Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Ciesiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. G. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2026 m. vasario 24 d. nutarties teisėtumo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus R. B. 2026 m. sausio 15 d. nutarimu (toliau – ir Nutarimas) D. G. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 108 straipsnio 1 dalį 150 Eur bauda už tai, kad: 2025 m. rugpjūčio 24 d. 19:00 val. B. K. socialiniame tinkle „(duomenys neskelbtini)“ patalpino skelbimą apie ieškomą automobilio detalę – kuro siurblį. 2025 m. rugpjūčio 25 d. su juo susisiekė asmuo, kurio „(duomenys neskelbtini)“ paskyros pavadinimas yra O. L., ir jis nurodė, kad turi B. K. reikalingą detalę. Susitarė dėl kainos - už 50 Eur. Tą pačią dieną B. K. iš savo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 50 Eur į pardavėjo nurodytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) D. G., tačiau prekės negavo, pardavėjas į žinutes neatsakė.

2. D. G. pirmosios instancijos teismo skundu prašė Nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti. Skunde pažymėjo, kad nėra privalomojo administracinio nusižengimo sudėties požymio – tiesioginės tyčios apgauti nukentėjusįjį B. K. ir neteisėtai užvaldyti svetimą, nukentėjusiajam priklausantį turtą.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Apeliacinis skundas netenkinamas.

7. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

8. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, įvertinęs skundžiamos nutarties motyvus, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingas, byloje surinktais duomenimis patvirtintas išvadas, todėl pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą nutartį apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.

9. ANK 108 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už vagystę, sukčiavimą, svetimo turto pasisavinimą ar iššvaistymą, kai pagrobto, įgyto, pasisavinto ar iššvaistyto turto vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Nagrinėjamu atveju apeliantui inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo metu galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu Nr. 707 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ patvirtintas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 50 Eur, vadinasi, administracinė atsakomybė pagal ANK 108 straipsnį kyla, kai pagrobto, įgyto, pasisavinto ar iššvaistyto turto vertė neviršija 150 Eur dydžio sumos.

10. Pagal ANK atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka ANK nustatytus administracinio nusižengimo požymius (ANK 2 straipsnio 4 dalis). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo nurodytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio priemones. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi keturi objektyvieji ir subjektyvieji požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-10-648/2019, 2AT-57-976/2020). Be to, administracinės atsakomybės taikymas už bet kurį administracinį nusižengimą turi būti pagrįstas ne tik objektyviųjų nusižengimo sudėties požymių, bet ir kaltės nustatymu (ANK 2 straipsnio 3 dalis). Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis) (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-6-788/2020). Taigi, priimant sprendimą patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn negali būti abejonių dėl administracinio nusižengimo fakto ir nusižengimą padariusio asmens kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-38-976/2020, 2AT-57-976/2020, 2AT-68-303/2022).

11. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad jame, nesutinkant su pirmosios instancijos teismo išvadomis, teigiama, jog apelianto veiksmuose nėra tiesioginės tyčios, todėl nėra būtinųjų ANK 108 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo požymių. Pažymėtina, kad iš esmės byloje nėra ginčo, jog nukentėjusysis su apeliantu susitarė, kad apeliantas už 50 Eur jam atsiųs kuro siurblį, kad nukentėjusysis pervedė į apelianto banko sąskaitą sutartus 50 Eur, o apeliantas kuro siurblio neišsiuntė. Pažymėtina, kad apelianto neteisėtus veiksmus patvirtina ne tik jo paties nurodomos aplinkybės, bet ir į bylą pateikti įrodymai – nukentėjusiojo ir apelianto susirašinėjimas, pinigų pervedimą patvirtinantys duomenys, fotonuotraukos, kuriose užfiksuota, kad kuro siurblys yra pas apeliantą. Vadinasi, nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, kad apelianto veiksmuose nustatyti objektyvieji aptariamo administracinio nusižengimo sudėties požymiai. Vis dėlto, esminis klausimas byloje yra kilęs dėl to, ar byloje surinkti duomenys laikytini pakankamais daryti išvadą, kad administracinį nusižengimą apeliantas padarė tiesiogine tyčia.

