- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-08
- Bylos Nr.
- A-2404-756/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01821-2020-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Gintaras Kryževičius (pirm.), Rasa Ragulskytė-Markovienė
- Pareiškėjas
- M. K.
- Atsakovas
- Vadovybės apsaugos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. K. skundą atsakovui Vadovybės apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (dabar – Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnyba) dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas M. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas panaikinti Vadovybės apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (dabar – Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnyba) (toliau – ir atsakovas, Departamentas) vado 2020 m. balandžio 16 d. įsakymą Nr. PK E-450 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo M. K.“ (toliau – ir Įsakymas), kuriuo jam paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas už Departamento Objektų apsaugos valdybos darbo tvarkos aprašo, patvirtinto Departamento direktoriaus 2018 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. V-675 (toliau – ir Tvarkos aprašas), 11.4 p. ir 33.4 p. pažeidimą.
2. Pareiškėjas skunde paaiškino, jog jis dirbo Departamento Objektų apsaugos valdybos (toliau – ir OAV) PI skyriaus specialistu. Įsakymas buvo priimtas remiantis atsakovo Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriaus 2020 m. kovo 20 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. TPI-8 ,,Dėl Departamento OAV P1 skyriaus pareigūnų veiksmų 2019 m. gruodžio 8 d. – 2019 m. gruodžio 9 d. bei 2020 m. sausio 5 d.“ (toliau – ir Išvada), kurioje nurodoma, kad pareiškėjas naudojosi asmeniniu mobiliuoju telefonu pažeisdamas nustatytą tvarką bei įsileido pašalinį asmenį į saugomą objektą, bendravo su juo ir tuo metu nevykdė objekto apsaugos funkcijų.
3. Pareiškėjas nesutinka su Išvadoje bei tarnybiniame pranešime nurodomais argumentais. Paaiškino, jog tarnybinį patikrinimą atliko bei Išvadą, kurios pagrindu pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda, surašė vyriausiasis tyrėjas A. M., kurio teiginiai dėl neteisėto naudojimosi asmeniniu mobiliuoju telefonu paneigiami byloje pateiktais vaizdo įrašais. Pareiškėjo teigimu, Išvadoje nurodomi teiginiai, kad pareiškėjas bendravo su pašaliniu asmeniu ir tuo metu nevykdė objekto apsaugos funkcijų, yra nepagrįsti neginčijamais įrodymais bei teisiškai neargumentuoti. Departamento vidaus teisės aktuose nėra imperatyvaus draudimo bendrauti su asmenimis. Tvarkos aprašo 33.4 papunktis nenumato konkrečios, aiškios ir imperatyvios elgesio taisyklės, tik bendrojo pobūdžio nuostatą.
4. Pareiškėjo nuomone, tiriant tarnybinį nusižengimą turi būti įrodomos visos tarnybinės atsakomybės taikymo sąlygos, o atsakovas nagrinėjamu atveju to nepadarė, kadangi neįrodė pareiškėjo neteisėtų veiksmų ir kaltės, todėl tarnybinė atsakomybė negalima, o Įsakymu paskirta tarnybinė nuobauda turėtų būti naikinama.
Šalies argumentai
5. Pareiškėjas nesutinka su Išvadoje padarytomis išvadomis, jog jis galbūt darė poveikį liudytojui A. F., todėl yra pradėtas dar vienas tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjo tariamai neteisėtų veiksmų. Tarnybinio tyrimo metu pareiškėjas teigė pateikęs įrodymus, kurie paneigia liudytojo A. F. teiginius. Todėl pareiškėjo tvirtinimu, liudytojas A. F. galbūt siekdamas išvengti tarnybinės atsakomybės prieš tai atliktame tarnybiniame patikrinime bei spaudžiamas atsakovo, pateikė melagingus, pareiškėją šmeižiančius parodymus.
6. Pareiškėjas ir jo atstovė teismo posėdžio metu prašė pareiškėjo skundą patenkinti ir panaikinti skundžiamą Įsakymą arba pareiškėjui paskirtą nuobaudą sušvelninti. Pareiškėjas teismo posėdžio metu akcentavo, jog jis tarnybos metu bendraudamas su pas jį atėjusiu draugu, kuris atnešė jam vaistus, vykdė savo funkcijas, nes stebėjo prieigas, turėjo su savimi ryšio priemones, nors tuo metu ir negalėjo fiziškai stebėti monitoriaus vaizdo. Pareiškėjas nurodė, jog teismui pateikė 2020 m. birželio 5 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame yra 2020 m. vasario 10 d. vykusio pokalbio tarp pareiškėjo ir liudytojo A. F. garso įrašo stenograma, patvirtinanti, kad A. F. pateikė melagingus parodymus, siekdamas išvengti tarnybinės atsakomybės.
