- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-07-01
- Bylos Nr.
- 1A-401-885/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-07052-2021-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arūnas Bartkus, Nijolė Žimkienė, Aušra Bielskė
- Advokatai
- Vidmantas Baumila
- Kategorijos
- 1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.1.9Baudžiamojo poveikio priemonės ir jų skyrimas (BK IX skyrius)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.25.6Kitos BK XXXIX skyriuje numatytos nusikalstamos veikos
- 25.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aušros Bielskės ir Nijolės Žimkienės,
atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmeniui V. M. ir jo gynėjui advokatui Vidmantui Baumilai,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 29 d. nuosprendžio, kuriuo V. M., padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos K. Ž. atsakomybei pagal laidavimą dvejiems metams be užstato ir baudžiamoji byla nutraukta.
V. M. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimas vairuoti kelių transporto priemones dvejus metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. kovo 8 d., ir 50 MGL, t. y. 2 500 Eur, dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per šešis mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Kardomąsias priemones, t. y. dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, nuspręsta palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti. Vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus perduotas saugoti VĮ „Regitra“. Laikiną V. M. nuosavybės teisių į jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Kia Sportage“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apribojimą nuspręsta palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. V. M. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už tai, kad jis 2021 m. kovo 7 d., apie 18.40 val., (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį „Kia Sportage“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,51 promilių neblaivumas. Šiais savo veiksmais V. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniame skunde Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorė prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 29 d. nuosprendį dalyje dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo netaikymo, ir vadovaudamasi BK 72 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, prašo konfiskuoti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės V. M. nuosavybės teise priklausantį automobilį „Kia Sportage“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)
2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BK normas, reglamentuojančias baudžiamojo poveikio priemonių skyrimą, ir esmingai nukrypo nuo teismų praktikos šios kategorijos bylose, t. y. nepagrįstai netaikė turto konfiskavimo ir tokio savo sprendimo nemotyvavo. Prokurorės teigimu, pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Kadangi nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog nusikalstamos veikos priemonė, t. y. automobilis „Kia Sportage“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklauso V. M., jokių kliūčių konfiskuoti šį turtą nėra.
2.2. Atkreipiamas dėmesys, kad V. M. įvykio dieną vartojo alkoholį vien dėl tos priežasties, kad jo nuotaika nebuvo gera, prisipažino, jog tai darydamas prarado saiko jausmą. Liudytojas Ž. Š. parodė, kad automobilis vingiavo keliu, dėl ko jam kilo įtarimas, kad asmuo yra galimai neblaivus (išlipęs iš automobilio vyras svirduliavo), kas vėliau ir pasitvirtino. Be to, V. M. nustatytas neblaivumas (2,51 promilės) daugiau nei šešis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus draudžiama vairuoti kelių transporto priemones (0,4 promilės) bei ženkliai viršijo BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą minimalią alkoholio koncentracijos ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė (1,51 promilės). Šiais veiksmais padarytas vienas šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių (toliau ir – KET) pažeidimų. Tai, jog V. M., būdamas sunkaus girtumo laipsnio, esant intensyviam eismo pikui (apie 18:40 val.), kai gatvėse buvo daugiau žmonių, miesto ribose vairavo automobilį, leidžia spręsti, kad jis visiškai ignoravo galimas kilti neigiamas pasekmes. V. M., būdamas suaugęs ir sveikas asmuo, dar prieš padarydamas nusikalstamą veiką privalėjo numatyti ir įvertinti galimas savo priešingo teisei elgesio pasekmes, dėl kurių atsiradimo jis pats ir yra kaltas. V. M. nusikalto veikdamas tiesiogine tyčia, jis žinojo, kad yra išgėręs alkoholio ir žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, galimas jos pasekmes. Padaryta tyčinė nusikalstama veika neabejotinai kėlė grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko gyvybei, sveikatai ir turtui. Aptartų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad net ir atleidus V. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jam turi būti taikoma BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Kia Sportagę“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimas.
2.3. Prokurorė nurodo, kad teismas, atleisdamas V. M. nuo baudžiamosios atsakomybės, pastarajam paskyrė baudžiamojo poveikio priemones – draudimą vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. kovo 8 d., ir įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant šią įmoką sumokėti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vertindama šias aplinkybes, o taip pat atsižvelgdama į aiškią bei kryptingą įstatymo leidėjo valią griežtinti atsakomybę už visuomenei itin pavojingus šiurkščiausius KET pažeidimus, kuriuos padaro neblaivūs vairuotojai, prokurorė pažymi, kad teismas V. M. skyrė per švelnias poveikio priemones, kurios nėra pakankamos, siekiant užtikrinti prevencinius tikslus ir atgrasyti asmenį nuo panašaus pobūdžio veikų darymo.
