- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-12-22
- Bylos Nr.
- e2A-2823-880/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-15442-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Linas Zinkevičius
- Atsakovas
- T. S., G. L.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „EKSKOMISARŲ BIURAS“
- Kategorijos
- 3.3.1.14pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka vienasmeniškai išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų T. S. ir G. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „EKSKOMISARŲ BIURAS“ ieškinius atsakovams G. L. ir T. S. dėl darbo ginčo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau - UAB) „EKSKOMISARŲ BIURAS“ ieškiniu, nesutikdama su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2022 m. birželio 20 d. sprendimu darbo byloje Nr. APS-113-9877/2022 (toliau – sprendimas1), kuriuo nuspręsta jos prašymą atmesti, ir prašydama priteisti jai iš atsakovo G. L. 543,07 Eur mokymo išlaidas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad 2022 m. sausio 28 d. sudarė darbo sutartį su atsakovu, pagal kurią atsakovas buvo priimtas dirbti apsaugos darbuotoju. Darbo sutarties sudarymo metu šalys susitarė dėl finansinio pobūdžio pasekmių tuo atveju, kai darbo teisiniai santykiai pasibaigia dėl darbuotojo kaltės ar jo pareiškimu be svarbios priežasties, šalys sulygo, jog tokioje situacijoje darbuotojas privalo atlyginti darbdavei jos turėtas išlaidas, susijusias su darbuotojo mokymu, stažuotėmis ar kvalifikacijos kėlimu per paskutinius dvejus metus iki darbo sutarties pasibaigimo (darbo sutarties 5 punktas). Šalys tą pačią dieną atskiru dokumentu (t. y. susitarimu dėl darbo sutarties 5 punkto papildymo) išskyrė pavyzdinį (nebaigtinį) sąrašą kursų bei egzaminų, kurių išlaidas atsakovas privalėtų darbdavei kompensuoti, jei darbo teisiniai santykiai pasibaigtų dėl priežasčių, priklausančių nuo darbuotojo valios. Atsakovas 2022 m. balandžio 19 d. pateikė darbdavei prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 36 straipsnio 4 dalies pagrindu (t. y. per išbandymo laikotarpį). Tenkinant atsakovo prašymą, darbo sutartis buvo nutraukta nuo 2022 m. balandžio 23 d. Darbo teisinių santykių laikotarpiu atsakovas dalyvavo tiksliniuose mokymuose (kursuose), o jo įgytos specialiosios žinios buvo tikrinamos egzaminuose, šiuo pagrindu atsiradusias išlaidas padengė įmonė. Po darbo sutarties pasibaigimo įmonė, siekdama atgauti į darbuotoją (jo žinias bei gebėjimus) investuotas lėšas, išrašė ir įteikė pasirašytinai atsakovui PVM sąskaitą faktūrą Serija EBV Nr. 20298874 dėl tikslinių kursų bei įgytų žinių patikrinimo išlaidų atlyginimo, pagal kurią buvo prašoma darbdavei iš viso kompensuoti 543,07 Eur mokymo tikslais patirtas išlaidas, bet šis jos prašymas buvo ignoruojamas ir nebuvo vykdomas. Šalys darbo sutartimi sulygo dėl konkrečios darbdavei reikalingos darbo funkcijos vykdymo – atsakovas buvo įdarbintas apsaugos darbuotoju, darbo sutartimi atsakovo darbo funkcijos atlikimas nebuvo susietas su konkrečiu objektu, o ji galėjo būti vykdoma visame Vilniaus regione (darbo sutarties 1.1 punktas); apsaugos darbuotojo atliekamai veiklai keliamus reikalavimus, numatytus Lietuvos Respublikos asmens ir turto apsaugos įstatyme (3 straipsnis), atsakovas pilnai atitiko. Kadangi atsakovas išreiškė norą dirbti Tarptautiniame Vilniaus oro uoste, darbuotojui buvo paaiškinta, kad jo turimą kvalifikaciją reikėtų tobulinti (kelti), išklausant tikslinius mokymus aviacijos saugos užtikrinimo srityje bei išlaikant žinių patikros egzaminus. Atsakovui suteikti tiksliniai mokymai bei įgytų žinių patikros egzaminai, kuriuos apmokėjo įmonė, yra viršijantys apsaugos darbuotojo veiklai keliamus reikalavimus. Atsakovas įmonės dėka (sąskaita) įgijo specifinių ir naudingų žinių saugumo užtikrinimo aviacijos industrijos srityje, kas neabejotinai jam suteikė papildomos vertės darbo rinkoje. Egzistuoja pagrindas iš atsakovo reikalauti atlyginti ieškovės turėtas darbuotojo mokymo/kvalifikacijos tobulinimo išlaidas, jos naudai priteisiant 543,07 Eur dydžio sumą.
