Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei A. J., jos atstovui advokatui Gediminui Gudeliauskui, įgaliotam asmeniui I. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių A. J. ir I. J. ieškinį atsakovui A. J. dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovės kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 20 334,82 Eur žalos, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad ieškovėms nuosavybės teise priklauso negyvenamosios patalpos - poilsio patalpos nuo 1-31 iki 1-34 su bendro naudojimo patalpomis, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau - Butas). 2016 m. gegužės mėn. ieškovei A. J. buvo pranešta, kad galimai jų butas buvo užlietas 2016 m. vasario mėn. Nuvykus į butą, ieškovė A. J. pamatė, kad visas butas buvo užpiltas ir nuo drėgmės supelijęs su visais jame buvusiais baldais ir daiktais. Ieškovė A. J. kreipėsi į patalpų administratorių A. S. ir jis patvirtino, kad butas buvo užpiltas dėl virš ieškovėms esančių patalpų savininko kaltės. Virš ieškovėms nuosavybės teise priklausančio buto, nuosavybės teise priklauso patalpos atsakovui. Atsakovui nuosavybės teise priklausančiose patalpose antrame aukšte, kurios yra virš ieškovėms nuosavybės teise priklausančio buto pirmame aukšte, tualete trūko vamzdis, todėl tiek ieškovių butas, tiek A. A. patalpos (šios patalpos yra greta ieškovėms nuosavybės teise priklausančių patalpų) buvo užlietos. Administratorius A. S. nurodė, kad neturėjo ieškovių kontakto, todėl neinformavo dėl buto užliejimo. Užliejimu buvo apgadintos visos buto - vonios, tualeto, kambario patalpos, užlietos šių patalpų lubos, sienos, grindys, durys. Visur atsirado pelėsis, išsikraipė grindys. Sudrėko ir supelijo visi bute esantys baldai: 3 vnt. sofų - lovų, 3 vnt. foteliai, spinta, žurnalinis staliukas, lentyna (aukšta), konteineris, virtuvinis komplektas, virtuvės stalas, komoda, patalynė ir esantys daiktai. Sugedo visa buitinė technika: šaldytuvas, mikrobandų krosnelė, televizorius. Visame bute yra pelėsis, dėl kurio neįmanoma jame gyventi. Atsakovas yra tiesioginis buto valdytojas, turėjo elgtis rūpestingai, atidžiai ir šeimininkiškai, naudodamasis tualeto patalpa turėjo įsitikinti, kad ši yra saugi, jos eksploatavimas nesukelia vandens pratekėjimo. Už buto užliejimą ir jo sukeltus padarinius atsako atsakovas. Atsakovas netinkamai vykdė savo, kaip buto savininko, pareigas, pažeidė ieškovių turtines teises, teisėtus interesus naudoti tvarkingą, neužpiltą ir užpylimu nesuniokotą butą. Atsakovas taip pat nebuvo pakankamai rūpestingas ir atidus, siekiant užtikrinti saugų savo bute įrengtų sistemų naudojimą, kad nekiltų žalą galintis padalyti įvykis, nesiėmė jokių veiksmų vandens pratekėjimui sustabdyti. Be to, atsakovas neinformavo ieškovių apie užpylimą (butas buvo užpiltas 2016 m. vasario mėn., laiku nesikreipė į jas, siekiant bendradarbiavimo ir žalos, padalytos dėl buto užliejimo, pašalinimo. Būtent dėl šių priežasčių ieškovėms nuosavybės teise priklausantis butas yra netinkamas naudoti, visur yra pelėsis, kas kelią grėsmę gyvybei, būtinas skubus remontas. Ieškovėms nuosavybės teise priklausantis butas buvo užlietas dėl netinkamo atsakovo nuosavybės teise priklausančiame bute, adresas Bangų g. 7-17, Palanga, įrengtų sistemų naudojimo. Dėl neteisėtų atsakovo veiksmų ieškovės iš viso patyrė 20 334 EUR nuostolių, kuriuos sudaro: 1) 16 917,82 Eur už buto remontą, t. y. atlikti demontavimo darbai (gipso plokščių pertvarų išardymas, laminato dangos ardymas ir pan. pagal lokalinę sąmatą, pelėsio naikinimo darbai pagal PVM sąskaitą - faktūrą Nr. 16/07/22, drėgmės surinkimo darbai pagal PVM sąskaitą - faktūrą Nr. 16/07/25 ir kiti remonto darbai, būtini atlikti, siekiant atstatyti patalpas į pradinę prieš tai buvusią padėtį; 2) 2 940 Eur už baldus (3 