- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-06-02
- Bylos Nr.
- N1-212-928/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-35492-2020-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Odeta Gruodienė
- Kaltinamasis
- D. S., A. U.
- Nukentėjusysis
- A. I.
- Kategorijos
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.6.3Kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 3 p.)
- 1.1.8.7.1Veika padaryta bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.)
- 1.1.11.12Nepilnamečio atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 93 str.)
- 1.2.26.2Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str.)
- 2.3.6.4.6Nuosprendžiui, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, keliami reikalavimai (BPK 297-307 str.)
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei L. P.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), 9 klasių išsilavinimo, nevedęs, mokosi (duomenys neskelbtini) profesinio rengimo centre, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje,
D. S. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), 11 klasių išsilavinimo, nevedęs, mokosi (duomenys neskelbtini) profesinio rengimo centro I kurse, dirbantis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. U. ir D. S., veikdami bendrininkų grupe, 2020 m. rugsėjo 1 d. apie 17 val. viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kultūros ir poilsio parke, įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fizinio smurto panaudojimu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: tyčia, be jokio pateisinamo motyvo ir priežasties, panaudojo smurtą kitų asmenų akivaizdoje: A. U. sudavė kumščiu ne mažiau kaip devynis smūgius nukentėjusiajam A. I. į veidą, galvos sritį ir rankas, D. S. sudavė kumščiu ne mažiau kaip du smūgius nukentėjusiajam į kairį šoną, o nukentėjusiajam pradėjus bėgti, A. U. spyrė A. I. per kojas, pervertė nukentėjusįjį ant žemės ir kumščiu sudavė ne mažiau kaip tris smūgius į veidą, taip bendrais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam A. I. fizinį skausmą ir padarydami nukentėjusiajam poodinę kraujosruvą dešiniame paakyje, viršutinės lūpos ir kairio skruosto minkštųjų audinių sumušimą, viršutinio žandikaulio ir kairės pusės trečiojo danties nuskėlimą, nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo A. I. sveikatą
Kaltinamasis A. U., apklausiamas teismo posėdyje, savo kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad 2020 m. rugsėjo 1 d., apie pietus, jis, D., K. nuėjo į parką. Aplinkui buvo žmonių. Nukentėjusysis A. ir jo kampanija, t.y. jie buvo trise, jau buvo parke, bei šio kompanija juos užkabino. Iš nukentėjusiojo girdėjo, kai šis pasakė, ką jūs „duchai“. Tada jis, K., D. nuėjo link A. šnekėtis. Jis pasakė ką čia vadini tokiais žodžiais, jie pradėjo ginčytis, kadangi pradėjo jo tėvus įžeidinėti, todėl trenkė iš kumščio vieną kartą į veido sritį, o kitą kartą į šoną. Nukentėjusiajam kraujas nebėgo. Juos pradėjęs skirti D. atsistojo vidurį ir nukentėjusįjį pastūmė. Kai A. pradėjo bėgti, jis vijosi, bet D. ir K. jį sulaikė ir jis nebesivijo. Jo tėvų nukentėjusysis nepažįsta, neatsimena ar jie sakė ant nukentėjusiojo „raudonkepuraitė“. Pripažįsta, kad jis galėjo smūgiu nuskelti nukentėjusiajam dantį. Kitą dieną nukentėjusysis jo prašė atlyginti žalą, jam grasino, rašė M., kad pasigaus juos. Jam smūgiai nebuvo iš nukentėjusio pusės suduoti, nes D. atsistojo tarp jų. Nukentėjęs turėtu jį pažinoti iš anksčiau, nemano, kad nukentėjęs turi ant jos pykčio. Nežino, kodėl nukentėjusysis duoda parodymus tokius, gal pinigų nori. Jis sudavė nukentėjusiajam du smūgius, o kiti smūgiai iš kur nežino, gal galėjo būti jau sužalotas iš anksčiau.
Kaltinamasis D. S., apklausiamas teismo posėdyje, savo kaltę iš pradžių pripažino iš dalies, tačiau po duotų parodymų, nurodė, kad pripažįsta pilna ir paaiškino, kad 2020 m. rugsėjo 1 d. jis, A. ir K. ėjo pro parką. Be eidami pamatė A., nekreipė dėmesio, tačiau berods A. pasakė, „ką jūs duchai“. A. susinervavo, jie priėjo, apsikeitė necenzūriniais žodžiais, tada kažką pasakė apie A. tėvus. A. supyko ir trenkė A. kelis smūgius. Jis, kad išskirti A. ir A. įsikišo į vidurį, pastūmė A. ir tuo metu šiam galėjo suduoti kelis smūgius į pilvą, šoną. A. nugriuvo, bei atsikėlęs pradėjo bėgti, A. dar pradėjo gaudyti, bet jis su M. jį sulaikė. A. galėjo A. suduoti gal kelis smūgius į veido sritį. Gailisi dėl tokių savo veiksmų, atsiprašė nukentėjusiojo.
Nukentėjusysis A. I. apklaustas teismo posėdyje, parodė kad 2020 m. rugsėjo mėnesį, apie 17.00 val., su draugais K. ir D. buvo parke, netoli tinklinio aikštutės. Tuo metu kitų asmenų aplinkui buvo, bet jų nepažinojo. Jiems bestovint, bendraujant, į parką atėjo trys asmenys, t. y. A. ir D. ir dar trečias vaikinas, kurie nuėjo iki kito suoliuko. Po kiek laiko prie jų priėjo A. ir D. bei paklausė, ką čia darom, ką sakė, neatsimena. Jam pasakė, kad jis eitų į šoną pasikalbėti, jis sutiko ir kartu nuėjo su A. ir D. Nuo K. ir D. atstumas buvo apie 10 metrų. A. ir D. lygtai kažką jam sakė ir prasidėjo muštynės. A. pirmas jam pradėjo smūgiuoti, kur smūgius sudavė ir kiek kartų neatsimena, dar smūgius sudavė ir D.. Bandė bėgti, bet A. per kojas jam trenkė, jis pargriuvo ir tada dar smūgių buvo. Išgriuvus smūgiai buvo tik iš A., kur D. buvo nematė. Kiek pamena, D. jam smūgius sudavė, trenkė link pilvo, o A. daugiausia sudavė į galvą. Kai sudavė smūgius A. ir D. buvo kartu, matė ką kuris darė. D. stabdyti nebandė, tačiau D. buvo tik pirmame etape, o kai jis bandė bėgti vijosi A., D. nematė. Jam buvo lūpa perkirsta, dantis nuskeltas, žandas ištinęs, delnas, alkūnė, petys sužaloti. Iki įvykio problemų su dantimis neturėjo, pas stomatologą paskutinį kartą buvo praeitais metais žiemą. Civilinį ieškinį reiškia tik A. U. Policijoje apklaustas geriau prisiminė aplinkybes.
