- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-07-13
- Bylos Nr.
- 1A-311-396/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jolanta Čepukėnienė, Kęstutis Jucys, Regina Pocienė
- Civilinis ieškovas
- AB S. bankas
- Nuteistasis
- D. Š., S. R., I. U., V. R.
- Advokatai
- Aušra Saulėnienė, Mindaugas Zalepūga, Mindaugas Zelapūga
- Kategorijos
- 1.1.4.5.2Organizuota grupė (BK 25 str. 3 d.)
- 1.2.14.5.2.1Sukčiavimas įgyjant didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę (BK 182 str. 2 d.)
- 1.2.18.2Netikros elektroninės mokėjimo priemonės gaminimas, tikros elektroninės mokėjimo priemonės klastojimas ar neteisėtas disponavimas elektronine mokėjimo priemone arba jos duomenimis (BK 214 str.)
- 1.2.18.3Neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimas (BK 215 str.)
- 1.2.18.4Nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimas (BK 216 str.)
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Kęstučio Jucio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Reginos Pocienės,
gynėjams advokatams Aušrai Saulėnienei, Gediminui Milevičiui, Elenai Šajaukaitei, Žygimantui Rutkauskui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Pauliaus Andruškevičiaus, nuteistojo I. U. ir civilinio ieškovo AB S. banko atstovo Mindaugo Zalepūgos apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2018 m. kovo 27 d. nuosprendžio, kuriuo D. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 214 straipsnio 1 dalį (dėl neteisėto disponavimo V. R. ir S. R. (R.) elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenimis) – laisvės atėmimo bausme dvejiems metams šešiems mėnesiams.
- pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (dėl neteisėto disponavimo V. M. ir R. Š. elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenimis) – laisvės atėmimo bausme dvejiems metams trims mėnesiams.
- pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (dėl neteisėto disponavimo L. V. ir L. N. elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenimis) – laisvės atėmimo bausme dvejiems metams trims mėnesiams.
- pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (dėl neteisėto disponavimo I. L. elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenimis) – laisvės atėmimo bausme dvejiems metams trims mėnesiams.
- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 214 straipsnio 1 dalį (dėl neteisėto disponavimo O. T., UAB „E“, T. R., Šilutės rajono savivaldybės administracijos, UAB „L“, Pasvalio rajono savivaldybės administracijos elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenimis) – laisvės atėmimo bausme trejiems metams.
- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 215 straipsnio 1 dalį (dėl neteisėto inicijavimo ir atlikimo finansinių operacijų, neteisėtai panaudojus O. T., UAB „E“, T. R., Šilutės rajono savivaldybės administracijos, UAB „L“, Pasvalio rajono savivaldybės administracijos elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenimis) – laisvės atėmimo bausme trejiems metams.
- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 198¹ straipsnio 1 dalį (dėl neteisėto prisijungimo prie AB D. banko elektroninės bankininkystės sistemos ir šiame banke esančių Šilutės rajono savivaldybės administracijos, UAB „L“, Pasvalio rajono savivaldybės administracijos sąskaitų bei prie AB S. banko elektroninės bankininkystės sistemos ir šiame banke esančių O. T., UAB „E“ ir T. R. sąskaitų) – laisvės atėmimo bausme vieneriems metams.
- pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl O. T., UAB „E“ bei T. R. turto įgijimo apgaule ir pasikėsinimo apgaule įgyti Šilutės rajono savivaldybės administracijos, UAB „L“ ir Pasvalio rajono savivaldybės administracijos turtą) – laisvės atėmimo bausme ketveriems metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo ir apėmimo būdais, ir D. Š. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas penkeriems metams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.
Žemesnės instancijos teismas
D. Š. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 216 straipsnio 1 dalį (dėl piniginių lėšų, apgaule įgytų iš O. T., UAB „E“ ir T. R., legalizavimo), išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
D. Š. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 198¹ straipsnio 1 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 214 straipsnio 1 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 215 straipsnio 1 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 216 straipsnio 1 dalį (dėl nusikalstamų veikų, susijusių su UAB „Viskas sodininkams“ turto įgijimo apgaule bei šio turto legalizavimo), išteisintas, neįrodžius jo dalyvavimo padarant šias nusikalstamas veikas.
V. R. pripažintas kaltu ir nuteistas:
- pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (dėl neteisėto disponavimo S. R. (R.) elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenimis) – laisvės atėmimo bausme trims mėnesiams.
- pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl O. T., UAB „E“ ir T. R. turto įgijimo apgaule ir pasikėsinimo apgaule įgyti Šilutės rajono savivaldybės administracijos, UAB „L“ ir Pasvalio rajono savivaldybės administracijos turtą) – laisvės atėmimo bausme vieneriems metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir V. R. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams.
Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo terminas nuo 2013 m. birželio 18 d. (15 val. 30 min.) iki 2013 m. birželio 19 d. (17 val.).
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 punktais (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), V. R. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant nuteistąjį šiuo laikotarpiu dirbti pagal darbo sutartį ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
V. R. BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 216 straipsnio 1 dalį (dėl piniginių lėšų, apgaule įgytų iš O. T., UAB „E“ ir T. R., legalizavimo), išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
S. R. (R.) pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimo bausme šešiems mėnesiams, įpareigojant nuteistąją šiuo laikotarpiu dirbti pagal darbo sutartį.
I. U. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimo bausme trejiems metams.
Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo terminas nuo 2014 m. sausio 30 d. iki 2014 m. kovo 27 d.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 3 dalimis, 2 dalies 5 punktu, (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), I. U. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį šiuo laikotarpiu dirbti, nekeisti gyvenamosios vietos be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei jo priežiūrą vykdančios institucijos nustatyta tvarka nuotoliniu būdu bendrauti su šia institucija, ir ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius, atvykti į jo priežiūrą vykdančią instituciją ir atsiskaityti apie vykdomus įpareigojimus.
I. U. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 216 straipsnio 1 dalį (dėl piniginių lėšų, apgaule įgytų iš UAB „V“, legalizavimo), išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Iš nuteistųjų D. Š., V. R. ir S. R. solidariai priteista civiliniam ieškovui AB S. bankui 7 530,12 Eur turtinei žalai atlyginti bei penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos žalos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.
Iš nuteistojo I. U. priteista civiliniam ieškovui AB S. bankui 20 273,40 Eur turtinei žalai atlyginti bei penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos žalos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.
Iš nuteistųjų D. Š., V. R., S. R. ir I. U. lygiomis dalimis priteista civiliniam ieškovui AB S. bankui 1 312,85 Eur išlaidoms apmokėti už advokato paslaugas.
Iš nuteistojo I. U. priteista Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 1 561,78 Eur ekstradicijos išlaidoms atlyginti.
Šiuo nuosprendžiu pripažinta kalta ir nuteista V. M., tačiau apeliacinis skundas dėl jos nuteisimo pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos), negautas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. D. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, subūrė organizuotą grupę, kurios nariai tarpusavyje buvo pasiskirstę skirtingais vaidmenimis ir atliko skirtingas užduotis, kurioje atskirose jos veiklos stadijose buvo susitarę daryti neaptartą skaičių nusikalstamų veikų, t. y. sukčiauti, apgaule įgyjant Lietuvoje veikiančių bankų klientų (fizinių ir juridinių asmenų) sąskaitose esančias pinigines lėšas, ir dalyvavo šios organizuotos asmenų grupės veikloje kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu bei su į šios organizuotos grupės nusikalstamą veiklą įtrauktu V. R., o taip pat kartu su jo į nusikalstamų veikų darymą įtrauktomis S. R. ir V. M., kurios nepriklausė šiai organizuotai grupei.
1.1. D. Š., nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, susitaręs su tyrimo metu nenustatytu asmeniu panaudoti kenkėjišką programinę įrangą (kompiuterinius virusus) ir jos pagalba neteisėtai perimti kaip įmanoma didesnį skaičių Lietuvoje veikiančių bankų klientų (fizinių ir juridinių asmenų) elektroninių mokėjimo priemonių naudotojų tapatybės patvirtinimo priemonių duomenų – elektroninės bankininkystės paskyrų vartotojų nuolatinius slaptažodžius, naudotojų autentifikavimo kodus (ID) bei sesijos kintamus slaptažodžius (kodus), neteisėtai prisijungti prie minėtų bankų informacinių sistemų ir jų klientų banko sąskaitų, pasinaudojus šiais duomenimis, atlikti neteisėtas finansines operacijas su minėtose banko sąskaitose esančiomis piniginėmis lėšomis, neteisėtai pervedant minėtas pinigines lėšas iš minėtų asmenų banko sąskaitų į savo bendrininkų banko sąskaitas Lietuvoje veikiančiuose bankuose, po to šias svetimas lėšas išgryninti ir tokiu būdu apgaule įgyti minėtą svetimą turtą, 2013 m. balandžio mėnesio pabaigoje, tiksliau nenustatytu laiku, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose, esančiuose Biliūno g. 14, Vilkaviškio rajone, Kybartuose, realizuodamas bendrą suburtos organizuotos grupės nusikalstamą susitarimą, mobiliojo ryšio telefonu davė nurodymus į šios organizuotos grupės nusikalstamą veiklą įtrauktam V. R. surasti asmenis, kurių vardu atidarytas banko sąskaitas būtų galima panaudoti neteisėtai išgryninant iš minėtos nusikalstamos veikos gautas svetimas pinigines lėšas.
1.1.2. V. R. įvykdžius jo (D. Š.) duotą nurodymą ir 2013 m. balandžio mėnesio pabaigoje, tiksliau nenustatytu laiku, prekybos centre „A“, esančiame (duomenys neskelbtini), nurodžius V. M. persiųsti jam (D. Š.) V. R. vardu išduotos AB banko S. elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis – V. R. vardu išduotus prisijungimo prie šio banko elektroninės bankininkystės sistemos vartotojo nuolatinį slaptažodį, naudotojo autentifikavimo kodą (ID) bei sesijos kintamus slaptažodžius (kodus), leidžiančius prisijungti prie V. R. paskyros šioje sistemoje ir banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), o V. M. įvykdžius šį V. R. nurodymą, t. y. jai nufotografavus savo mobilaus ryšio telefono „Samsung Galaxy S3“ kamera V. R. perduotus elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, persiuntė elektroniniu paštu juos D. Š.
1.1.3. Tokiu būdu, D. Š., būdamas Kybartų pataisos namuose, neteisėtai iš V. M. įgijo ir laikė V. R. AB banko S. išduotos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti.
1.2. Taip pat, V. R. įvykdžius D. Š. duotą nurodymą, nuo 2013 m. gegužės 25 d. iki 2013 m. gegužės 26 d. iš savo namų, esančių (duomenys neskelbtini), iš jam priklausančios elektroninio pašto dėžutės „xxxxxxx“ bei iš internetinės kavinės „B“, esančios prekybos centre „A“, (duomenys neskelbtini), iš elektroninio pašto dėžutės „xxxxxx“ išsiuntus D. Š. į elektroninio pašto dėžutę „xxxxxx“ savo bei S. R. (R.) vardu, jai sutikus, bankų išduotų elektroninių mokėjimo priemonių naudotojų tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, t. y. prisijungimo prie AB D. banko elektroninės bankininkystės sistemos ir vartotojo paskyros nuolatinį slaptažodį, naudotojo autentifikavimo kodą (ID) bei sesijos kintamus slaptažodžius (kodus), leidžiančius prisijungti prie V. R. paskyros šio banko elektroninės bankininkystės sistemoje ir jo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) bei šio banko sąskaitos numerį, prisijungimo prie AB S. bankas elektroninės bankininkystės sistemos autentifikavimo kodą (ID), prisijungimo slaptažodžius (kodus), leidžiančius prisijungti prie S. R. (R.) paskyros šio banko elektroninės bankininkystės sistemoje ir jos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) bei šio banko sąskaitos numerį, taip pat – S. R. (R.) AB banko S. išduotos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės duomenis: prisijungimo prie šio banko elektroninės bankininkystės sistemos ir jos paskyros šioje sistemoje autentifikavimo kodą (ID) bei prisijungimo slaptažodžius, leidžiančius prisijungti prie jos paskyros šio banko elektroninės bankininkystės sistemoje ir jos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini).
1.2.1. Tokiu būdu, D. Š. būdamas Kybartų pataisos namuose, neteisėtai iš V. R. įgijo ir laikė šio vardu išduotus AB D. banko bei S. R. (R.) vardu išduotus AB S. banko ir AB banko S. elektroninių mokėjimo priemonių naudotojų tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, kuriuos tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2013 m. birželio 5 d., iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos – Kybartų pataisos namų, tačiau tyrimo nenustatytų elektroninių ryšių priemonių pagalba, neteisėtai perdavė tyrimo metu nenustatytam organizuotos grupės nariui.
1.3. Taip pat, D. Š. realizuodamas bendrą nusikalstamą susitarimą ir veikdamas kartu su tyrimo metu nenustatytu organizuotos grupės nariu, ir į šios organizuotos grupės nusikalstamą veiklą įtrauktu V. R., elektroninių ryšių tinklais atlikęs neteisėtai iš V. R. įgytų ir laikytų svetimų, t. y. V. R. elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenų, pakankamų finansinei operacijai inicijuoti, perdavimą tyrimo metu nenustatytam organizuotos grupės nariui, o šiam realizavus organizuotos grupės nusikalstamą susitarimą ir tiksliai nenustatytoje vietoje, neteisėtai, nuotoliniu būdu panaudojus nenustatytą personalinį kompiuterį ar kitokį elektroninio ryšio perdavimo įrenginį su jame įdiegta interneto naršyklės kompiuterine programa, ir kaip tarpinę tarnybinę stotį, t. y. žalinga virusine programa užkrėstą kompiuterį, priklausantį kitam vartotojui, tokiu būdu nuslėpus jo naudotam tyrimo nenustatytam personaliniam kompiuteriui ar kitokiam elektroninio ryšio perdavimo įrenginiui priskirtą IP adresą, bei neteisėtai įgytus AB D. banko elektroninės bankininkystės paskyrų naudotojų Šilutės rajono savivaldybės administracijos, UAB „L“ ir Pasvalio rajono savivaldybės administracijos nuolatinius slaptažodžius, naudotojų indentifikavimo kodus (ID) bei sesijos kintamus slaptažodžius (kodus), 2013 m. birželio 5 d. 16 val. 39 min. nuotoliniu būdu iš IP adreso XXXX, priklausančio UAB „C“ vartotojui R. Š., ir 2013 m. birželio 6 d. 16 val. 16 min. nuotoliniu būdu iš IP adreso XXXX, priklausančio UAB „D“ vartotojai J. C., neteisėtai prisijungus prie AB D. banke esančios Šilutės rajono savivaldybės administracijos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai inicijavo finansines operacijas, t. y. du pavedimus 6 371,64 Eur (22 000 Lt) ir 8 109,36 Eur (28 000 Lt), iš šios banko sąskaitos į V. R. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią tame pat banke. Taip pat, 2013 m. birželio 6 d. 16 val. 58 min. nuotoliniu būdu iš IP adreso XXXX, priklausančio L. P. IĮ „K“, neteisėtai prisijungus prie UAB „L“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB D. banke, ir neteisėtai inicijavus finansinę operaciją – 32 000 litų (9 267,84 Eur) pavedimą iš šios banko sąskaitos į V. R. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią tame pat banke, taip pat 2013 m. birželio 7 d. 11 val. 48 min. nuotoliniu būdu iš IP adreso XXXX, priklausančio AB T. vartotojui M. S., ir 2013 m. birželio 7 d. 11 val. 55 min. nuotoliniu būdu iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto IP adreso neteisėtai prisijungus prie Pasvalio rajono savivaldybės administracijos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB D. banke, neteisėtai inicijavo finansines operacijas, t. y. du pavedimus po 8 109,36 Eur (28 000 Lt), iš šios banko sąskaitos į V. R. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią tame pat banke.
