Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. R. ir O. R. ieškinį atsakovui P. D., trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovai V. R. ir O. R. prašo: 1) atidalyti ieškovams priklausančią 3638/20008 dalį žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini). (toliau tekste – Žemės sklypas), iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakovu P. D. pagal UAB „Geovisata” parengtą žemės sklypų: kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą; 2) pripažinti ieškovų teisę be atsakovo P. D. sutikimo patvirtinti UAB „Geovisata” parengtą žemes sklypų: kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. 7914/0006:0116, formavimo ir pertvarkymo projektą bei atlikti, suderinti ir įregistruoti projektu suformuotų žemės sklypų kadastrinius matavimus.

Ieškovai nurodė, kad V. R. 2007-10-25 pirkimo - pardavimo sutartimi iš atsakovo nupirko 30/165 dalį 1,65 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo metu buvo nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka, pagal kurią V. R. nupirkta 30/165 žemės sklypo dalis žemes sklypo plane (naudojimosi tvarkoje) pažymėta indeksu „A”, o P. D. priklausanti 135/165 dalis žemes sklypo plane (naudojimosi tvarkoje) pažymėta indeksu „B”. Atlikus žemės sklypo tiksliuosius kadastrinius matavimus bendras žemės sklypo plotas padidėjo ir šiuo metu šalys yra 2,0008 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Ieškovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 3638/20008 žemes sklypo dalis, o atsakovui nuosavybės teise priklauso 16370/20008 žemės sklypo dalis. Ieškovai, siekdami atidalinti jiems priklausančią žemės sklypo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakovu, savo lėšomis parengė žemės sklypo ir greta esančių žemės sklypų: 0,29 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0,29 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą. Žemėtvarkos projektas parengtas atsižvelgiant į nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką, t.y. nauji žemes sklypai projektuojami ieškovams maksimaliai stengiantis išvengti bet kokio negatyvaus poveikio atsakovo teisėms ir teisėtiems interesams. Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau tekste – NŽT prie ŽŪM) 2013-07-09 teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akto Nr. TPA-(8.30)-2007 matyti, kad valstybinę žemėtvarkos projektų rengimo priežiūrą atliekanti institucija neturėjo pastabų parengtam projektui ir davė teigiama išvadą, tačiau žemėtvarkos projektas gali būti tvirtinamas tik atsakovui davus savo sutikimą ar teismo sprendimu nustačius, kad pagal tokį projektą turi būti vykdomas žemės sklypo pertvarkymas. Kadangi atsakovas neduoda sutikimo Žemės sklypo atidalijimui pagal ieškovų siūlomą projektą, ieškovai prašo teismo pripažinti jų teisę patvirtinti ir įgyvendinti minėtą projektą be atsakovo sutikimo bei atlikti Žemės sklypo atidalijimą pagal ieškovų pateikto projekto sprendinius. Nurodė, kad pagal ieškovų planą Žemės sklypo ribų taškai pasislenka ir ribos pailgėja vienodai, t.y. po 6 m, tuo tarpu pagal atsakovo pateiktą projektą pasislenka tik vienas taškas ir pailgėja viena riba, o tai neatitiktų faktinio naudojimo. Nurodė, kad atsakovo projektas yra netinkamai paruoštas, prieštarauja teisės aktams ir yra neįgyvendinamas, atsakovo projektas nėra perėjęs visų privalomų projekto rengimo ir derinimo stadijų, tuo tarpu ieškovų projektas yra paskutinėje stadijoje – patvirtinimo. Ieškovai kreipėsi į teismą, nes atsakovas ilgą laiką delsė parengti Žemės sklypo jam tinkantį atidalijimo projektą. Atsakovas jokių argumentų, kodėl nesutinka su ieškovų projektu, nepateikė, priešieškinio nepareiškė, todėl byloje nėra pagrindo vertinti atsakovo pateikto plano, nes tai peržengtų ieškinio reikalavimų ribas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Ieškovas V. R. ir atsakovas P. D. 2007-10-25 sudarė pirkimo - pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 30RS-4212, pagal kurią atsakovas pardavė ieškovui V. R. 30/165 dalis 1,65 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini). Šalys šia sutartimi taip pat susitarė dėl Žemės sklypo naudojimosi tvarkos, su kuria sutiko pasirašytinai, pagal kurią atsakovas naudosis žemės sklypo dalimi, UAB „Geovisata“ sudarytame Žemės sklypo plane pažymėta indeksu „B“ (13500 kv. m, taškai 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 3), o ieškovas V. R. – Žemės sklypo dalimi, UAB „Geovisata“ sudarytame Žemės sklypo plane pažymėta indeksu „A“ (3000 kv. m, taškai 1, 2, 3, 9, 1). Minėtos sutarties, kuri taip pat laikoma Žemės sklypo perdavimo-priėmimo aktu (sutarties 13 p.), 3.1 p. nurodyta, kad Žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus ir pirkėjui, t.y. ieškovui V. R., yra žinoma, kad atlikus Žemės sklypo kadastrinius matavimus Žemės sklypo plotas gali keistis, 3.2 p. nurodyta, kad Žemės sklype nustatytas kelio servitutas, 3.3 p. nurodyta, kad su nuomininku E. T. iki 2009-08-18 sudaryta Žemės sklypo dalies (0,5289 ha) nuomos sutartis (b.l. 14-16, 17).

