Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. A. I. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus valdyti turtą, nustatymo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Pareiškime nurodoma, kad pareiškėjo brolis K. G. I. mirė (duomenys neskelbtini). Apie tai liudija medicininis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodo, kad brolis šeimos ir vaikų neturėjo. K. G. I. iki mirties gyveno adresu (duomenys neskelbtini). K. G. I. po savo mirties testamento nepaliko. Pareiškėjas po brolio mirties (duomenys neskelbtini) palikimą per tris mėnesius priėmė ir faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą, rūpintis kaip savo turtu, tačiau pavėlavo praleisdamas įstatymo nustatytą terminą kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.

6. Liudytojas S. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra pareiškėjo kaimynas. Atsakydamas į teisėjo klausimą paaiškino, kad K. G. I. gyveno (duomenys neskelbtini). Po jo mirties, nurodytu adresu toliau liko gyventi pareiškėjas. Pareiškėjas po brolio mirties atvažiuodavo visą laiką, kūrendavo namą, prižiūrėjo aplinką. Nežino, kad kas kitas būtų kėlęs pretenzijas į likusį turtą. Paaiškino, kad K. būklė buvo sunki, jis nekalbėjo, būdavo kaip ne savas, tačiau draugiškas. K. vaikščiodavo prie upės, išeidavo į lauką. Nepastebėjo, kad ūkinius reikalus būtų tvarkęsis.

7. Liudytoja S. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad buvo mirusiojo K. G. kaimynė. Paaiškino, kad K. G. buvo nebylys, ateidavo pas juos į šulinį vandens pasisemti, prie upės nueidavo. Jei ką sakydavo, jokio atsakymo negaudavo. Po savo tėvų K. gyveno (duomenys neskelbtini). Atsakydama į teisėjo klausimą, liudytoja paaiškino, kad kai kuriuos ūkinius darbus atlikdavo – sugriebdavo šieną, atsinešdavo vandens. Po jo mirties namu rūpinosi pareiškėjas. Nurodė, kad iš karto po brolio mirties pareiškėjas atvažiuodavo, pašienaudavo, rūpinosi namu ir dar esant broliui gyvam jį prižiūrėjo. Nežino, kad kas kitas butų į likusį turtą pretendavęs. Nemano, kad K. būtų galėjęs tvarkytis juridinius dokumentus, susikalbėti su juo buvo neįmanoma. Gali būti, kad ir neraštingas buvo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas visiškai

9. Byloje sprendžiamas paveldėjimo teisinių santykių klausimas, kai įpėdinis priima palikimą pradėjęs paveldimą turtą valdyti.

Dėl palikimo priėmimo pradėjus valdyti turtą

10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. CK 5.2 straipsnio 1 dalyje nustatyti paveldėjimo pagrindai: paveldima pagal įstatymą ir pagal testamentą. CK 5.50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nurodyti veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) yra pasisakęs dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti, kaip vieno iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų, skirtumo nuo kitų palikimo priėmimo atvejų. Tokiu būdu priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų (LAT 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką bylose dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą, yra nurodęs, kad asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (LAT 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, turi būti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimą, pobūdį (LAT 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (LAT 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

12. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., LAT 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, 18,19 punktai).

13. Dėl palikimo priėmimo po K. G. I. mirties (duomenys neskelbtini) taikomos palikimo atsiradimo metu galiojusio 2001 m. (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) CK teisės normos, reglamentuojančios paveldėjimo teisinius santykius. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nurodyti veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

14. Nagrinėjamu atveju, po K. G. I. mirties (duomenys neskelbtini), pareiškėjas paveldėjo šio sprendimo 1.1. – 1.2. punktuose nurodytą turtą, tačiau į notarą nesikreipė. Iš Valstybės įmonės Registrų centro Testamentų registro 2020 m. spalio 27 d. išrašo matyti, kad pareiškėjo brolis K. G. I. testamento nepaliko. Per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti niekas iš įpėdinių palikimo, atsiradusio po K. G. I. mirties, nepriėmė – tai patvirtina Testamentų registro išrašas (b. l. 42).

15. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir pareiškėjo rašytinių paaiškinimų nustatyta, kad K. G. I. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 4). Valstybės įmonės Registrų centro 2020 m. liepos 14 d. Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis patvirtina, kad mirusysis buvo nevedęs, vaikų neturėjo, tėvai – mirę (b. l. 22-24). Iš Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vidiškių seniūnijos 2020 m. birželio 1 d. pažymos apie asmens paskutinę deklaruotą gyvenamąją vietą Nr. (2020-469-PD)-84, matyti, kad K. G. I. deklaravo savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 8). K. G. I. nuo 2016 m. vasario 23 d. neterminuotai buvo išduota Specialiųjų poreikių nustatymo pažyma SP Nr. 127073 (b. l. 10). Iš Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vidiškių seniūnijos 2019 m. spalio 15 d. Įgaliojimo matyti, kad K. G. I. buvo suteikęs įgaliojimą broliui S. A. I. atstovauti jį paimant iš Ukmergės rajono pašto K. G. I. priklausančias pensijas, kompensacijas bei pasirašyti ir atlikti visus veiksmus susijusius su pavedimu (Notarinio registro Nr. 11-1-141) (b. l. 9). Nors po K. G. I. mirties Testamentų registre nebuvo įregistruotų palikimo priėmimo faktų (b. l. 42), tačiau S. A. I. po brolio mirties paėmė ir naudojosi jo asmeniniais daiktais: laikrodžiu, albumais, namų apyvokos daiktais, bei rūpinosi likusiu nekilnojamuoju turtu – 1/3 dalimi gyvenamojo namo su kitais pastatais, esančiais adresu: (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad S. A. I. veiksmuose nustatytini tiek veiksmų faktas, tiek veiksmų pobūdis, todėl darytina išvada, kad S. A. I. po brolio K. G. I. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą.

16. Pareiškėjas, kaip palikėjo brolis, yra ketvirtosios eilės įpėdinis pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Trečios, ketvirtos, penktos ir šeštos eilės įpėdiniai paveldi, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinių, jeigu šie įpėdiniai atsisakė palikimo arba iš jų atimta paveldėjimo teisė (CK 5.11 straipsnio 2 dalis). Kadangi iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad palikėjas K. G. I. neturėjo pirmesnės eilės įpėdinių, visas palikimas atitenka palikėjo ketvirtos eilės įpėdiniui, broliui ir pareiškėjui S. A. I..

17. Kaip jau buvo minėta šio sprendimo 14-15 punktuose, S. A. I. po brolio K. G. I. mirties dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė. Pareiškėjas teigia, kad jis atitinkamai toliau rūpinosi po brolio mirties likusiu turtu, rūpinosi juo kaip savu, t. y. paėmė ir naudojosi brolio asmeniniais daiktais bei rūpinosi likusiu nekilnojamuoju turtu – 1/3 dalimi gyvenamojo namo su kitais pastatais, esančiais adresu: (duomenys neskelbtini). Nurodytas aplinkybes patvirtina pareiškėjo į bylą pateikti įrodymai: AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir UAB „Ukmergės vandenys“ atsiskaitymo už elektrą ir vandenį knygelės, atsiskaitymo už suvartotas dujas atsiskaitymo kvitai. Atsižvelgiant į tai, galima konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju nustatytinas veiksmų faktas, t. y. S. A. I. perėmė mirusiojo K. G. I. turtą ir pradėjo jį valdyti.

18. Kasacinis teismas, pasisakydamas apie veiksmų pobūdžio nustatymą, yra išaiškinęs, kad įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu (LAT 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018, 20 punktas). Atsižvelgiant į šio sprendimo 15 punkte išdėstytas aplinkybes, galima konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju nustatytinas ir veiksmų pobūdis, t. y. pareiškėjas atliko aktyvius veiksmus, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku. Tokią išvadą patvirtina tai, kad pareiškėjas moka mokesčius už komunalinius patarnavimus, prižiūri ir rūpinasi likusiu nekilnojamuoju turtu, jame gyvena, naudojasi likusiais palikėjo asmeniniais daiktais. Kaip nurodoma teismų praktikoje, šiai išvadai pakanka konstatuoti, kad aktyvūs veiksmai atlikti ne su visu turtu, o su turto dalimi.

19. Esant tokioms aplinkybėms galima konstatuoti, kad nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad S. A. I. priėmė palikimą po savo brolio K. G. I. mirties, palikimą sudarantį turtą pradėjęs faktiškai valdyti. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po K. G. I. mirties, paveldėjimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

20. Teismas šioje civilinėje byloje patyrė 12,88 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios yra priteistinos iš pareiškėjo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270, 448 straipsniais ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.51 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjo pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. A. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po savo brolio K. G. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos priėmė palikimą, faktiškai pradėjęs valdyti savo brolio turtą. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą ir įregistruoti turtą registruose.

Priteisti iš pareiškėjo S. A. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 12,88 Eur (dvylika eurų 88 centus) pašto išlaidų valstybės naudai.

Informuoti pareiškėją, jog išlaidos valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, nurodant įmokos kodą 5660.

Sprendimui įsiteisėjus ir pareiškėjui pareikalavus, grąžinti pareiškėjo į bylą pateiktas akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Ukmergės vandenys“ atsiskaitymo už elektrą ir vandenį knygeles bei knygelę su atsiskaitymo už suvartotas gamtines dujas kvitais.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.