name nėra centrinio šildymo; dėl netinkamai pastatytų namo pamatų visoje senoje namo dalyje nuolatos kaupiasi drėgmė (ne tik ieškovių bute), atsiranda pelėsis; pelėsis yra visame name, bendrose namo patalpose, laiptinėje; anksčiau namas (beveik visi laiptinės butai) buvo užlieti iš viršutiniame aukšte esančių patalpų, kurios apeliantui nepriklauso; namo pirmininkas matė laiptinės siena tekantį vandenį, tačiau jo šaltinio nenustatė, o patikrinęs atsakovo patalpas, jokių vandens nutekėjimo požymių nerado ir nenustatė; šalia ieškovių patalpų esančių patalpų savininkas teismui paaiškino, kad kiekvienais metais džiovina patalpas, nes joje kaupiasi drėgmė net ir neužliejus patalpų; ieškovės pripažino kad, pažeisdamos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Dėl Lietuvos higienos normos HN 42:2009 "Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas" patvirtinimo, NR. V-1081, reikalavimus, savo butą paliko nešildomą ir nevėdinamą visam žiemos - pavasario laikotarpiui, dėl ko drėgmė jų bute, o to pasėkoje ir pelėsis, galėjo atsirasti dėl netinkamo naudojimosi savo turtu. Liudytojas A. S. (namo tarybos pirmininkas) patvirtino, kad per 2014-2015-2016 metus, tai jau penktas kartas name, kai buvo pribėgę vandens laiptinėje. Jis taip pat patvirtino, kad name esantis (duomenys neskelbtini) butas yra stipriai supelijęs, nors šis butas nebuvo užpiltas. Ieškovių ir atsakovo butai yra buvę užlieti virš atsakovo esančio buto dar prieš atsakovui įsigyjant butą. Liudytojas A. S. šį faktą patvirtino. Ieškovės nepateikė jokių įrodymų, kad po to, kai jų butas buvo užpiltas iš kitų patalpų, kuomet atsakovas patalpų pastate dar net neturėjo, būtų tinkamai išdžiovinę savo patalpas. Liudytojas A. A. teismui nurodė, kad per žiemą bute pridrėksta, siena iš laiptinės peršąla, taip pat peršąla ir visi įvadai. 2016 m. kovo mėn. pradžioje atvyko pasiruošti vasaros sezonui ir rado labai pridrėkusį butą, žymiai daugiau pridrėkusį, nei anksčiau. Šis liudytojas taip pat nurodė, kad žiemos metu bute gyveno sūnaus žmona, kuri įjungdavo drėgmės surinktuvą ir per dieną sutraukdavo apie 3 litrus drėgmės, o per naktį – dar 3 litrus, paskui – mažiau. Akivaizdu, kad ieškovėms ilgą laiką nesilankant bute ir nevėdinant patalpų, esant tokiai drėgmei visame name, pelėsis yra neišvengiama. Teismas nevertino aplinkybių pagrindžiančių faktą, kad pelėsis yra bendra šio namo problema ir jo atsiradimas nėra sąlygotas atsakovo veiksmų ar neveikimo, o užliejimo fakto iš apelianto patalpų nepatvirtina jokie įrodymai. Ieškinyje ieškovės nurodo, kad jų patalpos užlietos dėl to, kad atsakovo tualete trūko vamzdis, tačiau šio ieškinio motyvo ieškovės neįrodė jokiomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Ieškovės savo ieškinio reikalavimus dėl atsakovo kaltės įrodinėjo liudytojo A. A. parodymais, esą pastarasis patvirtins teismui ieškovių argumentas, kad jų butas buvo užlietas ir viršuje esančio atsakovo buto. Tokių parodymų šis liudytojas nedavė ir minėtos ieškovių ieškinio versijos nepatvirtino. Svarbi liudytojo A. A. nurodyta aplinkybė, jog jis 2016m. kovo mėnesį dėl savo taip pat sudrėkusio buto žalos atlyginimo kreipėsi į draudimo bendrovę, nes jo butas yra draustas. Draudimo bendrovė „BTA draudimas“, atsiuntusi į namą ekspertų grupę, kurie nuodugniai ištyrė name susidariusią situaciją, nurodė, kad nėra galimybių nustatyti kaltininko, žala butui galėjo atsirasti dėl ilgalaikio drėgmės poveikio ir kad tiek žalos nebūtų, jeigu tai būtų momentinis užpylimas.Liudytojas A. S. patvirtino, kad buvo atrakinę atsakovui priklausantį butą, ir jame jokio vandens nebuvo. Teismas turėjo