7. Atsakovas Departamentas su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
8. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad Įsakymas yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų nuostatomis, todėl yra teisėtas ir pagrįstas, o pagrindo panaikinti jį nėra. Paaiškino, kad pareiškėjas nuo 2016 m. birželio 26 d. iki 2020 m. birželio 1 d. buvo statutiniu valstybės tarnautoju, ėjo pareigas Departamento OAV P1 skyriuje. Departamento OAV direktorius, atsižvelgdamas į Departamento Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriaus vyriausiojo tyrėjo A. M. 2020 m. sausio 22 d. tarnybinį pranešimą Nr. TT-7 ,,Dėl atlikto operatyvaus patikrinimo“ (toliau – ir Tarnybinis pranešimas), pavedė Departamento Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriui atlikti pareiškėjui tarnybinį patikrinimą (toliau – ir Tarnybinis patikrinimas).
9. Atsakovas pažymėjo, jog Tarnybinis patikrinimas buvo užbaigtas 2020 m. kovo 20 d. surašant Išvadą, kurioje konstatuota, jog 2019 m. gruodžio 8 d. ir 2020 m. sausio 5 d. pareiškėjas, būdamas atsakingu už ypatingos svarbos Departamento saugomo objekto – Seimo pastato ir jo teritorijos apsaugos vykdymą, specialaus režimo šiame saugomame objekte užtikrinimą, „101“ apsaugos poste beveik visą laiką naudojosi mobiliuoju telefonu bei bendravo su į saugomą objektą įleistu pašaliniu asmeniu, todėl nestebėjo „101“ apsaugos posto kontroliuojamos teritorijos (zonos) nei tiesiogiai, t. y. vykdant apžiūrą, nei per vaizdo stebėjimo kamerų monitorius, t. y., užsiiminėjo pašaline veika, atitraukiančia jo dėmesį nuo pagrindinių funkcijų (fizinės saugomo objekto apsaugos) vykdymo. Tokiais savo veiksmais pareiškėjas pažeidė Aprašo 11.4 bei 33.4 papunkčių reikalavimus, t. y. nesilaikė teisės akto, reglamentuojančio jo tarnybą, reikalavimų. Atsakovas akcentavo, jog pareiškėjas šios aplinkybės, kad 2019 m. gruodžio 8 d. ir 2020 m. sausio 5 d. naudojosi mobiliuoju telefonu ir bendravo su į saugomą objektą atėjusiu vyru, neginčijo.
10. Atsakovas nurodė, jog pagal Aprašo 11.4 papunktį OAV darbuotojams draudžiama darbo apsaugos poste metu skaityti laikraščius, leidinius, turėti ir naudotis prietaisais, įrenginiais, nesusijusiais su apsaugos funkcijų vykdymu, ir (ar) vykdyti su tiesioginėmis funkcijomis nesusijusią veiklą. Mobiliuoju telefonu apsaugos poste galima naudotis kai nevykdoma asmenų leidimų ir jų turimų daiktų patikra ir tik tiek, kiek reikia pašnekovui informuoti, kad perskambinsite, kai tik bus galimybė tai padaryti nedirbant apsaugos poste. Ši nuostata pagal reguliavimo pobūdį yra imperatyvi, numatanti vienintelę išimtį, leidžiančią nevykdyti šio reikalavimo: imperatyvas netaikomas poilsio ar pertraukų metu. Aprašo 33.4 papunktyje numatyta, kad OAV pareigūnas, vykdantis fizinę saugomų objektų apsaugą, turi vengti veiksmų, trukdančių vykdyti fizinę apsaugą. Paminėta nuostata pagal reguliavimo pobūdį taip pat yra imperatyvi, nenumatanti jokių išimčių, leidžiančių nevykdyti šio reikalavimo. Taigi, Aprašo 11.4 ir 33.4 papunkčiuose yra aiškiai ir vienareikšmiškai sureglamentuotas atitinkamas pareigūno, dirbančio apsaugos poste, elgesio modelis ir bet koks nukrypimas nuo jo yra nepateisinamas.