Atlikus tikslius kadastrinius matavimus buvo patikslinti Žemės sklypo duomenys, t.y. kad žemės sklypo Nr. 412-3, jo adresas - (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo plotas 20008 kv. m, jame nustatytas kelio servitutas S1 (5619 kv. m) – užstatyta teritorija (kaip paaiškino teismo posėdyje šalys - asfaltuota aikštelė šalia pastato, pažymėto raidėmis MN). Tiek P. D., tiek V. R. pasirašė žemės sklypo plane, kad su paženklintomis vietovėje žemės sklypo ribomis, aprašytomis 2012-06-11 žemės sklypo paženklinimo-parodymo akte, ir nustatytu plotu sutinka (b.l. 78). Pažymėtina, kad iš 2013-02-18 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog tikslesnis Žemės sklypo adresas yra (duomenys neskelbtini), užstatyta teritorija – 0,5619 ha, nuo 2004-08-18 iki 2009-08-18 buvo sudaryta nuomos sutartis su E. T. dėl 0,5289 ha Žemės sklypo dalies (b.l. 74-75); pažymėtina, jog duomenų, kad ši nuomos sutartis būtų pratęsta ir šiuo metu galiojanti, į bylą nėra pateikta.

NŽT Elektrėnų skyriaus vedėjas 2013-01-30 įsakymu Nr. 51 VĮ-(14.51.2.)-70 „Dėl pil. P. D. ir V. R. žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotų skirtumo, viršijančio maksimalią leistiną (ribinę) paklaidą, kompensavimo“ (b.l. 84) nustatė, kad atlikus žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus, žemės sklypo plotų skirtumas viršija leistiną matavimo tikslumą ir įpareigojo P. D. kompensuoti pinigais valstybei žemės sklypo dalies (2870 kv. m) plotų skirtumo vertę 687,07 Lt, o V. R. kompensuoti pinigais valstybei žemės sklypo dalies (638 kv. m) plotų skirtumo vertę 152,73 Lt. Iš trečiojo asmens pateiktų procesinių dokumentų bei jo atstovės paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad tiek P. D., tiek V. R. minėtus įpareigojimus įvykdė.

Atsižvelgiant į tai, kad Žemės sklypo savininkai kompensavo pinigais valstybei Žemės sklypo plotų skirtumą, viršijantį leistiną matavimo tikslumą, NŽT Elektrėnų skyriaus vedėjo 2013-01-31 sprendimu Nr. 51SK-(14.51.98.)-44 (b.l. 83) buvo patvirtinti Žemės sklypo kadastro duomenys pagal UAB „Geodeziniai matavimai“ 2012-07-17 parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą ir nustatyta, kad ieškovui V. R. priklauso 3638/20008 dalys Žemės sklypo, o atsakovui P. D. - 16370/20008 dalys Žemės sklypo (b.l. 74-75).

Ieškovas, siekdamas atsidalinti jam priklausančią Žemės sklypo dalį bei ją sujungti su kitu jam priklausančiu žemės sklypu, NŽT pateikė prašymą (registracijos Nr. 51FP-107) išduoti leidimą rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą (b.l. 69). NŽT Elektrėnų skyrius (toliau tekste – Skyrius) 2013-02-27 išdavė leidimą Nr. 51L-(14.51.27.)-12 (b.l. 28) rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, numatant dviejuose Nekilnojamojo turto registre įregistruotose žemės sklypuose (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) atsidalinimą pagal bendrasavininkiams priklausančias dalis ir V. R. priklausančių dalių sujungimą su žemės sklypu kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nekeičiant jų pagrindinės žemės naudojimo paskirties bei pobūdžio (b.l. 19-49).

