Alytaus apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei R. G., jos atstovui advokatui Linui Mažonui, atsakovui V. G., jo atstovei advokatei Vytautei Linaburgienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. G. ieškinį atsakovui V. G. dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje ieškovė R. G. nurodė, jog jos turtinė padėtis visiškai nepasikeitusi. Ji nemato priežasčių, kodėl turėtų prašyti mažesnės išlaikymo sumos. Sutinka su tuo ką pasakė jos advokatas. Ji iki teismo rinko čekius už maistą, kadangi jos šeima susideda iš trijų asmenų, todėl turėtas maisto išlaidas padalino trims asmenims. Dukrai yra diagnozuota astma, prieš du metus būklė pradėjo blogėti. Valstybė skiria nemokamus vaistus nuo astmos. Ji nuomojasi trijų kambarių namą, už nuomą moka 900,00 svarų. Jos mėnesio pajamos yra 1 800,00 svarų. Kadangi ji yra studentė ir vieniša motina, iš valstybės gauna 1 235,00 svarų pašalpą, iš kurios 584,00 svarai, t. y. 682,72 Eur (1,00 Eur – 0,85 svaro) yra skirti dviems vaikams (vienam vaikui - 341,37 Eur). Dirba kirpėja 3 dienas per savaitę nuo 9.00 iki 15.00 val., puse etato, atlyginimas – 480,00 svarų. Pagal Jungtinėje Karalystėje nustatytą tvarką, studijuojant negalima dirbti pilnu etatu. Studijuoja koledže dieninėse studijose, paskaitos būna tris su puse dienos per savaitę, mokslą apmoka valstybė. Studijuoti pradėjo prieš du metus, prieš studijas gaudavo apie 2 300,00 svarų pajamų. Už komunalines paslaugas per mėnesį išleidžia apie 389,00 svarus, iš kurių už elektrą ir dujas sumoka 235,00 svarų, už valstybinį mokestį (aplinkos tvarkymą, šiukšles ir t. t.) - 115,00 svarų, už vandenį - 39,16 svarus. Maistui trijų asmenų šeimai išleidžia apie 540,00 svarų per mėnesį. Turi transporto priemonę, kurui išleidžia apie 50,00 svarų per mėnesį. Atsakovas sumokėjo virš 6 000,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Tuo metu, kai teismo sprendimu buvo priteistas išlaikymas vaikui, ji dirbo kirpėja Lietuvoje, neprisimena kiek uždirbdavo, gyveno pas motiną, nuomos nemokėjo, prisidėjo prie komunalinių mokesčių ir maisto išlaidų. 2013 m. išvyko į Jungtinę Karalystę, nes neišgyveno. Prieš kreipiantis teismą, bandė tartis su atsakovu, tačiau jis viską ignoravo.

Teismo posėdyje ieškovės atstovas advokatas Linas Mažonas nurodė, jog palaiko ieškinio reikalavimus. Teismo sprendimu buvo priteistas 130,00 Lt išlaikymas, kas atitinka 37,65 Eur. Praėjus 10 metų kreipiasi dėl išlaikymo padidinimo. Jo teigimu, prašoma priteisti 300,00 Eur suma yra pagrįsta, nėra išgalvota, atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką. Byloje pateikta gyvenamojo būsto nuomos kaina yra be komunalinių mokesčių. Ieškovė viena eilę metų rūpinasi vaiku, vaikas nekaltas, kad tėvas pasirinko tokį gyvenimo būdą. Atsakovas neįrodė, kad negali susirasti darbo. Yra pasikeitę vaiko poreikiai, pasikeitusi atsakovo galimybė dirbti. Tai, kad jam nustatytas neįgalumas, nereiškia, kad jis negali dirbti. Atsakovas prisidengia neįgalumo pažymomis. Jis gali mokėti 300,00 Eur išlaikymą, kadangi turi nekilnojamojo turto bei turi pareigą išlaikyti vaiką. Turtą atsakovas įkeitė sąmoningai, kad antstolis nenukreiptų išieškojimo. Atsakovas kaltina ieškovę, kad ji išvyko į užsienį ir dėl to moka daugiau už būsto nuomą, tačiau atsakovas nieko nepadarė, kad ieškovei nereikėtų išvykti.