Vadovaujantis BPK 276 straipsniu nukentėjusiojo A. I. ikiteisminio tyrimo apklausos metu duotais parodymais ir pagarsintais teisiamojo posėdžio metu. 2020 m. rugsėjo 4 d., gruodžio 2 d., 2020 m. gruodžio 10 d., apklausų metu jis nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 1 d. apie 16 val. kartu su draugais K. B. ir D. T. buvo Panevėžio Kultūros ir poilsio parke, Parko g., prie pagrindinės maudyklos, netoli tinklinio aikštelės. Stovėjo netoli suoliuko. Visi trys kalbėjo ir K. jam sakė: „Žiūrėk K. ateina“ (K. anksčiau draugavo kaip pora su K. ir jie prieš savaitę buvo išsiskyrę). Tai buvo apie 17.00 val. Jis atsisuko pasižiūrėti ir pamatė, kad link jų ateina iki tol tik iš matymo žinomi, o kaip vėliau sužinojo A. U., jo draugas D., kurio pavardės nežino, ir K.. Tada išgirdo M. žodžius: „o žiūrėk raudonkepuraitė“. Tuos pasakytus žodžius suprato, kad jie skirti jam, nes tuo metu buvo su raudonos spalvos vasarine kepuraite su snapeliu. Į pasakytus žodžius niekaip nereagavo. Visi trys nuėjo iki netoli jo ir jo draugų buvusio suoliuko ir K. atsisėdo, o A. ir D. liko stovėti. Ant to suoliuko jau sėdėjo kažkokie vaikinai, kurių nepažįsta. Jis į juos dėmesio nekreipė, jokių žodžių nesakė, kalbėjo su K. ir D. (savo draugu). N. A. ir D. priėjo prie jo, o K. sėdėjo toliau ir su kažkuo kalbėjo, su kuo, nepažįsta ir nežino. A. priėjo prie jo kartu su D. ir klausė: „ką čia darai?“. Jis nieko neatsakė, tarp jų nekilo joks ginčas, jis A. jokių negražių žodžių nesakė. Tada A. rankos pirštais trenkė iš apačios į viršų jam per kepurės snapelį. Kepurė nenukrito. A. nieko neatsakė, nes nenorėjo veltis į konfliktą. Tad A. pasakė: „einam į šoną pakalbėti“. Jis klausė ko, o A. tik atsakė, kad reikia. Jis nesuprato, kodėl reikia, ir ėjo. Nuo K. ir savo draugo paėjo į šoną apie 10 metrų. Tada stovėjo jis priešais jį A. U., o jam iš kairės pusės stovėjo D.. A. U. piktai pasakė, ar jis nori į „lempą“. Klausė už ką, o jis pasakė, kad „ iš lempos“. Besakant A. U.: "dėl ko", A. U. dešinės rankos kumščiu sudavė jam vieną smūgį į kairės pusės žandą ir iš karto su kairės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį į dešinės pusės žandą. Jis po smūgių palinko į priekį, nes juto skausmą veide. Tada rankomis užsidengė galvą ir pajuto ne mažiau kaip septynis smūgius į galvą. Juos sudavė A. U., nes stovėjo priešais jį. Kadangi galvą buvo užsidengęs rankomis, smūgius pajuto į rankas ir į galvą, ties ausimis, tose vietose juto skausmą. Tuo pat metu D. nemažiau kaip du kartus kumščiu sudavė į kairį šoną, kur pajuto skausmą. Po šių smūgių jis nenukrito sąmonės neprarado. A. U. ir D. atgal nesudavė nei karto, nespėjo. Po smūgių bandė bėgti nuo vaikinų, tačiau A. U. jį prisivijo ir trenkdamas savo koja jam per kojas pargriovė ant žemės. Jis krisdamas atsirėmė rankomis ir susižalojo kairės rankos plaštaką, krumplį ir petį. Greitai atsisuko ir A. U. jam kumščiu, kurios rankos nepamena, sudavė į veidą nemažiau kaip 3 kartus, juto skausmą dešinės pusės žandikaulyje. Tada A. U. atsitraukė nuo jo ir paėjo toliau. Jis atsistojo ir nuėjo link „CIDO“ arenos. Eidamas atsisuko ir pamatė, kad jau visi trys, t. y. A. U., D. ir K. eina link jo. Jis paspartino žingsnį stengdamas išvengti susitiko su jais. Tokiais veiksmais jam buvo sukeltas fizinis skausmas, buvo prakirsta apatinė lūpa. Tą dieną į policiją dėl įvykio nesikreipė, nes norėjo pasikalbėti su D. ir A., ir taip išspręsti nesutarimą. Kitą dieną pastebėjo, kad jam nuskilo dantis ir tada ėmė aiškintis, kas tie asmenys buvo, nes jų nepažinojo, o žinojo tik iš matymo. Tada bandė su jais kaip nors susisiekti, o radęs kontaktus dėl to parašė A. per „Messenger“ programėlę prašydamas, kad jis atlygintų už nuskeltą dantį. Tačiau A. atrašė, kad nieko nekompensuos ir tada 2020 m. rugsėjo 4 d. kreipėsi į policiją su pareiškimu. Į ligoninę dėl sužalojimų nesikreipė. Susirašinėjimų su A. pateikti negali, nes A. po susirašinėjimų užblokavo jį ir išsitrynė visos susirašinėjimo žinutės. Kodėl įvyko konfliktas nežino, niekada nei su A. U., nei su D., nei su M. konfliktavęs nebuvo, nebuvo ir kažką negražaus kalbėjęs, todėl konflikto priežasties nurodyti negali (1 t., b. l. 19-22, 23-26, 27-30). Pagarsinus parodymus A. I. patvirtino, kad parodymai teisingi, juos tvirtina, tik patikslino, kad norėjo gražiuoju susitarti, jog sumokėtų už nuskeltą dantį. Dantį nusikilusi pastebėjo kitą dieną, buvo nuskilęs iltinis dantis, prieš tai nebuvo nuskilęs.
Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) iš kurios matyti, kad A. I. nustatyta poodinė kraujosruva dešiniame paakyje, viršutinės lūpos ir kairio skruosto minkštųjų audinių sumušimas, viršutinio žandikaulio kairės pusės trečiojo danties nuskėlimas A. I. padaryta kieto buko daikto poveikyje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2020 m. rugsėjo 1 d. Sužalojimai A. I. padaryti ne mažiau keturių bukų trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimai A. I. padaryti pašalinės jėgos poveikyje. Sužalojimai A. I. sukėlė fizinį skausmą. A. I. nustatomas nežymus sveikatos sutrukdymas (1 t., b. l. 41).
