Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Albinos Pupeikienės, Mildos Skersienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo V. M., jo atstovės pagal įstatymą D. M. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2021 m. liepos 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. M., jo atstovės pagal įstatymą D. M., patikslintą ieškinį atsakovams E. Š., jo atstovei pagal įstatymą V. S., (duomenys neskelbtini), išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas, atstovaujamas atstovės pagal įstatymą, patikslintu ieškiniu prašė subsidiariai lygiomis dalimis priteisti iš atsakovo E. Š. įstatyminės atstovės V. S. ir K. (duomenys neskelbtini) 383 Eur turtinės ir 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; taip pat priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo ieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovė pagal įstatymą ieškinio reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo sumažino iki 293 Eur.

3. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) (dabar - (duomenys neskelbtini)) įvyko incidentas – ruošiantis kūno kultūros pamokai berniukų persirengimo kambaryje tarp ieškovo ir atsakovo įvyko žodinis konfliktas, nes atsakovas norėjo persirenginėti būtent toje vietoje, kur pamokai ruošėsi bei persirenginėjo ieškovas. Ieškovui būnant pasilenkusiu bei rišantis sportinę avalynę, jis pajuto smūgį į veidą bei skausmą, po to pajuto, kad yra nuskeltas priekinis dantis. Tokiu būdu ieškovas patyrė sužalojimus – (duomenys neskelbtini). Dėl padaryto vieno nuolatinio danties netekimo ieškovui buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, sukėlęs penkis procentus bendrojo pastovaus darbingumo netekimą. Taip pat nurodė, kad dėl šio įvykio ieškovo atstovė pagal įstatymą patyrė turtinę žalą, kurią sudaro išlaidos už dantų gydymo paslaugas, taip pat ieškovas patyrė ir neturtinę žalą – dėl įvykusio įvykio jam buvo sukeltas fizinis skausmas, dėl patirto sužalojimo patiria tęstinio pobūdžio nepatogumus, nes kas maždaug du kartus per metus privalo lankytis pas specialistus, gydymas yra tęstinis, ilgas, atliktas laikinas dantų protezavimas neužtikrina komfortabilios būsenos, nes 11 ir 21 dantys yra priekiniai dantys, kurie iš esmės atlieka kandimo funkciją, todėl jam reikia atidžiai rinktis maistą, laikinas protezavimas atliktas jau antrą kartą. Be to, ieškovas baiminasi dėl galinčių kilti pasekmių ateityje. Kadangi įvykis įvyko būtent mokykloje, pertraukos tarp pamokų metu, ieškovas ir jo atstovė pagal įstatymą mano, kad dėl šio įvykio atsakomybė taikytina mokyklai, kuri neužtikrino ieškovo saugumo ugdymo procese, tinkamos priežiūros ir atsakovo įstatyminei atstovei, nes būtent ji yra atsakinga už savo sūnaus auklėjimą.

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. liepos 13 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo V. M. atstovės pagal įstatymą D. M. atsakovo E. Š. atstovės pagal įstatymą V. S. naudai 800 Eur advokato pagalbai apmokėti. Priteisė iš ieškovo V. M. atstovės pagal įstatymą D. M. atsakovės (duomenys neskelbtini) naudai 400 Eur advokato pagalbai apmokėti. Pagrindiniai teismo sprendimo motyvai:

4.1. Teismas išanalizavęs ir sistemiškai palyginęs kiekvieną byloje esantį įrodymą, sprendė, kad atsakovo atstovė pagal įstatymą ir mokymo įstaiga įrodė, kad dėl įvykusio įvykio, kurio metu buvo sužalotas ieškovas (nuskeltas dantis), jų kaltės, kaip vienos iš sąlygų civilinei atsakomybei kilti, nėra.

4.2. Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) 10.45 val. pertraukos tarp pamokų metu berniukų persirengimo kambaryje (duomenys neskelbtini), įvyko įvykis, kurio metu moksleiviui E. Š. kabinant kelnes, kurių kišenėje buvo mobilaus ryšio telefonas, ant pakabos, ieškovui V. M. buvo nuskeltas priekinis dantis.