vnt. sofų - lovų 1 050 Eur (350 EUR x 3 vnt.); 3 vnt. fotelių - 300 Eur (100 Eur x 3 vnt); spinta - 500 Eur; žurnalinis staliukas - 80 Eur; lentyna - 50 Eur; konteineris - 50 Eur; virtuvinis komplektas - 650 Eur; virtuvės stalas - 80 Eur; komoda - 180 Eur); 3) 450 Eur už buitinę techniką (šaldytuvas - 200 Eur; mikrobangų krosnelė - 100 Eur; televizorius -150 Eur). Ieškovės bus priverstos pirkti naujus baldus, įrangą, patalynę. Ieškovė A. J. siuntė atsakovui pretenziją, tačiau jokio atsakymo negavo (t. 1, b. l. 1-5). Dublike ieškovės nurodė, kad palaiko savo poziciją, išdėstytą ieškinyje, tvirtino, kad ieškovėms nuosavybės teise priklausančių patalpų užpylimo židinys yra atsakovui priklausančiose patalpose, kurios yra virš ieškovių patalpų. Atsakovas nepagrįstai kaltina ieškoves joms priklausančių patalpų nepriežiūra. Patalpos yra poilsio paskirties ir ieškovėms priklauso nuo 2012 m. Ieškovės neturėjo jokių problemų su patalpomis, jokio pelėsio patalpose nebuvo, iki buto užliejimo ieškovės patalpos buvo tvarkingos (t.1, b. l. 73-76). Teismo posėdžio metu ieškovė A. J. ir jos atstovas ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti.Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, su ieškiniu nesutiko. Argumentavo, kad ieškovės nurodė tik deklaratyvias aplinkybes, tačiau nepagrindė įrodymais, neįrodė, jog atsakovas pažeidė pareigą nedaryti kitiems asmenims žalos valdant ir naudojant savo turtą bei juo disponuojant, bei nepateikė įrodymų, jog buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas ir jog jų patirta žala atsirado 2016 m. vasario mėnesį. Teigė, jog ieškovės nesirūpino savo turtu. Byloje pateikti įrodymai patvirtina pelėsio buvimo faktą, tačiau nepatvirtina, kad pelėsis atsirado dėl lubų ir sienų užliejimo. Ieškovės nepateikė įrodymų, jog ieškovių butas buvo aplietas esant gedimui vandens tiekimo sistemose, kuriomis naudojasi atsakovas. Ieškovių elgesys kelia didelių abejonių dėl nurodomos žalos dydžio ir žalos atsiradimo priežasties, kodėl nebuvo imtasi atitinkamų veiksmų pašalinti kilusias pasekmes taip išvengiant dar didesnės žalos atsiradimo. Nesutiko su ieškovių nurodomu patirtų 20 334 Eur nuostolių dydžiu, dėl šių priežasčių: ieškovės privalėjo atsakovą pakviesti dalyvauti antstoliui konstatuojant faktines aplinkybes, tačiau atsakovas nebuvo pakviestas; nepateikta įrodymų kokia buto būklė buvo iki minimo įvykio ir iškart po minimo įvykio; sprendžiant iš ieškinio sumos, ieškovės nori pagerinti buto kokybę, atliekant einamąjį remontą atsakovo sąskaita; nėra aišku, ar remontas yra atliktas ar ne, todėl galimai ši suma yra tik menama. Pretenzijoje nurodė, jog patirtos žalos dydis yra 15 855,49 Eur, o ieškinyje nurodė, jog patirta žala yra 20 334,82 Eur. Žalos dydį įtakojo pačių ieškovių kaltė, kadangi ieškovės privalėjo nedelsiant imtis visų reikiamų veiksmų tuoj pat įvertinti patirtą žalą, o nelaukti dar keturis mėnesius ko pasėkoje žala tik padidėjo. Esantys rašytiniai įrodymai nepatvirtina, jog ieškovių butas buvo užlietas būtent iš atsakovui priklausančių patalpų (t.1, b. l. 61-65). Triplike papildė atsikirtimų argumentus ir nurodė, kad namas yra 1967 metų statybos ir dėl netinkamai pastatytų namo pamatų visame name nuolatos atsiranda pelėsis. Atsakovo žiniomis, ieškovės ir atsakovo butai yra buvę užlieti virš atsakovo esančio buto dar prieš atsakovui įsigyjant butą. Pelėsis yra atsiradęs visame name, bendrose namo patalpose, laiptinėje. Pelėsis yra bendra šio namo problema ir jo atsiradimas nėra sąlygotas atsakovo veiksmų. Pelėsis galėjo atsirasti dėl ilgam laikui ieškovių palikto netinkamai vėdinimo buto. Ieškovės samdėsi individualia veikla besiverčiantį asmenį pelėsio naikinimui, kuris yra iš Vilniaus, kai yra įmonių ar asmenų teikiančių tokias pat paslaugas Klaipėdoje, kurių