2.4. Prokurorė pastebi, kad VĮ „Regitra“ duomenų bazės išraše nurodyta, jog automobilio „Kia Sportage“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkas ir faktinis valdytojas yra V. M.. VšĮ „Emprekis“ duomenimis, šios transporto priemonės vidutinė kaina Lietuvoje – 4 170 Eur su PVM ir 3 447 Eur be PVM. V. M. yra darbingas, sveikas, jauno amžiaus vyras, šiuo metu dirbantis pagal individualią veiklą, turintis nekilnojamojo turto, taigi spręsti apie prastą kaltininko turtinę padėtį ar neigiamas ateities perspektyvas nėra pagrindo. Pasak prokurorės, visų šių aplinkybių visuma leidžia teigti, kad minėto automobilio konfiskavimas, turint omenyje ir pirmosios instancijos teismo paskirtas gana švelnias baudžiamojo poveikio priemones, jokiu būdu nereikštų neproporcingai griežtos poveikio priemonės. Priešingai, visuomenės ir V. M. interesų pusiausvyra būtų pažeista, jeigu iš pastarojo nebūtų konfiskuota transporto priemonė – taip būtų formuojamos asmens nebaudžiamumo nuotaikos bei nepagarba baudžiamajam įstatymui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių tikslo. Tai, jog baudžiamojo poveikio priemonė (priemonės) asmeniui sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, nereiškia, kad jos (jų) paskyrimas prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams. Baudžiamajame įstatyme nedraudžiama skirti daugiau nei vieną baudžiamojo poveikio priemonę, todėl pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes prokurorė vertina, kad V. M., be uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones ir įmokos į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų fondą, taip pat turi būti skiriamas ir automobilio konfiskavimas. Šios baudžiamojo poveikio priemonės yra tarpusavyje logiškai susijusios ir suderinamos.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti. Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės V. M. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
4. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde prokurorė neginčija V. M. kaltės ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo, jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Nagrinėjamu atveju nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada dėl BK 72 straipsnio nuostatų V. M. atžvilgiu netaikymo. Prokurorės vertinimu, teismas V. M. skyrė per švelnias poveikio priemones, kurios nėra pakankamos, siekiant užtikrinti prevencinius tikslus ir atgrasyti asmenį nuo panašaus pobūdžio veikų darymo.
Žemesnės instancijos teismas
5. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, pirmosios instancijos teismas, atleisdamas V. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, neskyrė jam turto konfiskavimo, o paskyrė baudžiamojo poveikio priemones – uždraudė naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemonę 2 metams ir įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Teismas nusprendė, kad V. M. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, jis yra neteistas, visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, V. M. yra padaręs tinkamas išvadas dėl neteisėto savo elgesio, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, jis yra charakterizuojamas teigiamai, už jį laiduoja vertas pasitikėjimo asmuo, kas leido teismui daryti išvadą, kad V. M. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, o jam priklausančio automobilio konfiskavimas neatitiktų teisingos viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, varžytų asmenį labiau negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti, t. y. šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas būtų nesuderinamas su tais tikslais ir principais, kuriais vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti V. M. nuo baudžiamosios atsakomybės. Apygardos teismo teisėjų kolegija su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka.
6. BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Kelių transporto priemonė laikoma nusikalstamos veikos, nustatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymo priemone ir atitinka turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-51-699/2018, 2K-80-511/2018, 2K-136-699/2018). Teismų praktikoje nurodoma, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims.
7. Teismų praktikoje konstatuota, kad asmens nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse yra suformulavęs pagrindines teisines taisykles, taikomas atvejais, kai sprendžiamas asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės dėl BK 281 straipsnio 7 dalyje nurodytos veikos padarymo, transporto priemonės konfiskavimo klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35-719/2018, 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018, 2K-114-1073/2018). Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nustatytais pagrindais (taip pat ir vadovaujantis BK 40 straipsniu), gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Taigi turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas sau suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, ar teisėtai buvo įgytas turtas, ar kelia pavojų visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai, ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-114-1073/2018). Kartu atkreiptinas dėmesys, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114-1073/2018, 2K-218-648/2018, 2K-104-1073/2019).
8. Siekiant, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atitiktų šio instituto paskirtį, neprieštarautų teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimams, asmeniui, taikant šį institutą, svarbu tinkamai parinkti baudžiamojo poveikio priemones (jei tai yra būtina). Taigi, net ir pripažinus, kad asmeniui iš esmės gali būti taikomas BK 40 straipsnyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindas, šio straipsnio netinkamą taikymą gali lemti ir tai, jog, kaltininką atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, yra apskritai neskiriamos baudžiamojo poveikio priemonės ar skiriamos tokios, kurios neatitinka padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo ir todėl yra neteisingos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-164-895/2018). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jos savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-14-511/2018, 2K-114-1073/2018). Ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės ir kokias baudžiamojo poveikio priemones tikslinga parinkti, tokiais atvejais nusprendžia bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. Įstatymas nenustato maksimalaus skaičiaus baudžiamojo poveikio priemonių, kurias, vadovaudamasis BK 67 straipsnio nuostatomis, gali skirti teismas, tačiau teismas privalo atsižvelgti į jų tarpusavio suderinamumą, proporcingumo principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-511/2018).