Nepilnametė liudytoja K. B. apklausta teismo posėdyje, parodė, kad 2020 m. rugsėjo 1 d., apie 18-19 val., ji, A. ir D. buvo parke prie pliažo. Maždaug po 20 minučių atėjo D., A. ir K., kurie atsisėdo šalia, apie tris žingsnius nuo jų, esančio staliuko. Jie atėję labai žiūrėjo į juos, juokėsi, kažką kalbėjo, kad „sudaužysim“, kad nori kažką „sudaužyti“. Taip kalbėjo visi trys. Jie pradėjo komentuoti kažką ir tada D. priėjęs A. pasakė, kad einam pasikalbėti. Nežino dėl ko priėjo prie A., tačiau ji liepė A. neiti, bet šis savo noru nuėjo kalbėtis. K. ir A. tuo metu sėdėjo ant suoliuko, o paskui, kai A. su D. pradėjo kalbėtis, prie šių priėjo A.. Kai A. pakvietė, tai jie kalbėjosi, paskui nusisuko ir išgirdo lyg būtų ant žemės pargriovę, lyg kaip smūgis, bei atsisukusi pamatė kai jau A. D. ir A. mušė. Kiek matė davė į pilvą ir šonkaulius, po to vienas iš jų nuėjo, o A. tada pradėjo bėgti, tačiau A. U. vėl A. pasigavo ir pradėjo mušti. Nugriuvimas buvo toks, kad galima sakyti, jog jį parsigriovė, pats negalėjo griūti. Ji staigiai nusisuko ir pradėjo išeidinėti. Matė, D. trenkė iš kumščio į šonkaulius du kartus A., bei A. bandė bėgti, bet jį pasivijęs A. parsigriovė ant žemės ir 2-3 kartus spyrė. Tuo metu kai buvo suduodami smūgiai buvo daugiau žmonių, draugų. Jai pačiai pasidarė negera, pradėjo verkti, vos nenualpo. K. tuo metu iš pradžių sėdėjo prie suoliuko, paskui atsistojo ir žiūrėjo, nieko nedarė. Po U. smūgių, kai A. baigė spardyti, jie visi nuėjo prie staliuko, o A. atsistojo ir ėjo iki jų, nes ji išeidinėjo, ir jie (ji, A. ir D.) išėjo iš parko. Grįžęs A. nieko nepasakojo. A. buvo sudraskyti marškiniai, puse veido ištinę, daug kraujo buvo aplink lūpas, džinsai purvini. Po įvykio su A. bendravo, bet šis pats nesuprato kodėl taip atsitiko. Iš A. jokių replikų kitai kompanijai nebuvo. Policijoje buvo apklausta, tada geriau prisiminė aplinkybes, davė teisingus parodymus.
Vadovaujantis BPK 276 straipsniu liudytojos K. B. ikiteisminio tyrimo apklausos metu duotais parodymais ir pagarsintais teisiamojo posėdžio metu. 2020 m. rugsėjo 28 d. apklausos metu ji nurodė, kad pažįsta A. I. apie metus laiko. 2020 m. rugsėjo 1 d., apie 16-17 val., ji susitiko su A. I. ir D. T.. Visi trys buvo miesto parke prie maudyklos, netoli (duomenys neskelbtini) gatvės. Ten būnant atėjo iš matymo pažįstami vaikinai, t. y. A. U., 17-18 metų, M. M., apie 19 metų amžiaus, ir D., kurio pavardės nežino, apie 17-18 metų amžiaus. Visi trys vaikinai atėjo prie jų ir prisėdo netoli jų stovėjusio suoliuko. Ji žinojo, kad tiems trims vaikinams nepatinka A., šiaip nepatinka. Vaikinai ėmė mėtyti replikas: „Kaip kumščius niežti, gal einam ką nors sudaužyti“. Taip kalbėjo garsiai, tarsi norėdami, kad girdėtų, kokius du kartus pakartojo A. vardą. Tai girdėdama galvojo, kad atėję vaikinai nori pasijuokti iš A. I., jį paerzinti. Ji, A. ir D. T., nekreipė į kalbas dėmesio ir toliau tarp savęs kalbėjo. Netrukus atsistojo D. iš vaikinų, kurie kalbėjo negražiai, ir priėjo prie A. Visi trys stovėjo. D. vieną kartą rankos pirštais, kurios rankos dabar nepamena, trenkė per A. kepurės snapelį ir pasakė piktai: „Ką tu, ko čia stovi?“. Tada nuo stalo pakilo A. U. ir taip pat priėjo prie A. ir atsistojo šalia. Tada D. pasakė A.: „Einam pakalbėti“ ir suėmęs už rankos virš alkūnės traukė jį toliau nuo jos ir D. T.. A. jiems nieko neatsakė ir jis, A. U. ir D., kurio pavardės nežino, nuėjo apie 2 metrus toliau nuo jos. Girdėjo, kad jie visi trys kalbėjo, tačiau apie ką, pasakyti negali, nepamena. Netrukus išgirdo garsą, panašų į suduotų smūgių, atsisukusi pamatė, kaip D. dešinės rankos kumščiu sudavė A. kokius keturis gal penkis smūgius į kairį šoną, pataikydamas į šonkaulius, ir tuo pačiu metu A. U. dešinės rankos kumščiu sudavė du smūgius A. į veidą, kur tiksliai pataikė, nematė. Pamačiusi tokį vaizdą išsigando, buvo nemalonu žiūrėti, todėl nusisuko ir pradėjo eiti. Tada pasisuko į šoną pasižiūrėti ir pamatė, kad A. bėga, o A. U. jį vejasi, o D. grįžo prie M., kuris sėdėjo prie suoliuko. Ėjo link A., o A. pasivijęs A. pargriovė jį ant žemės. A. gulėjo nugara ant žolės, o A. stovėdamas šone A., pasilenkęs kaire ranka laikė prispaudęs A., o dešine ranka sudavė dar kelis, ne mažiau penkių smūgių kumščiu į veidą. A. nesudavė jokių smūgiu, tik dengėsi rankomis, bandydamas išvengti smūgių. Parke aplink vaikščiojo žmonės, tačiau jie nereagavo į šį įvykį. A. U. atsitraukė nuo A. ir nuėjo prie savo draugų, o A. atsistojo ir jie abu išėjo iš parko. Matė, kad A. sukruvintas veidas, jis apie tą įvykį nekalbėjo. D. T. pamatęs muštynes išėjo iš parko, su juo susitiko vėliau „Cido“ arenos aikštelėje. Po kelių dienų girdėjo kalbas, kad tie patys trys vaikinai nori vėl „pasigauti“ A. ir jį sumušti (1 t., b. l. 44-47). Pagarsinus parodymus liudytoja K. B. patvirtino, kad parodymai teisingi, nes tuo metu geriau prisiminė įvykio aplinkybes bei papildomai parodė, kad ji nuo pagriauto A. buvo gal 10 žingsnių.