1.3.1. Tokiu būdu, D. Š. tiksliai nenustatyto dydžio dalimis, savo, tyrimo nenustatyto organizuotos grupės nario ir V. R. naudai, pasikėsino apgaule įgyti turtinę teisę į šį svetimą turtą, t. y. Šilutės rajono savivaldybės administracijos, UAB „L“ ir Pasvalio rajono savivaldybės administracijos bankų sąskaitose buvusias pinigines lėšas, sudarančias bendrą sumą už 39 967,56 Eur (138 000 Lt) ir apgaule įgyti šį svetimą turtą, tačiau šių pinigų neužvaldė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes tyrimo nenustatyto organizuotos grupės nario inicijuotos finansinės operacijos, siekiant atlikti minėtų piniginių lėšų iš Šilutės rajono savivaldybės administracijos, UAB „L“ ir Pasvalio rajono savivaldybės administracijos bankų sąskaitų, esančių AB D. banke, į V. R. banko sąskaitą, esančią tame pat banke, bandant jas atlikti ir AB D. banko internetinės bankininkystės sistemoje pasirašyti minėtiems juridiniams asmenims išduotais finansinių banko operacijų patvirtinimo, atliekant jas internetu, TAN kodais, jos buvo nepatvirtintos, o minėti neteisėtai inicijuoti pavedimai neįvykdyti.
1.4. Taip pat, D. Š. tęsdamas nusikalstamą veiką ir realizuodamas bendrą nusikalstamą susitarimą bei veikdamas kartu su tyrimo metu nenustatytu savo suburtos organizuotos grupės nariu ir į šios organizuotos grupės nusikalstamą veiklą įtrauktu V. R., o taip pat su S. R., nepriklausančia šiai organizuotai grupei, elektroninių ryšių tinklais atlikęs neteisėtai iš V. R. įgytų bei laikytų svetimų, t. y. S. R. (R.) elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenų, pakankamų finansinei operacijai inicijuoti, perdavimą tyrimo metu nenustatytam organizuotos grupės nariui, o jam realizavus organizuotos grupės nusikalstamą susitarimą ir tiksliai nenustatytoje vietoje, neteisėtai, nuotoliniu būdu, panaudojus tyrimo nenustatytą personalinį kompiuterį ar kitokį elektroninio ryšio perdavimo įrenginį, su jame įdiegta interneto naršyklės kompiuterine programa ir kaip tarpinę tarnybinę stotį, t. y. žalinga virusine programa užkrėstą kompiuterį, priklausantį kitam vartotojui, ir tokiu būdu nuslėpus jo naudotam tyrimo nenustatytam personaliniam kompiuteriui ar kitokiam elektroninio ryšio perdavimo įrenginiui priskirtą IP adresą, bei neteisėtai įgytus AB S. banko elektroninės bankininkystės paskyrų naudotojų O. T., UAB „E“ bei T. R. nuolatinius slaptažodžius, naudotojų indentifikavimo kodus (ID) bei sesijos kintamus slaptažodžius (kodus), 2013 m. birželio 5 d. 16 val. 46 min. 56 s. nuotoliniu būdu iš IP adreso XXXX, priklausančio UAB „C“ vartotojui R. Š., neteisėtai prisijungus prie AB S. banke esančios O. T. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai inicijavo bei atliko finansinę operaciją, t. y. 1 158,48 Eur (4 000 Lt) pavedimą iš šios banko sąskaitos į S. R. (R.) banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią tame pačiame banke. Taip pat, 2013 m. birželio 7 d. 11 val. 35 min. 32 s. nuotoliniu būdu iš IP adreso XXXX, priklausančio UAB „P“ vartotojai G. T., neteisėtai prisijungus prie UAB „E“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB S. banke, neteisėtai inicijavo bei atliko finansinę operaciją, t. y. 6 371,64 Eur (22 000 Lt) pavedimą iš šios banko sąskaitos į S. R. (R.) banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią tame pačiame banke, o 2013 m. birželio 7 d. 14 val. 43 min. 48 s. nuotoliniu būdu iš IP adreso XXXX, priklausančio AB T. vartotojui UAB „D“ vartotojai G. J., neteisėtai prisijungus prie AB S. banke esančios T. R. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai inicijavo bei atliko finansinę operaciją, t. y. 579,24 Eur (2 000 Lt) pavedimą iš šios banko sąskaitos į S. R. (R.) banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke S.
1.4.1. Tokiu būdu, D. Š. tiksliai nenustatyto dydžio dalimis, savo, tyrimo nenustatyto organizuotos grupės nario bei V. R. ir S. R. (R.) naudai, apgaule įgijo turtinę teisę į šį svetimą turtą, t. y. O. T., UAB „E“ bei T. R. bankų sąskaitose buvusias pinigines lėšas, sudarančias bendrą sumą už 8 109,36 Eur (28 000 Lt) sumą.
1.5. D. Š., atlikęs paminėtus veiksmus ir toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, realizuodamas bendrą nusikalstamą susitarimą ir veikdamas kartu su tyrimo metu nenustatytu organizuotos grupės nariu ir į šios organizuotos grupės nusikalstamo sumanymo realizavimą įtrauktu V. R., nuo 2013 m. birželio 5 d. iki 2013 m. birželio 7 d., atlikinėdamas laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose, mobiliojo ryšio telefonu nurodė V. R. atlikti neteisėtą finansinę operaciją, t. y. išgryninti į S. R. (R.) AB S. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai pervestas UAB „E“ ir O. T. lėšas, sudarančias bendrą sumą už 7 530,12 Eur (26 000 Lt), bei į S. R. (R.) AB banko S. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai pervestas T. R. pinigines lėšas, t. y. 579,24 Eur (2 000 Lt).
Šalies argumentai
1.5.1. V. R. šį D. Š. nurodymą perdavus S. R. (R.), ji pasinaudodama AB S. banko išduota banko mokėjimo kortele „V“ Nr. XXXXX, 2013 m. birželio 5 d. 16 val. 58 min. AB S. banko bankomate ATM254, esančiame (duomenys neskelbtini), išgrynino 289,62 Eur (1 000 Lt), o 2013 m. birželio 5 d. 17 val. 07 min. bei tos pačios dienos 17 val. 08 min., AB S. banko bankomate ATM 338, esančiame (duomenys neskelbtini), išgrynino 579,24 Eur (2 000 Lt) ir 289,62 Eur (1 000 Lt), t. y. iš viso išgrynino 1 158,48 Eur (4 000 Lt), banko klientės O. T. pinigines lėšas. Taip pat, vykdydama V. R. perduotą D. Š. nurodymą, S. R. (R.) 2013 m. birželio 7 d. 11 val. 53 min., 11 min. 54 min. ir 11 val. 55 min., AB S. banko bankomate ATM 338, esančiame (duomenys neskelbtini), išgrynino tris kartus po 579,24 Eur (2 000 Lt), o 2013 m. birželio 7 d. 12 val. 05 min. AB S. banko bankomate ATM254, esančiame (duomenys neskelbtini), išgrynino 289,62 Eur (1 000 Lt), t. y. iš viso išgrynino 2 027,34 Eur (7 000 Lt), banko kliento „UAB „E“ piniginių lėšas. Taip pat, 2013 m. birželio 7 d. 12 val. 54 min. Š. finansinių paslaugų centre, esančiame AB S. banko skyriuje, (duomenys neskelbtini), iš AB S. banke jos vardu atidarytos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), S. R. (R.) išgrynino 4 309,55 Eur (14 880 Lt), banko kliento UAB „E“ pinigines lėšas.
1.5.2. Tokiu būdu, S. R. (R.) iš viso išgrynino 7 495,37 Eur (25 880 Lt) ir apgaule užvaldė svetimas, t. y. O. T. ir UAB „E“ pinigines lėšas.
1.6. Taip pat, D. Š. neteisėtai įgijo ir laikė elektroninių mokėjimo priemonių naudotojų tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinėms operacijoms inicijuoti, t. y. 2013 m. pavasarį, tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, atlikinėdamas laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose, elektroniniu paštu iš V. M. gavo ir tokiu būdu įgijo AB banko S. jai išduotus prisijungimo prie šio banko elektroninės bankininkystės sistemos vartotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis: nuolatinį slaptažodį, naudotojo autentifikavimo kodą (ID) bei sesijos kintamus slaptažodžius (kodus), leidžiančius prisijungti prie V. M. paskyros šioje banko sistemoje ir prie jos banko sąskaitos, bei tyrimo nenustatytą laikotarpį, neteisėtai laikė šiuos V. M. elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietoje, Kybartų pataisos namuose, esančiuose J. Biliūno g. 14., Vilkaviškio rajone, Kybartuose.
1.7. Taip pat, D. Š. neteisėtai įgijo ir laikė elektroninių mokėjimo priemonių naudotojų tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinėms operacijoms inicijuoti, t. y. atlikinėdamas laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose, elektroniniu paštu iš V. M. gavo ir tokiu būdu įgijo jos vardu išduotus elektroninių mokėjimo priemonių naudotojų tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis – 2013 m. rugsėjo 16 d. V. M. AB S. banko išduotus prisijungimo prie šio banko elektroninės bankininkystės sistemos vartotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis: nuolatinį slaptažodį, naudotojo autentifikavimo kodą (ID) bei sesijos kintamus slaptažodžius (kodus), leidžiančius prisijungti prie V. M. paskyros šioje banko sistemoje ir prie jos banko sąskaitos, bei tyrimo nenustatytą laikotarpį, neteisėtai laikė šiuos V. M. elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietoje, Kybartų pataisos namuose, esančiuose J. Biliūno g. 14., Vilkaviškio rajone, Kybartuose.
1.8. Taip pat, D. Š. veikdamas su V. M., neteisėtai įgijo ir laikė elektroninių mokėjimo priemonių naudotojų tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinėms operacijoms inicijuoti, t. y. 2013 metais, tiksliau nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2013 m. gegužės 26 d., atlikinėdamas laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose, nurodė V. M. surasti asmenis, kurių vardu atidarytas banko sąskaitas ir banko mokėjimo korteles būtų galima panaudoti neteisėtai apgaule užvaldant svetimas pinigines lėšas. V. M. įvykdžius šį D. Š. duotą nurodymą, ir 2013 m. pavasarį, tiksliau nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2013 m. gegužės 26 d., Šiaulių mieste, tiksliau nenustatytoje vietoje, įgijus svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis – R. Š. vardu išduotos AB banko S. mokėjimo kortelės naudotojo tapatybės duomenis: prisijungimo prie šio banko elektroninės bankininkystės sistemos autentifikavimo kodą (ID) bei prisijungimo slaptažodžius, leidžiančius prisijungti prie R. Š. paskyroje esančios jo banko sąskaitos AB banke S., 2013 m. gegužės 26 d. nustatytoje vietoje, išsiuntė šiuos neteisėtai įgytus duomenis iš savo elektroninio pašto dėžutės „xxxxx“ D. Š. į elektroninio pašto dėžutę „xxxxx“.
1.8.1. Tokiu būdu, D. Š. iš V. M. neteisėtai įgijo ir laikė R. Š. vardu AB banko S. išduotus jo elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti.
1.9. Taip pat, D. Š. neteisėtai įgijo ir laikė elektroninių mokėjimo priemonių naudotojų tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinėms operacijoms inicijuoti, t.y. tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, bet ne vėliau kaip iki 2013 m. birželio 18 d., iš tyrimo metu nenustatyto asmens ir nenustatytu būdu, neteisėtai įgijo L. V. ir L. N. vardu išduotus elektroninių mokėjimo priemonių naudotojų tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis – L. V. išduotus AB S. banko prisijungimo prie šio banko elektroninės bankininkystės sistemos vartotojo nuolatinį slaptažodį, naudotojo autentifikavimo kodą (ID) bei sesijos kintamus slaptažodžius (kodus), leidžiančius prisijungti prie L. V. paskyros ir jo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), bei jo banko sąskaitos numerį, taip pat L. V. banko AB „Š“ išduotus prisijungimo prie šio banko elektroninės bankininkystės sistemos vartotojo nuolatinį slaptažodį, naudotojo autentifikavimo kodą (ID) bei sesijos kintamus slaptažodžius (kodus), leidžiančius prisijungti prie L. V. paskyros ir jo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) šiame banke, bei jo banko sąskaitos numerį, o taip pat L. N. banko AB „D“ išduotus prisijungimo prie šio banko elektroninės bankininkystės sistemos vartotojo nuolatinį slaptažodį, naudotojo autentifikavimo kodą (ID) bei sesijos kintamus slaptažodžius (kodus), leidžiančius prisijungti prie L. N. paskyros ir jo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios šiame banke, bei jo banko sąskaitos numerį, ir iki tyrimo metu nenustatyto laiko, bet ne ilgiau kaip iki 2013 m. birželio 18 d., neteisėtai laikė šiuos L. V. ir L. N. elektroninių mokėjimo priemonių naudotojų tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis savo nešiojamo kompiuterio „DELL Inspiron N5110“, s / n 7PMPGP1, standžiajame diske WESTERN DIGITAL, modelis: V/D6400BPVT, s / n WXE1A5124048, laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietoje – Kybartų pataisos namuose, esančiuose J. Biliūno g. 14., Vilkaviškio rajone, Kybartuose.
1.10. Taip pat, D. Š. neteisėtai įgijo ir laikė kitų asmenų elektroninių mokėjimo priemonių naudotojų tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinėms operacijoms inicijuoti, t.y. tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, bet ne vėliau kaip iki 2015 m. sausio 14 d., iš tyrimo metu nenustatyto asmens ir nenustatytu būdu, neteisėtai įgijo I. L. vardu banko AB S. banko jai išduotus elektroninių mokėjimo priemonių naudotojų tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis – I. L. prisijungimo prie šio banko elektroninės bankininkystės sistemos vartotojo nuolatinį slaptažodį, naudotojo autentifikavimo kodą (ID) bei sesijos kintamus slaptažodžius (kodus), leidžiančius prisijungti prie I. L. paskyros šioje sistemoje ir jos banko sąskaitos, bei iki tyrimo metu nenustatyto laiko, bet ne ilgiau kaip iki 2015 m. sausio 14 d., neteisėtai laikė šiuos I. L. vardu išduotus elektroninių mokėjimo priemonių naudotojų tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis savo kelioniniame krepšyje, laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietoje – Kybartų pataisos namuose, esančiuose J. Biliūno g. 14., Vilkaviškio rajone, Kybartuose.