Teismo posėdyje atsakovas V. G. nurodė, jog su ieškiniu sutinka iš dalies, sutinka su tuo ką pasakė jo advokatė. Pripažįsta, kad vaikui reikalingas išlaikymas, tačiau turi būti toks, kokį būtų įmanoma vykdyti. Visos jo mėnesinės pajamos yra 218,00 Eur, turimas turtas – 2 arų žemės sklypas ir kūrybinės dirbtuvės namo rūsyje, kurį jam padovanojo motinos draugas. Turtas oficialiai yra įvertintas 18 000,00 Eur. Minėtą nekilnojamąjį turtą jis yra užstatęs savo motinai pagal Paskolos sutartį, pagal kurią iš motinos pasiskolino 8 525,00 Eur išlaikymo įsiskolinimui bei antstolio vykdymo išlaidoms apmokėti. Paskolos sutartimi su motina nesitarė dėl jos grąžinimo, tik sutarė pervesti skolą į jos sąskaitą per 10 metų, dar nei vienos įmokos nėra sumokėjęs. Taip pat turi 2006 m. automobilį, motina jam padovanojo 1 000,00 Eur automobiliui įsigyti. Jis nusipirko sugedusį automobilį, kurį susiremontavo, kad galėtų važiuoti, už draudimą moka 50,00 Eur. Jis turi daug sveikatos problemų su širdimi, stuburu, kelėnais. Bus operuojami abu kelėnai ir alkūnės, ateityje gresia sėsti į invalido vežimėlį. Sąnario operacija jam kainavo 1 000,00 Eur, apmokėjo motina. Problemos su žarnynu, sąnariais prasidėjo dar įkalinimo įstaigoje. Įkalinimo įstaigoje bausmę atlikinėjo nuo 2007 m. iki 2022 m. Iš įkalinimo įstaigos išėjo 2022 m. sausio mėn., po mėnesio užsiregistravo Užimtumo tarnyboje ir šiuo metu tebėra registruotas, išmokų negauna. Jis kreipėsi į seniūniją, jam skyrė pašalpą, kurią nutraukė gavus invalidumo pašalpą. Bandė ieškoti darbo, tačiau jo fizinė būklė netinkama ir neturi darbo stažo – patirties, be to, jis negali kelti daugiau nei 3 kg. Dėl darbo kreipėsi į 7 įmones, tačiau atsisakė jį priimti. Jo išsilavinimas yra spec. vidurinis, profesijos: šaltkalvis su vairuotojo teisėmis, kranistas, tekintojas, suvirintojas. Gyvena pas motiną, komunalinius mokesčius moka motina. Kūrybinėse dirbtuvėse niekas nevyksta, negyvena, mokesčiai už jas nemokami. Teismo prašo priteisti vaiko išlaikymui 180,00 Eur. Pažymėjo, jog jis sutiko su ikiteismine mediacija, tačiau ieškovė atsisakė.