paslaugos už tuos pačius darbus atsieitų pigiau, nes vien atvykimo išlaidos siekia 450 Eur. Atsakovas nurodė, jog prašoma suma už baldus ir daiktus yra taip pat nepagrįsta. Nurodė, kad ieškovės privalo pateikti įrodymus, jog po pelėsio naikinimo darbų vis dar turi pagrindą reikalauti žalos atlyginimo už baldus ir kitus daiktus. Atsakovas nesutiko su ieškovių nurodoma suma už remontą, kadangi pateiktose lokalinėse sąmatose neįvertintas ieškovių buto nusidėvėjimas, neaišku, ar šie darbai po pelėsio naikinimo darbų, kurie yra nurodyti lokalinėje sąmatoje, yra reikalingi (t. 1, b. l. 80-83).Teismo posėdžio metu atsakovas su ieškiniu nesutiko ir paaiškino, kad jis savo bute jokios žalos nepastebėjo. Prieš 2-3 metus įsigijo butą (duomenys neskelbtini), antrame aukšte. Butą 2 kartus remontavo, galbūt 2015 ir 2016 metais, nes butas trūnija, pelija. Butu naudojasi tik retkarčiais. 2016 m. jo pažįstamas E. D. pagyveno bute, pakonsultavo dėl statybos-remonto darbų: perdažyti sienas, pasikeisti duris. Buto remonto darbus jis pats prižiūrėjo. Jo žiniomis, bute nebuvo trūkęs vamzdis, atliktas kosmetinis remontas. 2016 m. bute buvo apie 4 kartus. Dėl užliejimo į jį niekas nesikreipė. Butu naudojasi ir kiti asmenys. Jo manymu, kiti asmenys, kurie naudojosi butu, negalėjo pašalinti trūkusių vamzdžių, jeigu taip būtų buvę (2017-06-21 teismo posėdžio garso įrašas 3:43 - 23:24). Liudytojas A. A. parodė, kad jis nuo 2007 ar 2008 metų turi butą (duomenys neskelbtini)pirmame aukšte. Bute nėra centrinio šildymo, radiatoriai elektriniai. Tai buvusios ofiso patalpos. Namo antrame ir trečiame aukšte yra butai. Per žiemą bute pridrėksta, jis čia nesilanko. Lapkričio mėnesį butą paruošia žiemai – išleidžia vandenį iš boilerio, iš tualeto talpų, nes siena iš laiptinės peršąla, taip pat peršąla ir visi įvadai. 2016 m. kovo mėn. pradžioje atvyko pasiruošti vasaros sezonui ir rado labai pridrėkusį butą, žymiai daugiau pridrėkusį, nei anksčiau. Ypač šlapiavo siena iš laiptinės pusės, buvo matyti bėgęs vanduo per šviestuvus tualeto ir dušo patalpoje ir nuo ieškovių buto pusės per sieną. Laiptinės siena iki trečio aukšto buvo visa šlapia. Ėmėsi gelbėti turtą: įjungė šildymą, džiovino patalpas. Sudrėkusius kilimus ir drabužius iš buto parsivežė į namus. Jis savo butą susitvarkė. Butas buvo apdraustas, dėl žalos atlyginimo kreipėsi į draudimo bendrovę, atvyko ekspertų grupė, tačiau gavo išvadą, kad nėra galima nustatyti kaltininko ir išlaidų draudimas nedengė. Nors jie jau butą buvo išsidžiovinę, bet siena iš laiptinės pusės ir siena iš ieškovės pusės buvo pridrėkusi ir kai jie pašildė, išsipylė pelėsis. Draudimo bendrovė „BTA draudimas“ nurodė, kad nėra galimybių nustatyti kaltininko, nedengs išlaidų, žala butui galėjo atsirasti dėl ilgalaikio drėgmės poveikio ir kad tiek žalos nebūtų, jeigu tai būtų momentinis užpylimas. Į draudimą kreipėsi 2016 m. balandžio 11 d. Jo nuomone, užpylimų yra buvę ir anksčiau, kadangi peršąla vandens įvadas. Į antrą ir trečią aukštą vamzdžiai eina laiptinės siena, jie peršąla, galėjo ten plyšti vandens vamzdis. Jis, radęs tokią būklę, pats tikrino, ar neatsukti vandens kranai - tuo metu visi vamzdžiai buvo užsukinėti. Neužilgo buvo remontuojami butai antrame ir trečiame aukšte. Kai atvyko 2016 m. kovo mėn. ir rado pridrėkusį butą, gretimų kaimynų nepavyko rasti, jų ieškojo, nes skirianti siena labai drėko nuo pat viršaus, net plokštės nuo pelėsio buvo minkštos kaip kerpė. Siena, skirianti butus, labai drėko, teko sienos plokštę keisti. Kadangi sienoje praeina vamzdžiai, draudimo ekspertas minėjo, kad užliejimą galėjo lemti plyšęs vamzdis toje laiptinės sienoje. Kaip tik greta yra jo bute esantis sanitarinis mazgas. Laiptinę suremontavo ir išdažė, tačiau konkrečiai kas buvo remontuojama, jis nežino. Kai jis remontavo