2. V. R. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad veikdamas D. Š. ir tyrimo metu nenustatyto asmens suburtoje organizuotoje grupėje, kurios nariai tarpusavyje buvo pasiskirstę skirtingais vaidmenimis ir atliko skirtingas užduotis bei atskirose jos veiklos stadijose buvo susitarę daryti neaptartą skaičių nusikalstamų veikų, t. y. sukčiauti, apgaule įgyjant Lietuvoje veikiančių bankų klientų sąskaitose esančias pinigines lėšas, ir nariais – D. Š., tyrimo metu nenustatytu asmeniu, o taip pat kartu su D. Š. į nusikalstamų veikų darymą įtrauktomis S. R. ir V. M., nepriklausančiomis organizuotai grupei, vykdė 2013 metų balandžio mėnesio pabaigoje, tiksliau nenustatytu laiku, mobiliojo ryšio telefonu iš D. Š. gautą nurodymą surasti asmenis, kurių vardu atidarytas banko sąskaitas būtų galima panaudoti neteisėtai išgryninant iš šios nusikalstamos veikos gautas svetimas pinigines lėšas.
2.1. V. R. 2013 m. gegužės mėnesio pabaigoje, tiksliau nenustatytu laiku, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), gavęs iš S. R. (R.) jos vardu AB S. banko ir AB banko S. išduotų elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis: prisijungimo prie AB S. banko elektroninės bankininkystės sistemos autentifikavimo kodą (ID), prisijungimo slaptažodžius (kodus), leidžiančius prisijungti prie S. R. (R.) paskyros šio banko elektroninės bankininkystės sistemoje ir jos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), bei šios banko sąskaitos numerį, o taip pat AB banko S. jai išduotos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis: prisijungimo prie šio banko elektroninės bankininkystės sistemos ir jos paskyros šioje sistemoje autentifikavimo kodą (ID) bei prisijungimo slaptažodžius, leidžiančius prisijungti prie S. R. (R.) paskyros šio banko elektroninės bankininkystės sistemoje ir jos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, nuo 2013 m. gegužės 25 d. iki 2013 m. gegužės 26 d., iš savo namų, esančių (duomenys neskelbtini), iš jam priklausančios elektroninio pašto dėžutės „xxxxxxx“, bei iš internetinės kavinės „B“, esančios prekybos centre „A“, (duomenys neskelbtini), iš elektroninio pašto dėžutės „xxxxx“ išsiųsdamas elektroniniu paštu D. Š. į jam priklausančią elektroninio pašto dėžutę „xxxxx“ savo bei S. R. (R.) vardu bankų išduotų elektroninių mokėjimo priemonių naudotojų tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis: prisijungimo prie AB D. banko elektroninės bankininkystės sistemos ir vartotojo paskyros nuolatinį slaptažodį, naudotojo autentifikavimo kodą (ID) bei sesijos kintamus slaptažodžius (kodus), leidžiančius prisijungti prie jo (V. R.) paskyros šio banko elektroninės bankininkystės sistemoje ir jo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), bei šio banko sąskaitos numerį; prisijungimo prie AB S. banko elektroninės bankininkystės sistemos autentifikavimo kodą (ID), prisijungimo slaptažodžius (kodus), leidžiančius prisijungti prie S. R. (R.) paskyros šio banko elektroninės bankininkystės sistemoje ir jos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), bei šios banko sąskaitos numerį, taip pat S. R. (R.) AB banko S. išduotos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės duomenis: prisijungimo prie šio banko elektroninės bankininkystės sistemos ir jos paskyros šioje sistemoje autentifikavimo kodą (ID) bei prisijungimo slaptažodžius, leidžiančius prisijungti prie jos paskyroje esančios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), perdavė šiuos savo ir svetimus – S. R. (R.) elektroninių mokėjimo priemonių naudotojų tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, kitam asmeniui, t. y. D. Š.
2.1.1. D. Š. elektroninių ryšių tinklais atlikus neteisėtai iš jo (V. R.) įgytų ir laikytų svetimų, t. y. jo (V. R.) elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenų, pakankamų finansinei operacijai inicijuoti, perdavimą tyrimo metu nenustatytam organizuotos grupės nariui, o jam realizavus jo ir D. Š. suburtos organizuotos asmenų grupės nusikalstamą susitarimą ir tyrimo tiksliai nenustatytoje vietoje, neteisėtai, nuotoliniu būdu panaudojus tyrimo nenustatytą personalinį kompiuterį ar kitokį elektroninio ryšio perdavimo įrenginį su jame įdiegta interneto naršyklės kompiuterine programa bei kaip tarpinę tarnybinę stotį – žalinga virusine programa užkrėstą kompiuterį, priklausantį kitam vartotojui, ir tokiu būdu nuslėpus jo naudotam tyrimo nenustatytam personaliniam kompiuteriui ar kitokiam elektroninio ryšio perdavimo įrenginiui priskirtą IP adresą, bei neteisėtai įgytus AB D. banko elektroninės bankininkystės paskyrų naudotojų Šilutės rajono savivaldybės administracijos, UAB „L“ ir Pasvalio rajono savivaldybės administracijos nuolatinius slaptažodžius, naudotojų indentifikavimo kodus (ID) bei sesijos kintamus slaptažodžius (kodus), 2013 m. birželio 5 d. 16 val. 39 min. nuotoliniu būdu iš IP adreso XXXX, priklausančio UAB „C“ vartotojui R. Š., ir 2013 m. birželio 6 d. 16 val. 16 min. nuotoliniu būdu iš IP adreso XXXX, priklausančio UAB „D“ vartotojai J. C., neteisėtai prisijungus prie AB D. banke esančios Šilutės rajono savivaldybės administracijos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai inicijavo finansines operacijas, t. y. du pavedimus 6 371,64 Eur (22 000 Lt) ir 8 109,36 Eur (28 000 Lt), iš šios banko sąskaitos į V. R. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią tame pat banke. Taip pat, 2013 m. birželio 6 d. 16 val. 58 min. nuotoliniu būdu iš IP adreso XXXX, priklausančio L. P. IĮ „K“, neteisėtai prisijungus prie UAB „L“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB D. banke, ir neteisėtai inicijavus finansinę operaciją – 32 000 litų (9 267,84 Eur) pavedimą iš šios banko sąskaitos į jo (V. R.) banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią tame pat banke, taip pat 2013 m. birželio 7 d. 11 val. 48 min. nuotoliniu būdu iš IP adreso XXXX, priklausančio AB T. vartotojui M. S., ir 2013 m. birželio 7 d. 11 val. 55 min. nuotoliniu būdu iš tyrimo metu nenustatyto IP adreso neteisėtai prisijungus prie Pasvalio rajono savivaldybės administracijos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB D. banke, neteisėtai inicijavo finansines operacijas, t. y. du pavedimus po 8 109,36 Eur (28 000 Lt), iš šios banko sąskaitos į V. R. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią tame pat banke.
2.1.2. Tokiu būdu, V. R. tiksliai nenustatyto dydžio dalimis, savo, D. Š. ir tyrimo nenustatyto organizuotos grupės nario naudai, pasikėsino apgaule įgyti turtinę teisę į paminėtą svetimą turtą, t. y. Šilutės rajono savivaldybės administracijos, UAB „L“ ir Pasvalio rajono savivaldybės administracijos bankų sąskaitose esančias pinigines lėšas, sudarančias bendrą sumą už 39 967,56 Eur (138 000 Lt) ir apgaule įgyti šį svetimą turtą, tačiau šios nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes tyrimo nenustatyto organizuotos grupės nario inicijuotos finansinės operacijos, siekiant atlikti minėtų piniginių lėšų iš Šilutės rajono savivaldybės administracijos, UAB „L“ ir Pasvalio rajono savivaldybės administracijos bankų sąskaitų, esančių AB D. banke, į jo (V. R.) banko sąskaitą, esančią tame pat banke, bandant jas atlikti ir AB D. banko internetinės bankininkystės sistemoje pasirašyti minėtiems juridiniams asmenims išduotais finansinių banko operacijų patvirtinimo, atliekant jas internetu, TAN kodais, jos buvo nepatvirtintos, o minėti neteisėtai inicijuoti pavedimai neįvykdyti.
2.2. Taip pat, V. R., tęsdamas nusikalstamą veiklą ir veikdamas organizuota grupe kartu su D. Š., tyrimo metu nenustatytu organizuotos grupės nariu, o taip pat S. R., nepriklausančia šiai organizuotai grupei, D. Š. elektroninių ryšių tinklais atlikus neteisėtai iš jo (V. R.) įgytų bei laikytų svetimų – S. R. (R.) elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenų, pakankamų finansinei operacijai inicijuoti, perdavimą tyrimo metu nenustatytam organizuotos grupės nariui, o jam realizavus jo ir D. Š. suburtos organizuotos asmenų grupės nusikalstamą susitarimą ir tiksliai nenustatytoje vietoje, neteisėtai, nuotoliniu būdu, panaudojus tyrimo nenustatytą personalinį kompiuterį ar kitokį elektroninio ryšio perdavimo įrenginį, su jame įdiegta interneto naršyklės kompiuterine programa ir kaip tarpinę tarnybinę stotį – žalinga virusine programa užkrėstą kompiuterį, priklausantį kitam vartotojui, ir tokiu būdu nuslėpus jo naudotam nenustatytam personaliniam kompiuteriui ar kitokiam elektroninio ryšio perdavimo įrenginiui priskirtą IP adresą, bei neteisėtai įgytus AB S. banko elektroninės bankininkystės paskyrų naudotojų O. T., UAB „E“ bei T. R. nuolatinius slaptažodžius, naudotojų indentifikavimo kodus (ID) bei sesijos kintamus slaptažodžius (kodus), 2013 m. birželio 5 d. 16 val. 46 min. 56 s. nuotoliniu būdu iš IP adreso XXXX, priklausančio UAB „C“ vartotojui R. Š., neteisėtai prisijungus prie AB S. banke esančios O. T. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai inicijavo bei atliko finansinę operaciją, t. y. 1 158,48 Eur (4 000 Lt) pavedimą iš šios banko sąskaitos į S. R. (R.) banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią tame pačiame banke. Taip pat, 2013 m. birželio 7 d. 11 val. 35 min. 32 s. nuotoliniu būdu iš IP adreso XXXX, priklausančio UAB „P“ vartotojai G. T., neteisėtai prisijungus prie UAB „E“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB S. banke, neteisėtai inicijavo bei atliko finansinę operaciją, t. y. 6 371,64 Eur (22 000 Lt) pavedimą iš šios banko sąskaitos į S. R. (R.) banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią tame pačiame banke, o 2013 m. birželio 7 d. 14 val. 43 min. 48 s. nuotoliniu būdu iš IP adreso XXXX, priklausančio AB T vartotojui UAB „D“ vartotojai G. J., neteisėtai prisijungus prie AB S. banke esančios T. R. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai inicijavo bei atliko finansinę operaciją, t. y. 579,24 Eur (2 000 Lt) pavedimą iš šios banko sąskaitos į S. R. (R.) banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke S.
2.2.1. Tokiu būdu, V. R. tiksliai nenustatyto dydžio dalimis, savo, tyrimo nenustatyto organizuotos grupės nario bei D. Š. ir S. R. (R.) naudai apgaule įgijo turtinę teisę į paminėtą svetimą turtą, t. y. O. T., UAB „E“ bei T. R. bankų sąskaitose buvusias pinigines lėšas, sudarančias bendrą sumą už 8 109,36 Eur (28 000 Lt) sumą.
2.3. Taip pat, V. R. tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir veikdamas organizuota grupe kartu su šios organizuotos grupės nariais – D. Š., tyrimo metu nenustatytu organizuotos grupės nariu, o taip pat S. R. (R.), nepriklausančia šiai organizuotai grupei, nenustatytoje vietoje, nuo 2013 m. birželio 5 d. iki 2013 m. birželio 7 d., mobiliojo ryšio telefonu gavęs nurodymą iš D. Š. atlikti neteisėtą finansinę operaciją – išgryninti į S. R. (R.) AB S. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai pervestas UAB „E“ ir O. T. pinigines lėšas, sudarančias bendrą sumą už 7 530,12 Eur (26 000 Lt), bei S. R. (R.) AB banko S. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai pervestas T. R. pinigines lėšas, t. y. 579,24 Eur (2 000 Lt), šį D. Š. nurodymą perdavė S. R. (R.), kuri, pasinaudodama AB S. banko jai išduota banko mokėjimo kortele „V“ Nr. XXXXX, 2013 m. birželio 5 d. 16 val. 58 min. AB S. banko bankomate ATM254, esančiame (duomenys neskelbtini), išgrynino 289,62 Eur (1 000 Lt), o 2013 m. birželio 5 d. 17 val. 07 min. bei tos pačios dienos 17 val. 08 min., AB S. banko bankomate ATM 338, esančiame (duomenys neskelbtini), išgrynino 579,24 Eur (2 000 Lt) ir 289,62 Eur (1 000 Lt), t. y. iš viso išgrynino 1 158,48 Eur (4 000 Lt), banko klientės O. T. pinigines lėšas. Taip pat, S. R. (R.) tęsdama nusikalstamą veiką, 2013 m. birželio 7 d. 11 val. 53 min., 11 min. 54 min. ir 11 val. 55 min., AB S. banko bankomate ATM 338, esančiame (duomenys neskelbtini), išgrynino tris kartus po 579,24 Eur (2 000 Lt), o 2013 m. birželio 7 d. 12 val. 05 min. AB S. banko bankomate ATM254, esančiame (duomenys neskelbtini), išgrynino 289,62 Eur (1 000 Lt), t. y. iš viso išgrynino 2 027,34 Eur (7 000 Lt), banko kliento „UAB „E“ piniginių lėšas. Taip pat, 2013 m. birželio 7 d. 12 val. 54 min. Š. finansinių paslaugų centre, esančiame AB S. banko skyriuje, (duomenys neskelbtini), iš AB S. banke jos vardu atidarytos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), S. R. (R.) išgrynino 4 309,55 Eur (14 880 Lt), banko kliento UAB „E“ pinigines lėšas. Tokiu būdu, S. R. (R.) iš viso išgrynino 7 495,37 Eur (25 880 Lt) ir apgaule užvaldė svetimas, t. y. O. T. ir UAB „E“ pinigines lėšas.