Šalies argumentai
2. Taip pat ieškovė, nesutikdama su Darbo ginčų komisijos 2022 m. birželio 20 d. sprendimu darbo byloje Nr. APS-113-9878/2022 (toliau – sprendimas2), kuriuo nuspręsta jos prašymą atmesti, kreipėsi į teismą prašydama priteisti jai iš atsakovės T. S. 589,07 Eur mokymo išlaidas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2022 m. vasario 11 d. sudarė darbo sutartį su atsakove, pagal kurią atsakovė buvo priimta dirbti kontroliere. Darbo sutarties sudarymo metu šalys susitarė dėl finansinio pobūdžio pasekmių tuo atveju, kai darbo teisiniai santykiai pasibaigia dėl darbuotojos kaltės ar jos pareiškimu be svarbios priežasties, šalys sulygo, jog tokioje situacijoje darbuotoja privalo atlyginti darbdavei jos turėtas išlaidas, susijusias su darbuotojos mokymu, stažuotėmis ar kvalifikacijos kėlimu per paskutinius dvejus metus iki darbo sutarties pasibaigimo (darbo sutarties 5 punktas). Šalys tą pačią dieną atskiru dokumentu (t. y. susitarimu dėl darbo sutarties 5 punkto papildymo) išskyrė pavyzdinį (nebaigtinį) sąrašą kursų bei egzaminų, kurių išlaidas atsakovė privalėtų darbdavei kompensuoti, jei darbo teisiniai santykiai pasibaigtų dėl priežasčių, priklausančių nuo darbuotojos valios. Atsakovė 2022 m. balandžio 19 d. pateikė darbdavei prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo DK 36 straipsnio 4 dalies pagrindu (t. y. per išbandymo laikotarpį). Darbo sutartis buvo nutraukta nuo 2022 m. balandžio 24 d., tenkinus atsakovės prašymą. Darbo teisinių santykių laikotarpiu atsakovė dalyvavo tiksliniuose mokymuose (kursuose), o jos įgytos specialiosios žinios buvo tikrinamos egzaminuose, šiuo pagrindu atsiradusias išlaidas padengė įmonė. Po darbo sutarties pasibaigimo įmonė, siekdama atgauti į darbuotoją (jos žinias bei gebėjimus) investuotas lėšas, išrašė ir įteikė pasirašytinai atsakovei PVM sąskaitą faktūrą Serija EBV Nr. 20298875 dėl tikslinių kursų bei įgytų žinių patikrinimo išlaidų atlyginimo, pagal kurią buvo prašoma darbdavei iš viso kompensuoti 589,07 Eur mokymo tikslais patirtas išlaidas, bet šis jos prašymas buvo ignoruojamas ir nebuvo vykdomas. Šalys darbo sutartimi sulygo dėl konkrečios darbdavei reikalingos darbo funkcijos vykdymo – atsakovė buvo įdarbinta kontroliere, darbo sutartimi atsakovės darbo funkcijos atlikimas nebuvo susietas su konkrečiu objektu, o ji galėjo būti vykdoma visame Vilniaus regione (darbo sutarties 1.1 punktas). Atsakovė darbo sutarties sudarymo metu turėjo gebėjimus ir žinias tai darbo funkcijai, kuriai ji buvo pasamdyta (t. y. kontrolierės pareigoms), vykdyti. Kadangi atsakovė išreiškė norą dirbti Tarptautiniame Vilniaus oro uoste, jai buvo paaiškinta, kad tokiu atveju jos turimą kvalifikaciją reikėtų tobulinti (kelti), išklausant tikslinius mokymus aviacijos saugos užtikrinimo srityje bei išlaikant žinių patikros egzaminus. Atsakovei suteikti tiksliniai mokymai bei įgytų žinių patikros egzaminai, kuriuos apmokėjo įmonė, yra viršijantys kontrolierės veiklai keliamus reikalavimus. Atsakovė įmonės dėka (sąskaita) įgijo specifinių ir naudingų žinių saugumo užtikrinimo aviacijos industrijos srityje, kas neabejotinai jai suteikė papildomos vertės darbo rinkoje. Todėl egzistuoja pagrindas iš atsakovės reikalauti atlyginti jos turėtas darbuotojos mokymo/kvalifikacijos tobulinimo išlaidas visa apimtimi, ieškovės naudai priteisiant 589,07 Eur dydžio sumą.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkės 2022 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi aukščiau nurodyti du ieškiniai (dvi bylos) buvo sujungti nagrinėjimui į vieną bylą.
Šalies argumentai
4. Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Jis nurodė, kad yra kvalifikuotas apsaugos darbuotojas nuo 2008 m., turi galiojantį Vilniaus vyriausiojo policijos komisariato išduotą apsaugos darbuotojo pažymėjimą. 2022 m. sausio 28 d. su ieškove sudarė darbo sutartį apsaugos darbuotojo darbui. Vilniaus oro uoste jis nedirbo apsaugos darbuotoju, kaip kad numatė darbo sutartis, o dirbo ten kontrolieriumi, turėjo tikrinti keleivius ir jų rankinį bagažą, tokio darbo anksčiau nebuvo dirbęs, tas darbas visiškai neatitiko jo kvalifikacijos kaip apsaugos darbuotojo, todėl tam, kad ne pagal savo sugebėjimus ir kvalifikaciją galėtų dirbti oro uoste, jam buvo pravesti trumpalaikiai apmokymai kaip tikrinti oro uoste keleivius ir jų rankinį bagažą, t. y. darbdavė turėjo jį apmokyti pagrindinių darbinių funkcijų, ką ji ir padarė, jokių kvalifikacijos tobulinimo kursų, stažuočių, seminarų, mokymų suteikiant papildomų reikalingų žinių nebuvo. Atsakovo įsitikinimu, darbdavė neturi teisės reikalauti jo atlyginti mokymo ar kvalifikacijos tobulinimo išlaidas, kai pagal DK 29 straipsnio nuostatas darbdavė vykdo pareigą apmokyti darbuotoją dirbti tiek, kiek tai būtina jo darbo funkcijai atlikti.
5. Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Ji nurodė, kad 2022 m. vasario 11 d. su ieškove sudarė darbo sutartį kontrolierės darbui, ji anksčiau nebuvo dirbusi oro uoste, nežinojo kaip tikrinti keleivius ir jų rankinį bagažą, jai buvo pravesti trumpalaikiai apmokymai kaip tikrinti keleivius ir jų rankinį bagažą, t. y. darbdavė turėjo ją apmokyti pagrindinių darbinių funkcijų, ką ji ir padarė, jokių kvalifikacijos tobulinimo kursų, stažuočių, seminarų, mokymų suteikiant papildomų reikalingų žinių nebuvo. Atsakovės įsitikinimu, darbdavė neturi teisės reikalauti jos atlyginti mokymo ar kvalifikacijos tobulinimo išlaidas, kai pagal DK 29 straipsnio nuostatas darbdavė vykdo pareigą apmokyti darbuotoją dirbti tiek, kiek tai būtina jos darbo funkcijai atlikti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 22 d. sprendimu ieškovės „EKSKOMISARŲ BIURAS“ ieškinius patenkino visiškai ir priteisė ieškovei iš atsakovo G. L. 543,07 Eur mokymo išlaidas ir 1 743,25 Eur bylinėjimosi išlaidas, o iš atsakovės T. S. 589,07 Eur mokymo išlaidas ir 1 743,25 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2022 m. birželio 20 d. sprendimą darbo byloje Nr. APS-113-9877/2022 ir 2022 m. birželio 20 d. sprendimą darbo byloje Nr. APS-113-9878/2022 nusprendė laikyti netekusiais galios.