Nepilnametis liudytojas D. T. apklaustas teismo posėdyje, parodė, kad 2020 m. rugsėjo 1 d., po mokyklos, jis, K. ir A. nuėjo į parką. Po kiek laiko prie maudyklos atėjo trys asmenys, kurių nepažysta, tik žino, kad vieną vadina U., kitą M., o trečio nežino. Tie atėję vaikinai buvo nuo jų apie 10 metrų (10 žingsniu) atstumu. Iš pradžių U. su M. lygtai priėjo prie A. pasikalbėti. Jis ir K. buvo prie suoliukų, o A. buvo truputį toliau paėjęs. Apie ką norėjo pasiklabėti negirdėjo. Kiek laiko pakalbėjus, pradėjo daužyti A., kas sudavė ir į kurias vietas nematė, tačiau iš pradžių dviese daužė, trečias sėdėjo šalia. Kai A. pradėjo bėgti, tada per kojas kažkas jam davė, spyrė ir šis išgriuvo, bei šį vėl mušė, spardė ir nuėjo. A. Smūgiai buvo suduoti rankomis, kojomis. Kai A. pradėjo bėgti, vijosi trise, tada nebematė, nes pats išėjo. A. kažką kalbėjo, bet smūgių nesudavė nei karto. Po įvykio su A. kalbėjo, bet ir pats A. sakė, kad nesuprato už ką buvo sumuštas. A. buvo prakirsta lūpa, nubrozdinta ranka ir ties mažyliu pirštu. Jis buvo labai pasimetęs, nejauku buvo, norėjo greičiau išeiti, kad neatsidurti A. vietoje. Jis buvo apklaustas policijoje, tada geriau prisiminė aplinkybes, sakė tiesą.
Vadovaujantis BPK 276 straipsniu liudytojo D. T. ikiteisminio tyrimo apklausos metu duotais parodymais ir pagarsintais teisiamojo posėdžio metu. 2020 m. spalio 7 d. apklausos metu jis nurodė, kad pažįsta A. I., jis draugauja su K. B. 2020 metų rugsėjo 1 d. su jais susitiko mokykloje. Po mokyklos šventės nusprendė nueiti į Panevėžio miesto parką, esantį (duomenys neskelbtini). Trise nuėjo į parką, netoli miesto maudyklos, ir tinklinio aikštelės. Visi nuėjo prie toje poilsio vietoje buvusių suoliukų, tačiau nesėdėjo, o stovėjo. Netrukus atėjo trys jaunuoliai, jų vardų nežino, bet juos pažįsta iš matymo bei vadina M., D., U.. Tie jaunuoliai sėdėjo ant suoliuko netoli jų. Su jais nebendravo, prie jų nekibo, nekreipė į juos dėmesio. K., kiek jam yra žinoma, pažinojo M. Būnant parke vienas iš jaunuolių, kuris dabar pasakyti negali, nes juos maišo, pamena, kad dėvėjo baltus marškinėlius, priėjo prie jų ir pasakė jam ir K., kad pasitrauktų, nes nori pasikalbėti su A. Su K. nuėjo toliau, o jie liko kalbėtis. Ką kalbėjo, negirdėjo. Gerai nepamena, bet atrodo prie A. priėjo kiti du jaunuoliai ir tada jaunuolis baltais marškinėliais sudavė A. rankomis smūgius, vieną tikrai į veidą, o kur pataikė kitus, nematė, gerai nepamena. Tada vienas iš priėjusių jaunuolių sudavė irgi A. smūgius, kiek pasakyti, negali. Jaunuolius galėtų atpažinti iš nuotraukų. Pamatęs, kad vyksta muštynės su K. nuėjo toliau. Kiek matė, A. nesigynė, nedavė atgal jokių smūgių. Toks vaizdas buvo nemalonus, todėl ėjo toliau, kad neužkabintų jo. Matė, kad A. bandė ištrūkti ir bėgti nuo tų vaikinų, tačiau jį pavijo ar visi trys, ar tik du, nepamena. Matė, kad A. perkrito ant žolės ir tie jaunuoliai ėmė spardyti A., kiek kartų ir kur pataikė, nematė, nes buvo toliau nuėjęs. Aplink ar buvo daugiau žmonių, nepastebėjo. Pamatė, kaip nuo A. atsitraukė jį spardę vaikinai. Jis išėjo iš parko ir maždaug po 10 min. paskambino A. ir jie vėl susitiko prie CIDO arenos. Matė, kad A. perskelta lūpa, matė sužalotą dešinės rankos delną, tarsi būtų perpjauta, sakė, kad griūdamas užsigavo ranką. A. sakė, kad pats nesuprato, kodėl jį sumušė tie jaunuoliai. Iš karto A. į ligoninę nesikreipė. A. sakė, kad tie jaunuoliai pirmą kartą jį taip sumušė (1 t., b. l. 50-53). Pagarsinus parodymus liudytojas D. T. patvirtino, kad parodymai teisingi, tvirtina, nes tuo metu geriau prisiminė įvykio aplinkybes.
Liudytojas M. M. apklaustas teismo posėdyje, parodė, kad 2020 m. rugsėjo mėnesį, dienos metu, jis, A. ir D. nuėjo į parką, esantį (duomenys neskelbtini) gatvėje. Atėjus į parką buvo A., mergaitė ir berniukas. Parke A., D. ir nukentėjusysis susitiko. Jis nuėjo toliau ir prisėdo prie toliau esančių suoliukų, kiek matė, jie stumdėsi, jis prie jų nebuvo. Ką kalbėjosi A., D. ir A., negirdėjo, nes sėdėjo už dviejų metrų ant suoliuko. Susistumdymas vyko tarp A., D. ir A.. A. ir A. vienas kitą pastūmė, tai pamatė, kai pakėlė akis nuo telefono. Susistumdymas tarp A., D. ir A. vyko 10-15 minučių. Smūgių sudavimo nematė, nes A. ir D. stovėjo nugara į jį, o A. iš priekio veidu, ta mergaitė stovėjo šone, t. y. buvo tolėliau gal per pusmetrį, o kur buvo tas kitas vaikinas negali pasakyti. Kiek žino tai D. ir A. konfliktų neturėjo su A.. Į nugarą smūgių nematė, tik matė, kad pastūmė. Jis su A. ir D. yra draugai, mokykloje susipažino. Apie įvykį nėra kalbėję, nes jis kištis į tai nenori. Ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus nebeprisimena, nes praėjo daug laiko. Kai buvo apklaustas policijoje davė teisingus parodymus.