4.3. Įvyko nelaimingas atsitikimas, o atsakovai ir jų atstovai paneigė kaltės prezumpciją, todėl atsakovo atstovė pagal įstatymą bei atsakovė (duomenys neskelbtini) turi būti atleisti nuo jiems prašomos taikyti civilinės atsakomybės ir turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo.

4.4. Ieškovas iškart po įvykio nei mokyklos pedagogams, nei visuomenės sveikatos priežiūros specialistei, suteikusiai jam pirminę pagalbą, nei gydytojai odontologei, suteikusiai jam pagalbą, neužsiminė, kad tarp jo ir atsakovo būtų kilęs koks nors konfliktas, kad atsakovas jo atžvilgiu būtų panaudojęs kokius nors tyčinius smurtinius veiksmus, t. y. tyčia jam smūgiavęs ir su kelnėmis, kurias laikė už juosmens, iš apačios brūkštelėjęs per veidą, dėl ko kelnių kišenėje esančiu telefonu jam nuskėlė dantį, ši ieškovo versija atsirado po beveik trijų metų ieškinio pareiškimo teismui metu.

4.5. Atsakovės (duomenys neskelbtini) atstovas tiek atsiliepime, tiek teismo posėdžio metu paaiškino, kad mokytojai nestebi besiruošiančių fizinės kultūros pamokai ir persirenginėjančių paauglių vaikų, budintis mokytojas stebėjimo funkcijai šiuo atveju nėra ir negali būti priskirtas.

4.6. Po įvykio mokykla laikėsi visų Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2000 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 113 patvirtintų moksleivių nelaimingų atsitikimų tyrimo, registravimo ir apskaitos nuostatų, t. y. nedelsiant buvo pradėtas tyrimas, pranešta tiek ieškovo, tiek atsakovo tėvams, sudaryta komisija nelaimingam įvykiui tirti, kurioje taip pat dalyvavo ir ieškovo mama, apklausti įvykį matę kiti mokiniai, užpildytas U formos aktas Nr. 12 „Dėl nelaimingo atsitikimo“, po įvykio ieškovą apžiūrėjo mokykloje dirbanti visuomenės sveikatos priežiūros specialistė, kuri ieškovą apžiūrėjo, supakavo nuskilusio danties gabaliuką ir nusiuntė moksleivį pas stomatologą dėl tolimesnės pagalbos.

4.7. Ieškovas, jo atstovė pagal įstatymą, bei jų atstovė, reikalaudami subsidiariai priteisti iš progimnazijos žalos atlyginimą, negalėjo nurodyti pagrįstų argumentų, kaip šiuo nagrinėjamu atveju pasireiškia mokyklos ar joje dirbančių pedagogų kaltė dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo, o savo teiginio, kad greičiausiai berniukų persirengimo kambarys yra per mažas ir dėl to nebuvo užtikrintas vaikų saugumas, net neįrodinėjo.

4.8. Byloje nėra jokių duomenų, o ir teismas tokių nenustatė, kad atsakovė būtų pažeidusi kokius nors, taip pat ir persirengimo kambarių įrengimui keliamus sveikatos saugos reikalavimus, įtvirtintus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugpjūčio 10 d. įsakymo Nr. V-773 (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017 m. kovo 13 d. įsakymo Nr. V-284, redakcija), patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HG 21:2017 „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“. Atsakovės atstovas patvirtino, kad progimnazija turi išduotą leidimą - higienos pasą, patvirtinantį, kad progimnazijos veiklos sąlygos atitinka visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimus ir šių teiginių ieškovo atstovės neginčijo.

4.9. Atsakovė (duomenys neskelbtini), vykdydama savo veiklą, teisės aktų jai nustatytas pareigas įgyvendino tinkamai, atsakovės darbuotojų elgesys atitiko tokiai institucijai keliamus reikalavimus.