11. Atsakovas pabrėžė, jog OAV pareigūnai, vykdydami saugomo objekto apsaugą, privalo be jokių išlygų laikytis Aprašo reikalavimų (nesinaudoti įrenginiais, prietaisais, nesusijusiais su apsaugos funkcijų vykdymu, užsiiminėti pašaline veika, atitraukiančia jo dėmesį nuo pagrindinių funkcijų (fizinės saugomo objekto apsaugos) vykdymo, užtikrinti apsaugos posto veiklos tęstinumą. Dėl šių specifinių funkcijų ypač svarbus tinkamas parengties, darbo drausmės užtikrinimas. OAV pareigūnų darbo specifika yra būti budriems ir nuolat stebėti apsaugos posto kontroliuojamą zoną, siekiant taip užkirsti kelią galimai daromiems pažeidimams. Statutiniams valstybės tarnautojams dėl jiems priskirtų funkcijų pobūdžio, statutinės tarnybos specifikos ypatumų keliami griežtesni tarnybinės drausmės reikalavimai.
Atsiliepimas
12. Atsakovo teigimu, Tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyti visi teisės pažeidimo elementai, o parenkant tarnybinės nuobaudos rūšį buvo atsižvelgta į pareiškėjo padėtį sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes. Pareiškėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvo nustatyta, tačiau kaip tarnybinę atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad pareiškėjui už netinkamą pareigų atlikimą Departamento direktoriaus 2020 m. sausio 7 d. įsakymu Nr. PK E-9 skirta tarnybinė nuobauda – pastaba, t. y., pareiškėjas iki 2021 m. sausio 7 d. turi galiojančią tarnybinę nuobaudą. Pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – pastaba bei jam taikytos kitos poveikio priemonės (ne kartą žodžiu buvo perspėtas), buvo neefektyvios, todėl buvo pagrindas manyti, kad bausmės tikslai nebus pasiekti parinkus švelnesnę nuobaudos rūšį, todėl pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda nelaikytina per griežta. Atsakovo įsitikinimu, paskirta nuobauda yra adekvati padarytam pažeidimui, atitinka proporcingumo ir teisingumo kriterijus, ją paskiriant įvertinta pareiškėjo asmenybė. Nėra jokio pagrindo netikėti ar abejoti liudytojo A. F. pateiktais paaiškinimais, kadangi nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareigūnas galėjo būti šališku ir priešiškai nusistačiusiu prieš pareiškėją arba suinteresuotas pateikti melagingus parodymus.
13. Atsakovo atstovė teismo posėdyje rėmėsi atsiliepime išdėstytais argumentais, prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
II.
14. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. lapkričio 4 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
15. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nurodė, kad tarnybinio patikrinimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Motyvuota tarnybinio patikrinimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas (jei nustatomas) valstybės tarnautojo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis.
16. Teismas patikrinęs bylos medžiagą, priėjo išvados, kad visa tarnybinio patikrinimo metu gauta medžiaga surinkta nepažeidžiant nustatytų tarnybinių patikrinimo procedūrų ir patvirtina pareiškėjo neteisėtus veiksmus, t. y. faktus, jog pareiškėjas 2019 m. gruodžio 8 - 9 d. bei 2020 m. sausio 5 d. nuolat naudojosi asmeniniu mobiliuoju telefonu bei saugomame objekte bendravo su pašaliniu asmeniu, t. y. užsiiminėjo pašaline veika, atitraukiančia jo dėmesį nuo pagrindinių funkcijų vykdymo, tokiais savo veiksmais pažeisdamas Apraše nustatytą tvarką. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad ir pats pareiškėjas neginčija Išvadoje nustatytų faktinių aplinkybių, t. y. kad 2019 m. gruodžio 8 – 9 d. ir 2020 m. sausio 5 d. naudojosi mobiliuoju telefonu ir bendravo su į saugomą objektą atėjusiu pašaliniu asmeniu (draugu), tačiau faktines aplinkybes interpretuoja sau palankia linkme.
17. Teismas pritarė atsakovo argumentams, jog byloje nustatytų pareiškėjui inkriminuotų faktinių aplinkybių interpretavimas sau palankia linkme turėtų būti vertintinas kritiškai, kaip pareiškėjo gynybinė taktika, siekiant išvengti tarnybinės atsakomybės. Tokios išvados teismas priėjo įvertinęs atsakovo byloje pateiktą vaizdo įrašų medžiagą, iš kurios matyti, kad tiek 2019 m. gruodžio 8 – 9 d., tiek 2020 m. sausio 5 d. pareiškėjas apsaugos poste beveik visą laiką naudojosi mobiliuoju telefonu bei bendravo su į saugomą objektą įleistu pašaliniu asmeniu (draugu), todėl nestebėjo apsaugos posto kontroliuojamos teritorijos (zonos) (nei tiesiogiai, t. y. vykdant apžiūrą), nei per vaizdo stebėjimo kamerų monitorius.