Vadovaujantis BPK 276 straipsniu liudytojo M. M. ikiteisminio tyrimo apklausos metu duotais parodymais ir pagarsintais teisiamojo posėdžio metu. 2020 m. spalio 8 d. apklausos metu jis nurodė, kad yra pažįstamas su A. U., D., tikslios pavardės nežino, jam 17 metų. Juos pažįsta apie metus laiko. 2020 m. rugsėjo 1 d. po mokykloje buvusios šventės susitiko su A. U. ir D. Kiek buvo valandų, tiksliai nepamena, bet tai galėjo būti apie 13.00 val. Visi vaikščiojo po miestą ir vėliau nuėjo į miesto parką, kuris yra (duomenys neskelbtini), kiek tada buvo valandų, nepamena. Ėjo pro kavinę „Kapučino“, vaikščiojo po parką. Praeinat pro šalį pastebėjo stovinčius K., kurios pavardės nežino, ir A., kurio pavardės nežino, ir buvo dar vienas jaunuolis, kurio nepažįsta. Tarp A. ir A. U. prasidėjo žodinis konfliktas, jis nenorėjo kištis, todėl nuėjo toliau ir atsisėdo ant suoliuko. D. liko stovėti prie A. Dėl ko konfliktas įvyko nežino. Kai sėdėjo suoliuko ir pamatė, kad A. pastūmė A., ir po to pastebėjo, kad A. sudavė A. du smūgius, kur pataikė. nematė, nes A. ir D. nugaromis užstojo vaizdą. K. tuo metu stovėjo prie A. Kad D. būtų sudavęs smūgius. A. nematė. A. po tų smūgių nubėgo nuo jų ir jis pamatė, kad A. U. bandė gaudyti A., todėl priėjo ir pasakė, kad nereikia tų nesąmonių, baigiam viską ir visi nuėjo iš parko link prekybos centro „Babilonas“. A. ir D. nesivijo A., jo nepervertė ir nespardė. Ar A. sudavė atgal A. nežino, nes nematė. Pats niekam nesudavė jokių smūgių (1 t., b. l. 68-71). Pagarsinus parodymus liudytojas M. M. patvirtino, kad parodymai teisingi, tvirtina. Papildomai nurodė, kad A. ėjo, o A. U. bandė dar pagauti A. už rankos, tačiau A. ėjo per parką greitu žingsniu ir išėjo. Kiek matė, tai nuketėjusysis nebuvo ant žemės pargriuvęs. Su K. yra anksčiau bendravę, jie draugai, su ja pykčiu neturėjo. Atėjus į parką jie nieko nekalbėjo.
Šalies argumentai
2020 m. rugsėjo 4 d. A. I. pareiškimu iš kurio matyti, kad pranešdamas apie įvykį nurodė, jog 2020 m. rugsėjo 1 d., apie 17.00 val., Panevėžio Kultūros ir poilsio parke, (duomenys neskelbtini), prie pagrindinės maudyklos, prie tinklinio aikštelės, jį sumušė iš matymo pažįstami A. U., kuris sudavė ne mažiau kaip 10 smūgių į veidą ir pargriovė ant žemės, ko pasekoje nusibrozdino kairį delną, krumplį ir petį, ir jo draugas D., apie 17 metų, sudavė ne mažiau kaip 2 kartus kumščiu į kairį šoną. Tokiais veiksmais jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Prašo dėl šio įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą ir nubausti kaltus asmenis (1 t., b. l. 7-9).
2020 m. rugsėjo 4 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, fotolentelėmis iš kurių matyti, kad įvykio vieta yra Panevėžio mieste centrinėje dalyje, (duomenys neskelbtini), centrinis Panevėžio miesto parkas. Įvykio vieta yra pagrindinė maudykla Panevėžio centriniame parke, (duomenys neskelbtini) Nevėžio upė iš pietinės upės dalies. Prie upės matyti smėlio krantas. Taip pat paplūdimio tinklinio aikštelė ir prie jos rytinėje pusėje matyti mediniai suoleliai. Įvykio vietoje nieko nerasta, niekas nepaimta (1 t., b. l. 10-14)
2020 m. spalio 7 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, fotolentelėmis iš kurių matyti, kad D. T. atpažino A. U. pažymėta Nr. 1, kaip asmenį, kuris pirmas priėjęs prie A. paprašė jo ir K. nueiti toliau. Tai jaunuolis, kuris buvo baltais marškinėliais ir pirmas sudavė smūgius A. (1 t., b. l. 54-57).
2020 m. spalio 7 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, fotolentelėmis iš kurių matyti, kad D. T. atpažino M. M. pažymėtą Nr. 2, kaip asmenį, kurį, kiek pamena, vadina M.. D. T. nurodė, kad jis tame įvykyje buvo trečias jaunuolis. Ar jis ką nors darė A., pasakyti negali, nes nepamena. Jei ir ką nors darė A., tai mažiausiai (1 t., b. l. 58-61).
2020 m. spalio 7 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, fotolentelėmis iš kurių matyti, kad D. T. atpažino D. S. pažymėta Nr. 2, bei nurodė, kad nėra tvirtai įsitikinęs, tačiau mano, kad jį vadina D. Atpažįsta jį iš bendrų veido bruožų. Tai antras jaunuolis, kuris priėjo prie A. ir taip pat galėjo suduoti smūgius A., bet nėra įsitikinęs, nes stovėjo toliau (1 t., b. l. 62-65).
2021 m. balandžio 30 d. surašytas susitaikymo protokolas iš kurio matyti, kad kaltinamieji D. S., A. U. ir nukentėjusysis A. I. susitaikė, bei nukentėjusysis pretenzijų neturi. Taip pat šiuo susitaikymo protokolu patvirtinta, kad kaltinamasis A. U. numetėjusiajam atlygino padarytą žalą, t.y. 50 Eur (2 t., b. l. 65).
2021 m. gegužės 10 d. UAB „Denticus“ raštu dėl informacijos pateikimo iš kurio matyti, kad A. I. dantų būklė iki 2020 m. rugsėjo 1 d. įvykusio įvykio buvo sveiki be pažeidimų (2 t., b. l. 77).
Motyvuojamoji dalis
Dėl kaltinamųjų D. S. ir A. U. veiksmų kvalifikavimo
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus – nukentėjusiojo, liudytojų kaltinamųjų parodymus, specialisto išvada, asmens parodymo atpažinti protokolus ir kt. bei įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, konstatuoja, kad kaltinamieji A. U. ir D. S. padarė jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.