savo butą, antro aukšto bute buvo remontuojamas balkonėlis. Jo butas pridrėkdavo ir anksčiau, sienos tiesiog būdavo šlapios, galima būdavo valyti, bet šiuo atveju buvo daugiau drėgmės. Iš kur pateko drėgmė, jis nežino, tik pažymėjo, kad siena nuo laiptinės buvo visa šlapia, atplėšę plokštes, darė hidroizoliaciją. Namo bendrijos pirmininkas jam nenurodė, iš kur prišlapo jo bute. Po šio atvejo žiemos metu bute gyveno sūnaus žmona, kuri įjungdavo drėgmės surinktuvą ir per dieną sutraukdavo apie 3 litrus drėgmės, o per naktį – dar 3 litrus, paskui – mažiau. Taip dabar kas mėnesį jie rūpinasi drėgmės surinkimu. Savo bute sienų plokštes keitė tik nuo laiptinės pusės ir nuo ieškovių buto pusės, nes užlietas buvo tas kampas. Buto remontą atliko šeimos nariai susidėję savo lėšomis, niekas jiems nuostolių nedengė (2017-06-21 teismo posėdžio garso įrašas 23:26 – 1:00:12). Liudytojas A. S. parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). Namo gyventojų susirinkimas išrinko jį tarybos pirmininku dėl namo aplinkos priežiūros, atsiskaitymų už paslaugas, kadangi šiame name pavasarį-žiemą-rudenį nuolat gyvena tik jis vienas, kiti - tik vasarą poilsiauja. 2016 m. pradžioje valytoja pranešė apie vandens susikaupimą pirmame aukšte laiptinėje – ant grindų rado balutę. Tai buvo jau penktas kartas šitoje laiptinėje. Patikrinus rasta drėgnos laiptinės sienos ir pirmame aukšte kaupėsi vanduo. Tuo metu nebuvo nustatyta priežastis, dėl ko kaupėsi vanduo. Vėliau, pranešus 14, 17, 21, 23 ir 22 butų savininkams buvo aiškinamasi. Kai atrakino 17- ą butą, jame susikaupusio vandens nebuvo rasta. 14-ame bute buvo vandens net ant grindų. Atvažiavus savininkams 23 , 22, 21 butuose nebuvo jokio gedimo ir iš jų nebuvo užpylimo. 13 ir 14 butai pirmame aukšte, 17 butas – antrame, 21, 22, 23 - trečiame. Su 13-to buto savininkais susisiekti nepavyko. Pavasarį, gegužės ar balandžio mėn., jis pamatė, jog 13-tas butas supelijęs. Tokio lygio pelėsio bendrose namo patalpose nėra. Iš kur atsirado vanduo nenustatė. Laiptinėje sienos nebuvo nuvarvėjusios, bėgančio vandens nesimatė, tačiau laiptinės sienos buvo drėgnos, už tos laiptinės sienos - 14-tas butas. 14-to buto savininkai paaiškino, kad pas juos yra šlapia ir iš to buto savininkai išnešė kilimus ir kitus daiktus, padžiovė ant tvoros. 14-tas butas ribojasi su 13-tu butu pirmame aukšte ir 17-tu butu antrame aukšte. Dėl užpylimo priežasties savininkai aiškinosi tarpusavyje, jis nedalyvavo. Liudytojas teismui nepatvirtino, jog ieškovei nurodė aiškintis dėl užpylimo su 17-to buto savininku, pripažino, jog galbūt ieškovei davė telefono kontaktus. Be to, paaiškino, kad 13-tas butas ribojasi su 17-tu butu, esančiu antrame aukšte. 17-tas butas užima dviejų butų plotą, po juo yra 13-tas ir 14-tas butai. Kai jie lankėsi 17-ame bute, buvo dienos metas, tačiau nebuvo elektros ir buvo neįmanoma visko apžiūrėti. 17-ame bute nesigirdėjo, kad šniokštų vanduo ir ant grindų vandens nebuvo jaučiama. Savininkai buvo ką tik nusipirkę šį butą, butas buvo pilnai įrengtas. Vandens apskaitos atskirai bute nėra, visa butų apskaita laiptinėje. Liudytojas teigė, jog bendro naudojimo vandens tinkluose avarijos nebuvo. Per 2014-2015-2016 metus penkis kartus buvo pribėgę vandens laiptinėje. Tai negalėjo būti vanduo nuo stogo, nes stogas šlaitinis ir vanduo nuteka išoriniais lietvamzdžiais. Namo apšildymas tik elektrinis, kiekvieno buto individualus. Kiekvienu atveju dėl vandens užliejimo savininkai išsiaiškindavo tarpusavyje. 2015-2016 m. žiemą tai buvo vienintelis užliejimo atvejis. 2015 m. pradžioje buvo kitas atvejis, kai vanduo į laiptinę pateko iš 20-to buto, tada nukentėjo 12-tas butas. Po to pirko 11-tą butą pirmame aukšte, butas buvo irgi stipriai supelijęs, nors tas butas neužpiltas. Namas yra senas, antras ir trečias aukštas yra naujai užstatyti. (2017-11-21 teismo posėdžio garso įrašas 6:45 – 36:46).