4.10. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad atsakovė veikė neatsakingai, aplaidžiai, nepakankamai skyrė dėmesio vaikų priežiūrai, neužtikrino ieškovo saugumo. Teismas konstatavo, kad atsakovės (duomenys neskelbtini) dėl nelaimingo atsitikimo kaltės nėra, o nenustačius kaltės fakto, nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę atsakovei, nes nėra vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – kaltės.

4.11. Teismas nenustatė ir atsakovo motinos kaltės, nes tuo metu, kai moksleiviai persirenginėjo berniukų persirengimo kambaryje, atsakovo mama niekaip negalėjo įgyvendinti tėvų valdžios savo vaiko atžvilgiu, nes akivaizdu, kad atsakovo motina numatyti tokios situacijos, kad jos sūnui persirengimo kambaryje kabinant kelnes, kelnių kišenėje esantis mobilaus ryšio telefonas pataikys į tuo pačiu metu besistojančio bendraklasio dantis ir juos sužalos, buvo objektyviai neįmanoma, taigi ieškovui žala atsirado nuo aplinkybių, kurioms atsakovo motina negalėjo daryti įtakos.

4.12. Dėl ieškovo atstovės pagal įstatymą argumentų, kad jei vaikui yra padaryta žala, tai ji bet kokiu atveju turi būti atlyginta, teismas pažymi, kad vien tik atitinkamos neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinei žalai atlyginti už neturtinių teisių pažeidimą yra būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos.

I. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

5. Ieškovas ir jo atstovė pagal įstatymą (toliau – ir apeliantai) pateikė apeliacinį skundą. Pagrindiniai skundo argumentai:

5.1. Teismas nesiaiškino, kodėl ieškovas, būdamas užsidėjęs tik vieną batą, turėjo staigiai stotis. Teismas prielaidomis grindžia, kad įvyko momentinis kontaktas – ieškovas jokių valinių veiksmų neatliko – jis nesistojo, o sėdėjo ant suoliuko be rengėsi. Tuo labiau, teismas neatskleidė sužalojimo padarymo mechanizmo, nes logiškai nepaaiškinama, priimant teismo versija, kaip stojantis nuo suolo gali išsimušti dantį, o antrą nuskelti, nes tokiu atveju E. Š. turėjo stovėti prieš V. M. ir kelnes kabinti jam prieš veidą, nors tokių aplinkybių nė vienas iš liudytojų neparodė. E. Š. tvirtino, kad telefonas buvo dešinėje kelnių kišenėje ir V. M. jam buvo iš dešinės pusės, todėl teismo padaryta išvada dėl nesuderintų judesių ir momentinio kontakto yra nepagrįsta jokiais duomenimis bei logika.

5.2. Teismui bandant daryti eksperimentą, E. Š. negalėjo parodyti, kaip V. M., jam kabinant kelnes, stojosi, kad smūgis teko į mažiausiai atsikišusią veido vietą – burną, nepaliekant jokių kitų sužalojimų veide.

5.3. Teismas nesivadovavo logikos dėsniais, padarė šališkas išvadas.

5.4. Iš CK 6.275 straipsnio nuostatų turinio matyti, kad įstatymas subsidiariąją atsakomybę nustato tiek tėvams, tiek vaiką prižiūrinčioms institucijoms.

5.5. Žala buvo padaryta mokykloje pertraukos tarp pamokų metu, taigi atsakomybė taikytina mokyklai (progimnazijai), kuri turėjo užtikrinti tinkamą priežiūrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 434/2010).

5.6. Mokykla privalo padėti mokiniui saugoti ir stiprinti sveikatą, o pedagogai privalo užtikrinti ugdomų mokinių saugumą, laiduoti saugią ir sveiką auklėtinių asmenybės galių plėtotę, sudaryti mokiniams sveikas ir saugias ugdymosi sąlygas, todėl atsakovė (duomenys neskelbtini), neužtikrinusi moksleivio saugumo ugdymo procese, yra atsakinga šiuo atveju už kilusią žalą ir turi atlyginti išlaidas, susijusias su šio asmens gydymu.