Kaltinamasis A. U. savo kaltę pripažino iš dalies, kad jis nukentėjusiajam sudavė su smūgius, t.y. vieną smūgį į veidą, o kitą į šoną, bei nuo jo suduoto smūgio galėjo nuskilti nukentėjusiajam dantis. Taigi, kaltinamasis A. U. iš esmės nesutiko su kaltinime nurodytu jo suduotų smūgių kiekiu, nors smurto panaudojimą prieš nukentėjusįjį iš esmės pripažino. Kaltinamasis D. S. nurodė, kad savo kaltę pripažįsta pilnai, ir nurodė, kad jis sudavė du smūgius nukentėjusiajam į šoną, pilvą, bei matė kaip A. A. sudavė lyg kelis smūgius į veido sritį.
Tačiau tokie kaltinamųjų A. U. ir D. S. parodymai yra vertinami surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumoje.
Nukentėjusysis tiek apklaustas teismo posėdžio, tiek ikiteisminio tyrimo metu, iš esmės nuosekliai aiškino, kad būtent kaltinamieji priėjo prie jo ir nusivedė į šoną pasikalbėti, pokalbio metu pirmus du smūgius į veidą jam kumščiu sudavė kaltinamasis A. U., nuo smūgio sudavimo jis rankomis užsidengė veidą ir pajuto ne mažiau septynis smūgius į galvą, rankas, o kaltinamasis D. S. tuo metu du kartus kumščiu sudavė į kairį šoną, po smūgių bandė bėgti, bet A. U. pasivijęs spyrė per kojas ir jis pargriuvo, krisdamas atsirėmęs rankomis susižalojo kairės rankos plaštaką, krumplį petį, o jam atsisukus A. U. sudavė kumščiu į veidą dar tris kartus. Tokius nukentėjusiojo parodymus iš esmės patvirtina liudytojų K. B., D. T. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai bei ir jų parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, kurie buvo pagarsinti teisiamojo posėdžio metu. Liudytoja K. B. nurodė, kad būtent kaltinamieji priėjo prie A. I. ir nusivedė šį apie 2 metus į šoną, pasikalbėti, bei paskui išgirdi garsą panašų į suduotų smūgių ir atsisukusi pamatė, kad A. U. kumščiu A. sudavė du smūgius į veidą, o D. rankos kumščiu A. sudavė gal kokius penkis smūgius į kairį šoną, A. bandė bėgti, tačiau A. jį pasivijo pargriovė ant žemės ir gulinčiam dar sudavė ne mažiau penkių smūgių kumščiu į veidą. Liudytojas D. T. nurodė, kad būtent kaltinamieji priėjo prie A. nurodydami, kad nori pasikalbėti, bei matė kaip A. sudavė A. smūgius, vieną tikrai į veidą, matė kaip A. bandė bėgti, tačiau buvo suduota per kojas ir šis nugriuvo, nugriuvus taip pat buvo suduoti smūgiai, spirta. Taip pat ir liudytoju apklaustas M. M. nurodė, kad matė, kaip A. pastūmė A., ir po to pastebėjo jog A. sudavė A. du smūgius, kur pataikė nematė. Be to, nukentėjusiojo parodymus dėl smurto naudojimo jo atžvilgiu iš esmės patvirtina ir specialisto išvada, kurioje yra nurodyta, kad A. I. nustatyta poodinė kraujosruva dešiniame paakyje, viršutinės lūpos ir kairio skruosto minkštųjų audinių sumušimas, viršutinio žandikaulio kairės pusės trečiojo danties nuskėlimas A. I. padaryta kieto buko daikto poveikyje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2020 m. rugsėjo 1 d. Sužalojimai A. I. padaryti ne mažiau keturių bukų trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimai A. I. sukėlė fizinį skausmą, nustatomas nežymus sveikatos sutrukdymas (1 t., b. l. 41). Kaltinamojo A. U. parodymus, kad jis nesudavė tiek smūgių kiek yra nurodyta kaltinime, teismas tokius kaltinamojo parodymus vertina, kaip siekį švelninti sau padėtį. Nors kaltinamieji ir nurodė, kad kai nukentėjusysis A. po jų smurto naudojimo nuo jų bėgo, ir A. tuo metu bandė vytis, tačiau buvo sustabdytas D. S. ir liudytojo M. M., tokie parodymai prieštarauja pirmiau aptartų įrodymų visumai ir teismas vertina kaip siekį padėti kaltinamajam A. U. atsakyti įstatymo nustatyta tvarka už neteisėtų veiksmų atlikimą.
Byloje ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad kaltinamieji A. U. ir D. S., smurtaudami prieš nukentėjusįjį veikė bendrininkų grupėje. Teismų praktikoje pripažįstama, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir pan.). Susitarimas tarp bendrininkų nebūtinai turi būti išankstinis, be to, įrodinėjant susitarimo buvimą, nėra būtina nustatyti, kad bendrininkai buvo išsamiai aptarę visas nusikalstamos veikos detales. Apie bendrininkų susitarimo padaryti nusikalstamą veiką buvimą, kaip ir apie kitus subjektyviuosius nusikaltimo sudėties ar bendrininkavimo požymius, sprendžiama ne vien tik iš šių asmenų parodymų, bet atsižvelgiama ir į objektyviai nustatytas aplinkybes, pavyzdžiui, veiksmų bendrumą, jų suderintą atlikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-67-511/2016).
Nagrinėjamu atveju iš aptartų aplinkybių matyti, kad kaltinamųjų A. U. ir D. S. susitarimas pasireiškė konkliudentiniais veiksmais ir apėmė fizinį smurtą nukentėjusiojo A. I. atžvilgiu. Fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį panaudojo abu kaltinamieji, suduodami smūgius rankomis, tik A. U. smūgiai buvo nukreipti nukentėjusiajam į veidą, galvos sritį, rankas, bei buvo spirta per kojas, o D, S. smūgiai buvo nukreipti į nukentėjusiojo kairį šoną. Kaltinamieji suprato bendrais veiksmais žalojantys nukentėjusįjį, norėjo taip elgtis, numatė, kad dėl jų veikimo gali atsirasti baudžiamojo įstatymo numatyti padariniai, kurių atžvilgiu jų tyčia nebuvo apibrėžta. Tai atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamosiose bylose formuojamą praktiką, pagal kurią bendrai veikę asmenys atsako kaip bendrininkai tiek atvejais, kai asmuo sužalojamas nuo bendrininkų smūgių visumos, tiek nuo vieno iš bendrininkų smūgio, kai nustatoma, kad visi veikė tyčia. Pažymėtina, kad esant bendrininkavimui, kaltininkams inkriminuojami visi dėl bendrininkų nusikalstamų veikų kilę padariniai, o ne tik tie, kuriuos padarė kiekvienas kaltininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-352-696/2016). Remdamasis išdėstytu, teismas daro išvadą, kad, nagrinėjamu atveju, abu kaltinamieji yra atsakingi už nukentėjusiajam A. I. padarytus sužalojimus.