Teismo posėdyje atsakovo atstovė advokatė Vytautė Linaburgienė nurodė, jog atsakovas su ieškiniu sutinka iš dalies, sutinka, kad išlaikymo dydis būtų pakeistas į 150,00 Eur, kuris būtų įmanomas įvykdyti. Atsakovas atlikinėjo bausmę, negalėjo mokėti teismo priteisto 130,00 Lt išlaikymo vaikui, tačiau pasiskolinęs iš savo motinos, sumokėjo ieškovei apie 6 000,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Tai, kad atsakovas skolinosi pinigus ne iš banko ar trečiųjų asmenų, o iš savo motinos, rodo sąžiningus atsakovo veiksmus, kad kuo mažesnėmis sąnaudomis įvykdytų teismo sprendimą. Atsakovas gyvena pas savo motiną, jam nustatytas 35 procentų neįgalumas, paskirta 184,00 Eur neįgalumo pašalpa bei 34,89 Eur vienišo asmens išmoka, iš viso 218,00 Eur. Atsakovo sveikatos būklę patvirtina byloje pateikti įrodymai, sveikata nėra gera, kad galėtų dirbti pilnu pajėgumu. Jo turimas nekilnojamasis turtas yra nepritaikytas gyventi, tai yra kūrybinės patalpos. MMA yra 630,00 Eur atskaičius mokesčius. Ieškovė valstybės mokamą pašalpą turėtų išminusuoti iš MMA ir likusi suma turėtų būti padalinama abiems tėvams. Atėmus valstybės teikiamą paramą ir padalinus pusiau, tėvai turėtų skirti vaiko išlaikymui po 144,00 Eur. Ieškovė yra priėmusi sprendimą išvykti į užsienį, todėl ji turėtų prisiimti padidėjusias išlaidas. Tuo atveju, jeigu ji nebūtų išvykusi į užsienį, nebūtų būsto nuomos išlaidų. Teigė, kad ieškovė buvo nesąžininga, neatskleidė savo tikrosios turtinės padėties. Atėmus patiriamas išlaidas, ieškovei akivaizdžiai lieka minusinė suma. Ieškovė arba išdidina išlaidas, arba nurodo neteisingus vaiko poreikius. Ieškovės sudaryta vaiko poreikių lentelė neatitinka tikrosios padėties. Nesutinka, kad atsakovas nedėjo jokių pastangų įsidarbinti išėjęs iš įkalinimo įstaigos, jis registravosi darbo biržoje, ėjo į 7 darbo pokalbius, tačiau darbo negavo. Ieškovė nesutiko tartis su atsakovu, todėl į tai turi būti atsižvelgiama skirstant bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje nustatyta, kad šalys turi nepilnametę dukrą B. G., gim. (duomenys neskelbtini). Šalys gyvena skyrium, jų santuoka nutraukta Jonavos rajono apylinkės teismo 2012-12-17 sprendimu, kuriuo šalių nepilnametės dukters B. G. gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, o iš atsakovo nepilnametės dukters išlaikymui priteistos 37,65 Eur dydžio kas mėnesį mokamos periodinės išmokos.

Ieškovė pareiškė ieškinį dėl nepilnamečiam vaikui nustatyto išlaikymo dydžio pakeitimo, motyvuodama išaugusiais vaiko poreikiais bei iš esmės pasikeitusia šalių turtine padėtimi. Ieškovės teigimu nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti per mėnesį reikalinga 676,00 Eur suma, todėl iš atsakovo prašo priteisti 300,00 Eur išlaikymą vaikui. Teigia, jog atsakovas yra išėjęs iš įkalinimo įstaigos, todėl turi galimybę dirbti bei turi nekilnojamojo turto. Atsakovas su ieškiniu sutinka iš dalies, atsižvelgdamas į savo turtinę padėtį bei sveikatos būklę, sutinka mokėti dukrai 180,00 Eur išlaikymą. Teigia, kad ieškovė valstybės mokamą pašalpą vaikui turėtų išminusuoti iš MMA ir likusią sumą padalinti abiems tėvams. Be to, ieškovė yra priėmusi sprendimą išvykti į užsienį, todėl ji turėtų prisiimti padidėjusias išlaidas.

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad nepriklausomai nuo to, ar išlaikymo dydis buvo vienašališkai nustatytas teismo ar šalių susitarimu, patvirtintu teismo sprendimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.53 straipsnio 3, 4 dalys), visais atvejais teigtina, jog teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis atitiko tuo metu buvusią to iš tėvų, kuris teismo sprendimu įpareigotas teikti išlaikymą, turtinių galimybių ir vaiko, kuriam priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, užtikrino galimybę patenkinti būtinus ar bent minimalius vaiko raidos poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Tačiau vaikui augant ir keičiantis jo poreikiams, ankstesnis išlaikymo dydis neturi teismui privalomosios galios (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018).

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalys). Minėta teisės norma išlaikymo dydį pirmiausiai sieja su protingais paties vaiko poreikiais. Teikiamas išlaikymas turi tenkinti jo būtinus poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo nepilnamečio vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius tenkinti.

Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgdamas į įstatyme įtvirtintus ir teismų praktikoje išplėtotus išlaikymui nepilnamečiam vaikui pakeisti reikšmingus kriterijus, nustatinėja ir vertina, kaip nuo sprendimo priėmimo iki ieškinio teismui pateikimo pasikeitė šalių turtinė padėtis (ji pagerėjo ar pablogėjo) ir jų nepilnamečio vaiko poreikiai (jie išaugo ar sumažėjo).