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis nuo 2015-08-06 atsakovui A. J. nuosavybės teise priklauso negyvenamosios patalpos - poilsio patalpos nuo 2-1 iki 2-4 bei negyvenamosios-poilsio patalpos nuo 2-31 iki 2-34 su bendrojo naudojimo patalpomis 1-5, 1-6, 2-5, esančios adresu (duomenys neskelbtini). Pilnas adresas nesuteiktas (t.1, b. l. 32-33). Atsakovui priklausančios patalpos (įvardijamos kaip butas Nr. 17) yra antrame namo aukšte. Ieškovėms nuosavybės teise priklauso negyvenamosios patalpos - poilsio patalpos nuo 1-31 iki 1-34 su bendrojo naudojimo patalpomis 1-5 ir 1-6, esančios adresu (duomenys neskelbtini) (įvardijamos kaip butas Nr. 13): ieškovei A. J. asmeninės nuosavybės teise priklauso 3/8 dalys šių patalpų, o ieškovei I. J. asmeninės nuosavybės teise – 5/8 dalys šių patalpų. Pilnas adresas nesuteiktas (VĮ Registrų centro duomenys, t. 2, b. l. 75-83). Tarp šalių nėra ginčo, kad po atsakovo butu Nr.17 pirmame namo aukšte yra ieškovių patalpos (butas Nr. 13) bei liudytojui A. A. priklausantis butas Nr.14.2016-06-13 antstolio Aleksandro Selezniovo faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas ir prie jo pridėtos fotonuotraukos patvirtina, kad 2016-06-10 buvo konstatuota, jog (duomenys neskelbtini) esantis butas yra supelijęs – nustatyti daugybiniai pelėsiai ant buto sienų, lubų, baldų ir/ar kitų daiktų (t.1, b. l. 18-29). Iš lokalinės sąmatos, sudarytos 2016 m. kovo mėn. kainomis, matyti, kad ieškovės buto remontas po užpylimo vandeniu įvertintas 12465,49 Eur (t.1, b. l. 9-10). Pažyma apie atliktų darbų vertę ir atliktų darbų aktas patvirtina, kad buto remonto darbai už 2016 m. liepos mėnesį įvertinti 1294,14 Eur (t.1, b. l. 12-13). PVM sąskaita faktūra serija LGR Nr.000333 ir 2016-07-23 mokėjimo nurodymas patvirtina, kad ieškovė A. J. apmokėjo UAB „Lyderio grupė“ pagal atliktų darbų aktą Nr. 1 ir pažymą Nr. 1294,14 Eur (t.1, b. l. 11, 14). Pelėsio naikinimo darbai pagal sąskaitą faktūrą su specialisto iš Vilniaus atvykimu 2016-07-23 apmokėti 3096 Eur (t.1, b. l. 15, 16). Mokėjimo nurodymai patvirtina, kad ieškovė A. J. sumokėjo už atliktus darbus:1) 2016-06-27 mokėjimo pavedimu Nr. 818 – 170 Eur pagal sąskaitą faktūrą AS Nr. 12161, 2) 2016-08-31 mokėjimo pavedimu Nr. 830 – 1000 Eur už atliktus darbus ST/P 16/07/25, 3) 2016-09-04 mokėjimo pavedimu Nr. 835 - 914 Eur už atliktus darbus ST/P 16/07/25, ST/P 16/08/30, 4) (t. 1, b. l. 155, 154, 153). 2016-06-20 ieškovė A. J. išsiuntė pretenziją atsakovui, prašydama atlyginti 15855,49 Eur dėl jos butui ir turtui užpylimu padarytos žalos: 12465,49 Eur už buto remontą, 2940 Eur už baldus, 450 Eur už buitinę techniką, tačiau pretenzija atsakovui nebuvo įteikta (t.1, b. l. 30-31, 36, 37). Iš UAB „Palangos vandenys“ 2017-09-01 rašto Nr. (11.6)13-1457 matyti, kad į užklausą apie vandens suvartojimą bute adresu Bangų g. 7-17, Palangoje per laikotarpį nuo 2015 m. gruodžio mėn. iki 2016 m. gegužės mėn. buvo atsakyta, jog 2016 m. lapkričio mėn. buvo deklaruota 122 kub. m. (t.2, b. l. 10). UAB „Palangos vandenys“ 2017-09-27 raštu Nr. (11.6)1S-1565 duomenys apie vandens suvartojimą patikslinti, nurodant, kad 2015-07-01 kontrolierės užfiksuota - suvartota 1 kub. m, 2016-11-08 kontrolierės užfiksuota – suvartota 122 kub. m.; vartotojas A. J. ( t. 2, b. l. 39-45).Nuo 20017 m. vasario 1 d. galioja UAB „Palangos vandenys“ apskaičiuotas ir patvirtintas atsiskaitymams taikomas vidutinis Palangos miesto savivaldybės viešojo geriamo vandens tiekimo teritorijoje geriamo vandens kiekis yra 3.3 kub. m gyventojui per mėnesį (t.2, b. l. 8).Iš atsakovo pateiktų nuotraukų matyti, kad namo Bangų 7, Palangoje, laiptinės sienose yra dėmės, nutrupėjimai (t.1, b. l. 84-90).