7. Teismas nustatė, kad darbo sutartimi atsakovas buvo priimtas į ieškovės Fizinės saugos departamento Vilniaus regiono apsaugos darbuotojo pareigas, darbo sutartimi atsakovė buvo priimta į ieškovės Fizinės saugos departamento Vilniaus regiono kontrolierės pareigas, taigi darbo sutartimis atsakovų darbo funkcijų atlikimas nebuvo susietas su konkrečiu objektu, o jų darbo funkcijos galėjo būti vykdomos visame Vilniaus regione. Byloje ginčas nekilo, kad atsakovas turėjo apsaugos darbuotojo pažymėjimą, o kontrolierės pareigoms jokių specialių reikalavimų nereikia. Pagal darbo sutarčių nuostatas (atsakovui saugos darbuotojo pareigoms atlikti, atsakovei kontrolierės pareigoms atlikti) jokio papildomo apmokymo atsakovams nereikėjo, kadangi jie galėjo iš karto be jokių apmokymų ar kvalifikacijos kėlimo vykdyti darbo funkciją pagal savo darbo sutartį (atsakovas apsaugos darbuotojo, atsakovė kontrolierės) ir darbdavė jų apmokyti neprivalėjo.
8. Teismas konstatavo, kad atsakovams išreiškus norą dirbti Vilniaus oro uoste, kur reikia papildomų žinių ir gebėjimų, kurių jie neturėjo, darbo sutarčių 5 punktais ir papildomais susitarimais jie sutiko, kad jiems trūksta žinių ir gebėjimų tokiam darbui atlikti ir tos žinios turi būti suteikiamos mokymais ir įvertinamos egzaminais ir tai viršija jų sulygtai apsaugos darbuotojo ir kontrolierės darbo veiklai keliamus reikalavimus, todėl darbdavei apmokėjus už tokius mokymus ir egzaminus, bet jiems pas darbdavę neišdirbus 2 metų ir išėjus iš darbo savo valia jie tas išlaidas atlygins.
9. Bylos nagrinėjimo metu atsakovai patvirtino, kad darbo santykių metu jie dalyvavo valstybės įmonės „Lietuvos oro uostai“ pagrindiniuose aviacijos saugumo mokymuose, pažintiniuose aviacijos saugumo mokymuose, aerodromo saugos mokymuose, išklausė LOU aviacijos saugumo instruktažą, taip pat ne po vieną kartą laikė, kadangi neišlaikydavo, viešosios įstaigos „Transporto kompetencijų agentūra“ egzaminus, ką patvirtina ir valstybės įmonės „Lietuvos oro uostai“ bei viešosios įstaigos „Transporto kompetencijų agentūra“ pažymos.
10. Teismas padarė išvadą, kad atsakovai, įsidarbinę pas ieškovę saugos darbuotoju (atsakovas)/kontroliere (atsakovė) Vilniaus regione, o ne konkrečiame objekte, tačiau patys pageidavę dirbti konkrečiame objekte (Vilniaus oro uoste) ir tuo pagrindu dalyvavę ieškovės apmokėtuose mokymuose, įgijo žinių ir gebėjimų, viršijančių jų darbo veiklai (apsaugos darbuotojo/kontrolierės) keliamus reikalavimus ir šios žinios ir gebėjimai nebuvo būtini apsaugos darbuotojo/kontrolierės darbo funkcijoms vykdyti, įgytos žinios, išlaikyti egzaminai padidino darbuotojų vertę darbo rinkoje, darbdavė byloje įrodė, kad darbuotojams buvo suteiktos žinios, atitinkančios DK 37 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, todėl darbdavės patirtas darbuotojų mokymo išlaidas darbuotojai privalo atlyginti, nes jie darbo sutartis nutraukė neišdirbę dvejų metų (DK 37 straipsnis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Atsakovai pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. sprendimo, kuriame prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą, ieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą atsakovai grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Tiek savo procesiniuose dokumentuose, tiek ir paaiškinimuose teismo posėdžių metu abu atsakovai paaiškino, kad pas ieškovę darbintis atėjo pagal jo skelbimą, jog ieškomi darbuotojai darbui Vilniaus oro uoste. Darbinantis jie aiškiai nurodė, kad pageidauja dirbti būtent tik šiame objekte. Abiem atsakovams visas darbo laikas buvo numatytas nuo 2022 m. balandžio 1 d., t. y. būtent nuo tada, kai jie išklausė būtinus kursus, išlaikė būtinus egzaminas ir kuomet prasidėjo darbas oro uostuose pagal ieškovės laimėtą Lietuvos oro uostų konkursą ir 2021 m. gruodžio 29 d. sudarytą paslaugų teikimo sutartį Nr. 6PS-21-339 dėl aviacijos saugumo paslaugų teikimo. Iki tol atsakovė nedirbo, tik mokėsi, o atsakovas dirbo tik 6 kartus per du mėnesius. Ieškovės teiginius paneigia atsakovų darbo sutarties sudarymo dieną, sudaryti papildomi susitarimai dėl darbo sutarčių 5 punkto papildymo, kuriame aiškiai įvardinti visi mokymai ir egzaminai, kuriuos jie turėtų išklausyti ir išlaikyti, jei norėtų dirbti Vilniaus oro uoste.
11.2. Tai, kad šalių sudarytose darbo sutartyse buvo atspindėta ne tikroji šalių valia, visų pirma už tai atsakingas darbdavys, nes jis įformina darbo sutartis. DK 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog kai abejojama dėl darbo santykius reglamentuojančių sutarčių sąlygų, jos aiškinamos darbuotojų naudai. Atsakovų įsitikinimu, šiuo atveju akivaizdu, jog rašytinėje darbo sutartyje darbdavys atspindėjo ne tikrąją šalių valią, o surašė tai, kas jam buvo patogiau.