Ieškovė kaip vieną iš motyvų pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį nurodo šalių turtinės padėties pasikeitimą. Ieškovės atstovė nurodė, kad atsakovas yra išėjęs iš įkalinimo įstaigos, todėl turi galimybę dirbti bei turi nekilnojamojo turto. Tuo tarpu atsakovas bei jo atstovė nurodė, kad atsakovas turi daugybę sveikatos problemų, jam nustatytas 35 procentų neįgalumas, jis yra registruotas Užimtumo tarnyboje, ėjo į 7 darbo pokalbius, tačiau dėl netinkamos fizinės būklės (negali kelti daugiau nei 3 kg) ir darbo patirties neturėjimo, jam nepavyksta įsidarbinti, jokių santaupų, draudžiamųjų pajamų neturi, gauna 184,00 Eur neįgalumo pašalpą ir 34,89 Eur vienišo asmens išmoką.

Iš byloje esančių įrodymų (2023-09-01 DOK-35628, priedai: Regitra, VĮ Registro pažyma) nustatyta, kad ieškovė nekilnojamojo turto, transporto priemonių Lietuvos Respublikoje neturi. Teismo posėdyje ieškovė nurodė, jog turi transporto priemonę Jungtinėje Karalystėje, taip pat nurodė, kad jos mėnesio pajamos yra apie 1 800,00 svarų, iš kurių 1 235,00 svarai valstybės mokama pašalpa bei 480,00 svarų atlyginimas. Tačiau iš byloje esančių įrodymų (2022-10-07 CBP-18237, priedas - išmokos pajamos) matyti, kad valstybė ieškovei kas mėnesį moka 1 834,00 svarų pašalpą. Už būsto nuomą ieškovė moka 900,00 svarų, už komunalines paslaugas (elektrą, dujas, vandenį, aplinkos tvarkymą, šiukšles ir t. t.) vidutiniškai kas mėnesį išleidžia apie 389,00 svarus (2023-09-01 DOK-35628). Taigi, bendros ieškovės šeimos pajamos per mėnesį sudaro 2 314,00 svarų (1 834,00 + 480,00), t. y. 2 722,35 Eur, išlaidos už komunalines paslaugas – apie 1 289,00 svarus, t. y. 1 516,47 Eur, todėl 3 asmenų šeimos poreikiams patenkinti lieka 1 205,88 Eur.

Taip pat iš byloje esančių įrodymų (2023-04-14 DOK-16271, priedas - NT Registras) nustatyta, kad atsakovas 2022-09-21 Dovanojimo sutarties pagrindu įgijo nekilnojamojo turto – 232/900 dalys 0,0900 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir 55.36 kv. m. Negyvenamąją patalpą - Kūrybines dirbtuves, kurių fizinio nusidėvėjimo procentas yra 70 procentų, esančias (duomenys neskelbtini). Minėtas turtas yra įkeistas pagal 2023-03-03 Sutartinę hipoteką Nr. 1778. Bei nuosavybės teise turi 2006 m. transporto priemonę Audi A4 (2023-07-27 DOK-30946, priedas - Regitros pažyma). Atsakovas nuo 2013-07-12 iki 2022-01-12 atliko terminuotą laisvės atėmimo bausmę (2023-04-14 DOK-16271, priedas – pažyma iš LAV). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovas nedirba, nuo 2022-02-22 yra registruotas Užimtumo tarnyboje, išmokos iš Užimtumo tarnybos jam nėra mokamos, nuo 2023 m. birželio mėn. gauna 219,80 Eur socialinę pašalpą (2023-04-14 DOK-16271, priedai: Sodros raštas, Užimtumo tarnybos pažyma, 2023-07-27 DOK-30946, priedas - pažyma iš socialinio skyriaus). Atsakovui nuo 2023-05-26 iki 2025-05-25 nustatytas 35 procentų darbingumo lygis (2023-07-27 DOK-30946, priedas - neįgalumo dokumentai). Atsakovas išlaikymo įsiskolinimui ir antstolio vykdymo išlaidoms padengti 2023-03-03 su savo motina sudarė Paskolos sutartį 8 525,00 Eur sumai, mėnesinės kredito grąžinimo įmokos sutartyje nėra numatytos, kredito grąžinimo terminas – 2033-03-03 (2023-04-14 DOK-16271, priedas – G. - įrodymai). Atsakovas teismo posėdyje nurodė, kad gyvena pas motiną, išlaidų už komunalines paslaugas nepatiria. Taigi, visos atsakovo mėnesinės pajamos sudaro 219,80 Eur.