5.7. Ieškovas neprivalo įrodyti kaltes, kaltė šiuo atveju preziumuojama ir atsakovams tenka pareiga šią prezumpciją paneigti. Būtent mokykla turėjo pateikti įrodymus, kad jie laikėsi 2016 m. rugsėjo 1 d. Mokymo sutarties Nr. 1343 1.13 punkte numatytų įsipareigojimų.

6. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas E. Š. ir jo atstovė pagal įstatymą prašo skundą atmesti. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

6.1. Apeliaciniame skunde nėra nurodyti ir suformuluoti ieškovo prašymai, nėra aišku, ar skundžiamas visas teismo sprendimas ar tik jo dalis. Iš šio apeliacinio skundo turinio galima suprasti, kad apeliaciniu skundu prašoma priteisti turtinę ir neturtinę žalą iš atsakovės (duomenys neskelbtini) nors patikslintu ieškiniu buvo prašoma taikyti subsidiariąją atsakomybę ir priteisti iš atsakovo E. Š. įstatyminės atstovės V. S. ir atsakovės (duomenys neskelbtini) V. M. naudai 383 Eur turtinės žalos ir 2 000 Eur neturtinės žalos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas lygiomis dalimis.

6.2. Nelaimingas atsitikimas įvyko mažame berniukų persirengimo kambaryje, kur vaikai rengėsi susigrūdę, vienas prie kito, vienam vaikui kabinat kelnes ant pakabos, o kitam vaikui tuo pačiu momentu staigiai pakilus nuo suoliuko.

6.3. Po šio nelaimingo atsitikimo ugdymo įstaigoje buvo atliktas tyrimas dėl nelaimingo atsitikimo mokykloje, apklausti nelaimingo įvykio liudytojai (mokiniai), pedagogai. Po šio nelaimingo atsitikimo buvo informuoti tiek ieškovo tėvai, tiek atsakovo įstatyminė atstovė. Atsakovo mama susisiekė telefonu su ieškovo mama, bei kalbėjosi apie įvykusį nelaimingą atsitikimą mokykloje, klausė, kokia padaryta žala bei siūlėsi geranoriškai atlyginti padarytą žalą dėl nuskelto danties, tačiau ieškovo mama nurodė, kad jiems jokių turtinių pretenzijų neturi, kad dantį susitvarkė (duomenys neskelbtini).

6.4. Praėjus daugiau nei 3 metams, ieškovas sugalvojo kreiptis su ieškiniu į teismą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, šis ieškovo kreipimasis į teismą praėjus po įvykio daugiau nei 3 metams buvo įtakotas advokato padėjėjos siekiant pasipelnyti.

6.5. Palangos apylinkės teismas išnagrinėjęs šią bylą priėmė pagrįstą išvadą, kad byloje pateiktų įrodymų ir visų byloje nustatytų aplinkybių visuma neleidžia teismui pripažinti atsakovo atstovės pagal įstatymą ir atsakovės progimnazijos kaltės turtinei ir neturtinei žalai atsirasti.

6.6. Susipažinus su teismo motyvuojama dalimi yra visiškai aišku, kad teismas įrodymus vertindamas buvo nešališkas bei remiantis įrodymų visuma padarė išvadą, kad ieškinys yra nepagrįstas.

7. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė (duomenys neskelbtini) prašo netenkinti ieškovo apeliacinio skundo ir palikti Plungės apylinkės teismo 2021 m. liepos 13 d. sprendimą; atmetus apeliacinį skundą, iš apelianto V. M. įstatyminės atstovės D. M. priteisti 400 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (duomenys neskelbtini); bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Atsiliepimo argumentai:

7.1. Apeliantas nenurodė savo prašymų, t. y. apeliacinio skundo dalyko, dėl ko nėra aišku, ar skundžiamas visas pirmosios instancijos teismo sprendimas, ar tik jo dalis, pateiktas apeliacinis skundas neatitinka (duomenys neskelbtini) straipsniu keliamų reikalavimų apeliacinio skundo turiniui.