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl žalos atsiradimo faktinių aplinkybių ir atsakovo kaltės bei priežastinio ryšio

Bendrosios CK 6.245 str. – 6.249 str. nustatytos civilinės atsakomybės taisyklės numato, kad civilinė atsakomybė atsiranda esant asmens neteisėtiems veiksmams/neveikimui, priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų/neveikimo ir atsiradusių pasekmių, asmens kaltei ir dėl to atsiradusiai žalai. Spręstina dėl atsakovo kaip patalpų savininko atsakomybės, kylančios iš delikto. Deliktinės civilinės atsakomybės pagrindinės taisyklės suformuluotos CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios įstatyme įtvirtintos rūpestingumo pareigos pažeidimas suponuoja deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-104/2004; 2004 m. balandžio 5 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2004; 2009 m. birželio 26 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-304/2009). Patalpų savininko (valdytojo) atsakomybė yra nustatyta CK 6.266 straipsnyje, kur numatyta, jog savininkas atsako visais atvejais, jeigu neįrodo CK 6.270 straipsnyje 1 dalyje numatytos aplinkybės, t. y. kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad jeigu užliejimo priežastis yra statinio ar įrenginių (pvz., vandentiekio tinklų ir sistemų) konstrukciniai trūkumai, taikytina atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį. Tokiu atveju neteisėti asmens veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Užpylimas gali įvykti dėl viršuje esančio savininko netinkamo turto valdymo arba naudojimo. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, kitaip tariant, tai yra netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala, pvz., dėl vienkartinio vandens išpylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas. Ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-534-611/2016, 12 punktas).Ieškovė savo reikalavimą atsakovui grindė tuo, kad jos butas buvo užlietas vandeniu, patekusiu iš atsakovo buto, esančio viršuje. Užliejimo faktą ieškovė įrodinėjo liudytojų parodymais. Ištyrus liudytojų A. A. ir A. S. parodymus matyti, kad 2016 m. pradžioje, galimai vasario mėn., name, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo vandens prasiveržimo atvejis, kai kaupėsi vanduo 14-ame bute bei laiptinėje, sušlapo laiptinės siena, sumirko siena, skirianti 13-ą ir 14 butus. 2016m. gegužės mėnesį ieškovės rado savo butą ir jame buvusius daiktus, stipriai pažeistus daugybinio pelėsio. Šie įrodymai patvirtina, kad 2016 m. pradžioje vanduo buvo prasiveržęs į ieškovių butą ir padarė žalos ieškovių butui.Ieškovių pateiktų įrodymų visuma sudaro pagrindą išvadai, kad ieškovių butas buvo užlietas iš viršuje esančio atsakovo buto. Liudytojas A. S. nurodė, kad bendruose namo vamzdynuose jokios avarijos nebuvo ir vamzdis nebuvo trūkęs, namo stogas šlaitinis ir vanduo nuo stogo nuteka išoriniais lietvamzdžiais. Duomenų, kad būtų įvykusi bendro vandentiekio avarija, byloje nėra pateikta. Analizuojant pateiktus duomenis apie vandens sunaudojimą, teismas vertina, kad atsakovo bute nuo 2015-07-01 iki 2016-11-08 suvartoto vandens kiekis122 kub. m yra labai didelis, nes, kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovo patalpos yra negyvenamosios-poilsio, bute niekas nuolat negyvena, atsakovas patvirtino, kad butu naudojasi tik