Todėl atlikus pirmiau nurodytą šalių įgyto turto, gaunamų pajamų bei patiriamų išlaidų analizę, darytina išvada, kad abiejų šalių turtinė padėtis nuo Jonavos rajono apylinkės teismo 2012-12-17 sprendimo priėmimo pagerėjusi, tačiau ieškovės turtinė padėtis šiuo metu geresnė nei atsakovo.

Ieškovė kaip dar vieną iš motyvų pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį nurodo vaiko poreikių išaugimą. Teismas pripažįsta, kad po Jonavos rajono apylinkės teismo 2012-12-17 sprendimu priteisto išlaikymo vaiko poreikiai išaugę, dukra lanko mokyklą, jai reikia pirkti daugiau drabužių ir avalynės, reikia mokymo priemonių, padidėję poreikiai ugdymui, lavinimui, vystymuisi, higienai, reikia papildomų išlaidų sveikatos priežiūrai. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad dukros poreikiams per mėnesį reikalinga 676,00 Eur suma, iš kurios maistui skiriama – 180,00 Eur, avalynei – 15,00 Eur, striukėms – 15,00 Eur, apatiniams drabužiams – 5,00 Eur, kelnėms – 10,00 Eur, suknelėms – 10,00 Eur, sportinei aprangai – 5,00 Eur, megztiniams – 5,00 Eur, švarkeliams, džemperiams – 10,00 Eur, marškiniams, maikutėms – 10,00 Eur, pirštinėms, šalikams, kepurėms – 5,00 Eur, patalynei – 5,00 Eur, ugdymo priemonėms (knygoms, žaislams, kanceliarinėms prekėms, pratyboms ir t.t.) – 20,00 Eur, vitaminams – 10,00 Eur, švenčių dovanoms – 20,00 Eur, higienos priemonėms – 5,00 Eur, laisvalaikiui – 25,00 Eur, dienpinigiams – 40,00 Eur, sveikatos priežiūrai (vizitams pas gydytojus, tyrimams, vaistams ir kt.) – 5,00 Eur, būsto nuomai – 266,00 Eur, buitiniams dalykams – 10,00 Eur. Atsakovas atsiliepime nurodė, jog pripažįsta, kad ieškovės nurodytos išlaidos dukrai yra pagrįstos. Teismui ieškovės pateikta vaiko poreikių skaičiuotė abejonių taipogi nekelia.

Teismo vertinimu, natūralu, kad augant vaikui keičiasi jo poreikiai, todėl reikalingos didesnės negu 37,65 Eur piniginės lėšos išlaikymui, tačiau kaip minėta, vaiko poreikiai turi būti tenkinami protingai, įvertinus tėvų turtinę padėtį ir finansines galimybes. Įvertinus nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nepilnamečio vaiko poreikiai per daugiau nei 10 metų išaugo ir mergaitei reikalinga didesnė piniginių lėšų suma išlaikymui. Tačiau pažymėtina, kad ieškovė su nepilnamete dukra išvyko gyventi į Jungtinę Karalystę, kurioje pragyvenimo lygis yra daug aukštesnis nei Lietuvoje. Kasacinis teismas yra suformulavęs teisės aiškinimo taisyklę, kad tokiu atveju, kai vaikas išvyksta gyventi į užsienio valstybę, kurioje pragyvenimo lygis yra aukštesnis nei Lietuvoje, vieno iš tėvų iniciatyva, tai likusiam gyventi Lietuvoje vaiko tėvui neturėtų kilti pareiga prisiimti dėl šios priežasties padidėjusių išlaidų tenkinant vaiko poreikius. Dėl vaiko išvykimo gyventi į užsienio valstybę padidėjusios jo poreikių tenkinimo išlaidos atitinkama dalimi turi tekti tam iš tėvų, kurio iniciatyva vaikas išvyko iš Lietuvos, nebent tėvų turtinės padėties kriterijus pateisintų kitokį sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2015). Teismas vadovaudamasis suformuota kasacinio teismo praktika nurodo, kad vien ta aplinkybė, jog šalių dukra motinos iniciatyva yra išvykusi gyventi į užsienio valstybę, kas gali lemti didesnes išlaidas jos poreikiams tenkinti, savaime nesudaro pagrindo tokias išlaidas perkelti atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-378/2017). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, tėvų turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017).