7.2. Nors pateiktame apeliaciniame skunde ir nenurodyti apelianto prašymai, tačiau susipažinus su apeliaciniu skundu, jo argumentai suponuoja išvadą, kad apeliaciniu skundu prašoma visą žalą priteisti vien tik iš atsakovės (duomenys neskelbtini), toks reikalavimas prieštarautų (duomenys neskelbtini) straipsnio nuostatoms.

7.3. Apeliantas po įvykio rašydamas paaiškinimą nenurodė, kad įvyko koks nors konfliktas, to nenurodė ir klasės auklėtojai bei progimnazijos medicinos seselei. Tokių aplinkybių nepatvirtino ir teismo posėdžio metu apklausti liudytojai bei tuoj po įvykio rašę paaiškinimus kiti mokiniai, kurie tiesiogiai stebėjo įvykį.

7.4. Byloje apklaustas liudytojas L. Š. paaiškino, kad matė, kaip apeliantas stojosi, analogiškas aplinkybes nurodė ir rašydamas paaiškinimą tuoj po įvykio.

7.5. Apelianto įstatyminė atstovė dalyvavo sudarytoje komisijoje, jai nekartą buvo aiškintos įvykio aplinkybės ir buvo pažymėta, kad dantis buvo nuskeltas dėl abiejų vaikų neatsargaus valinio judesio. D. M. su šiomis aplinkybėmis sutiko, susipažinusi su dokumentais pasirašė U formą, jokių pretenzijų nekėlė iki šios bylos, t. y. beveik 3 metus.

7.6. Atsakovė (duomenys neskelbtini), vykdydama savo veiklą, teisės aktų jai nustatytas pareigas įgyvendino tinkamai.

7.7. Byloje nebuvo nustatyta tokių duomenų, kad mokykla pažeidė kokius nors, taip pat ir persirengimo kambarių įrengimui keliamus sveikatos saugos reikalavimus, įtvirtintus LR Sveikatos apsaugos ministro 2011-08-10 įsakymo Nr. V-773 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HG 21:2017 „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“.

7.8. Mokykla turi išduotą higienos pasą, patvirtinantį, kad progimnazijos veiklos sąlygos atitinka visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimus. Be to, mokyklos mokiniai, kaip ir abu įvykyje dalyvavę mokiniai, buvo supažindinti su saugaus elgesio taisyklėmis bei mokinių elgesio ir lankomumo kontrolės tvarkos aprašu, jį pasirašė ir taip patvirtino, kad jiems yra aiškios ir žinomos saugaus elgesio taisyklės.

7.9. Tuo atveju, jeigu aukštesnysis teismas laikytų, jog teismo sprendimas yra nepagrįstas ir būtina taikyti civilinę atsakomybę, tada turi būti įvertintas neturtinės žalos dydis. Apeliantas neturtinės žalos dydžio pirmosios instancijos teisme faktiškai neįrodinėjo, grindė vien tik savo subjektyviais paaiškinimais.

7.10. Apie tai, kad apeliantas patyrė kokius nors nepatogumus, išgyvenimus, skausmą ar kitus neigiamus padarinius vėliau, byloje tokių duomenų nėra. Atsakovė (duomenys neskelbtini) yra pelno nesiekianti švietimo įstaiga, finansuojama iš valstybės ir savivaldybės biudžetų, todėl nebūtų sąžininga turėti tikslą pasipelnyti šios įstaigos sąskaita.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

I. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas netenkinamas.

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

9. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Šiuo atveju šalys savo reikalavimus ir atsikirtimus grindžia vien rašytiniais įrodymais, jokių naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme nepateikė, procesiniuose dokumentuose pakankamai išsamiai išdėstė savo paaiškinimus ir argumentus, todėl darytina išvada, jog nėra būtinybės skirti žodinį bylos nagrinėjimą.