retkarčiais vasaros sezono metu. Liudytojas A. A. nurodė, kad jo bute Nr.14 buvo rasta labai pridrėkusi siena nuo laiptinės pusės ir nuo ieškovių buto pusės, jo bute buvo matyti bėgęs vanduo tualeto ir dušo patalpoje per šviestuvus. Liudytojas A. S. patvirtino, kad jis apsilankė atsakovui priklausančio 17-o buto patalpose ir nors ten nenustatė išsiliejusio ar bėgančio vandens, tačiau buto ir jame esančių tualeto ir vonios kambario gerai neapžiūrėjo, nes nebuvo elektros.Ieškinyje buvo nurodyta, kad vanduo bėgo iš atsakovo buto, trūkus tualeto vamzdžiui, tačiau byloje tai patvirtinančių įrodymų nėra. Teismas pažymi, kad šioje byloje nėra reikšminga, kokios techninės priežastys nulėmė vandens tekėjimą iš atsakovo buto, pakanka, jog yra nustatyta, iš kur į ieškovių butą pateko vanduo, t. y., kad užpylimo židinys buvo atsakovo butas.Kitos galimos vandens išsiliejimo priežastys nėra nustatytos. Liudytojo A. A. spėjimas dėl laiptinės siena galimai praeinančių vandentiekio vamzdžių trūkimo niekuo neparemtas.Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi byloje (CPK 178 straipsnis). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012; kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014; kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas tokio pat pobūdžio byloje yra nurodęs, kad reiškiančiam reikalavimą atlyginti užliejus butą patirtą žalą ieškovui pakanka įrodyti jo buto užliejimo židinį iš viršuje esančio atsakovo buto; ieškovas neprivalo įrodinėti vandens atsakovo bute išsiliejimo priežasčių ir susiklosčiusių atsakovo bute aplinkybių, dėl kurių išlietas vanduo. Kai teismas nenustato kitų užliejimo šaltinių, tokiais atvejais spręstina, kad žalą sukėlė atsakovas (viršuje esančio buto savininkas). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-07-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-916-2017).Užpylus ieškovių butą iš viršuje esančių atsakovo patalpų, atsakovo neteisėtais veiksmais yra laikomas jo nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims. Užpylus apačioje esantį butą buvo padaryta žala ieškovių turtui, t. y. atsakovo veiksmai buvo neteisėti dėl pavojingo, turtą gadinančio poveikio.Teismas atmeta atsakovo atsikirtimus, kad ieškovė patyrė žalą dėl supelijusio buto ir jame buvusio turto dėl nepriežiūros, kaip neįrodytus. Kaip matyti iš šalių ir liudytojų parodymų, name esančiomis poilsio patalpomis, taip pat ir ieškovių butu buvo naudojamasi eilę metų vasaros sezono metu, tačiau dėl sezoniškumo patalpų būklė esmingai nekisdavo, o pakito – supelijo tik po 2016 m. pradžioje įvykusio užliejimo. Nėra pateikta jokių duomenų, ar atsakovo pateiktose laiptinės nuotraukose matomos galimai pelėsio dėmės nesusijusios taip pat su minėtu vandens užliejimu. Atsakovas, teigdamas žalos atsiradimo priežastį – buto nepriežiūrą, privalėjo ją įrodyti, o ne vadovautis spėjimu (CPK 178 str.).Ta aplinkybė, jog ieškovės apie tris mėnesius po užliejimo neatvyko apžiūrėti buto, nelaikytina nepriežiūros faktu, nes neturėdamos apie įvykį informacijos, objektyviai neturėjo tam pagrindo. Priešingai, teismas vertina, kad atsakovas turėjo veikti kaip sąžininga civilinių teisinių santykių šalis ir imtis priemonių ieškoves informuoti apie žalos atsiradimą, šitaip eliminuoti žalos padidėjimo galimybę, tačiau tokių veiksmų neatliko (CK 1.5 straipsnio 1dalis).