atsižvelgti į šiuos parodymus.2016 m. birželio 13 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina faktą, kad butas yra supelijęs, tačiau nepatvirtina, kad pelėsis atsirado dėl lubų ar sienų užliejimo ir apskritai kada tas pelėsis atsirado. Antstolio užfiksuotas yra pelėsio, o ne buto užliejimo faktas, nes bute balų, kurios atsirastų užliejus butą, nebuvo.Duomenys, kad atsakovo sunaudojamo vandens kiekis viršija (duomenys neskelbtini) mieste skaičiuojamą vandens suvartojimo vidurkį, neturi jokios teisinės reikšmės ir negalėjo įtakoti teismo sprendimo. Pateikti duomenys yra ir už laikotarpį, kai patalpos nepriklausė atsakovui. Apskaičiuotas vidurkis vienam gyventojui negali būti traktuojamas kaip suvartojamo vandens konstanta butui, nes jis skaičiuojamas sudedant skirtingų vartotojų, su skirtingais poreikiais, suvartojamą vandens kiekį. Atsakovas patvirtino byloje, kad nors pats bute apsistoja nedažnai, jo butu dažnai naudojasi kiti asmenys, jo draugai ir pažįstami. Todėl atsakovo bute suvartojamo vandens kiekis nėra ir negali būti vertintinas kaip įrodymas šioje byloje, kad šis vanduo nebuvo panaudotas gyventojų reikmėms, o buvo nutekintas į ieškovių butą.Argumentai, kad ieškovių patalpos iki buto užliejimo buvo tvarkingos, pelėsio jose nebuvo, laikytini tik jų teismine pozicija ir yra deklaratyvūs, nes jie nepagrįsti jokiais įrodymais. Tačiau teismas be jokio pagrindo teigė, kad iš šalių parodymų darytina išvada, kad buto patalpų būklė dėl sezoniškumo esmingai nekisdavo. Atkreiptinas dėmesys, jog labai tikėtina, kad ieškovės yra nesąžiningos, nes visi kiti kaip liudytojai apklausti šio namo gyventojai patvirtino, kad name nuolatinė problema yra drėgmė ir visur atsiradęs pelėsis. Nei vienas liudytojas neliudijo apie ieškovių buto būklę iki 2016 m. pradžios ir jos nevertino.Mikroklimato parametrų ieškovės nesilaikė, todėl labiau tikėtina, kad ieškovių bute drėgmė kondensavosi dėl netinkamos patalpų priežiūros, o to pasėkoje buto sienos ir jame esantys daiktai supelijo. Ieškovės pačios nurodė, kad buto nešildė, tai patvirtina ir byloje nustatytos aplinkybės, jog paskutinį kartą bute jos buvo 2015 m. lapkričio mėnesį, o tuomet į butą atvyko tik po to, kai 2016 m. gegužės mėnesį buvo informuotos apie 2016 m. vasario mėnesį galimai užlietą butą.Ieškovės neįrodė žalos dydžio. Žalos dydis byloje įrodinėjamas ne patirtomis išlaidomis, o sąmatomis. Toks žalos dydžio įrodinėjimas prieštarauja LAT suformuotai teisės taikymo taisyklei, kad tais atvejais, kai turtas jau yra atstatytas į pradinę būklę, atlyginamos praktiškai tam patirtos išlaidos. Ieškovės byloje jokiais leistinais įrodymais neįrodė senų kilnojamųjų daiktų vertės, kurią teismas priteisė. Tokio pobūdžio bylose žalos dydį privalo įrodyti jos reikalaujantis asmuo, tačiau byloje nėra jokių turto vertę pagrindžiančių įrodymų. Ieškovių pateiktos išlaidos sausintuvo nuomai yra nepagrįstos, nes viršija viešai skelbiamas sausintuvų pardavimo kainas. Tai reiškia, kad net po tariamo patalpų užliejimo fakto ieškovės atliko tokius veiksmus, kurie didino tariamą žalos dydį.Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą ieškovės prašo apeliacinį skundą atmesti, o Kauno miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie argumentai: Teismas tinkamai taikė ir aiškino tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas, tinkamai įvertino ir ištyrė tiek bylos šalių nurodytas aplinkybes, tiek liudytojų paaiškinimus, tiek kitus byloje esančius įrodymus. Teismo išvados yra padarytos remiantis byloje esančiais įrodymais, sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra jokio teisinio pagrindo jo naikinti. Vertinant apelianto veiksmų teisėtumą/neteisėtumą, buvo atsižvelgiama ne tik į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, bet ir deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas, liudytojų parodymus bei šalių nurodytas faktines aplinkybes. Ieškovės šioje byloje turėjo įrodyti ir įrodė, kad ieškovėms nuosavybės teise priklausantis butas buvo užpiltas iš atsakovo buto, o ne kitų šaltinių, ką siekia įrodyti apeliantas. Apeliantas nepateikė į bylą jokių įrodymų, patvirtinančių ir leidžiančių daryti neabejotiną išvadą, kad jam nuosavybės teise priklausančiose patalpose nebuvo vandens išsiliejimo, o žemiau jo esantys butai ir laiptinė buvo užlieta iš kitų vandens šaltinių. Įvertinus liudytojų A. S. ir A. A. paaiškinimus, darytina išvada, kad vandens išsiliejimo šaltinis yra apeliantui nuosavybės teise priklausančiose patalpose, nes buvo užlieti tik tie butai/patalpos, kurie yra po apeliantui nuosavybės teise priklausančiu butu. Apeliantas, teikdamas savo paaiškinimus bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė, kad bute lankosi labai retai, tačiau kelis kartus jau yra atlikęs šių patalpų remontą, tačiau remonto atlikimo priežastys nebuvo nurodytos. Apeliantas bylos nagrinėjimo metu taip pat negalėjo teismui nurodyti net jam priklausančio buto numerio bei tikslios buto buvimo vietos. Tačiau, įvertinus byloje esantį UAB (duomenys neskelbtini) raštą apie vandens sunaudojimą atsakovo bute laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2016 m. lapkričio 8 d., matosi, kad suvartoto vandens kiekis yra 122 kub. m, kas yra labai daug. Apelianto nurodyti subjektyvaus pobūdžio samprotavimai apie suvartojamo vandens kiekį nepaneigia aplinkybės, kad buvo vandens išsiliejimas ir, kad atsakovas dėl to nėra kaltas. Nors apeliantas ir nurodo, kad 2012 m. buvo užlietas ieškovėms nuosavybės teise priklausantis butas, tačiau ši aplinkybė nėra susijusi su bylos nagrinėjimo dalyku. Ieškovės pažymėjo, kad visada naudojosi butu ir neturėjo jokių problemų iki 2016 m. pavasario, kuomet rado visą supelijusį butą. Negalima sutikti su apelianto padaryta išvada, kad pelėsis yra bendra šio namo problema ir jo atsiradimas nėra sąlygotas atsakovo veiksmų ar neveikimo, o užliejimo fakto iš apelianto patalpų nepatvirtina jokie įrodymai. Apeliantas neakcentuoja liudytojo A. A. nurodytų aplinkybių, kad būtent 2016 m. pavasarį jo butas buvo pridrėkęs ženkliai daugiau nei anksčiau. Tai sąlygoja faktą, kad 2016 m. įvyko vandens išsiliejimas, dėl ko sudrėko ne tik liudytojui A. A. nuosavybės teise priklausantis butas, ieškovėms priklausantis butas, bet ir laiptinė. Vien remiantis liudytojo A. A. parodymais negalima daryti neabejotinos išvados, kad name yra pelėsio problema, nes: (1) liudytojo A. A. parodymai yra prieštaringi ir prieštarauja liudytojo A. S. nurodytoms aplinkybėms; (2) vien tik vieno asmens parodymas apie pelėsio buvimą nesuponuoja išvados, kad visame name yra pelėsis, dėl kurio supelijo ne tik visas ieškovėms nuosavybės teise priklausantis butas, bet ir visi daiktai, esantys jame. Dar ir tai, kad paklausus liudytojo A. S. apie kitų asmenų skundus dėl esančio pelėsio jų butuose/patalpose, tokių skundų jis nesulaukė. Liudytojas A. A. tik nurodė aplinkybę dėl BTA draudimas nurodytų aplinkybių susijusių su buto draudimu, tačiau nei A. A. prašymas draudimo bendrovei dėl įvykio pripažinimo draudiminiu, nei draudimo bendrovės atsakymas, bei draudimo bendrovės taisyklės dėl draudiminio/nedraudiminio įvykio nebuvo pateikti šioje byloje. Šie įrodymai nėra ir negali būti laikytini įrodymais šioje byloje. Tuo