Žemesnės instancijos teismas
18. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjo versiją, jog jam budint poste buvo suformuota tik pagrindinė užduotis – reaguoti į įvykius, paneigia 2020 m. vasario 18 d. K. K. rezoliucija, kurioje nurodoma, jog „Paskirtas pareigūnas minėtame apsaugos poste privalo vykdyti visas OAV ir P1 skyriaus darbo aprašuose numatytas funkcijas (vaizdo kamerų stebėjimas, posto apžiūra ir t. t.), išskyrus lankytojų patekimą į saugomą objektą. Pareigūnui užduotis vien tik reaguoti į įvykius nebuvo suformuota“. Tuo tarpu pareiškėjo versiją, jog 2019 m. gruodžio 8 – 9 d. mobiliuoju telefonu jis kalbėjo tik epizodiškai, dėl būtinybės, nes jam suskaudo dantį, o atėjęs pašalinis asmuo atnešė vaistus, paneigia tiek vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kad pareiškėjas nuo 22.00 val. iki 22.50 (50 min.) naudojasi telefonu, nuo 22.50 val. iki 00.23 val. bendrauja su pašaliniu asmeniu (1 val. 33 min.), nuo 00.23 val. iki 01.00 val. (2 val.) naudojasi mobiliuoju telefonu, tiek pareigūno A. F. Tarnybinis pranešimas, kuriame pažymima, kad apsaugos poste dirbusiam pareiškėjui jokia papildoma užduotis nebuvo suformuota ir pareiškėjas dėl sveikatos sutrikimų nesikreipė bei neinformavo, jog ateis pašalinis asmuo ir atneš pareiškėjui vaistų.
19. Teismas akcentavo, jog pareiškėjas jokių patvirtinančių įrodymų dėl danties skausmo, kaip pavyzdžiui, skambučių išklotinių arba ekrano su skambučių, trumpųjų žinučių sąrašu, pašalinio asmens (draugo) paaiškinimo, medicininių pažymų, įrodančių, kad po budėjimo pareiškėjas kreipėsi dėl odontologinių problemų į gydytoją nei Tarnybinį patikrinimą atlikusiam pareigūnui, nei teismui nepateikė. Be to, teismo posėdžio metu pareiškėjas pats patvirtino, kad 2019 m. gruodžio 8 – 9 d. sėdėdamas ant minkštasuolio ir 1 val. 33 min. bendraudamas su atėjusiu asmeniu, kuris jam atnešė vaistus, jis vaizdo stebėjimo monitoriaus nematė ir negalėjo matyti, todėl teismas atsižvelgęs į šias aplinkybes nusprendė, kad jos patvirtina Išvadoje atliktą vertinimą, jog bendraudamas su atėjusiu asmeniu, kuris, atvyko ne dėl objektyvios priežasties, tuo metu nevykdė objekto apsaugos funcijos, o užsiėmė pašaline veikla, atitraukiančia jo dėmesį nuo pagrindinių funkcijų vykdymo. Taigi, teismas laikėsi pozicijos, jog Išvada teisėtai ir pagrįstai buvo konstatuota, kad tokiais savo veiksmais pareiškėjas pažeidė paminėtas Aprašo nuostatas.
20. Teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus, jog atsakovas nenurodė visų tarnybinės atsakomybės taikymo sąlygų bei neįrodė pareiškėjo neteisėtų veiksmų ir kaltės. Teismas skundžiamame sprendime išaiškino, kad šiuo atveju pareiškėjas sąmoningai atlikdamas veiksmus, kurie pažeidžia Aprašo 11.4 ir 33.4 papunkčių reikalavimus, turėjo suprasti, jog už Aprašo reikalavimų pažeidimus jam kils atsakomybė ir galbūt bus paskirta tarnybinė nuobauda. Iš atsakovo atlikto tyrimo medžiagos nenuginčijamai nustatyta, kad pareiškėjas 2019 m. gruodžio 8 - 9 d. bei 2020 m. sausio 5 d. naudojosi mobiliuoju telefonu, pažeisdamas nustatytą tvarką, bei bendravo su pašaliniu asmeniu ir tuo metu nevykdė objekto apsaugos funkcijos, todėl teigti, jog atsakovas nenurodė visų tarnybinės atsakomybės taikymo sąlygų ar neįrodė pareiškėjo neteisėtų veiksmų arba kaltės, nėra pagrindo.
21. Teismas, įvertinęs pareiškėjo padarytų tarnybinių nusižengimų pobūdį, jų sistemingumą, pareiškėjo asmenybę ir jo tarnybinę veiklą apibūdinančias savybes, bei atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas ir anksčiau dėl Apraše nustatytų reikalavimų nesilaikymo buvo įspėtas žodžiu, tai, kad nebuvo nustatyta pareiškėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, priešingai, nustatyta pareiškėjo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, priėjo išvados, kad pareiškėjui Įsakymu paskirta tarnybinė nuobauda (griežtas papeikimas) yra proporcinga, atitinkanti pareiškėjo padarytus tarnybinius nusižengimus bei tarnybinės nuobaudos skyrimo tikslus, todėl pagrindų panaikinti arba pakeisti Įsakymą nenustatė.
III.
22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti.
23. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad tiek Tarnybinio patikrinimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, jog mobiliuoju telefonu naudojosi tik tiek, kiek būtina, nepažeisdamas Apraše nustatytos tvarkos, o bendraudamas su pašaliniu asmeniu (draugu), kurį įsileido į saugomą objektą, saugojo postą, stebėjo saugomą teritoriją per langus ir stiklines įėjimo duris. Todėl pareiškėjas nesutinka su Išvadoje padarytomis išvadomis, kad bendravimo su pašaliniu asmeniu (draugu) metu nevykdė objekto apsaugos funkcijų. Be to, Departamento vidaus teisės aktuose nėra imperatyvaus draudimo bendrauti su asmenimis.
24. Pareiškėjas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika nurodo, kad bendrojo pobūdžio formuluotės pažeidimas savaime negali būti laikomas pareigūno netinkamu pareigų vykdymu arba jų nevykdymu. Taigi, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, į tai neatsižvelgė.
25. Pareiškėjo tvirtinimu, atsakovas, apibrėždamas pareiškėjo tariamai padaryto tarnybinio nusižengimo objektyviąją pusę, vadovavosi abstrakčiais argumentais. Nagrinėjamu atveju turėjo būti įrodytos visos tarnybinės atsakomybės taikymo sąlygos, ko atsakovas nepadarė. Neįrodžius pareiškėjo neteisėtų veiksmų ir kaltės, negali kilti tarnybinė atsakomybė, todėl Įsakymu paskirta tarnybinė nuobauda turi būti panaikinama.
Šalies argumentai
26. Pareiškėjo teigimu, liudytojas A. F. teismui pateikė tikrovės neatitinkančius parodymus, siekdamas išvengti tarnybinės atsakomybės. Iš garso įrašo stenogramos, kurią kartu su garso įrašu pareiškėjas pateikė pirmosios instancijos teismui, matyti, kad A. F. aktyviai kūrė pareiškėjui gynybines versijas tam, kad pats išvengtų atsakomybės. Šis įrodymas paneigia visus A. F. duotus parodymus, kadangi pats liudytojas patvirtino ir teismo posėdžio metu, jog pokalbis, užfiksuotas garso įraše, vyko tarp pareiškėjo ir A. F. Pareiškėjas papildomai nurodė, kad Tarnybinio patikrinimo metu jam nebuvo įteiktas joks pranešimas, kuriuo jis būtų informuotas apie A. F. pateiktus paaiškinimus, nukreiptus prieš pareiškėją, t. y. tokiu būdu pareiškėjas neteko galimybės apsiginti nuo pateiktos ir tikrovės neatitinkančios informacijos (teikti papildomus rašytinius paaiškinimus bei įrodymus). Todėl pareiškėjo įsitikinimu, Tarnybinis patikrinimas buvo atliktas tendencingai, pažeidus objektyvumo ir visapusiškumo principus.
27. Pareiškėjas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas taip pat neįvertino pareiškėjo skunde nurodomų argumentų dėl lygiateisiškumo principo pažeidimo, t. y. kad vienodoje situacijoje asmenims buvo taikomos skirtingos poveikio priemonės, sprendime teismas dėl to nepasisakė, palaikė išimtinai tik atsakovo poziciją, todėl tinkamai neįvykdė teisingumo.
Atsiliepimas
28. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
29. Atsakovas nurodo, kad su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka. Mano, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikė ginčo santykį reglamentuojančių teisės aktų nuostatas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti ar keisti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais arba kitais motyvais nėra jokio pagrindo.
30. Atsakovas pažymi, jog Aprašo 11.4 ir 33.4 papunkčiuose, priešingai nei teigia pareiškėjas, yra aiškiai ir nedviprasmiškai sureglamentuotas atitinkamas pareigūno, dirbančio apsaugos poste, elgesio modelis ir bet koks nukrypimas nuo jo yra nepateisinamas. Tik laikantis nustatyto elgesio modelio (nustatytų veiklos nuostatų) užtikrinama tinkama saugomo objekto apsauga. Pareigūnas, dirbdamas apsaugos poste (tiek dienos darbo režimu, tiek nakties darbo režimu), turi nenutrūkstamai stebėti apsaugos posto kontroliuojamą zoną (naudodamas vaizdo stebėjimo sistemą ir atlikdamas periodines apžiūras ), siekiant užtikrinti, kad: į saugomą objektą neteisėtai nepatektų asmenys; į saugomą objektą ir jo prieigas nepatektų pavojingi daiktai ar pavojingos medžiagos (sprogmenys, cheminės, bakteriologinės ar radiologinės medžiagos) (Aprašo 15.1, 15.2 p., 17 p., 33.8 p., 41 p.), būtų nuolat vykdoma galimų pažeidimų, įvykių prevencija (Aprašo 33.1 ir 33.2 p.) ir kt. Nukrypimas nuo nustatytų veiklos nuostatų sąlygoja situacijos atsiradimą, kuomet apsaugos posto kontroliuojama zona nėra stebima ir pareigūnas nebus pajėgus nedelsiant reaguoti esant neteisėtam asmenų patekimui į saugomą objektą, jo teritoriją ar ketinimui patekti, kitų įvykių, reikalaujančių neatidėliotinų veiksmų saugomo objekto saugumui užtikrinti (Aprašo 33. 2 p.). Galimų pažeidimų prevencijai užtikrinti pareigūnas turi būti nuolat budrus stebėdamas aplinką.
31. Atsakovas nurodo, jog pareiškėjo teiginį, kad jis mobiliuoju telefonu naudojosi tik tiek, kiek būtina, nepažeisdamas nustatytos tvarkos, paneigia bylos rašytiniai įrodymai. Šie įrodymai neginčytinai patvirtina, kad pareiškėjas praktiškai be perstojo naudojosi mobiliuoju telefonu, o toks pareiškėjo elgesys nesuderinamas su Aprašo 11.4 papunktyje numatytu reikalavimu. Pareiškėjas taip pat nepateikė jokių savo argumento tikrumą patvirtinančių duomenų.
32. Nesutinka su pareiškėju, kad jis tinkamai vykdė saugomo objekto fizinę apsaugą. Pareigūnas, sėdėdamas ir bendraudamas su pašaliniu asmeniu ant minkštasuolio, negali tinkamai stebėti apsaugos posto kontroliuojamos zonos. Apsaugos posto kontroliuojamos zonos stebėjimas vyksta tik šiais būdais: 1) pareigūnui stebint vaizdo stebėjimo kamerų monitoriuje nustatytus atitinkamai Seimo I ir II rūmų prieigų, įėjimų, Seimo II rūmų transporto priemonių parkavimo aikštelių vaizdus; 2) kas valandą atliekant apžiūrą. Taigi, pareigūnas, sėdėdamas ir bendraudamas su pašaliniu asmeniu, kuris taip pat buvo neteisėtai įleistas į itin svarbų saugomą valstybinės reikšmės objektą, negali tinkamai stebėti apsaugos posto kontroliuojamos zonos. Šią aplinkybę teismo posėdžio metu patvirtino ir pats pareiškėjas, nurodęs, kad bendraudamas su pašaliniu asmeniu, jis vaizdo stebėjimo monitoriaus nematė ir negalėjo matyti.
Atsiliepimas
33. Atsakovo teigimu, pareiškėjas Departamente dirbo 3 metus ir beveik 9 mėnesius, jo išsilavinimas – aukštasis universitetinis, todėl dėl savo asmeninių ir dalykinių savybių privalėjo suprasti (žinoti), kokiame apsaugos poste jis dirbo, kaip turėjo elgtis dirbdamas apsaugos poste, kokio valstybinės reikšmės saugomo objekto saugumą privalėjo užtikrinti. Pareiškėjas buvo supažindintas su visais darbą apsaugos poste reglamentuojančiais teisės aktais, kelis kartus instruktuotas žodžiu bei pasirašytinai dėl Apraše nustatytų reikalavimų laikymosi, todėl pareiškėjas turėjo laikytis pareigūno, dirbančio apsaugos poste, elgesio modelio.
34. Atsakovo tvirtinimu, pareiškėjo argumentas, kad teismo posėdžio metu atsakovo atstovė nurodė, kad pašalinius asmenis į saugomą objektą įsileisti galima, yra ištrauktas iš bendro konteksto ir nepagrįstas, nes yra aiškus imperatyvas, kad nakties metu, švenčių dienomis ar savaitgaliais pašaliniams asmenims patekimas į saugomą objektą yra draudžiamas. Ši teisės akto nuostata susijusi su preziumuojama pašalinio asmens keliama grėsme saugomam objektui.