BK 284 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiojantis arba vandališkais veiksmais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai. Šiame straipsnyje numatyta veika – nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas – reiškiasi bent vienu iš įstatymo dispozicijoje nurodytų savarankiškų alternatyvių būdų – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis ar vandališkais veiksmais.
BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl būtina nustatyti padarinius, realiai sutrikdžiusius visuomenės rimtį ar tvarką. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu teismų praktikoje paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-491/2013, 2K-120/2014, 2K-397-895/2015, 2K-467-976/2015). Būtent šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-467-976/2015).
Kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų, be jokios priežasties, pateisinamo motyvo kaltinamieji A. U. ir D. S. panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį A. I., viešoje vietoje – Panevėžio kultūros ir poilsio parke. Be to, byloje surinkti duomenys patvirtina, kad įvykio metu be kaltinamųjų ir nukentėjusiojo, bei liudytojų buvo ir kitų žmonių. Taip pat, byloje apklausti nepilnamečiai K. B. ir D. T. nurodė, kad išsigando tokių kaltinamųjų veiksmų, ėjo iš parko bijodami būti „užkabinti“, buvo nemalonu. Šios teismo nustatytos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad kaltinamųjų A. U. ir D. S. veiksmai sukėlė BK 284 straipsnyje numatytus padarinius, nes kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fizinio smurto panaudojimu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei, pažeisdamas žmonių teises į normalią ir ramią aplinką, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Remiantis šiame nuosprendyje teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei suformuota teismų praktika, kaltinamųjų A. U. ir D. S. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį.
Bausmės skyrimas ir kiti klausimai
Kaltinamojo D. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Kaltinamojo A. U. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kaltinamųjų D. S. ir A. U. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas)
Kadangi kaltinamieji A. U. ir D. S. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nepilnamečiai, teismas, skirdamas jiems bausmę, atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus ir į bausmės skyrimo ypatumus nepilnamečiui (BK 54, 80-81, 90-91 straipsniai).
Kaltinamasis A. U. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, jis neteistas (1 t., b. l. 130-131), administracine tvarka nebaustas (1 t., b. l. 143), Panevėžio rajono Psichikos sveikatos centro apskaitoje nėra. Panevėžio r. PSC priklausomybės ligų kabinetas duomenų apie asmenį neturi (1 t., b. l. 134), VšĮ Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro Panevėžio skyriuje duomenys apie A. U. yra nuo 2009 m. Paskutinis apsilankymas 2011 m. rugpjūčio 29 d. Dgn. – adaptacinis sutrikimas (1 t., b. l. 137). 2020 m. gruodžio 1 d. tarnybinis pranešimas iš kurio matyti, kad pabendravus su VšĮ „Respublikinė Panevėžio ligoninė“ Psichiatrijos skyriaus vedėju V. D. , pastarasis nurodė, kad A. U. atlikti konsultaciją Panevėžio teismo psichiatrijos skyriuje netikslinga, jis gali dalyvauti procese, būti apklausiamas (1 t., b. l. 138). Mokosi VšĮ Panevėžio profesinio rengimo centre 10 klasėje, mokyklos charakterizuojamas neigiamai (1 t., b. l. 148-149). Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Panevėžio rajone 2020 m. gruodžio 14 d. nepilnamečio individualaus vertinimo pažymoje nurodyta, kad kaltinamasis gyvena su tėvais, šeimai nuosavybės teise priklausančiame name. Vaikams buvo sudarę geras gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, tėvai geba pasirūpinti vaikais, šeimai paslaugos nebuvo teikiamos (1 t., b. l. 152-153).
Kaltinamasis D. S. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, jis neteistas (1 t., b. l. 75-76), yra nustatyti padaryti administraciniai nusižengimai, tačiau asmuo dar nebuvo tokio amžiaus nuo kurio asmenys atsako administracine tvarka (1 t., b. l. 83-84), Panevėžio rajono Psichikos sveikatos centro apskaitoje nėra. Panevėžio r. PSC priklausomybės ligų kabinetas duomenų apie asmenį neturi (1 t., b. l. 79), VšĮ "Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centras Panevėžio skyriuje duomenų apie asmenį nėra. Pas psichiatrą ir priklausomybės ligų specialistą nesilankė (1 t., b. l. 82). Mokosi VšĮ Panevėžio profesinio rengimo centre apdailininko specialybės, (duomenys neskelbtini) gr., mokyklos charakterizuojamas teigiamai (1 t., b. l. 87-88). Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Panevėžio rajone 2020 m. gruodžio 15 d. nepilnamečio individualaus vertinimo pažymoje nurodyta, kad kaltinamasis gyvena su tėvais, šeimai nuosavybės teise priklausančiame 3 kambarių bute su patogumais, tėvai dirbantys. D. yra skirtas atskiras kambarys, aprūpintas visais būtinais daiktais, priemonėmis. (1 t., b. l. 92-94).
BK 93 straipsnio taikymas yra teismo diskrecinė teisė. Net ir esant visoms formalioms šiame straipsnyje numatytoms sąlygoms, teismas motyvuotai gali apsispręsti tiek dėl nepilnamečio asmens atleidimo, tiek dėl atsisakymo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Nors baudžiamajame įstatyme nėra imperatyvaus reikalavimo, tačiau sisteminis nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės paskirties ir jos ypatumų aiškinimas, atsižvelgus į bendrą baudžiamojo įstatymo paskirtį bei jo normų sistemą, leidžia teigti, kad kiekvieną kartą, kai pirmą kartą nusikaltusio nepilnamečio padarytos veikos pavojingumas, konkrečios veikos padarymo aplinkybės, asmenybė ir jo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo atitinka BK 93 straipsnio 1 dalies sąlygas, teismas turėtų svarstyti, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad tinkamas kaltinamojo veikos įvertinimas ir teigiamų nepilnamečio elgesio pokyčių ateityje siekimas yra galimas be kriminalinės bausmės skyrimo. Toks reikalavimas kildinamas iš nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-472/2009, 2K-362-942/2015, 2K-599-976/2015, 2K-24-976/2016).