labiau, kad pats liudytojas A. A. patvirtino, kad su draudimo bendrove toliau nesiaiškino, o kitur niekur nesikreipė dėl galimos žalos atlyginimo. Kaip jau buvo ne kartą minėta, liudytojo A. A. paaiškinimai yra prieštaringi, todėl negali būti vertinami kaip objektyvūs, kurių pagrindų būtų galima daryti tam tikras išvadas. Nėra aišku kuo remiantis apeliantas padarė išvadas dėl ieškovių patalų nepriežiūros. Savo paaiškinimų teisme metu ieškovė A. J. yra nurodžiusi, kad patalpomis žiemos sezonu retai kada naudojasi, tačiau visada rudenį paruošia patalpas žiemai - palieka minimalų šildymą, užsuka vandenį. Tokius pat veiksmus atlieka ir liudytojas A. A.. Pažymėtina dar ir tai, kad visą laiką name, esančiame (duomenys neskelbtini), gyvena tik vienas asmuo A. S.. Visi kiti asmenys, kurie turi nuosavybės teise patalpas/butus name, esančiame (duomenys neskelbtini), naudojasi tik šiltuoju metų sezonu. Taigi, vadovaujantis apelianto logika, tada visų asmenų patalpos/butai, kurie yra name, esančiame (duomenys neskelbtini), turėtų būti supeliję, nes nė vienas iš asmenų, išskyrus A. S., nuolatos negyvena ir nesinaudoja savo patalpomis, įskaitant ir patį apeliantą.Ieškiniu ieškovės prašė priteisti žalą, kurią sudaro: buto remonto sąnaudos, sugadintų baldų ir buitinės techninės įrangos atlyginimas. Žalos dydį ieškovės įrodinėjo UAB (duomenys neskelbtini) lokaline sąmata ir šios sąmatos patikslinimais, kurioje yra nurodyti darbai, būtini atlikti siekiant atstatyti patalpas į pradinę iki apgadinimo buvusią padėtį; PVM sąskaitomis - faktūromis bei mokėjimo pavedimais. Pažymėtina, kad antstolio A. S. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole yra matyti, kad visos buto sienos, grindys, lubos, durys apipeliję, atšokę dažai, tinkas. Lokalinėje sąmatoje ir jos patikslinime nurodytos buto atkūrimo sąnaudos, kurios yra tolygios sąnaudoms, reikalingoms atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys). Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis c.b. NR. 3K-3-52/2011 ir kt.). Byloje nagrinėjamas ginčas dėl turtinės žalos atlyginimo esant nekilnojamojo turto – buto sugadinimui, užliejus vandeniu iš aukščiau esančio buto, pripažinto žalos židiniu.Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad nuo 2015-08-06 atsakovui A. J. nuosavybės teise priklauso negyvenamosios patalpos - poilsio patalpos nuo 2-1 iki 2-4 bei negyvenamosios-poilsio patalpos nuo 2-31 iki 2-34 su bendrojo naudojimo patalpomis 1-5, 1-6, 2-5, esančios adresu (duomenys neskelbtini). Pilnas adresas nesuteiktas (t.1, b. l. 32-33). Atsakovui priklausančios patalpos (įvardijamos kaip butas Nr. (duomenys neskelbtini)) yra antrame namo aukšte. Ieškovėms nuosavybės teise priklauso negyvenamosios patalpos - poilsio patalpos nuo 1-31 iki 1-34 su bendrojo naudojimo patalpomis 1-5 ir 1-6, esančios adresu (duomenys neskelbtini) (įvardijamos kaip butas Nr. (duomenys neskelbtini)): ieškovei A. J. asmeninės nuosavybės teise priklauso 3/8 dalys šių patalpų, o ieškovei I. J. asmeninės nuosavybės teise – 5/8 dalys šių patalpų. Pilnas adresas nesuteiktas (VĮ Registrų centro duomenys, t. 2, b. l. 75-83). Tarp šalių nėra ginčo, kad po atsakovo butu Nr. (duomenys neskelbtini) pirmame namo aukšte yra ieškovių patalpos (butas Nr. (duomenys neskelbtini)) bei liudytojui A. A. priklausantis butas Nr. (duomenys neskelbtini).Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų), yra išaiškinta, kad yra būtina nustatyti tris civilinės atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus atsakovo veiksmus ir priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. Asmens neteisėti veiksmai tokiu atveju turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014). Žalą padariusio įvykio priežastį privalo įrodyti patalpos savininkas (valdytojas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014).Apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog nustatyta, kad ieškovių butas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo aplietas iš aukščiau esančio atsakovo buto. Pasak apelianto, teismas tokią išvadą padarė remdamasis vien tik ieškovių pateikta informacija, nes byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovių butas 2016 m. vasario mėn. užlietas ir/ar užlietas iš atsakovo A. J. buto.Priešingai nei nurodo apeliantas, teismas, darydamas išvadą, jog buto apliejimo židinys buvo atsakovui priklausančiame (duomenys neskelbtini) bute, rėmėsi byloje esančių įrodymų visuma.Ieškovės savo reikalavimą atsakovui grindė tuo, kad jos butas buvo užlietas vandeniu, patekusiu iš atsakovo buto, esančio viršuje. Užliejimo faktą ieškovės įrodinėjo liudytojų A. A. ir A. S. parodymais. Apeliantas nesutinka su šių liudytojų parodymų vertinimu. Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo šių liudytojų parodymus vertinti kitaip, nei juos vertino pirmosios instancijos teismas, atsižvelgiant į byloje esančių įrodymų visumą. Išklausius pirmosios instancijos teismo 2017 m. birželio 21 d. posėdžio garso įrašą, nustatyta, kad apeliantas teisme paaiškino, kad bute lankosi retai, tačiau kelis kartus yra atlikęs šių patalpų remontą, taip pat ir 2016 m. tikslios datos neprisimena, keitė duris, dažė sienas dėl drėgmės, nors taip pat negalėjo teismui nurodyti jam priklausančio buto numerio, tikslios buto buvimo vietos, remonto darbų apimties. 2017 m. birželio 21 d. teismo posėdyje apklaustas liudytoju A. A. patvirtino, kad 2016 m. kovo mėn. atvykęs į jam priklausančias patalpas (butą Nr. (duomenys neskelbtini)) pirmame aukšte, rado labai pridrėkusį butą, ypač siena iš laiptinės pusės, kad per tualeto, dušo patalpose esančius šviestuvus bėgo vanduo, kad buvo ypač sudrėkusi nuo pat viršaus bendra su ieškovių butu kapitalinė siena, kad 2016 m. gegužės mėnesį buvo daromas remontas antro aukšto patalpų, kad ankščiau nebuvo problemų dėl drėgmės (garso įrašas nuo 24 min. 45 sek. iki 56 min.32 sek.). Pirmosios instancijos teismo 2017 m. lapkričio 21 d. posėdyje apklaustas liudytoju A. S. patvirtino aplinkybę, kad 2016 m. žiemos pabaigoje matė vandens susikaupimą pirmo aukšto laiptinėje, pridrėkusias laiptinės sienas, matė, kad 14 bute buvo šlapia, išnešami daiktai sušlapę, kad jis nenustatinėjo pirmo aukšto patalpų užliejimo priežasčių, kad name nebuvo trūkę jokie bendri vamzdynai, kad iki 2016 m. nebuvo nusiskundimų dėl pelėsio. Taip pat liudytojas A. S. patvirtino, kad jis apsilankė atsakovui priklausančio (duomenys neskelbtini)-o buto patalpose ir nors ten nenustatė išsiliejusio ar bėgančio vandens, tačiau buto ir jame esančių tualeto ir vonios kambario gerai neapžiūrėjo, nes nebuvo elektros (garso įrašas nuo 6 min. 33 sek. iki 37 min. 16 sek,). Šių liudytojų parodymai patvirtina ieškovių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybės, kad ieškovių butas buvo užlietas iš viršuje esančio atsakovo buto. Apie tai, kad (duomenys neskelbtini) butas buvo aplietas iš buto Nr. (duomenys neskelbtini) spręstina ir iš apliejimo lokalizacijos: (duomenys neskelbtini) butas yra tiesiai po (duomenys neskelbtini) butu. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad bendrieji inžineriniai tinklai įtakos apliejimui neturėjo, kad kituose butuose apliejimo židinių nebuvo. Pažymėtina, kad apeliantas procesiniuose dokumentuose net neteigė, kad buto užliejimas galėjo įvykti dėl daugiabučio namo ir jo dalies (buto) trūkumų, kad jog vanduo galėjo patekti dėl kitų priežasčių. Taip pat Apeliantas neteigė ir neįrodinėjo, kad būtų užpiltas ir atsakovo butas. Nors apeliantas teigia, kad teismas nevertino aplinkybių, pagrindžiančių faktą, kad pelėsis yra bendra šio namo problema ir jo atsiradimas nėra sąlygotas atsakovo veiksmų ar neveikimo, tačiau šie teiginiai nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais. Priešingai, iš liudytojų A. A. bei A. S. nurodytų aplinkybių matyti, kad iki 2016 m. pradžioje įvykusio vandens išsiliejimo, dėl ko sudrėko ne tik liudytojui A. A. nuosavybės teise priklausantis butas, ieškovėms priklausantis butas, bet ir laiptinė, dėl pelėsio name nebuvo jokių problemų. Pažymėtina ir tai, kad iš byloje ieškovių pateiktų kartu su ieškiniu dokumentų: 2016-06-13 antstolio A. S. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo ir prie jo pridėtų fotonuotraukų, nustatyta, kad 2016-06-10 buvo konstatuota, jog (duomenys neskelbtini), esantis butas yra supelijęs – nustatyti daugybiniai pelėsiai ant buto sienų, lubų, baldų ir/ar kitų daiktų (t.1, b. l. 18-29), o UAB (duomenys neskelbtini) lokalinėje sąmatoje nurodytų būtinų remonto darbų apimtis siekiant atstatyti patalpas į pradinę prieš tai buvusią padėtį itin didelė. Todėl labiau tikėtina, jog jei butas nebūtų užlietas ar užliejimas būtų buvęs iš tiesų menkas, poreikio naudoti drėgmės surinktuvą, naikinti visame bute (ant sienų, lubų, baldų) atsiradusio pelėsio nebūtų poreikio, o pelėsis tokia apimtimi nebūtų atsiradęs. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegijos nuomone, apeliacinio skundo argumentai dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio su pasekmėmis nebuvimo (t.y. sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei kilti) nepagrįsti. Teismų praktikoje yra nurodoma, kad turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų. Kadangi byloje esantys aptarti įrodymai įrodo, kad ieškovių butas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo užlietas viršuje esančio buto Nr. (duomenys neskelbtini), o šį faktą paneigiančių įrodymų atsakovas į bylą nepateikė, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas A. J. yra atsakingas už tai, kad turtas, kuris yra jo nuosavybė, būtų tinkamai naudojamas pagal paskirtį, pasirūpinti turto būkle. Kadangi iš šios bylos įrodymų darytina išvada, kad (duomenys neskelbtini) buto apliejimo židinys buvo (duomenys neskelbtini) bute, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog atsakovas yra atsakingas dėl (duomenys neskelbtini) buto savininkių (ieškovių), patirtos žalos. Todėl konstatuotina, jog yra nustatytos visos būtinos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei (CK 6.246 str. – 6.249 str.).Dėl žalos dydžio. Apeliaciniame skunde apeliantas teigia, kad ieškovės neįrodė žalos dydžio, kad žalos dydis byloje įrodinėjamas ne patirtomis išlaidomis, o sąmatomis, kad byloje nėra jokių turto vertę pagrindžiančių įrodymų. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – restitutio inintegrum principo (CK 6.251 straipsnis), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Tai reiškia, kad spręsdamas ginčus dėl žalos atlyginimo teismas turi nustatyti tikrąjį žalos dydį, nes kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita. CK 6.249 straipsnio, reglamentuojančio žalos (nuostolių) nustatymą, 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas; tai reiškia, kad tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio.Kaip minėta, (duomenys neskelbtini) buto po apliejimo buvusi būklė užfiksuota 2016-06-13 antstolio A. S. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, foto nuotraukose, iš šių įrodymų spręstina apie padarytos žalos apimtį.Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad dėl užliejimo žala buvo padaryta visam butui, reikalinga jį remontuoti, atliekant lokalinėje sąmatoje nurodytus darbus, kad nurodyta remonto darbų apimtis ir vertė pagrįsta, sprendė, kad atsakovas privalo atlyginti ieškovėms 12465,49 Eur už butui reikalingus remonto darbus, 1500 Eur už sugadintus baldus ir 300 Eur už sugadintą buitinę techniką.Žalos atstatymo darbų kaštus patvirtina ieškovių į bylą pateikta lokalinė sąmata, PVM sąskaitos - faktūros bei mokėjimo pavedimai. Iš lokalinės sąmatos, sudarytos 2016 m. kovo mėn. kainomis, matyti, kad ieškovių buto po užpylimo vandeniu remontui reikalinga 12465,49 Eur suma. Apeliantas nenurodė, kad sąmatoje nurodyta darbų apimtis, medžiagos, nėra būtini atkurti buto būklę, buvusią iki jo užliejimo, kad darbai gali būti atlikti mažesnėmis kainomis. Kiekviena šalis privalo pateikti įrodymus savo argumentams pagrįsti (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju atsakovas tokių duomenų nepateikė. Nors apeliantas teigia, kad ieškovių pateiktos išlaidos sausintuvo nuomai yra nepagrįstos, nes viršija viešai skelbiamas sausintuvų pardavimo kainas, tačiau tokios išlaidos ir nebuvo teismo priteistos iš atsakovo.Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui, todėl detaliau nepasisoma.
Dėl bylos baigties.
Įvertinusi byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas analizavo ir vertino įrodymų visetą, ir iš įrodymų visumos skundžiamame sprendime padarė pagrįstas išvadas. Tai, kad teismas nurodė motyvus, kurie nepalankūs apeliantui, ar kad priėmė apeliantui nepalankų sprendimą, nesudaro pagrindo pripažinti, kad teismas įrodymų nevertino ar vertino neteisingai, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisingas. Skundžiamojo teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje yra pateiktas argumentuotas įrodymų vertinimas, o apeliantas nepaneigė teismo išvadų teisėtumo ir pagrįstumo. Todėl apeliacinis skundas netenkinamas, o skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d/ 1 p.)..
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d.). Kadangi atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, jis neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovių atstovas advokatas G. G. 2018 m. kovo 14 d. pateikė prašymą priteisti iš apelianto ieškovių turėtas 423, 50 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Minėtų išlaidų dydį patvirtina 2018 m. kovo 12 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr.00939 bei mokėjimo kvitas. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės A. J. vardu sumokėtos ir ieškovių atstovo prašomos priteisti šios bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijoje nustatytų dydžių, todėl ieškovei A. J. iš apelianto priteistinos 423, 50 Eur išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str., 98 str.).LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Atmetus apeliacinį skundą, iš apelianto A. J. į valstybės biudžetą priteisiamos 6,95 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d., 92 str.).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo A. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovei A. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) 423, 50 Eur ( keturis šimtus dvidešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti valstybei iš apelianto (atsakovo A. J. 6, 95 Eur ( šešis eurus ir 95 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.