Dėl žalos dydžio ir palūkanų

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovių buto remonto darbai, įskaičiuojant drėgmės surinkimą ir pelėsio naikinimą, lokalinėje sąmatoje įvertinti 12465,49 Eur (t.1, b. l. 9-10), todėl, teismui nustačius, kad dėl užliejimo žala buvo padaryta visam butui, reikalinga jį buvo remontuoti, atliekant lokalinėje sąmatoje nurodytus darbus, nurodyta remonto darbų apimtis ir vertė laikytina pagrįsta. Teismas sprendžia, kad tokią žalos sumą - 12465,49 Eur dėl butui reikalingų remonto darbų privalo atlyginti atsakovas. Ieškovė yra pateikusi įrodymus dėl dalies darbų atlikimo ir apmokėjimo: pažyma apie atliktų darbų vertę ir atliktų darbų aktas už 2016 m. liepos mėnesį - 1294,14 Eur (t.1, b. l. 12-13); PVM sąskaita faktūra serija LGR Nr.000333 ir 2016-07-23 mokėjimo nurodymas pagal atliktų darbų aktą Nr. 1 ir pažymą - 1294,14 Eur (t.1, b. l. 11, 14); pelėsio naikinimo darbai - 3096 Eur (t.1, b. l. 15, 16); 2016-06-27 mokėjimo pavedimas Nr. 818 – 170 Eur pagal sąskaitą faktūrą AS Nr. 12161, 2) 2016-08-31 mokėjimo pavedimas Nr. 830 – 1000 Eur už atliktus darbus ST/P 16/07/25, 3) 2016-09-04 mokėjimo pavedimas Nr. 835 - 914 Eur už atliktus darbus ST/P 16/07/25, ST/P 16/08/30, 4) (t. 1, b. l. 155, 154, 153). Nėra įrodyta, kad šie atlikti buto remonto darbai nebuvo įtraukti į lokalinę sąmatą, kai buvo apskaičiuota 12465,49 Eur bendra remonto lėšų suma, todėl šios išlaidos iš atsakovo nepriteisiamos. Ieškovių reikalavimas atlyginti žalą 2 940 Eur už baldus ir 450 Eur už buitinę techniką tenkinamas iš dalies, atsižvelgiant, jog byloje esančiomis nuotraukomis ir šalies bei liudytojo A. A. paaiškinimais yra įrodytas po buto užliejimo baldų ir buitinės technikos sugadinimo pelėsiu faktas, tačiau nėra pateikta įrodymų apie sugadintų baldų ir buitinės technikos kainas, jų buvusio susidėvėjimo laipsnį. Teismas, vadovaudamasis sąžiningumo ir protingumo principais sprendžia, kad atsakovas privalo atlyginti ieškovėms 1500 Eur už sugadintus baldus ir 300 Eur už sugadintą buitinę techniką (CK 1.5 straipsnio 4 dalis)..Įvertinus visą ieškovėms buto užliejimu padarytą žalą, iš atsakovo priteistina ieškovėms 14265,49 Eur žalai atlyginti. Imant domėn, kad ieškovėms asmeninės nuosavybės teise priklauso atitinkamos dalys (3/8 ir 5/3) užlieto buto, atitinkamai joms iš atsakovo priteistinas ir žalos atlyginimas: ieškovei A. J. priteistina 5349,56 Eur, ieškovei I. J. priteistina 8915,93 Eur. Remiantis CK 6.37, 6.210 straipsniais, iš atsakovo priteistinos 5 proc. metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė A. J. patyrė 1970,50 Eur bylinėjimosi išlaidas: žyminis mokestis 458 Eur (t.1, b.l. 6), advokatui 1512,50 Eur (544,50 Eur, 363Eur, 242 Eur, 363 Eur mokėjimai, t.1, b. l. 165, 166, 167, 175, t. 2, b. l. 69-72). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Ieškovės advokato pagalbai apmokėti patirtų išlaidų suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtinta redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų dydžių. Iš viso ieškovė A. J. patyrė šioje byloje 1970,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškinį patenkinus iš dalies (70,15 proc.), proporcingai atlyginamos bylinėjimosi išlaidos, priteisiant iš atsakovo 1382,31 Eur ieškovės A. J. naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).Valstybė šioje byloje patyrė 28,99 Eur išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį tenkinus iš dalies, šios išlaidos proporcingai priteistinos iš šalių: iš atsakovo valstybei priteistina 20,34 Eur, iš ieškovės A. J. – 3,25 Eur, iš ieškovės I. J. – 5,40 Eur (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 5349,56 Eur (penkis tūkstančius tris šimtus keturiasdešimt devynis eurus 56 centus) žalai atlyginti, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos (5349,56 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-08-09) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1382,31 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus aštuoniasdešimt du eurus 31 centą) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei I. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 8915,93 Eur (aštuonis tūkstančius devynis šimtus penkiolika eurų 93 centus) žalai atlyginti ir 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos (8915,93 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-08-09) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti valstybei išlaidas, susijusias su teismo procesinių dokumentų įteikimu:

- iš atsakovo A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) - 20,34 Eur (dvidešimt eurų 34 centus);

- iš ieškovės A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 3,25 Eur (tris eurus 25 centus);

- iš ieškovės I. J., a. k. (duomenys neskelbtini) – 5,40 Eur (penkis eurus 40 centų).

Priteistas proceso išlaidas sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, juridinio asmens kodas 188659752, sąskaitą, įmokos kodas: 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.