10. Nustatyta, kad ieškovas pagal 2016 m. rugsėjo 1 d. mokymo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) 2016 m. rugsėjo 1 d. pradėjo lankyti (duomenys neskelbtini) klasę pagal pagrindinio ugdymo programą. Taip pat nustatyta, kad (duomenys neskelbtini)10.45 val. pertraukos tarp pamokų metu berniukų persirengimo kambaryje (duomenys neskelbtini) moksleiviui E. Š. kabinant kelnes, kurių kišenėje buvo mobilaus ryšio telefonas, ant pakabos, ieškovas netikėtai atsistojo ir susitrenkė į ieškovo kelnėse buvusį mobilųjį telefoną, dėl ko ieškovui V. M. buvo nuskeltas priekinis dantis. Iš gydymo įstaigų medicininių dokumentų išrašų matyti, kad V. M. 2016 m. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į (duomenys neskelbtini). Gydytoja odontologė V. Š. objektyviai nustatė, kad(duomenys neskelbtini). Pagal pateiktus medicininius dokumentus sužalojimai padaryti ne vėliau kaip 2016 m. (duomenys neskelbtini) Dėl padaryto vieno nuolatinio danties netekimo V. M. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kaip sukėlęs penkis procentus bendrojo pastovaus darbingumo netekimo. Ieškovas ir jo atstovė pagal įstatymą kreipėsi į teismą dėl turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl minėto įvykio, atlyginimo ir prašė priteisti iš atsakovo atstovės pagal įstatymą bei (duomenys neskelbtini) subsidiariai lygiomis dalimis 383 Eur turtinės žalos atlyginimą ir 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovė pagal įstatymą ieškinio reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo sumažino iki 293 Eur. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė motyvuodamas tuo, kad byloje atsakovai įrodė, jog dėl ieškovo patirtų sužalojimų nėra jų kaltės. Ieškovas ir jo atstovė nesutikdami su teismo sprendimu pateikė apeliacinį skundą. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors ieškovo ir jo atstovės apeliacinio skundo rezoliucinėje dalyje ir nėra nurodyta, ko apeliantai prašo paduodamas apeliacinį skundą, tačiau iš apeliacinio skundo turinio galima daryti išvadą, kad apeliantai siekia, kad būtų panaikinta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis ir tenkinta jų patikslinto ieškinio dalis atsakovės (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo ir jo atstovės teisės į apeliaciją apribojimas dėl minėtų formalių priežasčių, neatitiktų teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų ir neužtikrintų teisminės gynybos prieinamumo principo įgyvendinimo.

Dėl skundžiamo sprendimo (ne)pagrįstumo

11. Apeliantai su teismo sprendimu nesutinka, teigia, kad teismas neatskleidė sužalojimo padarymo mechanizmo, todėl teismo padaryta išvada dėl nesuderintų judesių ir momentinio kontakto yra nepagrįsta jokiais duomenimis bei logika. Su šiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

12. Pažymėtina, kad apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

13. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.275 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už nepilnamečio iki keturiolikos metų padarytą žalą atsako jo tėvai ar globėjai, jeigu neįrodo, jog žala atsirado ne dėl jų kaltės. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu nepilnametis iki keturiolikos metų padaro žalą tuo metu, kai jis yra mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ar globos (rūpybos) institucijos prižiūrimas, už tą žalą atsako ši institucija, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jos kaltės. Toks teisinis reglamentavimas nustatytas atsižvelgiant į tai, kad fizinis asmuo iki 14 metų yra neveiksnus (CK 2.7 straipsnis), todėl negali būti atsakomybės subjektas.

14. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto daryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 06 13 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018).

15. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog jis kabino kelnes, kurių kišenėje buvo mobilaus ryšio telefonas, ant pakabos, tuo pat metu nuo suoliuko staigiai pakilo ieškovas ir kelnių kišenėje buvęs mobilaus ryšio telefonas atsitrenkė ieškovui į veidą, ko pasėkoje buvo nuskeltas jo priekinis dantis. Pažymėtina, kad pirminiai paaiškinimai dėl įvykusio įvykio buvo paimti iš persirengimo kambaryje buvusių vaikų, šie paaiškinimai neprieštarauja atsakovo paaiškinimams. Taigi atsakovo tiek rašytinius paaiškinimus, tiek paaiškinimus, duotus teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme, patvirtino tiesiogiai įvykyje dalyvavę liudytojai. Be to, tiek atsakovo, tiek liudytojų nurodytos aplinkybės iš esmės atitinka ir neprieštarauja paties ieškovo iš karto po įvykio rašytiniame paaiškinime nurodytoms aplinkybėms, kad jie buvo persirengimo kambaryje, ieškovas sėdėjo ant suoliuko, E. Š. kabinosi savo džinsus ant pakabos, kuri buvo arti jo galvos, džinsų kišenėje buvo telefonas, kuris atsitrenkė jam į dantis ir jis nuskilo. Taigi ieškovas po įvykio nei mokyklos pedagogams, nei visuomenės sveikatos priežiūros specialistei, suteikusiai jam pirminę pagalbą, nei gydytojai odontologei, suteikusiai jam pagalbą, neužsiminė, kad tarp jo ir atsakovo būtų kilęs konfliktas, kad atsakovas jo atžvilgiu būtų panaudojęs tyčinius smurtinius veiksmus, tai yra tyčia jam smūgiavęs ir su kelnėmis, kurias laikė už juosmens, iš apačios brūkštelėjęs per veidą, dėl ko kelnių kišenėje esančiu telefonu jam nuskėlė dantį. Nors ieškovas, teikdamas ieškinį, nurodė kitokias aplinkybes apie persirengimo kambaryje įvykusį įvykį, tačiau priešingų įrodymų, tai yra, kad įvyko konfliktas tarp ieškovo ir atsakovo bei atsakovas tyčia atliko smurtinius veiksmus, byloje nėra (CPK 178, 185 straipsniai). Taigi nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad įvykis įvyko abiejų moksleivių tarpusavyje nesuderintais judesiais, dėl ko įvyko momentinis kontaktas, t. y. tarp V. M. veido ir E. Š. kelnių, kurio kišenėje ir buvo mobilaus ryšio telefonas, ko pasėkoje V. M. nulūžo (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti išvadą, kad E. Š. turėjo ir galėjo numatyti, jog jam kabinantis kelnes, kuriose buvo mobilaus ryšio telefonas, būtent tuo metu V. M. stosis iš savo sėdimos vietos ir stodamas atsitrenks dantimis į E. Š. kelnių kišenėje esantį mobilaus ryšio telefoną, tokiu būdu susižalos. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas, kuris ruošdamasis fizinio ugdymo pamokai ant pakabos kabino kelnes, objektyviai negalėjo numatyti, kad ieškovas staigiai atsistos ir kelnėse esantis jo mobilusis telefonas trenksis į ieškovo veidą bei sukels sužalojimus ieškovui, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog sužalojimai ieškovui padaryti ir žala ieškovui atsirado ne dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ir kaltės.

16. Apeliantai teigia, kad iš CK 6.275 straipsnio nuostatų turinio matyti, kad įstatymas subsidiariąją atsakomybę nustato tiek tėvams, tiek vaiką prižiūrinčioms institucijoms.

17. CK 6.275 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu nepilnametis iki keturiolikos metų padaro žalą tuo metu, kai jis yra mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ar globos (rūpybos) institucijos prižiūrimas, už tą žalą atsako ši institucija, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jos kaltės.

18. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju byloje įrodyta, kad žala ieškovui atsirado ne dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ir kaltės.

19. Nors apeliantai teigia, kad žala buvo padaryta mokykloje pertraukos tarp pamokų metu, taigi atsakomybė taikytina mokyklai (progimnazijai), kuri turėjo užtikrinti tinkamą priežiūrą (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2010), tačiau apeliantų nurodytoje kasacinio teismo byloje ir nagrinėjamoje byloje faktinės aplinkybės skiriasi. Pažymėtina, kad byloje konstatuota, jog nelaimingas atsitikimas įvyko ne dėl konfliktinių/tyčinių atsakovo veiksmų, todėl darytina išvada, kad persirengimo kambaryje ir buvus moksleivius prižiūrinčiam asmeniui, šis asmuo situacijos nebūtų pakeitęs.