Atsižvelgiant į tai, kad vaikas ieškovės iniciatyva gyvena šalyje, kurioje pragyvenimo lygis yra aukštesnis nei Lietuvoje, bei tai, kad ieškovės turtinė padėtis geresnė nei atsakovo, vertintina, jog ieškovės dalis teikiant išlaikymą gali būti didesnė. Taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad atsakovas dėl objektyvių priežasčių (nustatyto 35 procentų darbingumo lygio) turi ribotas galimybes dirbti ir gauti pajamas.

Taip pat, pažymėtina, kad teismų praktikoje nustatyta, jog valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Taigi, teismui sprendžiant dėl iš tėvo priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą ir Valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Atsižvelgiant į nurodytą, teismas sutinka su atsakovo atstovės argumentais, kad vaiko pinigai turi būti įskaičiuojami į bendrą vaikui išlaikyti nustatytiną dydį. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalių vaikui Jungtinėje Karalystėje skiriama 341,37 Eur išmoka. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju iš tėvo priteistinas išlaikymas mažinamas valstybės vaikui mokamų išmokų suma ir būtų lygus 167,32 Eur (676,00 – 341,37 / 2). Atsakovas teismo posėdžio metu sutiko mokėti 180,00 Eur išlaikymą.

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, abiejų tėvų turtinę padėtį, šalių ir jų atstovų paaiškinimus, išaugusius vaiko poreikius, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), daro išvadą, kad 37,65 Eur išlaikymas yra nepakankamas, todėl išlaikymas padidintinas iki 180,00 Eur per mėnesį nuo kreipimosi į teismą, t. y. nuo 2022-10-07 iki vaiko pilnametystės.

Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Išlaikymą uzufrukto teise tvarko įstatyminė nepilnametės B. G. atstovė R. G. išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190 straipsnis, 3.203 straipsnis).

Sprendimas priteisto išlaikymo dalyje vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies l punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimo daliai. Nagrinėjamu atveju, ieškinys patenkintas 60 procentų. Ieškovė R. G. pateikė į bylą įrodymus, jog patyrė 1 700,00 Eur bylinėjimosi išlaidas (2023-02-07 DOK-5799, 2023-05-31 DOK-22953, 2023-09-04 DOK-35829). Ieškovės patirtos advokato pagalbos išlaidos, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą nustatytus advokato užmokesčio maksimalius dydžius, laikytinos pagrįstomis (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 1 020,00 Eur (60 procentų) jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Byloje pateiktas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2023 m. vasario 6 d. sprendimas Nr. ATS-2023-15599 dėl 100 procentų antrinės teisinės pagalbos teikimo atsakovui V. G.. Minėtu sprendimu V. G. 100 procentų atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė patikslintą pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, iš kurios matyti, kad valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 341,67 Eur (2023-06-01 DOK-23266). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, susijusios su civilinės bylos nagrinėjimu, išlaidų atlyginimo tvarka įtvirtinta CPK 99 straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. CPK 96 straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, o atsakovas atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, tai bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, neatleisto nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, proporcingai atmestai jo ieškinio reikalavimų daliai. Todėl iš ieškovės valstybės naudai priteistina 136,67 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (40 procentų).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 11,12 Eur. Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, iš ieškovės priteistinos 4,45 Eur teismo turėtos pašto išlaidos, iš atsakovo – 6,67 Eur (CPK 92 straipsnis).

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263–265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 282 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Jonavos rajono apylinkės teismo 2012-12-17 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2947-559/2012 iš atsakovo priteistą išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydį ir priteisti iš atsakovo V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui B. G., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 180,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės.

Išlaikymą uzufrukto teise skirti tvarkyti įstatyminę B. G. atstovę R. G.. Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimas išlaikymo dalyje vykdomas skubiai.

Priteisti iš atsakovo V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 020,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 6,67 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5662 ir mokėjimo paskirtį – už išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Priteisti iš ieškovės R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 136,67 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5630 ir mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, bei 4,45 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5662 ir mokėjimo paskirtį – už išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismą.