- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-16
- Bylos Nr.
- 2A-1778-430/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Loreta Braždienė, Virginijus Kairevičius, Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- O. R.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonei „Registrų centras“, P. D.
- Trečiasis asmuo
- V. R.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijaus Kairevičiaus ir Tatjanos Žukauskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo bylą pagal ieškovės O. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. kovo 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės O. R. ieškinį atsakovams Nacionalinės žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonei „Registrų centras“ ir P. D. dėl administracinių aktų bei žemės sklypų teisinės registracijos panaikinimo, trečiasis asmuo V. R..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurio reikalavimus patikslinusi prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) Elektrėnų skyriaus 2018 m. kovo 1 d. įsakymą Nr. 51FPĮ-30-(14.51.112.) „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“, panaikinti NŽT Elektrėnų skyriaus vedėjo 2018 m. rugsėjo 21 d. sprendimą Nr. 51SK-289- (14.51.98.), panaikinti žemės sklypo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini) žemės sklypo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją nekilnojamojo turto kadastre ir daiktinių teisių į nurodytus žemės sklypus registraciją nekilnojamojo turto registre ir priteisti iš atsakovų ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad ji kartu su sutuoktiniu V. R. 2007 m. spalio 25 d. pirkimo – pardavimo sutartimi bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise iš P. D. nusipirko 30/165 dalį 1,65 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovei su sutuoktiniu V. R. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 3638/20008 dalys žemės sklypo, o P. D. nuosavybės teise priklauso 16370/20008 dalys žemės sklypo. Pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu buvo nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka, pagal kurią ieškovės su sutuoktiniu nupirktos 30/165 dalys naudojimosi tvarkoje pažymėta indeksu „A“, o P. D. priklausančios 135/165 dalys pažymėtos indeksu „B“. Atlikus paminėto žemės sklypo tiksliuosius kadastrinius matavimus bendras žemės sklypo plotas padidėjo iki 2,0008 ha. Ieškovė su sutuoktiniu, siekdami atidalinti savo žemės sklypo dalį, savo lėšomis parengė paminėto žemės sklypo ir greta esančių žemės sklypų 0,29 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0,29 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą. Ieškovė ir jos sutuoktinis 2013 m. rugpjūčio 18 d. pareiškimu per Vilniaus miesto 19-ąjį notarų biurą kreipėsi į bendraturtį P. D. prašydami pastarojo pritarimo žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui, tačiau toks pritarimas nebuvo gautas. Ieškovė su sutuoktiniu kreipėsi į teismą prašydami pripažinti ieškovų teisę be P. D. sutikimo pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Geovisata“ parengtą formavimo ir pertvarkymo projektą atidalinti žemės sklypą, tačiau reikalavimai buvo atmesti.
3. Teigė, kad praėjus kuriam laikui ir patikrinusi Nekilnojamojo turto registro duomenis apie žemės sklypą ieškovė pastebėjo, kad bendras žemės sklypas yra padalintas į atskirus keturis sklypus. Nei ieškovė, nei jos sutuoktinis V. R. nieko nežinojo ir nebuvo informuoti apie jokius bendro žemės sklypo pertvarkymo projektus, nesutiko su bendro sklypo padalijimu ir nesudarė dėl to jokios sutarties. Žemės sklypo pertvarkymo projektas buvo patvirtintas NŽT Elektrėnų skyriaus 2018 m. kovo 1 d. įsakymu, o minėtu projektu suformuotų naujų 3 žemės sklypų – kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų bylos buvo patvirtintos NŽT Elektrėnų skyriaus 2018 m. rugsėjo sprendimu Nr. 51SK-289-(14.51.98.). Ieškovė kreipėsi su skundu į NŽT, prašydama įvertinti tokius savo teritorinio skyriaus vedėjo veiksmus. NŽT 2019 m. gegužės 8 d. raštu Nr. 1SS-877-(8.5) informavo, kad buvęs parengtas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas buvo pateiktas tikrinti NŽT struktūriniam padaliniui, kuris 2015 m. gegužės 15 d. parengė teigiamą žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. TPA-2424-(8.18), tačiau nurodė pastabą, kad projektas galės būti tvirtinamas tik tada, kai bus gautas žemės sklypo bendraturčio V. R. raštiškas pritarimas arba atitinkamas teismo sprendimas. NŽT rašte taip pat nurodė, kad ,,atsižvelgiant į bendraturčio V. R. 2007 m. spalio 25 d. pareiškimą, kuriame nurodoma, jog jis sutinka, kad P. D. atidalintų jam priklausančias dalis žemės sklypo [...] bet kokiomis sąlygomis į atskirus žemės sklypus, skyriaus vedėjo 2018 m. kovo 1 d. įsakymu buvo patvirtintas parengtas projektas.“
4. Ieškovės teigimu, žemės sklypas galėjo būti padalintas tik po to, kai jo bendraturčiai sudarys atitinkamą notariškai tvirtinamą sutartį. Tokia sutartis sudaryta nebuvo, dėl to atsakovas NŽT ginčijamais sprendimais suformuodamas atskirus žemės sklypus bei nustatydamas jų kadastro duomenis, o atsakovė valstybės įmonė (toliau – VĮ) ,,Registrų centras“ įregistruodama atskirus žemės sklypus, pažeidė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 30 straipsnio 3 dalies reikalavimus, dėl ko jų priimti sprendimai pripažintini neteisėtais. Atsižvelgiant į teisinį reguliavimą, ieškovės (ginčo žemės sklypo bendrasavininkės) pritarimas buvo būtinas rengiant minėtą sklypo atidalinimo projektą. Be to, byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad bendrasavininkams nesusitariant dėl turto atidalinimo (ką patvirtina Trakų rajono apylinkės teismo nagrinėta civilinė byla), žemės sklypo bendraturtis P. D. dėl turto atidalinimo būtų kreipęsis į teismą. Naujai suformuotų žemės sklypų ir nuosavybės teisių į juos teisinė registracija NTR negalėjo būti atliekama, kadangi P. D., kreipdamasis į atsakovę VĮ „Registrų centras“, nepateikė notarinės bendro žemės sklypo bendraturčių sutarties dėl bendro žemės sklypo padalijimo. Ieškovė taip pat pažymėjo, kad ginčijami NŽT aktai yra priimti ne žemės reformos metu, jie nėra susiję su žemės perdavimu privačion nuosavybėn, todėl aktai nėra ir negali būti laikomi nuosavybės teisės įgijimo pagrindais, nes pasibaigus žemės reformai, NŽT nepriima jokių sprendimų, kuriais būtų suteikiama ar keičiama žemės nuosavybės teisės turinys. Tokius sprendimus priima tik žemės sklypo savininkai sudarydami atitinkamus sandorius (pardavimo, dovanojimo, atidalijimo ir kt.) arba teismai.
Atsiliepimas
5. Atsakovė NŽT atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Pažymėjo, kad 2007 m. spalio 25 d. tarp bendrasavininkų buvo pasirašyta notarinė sutartis, kuria nustatytos bendrasavininkams priklausančios žemės sklypo dalys, taip pat patvirtinta naudojimosi tvarka, tokiomis dalimis žemės sklypas ir buvo atidalintas. P. D. daugiau nuosavybės teisių į žemės sklypą negu jam priklausė neįgijo, taip pat atsidalino tą dalį, kuri jam ir priklausė pagal naudojimosi tvarką, todėl priimant ginčijamą 2018 m. kovo 1 d. įsakymą „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ nebuvo pažeistos įstatyminės nuostatos. Atsižvelgiant į bendraturčio V. R. 2007 m. spalio 25 d. pareiškimą, kuriame nurodoma, kad V. R. sutinka, jog P. D. atidalintų jam priklausančias dalis žemės sklypo bet kokiomis sąlygomis į atskirus žemės sklypus, 2018 m. kovo 1 d. įsakymu buvo patvirtintas parengtas projektas.
6. Atsakovė nurodė, kad pagal registro duomenis nuo 2007 m. lapkričio 16 d. iki 2018 m. balandžio 6 d. žemės sklypo savininkai buvo P. D. ir V. R., tik nuo 2018 m. balandžio 6 d. ieškovės prašymu ji tapo žemės sklypo bendrasavininke. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė projekto tvirtinimo metu nebuvo žemės sklypo bendrasavininkė ir nuosavybės teises į žemės sklypą įgijo tik nuo 2018 m. balandžio 6 d., naikinti 2018 m. kovo 1 d. įsakymo nėra teisinio pagrindo. Elektrėnų skyriaus vedėjas 2018 m. rugsėjo 18 d. aktais suderino žemės sklypų kadastrinių matavimų bylas. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovė ir jos sutuoktinis registruotais laiškais buvo informuoti apie kadastrinius matavimus, nurodytu laiku į vietą neatvyko, raštu iki nurodytos datos pastabų ir pretenzijų nepateikė, į 2018 m. birželio 7 d. vykusį ribų ženklinimą neatvyko, tad darbai buvo tęsiami be kviestinių asmenų. Kviestiniams asmenims, kurie neatvyko, registruotu paštu buvo išsiųstas žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto kopija ir žemės sklypo plano fragmentas, pranešta, kad jie gali pateikti pastabas raštu. Per nustatytą terminą pastabų nebuvo pareikšta, todėl darbai buvo tęsiami. Suderinus kadastrinių matavimų bylas 2018 m. rugsėjo 21 d. sprendimu pertvarkymo padalijimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo pagrindu buvo pertvarkytas žemės sklypas padalinant jį į keturis žemės sklypus ir patvirtinti naujai suformuotų trijų žemės sklypų kadastro duomenys. Ketvirto žemės sklypo kadastro duomenys nebuvo tvirtinami, nes tos dalies planų nesuderino žemės sklypo savininkai. Atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypų kadastriniai matavimai atlikti vadovaujantis patvirtintu teritorijų planavimo dokumentu, tai yra projektu ir minėtą projektą suderino žemės sklypo savininkai, naikinti kadastrinių matavimų nėra teisinio pagrindo.
7. Atsakovės vertinimu ieškovė, teikdama skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui neprašė naikinti 2018 m. rugsėjo 21 d. sprendimo, nors apie tokį sprendimą jai buvo žinoma nuo 2019 m. gegužės 8 d., reikalavimas panaikinti minėtą sprendimą pirmą kartą reiškiamas tik 2020 m. kovo 20 d., tai yra praėjus daugiau nei 10 mėnesių. Laikytina, kad pareiškėja praleido minėto sprendimo apskundimo terminą ir šiuo pagrindu reikalavimas dėl sprendimo panaikinimo netenkintinas.
Atsiliepimas
8. Atsakovė VĮ „Registrų centras“ atsiliepime su ieškiniu nesutiko. Atsakovė prašė bylą dalyje dėl reikalavimo panaikinti žemės sklypų registraciją nekilnojamo turto kadastre ir daiktinių teisių į nurodytus žemės sklypus registraciją nekilnojamo turto registre nutraukti, tuo atveju, jei nebūtų tenkintas prašymas nutraukti bylą dalyje dėl teisinės registracijos panaikinimo, minėtą reikalavimą laikyti išvestiniu iš reikalavimo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos 2018 m. rugsėjo 21 d. sprendimą ir jį atmesti, kitus reikalavimus spręsti teismo nuožiūra.
9. Atsakovė nurodė, kad ieškovė nepagrįstai ir be jokio ryšio su byloje nagrinėjama situacija remiasi Lietuvos Respublikos nekilnojamo turto registro įstatymo 33 straipsniu, reglamentuojančiu netikslių ir klaidingų duomenų taisymą, nes pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, klaidos gali būti ištaisytos, tik kai jie neatitinka duomenų, kurių pagrindu jie įrašyti arba įrašant duomenis padarytos techninės klaidos. Be to, vadovaujantis Nekilnojamo turto registro įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi, teritorinio skyriaus atsisakymas tenkinti prašymą patikslinti ir ištaisyti nekilnojamo turto netikslius ir klaidingus duomenis arba papildyti neišsamius duomenis skundžiamas centriniam registratoriui šio įstatymo nustatyta tvarka. Ieškovė neginčija jokio registro tvarkytojo sprendimo, susijusio su Nekilnojamo turto registro įstatymo 33 straipsnyje reglamentuota procedūra, todėl net nėra aišku, ką šia patikslinto ieškinio dalimi bando įrodinėti ieškovė abstrakčiai darydama nuorodą į minėtą nuostatą, kaip neva patvirtinančią registrų centro veiksmų neteisėtumą.
10. Pažymėjo, kad ji neturi pagrindo vertinti jai pateiktų duomenų apie nekilnojamą turtą teisėtumo. Todėl ieškovės patikslinto ieškinio teiginiai dėl klaidų taisymo procedūros neturi jokio teisinio pagrindo, nes, pirma, turi būti kreipiamasi į registro tvarkytoją, kuris turėtų priimti atitinkamą sprendimą, skundžiamą teisės aktų nustatyta tvarka, antra, nagrinėjama situacija neatitinka teisiniu reguliavimu ir teismų praktika nustatytų klaidų taisymo procedūros pagrindų ir ribų, trečia, nagrinėjamu atveju Nekilnojamo turto registrų duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu jie įrašyti.
Žemesnės instancijos teismas
11. Teismo posėdyje ieškovės atstovas ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad 2007 m. spalio 25 d. vienašalis sandoris duotas, nes tuo metu galiojantys teisės aktai nenumatė galimybės rengti projektą be bendraturčio sutikimo, tačiau jis buvo duotas su sąlyga, kad bus išlaikyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, tuo tarpu pagal patvirtintą projektą minėta tvarka keičiama neišlaikant proporcijų. Pagal atsakovo P. D. parengtą projektą nelieka bendros ribos su kitu ieškovei priklausančiu žemės sklypu, todėl negalima tų sklypų apjungti. Ieškovės atstovas taip pat pažymėjo, kad tvirtinant projektą buvo padarytas procedūrinis pažeidimas, nes jis patvirtintas neišnagrinėjus V. R. pretenzijos. Pažymėjo, kad O. R. 2017 m. spalio 25 d. sutikimo dėl žemės sklypo atidalijimo nedavė.
12. Teismo posėdyje atsakovas P. D. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad yra praleisti terminai teisėms ginti. Paaiškino, kad trečiasis asmuo V. R. niekada neprieštaravo dėl žemės sklypo atidalijimo į 4 sklypus, vėliau norėjo pakeisti formą, kad jo turimi žemės sklypai turėtų bendrą ribą, tačiau patraukus tašką trečiojo asmens norimu būdu atsakovas negalėtų prieiti prie savo sklypų.
13. Teismo posėdyje atsakovės NŽT atstovas prašė ieškinį atmesti. Pažymėjo, kad ši byla iškelta tuo pagrindu, jog priimant administracinius aktus nebuvo ieškovės sutikimo. Atsižvelgiant į tai, kad pagal registro duomenis ieškovė nebuvo žemės sklypo bendrasavininkė, jos pritarimo nereikėjo. Vilniaus apygardos teismas anksčiau nagrinėtoje byloje pagal ieškovės ir trečiojo asmens ieškinį dėl atidalijimo atmetė šiame teismo posėdyje trečiojo asmens išsakytus argumentus dėl taško patraukimo nurodydamas, kad tokiu būdu suformuojant sklypą P. D. neturės priėjimo prie suformuotų sklypų.
Atsiliepimas
14. Teismo posėdyje atsakovės VĮ „Registrų centras“ atstovė palaikė atsiliepime išsakytus argumentus, prašė ieškinį atmesti.
Šalies argumentai
15. Teismo posėdyje trečiasis asmuo V. R. su ieškiniu sutiko, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad sudarant pirkimo – pardavimo sutartį P. D. turėjo teisę rengti projektą. Notarinis sutikimas buvo duotas, kad projektas būtų parengtas pagal naudojimosi tvarką. Paaiškino, kad jis turi daugiau žinių ir galimybių parengti projektą, nes 16 metų vadovauja įmonei, kuri užsiima geodezinių matavimų ir žemėtvarkos darbais. Trečiasis asmuo nurodė, kad nesutinka su patvirtintu žemės sklypo pertvarkymu, nes pagal naudojimosi tvarką buvo nustatyta, kad ties trečiajam asmeniui priklausančiais žemės sklypais bendra riba su ginčo sklypo buvo 32,39 m, o kitame gale sklypo plotis buvo 27,39 m. Po pertvarkymo projekto patvirtinimo ta dalis, kuri ribojosi su trečiajam asmeniui priklausiusiais žemės sklypais taip ir liko 32,39 m, o kita dalis praplatėjo iki 40 m. Tokiu būdu buvo neišlaikyta proporcija, patrauktas tik vienas taškas, o vadovaujantis naudojimosi tvarka, abi kraštinės turėjo pasitraukti. Trečiasis asmuo paaiškino, kad šiuo metu šalia ginčo sklypo turi tik vieną sklypą ir pagal padalijimą naujai suformuotas sklypas nesiriboja su trečiajam asmeniui priklausančiu kitu sklypu, trūksta apie 1 metro. Minėtą sklypą trečiasis asmuo nori sujungti ginčo žemės sklypo dalimi dėl ūkininko. Jei kita kraštinė būtų 37 m ar 38 m ilgio, jie ribotųsi apie 6 m.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
16. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. kovo 24 d. sprendimu ieškinį atmetė.
17. Teismas nurodė, kad žemės sklypo dalį ieškovė ir trečiasis asmuo V. R. įgijo bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Iš VĮ „Registrų centras“ išrašo matyti, jog nuosavybės teisės į žemės sklypą iki ginčijamo įsakymo priėmimo buvo registruotos tik trečiojo asmens V. R. vardu. Taigi, nepaisant to, kad ieškovė ginčijamo įsakymo priėmimo metu buvo žemės sklypo dalies savininkė, šios teisės jai neišviešinus įstatymo nustatyta tvarka nėra pagrindo teigti, jog 2018 m. kovo 1 d. priimant įsakymą dėl projekto patvirtinimo be ieškovės pritarimo buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai ir dėl to yra pagrįsta naikinti administracinį aktą. Institucija nagrinėjamu atveju neturėjo pareigos domėtis, ar trečiasis asmuo V. R. žemės sklypą yra įgijęs ir valdo bendrosios jungtinės nuosavybės, ar asmenine teise. Šioje byloje neturi reikšmės aplinkybė, jog NŽT atstovė dalyvavo Trakų rajono byloje, kurioje ieškovė ir trečiasis asmuo buvo pareiškę ieškinį dėl žemės sklypo atidalijimo, nes ginčijamo įsakymo priėmimo metu duomenys apie nuosavybės teisės pobūdį (jungtinė ar asmeninė) galėjo būti pasikeitę (pvz. nutraukus santuoką ar kitu pagrindu).
18. Teismo posėdyje tiek ieškovės atstovas, tiek trečiasis asmuo paaiškino, kad buvo pateikę pretenziją dėl P. D. iniciatyva parengto projekto, iš ko darytina išvada, kad apie projekto rengimą jie žinojo. Aplinkybė, kad P. D. inicijavo žemės sklypo pertvarkymo procedūras, ieškovei ir jos sutuoktiniui buvo žinoma ir iš Trakų rajono apylinkės teismo bylos. Teismo posėdyje trečiasis asmuo V. R. paaiškino, kad jis jau beveik 15 metų vadovauja įmonei, užsiimančiai žemės sklypų formavimo, geodezinių matavimų darbų atlikimu, taigi, tiek ieškovei, tiek jos sutuoktiniui buvo gerai žinomos žemės sklypo pertvarkymo procedūros bei galimos nuosavybės fakto neišviešinimo pasekmės. Tačiau faktas dėl ieškovės nuosavybės teisių buvo išviešintas tik 2018 m. balandžio 16 d. Ieškovei neišviešinus aplinkybės dėl turto turėjimo jungtinės nuosavybės teise, nepagrįsta teigti, kad skundžiamo akto priėmimas be jos pritarimo pažeidė teisės aktų reikalavimus. Įrodymų, kad ieškovė šioje byloje būtų įgaliota teikti reikalavimą savo sutuoktinio vardu, nepateikta.
Šalies argumentai
19. Teismas, vertindamas 2007 m. spalio 25 d. pareiškimo turinį, pažymėjo, kad pareiškime V. R. nurodė sutinkantis, jog P. D. atidalintų jam priklausančias dalis 1,65 ha ginčo žemės sklypo bet kokiomis sąlygomis į atskirus žemės sklypus bei nurodė, kad jokių pretenzijų dėl aukščiau nurodyto P. D. žemės sklypo dalių atidalinimo į atskirus žemės sklypus bet kokiomis sąlygomis neturi ir ateityje nereikš. Taigi, pareiškime nėra nurodyta, jog žemės sklypas turi būti atidalijamas tik pagal naudojimosi juo tvarką. Teismo vertinimu, trečiasis asmuo V. R. pasirašydamas pareiškimą turėjo ir galėjo suprasti, jog sklypo pardavėjui duodamas besąlyginis sutikimas atidalinti jam priklausančias dalis reiškia ir trečiajam asmeniui, ir jo sutuoktinei priklausančių dalių atidalijimą. Kaip paaiškino teismo posėdyje atsakovas P. D. bei nepaneigė ieškovė ir trečiasis asmuo, 2007 m. spalio 25 d. sandorio sudarymo metu atsakovas P. D. turėjo ketinimą atidalinti žemės sklypą į keturias dalis bei trečiojo asmens (žemės sklypo dalies pirkėjo) sutikimas buvo būtinas, kad nebūtų užkirstas kelias tokius ketinimus įgyvendinti. Nei ieškovė, nei trečiasis asmuo nepateikė įrodymų, kad žemės sklypo padalijimas pagal atsakovo P. D. projektą iš esmės neatitinka žemės sklypo naudojimosi tvarkos.
Žemesnės instancijos teismas
20. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.96 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad sandoriai, sudaryti be kito sutuoktinio sutikimo ir vėliau jo nepatvirtinti, gali būti nuginčyti pagal sutikimo nedavusio sutuoktinio ieškinį per vienerius metus nuo tos dienos, kai jis sužinojo apie tokį sandorį, jeigu įrodoma, kad kita sandorio šalis buvo nesąžininga. Byloje nėra duomenų, jog ieškovė būtų davusi sutikimą trečiajam asmeniui pasirašyti 2017 m. spalio 25 d. pareiškimą, tačiau ji minėto sandorio neginčijo. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad 2007 m. spalio 25 d. pareiškimas buvo duotas sudarant pirkimo – pardavimo sutartį, todėl jis laikytinas susijusiu su pirkimo – pardavimo sutartimi, o tai reiškia sukuriančiu vienodas teisines pasekmes tiek pirkimo sutartį pasirašiusiam V. R., įgijusiam žemės sklypą abiejų sutuoktinių vardu, tiek jo sutuoktinei ieškovei.
21. Teismas pažymėjo, kad nors ieškovė ieškinį grindė aplinkybe, kad apie žemės sklypo pertvarkymą ji ir sutuoktinis nebuvo informuoti bei nebuvo gauti jų sutikimai dėl žemės sklypo pertvarkymo atsakovo pageidautu būdu, dėl ko buvo pažeistos žemės įstatymo bei poįstatyminių aktų nuostatos, byloje esančių įrodymų visuma nesudaro pagrindo konstatuoti, kad tvirtinant ginčijamą įsakymą buvo pažeistos ieškovės kaip žemės sklypo bendrasavininkės teisės. Bylos duomenys nesuponuoja išvados, jog žemės sklypo atidalijimas pagal ginčijamu įsakymu patvirtintą projektą pažeidžia bendraturčių interesų derinimo principus.
22. Teismas nurodė, jog vien aplinkybė, kad atlikus kadastrinius matavimus pasikeitė žemės sklypo plotas, nepanaikina 2007 m. spalio 25 d. pareiškimo teisinių pasekmių žemės sklypo bendraturčiams, juolab, kad 2007 m. spalio 25 d. pirkimo – pardavimo sutartyje trečiasis asmuo V. R. patvirtino, kad jam žinoma, jog atlikus kadastrinius matavimus sklypo plotas gali keistis. Darytina išvada, kad ieškovė neįrodė, jog skundžiamas 2018 m. kovo 1 d. įsakymas, kuriuo patvirtintas žemės sklypo atidalijimo projektas, iš esmės pažeidė žemės sklypo bendraturčių teisių ir interesų pusiausvyrą, todėl reikalavimas dėl jo panaikinimo netenkintas. Be to, aplinkybę, kad nebuvo informuota apie matavimus, turėjo įrodyti ieškovė. Ieškovė ieškinyje jokių argumentų dėl pagal patvirtintą projektą suformuotų žemės sklypų kadastrinių matavimų neteisėtumo nenurodė bei neįrodė, todėl nėra pagrindo naikinti 2018 m. rugsėjo 29 d. NŽT sprendimą.
23. Teismo vertinimu, bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė turėjo profesionalų atstovą, jos sutuoktinis ilgą laiką vadovauja įmonei, kuri užsiima geodezinių matavimų ir žemėtvarkos darbais, šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad nuo 2019 m. balandžio mėnesio ieškovė galėjo savo teisės įgyvendinti operatyviai bei per įstatymo nustatytą terminą pateikti skundą dėl sprendimo panaikinimo, tačiau to nepadarė vien dėl nuo ieškovės priklausančių aplinkybių. Pripažinus, kad nėra pagrindo naikinti 2018 m. rugsėjo 29 d. sprendimą, atmestinas išvestinis reikalavimas dėl teisinės registracijos panaikinimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
24. 2021 m. balandžio 26 d. byloje gautas ieškovės apeliacinis skundas, kuriuo ieškovė teismo prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. kovo 24 d. sprendimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, perduodant ją nagrinėti pagal išimtinį teismingumą Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teismui bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
25. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
25.1. Ši civilinė byla buvo antrą kartą išnagrinėta Vilniaus rajono rūmų teisme, pažeidžiant teritorinio teismingumo taisyklę, ir antrą kartą teismui neatskleidžiant civilinės bylos esmės, kas sudaro pagrindą naikinti sprendimą dėl absoliučių negaliojimo pagrindų bei bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Ieškovė skundžiamą sprendimą vertina kaip Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d. nuostatos pažeidimą. Motyvuojamoje teismo sprendimo dalyje nėra pasisakyta nei dėl bendraturčių sandorio (valios) dėl žemės sklypo padalijimo nebuvimo fakto, nei dėl šio fakto reikšmės, nei dėl paminėtų teisės normų (Žemės įstatymo 30 str. 3 d. CK 4.47, 4.75, 4.80, 4.93 straipsnių), kurių pažeidimas yra akivaizdus ir kurias šioje byloje įvardijo pati ieškovė.
25.2. Vilniaus rajono rūmai šioje byloje jau antrą kartą neatsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to bylą išsprendė neteisingai. Nagrinėdamas ginčą dėl nurodyto nuosavybės teisės pažeidimo – disponavimu žemės sklypu nesant daikto savininko valios ir imperatyvių teisės normų ir pamatinių daiktinės teisės principų pažeidimo, bylą išnagrinėjo aiškindamasis tik atsakovo sprendimais pažeistų procedūrinių normų projektų rengimo tvarką, kadastro duomenų nustatymo taisykles) aspektu. Tačiau dėl pareikšto ieškinio pagrindo ir su tuo susijusių teisės normų pažeidimo, t.y. kad NŽT nesant daikto savininko valios negali nuspręsti kaip bus padalintas žemės sklypas ir savo administraciniu aktu nuspręsti dėl privataus žemės sklypo, teismas iš viso nepasisakė.
25.3. NŽT 2019 m. gegužės 8 d. raštu Nr. 1SS-877-(8.5) pripažino, kad jos teritorinis skyrius rengdamas žemės sklypo formavimo projektą pažeidė teisės aktų nuostatas, tačiau nurodė, kad ginčijamo sprendimo pagrindu įregistravus P. D. nuosavybės teises į naujus žemės sklypus, atsakovas savo priimtų neteisėtų administracinių aktų pakeisti negali. Apeliantė pažymi, jog žemės sklypo pertvarkymo projekto turinys jai nebuvo žinomas. Atsakovė visą laiką turėjo minėtą projektą, jo dalimi buvo ir ieškovės sutuoktinio V. R. 2013 m. birželio 10 d. pretenzija. Taigi, nors atsakovė neigia, tačiau minėti įrodymai patvirtina, kad tiek tvirtindama žemės sklypo formavimo projektą, tiek padalindama bendrą žemės sklypą NŽT žinojo, kad žemės sklypo bendraturčiai su tuo nesutinka. NŽT tai žinojo ir dėl to, kad ji dalyvavo trečiuoju asmeniu Trakų rajono apylinkės teismo civilinėje byloje, kuri, anot pirmosios instancijos teismo sprendimo, šioje byloje turi prejudicinę reikšmę. Iš V. R. nuoseklių rašytinių ir žodinių paaiškinimų, kuriuos pažeisdamas trečiojo asmens procesines teises bei rungimosi principą, teismas atsisakė priimti, matyti, jog šioje byloje buvo aiški tiek V. R. 2007 m. spalio 25 d. vienašalio sandorio priežastis, tikslas ir valia, tiek aplinkybė, kad atsakovė ginčijamus sprendimus priėmė žinodama, kad ieškovė ir jos sutuoktinis nesutinka su tokiu žemės sklypo padalijimu. Tačiau pirmosios instancijos teismas pažeisdamas įrodymų vertinimą reglamentuojančias normas, šių V. R. nurodytų aplinkybių nepasisakė ir jų nevertino.
Žemesnės instancijos teismas
25.4. Pirmosios instancijos teismas savo sprendime konstatavo, jog Trakų rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-171-272/2014 nustatyti faktai turi prejudicinę reikšmę ir jais rėmėsi. Tačiau apeliantės vertinimu, faktai, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas nėra prejudiciniai, o tik kitoje byloje teismo padarytos subjektyvios išvados apie visiškai kito sklypo pertvarkymo projekto sprendinius. Tuo tarpu teismas nesirėmė faktais, kurie iš tiesų minėtoje byloje nustatyti ir turi prejudicinę reikšmę šiai bylai bei paneigia, kad atsakovai projekto tvirtinimo metu neva nežinojo, kad ieškovė yra žemės sklypo bendraturtė, jog atsakovas tvirtinti projektą galėjo dėl to, kad V. R. neva sutiko su projekto sprendiniais.
25.5. Apeliantė pažymi, jog byloje nėra ginčo, kad ieškovė buvo žemės sklypo bendrasavininke nuo 2007 m. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovai šį faktą žinojo. Taigi, pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybė, kad šis faktas nebuvo išviešintas, nereikšminga. Be to sprendimo priėmimo metu ieškovės nuosavybės teisės jau buvo išviešintos Nekilnojamojo turto registre, tačiau šis faktas nei atsakovui, nei teismui jokios įtakos vis tiek neturėjo.
Šalies argumentai
25.6. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog šiuo atveju 2007 m. spalio 25 d. ieškovės duoto sutikimo dėl žemės sklypo pertvarkymo pakako ir papildomo pritarimo nereikėjo. Teismas tokias išvadas padarė ignoruodamas ieškovės sutuoktinio nurodytas aplinkybes ir valią dėl šio sutikimo išdavimo priežasčių. Teismo nagrinėtose teisės aktų normose yra kalbama apie bendraturčio pritarimą jau parengto projekto sprendiniams, tuo tarpu minėtas sutikimas yra išduotas dar nesant jokio projekto ir jokių sprendinių. Taigi, net jeigu trečiasis asmuo nebūtų pareiškęs pretenzijų minėto projekto sprendiniams, šis sutikimas negali pakeisti teismo komentuojamo akto nustatyto reikalavimo, kad ant projekto sprendinių turi pasirašyti žemės sklypo savininkas. Teismas žemės sklypo bendraturčių valios suderinimą ir reikalavimą, jog disponavimas nekilnojamuoju daiktu gali būti tik sudarant notarines sutartis, vertina tik kaip formalios procedūros pažeidimą, nors tai yra imperatyvios teisės normos.
25.7. Kadangi ieškovė dėl šioje byloje skundžiamų atsakovų sprendimų pirmiausia kreipėsi į administracinį teismą, Vilniaus apygardos administracinis teismas nutartimi pareiškėjos skundą išsprendė bei pripažino, kad pareiškėja Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyto skundo padavimo termino nepraleido. Taigi, šiuo atveju pirmosios instancijos teismui nebuvo teisinio pagrindo taikyti ABTĮ 29 str. 1 d. nuostatas.
Žemesnės instancijos teismas
2. 2021 m. gegužės 18 d. gautas atsakovės VĮ „Registrų centras“ atsiliepimas į apeliacinį skundą, kuriuo atsakovė prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
3. Atsiliepimas į apeliacinį skundą motyvuojamas šiais argumentais:
27.1. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti apie netinkamą bylos nagrinėjimą tariamai pažeidus teismingumo taisykles, kadangi byla išnagrinėta Vilniaus regiono apylinkės teismo, kuris tiek pagal Specialiosios teisėjų kolegijos nutartį, tiek pagal CPK nuostatas buvo tinkamas subjektas bylos nagrinėjimui, o aplinkybė, kad byla buvo nagrinėjama Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose, o ne Trakų rūmuose neprieštarauja galiojančiam reglamentavimui. Procesinių teisės normų pažeidimas, net jeigu toks ir būtų, yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla.
27.2. Absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas tik visiškas motyvų nebuvimas. Iš teismo sprendimo turi būti aišku, kad dėl pagrindinių bylos klausimų pasisakyta, tačiau teismo sprendimo pagrįstumas negali būti suprantamas kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną byloje iškeltą argumentą. Skundžiamas sprendimas šiuos reikalavimus visiškai atitinka.
27.3. Ieškovė nepagrįstai akcentuoja atsisakymo priimti trečiojo asmens V. R. rašytinius paaiškinimus faktą, laikydama tai sprendimo trūkumu, kadangi vykusiame teismo posėdyje V. R. dalyvavo ir turėjo visas galimybes savo poziciją išdėstyti žodžiu, ką ir padarė. Trečiasis asmuo procese (pradėtame dar 2019 m.) dalyvauja nuo jo pradžios, todėl tiek rašytinius paaiškinimus, tiek kitus papildomus dokumentus turėjo ir galėjo pateikti ne teismo posėdžio dieną. Apeliaciniame skunde dėstomi teiginiai apie tariamus vadovavimo procesui, rungimosi principų, teismo pareigos nustatyti esmines bylos aplinkybes ir kitus pažeidimus yra deklaratyvaus ir abstraktaus pobūdžio, kadangi sprendimo turinys vienareikšmiškai patvirtina nuoseklų ir išsamų teismo motyvavimą, faktinį ir teisinį priimto sprendimo pagrindimą.
27.4. 2007 m. spalio 25 d. V. R. surašė (parašas patvirtintas notariškai) pareiškimą (sutikimą), kuriame nurodoma, kad jis sutinka, jog atsakovas P. D. atidalintų jam priklausančias žemės sklypo dalis bet kokiomis sąlygomis į atskirus žemės sklypus. Pastebėtina, kad vienašaliai sandoriai, pareiškimai, sutikimai ir pan., kuriuose nenurodytas jų galiojimo terminas ir nėra atšaukti ar panaikinti, yra galiojantys.
27.5. Aplinkybė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė ieškovės skundą, taip pat nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, kad terminas nebuvo praleistas ir ieškovei nekyla su tuo susijusios pasekmės.
Atsiliepimas
4. 2021 m. gegužės 19 d. atsakovė NŽT pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti.
5. Atsiliepimas grindžiamas šiais motyvais:
29.1. Tai, kad teismas priėmė ieškovei nepalankų sprendimą, negali būti laikoma absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu. Pažymėtina, kad teismas tinkamai pritaikė procesines ir materialines teisės normas, išnagrinėjo visas faktines aplinkybes, visas išvadas pagrindė byloje nustatytomis aplinkybėmis ir teisės aktais, todėl laikytina, kad teismas tinkamai motyvavo teismo sprendimą, ir jo naikinti nėra teisinio pagrindo.
29.2. O. R. 2019 m. birželio 27 d. teikdama skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui neprašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Elektrėnų skyriaus vedėjo 2018 m. rugsėjo 21 d. sprendimo Nr. 51SK-289-(14.51.98.), kurio pagrindu buvo pertvarkytas ginčo žemės sklypas, nors apie tokį sprendimą jai buvo žinoma nuo 2019 m. gegužės 8 d. Reikalavimas panaikinti NŽT Elektrėnų skyriaus vedėjo 2018 m. rugsėjo 21 d. sprendimą Nr. 51SK-289-(14.51.98.) pirmą kartą reiškiamas tik 2020 m. kovo 20 d., t. y. praėjus daugiau nei 10 mėnesių, laikytina kad pareiškėja praleido minėto sprendimo apskundimo terminą.
29.3. Nepagrįstu laikytinas ir reikalavimas prijungti prie bylos medžiagos trečiojo asmens rašytinius įrodymus. Pažymėtina, kad byla teisme nagrinėjama nuo 2019 metų, trečiasis asmuo visas faktines bylos aplinkybes žinojo, buvo susipažinęs su visais byloje esančiais procesiniais dokumentais ir turėjo pakankamai ilgą laiką savo rašytiniams paaiškinimams pateikti per protingą terminą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
26. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar jų nėra.
27. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnio nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tinkamas skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso tvarka.
28. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. kovo 24 d. sprendimo, kuriuo teismas atmetė ieškovės ieškinį dėl NŽT Elektrėnų skyriaus 2018 m. kovo 1 d. įsakymo, NŽT Elektrėnų skyriaus 2018 m. rugsėjo 21 d. sprendimo panaikinimo bei šių administracinių aktų pagrindu atliktos žemės sklypų teisinės registracijos panaikinimo, teisėtumo įvertinimas.
29. Bylos medžiaga nustatyta, kad trečiasis asmuo V. R. 2007 m. spalio 25 d. pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu nusipirko iš P. D. 30/165 dalis Žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Sandorio sudarymo metu šio Žemės sklypo plotas pagal preliminarius matavimus buvo 1,65 ha. Pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo metu buvo nustatyta Žemės sklypo naudojimosi tvarka pagal preliminarų žemės sklypo matavimo planą, V. R. naudojimui paskiriant 30/165 dalių (3 000 m²) naudojimosi tvarkoje pažymėtų indeksu „A“, o P. D. priklausančios 135/165 dalys pažymėtos indeksu „B“. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovės sutuoktinis V. R. 2007 m. spalio 15 d. pasirašė pareiškimą, patvirtintą notarės, kuriame nurodė sutinkantis, jog P. D. atidalintų jam priklausančias dalis 1,65 ha ginčo Žemės sklypo bet kokiomis sąlygomis į atskirus žemės sklypus bei nurodė, kad jokių pretenzijų dėl aukščiau nurodyto P. D. žemės sklypo dalių atidalinimo į atskirus žemės sklypus bet kokiomis sąlygomis neturi ir ateityje nereikš. Atlikus Žemės sklypo tiksliuosius kadastrinius matavimus bendras žemės sklypo plotas padidėjo iki 2,0008 ha, todėl žemės sklypo bendrasavininkai buvo įpareigoti kompensuoti pinigais valstybei atitinkamų žemės sklypo dalių vertes.
30. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. kovo 19 d. sprendimu panaikino Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 30 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą: atmetė ieškovų V. R. ir O. R. ieškinį atsakovui P. D. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, pagal UAB „Geovisata“ parengtą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą (ieškovės ir trečiojo asmens siūlytas ginčo sklypo atidalijimo būdas).
31. NŽT Elektrėnų skyriaus vedėjo 2018 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 51FPĮ-30-(14.51.112.) „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ buvo patvirtintas žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektas, t.y. atsakovo P. D. iniciatyva parengtas UAB „Geodeziniai matavimai“ matininko R. P.. Minėto įsakymo pagrindu, atlikus kadastrinius matavimus NŽT Elektrėnų skyriaus 2018 m. rugsėjo 21 d. sprendimu Nr. 51SK-289-(14.51.98.) buvo nuspręsta pertvarkyti Žemės sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) padalijimo būdu į keturis žemės sklypus: V. R. Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,3638 ha; P. D. (duomenys neskelbtini), plotas 0,5400 ha, P. D. Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,5270 ha, P. D. Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,5700 ha ir patvirtinti žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis pagal R. P. 2018 m. kovo 27 d. parengtas žemės sklypų kadastro duomenų bylas. VĮ „Registrų centras“ išrašai patvirtina, kad iki 2018 m. balandžio 15 d. Žemės sklypo dalis buvo registruota tik ieškovės sutuoktino V. R. vardu. Nuo 2018 m. balandžio 16 d. ieškovės ir trečiojo asmens V. R. vardu 2007 m. spalio 25 d. pirkimo – pardavimo sutarties, 2013 m. sausio 30 d. NŽT įsakymo bei 2013 m. sausio 31 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimo pagrindu registruotos nuosavybės teisės į 3638/20008 dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovo P. D. vardu 1999 m. spalio 5 d. Apskrities viršininko sprendimo, 2013 m. sausio 30 d. NŽT įsakymo bei 2013 m. sausio 31 d. NŽT sprendimo, 2019 m. rugsėjo 21 d. NŽT sprendimo pagrindu registruotos nuosavybės teisės į žemės sklypus, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini). Minėti daiktai gauti padalijus daiktą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (ginčo Žemės sklypas šioje byloje) bei suformuoti atlikus kadastrinius matavimus. Įrašai galioja nuo 2019 m. sausio 31 d.
32. Ieškovė ieškiniu prašė panaikinti NŽT Elektrėnų skyriaus 2018 m. kovo 1 d. įsakymą Nr. 51FPĮ-30-(14.51.112.) „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“, taip pat panaikinti NŽT Elektrėnų skyriaus vedėjo 2018 m. rugsėjo 21 d. sprendimą Nr. 51SK-289-(14.51.98.) bei šių sprendimų pagrindu suformuotų žemės sklypų teisinę registraciją.
33. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį atmetė konstatavęs, jog nepaisant to, kad ieškovė ginčijamo įsakymo priėmimo metu buvo Žemės sklypo dalies savininkė, šios teisės jai neišviešinus įstatymo nustatyta tvarka, nėra pagrindo teigti, jog 2018 m. kovo 1 d. priimant įsakymą dėl projekto patvirtinimo be ieškovės pritarimo buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai ir dėl to yra pagrįsta naikinti administracinį aktą. Pažymėjo, jog nors ieškovė ieškinį grindė aplinkybe, kad apie Žemės sklypo pertvarkymą ji ir sutuoktinis nebuvo informuoti bei nebuvo gauti jų sutikimai dėl Žemės sklypo pertvarkymo atsakovo pageidautu būdu, dėl ko buvo pažeistos Žemės įstatymo bei poįstatyminių aktų nuostatos, byloje esančių įrodymų visuma, o būtent 2007 m. spalio 25 d. V. R. pareiškimas, kad jis sutinka su žemės sklypo pertvarkymu bet kokiomis sąlygomis, Vilniaus apygardos teismas 2015 m. kovo 19 d. nutartyje prejudicinę reikšmę šiai bylai turinčios išvados dėl Žemės sklypo atidalijimo, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad tvirtinant ginčijamą įsakymą buvo pažeistos ieškovės kaip žemės sklypo bendrasavininkės teisės. Pasisakydamas dėl reikalavimo panaikinti 2018 m. rugsėjo 29 d. sprendimą bei daiktinių teisių įregistravimo, pirmosios instancijos teismas atmetė kaip ginčui neaktualius ieškovės argumentus, jog nebuvo sudaryta sutartis dėl žemės sklypo atsidalijimo, bei argumentus, kad pasibaigus nuosavybės teisės atkūrimui nuosavybės teisės negali būti įgyjamos administracinio akto pagrindu, taip pat konstatavo, jog reikalavimas dėl administracinio akto panaikinimo pateiktas praleidus įstatymo nustatytą 1 mėnesio terminą.
34. Apeliaciniu skundu ieškovė skundžiamą sprendimą prašo panaikinti dėl absoliučių negaliojimo pagrindų, kadangi pirmosios instancijos teismas pažeisdamas įrodymų vertinimą reglamentuojančias normas, netinkamai vertino byloje esančių įrodymų visumą, neatsižvelgė į trečiojo asmens nurodytas aplinkybes, nepasisakė dėl esminių ieškovės nuosavybės teisių pažeidimų, kuomet tvirtindama žemės sklypo formavimo projektą, tiek padalindama bendrą žemės sklypą NŽT žinojo, kad žemės sklypo bendraturčiai su tuo nesutinka, todėl sprendimas priimtas neatskleidus bylos esmės ir pažeidžiant teritorinio teismingumo taisykles.
Dėl teritorinio teismingumo
35. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad skundžiamas sprendimas naikintinas dėl CPK 329 str. 2 dalies 1 punkte absoliutaus negaliojimo pagrindo. Šį absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą apeliantė grindžia ieškinio teismingumu Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams, o ne Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams.
36. Dėl šių argumentų pirmiausia pažymėtina, kad tik bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisyklių pažeidimas sudaro absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą (CPK 329 str.. 2 d. 6 p.), o teritorinio teismingumo taisyklės pažeidimas nereiškia, kad byla buvo išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo. Pažymėtina ir tai, kad pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktą, teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ieškinys neteismingas tam teismui. Pagal CPK 34 straipsnio 1 dalį, teismas, laikydamasis teismingumo taisyklių, priimtą bylą turi išspręsti iš esmės. Pagal to paties straipsnio 2 dalies 4 punktą, teismas nutartimi perduoda bylą nagrinėti kitam teismui, jeigu, iškėlus bylą tame teisme, paaiškėja, kad ji buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles. Minėtų procesinių teisės normų pažeidimas, net jeigu toks ir būtų konstatuotas, nesudarytų pagrindo teigti, kad dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Todėl tai nėra pagrindas panaikinti skundžiamą sprendimą (CPK 329 str. 1 d.). Teisėjų kolegija be kita ko pažymi, jog šią bylą nagrinėjant apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gruodžio 3 d. nutartyje c.b. Nr. 2A-1819-640/2020, panaikindamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, pasisakė dėl ieškovės teiginių, susijusių su šios bylos teritoriniu teismingumu ir ieškovės prašymo perduoti bylą nagrinėti bylą Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teismui. Minėtoje nutartyje apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog šis reikalavimas yra nepagrįstas, kadangi byla pagal 2020 m. vasario 13 d. Specialiosios teisėjų kolegijos nutartį buvo perduota nagrinėti Vilniaus regiono apylinkės teismui. Vilniaus regiono apylinkės teismas buvo įsteigtas priėmus LR Apylinkių teismų įsteigimo Nr. I-2375 pakeitimo įstatymo Nr.XII-2476 pakeitimo įstatymą, pagal kurio 1 straipsnį Vilniaus regiono apylinkės teismą sudaro Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmai, Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmai, Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai, Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai, Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai; šio teismo buveinė yra Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose. Taip pat minėto įstatymo 2 straipsnyje nurodyta, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo veiklos teritorija apima Elektrėnų savivaldybės teritoriją, Šalčininkų rajono savivaldybės teritoriją, Širvintų rajono savivaldybės teritoriją, Švenčionių rajono savivaldybės teritoriją, Trakų rajono savivaldybės teritoriją, Ukmergės rajono savivaldybės teritoriją ir Vilniaus rajono savivaldybės teritoriją. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą nepažeidė proceso normų, reglamentuojančių teismingumą, ir nepadarė CPK 329 straipsnyje nurodyto 2 dalies 6 punkto pažeidimo.
37. Teisėjų kolegijos vertinimu, pakartotinai keliami argumentai dėl teismingumo yra nepagrįsti, todėl atmestini.
Dėl neatskleistos bylos esmės
38. Apeliantė kitu skundo argumentu nurodo tai, jog nagrinėjamu atveju buvo neatskleista civilinės bylose esmė, kadangi teismas nepasisakė dėl nei dėl bendraturčių sandorio (valios) dėl žemės sklypo padalijimo nebuvimo fakto, nei dėl šio fakto reikšmės, nei dėl ieškovės ieškinyje įvardytų teisės normų (Žemės įstatymo 30 str. 3 d. CK 4.47, 4.75, 4.80, 4.93 straipsnių) pažeidimo.
39. CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje esančius įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Konstatuodamas, kad neatskleista bylos esmė, teismas turi nurodyti, kokie svarbiausi teisiniai ar faktiniai klausimai yra nagrinėjamos bylos esmė, ir motyvuoti, kad šių aplinkybių nustatymas negalimas apeliacinės instancijos teisme dėl to, kad reikia surinkti didelės apimties naujų įrodymų. Neišsamus ar nepakankamas bylos aplinkybių tyrimas pirmosios instancijos teisme gali būti vertinamas kaip proceso pažeidimas, sudarantis pagrindą panaikinti ar pakeisti teismo sprendimą, bet jis nėra pakankamas perduoti ginčą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, jeigu tai įmanoma padaryti apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-179-469/2016).
40. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą bei skundžiamo sprendimo turinį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas atskleidė esmines bylos faktines aplinkybes, tinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, šalių ginčo pobūdį ir esmę bei savo išvadas pagrindė visapusiškai ištyręs byloje pateiktus įrodymus. Atkreiptinas apeliantės dėmesys, jog vien tai, kad teismas išsamiai nepasisakė dėl kiekvienos ieškovės įvardytos teisės normos, kuri jos nuomone aktuali nagrinėjamam ginčui ar kiekvieno nurodyto argumento, kuris nėra susiję su nagrinėjamos bylos dalyku ir ieškinio ribomis, neturi būti pripažįstama kaip civilinės bylos esmės neatskleidimas ar nemotyvuoto sprendimo priėmimas. Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškovės suformuluoto ieškinio ribas bei byloje nustatytas faktines aplinkybes, įvertino skundžiamų atsakovės priimtų administracinių aktų atitiktį Žemės įstatymo 40 straipsnio 7 d., Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 nuostatoms, Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 str. įtvirtintoms skundžiamo teisės akto (ar jo dalis) panaikinimo sąlygoms. Priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas įvertino ginčijamą įsakymą ne tik formalių procedūrinių reikalavimų atitikties teisės aktams aspektu, bet taip pat įvertino ir pasisakė dėl skundžiamu įsakymu sukeltų materialiųjų teisinių padarinių, ieškovės ir jos sutuoktinio atžvilgiu. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ginčijamu įsakymu nebuvo pažeistos ieškovės kaip žemės sklypo bendrasavininkės teisės, nes bylos duomenys nesuponuoja išvados, jog Žemės sklypo atidalijimas pagal ginčijamu įsakymu patvirtintą projektą pažeidžia bendraturčių interesų derinimo principus. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, su tokia pirmosios instancijos teismo išvada pilnai sutinka ir konstatuoja, jog ieškovės apeliacinio skundo argumentai tokių pirmosios instancijos teismo išvadų nepaneigia.
Dėl įrodymų vertinimo
41. Apeliantės vertinimu, skundžiamas sprendimas naikintinas tuo pagrindu, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias normas, kadangi nevertino įrodymų patvirtinančių, kad ginčijami NŽT sprendimai priimti nesant ieškovės sutikimo, ieškovei nežinant tvirtinamo projekto sudėties. Pirmosios instancijos teismas, ieškovės įsitikinimu, taip pat nepagrįstai neatsižvelgė į byloje esančius įrodymus patvirtinančius, kad atsakovė priimdama ginčo sprendimus, žinojo, kad sklypo bendraturčiai tokiam atidalijimui nepritaria. Apeliantė taip pat įvardija, jos nuomone, pirmosios instancijos teismo padarytą procesinį pažeidimą atsisakius priimti trečiojo asmens rašytinius paaiškinimus ir nesirėmus jo nurodytomis 2007 m. spalio 25 d. sutikimo žemės sklypų atidalijimui išdavimo priežastims ir sudarymo aplinkybėmis.
42. Pažymėtina, jog kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019).
43. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias normas. Priešingai, iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, jog ieškovės ieškinio reikalavimų pagrįstumas įvertintas ir sprendimas paremtas visapusiška ir išsamia byloje pateiktų įrodymų, faktinių aplinkybių, prejudicinių faktų visumos analize. Apeliantė teigdama, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, iš esmės nenurodo, kokie įrodymai teismo buvo įvertinti pažeidžiant jų vertinimo taisykles ir kuo pasireiškė toks pažeidimas (įrodymų įrodomoji reikšmė, patikimumas, pakankamumas, leistinumas, prieštaringumas ar kt.), kokiais įrodymais teismas nepagrįstai rėmėsi arba kokius nepagrįstai atmetė ir kodėl, kokie byloje surinkti įrodymai, vadovaujantis įrodymų vertinimo taisyklėmis, teikė pagrindą teismui remtis tais įrodymais, kuriuos šis atmetė, ir nesiremti tais, kuriais teismas grindė savo išvadas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, apeliantė selektyviai pasirinkdama jai naudingas faktines bylos aplinkybes ar įrodymus, tiesiog pateikia savo nuomonę dėl jų, ir visiškai ignoruoja pirmosios instancijos teismo išvadas, kurios padarytos remiantis ne pavieniais įrodymais ar faktais, o byloje esančių įrodymų ir faktinių aplinkybių visuma. Pažymėtina, jog apeliantės siekis, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas, nesudaro pagrindo pripažinti pirmosios instancijos teismą pažeidus įrodymų vertinimą reglamentuojančias normas.
44. Apeliantės nuomone nėra reikšminga aplinkybė, kad ieškovės nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypą nebuvo registruotos viešajame registre, kadangi šį faktą iš anksčiau nagrinėtos bylos atsakovai žinojo. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog ieškinį ieškovė iš esmės grindė aplinkybe, jog ginčo įsakymas buvo priimtas pažeidžiant procedūrines normas, t.y. negavus jos sutikimo. CK 3.88 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai. Kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Nagrinėjamu atveju ieškovės nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypą nėra kvestionuojamos, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, būtent ieškovė nesiėmusi priemonių tinkamai išviešinti jai priklausančios nuosavybės fakto, prisiėmė dėl šios aplinkybės galimai kilsiančių pasekmių riziką. Teisėjų kolegija sutinka tiek su atsakovės, tiek su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog neatitinka protingumo principo, pareigos perkėlimas institucijai aiškintis ar duomenys įregistruoti viešajame registre atitinka faktinę situaciją, ar asmuo įregistruotas žemės sklypo savininku turtą yra įgijęs ir valdo bendrosios jungtinės nuosavybės, ar asmenine teise. Kaip pagrįstai atkreiptas dėmesys skundžiame sprendime, nors NŽT dalyvavo ankščiau nagrinėtoje civilinėje byloje, kurioje buvo sprendžiamas ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties žemės sklypo atidalijimo, tačiau ieškiniu ginčijamų sprendimų priėmimo metu, duomenys apie nuosavybės teisės pobūdį (jungtinė ar asmeninė nuosavybė) galėjo būti pasikeitę (pvz. nutraukus santuoką ar kitu pagrindu). Kita vertus pažymėtina ir tai, jog NŽT yra institucija, turinti skyrius atliekančius atskiras jiems priskirtas funkcijas, todėl vien ta aplinkybė, kad NŽT buvo įtraukta dalyvaujančių asmeniu tam tikroje byloje, savaime nereiškia, kad priimant ginčo sprendimus ji neturėjo vadovautis viešojo registro duomenimis. Akcentuotina tai, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis). Atsižvelgiant į išdėstytų argumentų visumą, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos pozicija, jog nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog ieškovei tinkamai neišviešinus nuosavybės teisių, skundžiamo akto priėmimas be ieškovės pritarimo, pažeidė teisės aktų reikalavimus.
45. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti trečiojo asmens paaiškinimus taip pat neturi įtakos sprendimo teisėtumui. Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas trečiojo asmens paaiškinimus išklausė teismo posėdžio metu ir juos įvertino kitų byloje esančių įrodymų kontekste. Apeliaciniame skunde ieškovė remdamasi trečiojo asmens paaiškinimais, pakartotinai pateikia savo nuomonę dėl 2007 m. spalio 25 d. sutikimo išdavimo priežasčių ir aplinkybių, trečiojo asmens valios išduodant minėtą sutikimą, tačiau pirmosios instancijos teismas šiuos argumentus įvertino ir argumentuotai atmetė. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog 2007 m. spalio 25 d. trečiojo asmens išduotas sutikimas, patvirtintas notarine tvarka yra galiojantis ir nenuginčytas. Šiuo dokumentu, trečiasis asmuo kaip žemės sklypo bendrasavininkis išreiškė valią, jog sutinka, kad ginčo sklypas į atskiras dalis būtų atidalintas bet kokiomis sąlygomis. Atkreiptinas dėmesys, jog minėtu sutikimu rėmėsi ir Vilniaus apygardos teismas 2015 m. kovo 19 d nutartyje civilinėje byloje, kurioje ieškovė ir jos sutuoktinis buvo pareiškę reikalavimą dėl ginčo žemės sklypo atidalijimo pagal jiems priimtinas sąlygas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog minėtoje byloje, kurioje be kita ko buvo vertinamas ir 2013 m. gegužės 28 d. UAB „UAB „Geodeziniai matavimai“ parengtas žemės sklypo atidalijimo projektas, teismo konstatuotos aplinkybės turi prejudicinę reikšmę šioje byloje. Minėtoje byloje Vilniaus apygardos teismas 2015 m. kovo 19 d nutartyje konstatavo, jog atsakovo iniciatyva parengtas projektas labiau atitinka ir sklypų projektavimo taisykles ir nepažeidžia ieškovų teisės atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės žemės sklypo dalį natūra. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog remiantis atsakovės NŽT į bylą pateiktais įrodymais, tiek ieškovė, tiek jos sutuoktinis buvo informuoti apie matavimus, į kuriuos neatvyko, jiems taip pat buvo įteiktos žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto kopijos ir žemės sklypo plano fragmento ištraukos ir per nurodytą terminą pastabų nebuvo pateikta. Taigi, nepagrįstais laikytini ieškovės dėstomi argumentai, jog nei ieškovei, nei jos sutuoktiniui nebuvo žinoma apie jokius atsakovo inicijuotus bendro žemės sklypo pertvarkymo projektus.
46. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, jog prioritetas turi būti teikiamas atidalijimui iš bendrosios dalinės nuosavybės, nes taip palengvinamas ir supaprastinamas savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimas ir išvengiama ginčų, galinčių kilti tarp bendraturčių. Atsižvelgdama į tai, sprendžiant dėl ieškovės reikalavimų pagrįstumo, teisėjų kolegija taip pat reikšmingu laiko ir tai, jog ieškovė ieškinį iš esmės grindė vien ta aplinkybe, kad nebuvo gautas jos sutikimas atidalinti žemės sklypą, tačiau nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme iš esmės net neįrodinėjo kokiu būdu dabartinis ginčo sklypo atidalijimas pažeidžia jos teises, taip pat neįvardija jokio kito visų žemės sklypo bendrasavininkių interesus užtikrinančio ir teisės aktų nuostatas atitinkančio žemės sklypo atidalijimo būdo.
47. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).
48. Atsižvelgiant į išdėstytų argumentų visumą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ginčui aktualias teisės normas ir visapusiškai įvertinęs byloje esančius įrodymų visumą priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
49. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.
50. Ieškovė pateikė įrodymus pagrindžiančius apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas, tačiau atmetus apeliacinį skundą šios išlaidos nepriteistinos. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys įrodymų dėl patirtų bylinėjimo išlaidų nepateikė (CPK 178 straipsnis).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Ieškovės O. R. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. kovo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.