Marijampolės apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. S., pagal įstatymą atstovaujančios nepilnamečius vaikus E. S. ir A. S., pareiškimą suinteresuotam asmeniui E. S., institucijai, teikiančiai išvadą byloje Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui Marijampolės mieste, dėl termino priimti palikimą atnaujinimo ir teismo leidimo nepilnamečių vaikų vardu priimti palikimą išdavimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja A. S., pagal įstatymą atstovaujanti nepilnamečius vaikus E. S. ir A. S., prašo nustatyti, kad po G. S., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, terminą palikimui pagal įstatymą priimti praleido dėl svarbių priežasčių, bei prašo atnaujinti įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą priimti palikimą, atsiradusį po G. S. mirties. Taip pat pareiškėja prašo jai išduoti teismo leidimą nepilnamečių E. S. ir A. S. vardu priimti palikimą, atsiradusį po G. S. mirties.

Pareiškimas (b. l. 1-2) grindžiamas tuo, kad pareiškėja yra įstatyminė nepilnamečių vaikų E. S., gimusio (duomenys neskelbtini), ir A. S., gimusios (duomenys neskelbtini), atstovė. Nepilnamečių vaikų tėvas mirė (duomenys neskelbtini). Po jo mirties liko palikimas - kaupiamasis indėlis (duomenys neskelbtini). Mano, kad kito turto palikėjas neturėjo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktą pareiškėjos vaikai yra pirmos eilės paveldėtojai, tačiau jie yra nepilnamečiai ir savarankiškai priimti palikimo negali. Pareiškėjos žiniomis, mirusysis G. S. jokių skolų, įsipareigojimų tretiesiems asmenims neturėjo, be to niekas nepareiškė reikalavimo į palikėjo turtą per nustatytą terminą. Siekdama teismui pateikti duomenis apie G. S. turtą, kreipėsi į (duomenys neskelbtini), tačiau bankas prašomų dokumentų neišdavė. Tuomet kreipėsi į jai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – VGTPT) paskirtą advokatę, kuri taip pat kreipėsi raštu į (duomenys neskelbtini) dėl duomenų apie G. S. turimą indėlį, tačiau ir advokatė šių duomenų negavo, motyvuojant duomenų apsauga. Bankas reikalavo papildomos atstovavimo sutarties bei notaro liudijimo, kuris nėra išduodamas, nepriėmus palikimo. Tokiu būdu praleido terminą palikimui priimti. Prašo nurodytas termino praleidimo priežastis laikyti svarbiomis ir terminą palikimui priimti atnaujinti. Mano, kad palikimo priėmimas atitinka jos vaikų interesus. Kadangi sūnui E. S. jau yra sukakę (duomenys neskelbtini) metų, jis savo nuomonę išreiškė raštu. Vaiko teisių apsaugos skyriaus rašte taip pat neprieštaraujama, kad ji priimtų palikimą vaikų vardu. Patvirtina, jog žino, kad priimdama palikimą vaikų vardu, turi išimtinai veikti jų interesų naudai. Pareiškėja nurodo, kad jos žiniomis ginčo dėl G. S. palikimo priėmimo nėra. Iš Marijampolės 2-ojo notaro biuro liudijimo matyti, kad po G. S. mirties paveldėjimo byla neužvesta, pareiškimai dėl palikimo priėmimo negauti.

Suinteresuotas asmuo E. S. neprieštarauja dėl pareiškėjos prašymų. Teismui pateikė 2020 m. gegužės 12 d. nuomonę raštu, t. y. sutinka, kad aš jo motina priimtų palikimą, atsiradusį po tėvo G. S. mirties, jo vardu pagal įstatymą. Prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Išvadą teikiančios institucijos Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Marijampolės mieste pateikė išvadą (b. l. 16), kurioje nurodė, kad pareiškėjos prašymas neprieštarauja vaikų teisėms ir geriausiems jų interesams, todėl sutinka su pareiškėjos nurodytais reikalavimais, jeigu palikimas bus priimtas pagal turto apyrašą, įvertinus palikėjo paliktą turtą (indėlį (duomenys neskelbtini)) ir visas galimas palikėjo skolines teises ir pareigas.

(duomenys neskelbtini) teismui pateikė informaciją apie G. S. pensijų kaupimo sutartį ir dalyvio asmeninę pensijų kaupimo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Pareiškėja teismo prašo atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą priimti palikimą, likusį po jos nepilnamečių vaikų E. S., gimusio (duomenys neskelbtini), ir A. S., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvo G. S., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties.

Pabrėžtina, kad šios kategorijos bylos nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXVIII skyriuje nustatytas proceso taisykles (CPK 442 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Šia tvarka sprendžiami klausimai dėl praleistų materialiųjų teisinių terminų atnaujinimo. Su materialinėmis teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą. Sprendžiant klausimą dėl praleisto materialiojo termino atnaujinimo, būtina įvertinti termino praleidimo priežastis, trukdžiusias pareiškėjams laiku įgyvendinti savo teises ir pareigas. Sprendžiant, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, ar jos teikia pagrindą atnaujinti terminą, reikia atsižvelgti į prašomo atnaujinti termino paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias faktines aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, terminą prašančio asmens teisinį statusą ir elgesį, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Trijų mėnesių terminą palikimui priimti teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuostatos, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Vertinant pareiškėjos elgesį, teismas privalo atsižvelgti į tai, ar ji buvo atidi, sąžininga ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Teismas, vertindamas bylos aplinkybes, privalo taikyti ne vidutinius, o individualius sąžiningo, atidaus ir rūpestingo elgesio standartus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006). Šį klausimą teismai turi spręsti visų bylos aplinkybių kontekste, ypač atsižvelgti į tai, jei palikimą prašoma priimti nepilnamečių vaikų interesais, bei įvertinti, kokios yra vaikų materialinės gyvenimo sąlygos tam, kad, atsisakius pratęsti terminą palikimui priimti, nepagrįstai nenukentėtų nepilnamečių vaikų interesai, nes to reikalauja viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2007). Taip pat pažymėtina, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas.

Iš pareiškėjos byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad nepilnamečių vaikų E. S., gimusio (duomenys neskelbtini), ir A. S., gimusios (duomenys neskelbtini)., tėvai yra pareiškėja A. S. ir G. S.. Nepilnamečių vaikų tėvas G. S. mirė (duomenys neskelbtini). Iš byloje pateikto Marijampolės 2-ojo notaro biuro notarės Nijolės Urmanavičienės 2020 m. gegužės 15 d. liudijimo matyti, kad paveldėjimo byla, mirus G. S. Marijampolės 2-ajame notaro biure neužvesta, pareiškimai dėl palikimo priėmimo negauti. Suinteresuotas asmuo E. S. byloje pateikė raštišką sutikimą, kad neprieštarauja dėl pareiškėjos prašymų, t. y. sutinka, kad aš jo motina priimtų palikimą, atsiradusį po tėvo G. S. mirties, jo vardu pagal įstatymą. Išvadą teikianti institucija dėl pareiškėjos pareikštų prašymų neprieštarauja, jeigu palikimas bus priimtas pagal turto apyrašą, įvertinus palikėjo paliktą turtą (indėlį (duomenys neskelbtini)) ir visas galimas palikėjo skolines teises ir pareigas (b. l. 16).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir į tai, kad E. S., gimęs (duomenys neskelbtini), ir A. S., gimusi (duomenys neskelbtini), yra įstatyminiai savo tėvo įpėdiniai (CK 5.11 straipsnis), darytina išvada, kad pareiškėjai atnaujinus terminą nepilnamečių vaikų vardu palikimui priimti, nebus pažeisti kitų asmenų interesai, nes įstatyme numatytas trijų mėnesių terminas pareikšti savo valią dėl palikimo priėmimo yra pasibaigęs, paveldėjimo liudijimas nebuvo išduotas. Teismas svarbiomis laiko pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad ji terminą palikimui priimti praleido, nes siekdama teismui pateikti duomenis apie G. S. turtą, kreipėsi į (duomenys neskelbtini), kuris prašomų dokumentų nei jai, nei VGTPT paskirtai advokatei neišdavė. Šioje civilinėje byloje pareiškėja, prašanti atnaujinti terminą palikimui priimti, atstovauja nepilnamečių vaikų E. S., gimusio (duomenys neskelbtini), ir A. S., gimusios (duomenys neskelbtini), interesus, taigi jo teisių gynimo teisme galimybė nagrinėtina ne tik individualaus, bet ir viešojo intereso aspektu. Be to, pareiškimas yra paduotas siekiant apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, o terminas priimti palikimą praleistas nežymiai. Ginčas dėl teisės paveldėti nėra kilęs, todėl įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimas nepažeis teisinių santykių stabilumo. Suinteresuotas asmuo neprieštarauja dėl pareiškėjos pareikšto reikalavimo.

Termino palikimui priimti praleidimo priežastis pripažinus svarbiomis, pareiškėjos pareiškimas tenkinamas, įstatyme numatytas terminas palikimui, atsiradusiam po G. S. mirties, priimti atnaujinamas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, kad išankstinė nepilnamečio vaiko teisės paveldėti sąlyga yra teismo leidimas. Tai viena iš nepilnamečio vaiko paveldėjimo teisės įgyvendinimo teisminės kontrolės formų. Vadovaujantis CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta nuostata, tėvai turi gauti išankstinį teismo leidimą savo nepilnamečių vaikų vardu tiek priimti, tiek atsisakyti priimti palikimą. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl teismo leidimo išdavimo, turi įvertinti visus esančius įrodymus, ar leidimas priimti palikimą ar atsisakyti priimti palikimą nepažeis nepilnamečio vaiko interesų. Kadangi nepilnamečiai vaikai negali savarankiškai sudarinėti sandorių ir disponuoti paveldėtu turtu, teismo leidimas yra papildoma nepilnamečio vaiko turtinių interesų apsaugos garantija, kad vaikams priklausantis turtas būtų tvarkomas ir naudojamas tik vaikų interesais. Pamatinis vaiko teisių apsaugos principas, įtvirtintas tarptautinėje ir nacionalinėje teisėje, yra vaiko interesų viršenybės principas. 1989 metų Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymo leidimo organai, svarbiausia – vaiko interesai. Tai, kad visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į vaiko interesus, įtvirtinta ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte, CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, taip pat proceso teisės normose. Tiek priimant teisės aktus, sprendžiant šeimos klausimus, susijusius su vaiko teisėmis, tiek sprendžiant klausimus, kurių teisės aktai nereglamentuoja, visada būtina įvertinti sprendimą ar bet kokį veiksmą vaiko interesų atžvilgiu bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeidžiami. Įstatymai ir jų taikymas turi apsaugoti nepilnamečius vaikus nuo netinkamos kitų šeimos narių bei kitų asmenų ir kitokių veiksmų įtakos (CK 3.3 straipsnio 2 dalis). Kaip jau anksčiau minėta, kai asmuo savo nepilnamečio vaiko vardu priima arba atsisako priimti palikimą yra būtinas išankstinis teismo leidimas. CK 5.52 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įpėdinis, kuris priėmė palikimą turto valdymo perėmimu arba padavęs pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, išskyrus CK numatytus atvejus. Įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu (CK 5.53 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimas pagal apyrašą užtikrina, kad kreditorių reikalavimai, nepriklausomai nuo jų dydžio, galės būti patenkinami tik ta apimtimi, kiek yra paveldėto turto, į kitą įpėdinio turtą reikalavimai nebus nukreipiami. Kaip yra nurodyta kasacinio teismo praktikoje, atsižvelgiant į tokiu būdu įgyvendinto palikimo priėmimo sandorio sukeliamus padarinius, nepilnamečių paveldėtojų atstovai turėtų rinktis šį palikimo priėmimo būdą kaip geriausiai apsaugantį nepilnamečių vaikų interesus.

Nagrinėjamojoje byloje yra pateikta pažyma, jog Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui pareiškėjos šeima dėl vaiko teisių ir geriausių interesų pažeidimų nėra žinoma. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad palikėjas turėjo pensijų kaupimo sutartį ir dalyvio asmeninę pensijų kaupimo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), turimų fondo vienetų vertė ataskaitos dieną (duomenys neskelbtini) Eur, tačiau duomenų apie kitą turtą ar jo suvaržymus ar palikėjo kreditorius negauta. Prašyme dėl teismo leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu yra nurodyti duomenys apie palikėjo turtą, pateikti nurodytas aplinkybes pagrindžiantys įrodymai, nurodyta, kad pareiškėjos manymu palikėjas jokių skolų, įsipareigojimų tretiesiems asmenims neturėjo (CPK 178 straipsnis). Išvadą teikianti institucija Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Marijampolės mieste nurodė, kad pareiškėjos pareikšti prašymai vaikų teisėms ir geriausiems jų interesams neprieštarauja, jeigu palikimas bus priimtas pagal turto apyrašą, įvertinus palikėjo paliktą turtą (indėlį (duomenys neskelbtini)) ir visas galimas palikėjo skolines teises ir pareigas.

Spręsdamas klausimą, ar išduoti teismo leidimą tėvams nepilnamečių vaikų vardu priimti palikimą, teismas atsižvelgia į CK 5.52 straipsnio nuostatas, kad įpėdinis, kuris priėmė palikimą, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu. Pareiškėja nurodė, koks turtas liko po vyro mirties, tesimas gavo įrodymus apie paveldimo turto sudėtį (duomenys neskelbtini) pateikus informaciją apie palikėjo sukauptą pensijos sumą, bei atsižvelgiant į tai, kad nors pareiškėjos žiniomis palikėjas skolų, įsipareigojimų tretiesiems asmenims neturėjo, niekas nepareiškė reikalavimo į palikėjo turtą per nustatytą terminą, institucija, teikianti išvadą byloje Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Marijampolės mieste nurodė, kad pareiškėjos pareikšti prašymai vaikų teisėms ir geriausiems jų interesams neprieštaraus, jeigu palikimas bus priimtas pagal turto apyrašą, nes palikimą priėmus pagal sudarytą turto apyrašą, tokiu atveju įpėdiniai už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu (CK 5.53 str. 1 d.). Dėl nurodytų priežasčių išduotinas teismo leidimas pareiškėjos vardu nepilnamečiams vaikams priimti palikimą, atsiradusį po G. S. mirties, pagal antstolio sudarytą apyrašą.

2020 m. kovo 2 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu Nr. (8.2) TP -20-T-820-2838 ir 2020 m. balandžio 28 d. sprendimo pakeitimu pareiškėjai buvo suteikta 100 procentų nemokama teisinė pagalba. Pareiškėjos A. S. pareiškimas buvo išnagrinėtas ypatingosios, o ne ginčo teisenos tvarka. CPK 443 straipsnio 6 dalis nustato, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos (prie kurių pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktą priskiriamos ir išlaidos advokato pagalbai apmokėti) neatlyginamos, tačiau tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Šioje byloje pareiškėjos pareiškimas patenkintas, ginčo dėl pareiškimo patenkinimo nėra, todėl ir CPK 443 straipsnio 6 dalies numatytu pagrindu nei iš pareiškėjos, nei iš suinteresuoto asmens bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei sudaro 1,04 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos finansų ir teisingumo ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355, pakeistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5 eurai, šioje byloje susidariusios mažiau nei 5 eurų išlaidos, susiję su procesinių dokumentų įteikimu, iš pareiškėjos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 576-578, 579-582 straipsniais,

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įstatymo nustatytą terminą nepilnamečių vaikų E. S., gimusio (duomenys neskelbtini), ir A. S., gimusios (duomenys neskelbtini), vardu priimti palikimą, atsiradusį po palikėjo G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.

Išduoti teismo leidimą A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų E. S., gimusio (duomenys neskelbtini), ir A. S., gimusios (duomenys neskelbtini), vardu priimti palikimą, atsiradusį po palikėjo G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) mirties, pagal antstolio sudarytą turto apyrašą.

Išaiškinti pareiškėjai, kad ji turi per tris mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarą.

Nutartis dalyje dėl termino atnaujinimo per septynias dienas po patvirtintos nutarties kopijos įteikimo atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Kitoje dalyje nutartis neskundžiama.