Skyrius UAB „Geodeziniai matavimai“ 2013-01-10 pateikė prašymą patikrinti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), projektinis Nr. 412-3, kadastro duomenų bylą. NŽT parengė 2013-07-09 Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. TPA-(8.30.)-2007 (b.l. 18), kuriame nurodė, kad patikrinimo išvada yra teigiama, dokumentą tvirtinti galima su pastaba, kad projektas galės būti tvirtinamas tik tada, kai visi žemės sklypo bendraturčiai su parengtu projektu sutiks (pasirašys sprendinių brėžinyje) arba kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį projektą turi būti vykdomas žemės sklypo pertvarkymas.

CK 4. 80 str. 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno bendraturčio teisė reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (CK 4. 80 str. 2 d.).

CK 1. 5 str. 1 d. reikalauja veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų reikalavimus civilinių teisinių santykių subjektus, įgyvendinančius savo teises ir atliekančias pareigas, o to paties straipsnio 4 dalis šiais principais vadovautis įpareigoja teismą, aiškinant ir taikant įstatymus. Minėtais principais būtina vadovautis bendraturčiams valdant, naudojant ir disponuojant nuosavybės teisės objektu (CK 4. 75 str. 1 d.) bei reikalaujant atidalyti iš bendrosios nuosavybės (CK 4. 80 str. 1 d.), o taip pat ir teismui, sprendžiant šį ginčą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Bendraturtis, siekdamas atidalyti jam tenkančią dalį, turi įrodyti, kodėl jo pasiūlytas variantas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis bendraturčių teisių ir teisėtų interesų.

Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 1 str. nustatyti bendri žemės santykius reguliuojantys principai: žemės santykiai reguliuojami taip, kad būtų sudarytos sąlygos tenkinti visuomenės, fizinių ir juridinių asmenų poreikius racionaliai naudoti žemę, vykdyti ūkinę veiklą išsaugant ir gerinant gamtinę aplinką, gamtos ir kultūros paveldą, apsaugoti žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teises.

Bendrieji žemės sklypo dalių paskirstymo principai yra faktinis naudojimas, racionalumas ir patogumas.

Ieškovai pareiškė reikalavimus, kuriais prašo: 1) atidalyti ieškovams priklausančią 3638/20008 dalį žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakovu P. D. pagal UAB „Geovisata” parengtą žemės sklypų: kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą; 2) pripažinti ieškovų teisę be atsakovo P. D. sutikimo patvirtinti UAB „Geovisata” parengtą žemes sklypų: kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą bei atlikti, suderinti ir įregistruoti projektu suformuotų žemės sklypų kadastrinius matavimus.

Ieškovai savo reikalavimus grindžia tuo, kad jų Žemės sklypo atidalijimo projektas parengtas pagal faktinę Žemės sklypu naudojimosi tvarką, dėl kurios šalys susitarė sudarydami 20007-10-25 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, nauji žemes sklypai projektuojami ieškovams maksimaliai stengiantis išvengti bet kokio negatyvaus poveikio atsakovo teisėms ir teisėtiems interesams. Nurodė, kad pagal ieškovų planą Žemės sklypo ribų taškai pasislenka ir ribos pailgėja vienodai, t.y. po 6 m, tuo tarpu pagal atsakovo pateiktą projektą pasislenka tik vienas taškas ir pailgėja viena riba, o tai neatitiktų faktinio naudojimo. Nurodė, kad atsakovo projektas yra netinkamai paruoštas, prieštarauja teisės aktams ir yra neįgyvendinamas, atsakovo projektas nėra perėjęs visų privalomų projekto rengimo ir derinimo stadijų, tuo tarpu ieškovų projektas yra paskutinėje stadijoje – patvirtinimo.

Atsakovas, nesutikdamas su ieškiniu ir atsikirsdamas į ieškovų reikalavimus, nurodė, kad atidalijant Žemės sklypą pagal ieškovų parengtą projektą jo (atsakovo) teisės bus pažeistos, nes jis negalės privažiuoti į jam nuosavybės teise priklausančius kitus sklypus, t.y. jis galės įvažiuoti, tačiau vėliau kelias taip susiaurėja, kad atsakovas su technika negalės pravažiuoti, kadangi kelio nuo ieškovo sklypo ribos pagal ieškovo projektą iki tvoros, kuria yra aptverta ūkinio pastato, kurį atsakovas nuomoja kitam asmeniui, teritorija, lieka nepakankamas plotis, t.y. apie 3,5 m, taip pat nurodė, kad kito privažiavimo į kitus jo (atsakovo) sklypus nėra.

Atsakovas taip pat teigė, kad 2007-10-25 pareiškimu ieškovas įsipareigojo netrukdyti jam atsidalinti jam priklausančias Žemės sklypo dalis bet kokiomis sąlygomis į atskirus žemės sklypus. Atsakovo nuomone, pasirašęs tokį pareiškimą ieškovas neturi teisės perplanuoti savo sklypo dalies taip, kad ieškovo sklypo dalis atsidurtų atsakovo sklypo dabartinėje dalyje. Priešingu atveju ieškovo elgesys turėtų būti vertinamas kaip nesąžiningas ir neteisėtas bei prieštaraujantis 2007-10-25 ieškovo pareiškimui. Atsakovas nurodė, kad jis pardavė ieškovui savo žemės sklypo dalį tik su sąlyga, jog jis (atsakovas) galės dalinti savo sklypo dalį be jokių apribojimų ir trukdžių, tačiau dabar jis to padaryti negali dėl ieškovų veiksmų.

Iš byloje esančių duomenų, tai yra 2007-10-25 pareiškimo (b.l. 100) matyti, kad ieškovas sutiko, kad bendraturtis P. D. (atsakovas) atidalintų jam priklausančias dalis 1,6500 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bet kokiomis sąlygomis į atskirus žemės sklypus. Kaip matyti iš pareiškimo turinio, ieškovas atsakovą įvardija kaip 1,65 ha žemės sklypo bendraturtį, kas reiškia, jog šis pareiškimas buvo pasirašytas vėliau tą pačią dieną, kai buvo sudaryta 2007-10-25 pirkimo-pardavimo sutartis, nors, priešingai nei pirkimo-pardavimo sutartyje, pareiškime nenurodytas tikslus jo sudarymo laikas (valanda). Vertinant šio pareiškimo turinį atkreiptinas dėmesys į tai, jog atsakovas klaidingai interpretuoja šį dokumentą. Tai, kad ieškovas pasižada netrukdyti atsakovui atsidalinti ar padalinti savo sklypo dalies savo nuožiūra, nereiškia, jog ieškovas atsisako savo teisės elgtis su savo sklypo dalimi savo nuožiūra ir pilnai įgyvendinti savo, kaip nuosavybės turėtojo, teises. Priešingu atveju toks pareiškimas reikštų visišką atsakovo teisių suabsoliutinimą ir nepagrįstą ieškovo nuosavybės teisių ribojimą, kas prieštarautų įstatymo nuostatoms, kurios įtvirtina bendratučių lygias teises ir pareigas bendro turto atžvilgiu. Atlikus tikslius kadastrinius/geodezinius matavimus bendras žemės sklypas padidėjo, kas reiškė jog padidėjo ir kiekvieno iš šalių Žemės sklypo dalys. Iš byloje esančių įrodymų visumos matyti, kad atsakovas nėra nepatyręs teisinių santykių, susijusių su nekilnojamuoju turtu – žeme - dalyvis. Preziumuojama, kad atsakovas, sudarydamas žemės pardavimo sandorį pas notarą, žinojo ir turėjo visas galimybes sužinoti ir išsiaiškinti sutartimi šalims kaip bendraturčiams sukuriamas teisines pasekmes. Pažymėtina, jog 2007-10-25 pirkimo-pardavimo sutartyje buvo įrašyta pastaba, jog sutarties sudarymo metu yra atlikti preliminarūs matavimai ir žemės sklypo plotas gali keistis (b.l. 14-16, sutarties 3.1 p.). Akivaizdu, kad pasikeitus žemės sklypo plotui, keičiasi ir jo ribos. Šalia esant kitų asmenų ar sklypams ne visada egzistuoja palankios galimybės be apribojimų plėsti žemės sklypo ribas pagal faktinę šalių naudojimosi tvarką, todėl bendrasavininkiams tenka iš naujo derinti naudojimosi žemės sklypu tvarką. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovo teiginiai, jog ieškovas neturi teisės perplanuoti savo sklypo dalies taip, kad ieškovo sklypo dalis atsidurtų atsakovo sklypo dabartinėje dalyje, laikytini nepagrįstais ir atmestini.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių (toliau tekste – Taisyklės) (pažymėtina, kad 2014-01-15 įsigaliojo nauja Taisyklių redakcija, tačiau vadovaujantis 2014-01-02 įsakymu Nr. 3D-1/D1-1 (TAR, 2014, Nr. 2014-00175), kuriuo nustatyta, kad iki 2013 m. gruodžio 31 d. pradėtos, bet neužbaigtos žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo procedūros gali būti baigiamos pagal iki šios datos galiojusių Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių nuostatas, atsižvelgiant į tai, kad šalys Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo procedūras pradėjo iki 2013-12-31, sprendžiant šį ginčą teismas vadovaujasi iki 2014-01-15 galiojusių Taisyklių redakcija) nuostatos nustato žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo, svarstymo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo tvarką, taip pat žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų dalyvių teises ir pareigas dalyvaujant šiame procese.

Pagal Taisyklių 30 punktą, žemės sklypai turi būti racionalių ribų ir tinkami naudoti pagal jų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį. Taisyklių 31 punktas nustatė, kadžŽemės sklypai turi būti formuojami ir pertvarkomi taip, kad nepablogėtų šių žemės sklypų sąlygos ir galimybės ūkinei veiklai vystyti bei veiklos sąlygos gretimų žemės sklypų naudotojams. Pagal Taisyklių 32 punkto reikalavimus, žemės ūkio paskirties žemės sklypai turi būti formuojami ir pertvarkomi taip, kad žemės sklypai būtų stačiakampio arba artimos stačiakampiui formos, žemės sklypo ilgosios kraštinės lygiame arba banguotame reljefe būtų orientuojamos statmenai horizontalėms arba vyraujančių žemės darbų kryptimi, kalvotame reljefe – išilgai horizontalių arba taip, kad dirbant žemę būtų išvengta dirvožemio erozijos procesų.

Iš UAB „Geovisata“ 2007-10-25 parengto žemės sklypo plano (2007-10-25 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties priedo) (b.l. 14-16, 17), kuris yra parengtas pagal preliminarius matavimus ir pagal kurį buvo nustatyta šalių naudojimosi Žemės sklypu tvarka, matyti, kad pagal ieškovo žemės sklypo dalies naudojimosi tvarką atstumas tarp žemės sklypo ribų posūkio taškų bei riboženklių koordinačių, pažymėtų skaičiais (toliau tekste – skaičiai) 9 ir 1 (vakarinė riba) yra 32,39 m, tarp 2 ir 3 (rytinė riba) – 27,39 m. Pagal UAB „Geovisata“ 2013-03-29 parengtą žemės sklypo (sklypų) formavimo ir pertvarkymo projektą (sprendinių brėžinį) (b.l. 26), matyti, kad padidėjus Žemės sklypo plotui, ieškovo naudojamos žemės sklypo dalies vakarinė riba pailginta iki 34,50 m plius apie 3 m, kurie susidaro nuo 31 skaičiaus iki sekančio nenumeruoto žemės sklypo ribos posūkio taško bei riboženklio koordinatės, t.y. iš viso vakarinė riba pailginta iki apie 37,50 m, o rytinė riba, pažymėta skaičiais 5 - 7 - iki 33,12 m, lyginant su žemės sklypo ribomis 2007-10-25 plane (b.l. 17), kuris yra parengtas pagal preliminarius matavimus. Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad pagal ieškovų parengtą planą jo naudojamos Žemės sklypo dalies rytinė ir vakarinė ribos kiekviena pailgėja proporcingai, t.y. kiekvieną apytiksliai po 6 m, todėl atsakovo atsikirtimų argumentai, kad ieškovai vakarinę sklypo ribą, pažymėtą atsakovo pateiktame plane skaičiais 22-19 (b.l. 106), pailgina net 10 m, atmestini kaip nepagrįsti. Tuo tarpu ieškovai ir pretenzijoje (b.l. 55), ir teismo posėdyje pagrįstai pažymėjo, kad pagal atsakovo pateiktą projektą pasislenka tik vienas taškas ir pailgėja viena riba, o tai neatitiktų faktinio naudojimo: iš atsakovo parengto projekto (b.l. 106), lyginant jį su 2007-10-25 planu (b.l. 17), matyti, kad ieškovams atidalijamo žemės sklypo dalies vakarinė riba, atsakovo projekte pažymėta skaičiais 20-22 būtų 32,49 m ilgio (buvo pagal 2007-10-25 planą - 32,39 m), taigi iš esmės nesikeistų, o rytinė riba, pažymėta skaičiais 1-3, pailginama iki 39,93 m (buvo – 27,39 m), t.y. tik ši riba pailginama net 11,54 m.

Taisyklėse nurodyta, kad, kai žemės sklypai atidalijami, rengiamas sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas (2.1 p.); remiantis Taisyklių 22 punktu, Organizatorius, gavęs sprendimą leisti rengti Projektą (toliau - leidimas), ar NŽT vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas, priėmęs sprendimą pradėti rengti Projektą, pagal Planavimo sąlygų teritorijų planavimo dokumentams rengti parengimo ir išdavimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. Dl-262, kreipiasi į savivaldybės administraciją dėl planavimo sąlygų rengti Projektą išdavimo (toliau - planavimo sąlygos). Taisyklių 23 punkte nurodyta, kad organizatorius, kuris pats inicijuoja Projekto rengimą, ir kiti iniciatoriai pagal leidimą ir planavimo sąlygas sudaro Projekto rengimo ir įgyvendinimo sutartį su Projekto rengėju, nurodytu Taisyklių 14 punkte. Taigi tik turint NŽT (iki 2010-06-30 - Apskrities viršininko) išduotą leidimą ir savivaldybės administracijos išduotas planavimo sąlygas galima pradėti rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Taip pat Taisyklėse nurodyta, kad informacija apie pradedamą rengti Projektą bei galimybes su juo susipažinti skelbiama ŽPDRIS interneto svetainėje (www.zpdris.lt); kai Projektas rengiamas Taisyklių 2.1, 2.2 ir 2.7 punktuose nurodytais atvejais ir vadovaujantis Taisyklių 29 punktu (jeigu žemės sklypas, kurį prašoma pertvarkyti, priklauso keliems asmenims bendrosios nuosavybės teise, prašymą gali pateikti vienas ar keli bendraturčiai), prašymą pertvarkyti sklypus pateikė ne visi bendraturčiai, organizatorius apie pradedamą rengti Projektą registruotais laiškais informuoja kitus žemės sklypų valdytojus ir naudotojus; parengtas Projektas teikiamas visuomenei susipažinti; organizatorius Projektą per ŽPDRIS teikia derinti institucijoms, į kurias buvo kreiptasi dėl reikalavimų pateikimo; parengtam Projektui turi raštiškai pritarti Projekto iniciatorius (-iai), žemės sklypo (-ų) savininkas (-ai) ar valstybinės žemės patikėtinis (-iai). Tuo atveju, kai nėra visų šių asmenų raštiškų pritarimų, Projektas gali būti teikiamas tikrinti NŽT struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą, tačiau, jeigu tikrinimo metu nustatoma, kad parengtas Projektas atitinka teisės aktų reikalavimus, šis padalinys priima išvadą dėl tikslingumo Projektą tvirtinti, nurodydamas pastabą, kad Projektas galės būti tvirtinamas tik tada, kai bus gauti visi šių asmenų raštiški pritarimai arba kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį Projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas.

Kaip ir bet kurią kitą teisę, taip ir teisę atidalyti bendrosios dalinės nuosavybės teise bendraturčiui priklausančią žemės sklypo dalį, bendraturtis gali įgyvendinti tik laikydamasis ginčo atsiradimo ir jo sprendimo metu galiojančių teisės normų reikalavimų. Įstatyme žemės sklypo atidalijimas apibrėžtas kaip žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos šiems bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys, suformuojant iš jų atskirus žemės sklypus (Žemės įstatymo 2 straipsnio 19 dalis). Tuo tikslu privataus sklypo savininkas turi organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto parengimą. Toks projektas rengiamas Žemės įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka, Teritorijų planavimo įstatyme, o kai dalijamas sklypas yra kaimų teritorijose ar kaimų ir miestų teritorijose esančiose mėgėjų sodų teritorijose – ir žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu patvirtintose Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse nustatyta tvarka(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2006).

Taigi, jeigu atsakovas siekia atidalyti žemės sklypo dalis, t.y. pertvarkyti esamą žemės sklypą, padalijant jį į keturias dalis, jis turėjo pateikti teismui Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, parengtą ir patvirtintą Žemės įstatymo 40 str., Teritorijų planavimo įstatyme ir Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse nustatyta tvarka, iš kurio, o taip pat ir iš sprendimų, priimtų dėl šio projekto, būtų aiškiai matyti, kad patenkinus šalies reikalavimus (ieškinį, priešieškinį), šalis galės įgyvendinti savo teises, t.y. jų įgyvendinimui nekliudys projekto neatitikimas įstatymo reikalavimams ar kitos kliūtys, kurios tokiu atveju šalintinos administracinių ginčų nagrinėjimo tvarka.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovai yra įvykdę visas sąlygas, siekdami atidalinti Žemės sklypą (b.l. 18-49). Tuo tarpu atsakovas neparengė ir teismui nepateikė įstatymų ir norminių teisės aktų reikalavimus atitinkančio Žemės sklypo atidalijimo projekto.

Kaip nurodė ieškovai, dar 2007 m. jie buvo susitarę su atsakovu, kad šis parengs Žemės sklypo atidalijimo projektą; 2007-01-03 atsakovui jau buvo išduotas leidimas Nr. 96 (b.l. 122) rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, padalijant žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), į du sklypus, kuris buvo pakeistas VAV 2007-01-23 įsakymu Nr. 2-3-391-42 (b.l. 101), leidžiant padalyti minėtą sklypą į keturis sklypus, tačiau atsakovas šio proceso neužbaigė iki šiol, ką patvirtino teismo posėdyje ir NŽT atstovė, kuri patvirtino, jog atsakovas savo Žemės sklypo atidalijimo projekto nebuvo ir nėra pateikęs NŽT patikrinimui ir patvirtinimui, todėl dėl tokio atsakovo nepateisinamai ilgai trunkančio savo kaip žemės sklypo bendrasavininkio teisės atidalyti savo žemės sklypo dalį iš bendrosios su ieškovais dalinės nuosavybės neįgyvendinimo ieškovai buvo priversti patys pradėti įgyvendinti minėtą bendrasavininkio teisę, ir jiems 2013-02-27 NŽT išdavus leidimą Nr. 51L-(14.51.27)-12 rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, o 2013-03-29 išdavus planavimo sąlygas vietovės lygmens specialiojo planavimo dokumentui rengti Nr. SPPs-13-22 (b.l. 29) (pažymėtina, kad atsakovas dėl planavimo sąlygų išdavimo kreipėsi tik praėjus 6 metams po leidimo išdavimo ir jam jos buvo išduotos 2013-03-28 (b.l. 123), ieškovai parengė teisės aktų reikalavimus atitinkantį Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kuris yra patikrintas ir NŽT 2013-07-09 teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktu Nr. TPA-(8.30)-2007 konstatuota, kad teritorijų planavimo proceso procedūros ir Projekto sprendiniai atitinka Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus (b.l. 18, 26).

Atsakovas, nesutikdamas su ieškiniu bei nurodydamas, kad atidalijant Žemės sklypą pagal ieškovų parengtą projektą jo (atsakovo) teisės bus pažeistos, nes jis negalės privažiuoti į jam nuosavybės teise priklausančius kitus sklypus, t.y. jis galės įvažiuoti, tačiau vėliau kelias taip susiaurėja, kad atsakovas su technika negalės pravažiuoti, kadangi kelio nuo ieškovo sklypo ribos pagal ieškovo projektą iki tvoros, kuria yra aptverta ūkinio pastato, kurį atsakovas nuomoja kitam asmeniui, teritorija, lieka nepakankamas plotis, t.y. apie 3,5 m, taip pat nurodydamas, kad kito privažiavimo į kitus jo (atsakovo) sklypus nėra, jokių įrodymų, kuriais remdamasis teismas galėtų padaryti tokias pačias išvadas, nepateikė, t.y. atsakovas savo atsikirtimų neįrodė (CPK 178 str.), nors šalims teismo buvo išaiškinta jų pareiga įrodyti savo reikalavimus ir atsikirtimus (b.l. 107), o atsakovui buvo pasiūlyta ir pasirūpinti, kad jam būtų atstovaujama procese.

Atidalyti prašantis bendraturtis turi aiškiai įvardyti, kokį atskirą nekilnojamąjį daiktą prašo suformuoti ir priklausomai nuo tokio pasirinkimo – pagrįsti jo suformavimo būdą. Atidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės, pasikeičia buvusio bendro daikto teisinis režimas, t. y. suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai. Tačiau tam, kad galėtų tokiais būti, šie objektai turi atitikti jiems teisės aktų keliamus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009).

Jei pateikiami keli atidalijimo variantai (pavyzdžiui, byloje yra ieškinys ir priešieškinis), teismas parenka optimaliausią iš jų, kuris sudarytų galimybę geriausiai įgyvendinti bendraturčių teises, taip pat nepaneigtų nė vieno bendraturčio teisės į jam priklausančią dalį. Teismas yra konstatavęs, kad bendraturtis, siekdamas atidalyti jam tenkančią dalį, turi įrodyti, jog jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, o kiti bendraturčiai turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus ir privalo juos pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005). Atsakovas savo atidalijimo projektą gali siūlyti ne tik reikšdamas priešieškinį, bet ir pasinaudodamas kita gynimosi nuo ieškinio priemone – teikdamas atsiliepimą į ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2009).

Kaip jau buvo paminėta, ieškovas pateikė tinkamai pagal įstatymų ir kitų norminių teisės aktų reikalavimus parengtą Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Tuo tarpu atsakovas, nesutikdamas su ieškovo siūlomu Žemės sklypo atidalijimo būdu, nepateikė teismui nei priešieškinio, kuriuo būtų tinkamai suformuluotas atsakovo reikalavimas dėl Žemės sklypo atidalijimo būdo, nei pateikė atsiliepimą su aiškiai išdėstyta pozicija bei konkrečiu pasiūlymu dėl Žemės sklypo atidalijimo būdo, pagrįstu norminių teisės aktų reikalavimus atitinkančiu Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektu. Pažymėtina, kad ieškinio (taip pat ir priešieškinio) dalyko ir pagrindo suformulavimas yra išimtinė ieškovo (atsakovo) prerogatyva, todėl ieškovo reikalavimas (atsakovo priešinis reikalavimas) (ieškinio (priešieškinio) dalykas) turi būti suformuluotas taip, kad, teismui patenkinus tokį ieškinį (priešieškinį), jis sukeltų ieškovui (atsakovui) jo siekiamas teisines pasekmes, būtų galimas sprendimo įvykdymas, o kita šalis gavusi ieškinį (priešieškinį) galėtų aiškiai žinoti atsikirtimų į tokį ieškinį ribas.

Tais atvejais, kai šalys reiškia vienodo pobūdžio reikalavimus (tik dėl naudojimosi tvarkos nustatymo arba tik dėl atidalijimo), teismas neturi teisės peržengti pareikštų reikalavimų ribų. Priešingu atveju būtų pažeistas vienas iš pagrindinių civilinio proceso principų – dispozityvumo principas (CPK 13 straipsnis), kuris reiškia, kad šalys ir kiti proceso dalyviai turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, t. y. civilinės bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia proceso šalių ieškinyje (priešieškinyje) išdėstyti reikalavimai ir jų pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2007). Vertinant proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo aspektu leistinas ir alternatyvių reikalavimų reiškimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159/2009).

Įvertinęs byloje surinktus rašytinius įrodymus, šalių pateiktus ginčo žemės sklypo atidalijimo projektus, išklausęs šalių paaiškinimus, teismas daro išvadą, kad ieškinys yra pagrįstas, ginčo žemės sklypas turi būti atidalytas pagal ieškovų pateiktą žemės sklypo atidalijimo projektą, todėl šis ieškovų reikalavimas tenkintinas.

Pagal Taisyklių 70 punktą, o šiuo metu – pagal nuo 2014-01-15 įsigaliojusių Taisyklių 66 punktą, parengtam Projektui turi raštiškai pritarti Projekto iniciatorius (-iai), žemės sklypo (-ų) savininkas (-ai) ar valstybinės žemės patikėtinis (-iai). Tuo atveju, kai nėra visų šių asmenų raštiškų pritarimų, Projektas gali būti teikiamas tikrinti Nacionalinės žemės tarnybos struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą, tačiau, jeigu tikrinimo metu nustatoma, kad parengtas Projektas atitinka teisės aktų reikalavimus, šis padalinys priima išvadą dėl tikslingumo Projektą tvirtinti, nurodydamas pastabą, kad Projektas galės būti tvirtinamas tik tada, kai bus gauti visi šių asmenų raštiški pritarimai arba, kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį Projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas.

Teismui konstatavus, kad ginčo žemės sklypas turi būti atidalytas pagal ieškovų pateiktą žemės sklypo atidalijimo projektą, su kuriuo atsakovas nesutinka, tenkintinas kaip pagrįstas ir ieškovų reikalavimas dėl pripažinimo jiems teisės be atsakovo sutikimo patvirtinti UAB „Geovisata” 2013-03-29 parengtą žemes sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektą bei atlikti, suderinti ir įregistruoti projektu suformuotų žemės sklypų kadastrinius matavimus.

Visi kiti byloje esantys ir teismo posėdyje aptarti įrodymai, šalių paaiškinimai nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant šį ginčą, todėl teismas dėl jų nepasisako ir priimant sprendimą jų neanalizuoja ir nevertina.

Patenkinus ieškinį iš atsakovo ieškovui V. R. priteistina 507,30 Lt jo turėtų bylinėjimosi išlaidų, t.y. 144,30 Lt žyminio mokesčio ir 363,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, bei 22 Lt 63 ct bylinėjimosi išlaidų, t.y. išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 4. 80 str., CPK 5, 79, 88, 93, 96, 98, 176-178, 270 str. str., teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Atidalyti V. R. ir O. R. priklausančia 3638/2008 dalį 2,0008 ha bendro ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės su P. D. pagal UAB „Geovisata” 2013-03-29 parengtą žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektą.

Pripažinti V. R. ir ir O. R. teisę be P. D. sutikimo patvirtinti UAB „Geovisata” 2013-03-29 parengtą žemes sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektą bei atlikti, suderinti ir įregistruoti projektu suformuotų žemės sklypų kadastrinius matavimus.

Priteisti iš P. D. 507 Lt 30 ct bylinėjimosi išlaidų V. R..

Priteisti iš P. D. 22 Lt 63 ct bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą. Teisėja Irena Stefanovič