35. Atsakovo teigimu, nors pareiškėjas savo nukrypimą nuo nustatyto elgesio modelio bandė pateisinti išgalvota versija, kad jis tariamai turėjo sveikatos problemų – kamavo danties skausmas, ir kad jo draugas turėjo jam į saugomą objektą pristatyti vaistus, tačiau jeigu pareiškėjas iš tikrųjų būtų turėjęs sveikatos problemų ir būtų norėjęs, kad jo draugas pristatytų jam vaistus, jis šioje situacijoje privalėtų apie savo pablogėjusią sveikatą ir apie ateisiantį draugą su vaistais informuoti tiesioginį vadovą, kuris įvertintų visą situaciją ir duotų jam konkrečius privalomus vykdyti nurodymus, tačiau apie savo tariamai pablogėjusią sveikatą pareiškėjas nei vaizdo stebėjimo ir kontrolės poste dirbančio pareigūno, nei apsaugos pamainos vadovo neinformavo. Pareiškėjas savavališkai nutraukė saugomo objekto apsaugos funkcijų vykdymą, neteisėtai, sąmoningai ir savavališkai į saugomą objektą įleidęs potencialią grėsmę keliantį pašalinį asmenį.
36. Atsakovas, pasisakydamas dėl tariamo lygiateisiškumo principo pažeidimo, nurodo, kad kitiems pareigūnams (ne) paskirtos tarnybinės nuobaudos nėra šios bylos nagrinėjimo dalyku. Asmeniui skiriant nuobaudą, turi būti individualiai vertinama konkreti situacija, analizuojant konkrečius veiksmus, pažeidimo pobūdį, pasekmes ir kt. Tarnybinės nuobaudos individualizuojamos kiekvienam asmeniui konkrečiai ir neturi įtakos pareiškėjo skundo nagrinėjimui. Atsakovas pritarė pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad tai, jog nagrinėjamu atveju nebuvo nubausti pareiškėjo veiksmų kontrolę vykdantys pareigūnai, šiai bylai neturi jokios reikšmės, kadangi ši aplinkybė nepašalina pareiškėjo atsakomybės už jam inkriminuotus tarnybinius nusižengimus. Atsakovo įsitikinimu, pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda (griežtas papeikimas) paskirta teisėtai ir pagrįstai, yra adekvati bei proporcinga padarytam teisės pažeidimui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
37. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vadovybės apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 16 d. įsakymo Nr. PK E-450 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo M. K.“, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas už Tvarkos aprašo 11.4 p. ir 33.4 p. pažeidimą, teisėtumo ir pagrįstumo.
38. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs Įsakymą teisėtu ir pagrįstu, pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą.
39. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.
40. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).
41. Kai yra pagrindas pripažinti, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisako tik dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).
42. Vertindama apeliacinio skundo argumentus dėl įrodymų vertinimo ir faktinių aplinkybių nustatymo, teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-544-822/2015). Pabrėžtina, jog įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra.
43. Teisėjų kolegija, taikydama šias procesines įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančias taisykles, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, būtinas teisingam padaryto pažeidimo kvalifikavimui ir pagrįstai pripažino, kad pareiškėjas netinkamai atliko savo pareigas bei jam priskirtas funkcijas ir tuo padarė tarnybinį nusižengimą.
44. Konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Tarnybinio patikrinimo išvada yra itin svarbi tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinė dalis. Patvirtinta motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiantis priimamas individualus administracinis aktas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, laikoma šio akto motyvuojamąja dalimi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-120/2009; 2010 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-700/2010). Todėl teismas, spręsdamas ginčijamo įsakymo, kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda, pagrįstumo klausimą turi vertinti ne tik skundžiamo administracinio akto, bet ir jo sudedamosios dalies – tarnybinio patikrinimo išvados (tarnybinio nusižengimo tyrimo išvados) turinį. Tačiau teismo atliekamas vertinimas administracinėje byloje neturi būti tapatinamas su tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimu apskritai iš naujo. Teismas tik patikrina tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių tikrumą ir padarytų išvadų pagrįstumą, bei, siekdamas priimti objektyvų sprendimą, gali tirti byloje naujus įrodymus, patvirtinančius (paneigiančius) tarnybinio patikrinimo metu egzistavusias ir su nagrinėjamais pažeidimais susijusias aplinkybes.
45. Taigi sprendžiant, ar skundžiamu Įsakymu nuobauda pareiškėjui buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, būtina nustatyti, ar Išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas padarė veikas (ir kokias konkrečiai), sudarančias tarnybinio nusižengimo sudėtį, taip pat tai, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių.
46. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą bei apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, pažymi, kad pareiškėjo pateiktas faktinių aplinkybių vertinimas nepaneigia pirmosios instancijos teismo tarnybinio nusižengimo aplinkybių konstatavimo, pagrįsto Išvada, kurioje nustatyta, kad pareiškėjas 2019 m. gruodžio 8 – 9 d., dirbdamas ,,101“ apsaugos poste – Seimo I rūmų įėjimo kontrolės poste, tarnybos metu nepagrįstai naudojosi techninėmis priemonėmis (mobiliuoju telefonu), taip pat stebėdamas tik postą, kuriame dirbo bei nuošalyje bendraudamas su į saugomą objektą atėjusiu pašaliniu asmeniu (kurį į saugomą objektą įleido pareiškėjas), praktiškai nevykdė jokių saugomo objekto apsaugos funkcijų bei kad pareiškėjas 2020 m. sausio 5 d. nuo 21.00 val. iki 23.59 val. ,,101“ dirbdamas apsaugos poste, nuo 21.11 val. iki 21.27 val. naudojosi mobiliuoju telefonu, nuo 21.42 val. iki 23.09 val. posto teritorijoje kartu su pareiškėju buvo pašalinis asmuo, tokiais savo veiksmais pažeisdamas Aprašo 11.4 ir 33.4 papunkčių reikalavimus.
47. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas faktines aplinkybes įvertino tinkamai, nepažeisdamas anksčiau minėtų įrodymų vertinimą nustatančių taisyklių toje apimtyje, kiek tai yra reikšminga teisingam bylos išsprendimui. Teisėjų kolegija, sutikdama su tokiu vertinimu bei tarnybinio nusižengimo kvalifikavimu, iš naujo teismo nustatytų faktinių aplinkybių nekartoja. Apeliantas savo apeliaciniame skunde aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, nenurodė, nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą pirmosios instancijos nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas. Tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į pareiškėjo pateiktus įrodymus ir argumentus, netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančiomis teisės normomis nepagrįstas išvadas.
48. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą nepasisakė dėl pareiškėjo argumentų dėl lygiateisiškumo principo pažeidimo, teisėjų kolegija pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas ir neturėjo pasisakyti šioje administracinėje byloje dėl lygiateisiškumo principo pažeidimo, kadangi kitiems pareigūnams paskirtos arba nepaskirtos tarnybinės nuobaudos nebuvo ir nėra šios bylos nagrinėjimo dalyku. Asmeniui skiriant nuobaudą, individualiai vertinama konkreti situacija, analizuojant konkrečius pareigūno veiksmus, pažeidimo pobūdį ir kitas tarnybiniam patikrinimui reikšmingas aplinkybes. Pareiškėjui tarnybinė nuobauda paskirta konkrečiai už jo Tarnybinio patikrinimo metu nustatytus ir konstatuotus pažeidimus (už naudojimąsi mobiliuoju telefonu bei pašalinio asmens įleidimą į saugomą objektą, pažeidžiant imperatyvius Aprašo 11.4 ir 33.4 papunkčių reikalavimus), nepriklausomai nuo kitų pareiškėjo veiksmų kontrolę vykdžiusių pareigūnų veiksmų.
49. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tiek Išvadoje, tiek skundžiamame įsakyme konstatuotas aplinkybes bei įvertinęs jas surinktų rašytinių įrodymų kontekste, pagrįstai priėjo prie išvados, jog pareiškėjas nesilaikė Apraše jo pareigybei nustatytų reikalavimų. Pareiškėjo veika kvalifikuota tinkamai, pareiškėjui kaltinimas dėl tarnybinio nusižengimo padarymo suformuluotas tinkamai ir konkrečiai, pareiškėjo veiksmus susiejant su teisės aktų normomis, kurių, kaip įtvirtinančių imperatyvų elgesio variantą atitinkamoje situacijoje pareiškėjas privalėjo laikytis. Pareiškėjo tinkamas pareigų neatlikimas buvo sąmoningas ir valingas poelgis, nesusijęs su objektyviomis, nuo jo valios nepriklausančiomis aplinkybėmis. Pareiškėjo padaryti pažeidimai yra formalūs, nereikalaujantys būtinų pasekmių, todėl pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas turėjo galiojančią tarnybinę nuobaudą ir ne kartą buvo įspėtas dėl savo netinkamai atliekamų pareigų, yra adekvati pareiškėjo padarytiems pažeidimams. Pirmosios instancijos teismas šios tarnybinės nuobaudos paskyrimą pagrindė byloje nustatytomis aplinkybėmis, konkrečiai nurodė, dėl kokių priežasčių konstatuojama, jog atsakovas tinkamai parinko tarnybinę nuobaudą, todėl pagrindo abejoti paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumu, pagrįstumu ir proporcingumu nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teisėjų kolegija neturi.
50. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei pritardama pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ nustatytų reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl skundžiamo įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo M. K. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.