Pagal BK 93 straipsnį teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, nutraukti baudžiamąją bylą ir taikyti auklėjamojo pobūdžio priemones, esant šiame įstatyme numatytoms būtinoms sąlygoms ir bent vienai alternatyviai. Būtinos sąlygos yra šios: pirma, toks asmuo turi būti padaręs nusikalstamą veiką dar nesulaukęs aštuoniolikos metų amžiaus; antra, jis turi būti padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą; trečia, jis turi būti padaręs nusikalstamą veiką pirmą kartą. Be to, teismas gali atleisti nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnį tik nustatęs bent vieną alternatyvią sąlygą, kad jis: 1) nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba 2) pripažintas ribotai pakaltinamu arba 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Iš bylos medžiagos matyti, kad D. S. nesunkią nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnametis. Anksčiau nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Jis pripažino savo kaltę, gailėjosi, todėl teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis yra dar labai jauno amžiaus, mokosi, dirba, jo atžvilgiu nėra pradėti kiti ikiteisminiai tyrimai, apklaustas teisiamojo posėdžio metu, kaltinamasis teismui paaiškino, kad savo veiksmus vertina blogai, atsiprašė nukentėjusiojo ir nukentėjusysis atsiprašymą priėmė, su nukentėjusiuoju susitaikė, padarė išvadas, todėl, teismo nuomone, yra pagrindo manyti, jog D. S. nebedarys naujų nusikalstamų veikų ir laikysis įstatymų. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog yra visos BK 93 straipsnyje numatytos sąlygos, leidžiančios atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, o baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti. Atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 93 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kaltinamajam D. S. skirtinos auklėjamojo poveikio priemonės – įspėjimas ir elgesio apribojimas nustatant įpareigojimus, kurie darys teigiamą įtaką.
Nors prokuroras ir prašė skirti A. U. kriminalinę bausmę, tačiau teismas įvertinęs bylos duomenis, kaltinamąjį A. U. charakterizuojančius duomenis teigiamų nepilnamečio elgesio pokyčių ateityje siekimas yra galimas ir be kriminalinės bausmės skyrimo daro. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. U. nesunkią nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnametis, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą ir anksčiau nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Tai rodo, kad pagal BK 93 straipsnį A. U. atitinka įstatyme numatytoms būtinoms sąlygoms. Nors kaltinamasis A. U. ir pripažino savo kaltę tik iš dalies, t.y. pripažino, kad naudojo smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, tačiau nurodė, kad tokio skaičiaus smūgių nesudavė, kaip nurodyta kaltinime, tačiau teismas gali atleisti nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnį nustatęs bent vieną alternatyvią sąlygą, kad jis: 1) nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba 2) pripažintas ribotai pakaltinamu arba 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Iš šių alternatyvių sąlygų matyti, kad A. U. atitinką sąlygą, kad nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Šią alternatyvią sąlygą patirtina kaltinamojo A. U. ir nuketėjusiojo A. I. surašytas susitaikymo protokolas, iš kurio matyti, kad A. U. atsiprašė nukentėjusiojo, nukentėjęs priėmė atsiprašymą, susitaikė, nukentėjusiajam atlygino 50 Eur padarytą žalą, bei nukentėjęs jokių pretenzijų neturi (2 t., b. l. 65). Taip pat teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis yra dar labai jauno amžiaus, yra nustatytas adaptacinis sutrikimas (1 t., b. l. 137), administracine tvarka nebaustas, jo atžvilgiu nėra pradėti kiti ikiteisminiai tyrimai, susitaikė su nukentėjusiuoju, mokosi, todėl, teismo nuomone, yra pagrindo manyti, jog A. U. nebedarys naujų nusikalstamų veikų ir laikysis įstatymų. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog yra visos BK 93 straipsnyje numatytos sąlygos, taip pat leidžiančios atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, o baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti. Atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 93 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kaltinamajam A. U. skirtinos auklėjamojo poveikio priemonės – įspėjimas ir elgesio apribojimas elgesio apribojimas nustatant įpareigojimus, kurie darys teigiamą įtaką.
Kaltinamajam A. U. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti– paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus panaikintina (1 t., b. l. 182-184).
Kaltinamajam D. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti– paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus panaikintina (1 t., b. l. 124-126).
Dėl daiktų
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su K. B. ir D. T. apklausų vaizdo ir garso įrašu teisme (2 t., b. l. 54) – paliktinas saugoti byloje.
Dėl pareikšto civilinio ieškinio
Nukentėjusysis A. I. byloje pareiškė 50,00 eurų dydžio civilinį ieškinį, kadangi po įvykio, kurio metu buvo sužalotas, jam buvo nuskeltas dantis (1 t., b. l. 35).Teisiamojo posėdžio metu šią žalą prašė priteisti iš kaltinamojo A. U., nes nuo jo suduotų smūgių į veidą, jam buvo nuskeltas dantis. Kaltinamajam A. U. atlyginus žalą nukentėjusiajam A. I. (2 t., b. l. 65), civilinis procesas pagal 2020 m. gruodžio 2 d. nukentėjusiojo ieškinys A. U. dėl 50,00 Eur žalos priteisimo nutraukiamas (BPK 107 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
A. U. vadovaujantis BK 93 straipsniu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, padarymą ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Vadovaujantis BK 93 straipsnio 2 dalimi, 82 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktais, 83 straipsniu ir 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 2, 5 punktais, A. U. paskirti auklėjamojo poveikio priemones: įspėjimą, išaiškinant jam, kad padarius naują nusikalstamą veiką, jis negalės būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, ir elgesio apribojimą, įpareigojant 8 mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo: tęsti mokslą, arba dirbti ar, nutraukus mokslus, netekus darbo, per dvi savaites užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir būti joje registruotam, kol vėl pradės mokytis ar dirbti; dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse.
Kaltinamajam A. U. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti– palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
D. S. vadovaujantis BK 93 straipsniu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, padarymą ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Vadovaujantis BK 93 straipsnio 2 dalimi, 82 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktais, 83 straipsniu ir 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 2 punktu, D. S. paskirti auklėjamojo poveikio priemones: įspėjimą, išaiškinant jam, kad padarius naują nusikalstamą veiką, jis negalės būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, ir elgesio apribojimą, įpareigojant 7 mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo tęsti mokslą, arba dirbti ar, nutraukus mokslus, netekus darbo, per dvi savaites užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir būti joje registruotam, kol vėl pradės mokytis ar dirbti.
Kaltinamajam D. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti– palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su K. B. ir D. T. apklausų vaizdo ir garso įrašu teisme – palikti saugoti byloje.
Civilinį procesą pagal 2020 m. gruodžio 2 d. nukentėjusiojo A. I. ieškinį A. U. dėl 50, 00 Eur žalos priteisimo nutraukti.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam asmeniui – nuo nuorašo jam įteikimo dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą bylą nagrinėjusiam teismui (jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjama rašytinio ar žodinio proceso tvarka).