11.3. DK 29 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbdavys privalo apmokyti darbuotoją dirbti tiek, kiek tai būtina jo darbo funkcijai atlikti. Taigi šiuo atveju tam, kad atsakovai galėtų atlikti darbo funkciją, kuriai jie realiai buvo priimti – aviacijos saugumo darbuotojais – darbdavys turėjo juos apmokyti (tą buvo įsipareigojęs padaryti ir pagal sutarties su Lietuvos oro uostais sąlygas).
Žemesnės instancijos teismas
11.4. Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, klaidingai sprendė ir šiuos mokymus kvalifikavo pagal DK 37 straipsnio 2 dalį, t. y. kaip mokymus, susijusius su darbuotojo žinių ar gebėjimų, viršijančių darbo veiklai keliamus reikalavimus, suteikimu. Iš byloje esančių įrodymų, atsakovų paaiškinimų, akivaizdu, kad atsakovai savo darbo funkcijų – aviacijos saugos darbuotojų – negalėjo atlikti be būtinų darbdavio apmokymų ir egzaminų išlaikymo. Gebėjimai ir žinios atsakovams buvo suteiktos ribose, neviršijančiose aviacijos saugumo darbuotojo (pareigų pavadinimas pagal techninę specifikaciją) atliekamam darbui (funkcijoms) keliamus reikalavimus (kompetenciją). Suteiktos žinios (keleivių ir rankinio bagažo patikros ir patekimo kontrolės ir patruliavimo srityje) atsakovams buvo reikalingos darbo funkcijoms atlikti ir tos žinios nėra aukštesnio lygio, nei reikalingos tiesioginėms funkcijoms vykdyti.
11.5. Atsakovų aviacijos saugumo mokymų baigimo pažymėjimai patvirtina, kad atsakovai ne pakėlė savo kvalifikaciją, o išklausė kursą, kad galėtų vieni (nelydimi) patekti į savo darbo vietą. Jokių kitų pažymėjimų, sertifikatų apie atsakovų pakeltą kvalifikaciją, kuri viršytų jų darbui būtinas žinias, ieškovė nei atsakovams, nei į bylą nepateikė.
11.6. Abu darbuotojai darbo sutartis nutraukė DK 36 straipsnio 4 dalies pagrindu, t. y. per išbandymo laikotarpį. Taigi šis darbo sutarties nutraukimo pagrindas nepatenka į DK 37 straipsnio 1 dalies sritį, kas reiškia, jog tokiu atveju darbuotojas neturi pareigos atlyginti darbdavio patirtas mokymo išlaidas.
11.7. Pažymėtina ir tai, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, visiškai nesigilino ir į priežastis, kodėl atsakovai išbandymo laikotarpiu, nutraukė darbo sutartį. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovai tiek teismo posėdžio metu, tiek ir savo procesiniuose dokumentuose nurodė (o ieškovė šių aplinkybių neginčijo), kad pagrindinė priežastis dėl ko atsakovai nutraukė darbo sutartį, buvo netinkamas darbo grafikas. Sudarydami darbo sutartį, atsakovai nežinojo, kokiu nepatogiu ir varginančiu grafiku jiems teks dirbti.
11.8. Darbo sutartimi negalima susitarti, „apeinant“ imperatyvias DK nuostatas, dėl darbuotojų padėtį bloginančių sąlygų. Net jei darbuotojai, būdami silpnesne darbo santykių šalimi, siekdami neprarasti galimybės įsidarbinti ir pasirašė susitarimą, kad turi atlyginti mokymų išlaidas, toks susitarimas šiuo atveju prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo normoms (DK 29 straipsnio 1 dalis) yra niekinis ir negaliojantis, taigi ir nesukeliantis atsakovams jokių neigiamų pasekmių.
Atsiliepimas
11.9. Atsakovai nesutinka ir su priteista bylinėjimosi išlaidų suma. Abu byloje esantys ieškiniai yra identiški, t.y. pakeisti tik skirtingi šalių rekvizitai, darbo sutarties duomenys. Ieškinių apimtis (6 lapai), ieškinio priedų 16, tačiau jie sudaro vos 13 lapų. Taip pat byloje nėra keliami sudėtingi teisės klausimai. Todėl labai abejotina, kad tokio 6 lapų ieškinio parengimas galėtų kainuoti (1 125 EUR (plius PVM) x 2) 2 250 EUR plius PVM. Taip pat už pasiruošimą teismo posėdžiui ir atstovavimą jame (posėdis truko 1 val. ir 42 min.) išrašyta 600 Eur (plius PVM) sąskaita. Atsakovų vertinimu ir ši suma turėtų būti mažintina.
12. Ieškovė UAB „EKSKOMISARŲ BIURAS“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovų apeliacinį skundą atmesti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
12.1. Atsakovai, dėstydami savo įsidarbinimo pas ieškovę aplinkybes, sąmoningai ignoruoja šalių (t.y. darbdavio ir atsakovų) sudarytų darbo sutarčių turinį, kuris liudija, kokiomis sąlygomis šalys tarėsi (ir susitarė) dėl darbo teisinių santykių atsiradimo.
12.2. Atsižvelgiant į tuometinį darbuotojų poreikį bei abiejų atsakovų pareigybes (t.y. apsaugos darbuotojas ir kontrolierė), darbo sutarčių su jais sudarymo metu buvo sutarta, kad jų darbo funkcijų vykdymas nebus susiejamas su konkrečiu objektu, kas tiesiogiai atsispindi darbo sutarčių1 1.1 p. Iš šių sąlygų turinio matyti, jog minėti asmenys buvo įdarbinti Fizinės saugos departamente Vilniaus regione. Atsakovai šios suderintos šalių valios nepagrįstai bando išsižadėti.
12.3. DK 37 str. 1 d. suteikia teisę darbo sutarties šalims susitarti dėl darbdavio turėtų darbuotojo mokymo ar kvalifikacijos tobulinimo išlaidų atlyginimo sąlygų, kai darbo sutartis nutraukiama, be kita ko, darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių. Ieškovė ir atsakovai, tardamiesi dėl tarpusavio darbo teisinių santykių atsiradimo, pasinaudojo minėta galimybe ir aiškiai sulygo bei išreiškė savo valią dėl sąlygos, įpareigojančios Darbuotoją atlyginti (kompensuoti) jo mokymo išlaidas, taikymo.
12.4. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas pareikštus ieškinius, pagrįstai užtikrino tarp šalių suderintų darbo sąlygų realų įvykdymą (įgyvendinimą), priteisdamas darbdavio patirtus kaštus, kuriuos jis turėjo finansuodamas būtent 2022 m. sausio 28 d., 2022 m. vasario 11 d. susitarimuose dėl darbo sutarčių 5 p. papildymo nurodytus tikslinius darbuotojų (t.y. atsakovų) mokymus / kursus ir įgytų specialių žinių patikrinimus.
12.5. Atsakovai, nutraukę darbo sutartis, visais įmanomais būdais ir toliau bando išvengti darbo sutartyse aptartų sąlygų vykdymo ir pareigos kompensuoti mokymo tikslais ieškovės patirtas išlaidas. Toks atsakovų elgesys vertintinas kaip nesąžiningas (DK 24 straipsnio 1 dalis) ir neturi būti toleruojamas. Šiuo atveju darbo sutarčių nuostatas netinkamai aiškina ne pirmosios instancijos teismas, o būtent atsakovai, siekdami paneigti suderintą šalių valią ir tikruosius ketinimus, kurie yra aiškiai įtvirtinti darbo sutarčių tekste (turinyje).
12.6. DK 37 str. 2 d. nustato, kad atlygintos gali būti tik išlaidos, susijusios su darbuotojo žinių ar gebėjimų, viršijančių darbo veiklai keliamus reikalavimus, suteikimu. Dėl bendrųjų reikalavimų konkretaus darbuotojo darbo veiklai turi būti sprendžiama pagal vieną iš būtinųjų darbo sutarties sąlygų – darbo funkciją. Atsakovai darbo sutarčių sudarymo metu turėjo gebėjimus ir žinias tai darbo funkcijai, kuriai jie buvo pasamdyti ieškovės, vykdyti. Atsakovams suteikti tiksliniai mokymai bei įgytų žinių patikros egzaminai, kuriuos apmokėjo ieškovė, yra viršijantys apsaugos darbuotojo ar kontrolierės veiklai keliamus reikalavimus.
12.7. Atsakovų teigimu, DK 36 straipsnio 4 dalyje numatytas darbo sutarčių nutraukimo pagrindas nepatenka į DK 37 straipsnio 1 dalies taikymo sritį. DK nuostatos išskiria atskirą darbo sutarties nutraukimo pagrindą darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių (DK 56 straipsnis). Minėtame straipsnyje yra detalizuotos priežastys, kurios darbo sutarties nutraukimo kontekste yra laikomos svarbiomis. Šios įstatyme išskirtos svarbios priežastys ir turi būti siejamos su DK 37 straipsnio 1 dalies turiniu. Šiuo atveju atsakovai nenurodo nei vienos iš DK apibrėžtų svarbių priežasčių, dėl kurių jų atliktas darbo sutarčių nutraukimas turėtų būti vertinamas kaip realizuotas dėl svarbių priežasčių.
12.8. Aplinkybė, jog ieškovė nedisponavo tikslinių mokymų baigimo dokumentacija (pvz., pažymėjimais ar sertifikatais), niekaip nepaneigia esminio fakto, jog tokio pobūdžio paslaugos iš tiesų buvo suteiktos. Tą patvirtina trečiųjų asmenų ieškovei pateikti apibendrinti duomenys apie tikslinius mokymus, kuriuose dalyvavo abu atsakovai, ir šių asmenų laikytus egzaminus. Juolab, kad mokymo paslaugų suteikimo fakto neginčija ir patys atsakovai.
12.9. Ieškovė, ginčui persikėlus į teismą, naudojosi advokato teisine pagalba, dėl ko šiuo tikslu patyrė išlaidų. Ieškovės patirtos teisinės pagalbos išlaidos neviršijo tų dydžių, kurie yra numatyti Rekomendacijose už konkrečius teisinius veiksmus ir netgi buvo ženkliai mažesnės. Todėl nėra jokio pagrindo sutikti su atsakovų deklaratyviais teiginiais apie tokių išlaidų tariamą neprotingai didelį dydį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas.
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
14. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys patenkintas, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Dėl nustatytų aplinkybių
15. 2022 m. sausio 28 d. ieškovė ir atsakovas sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. S-29968 apsaugos darbuotojo pareigoms bei susitarimą dėl darbo sutarties 5 punkto papildymo. Darbo sutartį šalys nutraukė 2022 m. balandžio 23 d. DK 36 straipsnio 4 dalies pagrindu. Ieškovė 2022 m. balandžio 25 d. prašė atsakovo atlyginti jos patirtas jo mokymo išlaidas 543,07 Eur sumai. Jam nesuatlyginus mokymo išlaidų, 2022 m. gegužės 23 d. ieškovė kreipėsi į Darbo ginčų komisiją su prašymu dėl mokymo išlaidų iš darbuotojo išieškojimo, Darbo ginčų komisija sprendimu ieškovės prašymą atmetė kaip nepagrįstą.
16. 2022 m. vasario 11 d. ieškovė ir atsakovė sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. S-29998 kontrolierės pareigoms bei susitarimą dėl darbo sutarties 5 punkto papildymo. Darbo sutartis nutraukta 2022 m. balandžio 24 d. DK 36 straipsnio 4 dalies pagrindu. Ieškovė 2022 m. balandžio 25 d. prašė atsakovės atlyginti jos patirtas jos mokymo išlaidas 589,07 Eur sumai. Jai nesuatlyginus mokymo išlaidų, įmonė 2022 m. gegužės 23 d. kreipėsi į Darbo ginčų komisiją su prašymu dėl mokymo išlaidų iš darbuotojos išieškojimo, Darbo ginčų komisija sprendimu įmonės prašymą atmetė kaip nepagrįstą.
17. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 22 d. sprendimu patenkino ieškovės ieškinį, iš atsakovų priteisė mokymo išlaidas ir ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
18. Atsakovai nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir prašo jį panaikinti, motyvuodami tuo, kad mokymai buvo būtini darbo funkcijoms atlikti, todėl už juos atsakovai atlyginti ieškovei neturi.
Dėl darbuotojų mokymo išlaidų atlyginimo
19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal DK 37 straipsnio 2 dalį atlygintos gali būti tik išlaidos, susijusios su darbuotojo žinių ar gebėjimų, viršijančių darbo veiklai keliamus reikalavimus, suteikimu. Taigi, ne bet kokie darbuotojo apmokymai ar kvalifikacijos kėlimas gali lemti darbuotojo pareigą atlyginti dėl jų darbdavio patirtas išlaidas. DK 37 straipsnis aiškintinas DK 29 straipsnio, įtvirtinančio darbdavio pareigą apmokyti darbuotoją dirbti tiek, kiek būtina jo darbo funkcijai atlikti, ir imtis priemonių darbuotojo kvalifikacijai ir jo profesionalumui, gebėjimui prisitaikyti prie besikeičiančių verslo, profesinių ar darbo sąlygų didinti, kontekste. Darbuotojo pareiga atlyginti darbdavio patirtas mokymo išlaidas turėtų atsirasti tuomet, jei darbuotojas, kuris ir be apmokymų ar kvalifikacijos kėlimo yra tinkamas eiti pavestas funkcijas, įgyja papildomų žinių ar gebėjimų, viršijančių jo atliekamam darbui (funkcijoms) keliamus reikalavimus (kompetenciją), kurie suteikia papildomos vertės darbuotojui darbo rinkoje, padidina darbuotojo vertę. Vien tik vykdant DK 29 straipsnyje nustatytą darbdavio pareigą apmokyti darbuotoją dirbti tiek, kiek tai būtina jo darbo funkcijai atlikti, bei imtis priemonių darbuotojų kvalifikacijai ir jų profesionalumui, gebėjimui prisitaikyti prie besikeičiančių verslo, profesinių ar darbo sąlygų didinti, darbdavio patirtos darbuotojo mokymo ar kvalifikacijos tobulinimo išlaidos neturėtų būti vertinamos kaip susijusios su darbuotojo žinių ar gebėjimų, viršijančių darbo veiklai keliamus reikalavimus, suteikimu, taip pat atlygintinomis nelaikytinos ir darbo funkcijų vykdymo išlaidos, darbuotojui vykstant į tarnybinę komandiruotę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-701/2021).
20. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, jog bylose dėl darbdavio patirtų darbuotojo mokymo ar kvalifikacijos tobulinimo išlaidų atlyginimo darbdaviui tenka pareiga įrodyti, kad darbuotojui buvo suteiktos žinios, atitinkančios DK 37 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, t. y. turi būti įrodyti du palyginamieji dalykai: kokios žinios reikalingos darbuotojo darbo funkcijoms atlikti ir tai, kad mokymuose darbuotojui suteiktos žinios buvo aukštesnio lygio, nei reikalingos tiesioginėms funkcijoms vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-701/2021).
21. Vertinant, ar ieškovės patirtos mokymo išlaidos yra susijusios su darbuotojų žinių ar gebėjimų, viršijančių darbo veiklai keliamus reikalavimus, suteikimu, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmiausia būtina įvertinti, kokiam darbui buvo priimti dirbti atsakovai.
22. Iš bylos medžiagos matyti, kad darbo sutartimi atsakovas buvo priimtas į ieškovės Fizinės saugos departamento Vilniaus regiono apsaugos darbuotojo pareigas, darbo sutartimi atsakovė buvo priimta į ieškovės Fizinės saugos departamento Vilniaus regiono kontrolierės pareigas. Nors darbo sutartimis atsakovų darbo funkcijų atlikimas nebuvo susietas su konkrečiu objektu, o jų darbo funkcijos galėjo būti vykdomos visame Vilniaus regione, šiuo atveju svarbu įvertinti, ir ikisutartinius šalių santykius bei darbo sutarčių vykdymą.
23. Kaip jau minėta, abu atsakovai nurodė, kad darbinosi ieškovės įmonėje pagal skelbimą, jog ieškomi darbuotojai dirbti Tarptautiniame Vilniaus oro uoste. Faktą, kad atsakovai siekė įsidarbinti dirbti Tarptautiniame Vilniaus oro uoste patvirtina ir atsakovų darbas pas ieškovę. Atsakovo G. L. darbo sutartyje buvo sutarta, kad G. L. dirba tik 4 val. per savaitę (papildomame susitarime darbo laiko norma padidinta iki 50 proc. nuo sutartyje sulygto darbų masto per savaitę, t. y. tik iki 6 val. per savaitę). Atsakovės T. S. darbo sutartyje numatyta, kad ji dirba 4 val. per savaitę, nors realiai ji niekur kitur išskyrus oro uostą nedirbo. Abiem atsakovams visas darbo laikas buvo numatytas nuo 2022 m. balandžio 1 d., t. y. nuo tada, kai jie išklausė būtinus kursus, išlaikė būtinus egzaminus ir pradėjo dirbti Tarptautiniame Vilniaus oro uostuose pagal ieškovės laimėtą Lietuvos oro uostų konkursą ir 2021 m. gruodžio 29 d. sudarytą paslaugų teikimo sutartį Nr. 6PS-21-339 dėl aviacijos saugumo paslaugų teikimo. Visa tai aiškiai rodo, kad atsakovai darbinosi pas ieškovę darbui Tarptautiniame Vilniaus oro uoste, nors sudarytose darbo sutartyse tai ir nėra numatyta. Tai paaiškinama tuo, kad esant reikalui darbuotojai galėtų dirbti ir kitą ieškovės nurodytą darbą Vilniaus regione. Ir nors ieškovė neigia, kad toks susitarimas buvo, prie atsakovų darbo sutarčių, jų sudarymo dieną pasirašyti susitarimai dėl darbo sutarčių 5 punkto papildymo, kuriuose aiškiai įvardinti visi atsakovų baigti mokymai ir egzaminai, kuriuos atsakovai turėjo išklausyti ir išlaikyti, kad galėtų dirbti Vilniaus oro uoste, akivaizdžiai įrodo, kad šalys sudarydamos darbo sutartis tarėsi dėl darbo Vilniaus oro uoste. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes ir į tai, kad darbo sutartį rengė ieškovė, teismas ją aiškina darbuotojų naudai.
24. Iš byloje pateiktos Aviacijos saugumo paslaugų pirkimo techninės specifikacijos matyti, kad kiekvienas Saugumo darbuotojas turi būti baigęs minėtos Techninės specifikacijos 7.2. punkte nurodytus mokymus. 7.2. punkte numatyta, kad saugumo darbuotojas privalo būti baigęs šiuos kursus: 1) aviacijos saugumo mokymus (7.2.1 p.); 2) pavojingų krovinių vežimo oro transportu mokymą (7.2.2. p.); 3) radiacinės saugos mokymą (7.2.3. p.); 4) klientų aptarnavimo mokymą (7.2.4. p.); 5) specialiųjų poreikių klientų aptarnavimo mokymą (7.2.5. p.); 6) periodinio vaizdų atpažinimo mokymą ir testavimą (7.2.6. p.); 7) kitus mokymus, kuriuos privalo organizuoti darbdavys, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, įskaitant kartotinius mokymus, nurodytus 7.2. punkte. Be to, Techninės specifikacijos 7.3. punkte numatyta, kad prieš pradėdamas dirbti aviacijos saugumo funkcijas ir dirbti su aviacijos saugumo įranga, saugumo darbuotojas privalo išklausyti aviacijos saugumo teorinį mokymą (7.3.1. p.), atlikti praktiką darbo vietoje su aviacijos saugumo instruktoriumi, ugdančiu darbuotoju (7.3.2. p.) ir baigti atestavimą VšĮ Transporto kompetencijų agentūroje ir įgyti teisę savarankiškai vykdyti Techninės specifikacijos 5.1. punkte nurodytas aviacijos saugumo funkcijas bei dirbti su Techninės specifikacijos 5.2. punkte nurodyta aviacijos saugumo įranga.
25. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 2 d. iki 2022 m. vasario 24 d. dalyvavo bei išklausė šiuos valstybės įmonės Lietuvos oro uostai organizuotus mokymus: pagrindinis aviacijos saugumo mokymas (kaina – 308,94 Eur), pažintiniai aviacijos saugumo mokymai (kaina – 33,19 Eur), aviacijos saugumo instruktažas (kaina – 4,74 Eur), aerodromo saugos mokymas (kaina – 6,20 Eur), o laikotarpiu nuo 2022 m. kovo 21 d. iki 2022 m. kovo 31 d. laikė šiuos viešosios įstaigos Transporto kompetencijų agentūra organizuotus egzaminus: patekimo kontrolę oro uoste vykdantiems, taip pat priežiūros ir patruliavimo funkcijas atliekantiems asmenims (kaina – 19 Eur, 2 kartų išlaidos 38 Eur), keleivius, asmenis, rankinį bagažą ir nešamus daiktus rankomis ir ETD tikrinantiems (kaina – 19 Eur, 2 kartų išlaidos 38 Eur), rankinį ir krovinių skyriaus bagažą su rentgeno įranga tikrinantiems asmenims (kaina – 19 Eur), vaizdų atpažinimo egzaminas, rankinis bagažas (kaina – 27 Eur, 4 kartų išlaidos – 108 Eur), asmens tikrinimas rankomis, praktinis egzaminas (kaina – 11 Eur), rankinio bagažo tikrinimas, praktinis egzaminas (kaina – 11 Eur), darbas su saugumo įranga, X-RAY funkcijos, praktinis egzaminas (kaina – 11 Eur). Ieškovė už jas apmokėjo ir prašo kompensuoti 589,07 Eur mokymo tikslais patirtas išlaidas.
26. Atsakovas laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 2 d. iki 2022 m. vasario 24 d. dalyvavo bei išklausė šiuos valstybės įmonės Lietuvos oro uostai organizuotus mokymus: pagrindinis aviacijos saugumo mokymas (kaina – 308,94 Eur), pažintiniai aviacijos saugumo mokymai (kaina – 33,19 Eur), aviacijos saugumo instruktažas (kaina – 4,74 Eur), aerodromo saugos mokymas (kaina – 6,20 Eur), bendra darbdavės turėtų išlaidų suma valstybės įmonės Lietuvos oro uostai paslaugoms, susijusioms su darbuotojo tiksliniais mokymais, apmokėti sudaro 353,07 Eur; kiek tai susiję su darbuotojo įgytų žinių patikrinimu, o laikotarpiu nuo 2022 m. kovo 21 d. iki 2022 m. kovo 31 d. laikė šiuos viešosios įstaigos Transporto kompetencijų agentūra organizuotus egzaminus: patekimo kontrolę oro uoste vykdantiems, taip pat priežiūros ir patruliavimo funkcijas atliekantiems asmenims (kaina – 19 Eur, 2 kartų išlaidos 38 Eur), keleivius, asmenis, rankinį bagažą ir nešamus daiktus rankomis ir ETD tikrinantiems (kaina – 19 Eur), rankinį ir krovinių skyriaus bagažą su rentgeno įranga tikrinantiems asmenims (kaina – 19 Eur), vaizdų atpažinimo egzaminas, rankinis bagažas (kaina – 27 Eur, 3 kartų išlaidos – 81 Eur), asmens tikrinimas rankomis, praktinis egzaminas (kaina – 11 Eur), rankinio bagažo tikrinimas, praktinis egzaminas (kaina – 11 Eur), darbas su saugumo įranga, X-RAY funkcijos, praktinis egzaminas (kaina – 11 Eur). Iš viso už šiuos mokymus ieškovė sumokėjo ir prašo kompensuoti 543,07 Eur mokymo tikslais patirtas išlaidas.
27. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs mokymus ir juos sugretinęs su Aviacijos saugumo paslaugų pirkimo techninėse specifikacijose Saugumo darbuotojams keliamais reikalavimais daro išvadą, kad minėti mokymai buvo būtini siekiant atsakovams dirbti Tarptautiniame Vilniaus oro uoste ir jų negalima vertinti kaip žinių ar gebėjimų, viršijančių atsakovų atliekamam darbui (funkcijoms) keliamus reikalavimus (kompetenciją). Taigi, ieškovės prašomos priteisti išlaidos neatitinka DK 37 straipsnio 2 dalyje numatytų atlygintų išlaidų požymių ir negali būti priteisiamos.
28. Šiuo atveju ieškovės apmokėti mokymai atitinka DK 29 straipsnio 1 dalies nuostatas, numatančias, kad darbdavys privalo apmokyti darbuotoją dirbti tiek, kiek tai būtina jo darbo funkcijai atlikti. Atsakovų mokymai buvo būtini norint atlikti jiems pavestas darbo funkcijas ir atsakovų įgytos žinios nėra aukštesnio lygio, nei reikalingos tiesioginėms funkcijoms vykdyti, patekti į oro uostą, vykdyti keleivių ir rankinio bagažo patikrą, patruliavimą, naudoti rentgeną, veidų atpažinimo ar kitokią įrangą ir t.t.
29. Nesudaro pagrindo priteisti ieškovės prašomas mokymo išlaidas ir tai, kad atsakovai pasirašė darbo sutartyse ir papildomuose susitarimuose, kad įsipareigoja atlyginti mokymų išlaidas, tarp jų ir konkrečiai nurodytas išlaidas dėl apmokymų dirbti aviacijos saugos darbuotoju. Pirmiausia, darbo sutarties šalims draudžiama nustatyti tokias darbo sąlygas, kurios pablogintų darbuotojo padėtį, palyginus su ta, kurią nustato norminiai teisės aktai. Antra, jau minėta DK 37 straipsnio 2 dalis numato, kad atlygintos gali būti tik išlaidos, susijusios su darbuotojo žinių ar gebėjimų, viršijančių darbo veiklai keliamus reikalavimus, suteikimu, o šiuo atveju ieškovės patirtos išlaidos tokiomis nelaikytinos.
30. Pažymėtina, kad nepagrįsti atsakovų apeliacinio skundo argumentai, jog DK 36 straipsnio 4 dalyje numatytas darbo sutarčių nutraukimo pagrindas nepatenka į DK 37 straipsnio 1 dalies taikymo sritį. DK nuostatos išskiria atskirą darbo sutarties nutraukimo pagrindą darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių (DK 56 straipsnis). Minėtame straipsnyje yra detalizuotos priežastys, kurios darbo sutarties nutraukimo kontekste yra laikomos svarbiomis. Šios įstatyme išskirtos svarbios priežastys ir turi būti siejamos su DK 37 straipsnio 1 dalies turiniu. Nagrinėjamu atveju atsakovai neįrodinėjo nei vienos iš DK 56 straipsnyje apibrėžtų svarbių priežasčių, dėl kurių jų atliktas darbo sutarčių nutraukimas turėtų būti vertinamas kaip realizuotas dėl svarbių priežasčių. O atsakovų nurodytas jiems netinkamas darbo grafikas nelaikytina svarbia priežastimi nutraukti darbo sutartį, juolab, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog atsakovai prieš nutraukdami darbo sutartis būtų kreipęsi į ieškovę ir prašę pakeisti darbo grafiką ar pan.
Dėl procesinės bylos baigties
31. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Teismas pažymi, kad apeliacinio skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar apeliacinio skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).
32. Kadangi kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, teismas dėl jų nepasisako.
33. Atsižvelgdamas į išdėstytų faktinių aplinkybių ir teisinių argumentų visumą, teismas konstatuoja, kad šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės ieškinį, netinkamai pritaikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias teisę į išlaidų, susijusių su darbuotojo žinių ar gebėjimų, viršijančių darbo veiklai keliamus reikalavimus, atlyginimą, ne visiškai tinkamai nustatė ginčui reikšmingas aplinkybes ir ne visiškai tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, neatskleidė bylos esmės, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos tokio pobūdžio bylose ir netinkamai kvalifikavo šalių teisinius santykius bei iš jų kylančias teisines pasekmes, kas lėmė neteisingą bylos išsprendimą. Dėl to, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškovės ieškinys atmetamas, o atsakovams priteisiamos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
34. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
35. Atsakovai pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė po 900 Eur bylinėjimosi išlaidų advokatų pgalbai apmokėti. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, atsakovams iš ieškovės priteistina po 900 Eur jų patirtų bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro atstovavimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme.
36. Ieškinį atmetus, ieškovei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
37. Atsakovai pagal įstatymą yra atleisti nuo žyminio mokesčio už pareikštą apeliacinį skundą mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apeliacinį skundą patenkinus iš ieškovės valstybei priteistinas 26 Eur žyminis mokestis (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
38. Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 5,00 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl jų atlyginimo klausimas nėra sprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nusprendžia:
Atsakovų T. S. ir G. L. apeliacinį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.
Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ekskomisarų biuras“ ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ekskomisarų biuras“ (juridinio asmens kodas 122755433), atsakovės T. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) naudai 900 Eur (devynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ekskomisarų biuras“ (juridinio asmens kodas 122755433), atsakovo G. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) naudai 900 Eur (devynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti valstybei iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ekskomisarų biuras“ (juridinio asmens kodas 122755433) 26 Eur (dvidešimt šešis eurus) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.
Valstybei priteistos sumos turi būti įmokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Sumokėjus, mokėjimo kvitus reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2022 m. birželio 20 d. sprendimą darbo byloje Nr. APS-113-9877/2022 ir 2022 m. birželio 20 d. sprendimą darbo byloje Nr. APS-113-9878/2022 laikyti netekusiais galios.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.