9. Taigi, įvertinus tai, kad sprendimas dėl transporto priemonės, pripažintos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymo priemone, konfiskavimo ar nekonfiskavimo atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės yra paliktas teismo nuožiūrai, jis turi būti pakankamai motyvuotas, įvertinant ne tik asmens, atleidžiamo nuo baudžiamosios atsakomybės, asmenines charakteristikas, tačiau ir veikos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-81-976/2019, 2K-104-1073/2019).
10. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą ir pirmosios instancijos teismo dėl transporto priemonės nekonfiskavimo motyvus, vertina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BK 72 straipsnio nuostatas, neatsižvelgė į jų aiškinimą kasacinės instancijos teismo praktikoje.
11. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas netaikė automobilio konfiskavimo, nes V. M. yra neteistas, kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, yra padaręs tinkamas išvadas dėl neteisėto savo elgesio, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, jis yra charakterizuojamas teigiamai, nustatytos visos būtinos sąlygos atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, viena kurių – pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, be to, jam paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės yra pakankamos, o dar vienos priemonės paskyrimas būtų neproporcingas.
12. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, teismas, spręsdamas dėl transporto priemonės konfiskavimo, išimtinai vertino tik V. M. asmenybę teigiamai apibūdinančias aplinkybes, tačiau visiškai neskyrė dėmesio padarytos nusikalstamos veikos aplinkybėms, t. y. nepagrįstai nevertino V. M. veikos, už kurios padarymą jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, pavojingumo laipsnio, jos padarymo aplinkybių, neblaivumo laipsnio, kurių visuma yra reikšminga sprendžiant klausimą dėl BK 72 straipsnyje nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo. Taigi, toks sprendimo netaikyti baudžiamojo poveikio priemonės – nusikalstamos veikos priemonės (automobilio) konfiskavimo – motyvavimas, kai įvertinamos tik asmens, atleidžiamo nuo baudžiamosios atsakomybės, asmeninės charakteristikos, tačiau nevertinamos (nutylimos) veikos aplinkybės, lėmė netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą.
13. Įvertinusi visas aplinkybes, svarbias sprendžiant dėl nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo, t. y. aplinkybes, apibūdinančias V. M. asmenybę (jis visiškai pripažino kaltę, nuoširdžiai gailisi padaręs šią veiką, neteistas, administracine tvarka baustas, paskirta bauda sumokėta), ir tai, kad V. M., kaip ir paminėjo prokurorė skunde, įvykio dieną, prieš vairavimą, vartojo alkoholį vien dėl tos priežasties, kad jo nuotaika nebuvo gera, prisipažino, jog tai darydamas prarado saiko jausmą; jam nustatytas neblaivumas 2,51 promilės etilo alkoholio, t. y. daugiau nei šešis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus draudžiama vairuoti kelių transporto priemones (0,4 promilės) bei ženkliai viršijo BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą minimalią alkoholio koncentracijos ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė; jis vairavo automobilį, būdamas sunkaus girtumo laipsnio, mieste, esant intensyviam eismui (apie 18.40 val.), kai gatvėse buvo daugiau žmonių, teisėjų kolegija vertina, kad nagrinėjamoje byloje transporto priemonės konfiskavimas atitiktų šios baudžiamojo poveikio priemonės paskirtį, neprieštarautų teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimams, derėtų su kitomis V. M., atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, paskirtomis baudžiamojo poveikio priemonėmis. Toks sprendimas atitinka formuojamą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-81-976/2019, 2K-111-222-2019, 2K-104-1073/2019).
14. Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilio „Kia Sportage“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkas ir faktinis valdytojas yra V. M. (b. l. 81). VšĮ „Emprekis“ duomenimis, šios transporto priemonės vidutinė kaina Lietuvoje – 4 170 Eur su PVM ir 3 447 Eur be PVM (b. l. 82). V. M. yra darbingas, sveikas, jauno amžiaus vyras, šiuo metu dirbantis pagal individualią veiklą, turintis nekilnojamojo turto, taigi spręsti apie prastą kaltininko turtinę padėtį ar neigiamas ateities perspektyvas nėra pagrindo. Teisėjų kolegija sutinka su prokurorės pozicija, kad visų šių aplinkybių visuma leidžia teigti, jog minėto automobilio konfiskavimas, turint omenyje ir pirmosios instancijos teismo paskirtas gana švelnias baudžiamojo poveikio priemones, jokiu būdu nereikštų neproporcingai griežtos poveikio priemonės.
15. Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą netaikyti transporto priemonės konfiskavimo, netinkamai motyvavo tokį sprendimą, savo išvadų nepagrindė išsamiu teisiškai reikšmingų bylos aplinkybių vertinimu, todėl baudžiamasis įstatymas – BK 72 straipsnis – buvo taikytas netinkamai (BPK 328 straipsnio 1 punktas). Prokurorės skundas yra tenkinamas ir pirmosios instancijos nuosprendis dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo yra keičiamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorės apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 29 d. nuosprendį pakeisti:
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsniu, V. M., atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnį, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „Kia Sportage“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės 2021 m. kovo 9 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą V. M. priklausančiam turtui – automobiliui „Kia Sportage“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo dienos.
Likusią Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 29 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.