- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-11-04
- Bylos Nr.
- I3-3752-983/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01821-2020-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Asta Adamonytė-Šipkauskienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- M. K.
- Atsakovas
- Vadovybės apsaugos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. K. skundą atsakovui Vadovybės apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. K. (toliau – pareiškėjas) skunde teismo prašo panaikinti Vadovybės apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas, VAD, atsakovas) vado 2020 m. balandžio 16 d. įsakymą Nr. PK E-450 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo M. K.“ (toliau – Įsakymas), kuriuo jam skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas už Departamento Objektų apsaugos valdybos darbo tvarkos aprašo, patvirtinto Departamento direktoriaus 2018 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. V-675 (toliau - Tvarkos aprašas), 11.4 p. ir 33.4 p. pažeidimą. Pareiškėjas su paskirta tarnybine nuobauda nesutinka. Teigia, jog tarnybinis patikrinimas pareiškėjo atžvilgiu atliktas tendencingai ir neobjektyviai, dėl tam tikrų priežasčių turint išankstinį siekį pareiškėją nubausti.
Pareiškėjas dirbo Departamento Objektų apsaugos valdybos (toliau – OAV) PI skyriaus specialistu. Jis skunde nurodo, kad Įsakymas priimtas remiantis atsakovo Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriaus 2020 m. kovo 20 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. TPI-8 ,,Dėl Departamento OAV P1 skyriaus pareigūnų veiksmų 2019-12-08 – 2019-12-09 bei 2020-01-05“ (toliau – Išvada), kurioje teigiama, jog pareiškėjas naudojosi asmeniniu mobiliuoju telefonu pažeisdamas nustatytą tvarką bei įsileido pašalinį asmenį į saugomą objektą, bendravo su juo ir tuo metu nevykdė objekto apsaugos funkcijų.
Pareiškėjas nesutinka su Išvadoje bei tarnybiniame pranešime nurodytais teiginiais. Pažymi, kad tarnybinį patikrinimą atliko bei Išvadą, kurios pagrindu pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda, surašė vyriausiasis tyrėjas A. M.. Pareiškėjo vertinimu, objektyvus įrodymas šiame ginče – tai vaizdo įrašai, kurie nepatvirtina A. M. teiginių dėl neteisėto naudojimosi asmeniniu mobiliuoju telefonu. Skunde taip pat nurodo, jog Išvadoje nurodyti teiginiai, kad pareiškėjas bendravo su pašaliniu asmeniu ir tuo metu nevykdė objekto apsaugos funkcijų, yra nepagrįsti neginčijamais įrodymais bei teisiškai neargumentuoti. Pabrėžia, jog Departamento vidaus teisės aktuose nėra imperatyvaus draudimo bendrauti su asmenimis. Tvarkos aprašo 33.4 p. nenumato konkrečios, aiškios ir imperatyvios elgesio taisyklės, tik bendrojo abstraktaus pobūdžio nuostatą.
Pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog tiriant tarnybinį nusižengimą turi būti įrodytos visos tarnybinės atsakomybės taikymo sąlygos, o atsakovas šiuo atveju to nepadarė, kadangi neįrodė pareiškėjo neteisėtų veiksmų ir kaltės, dėl to jo atžvilgiu tarnybinė atsakomybė negalima, o Įsakymu paskirta tarnybinė nuobauda turėtų būti panaikinta.
Šalies argumentai
Pareiškėjas taip pat nesutinka su Išvados teiginiais, jog neva jis galimai darė poveikį liudytojui A. F., todėl yra pradėtas dar vienas tarnybinis patikrinimas pareiškėjo atžvilgiu. Nurodo, jog tarnybinio tyrimo metu pareiškėjas pateikė įrodymus, kurie paneigia liudytojo A. F. teiginius. Atkreipia dėmesį, kad liudytojas A. F., galimai siekdamas išvengti tarnybinės atsakomybės prieš tai atliekamame tarnybiniame patikrinime bei galimai spaudžiamas atsakovo, pateikė melagingą, pareiškėją šmeižiantį liudijimą.
Pareiškėjas ir jo atstovė teismo posėdžio metu prašė skundą tenkinti ir panaikinti ginčijamą Įsakymą, arba pareiškėjui paskirtą nuobaudą sušvelninti. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad jis tarnybos metu bendraudamas su atėjusiu draugu, kuris atnešė jam vaistus, vykdė savo funkcijas, nes stebėjo prieigas, turėjo su savimi ryšio priemones, nors tuo metu ir negalėjo stebėti monitoriaus vaizdo. Teigė, jog pateiktas 2020 m. birželio 5 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame yra 2020-02-10 vykusio pokalbio tarp pareiškėjo ir A. F. garso įrašo stenograma, patvirtina, kad A. F. pateikė melagingus parodymus, siekdamas išvengti tarnybinės atsakomybės.
Atsakovas Departamentas su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime nurodo, jog Įsakymas pagrįstas objektyviai nustatytais duomenimis ir teisės normomis, todėl yra teisėtas ir jo naikinti pagrindo nėra.
Atsakovas paaiškina, kad pareiškėjas nuo 2016 m. birželio 26 d. iki 2020 m. birželio 1 d. buvo statutinis valstybės tarnautojas, ėjo pareigas Departamento OAV P1 skyriuje.
2020 m. sausio 22 d. Departamento direktorius, atsižvelgdamas į Departamento Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriaus vyriausiojo tyrėjo A. M. 2020 m. sausio 22 d. tarnybinį pranešimą Nr. TT-7 ,,Dėl atlikto operatyvaus patikrinimo“ (toliau – Tarnybinis pranešimas), pavedė Departamento Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriui pareiškėjo atžvilgiu atlikti tarnybinį patikrinimą (toliau – Tarnybinis patikrinimas).
Tarnybinis patikrinimas buvo užbaigtas 2020 m. kovo 20 d. surašant Išvadą, kurioje konstatuota, jog 2019 m. gruodžio 8 d. ir 2020 m. sausio 5 d. pareiškėjas, būdamas atsakingu už ypatingos svarbos Departamento saugomo objekto – Seimo pastato ir jo teritorijos apsaugos vykdymą, specialaus režimo šiame saugomame objekte užtikrinimą, „101“ apsaugos poste beveik visą laiką naudojosi mobiliuoju telefonu bei bendravo su į saugomą objektą įleistu pašaliniu asmeniu, dėl ko nestebėjo „101“ apsaugos posto kontroliuojamos teritorijos (zonos) nei tiesiogiai, t. y. vykdant apžiūrą, nei per vaizdo stebėjimo kamerų monitorius, t. y., užsiiminėjo pašaline veika, atitraukiančia jo dėmesį nuo pagrindinių funkcijų (fizinės saugomo objekto apsaugos) vykdymo. Tokiais savo veiksmais pareiškėjas pažeidė Aprašo 11.4 bei 33.4 papunkčių reikalavimus, t. y. pareiškėjas nesilaikė teisės akto, reglamentuojančio jo tarnybą, reikalavimų. Atsakovas pažymi, jog pareiškėjas iš esmės neginčija Išvadoje nustatytos aplinkybės, t. y. kad 2019 m. gruodžio 8 d. ir 2020 m. sausio 5 d. naudojosi mobiliuoju telefonu ir bendravo su į saugomą objektą atėjusiu vyru.
Aprašo 11.4 papunktis numato, kad OAV darbuotojams draudžiama darbo apsaugos poste metu skaityti laikraščius, leidinius, turėti ir naudotis prietaisais, įrenginiais, nesusijusiais su apsaugos funkcijų vykdymu, ir (ar) vykdyti su tiesioginėmis funkcijomis nesusijusią veiklą. Mobiliuoju telefonu apsaugos poste galima naudotis kai nevykdoma asmenų leidimų ir jų turimų daiktų patikra ir tik tiek, kiek reikia pašnekovui informuoti, kad perskambinsite, kai tik bus galimybė tai padaryti nedirbant apsaugos poste. Ši nuostata pagal reguliavimo pobūdį yra imperatyvi, numatanti vienintelę išimtį, leidžiančią nevykdyti šio reikalavimo: imperatyvas netaikomas poilsio ar pertraukų metu. Aprašo 33.4 papunktis numato, kad OAV pareigūnas, vykdantis fizinę saugomų objektų apsaugą, turi vengti veiksmų, trukdančių vykdyti fizinę apsaugą. Minėta nuostata pagal reguliavimo pobūdį taip pat yra imperatyvi, nenumatanti jokių išimčių, leidžiančių nevykdyti šio reikalavimo.
Atsakovas atkreipia dėmesį, jog Aprašo 11.4 ir 33.4 papunkčiuose yra aiškiai ir vienareikšmiškai sureglamentuotas atitinkamas pareigūno, dirbančio apsaugos poste, elgesio modelis ir bet koks nukrypimas nuo jo yra nepateisinamas.
OAV pareigūnai, vykdydami saugomo objekto apsaugą, privalo be jokių išlygų laikytis Aprašo reikalavimų (nesinaudoti įrenginiais, prietaisais, nesisijusiais su apsaugos funkcijų vykdymu, užsiiminėti pašaline veika, atitraukiančia jo dėmesį nuo pagrindinių funkcijų (fizinės saugomo objekto apsaugos) vykdymo, užtikrinti apsaugos posto veiklos tęstinumą. Dėl šių specifinių funkcijų ypač svarbus tinkamas parengties, darbo drausmės užtikrinimas. OAV pareigūnų darbo specifika yra būti budriems ir nuolat stebėti apsaugos posto kontroliuojamą zoną, siekiant taip užkirsti kelią galimai daromiems pažeidimams. Atsakovas pažymi, jog statutiniams valstybės tarnautojams dėl jiems priskirtų funkcijų pobūdžio, statutinės tarnybos specifikos ypatumų keliami griežti tarnybinės drausmės reikalavimai.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodo, kad Tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyti visi teisės pažeidimo elementai, o parenkant tarnybinės nuobaudos rūšį buvo atsižvelgta į sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau kaip tarnybinę atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad pareiškėjui už netinkamą pareigų atlikimą Departamento direktoriaus 2020 m. sausio 7 d. įsakymu Nr. PK E-9 skirta tarnybinė nuobauda – pastaba, t. y., pareiškėjas iki 2021 m. sausio 7 d. turi galiojančią tarnybinę nuobaudą. Pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – pastaba bei jam taikytos kitos poveikio priemonės (ne kartą žodžiu buvo perspėtas), buvo neefektyvios, todėl buvo pagrindas manyti, kad bausmės tikslai nebus pasiekti parinkus švelnesnę nuobaudos rūšį, todėl pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda nelaikytina per griežta. Paskirta nuobauda yra adekvati padarytam pažeidimui, atitinka proporcingumo ir teisingumo kriterijus, ją paskiriant įvertinta pareiškėjo asmenybė.
Atsakovas pabrėžė, kad sprendžiant iš liudytojo A. F. 2020 m. kovo 16 d. tarnybinio pranešimo Nr. TP-793 turinio, nėra jokio pagrindo netikėti ar abejoti A. F. pateiktais paaiškinimais, kadangi nėra duomenų, kad pareigūnas gali būti šališkas ir priešiškai nusistatęs pareiškėjo atžvilgiu bei suinteresuotas duoti melagingus parodymus ar nepagrįstai apkalbėti pareiškėją.
Atsiliepimas
Departamento atstovė teismo posėdyje rėmėsi atsiliepime išdėstytais argumentais, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas atmetamas.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje kilęs ginčas dėl Įsakymo, kuriuo pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas – teisėtumo ir pagrįstumo.
Remiantis atsakovo pateikta tarnybinio tyrimo medžiaga, nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2016 m. birželio 21 d. iki 2020 m. birželio 1 d. buvo statutinis valstybės tarnautojas, t. y. ėjo pareigas Departamento OAV P1 skyriuje (ėjo OAV P1 skyriaus specialisto pareigas).
2020 m. sausio 22 d. Departamento direktorius, atsižvelgdamas į Departamento Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriaus vyriausiojo tyrėjo A. M. 2020 m. sausio 22 d. tarnybinį pranešimą Nr. TT-7 ,,Dėl atlikto operatyvaus patikrinimo“, pavedė Departamento Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriui pareiškėjo atžvilgiu atlikti Tarnybinį patikrinimą. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad vadovaujantis Operatyvių patikrinimų tvarkos aprašo, patvirtinto Departamento direktoriaus 2019 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. V-87, 3.1, 4.1, 6.2 ir 6.2.1 papunkčiais, atliktas neviešas operatyvus patikrinimas, kurio metu buvo peržiūrėti Lietuvos Respublikos Seimo rūmų „101“, „102“ ir „107“ apsaugos postų nuo 2019 m. gruodžio 6 d. iki 2019 m. gruodžio 9 d. vaizdo stebėjimo kamerų įrašai nuo 22.00 val. iki 01.00 val. ir nustatyta, kad 2019 m. gruodžio 8 – 9 d. pareiškėjas, dirbdamas ,,101“ apsaugos poste – Seimo I rūmų įėjimo kontrolės poste, tarnybos metu galimai nepagrįstai naudojosi techninėmis priemonėmis (mobiliuoju telefonu), taip pat stebėdamas tik postą, kuriame dirbo bei nuošalyje bendraudamas su į saugomą objektą atėjusiu vyriškiu (kurį į saugomą objektą įleido pareiškėjas), praktiškai nevykdė jokių saugomo objekto apsaugos funkcijų.
Kito 2020 m. vasario 14 d. Tarnybinio patikrinimo metu buvo gautas OAV vyriausiojo specialisto E. G. 2020 m. vasario 14 d. tarnybinis pranešimas Nr. TP-510 ,,Dėl pavaldžių pareigūnų vykdomos veiklos kontrolinio patikrinimo“, kuriame jis nurodė, kad 2020 m. vasario 13 d. buvo atliktas kontrolinis pavaldžių pareigūnų patikrinimas su tikslu patikrinti Seimo rūmų apsaugą vykdančių OAV P1 skyriaus pareigūnų darbą „101“, „102“, „108“ apsaugos postuose nakties darbo režimo metu. Kontrolinio patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas 2020 m. sausio 5 d. nuo 21.00 val. iki 23.59 val. ,,101“ dirbdamas apsaugos poste, nuo 21.11 val. iki 21.27 val. naudojosi mobiliuoju telefonu, nuo 21.42 val. iki 23.09 val. posto teritorijoje, kartu su pareiškėju buvo pašalinis asmuo. Kontrolinio patikrinimo išvadoje konstatuota, jog pareiškėjas nesilaikė OAV ir P1 skyriaus darbo tvarkos aprašuose nustatytų reikalavimų (ne visą laiką buvo apsaugos poste, vykdė veiklą, nesusijusią su apsaugos funkcijomis).
2020 m. vasario 14 d. Departamento direktorius, atsižvelgdamas į OAV vyriausiojo specialisto E. G. 2020m. vasario 14 d. tarnybinį pranešimą Nr. TP-510 ,,Dėl pavaldžių pareigūnų vykdomos veiklos kontrolinio patikrinimo“, pavedė Departamento Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriui pareiškėjo atžvilgiu atlikti tarnybinį patikrinimą.
Atsižvelgiant į Departamento Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriaus vyriausiojo tyrėjo A. M. 2020 m. vasario 18 d. tarnybinį pranešimą Nr. TT-16 ,,Dėl Departamento OAV P1 skyriaus specialisto M. K. atžvilgiu atliekamo tarnybinio patikrinimo“, OAV vyriausiojo specialisto E. G. 2020 m. vasario 14 d. tarnybiniame pranešime Nr. TP-510 ,,Dėl pavaldžių pareigūnų vykdomos veiklos kontrolinio patikrinimo“ paaiškėjusią aplinkybę dėl 2020 m. sausio 5 d. pareiškėjo galimai padaryto kito tarnybinio nusižengimo bei vadovaujantis Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142, 16 punktu Tarnybiniai patikrinimai dėl pareiškėjo 2019 m. gruodžio 8 -9 d. ir 2020 m. sausio 5 d. galimai padarytų tarnybinių nusižengimų buvo sujungti.
2020 m. vasario 18 d. pareiškėjas tarnybiniame pranešime Nr. TP-538 paaiškino, kad nuo 2019 m. gruodžio 8 d. iki 2019 m. gruodžio 9 d., t. y. šeštadienį bei sekmadienį, “101” apsaugos poste nedirbo bei nevykdė jokių patikros ar kontrolės funkcijų. Pareiškėjo teigimu, jam, kaip posto pareigūnui, buvo suformuota pagrindinė užduotis - reagavimas į įvykius Seimo viešbutyje. 2019 m. gruodžio 8 d. apie 22 val. pareiškėjas pasijuto prastai, pradėjo kamuoti danties skausmas, todėl mobiliuoju telefonu susisiekė su savo žmona ir paprašė jos vaistų. Vėliau jis paskambino į vaizdo stebėjimo postą ir informavo, jog pas jį ateis žmogus ir atneš vaistus. Atvykus minėtam žmogui, atsisėdę ant šalia durų esančio minkštasuolio, kurį laiką pareiškėjas su atvykusiu vyru šnekėjosi. Pareiškėjas nesutinka, kad į objektą įleido pašalinį žmogų, nes apsaugos režimas liko nepažeistas, o savo pagrindinę tos dienos užduotį – reaguoti į įvykius Seimo viešbutyje, jis buvo visada pasirengęs vykdyti. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad grįžęs į postą naudodamasis garsiakalbiu mobiliuoju telefonu kalbėjosi su žmona. 2019 m. gruodžio 9 d. apie 1.00 val. padaręs posto apžiūrą, pareiškėjas grįžo prie stalo ir mobiliajame įrenginyje nustatė žadintuvą, kadangi turėjo atlikti viešbučio apžiūrą. Pareiškėjo teigimu, telefonu jis naudojosi tik trumpais epizodais, nenutraukdamas funkcijų vykdymo, nes kitaip pasielgti objektyviai jis negalėjo, nes visą laiką dirbo vienas. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, jog sėdėjo pakreipęs galvą į kairę pusę dėl kairės pusės apatinio žandikaulio krūminio danties skausmų, tačiau akimis stebėjo monitorius. Pabrėžė, jog įraše matyti, kad pareiškėjas atlieka veiksmus ranka ir tai jis darė sąmoningai norėdamas negalvoti apie skausmus, tad su ranka (pirštu) braukė per stacionaraus kompiuterio ventiliavimo groteles bei kažkiek kartų paspaudė optinio įrenginio atidarymo mygtuką, nenukreipdamas akių nuo monitoriaus (I t, b. l. 65-66).
2020-03-16 tarnybiniame pranešime Nr. TP-794 dėl 2020 m. sausio 5 d. įvykio pareiškėjas paaiškino, kad telefonu jis naudojosi trumpą laiko tarpą, kaip nurodyta OAV darbo tvarkos apraše, t. y. kol informavo pašnekovą, kad perskambins. Pažymėjo, kad turėjo galimybę stebėti ir stebėjo monitorių palenkęs galvą. Nurodė, kad jo telefone įdiegta veido atpažinimo funkcija, todėl vos tik telefonas atpažįsta vartotojo veidą, iškart atsirakina ekranas ir nuolatos šviečia, todėl didžiąją laiko dalį telefonu jis nesinaudojo, o tiesiog laikė jį rankose šviečiančiu ekranu, ko nedraudžia joks aprašas. Paaiškino, kad su atvykusiu asmeniu jis bendravo apsaugos posto zonoje iš kur puikiai matė posto prieigas ir vykdė visas jam priskirtas funkcijas (I t., b. l. 85-87).
K. K., vizuodamas M. K. 2020-02-18 tarnybinį pranešimą Nr. TP-538 nurodė, jog „Paskirtas pareigūnas minėtame apsaugos poste privalo vykdyti visas OAV ir P1 skyriaus darbo aprašuose numatytas funkcijas (vaizdo kamerų stebėjimas, posto apžiūra ir t. t.), išskyrus lankytojų patekimą į saugomą objektą. Pareigūnui užduotis vien tiktai reaguoti į įvykius nebuvo suformuota“ (I t., b. l. 68).
2020 m. kovo 16 d. A. F. tarnybiniame pranešime Nr. TP-793 nurodė, kad nuo 2019-12-08 22.00val. iki 2019-12-09 02.00 val. „101“ apsaugos poste dirbusiam pareiškėjui jokia papildoma užduotis nebuvo suformuota ir pareiškėjas dėl sveikatos sutrikimų nesikreipė bei neinformavo, jog ateis pašalinis asmuo ir atneš pareiškėjui vaistų (I t., b. l. 84).
2020 m. kovo 16 d. A. F. tarnybiniame pranešime Nr. TP-795 nurodė, kad 2020-01-05 nuo 21.00 val. iki 23.00 val. „101“ apsaugos poste dirbęs pareiškėjas buvo pastebėtas naudojantis mobiliuoju telefonu, dėl ko jam buvo paskambinta ir jis buvo informuotas, kad negalima darbo metu naudoti mobiliuoju telefonu, o 21. 42 val. pas M. K. atėjo pašalinis asmuo ir tuo metu pareig9nas nevykdė vaizdo kamerų stebėjimo (I t., b. l. 88).
2020 m. kovo 20 d. Išvadoje, kurią patvirtino Departamento direktorius, pasiūlyta pareiškėjui už padarytą tarnybinį nusižengimą skirti tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą. Išvadoje buvo konstatuota, kad 2019 m. gruodžio 8 d. pareiškėjas, dirbdamas „101“ apsaugos poste, naudojosi mobiliuoju telefonu ir bendravo su į saugomą objektą atėjusiu vyru, todėl nestebėjo minėto apsaugos posto kontroliuojamos teritorijos (zonos) (nei tiesiogiai, t. y. vykdant apžiūrą, nei per vaizdo stebėjimo kamerų monitorius), t. y. užsiiminėjo pašaline veika, atitraukiančia jo dėmesį nuo pagrindinių funkcijų (fizinės saugomo objekto apsaugos) vykdymo. Išvadoje taip pat konstatuota, kad 2020 m. sausio 5 d. pareiškėjas, dirbdamas „101“ apsaugos poste, praktiškai be perstojo naudojosi mobiliuoju telefonu, į saugomą objektą įleidęs pašalinį asmenį su juo bendravo, ir šiuo laikotarpiu nevykdė saugomo objekto apsaugos funkcijų, bei vėliau nuolatos naudojosi mobiliuoju telefonu. Šiais savo tyčiniais veiksmais pareiškėjas pažeidė Aprašo 11.4 bei 33.4 papunkčių reikalavimus, tuo padarydamas tarnybinį nusižengimą (I t., b. l. 90-100).
Departamento direktorius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 40 straipsnio 2 dalies 3 punktu bei remdamasis Išvada, Įsakymu skyrė tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą (I t., b. l. 101).
Pareiškėjas nesutinka su Įsakymu iš esmės argumentuodamas tuo, kad pareiškėjo veiksmuose nėra tarnybinio nusižengimo sudėties, todėl tarnybinis nusižengimas neįrodytas.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (toliau – LVAT) konstatuota, kad tarnybinio patikrinimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Motyvuota tarnybinio patikrinimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas (jei nustatomas) valstybės tarnautojo padaryto konkretus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis (pvz., LVAT 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1368/2010, 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A520-2635/2012, 2016 m. vasario 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-463-662/2016).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, patikrinęs bylos medžiagą, daro išvadą, kad visa tarnybinio patikrinimo gauta medžiaga surinkta nepažeidžiant nustatytų tarnybinių patikrinimo procedūrų ir patvirtina pareiškėjo veiksmus, t. y. neginčijamai nustatytus faktus, jog pareiškėjas 2019 m. gruodžio 8 - 9 d. bei 2020 m. sausio 5 d. nuolat naudojosi asmeniniu mobiliuoju telefonu bei saugomame objekte bendravo su pašaliniu asmeniu, t. y. užsiiminėjo pašaline veika, atitraukiančia jo dėmesį nuo pagrindinių funkcijų vykdymo bei naudojosi mobiliuoju telefonu pažeisdamas Apraše nustatytą tvarką. Pažymėtina, kad ir pats pareiškėjas neginčija Išvadoje nustatytų faktinių aplinkybių, t. y. kad 2019 m. gruodžio 8 – 9 d. ir 2020 m. sausio 5 d. naudojosi mobiliuoju telefonu ir bendravo su į saugomą objektą atėjusiu vyru, tačiau faktines aplinkybes interpretuoja sau palankia linkme.
Pareiškėjas paaiškinime pagrįsdamas savo veiksmus nurodė, kad 2019 m. gruodžio 8 d. apie 22.00 val. jis pasijuto prastai, jį pradėjo kamuoti danties skausmas, todėl mobiliuoju telefonu susisiekė su savo žmona ir paprašė jos vaistų, vėliau jis paskambino į vaizdo stebėjimo postą ir informavo, jog pas jį ateis žmogus ir atneš vaistus, o atvykus minėtam žmogui, atsisėdę ant šalia durų esančio minkštasuolio, kurį laiką su atvykusiu vyru šnekėjosi. Pareiškėjo teigimu, telefonu jis naudojosi tik trumpais epizodais, nenutraukdamas funkcijų vykdymo, nes kitaip pasielgti objektyviai jis negalėjo, nes visą laiką dirbo vienas. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, jog sėdėjo pakreipęs galvą į kairę pusę dėl kairės pusės apatinio žandikaulio krūminio danties skausmų, tačiau akimis stebėjo monitorius. Dėl 2020m. sausio 5 d. pareiškėjas tarnybiniame pranešime nurodė, kad telefonu jis naudojosi trumpą laiko tarpą, kaip nurodyta OAV darbo tvarkos Apraše, t. y. kol informavo pašnekovą, kad perskambins, kad didžiąją laiko dalį telefonu jis nesinaudojo, o tiesiog laikė jį rankose šviečiančiu ekranu, ko nedraudžia joks Aprašas. Paaiškino, kad su atvykusiu asmeniu jis bendravo apsaugos posto zonoje iš kur puikiai matė posto prieigas ir vykdė visas jam priskirtas funkcijas.
Teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą, sutinka su atsakovo argumentais, jog byloje nustatytų pareiškėjui inkriminuotų faktinių aplinkybių interpretavimas sau palankia linkme vertintinas kritiškai, kaip pareiškėjo gynybinė taktika, siekiant išvengti tarnybinės atsakomybės.
Žemesnės instancijos teismas
Tokią išvadą teismas daro įvertinęs atsakovo į bylą pateiktą vaizdo įrašų medžiagą, iš kurios matyti, kad tiek 2019 m. gruodžio 8 – 9 d., tiek 2020 m. sausio 5 d. pareiškėjas apsaugos poste beveik visą laiką naudojosi mobiliuoju telefonu bei bendravo su į saugomą objektą įleistu pašaliniu asmeniu, dėl ko nestebėjo apsaugos posto kontroliuojamos teritorijos (zonos) (nei tiesiogiai, t. y. vykdant apžiūrą), nei per vaizdo stebėjimo kamerų monitorius, t. y. užsiiminėjo pašaline veika, atitraukiančia jo dėmesį nuo pagrindinių funkcijų (fizinės saugomo objekto apsaugos) vykdymo. Pažymėtina, kad pareiškėjo versija, jog jam budint poste buvo suformuota tik pagrindinė užduotis – reagavimas į įvykius, paneigta 2020-02-18 K. K. rezoliucija, kurioje nurodyta, jog „Paskirtas pareigūnas minėtame apsaugos poste privalo vykdyti visas OAV ir P1 skyriaus darbo aprašuose numatytas funkcijas (vaizdo kamerų stebėjimas, posto apžiūra ir t. t.), išskyrus lankytojų patekimą į saugomą objektą. Pareigūnui užduotis vien tiktai reaguoti į įvykius nebuvo suformuota“. Tuo tarpu pareiškėjo versiją, jog 2019 m. gruodžio 8 – 9 d. telefonu jis kalbėjo tik epizodiškai, dėl būtinybės, nes jam suskaudo dantį, o atėjęs pašalinis asmuo atnešė vaistus, paneigia tiek vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kad pareiškėjas nuo 22.00 val. iki 22.50 (50 min.) naudojasi telefonu, nuo 22.50 val. iki 00.23 val. bendrauja su atsivestu pašaliniu asmeniu (1 val. 33 min.), nuo 00.23 val. iki 01.00 val. (2 val.) naudojasi mobiliuoju telefonu (diskai 4 -5), tiek pareigūno A. F. 2020 m. kovo 16 d. tarnybinis pranešimas Nr. TP-793, kuriame nurodyta, kad apsaugos poste dirbusiam pareiškėjui jokia papildoma užduotis nebuvo suformuota ir pareiškėjas dėl sveikatos sutrikimų nesikreipė bei neinformavo, jog ateis pašalinis asmuo ir atneš pareiškėjui vaistų. Pažymėtina, jog pareiškėjas savo iškeltą versiją dėl danties skausmo patvirtinančių įrodymų, kaip antai skambučių išklotinių arba ekrano su skambučių, trumpųjų žinučių sąrašu, draugo paaiškinimo, medicininių pažymų, įrodančių, kad po budėjimo pareiškėjas kreipėsi dėl odontologinių problemų į gydytoją nei tarnybinį patikrinimą atliekančiam pareigūnui, nei teismui nepateikė. Tuo tarpu vienintelis pareiškėjo pateiktas įrodymas - tarnybinio tyrimo medžiagoje esantis išrašas iš e-paciento sistemos minėtų aplinkybių taip pat nepatvirtina, kadangi iš pateikto išrašo neaišku, koks asmuo lankėsi Miesto medicinos centre UAB „CONAS“ pas gydytoją, be to, minėtas vizitas vyko 2019-11-29 16.00 val., t. y. prieš 9 dienas iki budėjimo.
Pažymėtina, kad Aprašo 33.7. papunktyje nurodyta, jog pareigūnas, vykdantis fizinę saugomų objektų apsaugą, prieš darbo pradžią ir darbo metu privalo nedelsiant informuoti tiesioginį vadovą apie negalėjimą atlikti apsaugos funkcijų pablogėjus sveikatos būklei ar esant kitiems sutrikimams (priežastims). Tuo tarpu pats pareiškėjas teismo posėdžio metu pripažino, kad dėl savo sveikatos sutrikimų jis nei prieš darbo pradžią, nei darbo metu, nei pamainos vadovo K. K., nei vyr. specialisto A. F. neinformavo. Be to, tai, kad pareiškėjo versija dėl 2019 m. gruodžio 8 – 9 d. pablogėjusios jo sveikatos ir draugo atnešusio vaistus yra išgalvota ir pateikta kaip gynybinė versija, teismo vertinimu patvirtina ir paties pareiškėjos į bylą pateiktas 2020 m. birželio 5 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame yra 2020-02-10 vykusio pokalbio tarp pareiškėjo ir A. F. garso įrašo stenograma, iš kurios matyti, kad pats M. K. sako: „(keiksmažodis), o tai jeigu aš karočia, bet nenoriu žinai sakykim suvartyt tavęs, nes tu tuo metu dirbai, jeigu aš pasakyčiau, kad aš perspėjau vaizdo kontrolės postą, kad čia ateis draugas ir mane pažadėjo pridengt; dvi, dvi, du variantai, arba man buvo chujova ir jis atitempė kokius vaistus, bet tai tada žiūrės ar kažką perdaviau; Arba kitas dalykas karočia, kad nu va kaip sakai, jis realiai yra teisininkas tas draugelis, aišku mes ten apie nieką šnekėjom, bet sakykim nu, kad gal situacijos atėjo pakonsultuot“.
Žemesnės instancijos teismas
Pažymėtina ir tai, kad teismo posėdžio metu pareiškėjas patvirtino, jog 2019 m. gruodžio 8 – 9 d. sėdėdamas ant minkštasuolio ir 1 val. 33 min. bendraudamas su atėjusiu asmeniu, kuris neva atnešė vaistus, jis vaizdo stebėjimo monitoriaus nematė ir negalėjo matyti, o tai dar kartą patvirtina Išvadoje padarytą vertinimą, jog bendraudamas su atėjusius asmeniu, kuris, kaip konstatuota teismo aukščiau, atvyko ne dėl objektyvios priežasties, tuo metu nevykdė objekto apsaugos funkcijos, nes užsiėmė pašaline veika, atitraukiančia jo dėmesį nuo pagrindinių funkcijų vykdymo, t. y. nevengė veiksmų, trukdančių vykdyti fizinę apsaugą (Aprašo 33.4. papunktis), nors turi nuolat vykdyti galimų pažeidimų, įvykių prevenciją <...> (Aprašo 33.1. papunktis)
Tai, kad minėtus veiksmus, t. y. naudojosi asmeniniu mobiliuoju telefonu pažeisdamas nustatytą tvarką bei įsileido pašalinį asmenį į saugomą objektą ir bendraudamas su juo neatliko savo darbinių funkcijų – nevykdė objekto apsaugos ir 2020 m. sausio 5 d. – įrodo į bylą pateikti 2020 m. sausio 5 d. vaizdo įrašai, iš kurių matyti, kad minėtą naktį pareiškėjas nuo 21.11 val. iki 21.42 val. naudojasi mobiliuoju telefonu, nuo 21.42 val. iki 23.09 val. pareiškėjas kalbasi su įleistu pašaliniu asmeniu, nuo 23.12 val. iki 23.59 val. pareiškėjas naudojasi mobiliuoju telefonu (1-3 diskai). Minėtas aplinkybes byloje patvirtina ir vyriausiojo tyrėjo A. M. 2020 m. vasario 27 tarnybinis pranešimas Nr. TT-20 (I t., b. l. 78-79).
Taigi, atsižvelgęs į nurodytų įrodymų visumą, teismas vertina, jog Išvadoje teisėtai ir pagrįstai konstatuota, kad tokiais savo veiksmais pareiškėjas pažeidė Aprašo 11.4 papunktį, kuriame nustatyta, kad OAV darbuotojams draudžiama: darbo apsaugos poste metu skaityti laikraščius, leidinius, turėti ir naudotis prietaisais, įrenginiais, nesusijusiais su apsaugos funkcijų vykdymu, ir (ar) vykdyti su tiesioginėmis funkcijomis nesusijusią veiklą. Mobiliuoju telefonu apsaugos poste galima naudotis kai nevykdoma asmenų leidimų ir jų turimų daiktų patikra ir tik tiek, kiek reikia pašnekovui informuoti, kad perskambinsite, kai tik bus galimybė tai padaryti nedirbant apsaugos poste. Šios nuostatos netaikomos poilsio ar pertraukų metu; Aprašo 33.4 papunktį, nustatantį, kad OAV pareigūnas, vykdantis fizinę saugomų objektų apsaugą, turi vengti veiksmų, trukdančių vykdyti fizinę apsaugą.
Tai, jog nagrinėjamu atveju nebuvo nubausti pareiškėjo veiksmų kontrolę vykdantys pareigūnai, teismo vertinimu šiai bylai neturi jokios reikšmės, kadangi minėta aplinkybė nepašalina M. K. atsakomybės už jam inkriminuotus tarnybinius pažeidimus.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 141 straipsnis suponuoja tai, kad statutinių valstybės institucijų pareigūnai atlieka statutinę tarnybą, kuri yra specifinė valstybės tarnybos rūšis, besiskirianti nuo kitokios (civilinės) valstybės tarnybos ir karo tarnybos. Iš statutinės valstybės tarnybos sampratos kyla šie jai būdingi bruožai: specialus teisinis reguliavimas atitinkamos tarnybos ypatumus nustatančiais teisės aktais (statutais), griežto hierarchinio pavaldumo statutiniai santykiai, kuriems būdingas inter alia ypatingas tarnybos atlikimo režimas (inter alia tarnybos pareigų vykdymo, tarnybos laiko, tarnybinės subordinacijos ypatumai, pareigūnų karjerą ir vietą statutinių santykių hierarchijoje žyminčių specialių tarnybinių laipsnių (rangų) sistema, tarnybinės (drausminės) atsakomybės specifika), specialūs reikalavimai statutinių valstybės institucijų pareigūnams (inter alia susiję su jų lojalumu Lietuvos valstybei ir patikimumu, išsilavinimu, amžiumi, sveikatos būkle ir pan.), specifiniai šių pareigūnų įgaliojimai (inter alia jiems nepavaldžių asmenų atžvilgiu, taip pat susiję su prievartos priemonių naudojimu), specialios socialinės ir kitos garantijos (Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 27 d. nutarimas).
Pažymėtina ir tai, kad Išvadoje konstatuota, jos pareiškėjas savo veiksmais pažeidė Aprašo 11.4 ir 33.4 papunkčių reikalavimus, kuriuose yra aiškiai ir vienareikšmiškai sureglamentuotas atitinkamas pareigūno, dirbančio apsaugos poste, elgesio modelis ir bet koks nukrypimas nuo jo yra nepateisinamas. Vadinasi tik laikantis nustatytų veiklos nuostatų užtikrinama tinkama saugomo objekto apsauga. Iš Aprašo nuostatų matyti, jog pareigūnas, dirbdamas apsaugos poste (tiek dienos darbo režimu, tiek nakties darbo režimu), turi nenutrūkstamai stebėti apsaugos posto kontroliuojamą zoną. Be to, OAV pareigūnai, vykdydami saugomo objekto apsaugą, privalo be jokių išlygų laikytis Aprašo reikalavimų (nesinaudoti įrenginiais, prietaisais, nesisijusiais su apsaugos funkcijų vykdymu, užsiiminėti pašaline veika, atitraukiančia jo dėmesį nuo pagrindinių funkcijų (fizinės saugomo objekto apsaugos) vykdymo, užtikrinti apsaugos posto veiklos tęstinumą, t. y. pareigūnai negali savavališkai sau nustatinėti pertraukas tarnybos metu, nutraukti apsaugos postų monitoriuose nustatytų vaizdų stebėjimą neįspėję Apsaugos pamainos vadovo ar VSKP dirbančio pareigūno. Priešingu atveju atsirastų prielaidos ir sąlygos neteisėtam asmenų patekimui į saugomą objektą bei kitiems pažeidimams.
Atsižvelgęs į tai, teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus, kad darbo apsaugos poste metu jis turėjo teisę naudotis telefonu ne tik tokia kaip Aprašo 11.4 papunktyje nustatyta tvarka, ar galėjo atlikti kitus veiksmus, trukdančius vykdyti fizinę apsaugą.
Teismas negali sutikti su pareiškėjo teiginiais, jog atsakovas nenurodė visų tarnybinės atsakomybės taikymo sąlygų bei neįrodė pareiškėjo neteisėtų veiksmų ir kaltės. Akivaizdu, kad šiuo atveju pareiškėjas sąmoningai atlikdamas veiksmus, kurie pažeidžia Aprašo 11.4 ir 33.4 papunkčių reikalavimus, turėjo suprasti, jo už Aprašo reikalavimų pažeidimus jam kils atsakomybė, dėl ko jam ir skirta tarnybinė nuobauda. Teismui pateikta atsakovo atlikto tyrimo medžiaga patvirtina Išvadoje nustatytus pareiškėjo pažeidimus, t. y. buvo nustatyta, kad pareiškėjas 2019 m. gruodžio 8 - 9 d. bei 2020 m. sausio 5 d. naudojosi mobiliuoju telefonu, pažeisdamas nustatytą tvarką, bei bendravo su pašaliniu asmeniu ir tuo metu nevykdė objekto apsaugos funkcijos.
Tarnybinės nuobaudos skyrimas pirmiausiai yra teisinės atsakomybės taikymas. Teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad pažeidimą padariusiam asmeniui būtų pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda. Teismo pareiga yra įvertinti patį pažeidimo sunkumą, jo sukeltas neigiamas pasekmes, asmens kaltės formą ir laipsnį, jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-548-552/2015).
Pažymėtina, kad iš bylos medžiagos matyti, kad už netinkamą pareigų atlikimą Departamento direktoriaus 2020 m. sausio 7 d. įsakymu Nr. PK E-9 pareiškėjui buvo skirta tarnybinė nuobauda – pastaba, t. y. pareiškėjas iki 2021 m. sausio 7 d. turi galiojančią tarnybinę nuobaudą, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Teismas, įvertinęs pareiškėjo padarytų tarnybinių nusižengimų pobūdį, jų sistemingumą, pareiškėjo charakteristikoje nurodytas pareiškėjo asmenybę ir jo tarnybinę veiklą apibūdinančias savybes, tai, kad pareiškėjas ir anksčiau dėl Apraše nustatytų reikalavimų nesilaikymo buvo įspėtas, tai, kad nebuvo nustatyta pareiškėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau buvo nustatyta pareiškėjo atsakomybė sunkinanti aplinkybė, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, daro išvadą, kad M. K. ginčijamu Įsakymu paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, yra proporcinga. Įvertinus nagrinėjamos bylos duomenis, pripažintina, kad tokia nuobauda atitinka pareiškėjo padarytus tarnybinius nusižengimus bei tarnybinės nuobaudos skyrimo tikslus.
Pažymėtina, kad tarnybinės atsakomybės tikslas yra tiek tarnybos pažeidimų prevencija, tiek pažeidėjo nubaudimas už netinkamą tarnybos funkcijų atlikimą (žr. pvz., 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A520-2635/2012, 2013 m. birželio 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A520-971/2013).
Apibendrindamas nurodytus argumentus, teismas prieina prie išvados, kad skundžiamas Įsakymas teisėtas ir pagrįstas ir, remiantis pareiškėjo skunde nurodytais argumentais, nėra pagrindo jo naikinti ar pakeisti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsniu, 133 straipsnio 1 dalimi, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškėjo M. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.