20. Apeliantas tvirtina, kad mokykla turėjo pateikti įrodymus, kad jie laikėsi 2016 m. rugsėjo 1 d. Mokymo sutarties Nr. 1343 1.13 punkte numatytų įsipareigojimų.

21. Mokymo sutarties Nr. 1343 1.13 punkte nustatyta, kad mokykla įsipareigoja mokiniui sudaryti palankias ugdymo(si), socializacijos ir resocializacijos, higienos, materialines, pedagogines, psichologines sąlyga, laiduojančias fizinį, psichinį mokinio saugumą ir asmenybės brandą.

22. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė (duomenys neskelbtini) įrodė, kad laikėsi 2016 m. rugsėjo 1 d. Mokymo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 1.13 punkte numatytų įsipareigojimų (CPK 178, 185 straipsniai).

23. Kaip byloje nustatyta, po nelaimingo atsitikimo (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta komisija nelaimingam įvykiui tirti, kurioje taip pat dalyvavo ir apelianto įstatyminė atstovė D. M., apklausti įvykį matę kiti mokiniai, užpildytas nelaimingo atsitikimo (lengvo) tyrimo aktas (U forma) Nr. 21. Apeliantas buvo nedelsiant pristatytas į med. punktą, kur jam buvo suteikta pirmoji pagalba, buvo informuoti abiejų mokinių tėvai, apklausti įvykį matę kiti mokiniai, paimti jų paaiškinimai, atliktas tyrimas.

24. Atmestini apeliantų argumentai, kad incidentas įvyko dėl per mažo persirengimo kambario, nes byloje nebuvo nustatyta, kad mokykla pažeidė persirengimo kambarių įrengimui keliamus sveikatos saugos reikalavimus, įtvirtintus LR Sveikatos apsaugos ministro 2011-08-10 įsakymo Nr. V-773 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HG 21:2017 „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“. (duomenys neskelbtini) atstovas patvirtino, kad progimnazija turi išduotą leidimą - higienos pasą, patvirtinantį, kad progimnazijos veiklos sąlygos atitinka visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimus. Priešingu atveju mokymo įstaiga negalėtų vykdyti veiklos. Taigi nėra pagrindo daryti išvados, kad atsakovė nesudarė mokiniams sveikų ir saugių ugdymosi sąlygų.

25. Atmestini ir apeliantų argumentai, kad teismas nesivadovavo logikos dėsniais, padarė šališkas išvadas.

26. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad vien tai, jog teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo bylos šalis, nėra pagrindas spręsti, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ar buvo šališkas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2015 m. liepos 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015). Pagal teismų praktiką, teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių šalių įrodinėjamas aplinkybes, ir konstatuoti tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2014). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir pagrįstai konstatavo, kad byloje atsakovai įrodė, jog dėl ieškovo patirtų sužalojimų nėra atsakovų kaltės (CK 6.275 straipsnis).

27. Nagrinėjamoje byloje dėl esminių apeliacinio skundo aspektų ir bylos aplinkybių pasisakyta. Darytina išvada, kad kiti apeliacinio skundo argumentai ir pateikti duomenys neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, dėl to apeliacinės instancijos teismas dėl jų išsamiau nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

28. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą, o apelianto apeliacinį skundą atmeta (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

29. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

30. Atsakovė (duomenys neskelbtini) pateikė duomenis, kad patyrė 400 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, atsakovas ir jo atstovė pateikė duomenis, kad atsakovo įstatyminė atstovė sumokėjo 500 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos atsakovams priteistinos iš ieškovo atstovės pagal įstatymą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2021 m. liepos 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo V. M. atstovės pagal įstatymą D. M. atsakovo E. Š. atstovei pagal įstatymą V. S. 500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš ieškovo V. M. atstovės pagal įstatymą D. M. atsakovei (duomenys neskelbtini) 400 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.