12. Administracinis nusižengimas yra tyčinis, jeigu jis padarytas tiesiogine ar netiesiogine tyčia (ANK 8 straipsnio 1 dalis). Pagal ANK 8 straipsnio 2 dalies 1 punktą administracinis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti. Nagrinėjamo apeliacinio skundo kontekste ypač svarbu pažymėti, kad apie kaltės turinį sprendžiama ne tik iš atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimų, bet ir tiriant bei vertinant išorinius (objektyviuosius) teisės pažeidimo požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti ir panašiai. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, apelianto veiksmus, jų eigą, taip pat atsižvelgdamas į jo paaiškinimus, stokojančius nuoseklumo, sprendžia, kad apelianto tyčią patvirtina objektyvieji nusižengimo požymiai, t. y. jo atlikti veiksmai, jų eiga bei pobūdis. Apelianto argumentą, kad jo veiksmuose nebuvo tiesioginės tyčios, paneigia byloje nustatytos šios aplinkybės ir jų eiga: apeliantas, gavęs apmokėjimą iš nukentėjusiojo, kuro siurblio jam neišsiuntė ir, kaip teigia pats apeliantas, iš karto ištrynė susirašinėjimą su nukentėjusiuoju „Messenger“ programoje; apeliantas nukentėjusiajam grąžino 50 Eur tik po mėnesio, t. y. tik tada, kai gavo iš banko pranešimą apie reikalaujamą grąžinti 50 Eur sumą. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog apeliacinio skundo argumentai dėl to, kaip veikia „Messenger“ programa, yra visiškai nepagrįsti. Pirma, net ir ištrynus susirašinėjimą su konkrečiu asmeniu, o ne to asmens anketą, kaip teigia apeliantas - nes kita susirašinėjimo šalis tokių įgaliojimų neturi, žinutės iš to paties asmens keliauja į gavėjo pagrindinį žinučių langą ir taip pradedamas naujas susirašinėjimas (pokalbis), remiantis viešai skelbiama „(duomenys neskelbtini)“ informacija. Antra, apelianto argumentų nepatikimumą pagrindžia ir tai, jog apeliantas nei pirmosios instancijos teismui, nei bylą nagrinėjant apeliacine tvarka neteikė jokių įrodymų, iš kurių būtų matyti, kad nukentėjusiojo žinutės, reikalaujant grąžinti pinigus, „Messenger“ programoje galėjo nukeliauti į kokį nors kitą skyrių ar aplanką, dėl ko apeliantas būtų iš karto nepastebėjęs gaunamų žinučių. Be kita ko, apeliantas, neigdamas tiesioginės tyčios buvimą, aiškina, kad apie nukentėjusiojo užsakymą pamiršo dėl didelio užsakymų srauto, tačiau taip pat byloje nėra pateikti jokie objektyvūs duomenys, patvirtinantys, kad apeliantas iš tiesų gavo ar galėjo gauti didelius kiekius užsakymų, dėl ko galbūt būtų galėjęs ir pamiršti apie nukentėjusiojo užsakymą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto elgesys neatitinka atsakingam, protingam ir sąžiningam asmeniui keliamų reikalavimų. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad apelianto parodymai bylos proceso metu buvo nenuoseklūs.

13. Todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apelianto veiksmuose nustatyti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 108 straipsnyje, tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji sudėties požymiai, dėl to, sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog apeliantas buvo pagrįstai pripažintas kaltu padaręs minėtą nusižengimą.

14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju apeliacinio skundo argumentas, jog apeliantas nėra verslininkas, nuolatos neprekiauja detalėmis, ir tai nebuvo jo pragyvenimo šaltinis, o atsitiktinis elgesys, noras parduoti savo nebenaudojamo, seno ir išardyto automobilio dalis, nepaneigia apelianto veiksmuose konstatuotos tiesioginės tyčios. Priešingai, iš šių apelianto argumentų galima spręsti, jog vis dėlto jis, pardavinėdamas savo seno „ (duomenys neskelbtini)“ automobilio detales, nebuvo toks užsiėmęs, kad būtų galėjęs pamiršti apie nukentėjusiojo užsakytą kuro siurblį, nes tai nebuvo jo pastovi veikla, todėl galėjo ir turėjo žinoti, kad nukentėjusiajam neišsiuntė šio užsakyto kuro siurblio, už kurį buvo sumokėta 50 Eur ir jis šiuos pinigus gavo.

15. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nepagrįstu laiko apelianto argumentą, kad jo motinai siųstas elektroninis laiškas arba nebuvo išsiųstas, arba nukeliavo į šlamšto skyrių, nes jo motina tikrai būtų pasakiusi apie gautą laišką, todėl apeliantas negavo šaukimo. Atkreiptinas dėmesys, kad bylos duomenys patvirtina, jog elektroniniu paštu apeliantas bendravo su policijos pareigūnais, elektroninius laiškus siųsdamas iš to paties savo motinos elektroninio pašto adreso – (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo išvadai, kad apelianto motina iš pradžių negavo laiškų iš policijos, o vėliau juos staiga pradėjo gauti. Apeliantas taip ir nepaaiškina, kokiu būdu pradėjo jo motina matyti iš policijos gaunamus laiškus, kuomet, anot apelianto, anksčiau jų nematydavo ar negaudavo. Apeliantas nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui neteikė jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti priešingą išvadą, t.y. kad apelianto motina iš tiesų negavo iš policijos laiško, kuriuo buvo apeliantui siunčiamas šaukimas, taigi, ir kad apeliantas nebuvo informuotas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi teismas,

nutaria:

palikti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2026 m. Vasario 24 d. nutartį nepakeistą ir D. G. skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.