3. S. R. (R.) pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad veikdama kartu su D. Š. ir tyrimo metu nenustatyto asmens suburtos organizuotos grupės, kurios nariai tarpusavyje buvo pasiskirstę skirtingais vaidmenimis ir atliko skirtingas užduotis bei atskirose jos veiklos stadijose buvo susitarę daryti neaptartą skaičių nusikalstamų veikų, t. y. sukčiauti, apgaule įgyjant Lietuvoje veikiančių bankų klientų sąskaitose esančias pinigines lėšas, nariais – D. Š. ir V. R., bei tyrimo metu nenustatytu šios organizuotos grupės nariu, tačiau pati nepriklausydama šiai organizuotai grupei, 2013 m. gegužės mėnesio pabaigoje, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), perdavė V. R. jos vardu AB S. banko ir AB banko S. išduotų elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis: prisijungimo prie AB S. banko elektroninės bankininkystės sistemos autentifikavimo kodą (ID), prisijungimo slaptažodžius (kodus), leidžiančius prisijungti prie jos paskyros šio banko elektroninės bankininkystės sistemoje ir jos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), bei šios banko sąskaitos numerį, taip pat AB banko S. išduotos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis: prisijungimo prie šio banko elektroninės bankininkystės sistemos ir jos paskyros šioje sistemoje autentifikavimo kodą (ID) bei prisijungimo slaptažodžius, leidžiančius prisijungti prie jos paskyros šio banko elektroninės bankininkystės sistemoje ir jos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuos V. R., vykdydamas D. Š. nurodymą, persiųsdamas elektroniniu paštu, perdavė D. Š., o šiam elektroninių ryšių tinklais atlikus neteisėtai iš V. R. įgytų bei laikytų svetimų, t. y. jos (S. R.) elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenų, pakankamų finansinei operacijai inicijuoti, perdavimą tyrimo metu nenustatytam organizuotos grupės nariui, ir jam realizavus jo ir D. Š. suburtos organizuotos asmenų grupės nusikalstamą susitarimą, tiksliai nenustatytoje vietoje, neteisėtai, nuotoliniu būdu, panaudojus tyrimo nenustatytą personalinį kompiuterį ar kitokį elektroninio ryšio perdavimo įrenginį, su jame įdiegta interneto naršyklės kompiuterine programa ir kaip tarpinę tarnybinę stotį – žalinga virusine programa užkrėstą kompiuterį, priklausantį kitam vartotojui, ir tokiu būdu nuslėpus jo naudotam ikiteisminio tyrimo nenustatytam personaliniam kompiuteriui ar kitokiam elektroninio ryšio perdavimo įrenginiui priskirtą IP adresą, bei neteisėtai įgytus AB S. banko elektroninės bankininkystės paskyrų naudotojų O. T., UAB „E“ bei T. R. nuolatinius slaptažodžius, naudotojų indentifikavimo kodus (ID) bei sesijos kintamus slaptažodžius (kodus), 2013 m. birželio 5 d. 16 val. 46 min. 56 s. nuotoliniu būdu iš IP adreso XXXX, priklausančio UAB „C“ vartotojui R. Š., neteisėtai prisijungus prie AB S. banke esančios O. T. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai inicijavo bei atliko finansinę operaciją, t. y. 1 158,48 Eur (4 000 Lt) pavedimą iš šios banko sąskaitos į jos (S. R.) banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią tame pačiame banke. Taip pat, 2013 m. birželio 7 d. 11 val. 35 min. 32 s. nuotoliniu būdu iš IP adreso XXXX, priklausančio UAB „P“ vartotojai G. T., neteisėtai prisijungus prie UAB „E“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB S. banke, neteisėtai inicijavo bei atliko finansinę operaciją, t. y. 6 371,64 Eur (22 000 Lt) pavedimą iš šios banko sąskaitos į jos (S. R.) banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią tame pačiame banke, o 2013 m. birželio 7 d. 14 val. 43 min. 48 s. nuotoliniu būdu iš IP adreso XXXX, priklausančio AB T. vartotojui UAB „D“ vartotojai G. J., neteisėtai prisijungus prie AB S. banke esančios T. R. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai inicijavo bei atliko finansinę operaciją, t. y. 579,24 Eur (2 000 Lt) pavedimą iš šios banko sąskaitos į jos (S. R.) banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke S.
3.1. Tokiu būdu, S. R. (R.) tiksliai nenustatyto dydžio dalimis, savo, D. Š. ir V. R. bei tyrimo nenustatyto organizuotos grupės nario naudai apgaule įgijo turtinę teisę į paminėtą svetimą turtą, t. y. O. T., UAB „E“ bei T. R. bankų sąskaitose buvusias pinigines lėšas, sudarančias bendrą sumą už 8 109,36 Eur (28 000 Lt) sumą.
3.2. Taip pat, S. R. (R.) tęsdama savo nusikalstamą veiką ir veikdama kartu su D. Š. ir V. R., bei tyrimo metu nenustatytu šios organizuotos grupės nariu, tačiau pati nepriklausydama šiai organizuotai grupei, vykdydama iš V. R. gautą nurodymą išgryninti į jos AB S. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai pervestas UAB „E“ ir O. T. pinigines lėšas, sudarančias bendrą sumą už 7 530,12 Eur (26 000 Lt), bei į jos (S. R.) AB banko S. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai pervestas T. R. pinigines lėšas, t. y. 579,24 Eur (2 000 Lt), ji (S. R.) pasinaudodama AB S. banko jai išduota banko mokėjimo kortele „V“ Nr. XXXX, 2013 m. birželio 5 d. 16 val. 58 min. AB S. banko bankomate ATM254, esančiame (duomenys neskelbtini), išgrynino 289,62 Eur (1 000 Lt), o 2013 m. birželio 5 d. 17 val. 07 min. bei tos pačios dienos 17 val. 08 min., AB S. banko bankomate ATM 338, esančiame (duomenys neskelbtini), išgrynino 579,24 Eur (2 000 Lt) ir 289,62 Eur (1 000 Lt), t. y. iš viso išgrynino 1 158,48 Eur (4 000 Lt), banko klientės O. T. pinigines lėšas. Taip pat, tęsdama nusikalstamą veiką, 2013 m. birželio 7 d. 11 val. 53 min., 11 min. 54 min. ir 11 val. 55 min., AB S. banko bankomate ATM 338, esančiame (duomenys neskelbtini), išgrynino tris kartus po 579,24 Eur (2 000 Lt), o 2013 m. birželio 7 d. 12 val. 05 min. AB S. banko bankomate ATM254, esančiame (duomenys neskelbtini), išgrynino 289,62 Eur (1 000 Lt), t. y. iš viso išgrynino 2 027,34 Eur (7 000 Lt), banko kliento „UAB „E“ piniginių lėšas. Taip pat, 2013 m. birželio 7 d. 12 val. 54 min. Š. finansinių paslaugų centre, esančiame AB S. banko skyriuje, (duomenys neskelbtini), iš AB S. banke jos vardu atidarytos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), išgrynino 4 309,55 Eur (14 880 Lt), banko kliento UAB „E“ pinigines lėšas.
3.2.1. Tokiu būdu, S. R. (R.) iš viso išgrynino 7 495,37 Eur (25 880 Lt) ir apgaule užvaldė svetimas, t. y. O. T. ir UAB „E“ pinigines lėšas.
4. I. U. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad veikdamas organizuota grupe su tyrimo metu nenustatytais asmenimis, kurios nariai tarpusavyje buvo pasiskirstę skirtingais vaidmenimis ir atliko skirtingas užduotis bei atskirose jos veiklos stadijose buvo susitarę daryti neaptartą skaičių nusikalstamų veikų, t. y. sukčiauti, apgaule įgyjant Lietuvoje veikiančių bankų klientų sąskaitose esančias pinigines lėšas, nenustatytoje vietoje ir nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2013 m. birželio 7 d., vykdydamas nenustatyto organizuotos grupės nario nurodymą surasti asmenis, kurių vardu atidarytas banko sąskaitas būtų galima panaudoti neteisėtai išgryninant iš minėtos nusikalstamos veikos metu gautas svetimas pinigines lėšas, jis (I. U.) nenustatytu laiku ir būdu, perdavė nenustatytam organizuotos grupės nariui savo vardu AB S. banke atidarytos banko sąskaitos numerį (duomenys neskelbtini), savo vardą ir pavardę. Šiuos duomenis nenustatytam organizuotos grupės nariui ir nenustatytu būdu perdavus kitam nenustatytam organizuotos grupės nariui (turinčiam reikiamų programavimo žinių), ir jam realizuojant šios grupės nusikalstamą susitarimą, tiksliai nenustatytoje vietoje, neteisėtai, nuotoliniu būdu, panaudojus tyrimo nenustatytą personalinį kompiuterį ar kitokį elektroninio ryšio perdavimo įrenginį, su jame įdiegta interneto naršyklės kompiuterine programa ir kaip tarpinę tarnybinę stotį – žalinga virusine programa užkrėstą kompiuterį, priklausantį kitam vartotojui, ir tokiu būdu nuslėpus panaudotam nenustatytam personaliniam kompiuteriui ar kitokiam elektroninio ryšio perdavimo įrenginiui priskirtą IP adresą, bei neteisėtai įgytus AB S. banko elektroninės bankininkystės paskyros naudotojo UAB „V“ nuolatinį slaptažodį, naudotojo indentifikavimo kodą (ID) bei sesijos kintamus slaptažodžius (kodus), 2013 m. birželio 7 d. 10 val. 37 min. 10 sek. nuotoliniu būdu iš IP adreso XXXX, priklausančio K. technologijos universiteto vartotojui – Šv. M. gimnazijai, neteisėtai prisijungus prie AB S. banko kliento UAB „V“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai inicijavo ir atliko finansinę operaciją, t. y. 20 273,40 Eur (70 000 Lt) pavedimą iš šios banko sąskaitos į jo (I. U.) banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią tame pat banke.
4.1. Tokiu būdu, I. U. tiksliai nenustatyto dydžio dalimis, savo bei kitų nenustatytų organizuotos grupės narių naudai, apgaule įgijo turtinę teisę į didelės vertės svetimą turtą, t. y. UAB „V“ priklausančius 20 273,40 Eur (70 000 Lt).
4.2. Po to I. U., tęsdamas nusikalstamą veiką, turėdamas tikslą išgryninti į jo AB S. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai pervestas UAB „V“ pinigines lėšas – 20 273,40 Eur (70 000 Lt), pasinaudodamas AB S. banko jam išduota banko mokėjimo kortele „V“ Nr. XXXXX, 2013 m. birželio 7 d. nuo 11 val. 20 min. 25 sek. iki 11 val. 42 min. 25 sek., nenustatytuose bankomatuose, esančiuose Loughborough mieste, Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės A. K., išgrynino 1 400 GBP (Didžiosios Britanijos svarų sterlingų) ir 11 val. 58 min. 41 sek. „T. C.“ valiutos keitykloje, esančioje tame pačiame mieste, išgrynino 3 723,40 GBP (Didžiosios Britanijos svarų sterlingų). Po to, tą pačią dieną 12 val. 09 min. 25 sek. nenustatytame bankomate, esančiame Leicester mieste, Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės A. K., išgrynino dar 300 GBP (Didžiosios Britanijos svarų sterlingų), t. y. iš viso išgrynino 5 423,40 GBP (Didžiosios Britanijos svarų sterlingų – toliau ir GBP) (atitinka 22 032,56 Lt arba 6 381,07 Eur), iš apgaule užvaldytų svetimų UAB „V“ piniginių lėšų.
4.2.1. Tokiu būdu, I. U. savo ir nenustatytų organizuotos grupės narių naudai, tiksliai nenustatyto dydžio dalimis, apgaule įgijo svetimą turtą, t. y. UAB „V“ pinigines lėšas – 5 423,40 GBP (Didžiosios Britanijos svarai sterlingai) (atitinka 22 032,56 Lt arba 6 381,07 Eur).
5. D. Š. buvo kaltinamas tuo, kad siekdamas nuslėpti nusikalstamu būdu įgytas svetimas pinigines lėšas, 2013 m. birželio mėnesio pradžioje, tyrimo tiksliau nenustatytu laiku, iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos – Kybartų pataisos namų, esančių J. Biliūno g. 14, Kybartuose, Vilkaviškio rajone, mobiliojo ryšio telefonu nurodė V. R. atlikti su dalimi šių piniginių lėšų susijusias finansines operacijas, t. y. dalį sumos iš 7 495,37 Eur (25 880 Lt) S. R. 2013 m. birželio 5 d. išgrynintų svetimų apgaulės būdu užvaldytų piniginių lėšų, kurias ji po išgryninimo perdavė V. R., pervesti į UAB „B“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB D. banke. V. R. vykdydamas šį jo (D. Š.) nurodymą, 2013 m. birželio 5 d. į minėtą UAB „B“ banko sąskaitą pervedė 1 800 Lt.
5.1. Taip pat, D. Š. nuo 2013 m. birželio 7 d. ir 2013 m. birželio 12 d., iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos – Kybartų pataisos namų, esančių J. Biliūno g. 14, Kybartuose, Vilkaviškio rajone, mobiliojo ryšio telefonu nurodė V. R. atlikti finansines operacijas su kita dalimi S. R. 2013 m. birželio 7 d. išgrynintų svetimų apgaulės būdu užvaldytų piniginių lėšų, pervedant jas į UAB „B“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB D. banke. V. R. vykdydamas šį perduotą jo (D. Š.) nurodymą, S. R. 2013 m. birželio 7 d. pervedė 9 900 Lt į UAB „B“ banko sąskaitą, o R. R., V. R. nurodymu, 2013 m. birželio 7 d. į tą pačią sąskaitą pervedė 5 900 Lt, o 2013 m. birželio 12 d. – dar 1 000 Lt. Tuo tarpu, likusią S. R. 2013 m. birželio 5 ir 7 d. išgrynintų svetimų apgaulės būdu užvaldytų piniginių lėšų dalį, t. y. 300 Lt, V. R. jo (D. Š.) nurodymu, 2013 m. birželio mėnesį (tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku), Š. mieste (tyrimo tiksliau nenustatytose vietose), perdavė V. M., bei 3 600 Lt perdavė tyrimo nenustatytiems asmenims, o 2 000 Lt išleido, papildydamas jo (D. Š.) mobiliojo ryšio telefonų išankstinio apmokėjimo abonentinių numerių sąskaitas, bei sau pasiliko 1 100 Lt.
5.1.1. Tokiu būdu, D. Š. įgyvendindamas savo ir kartu tyrimo metu nenustatyto asmens suburtos organizuotos grupės nusikalstamą sumanymą, atlikdamas vieno iš šios organizuotos asmenų grupės organizatoriaus ir jos vadovo vaidmenį, suvokdamas, kad minėti svetimi apgaule užvaldyti pinigai yra įgyti nusikalstamu būdu, tačiau siekdamas gauti šias svetimas pinigines lėšas grynaisiais pinigais ir taip nuslėpti tikrąją šių lėšų kilmę ir save, kaip vieną iš šių pinigų dalies gavėjų, organizavo finansinių operacijų, susijusių su apgaule užvaldytų svetimų piniginių lėšų legalizavimu, atlikimą.
5.2. D. Š. buvo kaltinamas tuo, kad realizuodamas bendrą nusikalstamą susitarimą ir veikdamas kartu su tyrimo metu nenustatytu savo suburtos organizuotos grupės nariu ir į šios organizuotos grupės nusikalstamą veiklą įtrauktu I. U., tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2013 m. birželio 7 d., atlikinėdamas laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose, esančiuose J. Biliūno g. 14, Kybartuose, Vilkaviškio rajone, realizuodamas bendrą savo suburtos organizuotos asmenų grupės nusikalstamą susitarimą, davė nurodymus į šios organizuotos grupės nusikalstamą veiklą įtrauktam I. U. surasti asmenis, kurių vardu atidarytas banko sąskaitas būtų galima panaudoti neteisėtai išgryninant iš minėtos nusikalstamos veikos gautas svetimas pinigines lėšas. I. U. įvykdžius šį nurodymą ir tyrimo nenustatytu laiku bei būdu, perdavus jam (D. Š.) savo vardu AB S. banke atidarytos banko sąskaitos numerį (duomenys neskelbtini) bei vardą ir pavardę, jis (D. Š.) tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2013 m. birželio 7 d., atlikinėdamas laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose, perdavė šiuos duomenis tyrimo nenustatytam asmeniui – jo suburtos organizuotos asmenų grupės nariui, kuris realizuodamas šios grupės nusikalstamą susitarimą, tyrimo tiksliai nenustatytoje vietoje, neteisėtai, nuotoliniu būdu, panaudojęs tyrimo nenustatytą personalinį kompiuterį ar kitokį elektroninio ryšio perdavimo įrenginį, su jame įdiegta interneto naršyklės kompiuterine programa ir kaip tarpinę tarnybinę stotį – žalinga virusine programa užkrėstą kompiuterį, priklausantį kitam vartotojui, tokiu būdu nuslėpęs jo panaudotam tyrimo nenustatytam personaliniam kompiuteriui ar kitokiam elektroninio ryšio perdavimo įrenginiui priskirtą IP adresą, bei neteisėtai įgytus AB S. banko elektroninės bankininkystės paskyros naudotojo UAB „V“ nuolatinį slaptažodį, naudotojo indentifikavimo kodą (ID) bei sesijos kintamus slaptažodžius (kodus), 2013 m. birželio 7 d. 10 val. 37 min. 10 s. nuotoliniu būdu iš IP adreso XXXX, priklausančio K. technologijos universiteto vartotojui – Šv. M. gimnazijai, neteisėtai prisijungė prie AB S. banko kliento UAB „V“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). Po to neteisėtai inicijavo ir atliko finansinę operaciją, t. y. 70 000 Lt pavedimą iš šios banko sąskaitos į I. U. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią tame pačiame banke.
5.2.1. Tokiu būdu, D. Š. dalyvaudamas organizuota grupe su tyrimo metu nenustatytu asmeniu bei kartu į šios organizuotos grupės nusikalstamo sumanymo realizavimą įtrauktu I. U., tiksliai nenustatyto dydžio dalimis savo ir paminėtų asmenų naudai, įgijo turtinę teisę į svetimą UAB „V“ turtą, t. y. 20 273,40 Eur (70 000 Lt).
5.2.2. D. Š. tęsdamas savo nusikalstamą veiką, realizuodamas bendrą nusikalstamą susitarimą ir veikdamas kartu su tyrimo nenustatytu asmeniu – savo suburtos organizuotos asmenų grupės nariu ir su į šios organizuotos grupės nusikalstamo sumanymo realizavimą įtrauktu I. U., jis (D. Š.) 2013 m. birželio 7 d. atlikinėdamas laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose, mobiliojo ryšio telefonu, nurodė I. U. atlikti neteisėtą finansinę operaciją, t. y. išgryninti į jo AB S. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai pervestas UAB „V“ pinigines lėšas – 20 273,40 Eur (70 000 Lt). I. U., vykdydamas šį jo (D. Š.) nurodymą, pasinaudodamas AB S. banko jam išduota banko mokėjimo kortele „V“ Nr. XXXXX, 2013 m. birželio 7 d. nuo 11 val. 20 min. 25 s. iki 11 val. 42 min. 25 sek., tyrimo metu nenustatytuose bankomatuose, esančiuose Loughborough mieste, Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės A. K., išgrynino 1 400 GBP (Didžiosios Britanijos svarų sterlingų) ir 11 val. 58 min. 41 sek. „T. C.“ valiutos keitykloje, esančioje tame pačiame mieste, išgrynino 3 723,40 GBP (Didžiosios Britanijos svarų sterlingų). Po to, tą pačią dieną 12 val. 09 min. 25 sek., tyrimo metu nenustatytame bankomate, esančiame Leicester mieste, Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės A. K., išgrynino dar 300 GBP (Didžiosios Britanijos svarų sterlingų), t. y. iš viso išgrynino 5 423,40 GBP (Didžiosios Britanijos svarų sterlingų – toliau ir GBP) (atitinka 22 032,56 Lt arba 6 381,07 Eur), iš apgaule užvaldytų svetimų UAB „Viskas sodininkams“ piniginių lėšų.
5.2.3. Tokiu būdu D. Š., veikdamas organizuota grupe kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu ir su į šios organizuotos grupės nusikalstamą veiklą įtrauktu I. U., organizuodamas organizuotos grupės narių ir į šios grupės nusikalstamą veiklą įtraukto I. U. neteisėtų veiksmų atlikimą, tiksliai nenustatyto dydžio dalimis savo, tyrimo nenustatyto asmens – jo suburtos organizuotos grupės nario ir I. U. naudai, apgaule įgijo svetimą turtą, t. y. UAB „V“ pinigines lėšas už 20 273,40 Eur (70 000 Lt).
5.3. Taip pat, D. Š., įgyvendindamas savo ir kartu su tyrimo nenustatytu asmeniu suburtos organizuotos grupės nusikalstamą sumanymą, atlikdamas vieno iš šios organizuotos asmenų grupės organizatoriaus ir jos vadovo vaidmenį, suvokdamas, kad minėti svetimi apgaule užvaldyti pinigai yra įgyti nusikalstamu būdu, siekdamas gauti šias svetimas pinigines lėšas grynaisiais pinigais, ir taip nuslėpti tikrąją šių lėšų kilmę ir save, kaip vieną iš šių pinigų dalies gavėjų, organizavo finansinių operacijų, susijusių su apgaule užvaldytų svetimų piniginių lėšų legalizavimu, atlikimą.
6. V. R. buvo kaltinamas tuo, kad tęsdamas nusikalstamą veiką, siekdamas nuslėpti nusikalstamu būdu įgytas svetimas pinigines lėšas, 2013 m. birželio mėnesio pradžioje, tyrimo tiksliau nenustatytu laiku ir vietoje, mobiliojo ryšio telefonu gavęs iš D. Š. nurodymą atlikti su dalimi šių piniginių lėšų susijusias finansines operacijas, t. y. dalį iš 7 495,37 Eur (25 880 Lt) S. R. 2013 m. birželio 5 d. išgrynintų svetimų apgaulės būdu užvaldytų piniginių lėšų sumos, kurią po S. R. atlikto jų išgryninimo, jis (V. R.) iš jos įgijo savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), pervesti į UAB „B“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AB D. banke, ir vykdydamas minėtą nurodymą, 2013 m. birželio 5 d. į minėtą UAB „B“ banko sąskaitą pervedė 1 800 Lt. Po to tęsdamas nusikalstamą veiką, 2013 m. birželio 7 d. tyrimo metu nenustatytoje vietoje, mobiliojo ryšio telefonu gavęs iš D. Š. nurodymą atlikti finansines operacijas su kita dalimi, S. R. 2013 m. birželio 7 d. išgrynintų ir jam (V. R.) perduotų svetimų apgaulės būdu užvaldytų piniginių lėšų, pervedant jas į UAB „B“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB D. banke, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), nurodė S. R. įvykdyti šį D. Š. gautą nurodymą, kurį vykdydama S. R. 2013 m. birželio 7 d. pervedė 9 900 Lt į UAB „B“ banko sąskaitą. Po to V. R., 2013 m. birželio 7 d. ir 2013 m. birželio 12 d. Š., tyrimo tiksliau nenustatytoje vietoje, mobiliojo ryšio telefonu gautą iš D. Š. nurodymą atlikti finansines operacijas su dalimi S. R. išgrynintų svetimų piniginių lėšų, perdavė R. R., kuris V. R. nurodymu 2013 m. birželio 7 d. į tą pačią UAB „B“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AB D. banke, pervedė 5 900 Lt, o 2013 m. birželio 12 d. – dar 1 000 Lt. Tuo tarpu, likusią S. R. 2013 m. birželio 5 d. ir 7 d. išgrynintų svetimų apgaulės būdu užvaldytų piniginių lėšų dalį t. y. 300 Lt V. R., D. Š. nurodymu, 2013 m. birželio mėnesį (tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku), Š. mieste (tyrimo tiksliau nenustatytose vietose), perdavė V. M., 3 600 Lt perdavė tyrimo nenustatytiems asmenims, o 2 000 Lt išleido papildydamas D. Š. mobiliojo ryšio telefonų išankstinio apmokėjimo abonentinių numerių sąskaitas, bei sau pasiliko 1 100 Lt.
6.1. Tokiu būdu, V. R. įgyvendindamas D. Š. ir tyrimo nenustatyto asmens suburtos organizuotos grupės nusikalstamą sumanymą bei atlikdamas šios organizuotos grupės nusikalstamo sumanymo vykdytojo vaidmenį, suvokdamas, kad minėti svetimi apgaule užvaldyti pinigai yra įgyti nusikalstamu būdu, siekdamas gauti šias svetimas pinigines lėšas grynaisiais pinigais ir taip nuslėpti tikrąją šių lėšų kilmę ir save, kaip vieną iš šių pinigų dalies gavėjų, dalyvavo atliekant su šiais svetimais apgaule užvaldytais pinigais susijusias minėtas finansines operacijas.
7. I. U. buvo kaltinamas tuo, kad įgyvendindamas D. Š. ir tyrimo nenustatyto asmens suburtos organizuotos grupės nusikalstamą sumanymą ir atlikdamas šios organizuotos grupės nusikalstamo sumanymo vykdytojo vaidmenį, suvokdamas, jog minėti svetimi apgaule užvaldyti pinigai, t. y. UAB „V“ piniginės lėšos – 20 273,40 Eur (70 000 Lt) yra įgyti nusikalstamu būdu, siekdamas gauti šias svetimas pinigines lėšas grynaisiais pinigais ir taip nuslėpti tikrąją šių lėšų kilmę ir save, kaip vieną iš šių pinigų dalies gavėjų, dalyvavo atliekant su šiais svetimais apgaule užvaldytais pinigais susijusias minėtas finansines operacijas.
Šalies argumentai
8. Šiaulių apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Paulius Andruškevičius apeliaciniame skunde prašo Šiaulių apygardos teismo 2018 m. kovo 27 d. nuosprendžio dalį dėl D. Š. ir V. R. išteisinimo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 216 straipsnio 1 dalį (dėl piniginių lėšų, apgaule įgytų iš O. T., UAB „E“ ir T. R., legalizavimo), dėl I. U. išteisinimo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 216 straipsnio 1 dalį (dėl piniginių lėšų, apgaule įgytų iš UAB „V“, legalizavimo), panaikinti ir priimti šioje dalyje naują nuosprendį:
8.1. D. Š. pripažinti kaltu ir nuteisti pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 216 straipsnio 1 dalį (dėl piniginių lėšų, apgaule įgytų iš O. T., UAB „E“ ir T. R., legalizavimo), paskiriant ketverių metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo ir apėmimo būdais, ir D. Š. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą šešeriems metams.
Šalies argumentai
8.2. V. R. pripažinti kaltu ir nuteisti pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 216 straipsnio 1 dalį (dėl piniginių lėšų, apgaule įgytų iš O. T., UAB „E“ ir T. R., legalizavimo), paskiriant vienerių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir V. R. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą vieneriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 punktais (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), V. R. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant nuteistąjį šiuo laikotarpiu dirbti pagal darbo sutartį ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
8.3. I. U. pripažinti kaltu ir nuteisti pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 216 straipsnio 1 dalį (dėl piniginių lėšų, apgaule įgytų iš UAB „V“, legalizavimo), paskiriant trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir I. U. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą ketveriems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 3 dalimis, 2 dalies 5 punktu, (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), I. U. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį šiuo laikotarpiu dirbti, nekeisti gyvenamosios vietos be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei jo priežiūrą vykdančios institucijos nustatyta tvarka nuotoliniu būdu bendrauti su šia institucija, ir ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius, atvykti į jo priežiūrą vykdančią instituciją ir atsiskaityti apie vykdomus įpareigojimus.
Šalies argumentai
8.4. Apeliaciniame skunde prokuroras pažymi, kad skundžiamo nuosprendžio išvados dėl D. Š. ir V. R. išteisinimo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 216 straipsnio 1 dalį (dėl piniginių lėšų, apgaule įgytų iš O. T., UAB „E“ ir T. R., legalizavimo) bei I. U. išteisinimo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 216 straipsnio 1 dalį (dėl piniginių lėšų, apgaule įgytų iš UAB „V“, legalizavimo), neatitinka bylos aplinkybių, dėl ko pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, numatantį atsakomybę už nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimą.
8.5. Pagal BK 216 straipsnio 1 dalį, atsakomybė numatyta asmeniui, kuris siekdamas nuslėpti ar įteisinti savo paties ar kito asmens turtą, žinodamas, jog jis gautas nusikalstamu būdu, tą turtą įgijo, valdė, naudojo, perdavė jį kitiems asmenims, atliko su tuo turtu susijusias finansines operacijas, sudarė sandorius, naudojo jį ūkinėje, komercinėje veikloje, kitaip jį pertvarkė ar melagingai nurodė, kad tai gauta iš teisėtos veiklos, taip pat tas, kas slėpė savo paties ar kito asmens turto tikrąjį pobūdį, šaltinį, buvimo vietą, disponavimą juo, judėjimą arba nuosavybės ar kitais su tuo turtu susijusias teises, žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu. Pažymi, kad ši BK norma saugo valstybės finansų sistemą nuo pastangų įteisinti nusikalstamu būdu įgytus pinigus ar kitokį turtą legalioje apyvartoje. BK 216 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo bent vieno alternatyvaus veiksmo atlikimo, siekiant legalizuoti pinigus, jų dalį ar turtą. Būtinas šios nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – tikslas nuslėpti ar įteisinti nusikalstamu būdu įgytus pinigus ar turtą. Be to, kaltininkas atlikdamas šiuos alternatyvius veiksmus suvokia daromos veikos pavojingą pobūdį, žino, kad tie pinigai, jų dalis ar turtas gauti nusikalstamu būdu ir siekia taip veikti. Tuo tarpu, konstatuojant objektyviuosius šios nusikalstamos veikos požymius, būtina nustatyti: 1) pinigų ar kitokio turto nusikalstamą kilmę; 2) bent vieną alternatyvią veiką, dėl kurios tokie pinigai ar kitoks turtas patenka į legalią apyvartą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-96/2012; Nr. 2K-251/2014).
8.6. Prokuroras nurodo, kad nagrinėjamoje byloje nustatyta ir skundžiamame nuosprendyje išdėstytais įrodymais įrodyta, jog D. Š. veikdamas organizuota grupe su tyrimo metu nenustatytu organizuotos grupės nariu ir į šios organizuotos grupės nusikalstamą veiką įtrauktu V. R. bei S. R., kuri šiai organizuotai grupei nepriklausė, apgaulės būdu įgijo turtinę teisę į svetimą turtą, t. y. O. T., UAB „E“ bei T. R. bankų sąskaitose buvusias pinigines lėšas už 8 109,36 Eur (28 000 Lt), iš kurių 7 495,37 Eur (25 880 Lt) išgrynino. Nustatyta ir tai, kad V. R. dalį išgrynintų pinigų, pagal D. Š. nurodymą, pervedė į UAB „B“, jog šie pinigai būtų konvertuoti į elektroninius pinigus.
8.6.1. Prokuroro vertinimu, šios nustatytos aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, kad tiek V. R., tiek D. Š. veikė žinodami, jog dalyvauja jiems nepriklausančių pinigų pervedimo ir išgryninimo procese, suvokė, kad šios finansinės operacijos atliekamos su nusikalstamu būdu įgytais pinigais, t. y. pervesdami į S. R. banko sąskaitą ir organizuodami pinigų išgryninimą, o vėliau – įnešdami į UAB „B“ sąskaitą, kurioje buvo konvertuoti į JAV dolerius ir pervesti į elektroninę piniginę, siekė nuslėpti tikrąją šių pinigų kilmę arba juos įteisinti.
8.7. Skundžiamame nuosprendyje taip pat nustatyta ir tai, kad I. U. veikdamas organizuota grupe, apgaule užvaldė UAB „V“ priklausančias pinigines lėšas, kurios buvo pervestos į jo (I. U.) banko sąskaitą, kurių dalį išgrynino. Prokuroras pažymi, kad iš I. U. banko mokėjimo kortelės „V“ panaudojimo ataskaitos matyti, jog I. U. 2013 m. birželio 7 d. nuo 11 val. 20 min. iki 13 val. 37 min., įvairiuose Jungtinės Karalystės miestuose atliko aštuonias finansines operacijas ir išgrynino 5 423,40 GBP (Didžiosios Britanijos svarų sterlingų), bei bandė atlikti dar vienuolika finansinių operacijų, siekdamas išgryninti likusius pinigus, tačiau to padaryti nepavyko, nes bankomatai nepriėmė kortelės. Be to, iš byloje esančių telefoninių pokalbių turinio matyti, kad I. U. siekdamas išgryninti nusikalstamu būdu gautus pinigus, AB S. banko atstovui melagingai nurodė, jog šie pinigai yra gauti iš teisėtos veiklos.
8.8. Prokuroro vertinimu, šių finansinių operacijų vykdymas pasunkino nusikalstamu būdu gautų pinigų suradimo ir konfiskavimo galimybes. Todėl akivaizdu, kad nagrinėjamoje byloje esančių duomenų visuma patvirtina, jog yra nustatyti visi nusikaltimo, numatyto BK 216 straipsnio 1 dalyje požymiai.
Šalies argumentai
8.9. Skunde apeliantas nurodo, kad skiriant bausmes D. Š., V. R. ir I. U. už nusikalstamas veikas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 216 straipsnio 1 dalį, būtina atsižvelgti į tai, jog šis nusikaltimas yra priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai. Be to, nusikaltimas padarytas organizuota grupe, kėsinantis į valstybės finansų ir kredito sistemą, jos stabilumą.
9. Nuteistasis I. U. apeliaciniame skunde prašo Šiaulių apygardos teismo 2018 m. kovo 27 d. nuosprendžio dalį, kurioje jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį.
9.1. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas baudžiamąją bylą pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio, BPK 255 straipsnio, BPK 256 straipsnio nuostatas, nes netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, jų tiesiogiai neištyrė, taip pat nepašalino prieštaravimų, abejonių tarp esminių bylos aplinkybių, neįvertino reikšmingų bylos duomenų visumos, todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
9.2. Skunde nuteistasis pažymi, kad pirmosios instancijos teismas išplėtė kaltinimo ribas, t. y. skundžiamame nuosprendyje jam inkriminavo BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytą kvalifikuojantį požymį – kėsinimąsi į didelės vertės svetimą turtą, kuris kaltinime nurodytas nebuvo. Apelianto vertinimu, šiuo atveju buvo pažeistos jo teisės į gynybą ir į kaltinimo žinojimą, nes teismas bylą nagrinėja tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Be to, kaltinamasis negali būti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytų aplinkybių, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje iš anksto nebuvo pranešta (BPK 255 – 256 straipsniai).
9.3. Nuteistasis I. U. nurodo, kad jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pagal BK 182 straipsnio 2 dalį nepadarė, todėl nepagrįstai yra pripažintas kaltu ir nuteistas.
9.3.1. Apeliantas pažymi, kad juo buvo pasinaudota siekiant užvaldyti svetimą turtą, t. y. buvo suklaidintas kitų asmenų, kuriems buvo davęs savo asmeninę sąskaitą, esančią AB S. banke. Be to, šias aplinkybes nurodė tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme duodamas nuoseklius parodymus, kuriuos akivaizdžiai patvirtina ir kiti nagrinėjamoje byloje esantys duomenys.
9.3.2. Skunde nurodo, kad pardavinėjo savo automobilį „B“, eksploatuojamą Jungtinėje Karalystėje, kaina buvo apie 16 000 – 17 000 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų. Automobilio pirkėjas buvo lietuvis, kuris į jo (I. U.) lietuvišką banko sąskaitą pervedė pinigus. Dalį pinigų nusiėmė iš kelių skirtingų bankomatų, o norėdamas sužinoti sąskaitos likutį, kreipėsi į banką. Banko darbuotojai telefonu informavo, kad yra kažkokių nesklandumų, todėl nurodė atvykti į banką. Dėl šių nesklandumų informavo ir automobilio pirkėjus. Apeliantas pažymi ir tai, kad apie 4 000 – 5 000 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų, kuriuos buvo nuėmęs iš savo sąskaitos, atidavė automobilio pirkėjams. Automobilio nepardavė, nes pirkėjai nesumokėjo visos sumos. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad parodymų metu visų tikslių aplinkybių apie automobilį (t. y. kada įsigijo, kiek laiko važinėjo pats, kokie numeriai ir pan.) ir jo pardavimą nurodyti negalėjo, nes nuo to įvykio praėjo didelis laiko tarpas.
9.3.3. Apeliantas nurodo, kad J. S. nepažįsta ir jam (I. U.) inkriminuojamos veikos laikotarpiu telefonu su juo nebendravo. Taip pat nepažįsta bei niekada nėra bendravęs ir su nuteistuoju D. Š.
9.4. I. U. vertinimu, skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai konstatuota, kad jis veikė organizuota grupe su nenustatytais asmenimis. Nurodo, kad nustatytos aplinkybės neatitinka nei faktinių bylos aplinkybių, nei materialinės teisė normų reikalavimų, keliamų organizuotos grupės bendrininkavimo formai, t. y. nėra jokių ypatingų aplinkybių, dėl ko jam (apeliantui) inkriminuojamai veikai realizuoti būtų reikalingos ypatingai didelės pastangos ir pan.
9.5. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė jam (I. U.) apmokėti ekstradicijos išlaidas. Nurodo, kad savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs Jungtinėje Karalystėje, dirbo ir nesislapstė nuo teisėsaugos institucijų. Be to, jokio šaukimo ar pranešimo atvykti į apklausą, negavo. Tokių duomenų nėra ir nagrinėjamoje byloje. Todėl nuteistojo nuomone, nebuvo jokio procesinio būtinumo ir teisinio pagrindo skelbti paiešką ir inicijuoti Europos arešto orderį.
9.6. Skunde nuteistasis sutinka atlyginti priteistą turtinę žalą civiliniam ieškovui AB S. bankui. Tačiau prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo priteistą penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos žalos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo. Apeliantas nurodo, kad pagal suformuotą teismų praktiką regresiniai reikalavimai baudžiamosiose bylose nėra nagrinėjami. Be to, šioje nagrinėjamoje byloje nebuvo jokių sutartinių santykių su UAB „V“ ir AB S. bankas, kuris būtų kompensavęs bendrovei žalą.
9.7. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad šioje nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog dėl UAB „V“ darbuotojos neatsargumo, neatidumo ir aplaidumo (rizikingo elgesio) dirbant su bendrovės buhalterine ir elektroninės bankininkystės sistema buvo sudaryta galimybė asmenims, neturintiems teisės, prisijungti prie bankinės sąskaitos ir pagrobti svetimą turtą, t. y. bendrovės pinigines lėšas, esančias sąskaitoje. Todėl apelianto vertinimu, esant rizikingam nukentėjusiojo asmens elgesiui, gali būti kaltininkui taikoma atsakomybė lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte.
10. Civilinio ieškovo AB S. bankas atstovas advokatas Mindaugas Zalepūga apeliaciniame skunde prašo pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2018 m. kovo 27 d. nuosprendžio dalį dėl civiliniam ieškovui AB S. bankas iš nuteistųjų D. Š., V. R., S. R. solidariai ir iš nuteistojo I. U. priteistų penkių procentų dydžio procesinių palūkanų skaičiavimo.
Šalies argumentai
10.1. Apeliantas nurodo, kad civiliniam ieškovui AB S. bankui priteistos penkių procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistų turtinių žalų sumų, turi būti skaičiuojamos ne nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuo patikslinto civilinio ieškinio priėmimo pirmosios instancijos teisme dienos.
10.2. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio dalyje dėl procesinių palūkanų priteisimo, netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias procesinių palūkanų skaičiavimo pradžią ir rėmėsi nepagrįsta teismų praktika, t. y. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014 pateikta atskirąja nuomone.
10.3. Skunde apeliantas cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014 ir atkreipia dėmesį į tai, kad ieškinio priėmimo klausimo išsprendimas laikomas civilinės bylos iškėlimu, todėl šio veiksmo atlikimas laikomas procesinių palūkanų skaičiavimo pradžia. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas šiuo atveju turėjo vadovautis būtent šia kasacine nutartimi, o ne atskirąja nuomone.
10.4. Taip pat, apeliantas skunde prašo iš nuteistųjų D. Š., V. R., S. R., I. U. priteisti civiliniam ieškovui AB S. bankas apeliacinės instancijos teisme patirtas proceso išlaidas.
Atsiliepimas
11. Atsiliepime į nuteistojo I. U. apeliacinį skundą, civilinio ieškovo AB S. banko atstovas advokatas Mindaugas Zelapūga prašo skundą atmesti, o Šiaulių apygardos teismo 2018 m. kovo 27 d. nuosprendžio dalį dėl I. U. nuteisimo, palikti nepakeistą.
Šalies argumentai
11.1. Pažymima, kad nuteistasis I. U. skunde nepagrįstai nurodo, jog nesinaudojo elektroninės bankininkystės paslaugomis, todėl negalėjo pasitikrinti sąskaitoje pervestas pinigines lėšas, gautas už automobilio pardavimą. Tačiau nagrinėjamoje byloje yra patvirtinantys duomenys, kad I. U. buvo sudaręs sutartį su AB S. bankas dėl elektroninių paslaugų teikimo.
Atsiliepimas
11.2. Atsiliepime prašoma atsižvelgti į nenuoseklius ir prieštaringus nuteistojo I. U. parodymus, susijusius su išgrynintų pinigų panaudojimu.
Žemesnės instancijos teismas
11.3. Civilinio ieškovo AB S. banko atstovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai konstatavo, kad I. U. veikė organizuota grupe. Pažymima, kad nuteistasis vienas negalėjo padaryti jam inkriminuoto nusikaltimo, o jo (I. U.) vaidmuo pasireiškė konkrečiai jam pavesta užduotimi – piniginių lėšų išgryninimu.
11.4. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad dėl nuteistojo I. U. padarytos nusikalstamos veikos, žalą patyrė tiesiogiai civilinis ieškovas AB S. bankas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė žalos atlyginimą iš nuteistojo.
12. Apeliacinio proceso metu nuteistieji D. Š., S. R., I. U., V. R. ir jų gynėjai prašo prokuroro bei civilinio ieškovo atstovo apeliacinius skundus atmesti. Prokurorė prašo Šiaulių apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistojo I. U. ir civilinio ieškovo atstovo Mindaugo Zalepūgos apeliacinius skundus atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
13. Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro Pauliaus Andriuškevičiaus ir civilinio ieškovo AB S. banko atstovo Mindaugo Zelapūgos apeliaciniai skundai atmestini (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nuteistojo I. U. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybių. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl I. U. nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį naikinama dėl padarytų esminių BPK normų pažeidimų ir priimamas naujas nuosprendis (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, BPK 328 straipsnio 1, 3 punktai, BPK 329 straipsnio 4 punktas, BPK 369 straipsnio 3 dalis).
13.1. Baudžiamojo proceso tikslas ir paskirtis, kurie apibrėžti BPK 1 straipsnyje, yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Tuo tarpu, apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra šalinti galimas žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, siekiant užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiai ar nutartys. Todėl apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamasis apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų.
13.2. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Tačiau atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ta pati teisės norma leidžia viršyti apeliacinių skundų ribas, kai pagal apeliacinius skundus tikrinamojoje bylos dalyje nustatomi esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai. Tokiais atvejais, apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar nustatyti pažeidimai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmenims, dėl kurių skundų nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems asmenims, šiuo atveju bus patikrinta dėl nuteistiesiems D. Š., V. R. ir S. R. (R.) solidariai priteistų penkių procentų dydžio metinių palūkanų nuo turtinės žalos sumos, pagrįstumo.
Dėl BPK 255 ir BPK 256 straipsnių pažeidimo
14. Apeliaciniame skunde nuteistasis I. U. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 255 straipsnio ir BPK 256 straipsnio nuostatas, nes išplėtė kaltinimo ribas, t. y. skundžiamame nuosprendyje jam (apeliantui) inkriminavo BK 182 straipsnio 2 dalyje kvalifikuojantį požymį – didelės vertės svetimą turtą, kuris kaltinime nurodytas nebuvo. Nuteistojo vertinimu, tokiu būdu buvo pažeistos jo teisės į gynybą ir į kaltinimo žinojimą, nes apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje iš anksto pranešta nebuvo.
14.1. Pažymėtina, kad BPK normų, nustatančių bylos nagrinėjimo teisme ribas, paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo teisę į gynybą, konkrečiai – teisę žinoti kaltinimo pobūdį ir pagrindą bei turėti pakankamai laiko ir galimybių pasirengti gynybai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-13/2007; Nr. 2K-7-198/2008; Nr. 2K-7-29-942/2016 ir kt.). Klausimas, ar bylos nagrinėjimo metu nustatytos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės laikytinos iš esmės skirtingomis nuo kaltinime nurodytųjų, sprendžiamas atsižvelgiant į minėtą normų paskirtį. Nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės pripažįstamos iš esmės skirtingomis nuo kaltinime nurodytųjų, jei jų pakeitimas teisme, iš anksto nepranešus apie tokią galimybę kaltinamajam, suvaržytų kaltinamojo teisę į gynybą. Kaltinamojo teisė į gynybą paprastai suvaržoma, kai pakeistos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės lemia veikos kvalifikavimą pagal kitą baudžiamąjį įstatymą ar kitą teisinį požymį, būtiną kaltininko veiką pripažinti nusikalstama. Todėl tokios faktinės aplinkybės paprastai pripažįstamos iš esmės skirtingomis nuo kaltinime nurodytųjų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-13/2007; Nr. 2K-45-699/2016 ir kt.).
Šalies argumentai
14.2. Iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Rimvydo Valentukevičiaus 2017 m. kovo 23 d. pateikto kaltinamojo akto turinio matyti, kad I. U. kaltinime pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, nurodyta, jog I. U. tiksliai nenustatyto dydžio dalimis, savo bei kitų organizuotos grupės narių ir ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens naudai, apgaule įgijo turtinę teisę į svetimą turtą, t. y. UAB „V“ priklausančius 20 273,40 Eur (70 000 Lt) (15 t., b. l. 3–100). Tuo tarpu, Šiaulių apygardos teismas skundžiamame nuosprendyje kvalifikuodamas I. U. nusikalstamą veiką pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), konstatavo, kad I. U. tiksliai nenustatyto dydžio dalimis, savo bei kitų nenustatytų organizuotos grupės narių naudai, apgaule įgijo turtinę teisę į didelės vertės svetimą turtą, t. y. UAB „V“ priklausančius 20 273,40 Eur. Akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas I. U. inkriminavo naują BK 182 straipsnio 2 dalyje esantį kvalifikuojantį požymį – didelės vertės svetimą turtą, kuris kaltinime jam inkriminuotas nebuvo. Be to, remiantis bylos medžiaga matyti, kad teismas teisiamosiose posėdžiuose apie tokią galimybę kaltinamojo I. U. neinformavo, dėl ko buvo pažeistos kaltinamojo teisės į gynybą nuo pareikšto kaltinimo. Teisėjų kolegija įvertinusi šias aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 255 – BPK 256 straipsnių nuostatas dėl kaltinimo pakeitimo (papildymo) teisme ir padarė esminį BPK pažeidimą (BPK 369 straipsnio 3 dalis), kuris lėmė neteisėto apkaltinamojo nuosprendžio priėmimą.
14.3. Pažymėtina, kad nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo pagrindai nustatyti BPK 329 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 4 punktą, pirmosios instancijos teismo nuosprendis panaikinamas ir priimamas naujas nuosprendis, jeigu pirmosios instancijos teismas padarė BPK 369 straipsnio 3 dalyje numatytą esminį šio Kodekso pažeidimą. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – šalinti galimas žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ar nutartys. Todėl apeliacinės instancijos teismas 2018 m. gegužės 30 d. teisiamajame posėdyje šį pažeidimą ištaisė (19 t., b. l. 205–216), o Šiaulių apygardos teismo nuosprendžio dalį dėl I. U. nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį panaikina, ir priima naują nuosprendį (BPK 329 straipsnio 4 punktas).
Motyvuojamoji dalis
Dėl veikos kvalifikavimo I. U. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį
15. Apeliaciniame skunde nuteistasis I. U. nurodo, kad jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, nepadarė. Remiantis apeliacinio skundo turiniu matyti, kad apeliantui nepriimtinos pirmosios instancijos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo.
15.1. Pažymėtina, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje ištirti ir teismo pripažinti įrodymais duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Įrodymų analizė – ypač svarbi apkaltinamojo nuosprendžio dalis, nes apkaltinamojo nuosprendžio išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Be to, kaltė pagal BK straipsnius konstatuojama pagal aplinkybių visumą ir šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais bei įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Tuo tarpu, kiti teismo proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to proceso dalyvių tokių pasiūlymų atmetimas pirmosios instancijos teisme, savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų.
15.2. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors pirmosios instancijos teismas padarė esminį BPK pažeidimą, tačiau įvertinus skundžiamo nuosprendžio motyvus dėl įrodymų vertinimo, dėl jų pripažinimo pagrįstais, teismo argumentus dėl visų įrodymų patikimumo, įrodomosios reikšmės bei atsižvelgiant į visą baudžiamosios bylos medžiagą, nėra pagrindo daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas šioje bylos dalyje netinkamai vertino įrodymus, bei priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nuosprendį I. U. atžvilgiu.
15.3. Šiaulių apygardos teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, kad I. U. veikdamas organizuota grupe su tyrimo metu nenustatytais asmenimis, kurios nariai tarpusavyje buvo pasiskirstę skirtingais vaidmenimis ir atliko skirtingas užduotis bei atskirose jos veiklos stadijose buvo susitarę daryti neaptartą skaičių nusikalstamų veikų, t. y. sukčiauti, apgaule įgyjant Lietuvoje veikiančių bankų klientų sąskaitose esančias pinigines lėšas, nenustatytoje vietoje ir nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2013 m. birželio 7 d., vykdydamas nenustatyto organizuotos grupės nario nurodymą surasti asmenis, kurių vardu atidarytas banko sąskaitas būtų galima panaudoti neteisėtai išgryninant iš minėtos nusikalstamos veikos metu gautas svetimas pinigines lėšas, jis (I. U.) nenustatytu laiku ir būdu, perdavė nenustatytam organizuotos grupės nariui savo vardu AB S. banke atidarytos banko sąskaitos numerį (duomenys neskelbtini), savo vardą ir pavardę. Šiuos duomenis nenustatytam organizuotos grupės nariui ir nenustatytu būdu perdavus kitam nenustatytam organizuotos grupės nariui (turinčiam reikiamų programavimo žinių), ir jam realizuojant šios grupės nusikalstamą susitarimą, tiksliai nenustatytoje vietoje, neteisėtai, nuotoliniu būdu, panaudojus tyrimo nenustatytą personalinį kompiuterį ar kitokį elektroninio ryšio perdavimo įrenginį, su jame įdiegta interneto naršyklės kompiuterine programa ir kaip tarpinę tarnybinę stotį – žalinga virusine programa užkrėstą kompiuterį, priklausantį kitam vartotojui, bei neteisėtai įgytus AB S. banko elektroninės bankininkystės paskyros naudotojo UAB „V“ nuolatinį slaptažodį, naudotojo indentifikavimo kodą (ID) bei sesijos kintamus slaptažodžius (kodus), 2013 m. birželio 7 d. 10 val. 37 min. 10 sek. nuotoliniu būdu iš IP adreso XXXX, priklausančio K. technologijos universiteto vartotojui – Šv. M. gimnazijai, neteisėtai prisijungus prie AB S. banko kliento UAB „V“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai inicijavo ir atliko finansinę operaciją, t. y. 20 273,40 Eur (70 000 Lt) pavedimą iš šios banko sąskaitos į jo (I. U.) banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią tame pat banke. Tokiu būdu, I. U. tiksliai nenustatyto dydžio dalimis, savo bei kitų nenustatytų organizuotos grupės narių naudai, apgaule įgijo turtinę teisę į didelės vertės svetimą turtą – UAB „V“ priklausančius 20 273,40 Eur (70 000 Lt), kurių dalį, t. y. 5 423,40 GBP (Didžiosios Britanijos svarai sterlingai) (atitinka 22 032,56 Lt arba 6 381,07 Eur), tęsdamas nusikalstamą veiką, išgrynino.
15.4. Nuteistojo I. U. vertinimu, skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai konstatuota, kad jis (apeliantas) veikė organizuota grupe su tyrimo metu nenustatytais asmenimis.
15.4.1. Remiantis bylos medžiaga matyti, kad pirmosios instancijos teismas konstatuodamas, jog I. U. nusikalstamą veiką pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, padarė veikdamas organizuota grupe su dviem tyrimo metu nenustatytais asmenimis, argumentavo tuo, kad suplanuoto ir įvykdyto nusikaltimo mechanizmas buvo sudėtingas, t. y. kiekvienas iš nenustatytų bendrininkų atliko skirtingus vaidmenis bei užduotis, turėjo specialių programavimo žinių neteisėtai prisijungiant prie banko informacinės sistemos ir pan.
15.4.2. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas I. U. nepagrįstai inkriminavo organizuotos grupės požymį. Pažymėtina, kad pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Organizuota grupė pasižymi grupės narių ryšių pastovumu, bendrais tikslais, pasiskirstymu pareigomis ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-304-942/2015). Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad sprendžiant organizuotos grupės buvimo klausimą, atsižvelgiama į apgalvotos nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumą, veikų padarymo intensyvumą, narių pasiskirstymą vaidmenimis, kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimą siekiant bendro tikslo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403/2011; Nr. 2K-257/2011; Nr. 2K-275/2012; Nr. 2K-35/2013 ir kt.). Organizuotą grupę, be susitarimo ir tyčios požymių, išskiria vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas, kuriam būdingas ne vienalaikiškumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-304-942/2015). Be to, inkriminuojant atskiram bendrininkui organizuotos grupės požymį, būtina, kad šis suprastų priklausąs tokiai grupei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-70/2014; Nr. 2K-304-942/2015). Todėl atribojant organizuotą grupę nuo bendrininkų grupės turi būti vertinamas ir organizuotumo lygis, ir asmens dalyvaujančio nusikaltime, suvokimas priklausant tokiai grupei, turinčiai tikslą daryti nusikaltimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-254/2008; Nr. 2K-344/2010; Nr. 2K-7-96/2012; Nr. 2K-453/2012; Nr. 2K-70/2014; Nr. 2K-304-942/2015).
15.4.3. Remiantis nagrinėjamos bylos medžiaga matyti, kad organizuotos grupės nariai nenustatyti, nežinomas nei jų amžius, nei pakaltinamumas. Taip pat, nėra jokių objektyvių duomenų apie šios nusikalstamos grupės struktūrą, pastovumą, intensyvumą, organizuotumo lygį, nusikalstamų ryšių ilgalaikiškumą ir tvirtumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nustatytų duomenų visuma nepatvirtina ir tos aplinkybės, kad I. U. darydamas nusikalstamą veiką, suvokė priklausantis organizuotai grupei. Tai, kad suplanuoto ir įvykdyto nusikaltimo padarymo mechanizmas buvo sudėtingas, akivaizdžiai, neįrodo, jog I. U. nusikalstamą veiką padarė veikdamas organizuota grupe.
15.4.4. Pažymėtina, kad pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Nors šiuo nagrinėjamu atveju, nėra būtinojo bendrininkų grupės požymio – bent dviejų vykdytojų, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, akivaizdu, kad I. U. nusikalstamus veiksmus padarė suderintais veiksmais, veikdamas kartu su tyrimo metu nenustatytais asmenimis. Todėl šioje nagrinėjamos bylos dalyje, nesurinkus faktinių bylos duomenų apie tai, kad I. U. nusikalstamą veiką pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, padarė veikdamas organizuota grupe, iš skundžiamojo nuosprendžio šis požymis pašalinamas ir nustatoma, jog I. U. šią nusikalstamą veiką padarė veikdamas kartu su tyrimo metu nenustatytais asmenimis.
15.5. Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Pažymėtina, kad BK 182 straipsnio dispozicijoje objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, jog būtų padaryta bent viena nurodytų veikų. Be to, BK 182 straipsnio 2 dalyje nustatytas kvalifikuojamasis požymis, susiejantis minėtus sukčiavimo objektyviuosius požymius su didele verte. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-526/2014; Nr. 2K-130-648/2016 ir kt.). Be to, sukčiavimas įgyjant turtinę teisę laikomas baigtu, kai apgaule įtvirtinamas juridinis faktas, suteikiantis kaltininkui turtinę teisę nepriklausomai nuo to, ar šis ją įgyvendino, t. y. kad turtinei teisei įgyti nėra būtinas faktinis daikto (piniginių lėšų ir kt.) užvaldymas. Teismų praktikoje nurodoma ir tai, kad jei kaltininkas turi tikslą neteisėtai įgyti savo ir / ar kitų naudai svetimą turtą, ir panaudodamas apgaulę, šį tikslą įgyvendina – neatlygintinai įgyja svetimą turtą, tokia veika taip pat kvalifikuojama pagal BK 182 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-183-942/2018 ir kt.).
15.6. Remiantis apeliacinio skundo turiniu matyti, kad I. U. savo kaltę neigia, pažymėdamas, jog juo buvo pasinaudota kitų asmenų, siekiant užvaldyti svetimą turtą. Tačiau atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviais ir kaltės turinys atskleidžiamas ne tik pagal kaltinamojo parodymus, jo prisipažinimą ar neprisipažinimą dėl padarytos veikos, bet ir kitais baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautais duomenimis. Tai, kad I. U. veikdamas su tyrimo metu nenustatytais asmenimis, tiksliai nenustatyto dydžio dalimis, savo ir kitų tyrimo metu nenustatytų asmenų naudai, apgaule, t. y. panaudojus kompiuterinį virusą ir neteisėtai prisijungus prie UAB „V“ banko sąskaitos, neteisėtai iniciavo bei atliko finansinę operaciją į I. U. banko sąskaitą, ir tokiu būdu įgijo turtinę teisę į didelės vertės svetimą turtą – UAB „V“ priklausančius 20 273,40 Eur (70 000 Lt), kurių dalį, t. y. 5 423,40 GBP (atitinka 22 032,56 Lt arba 6 381,07 Eur), išgrynino, įrodo iš dalies paties nuteistojo I. U. parodymai, liudytojų Š. O., G. K. (G. K.), V. K., D. V. parodymai; AB S. banko 2013 m. birželio 10 d. pateikti duomenys, patvirtinantys, kad iš UAB „V“ banko sąskaitos buvo atliktas 20 273,40 Eur (70 000 Lt) pavedimas į I. U. banko sąskaitą (1 t., b. l. 121–147; 2 t., b. l. 98–99); UAB „V“ direktoriaus pateiktas mokėjimo nurodymas Nr. 9875, patvirtinantis, kad iš bendrovės banko sąskaitos 2013 m. birželio 7 d. buvo atliktas 20 273,40 Eur (70 000 Lt) pavedimas į I. U. banko sąskaitą (2 t., b. l. 7–8); I. U. banko sąskaitos išrašai (1 t., b. l. 149; 2 t., b. l. 81–83) ir 2012 m. liepos 30 d. elektroninių paslaugų teikimo sutartis (1 t., b. l. 160–161); AB S. banko 2013 m. birželio 12 d., 2013 m. spalio 21 d. pateikti duomenys, patvirtinantys, kad I. U. 2013 m. birželio 7 d. nuo 11 val. 20 min. iki 13 val. 37 min., įvairiuose Jungtinės Karalystės miestuose atliko aštuonias finansines operacijas, išgrynindamas 5 423,40 GBP, bei bandė atlikti dar vienuolika finansinių operacijų (1 t., b. l. 151–154; 2 t., b. l. 57–61); 2014 m. sausio 7 d. apžiūros protokolas, kuriame pateikti 2013 m. birželio 7 d. telefoniniai pokalbiai, užfiksuoti tarp AB S. banko darbuotojų ir I. U. vardu prisistačiusio asmens (1 t., b. l. 171–173); iš dalies Elektorinių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo 2015 m. vasario 26 d. protokolas, kuriame užfiksuoti telefoninio pokalbiai, vykę tarp I. U. ir J. S. (6 t., b. l. 33–62); 2014 m. vasario 13 d. apžiūros protokolas (8 t., b. l. 147–148); Lietuvos kriminalinės policijos biuro vyriausiojo tyrėjo Š. O. 2014 m. vasario 14 d. tarnybinis pranešimas (12 t., b. l. 121–122); 2014 m. vasario 12 d. pažyma, kuri patvirtina liudytojo D. V. suėmimą nuo 2013 m. birželio 4 d. iki 2013 m. rugpjūčio 4 d. (12 t., b. l. 141–155); Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos 2014 m. gruodžio 1 d. raštas (12 t., b. l. 169); Jungtinės Karalystės institucijų pateikti duomenys apie automobilį „B“ valst. Nr. XXX (18 t., b. l. 25–43); K. technologijos universiteto 2013 m. birželio 26 d. raštas (3 t., b. l. 97), kurie tinkamai atskleidė nuteistojo I. U. padarytos nusikalstamos veikos subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius.
15.7. Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje esančių duomenų pakanka nuteistojo I. U. kaltei nustatyti ir paneigti apelianto gynybines versijas, kad jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nepadarė. Pažymėtina, kad apeliantas apeliaciniame skunde kaltę neigia visiškai neatsižvelgęs į pirmosios instancijos teismo nustatytų ir įvertintų aplinkybių visumą bei nenurodydamas konkrečių ir įtikinamų argumentų, kurie paneigtų jo kaltę. Atkreipiamas apelianto dėmesys ir į tai, kad apie asmens nusikalstamos veikos subjektyviuosius požymius sprendžiama ne tik iš to asmens parodymų, bet ir iš jo atliktų veiksmų.
15.8. Nuteistasis I. U. duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (13 t., b. l. 11, 14–16, 28) ir teisiamuosiuose posėdžiuose (16 t., b. l. 36–37, 91; 19 t., b. l. 209–210) bei apeliaciniame skunde tvirtino, kad 2013 m. birželio 7 d. išgrynindamas pinigus iš savo banko sąskaitos, nežinojo, jog šie pinigai yra gauti neteisėtai, t. y. apgaule užvaldant UAB „V“ pinigines lėšas, o manė, kad šie pinigai yra už jo pardavinėjamą automobilį „B“. Tačiau remiantis bylos medžiaga matyti, kad pirmosios instancijos teismas šiuos nuteistojo parodymus apie pardavinėjamą automobilį, vertino kritiškai ir paneigė nagrinėjamoje byloje esančiais duomenimis. Šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo, vertinusiu įrodymus, vidinio įsitikinimo, pagrįsto išsamiu bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Be to, BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam išnagrinėjus ir patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamus duomenis.
15.9. Pažymėtina, kad liudytojas Š. O. pirmosios instancijos teisme parodė, jog šioje nagrinėjamoje byloje atliko ikiteisminio tyrimo veiksmus, kurių metu nustatė, kad I. U. nurodomi duomenys apie parduodamą automobilį „B“ yra netikslūs (16 t., b. l. 90–91). Šiuos liudytojo parodymus patvirtina 2014 m. vasario 14 d. tarnybinio pranešimo turinys (12 t., b. l. 121–122) bei Jungtinės Karalystės institucijų pateikti duomenys apie automobilį „B“ valst. Nr. XXX (ankstesnis valst. Nr. XXX) (18 t., b. l. 25–43). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad automobilis „B“ buvo registruotas nuteistojo I. U. sutuoktinės vardu, kurį įsigijo 2013 m. gegužės 4 d., todėl akivaizdu, jog šio automobilio pats I. U. parduoti negalėjo.
15.9.1. Nuteistojo I. U. nurodytų aplinkybių apie parduodamą automobilį, nepatvirtina ir byloje pateikta transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties kopija, sudaryta tarp I. U. ir D. V. (13 t., b. l. 107). Pažymėtina, kad 2013 m. birželio 7 d. D. V. negalėjo nei sudaryti šios sutarties, nei būti Jungtinėje Karalystėje, nes nuo 2013 m. birželio 4 d. jam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas (12 t., b. l. 129, 130–131, 134–135, 141–155). Šias nustatytas aplinkybes patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustas pats liudytojas D. V. (12 t., b. l. 126–127).
15.9.2. Tai, kad nuteistojo I. U. 2013 m. birželio 7 d. nuo 11 val. 20 min. iki 13 val. 37 min., įvairiuose Jungtinės Karalystės miestuose išgryninti pinigai, t. y. 5 423,40 GBP, buvo skirti ne už jo parduodamą automobilį „B“, iš esmės patvirtina ir nagrinėjamoje byloje pateikti telefoniniai pokalbiai, užfiksuoti tarp AB S. banko darbuotojų ir I. U. Iš šių pokalbių turinio matyti, kad I. U. negali įvardinti net tikslios pinigų sumos, kurią turėjo pervesti automobilio pardavėjai. Be to, banko darbuotojų prašydamas skubiai padidinti grynųjų pinigų išgryninimo limitą, nurodo, kad pinigai reikalingi automobiliui pirkti (1 t., b. l. 171–173).
15.9.3. Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau nurodyti ir įvertinti duomenys akivaizdžiai patvirtina, kad I. U. nurodomi argumentai apie automobilio pardavimą, yra tik prielaidos, kuriomis siekiama sumenkinti savo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme ir tokiu būdu išvengti baudžiamosios atsakomybės. Nuteistasis apeliaciniame skunde taip pat nepateikė jokių naujų ir įtikinamų duomenų, kurie patvirtintų šią nurodomą aplinkybę dėl automobilio pardavimo. Tai, kad nuteistasis I. U. nepažįsta D. U., o J. S. neskambino inkriminuojamos veikos laikotarpiu, taip pat nepaneigia nuteistojo kaltės padarius šią nusikalstamą veiką.
15.10. Bylos duomenimis nustatyta, kad I. U. tiksliai nenustatyto dydžio dalimis savo bei kitų nenustatytų asmenų naudai apgaule įgijo turtinę teisę į didelės vertės svetimą turtą – 70 000 Lt (20 273,40 Eur) UAB „V“ piniginių lėšų ir dalį jų išgrynino nenustatytuose bankomatuose, esančiuose Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės A. K. BK 190 straipsnyje numatyta, kad didelės vertės turtas laikomas, kai jo vertė viršija 250 MGL. Akivaizdu, kad I. U. įgijo turtinę teisę į didelės vertės svetimą turtą (20 73,40 Eur), kurių dalį išgrynino, todėl jo veika kvalifikuojama pagal BK 182 straipsnio 2 dalį.
15.11. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija nustatė, kad I. U., veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, kurie tarpusavyje buvo pasiskirstę skirtingais vaidmenimis ir atliko skirtingas užduotis bei atskirose jos veiklos stadijose buvo susitarę daryti neaptartą skaičių nusikalstamų veikų – sukčiauti, apgaule įgyjant Lietuvoje veikiančių bankų klientų sąskaitose esančias pinigines lėšas, nenustatytoje vietoje ir nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2013 m. birželio 7 d., vykdydamas nenustatyto bendrininko nurodymą surasti asmenis, kurių vardu atidarytas banko sąskaitas būtų galima panaudoti neteisėtai išgryninant iš minėtos nusikalstamos veikos metu gautas svetimas pinigines lėšas, jis (I. U.) nenustatytu laiku ir būdu perdavė nenustatytam bendrininkui savo vardu AB S. banke atidarytos banko sąskaitos numerį (duomenys neskelbtini), savo vardą ir pavardę. Šiuos duomenis nenustatytam asmeniui nenustatytu būdu perdavus kitam nenustatytam bendrininkui (turinčiam reikiamų programavimo žinių) ir pastarajam realizuojant nusikalstamą susitarimą, tiksliai nenustatytoje vietoje, neteisėtai, nuotoliniu būdu, panaudojus ikiteisminio tyrimo nenustatytą personalinį kompiuterį ar kitokį elektroninio ryšio perdavimo įrenginį, su jame įdiegta interneto naršyklės kompiuterine programa ir kaip tarpinę tarnybinę stotį – žalinga virusine programa užkrėstą kompiuterį, priklausantį kitam vartotojui, ir tokiu būdu nuslėpus panaudotam nenustatytam personaliniam kompiuteriui ar kitokiam elektroninio ryšio perdavimo įrenginiui priskirtą IP adresą, bei neteisėtai įgytus AB S. banko elektroninės bankininkystės paskyros naudotojo UAB „V“ nuolatinį slaptažodį, naudotojo indentifikavimo kodą (ID) bei sesijos kintamus slaptažodžius (kodus), 2013 m. birželio 7 d. 10 val. 37 min. 10 sek. nuotoliniu būdu iš IP adreso XXXX, priklausančio K. technologijos universiteto vartotojui – Šv. M. gimnazijai, neteisėtai prisijungus prie AB S. banko kliento UAB „V“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), po to neteisėtai inicijavus ir atlikus finansinę operaciją – 70 000 Lt (20273,40 Eur) pavedimą iš šios banko sąskaitos į jo (I. U.) banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią tame pat banke, tokiu būdu jis (I. U.) tiksliai nenustatyto dydžio dalimis savo bei kitų nenustatytų asmenų naudai apgaule įgijo turtinę teisę į didelės vertės svetimą turtą – 70 000 Lt (20 273,40 Eur) UAB „V“ piniginių lėšų.
15.11.1. Po to I. U., tęsdamas nusikalstamą veiką, turėdamas tikslą išgryninti į jo AB S. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai pervestas UAB „V“ pinigines lėšas – 70 000 Lt (20 273,40 Eur), pasinaudodamas AB S. banko jam išduota banko mokėjimo kortele „V“ Nr. XXXX, 2013 m. birželio 7 d. nuo 11 val. 20 min. 25 sek. iki 11 val. 42 min. 25 sek., nenustatytuose bankomatuose, esančiuose Loughborough mieste, Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės A. K., išgrynino 1 400 GBP (Didžiosios Britanijos svarų sterlingų) ir 11 val. 58 min. 41 sek. „T. C.“ valiutos keitykloje, esančioje tame pačiame mieste, išgrynino 3 723,40 GBP (Didžiosios Britanijos svarų sterlingų), po to, tą pačią dieną 12 val. 9 min. 25 sek. nenustatytame bankomate, esančiame Leicester mieste, Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės A. K., išgrynino dar 300 GBP (Didžiosios Britanijos svarų sterlingų), tai yra viso išgrynino 5 423,40 GBP (Didžiosios Britanijos svarų sterlingų – toliau ir GBP) (atitinka 22 032,56 Lt arba 6 381,07 Eur) bendros sumos dydžio dalį iš minėtos apgaule užvaldytos svetimų – UAB „V“ piniginių lėšų sumos. Tokiu būdu, jis (I. U.) savo ir nenustatytų asmenų naudai, tiksliai nenustatyto dydžio dalimis, apgaule įgijo svetimą turtą – UAB „V“ pinigines lėšas – 5 423,40 GBP (Didžiosios Britanijos svarai sterlingai) (atitinka 22 032,56 Lt arba 6381,07 Eur).
Dėl bausmės paskyrimo I. U.
16. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Įstatymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija bei viena iš sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų. Šioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintą bausmės paskirtį.
16.1. Atkreipiamas apelianto dėmesys į tai, kad pagal baudžiamosios teisės doktriną, skirdamas bausmę teismas ne tik vykdo įstatymo reikalavimus atsižvelgiant į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltininko asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytas nusikalstamas veikas bei kaltą asmenį.
16.2. Apeliacinis teismas nurodo ir tai, kad remiantis baudžiamuoju įstatymu teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Be to, skirdamas bausmę, teismas privalo vadovautis bausmės paskirtimi. Vienas iš uždavinių, kurio siekiama skiriant bausmę – teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimas (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas), kuris visų pirma, pasireiškia tuo, jog teismas turi skirti tokią bausmę, kuri būtų adekvati (proporcinga) asmens padarytai nusikalstamai veikai. Taip pat įstatymo leidėjas, konstruodamas sankcijas už Baudžiamajame kodekse uždraustas veikas, vadovaujasi teisingumo principu ir nustato tokias sankcijų ribas, kurios leistų teismui, skiriančiam konkrečia bausmę, parinkti nusikaltusiam asmeniui įstatymą bei individualias bylos aplinkybes atitinkančią bausmę. BK 54 straipsnyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų.
16.3. Nuteistasis I. U. apeliaciniame skunde paskirtos bausmės neskundžia. Remiantis bylos medžiaga matyti, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam I. U. inkriminuodamas nusikalstamą veiką pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, kad I. U. padarė tyčinį sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 5 dalis), praeityje teistas (teistumas išnykęs), administracine tvarka baustas (14 t., b. l. 107–120), priklausomybės ligų įskaitoje neįrašytas (14 t., b. l. 125, 127, 129, 131), šiuo metu gyvena ir dirba Jungtinėje Karalystėje (14 t., b. l. 104), bei į tai, jog jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta, taip pat iš kaltinimo pašalinus nusikalstamą veiką kvalifikuojantį organizuotos grupės požymį, jam skiriama bausmė įstatymo sankcijos ribose, kurios dydis nustatomas nežymiai mažesnis, nei buvo paskirta apygardos teismo nuosprendžiu. Teisėjų kolegijos vertinimu, I. U. bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, kurie užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnis). Todėl I. U. laisvės atėmimo bausmė vykdymas atidedamas (BK 75 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas) (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija).
16.4. Atmestinas nuteistojo I. U. skunde nurodomas prašymas pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte, t. y. esant rizikingam UAB „V“ darbuotojų elgesiui. Pažymėtina, kad pripažįstant šią nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, svarbu nustatyti, ar nukentėjusiojo elgesys buvo tokio pobūdžio, jog galėjo paskatinti padaryti sunkų nusikaltimą – šiuo atveju sukčiavimą. Akivaizdu, kad jokių taip vertintinų nukentėjusiųjų, t. y. UAB „V“ darbuotojų, veiksmų šioje nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad I. U. skunde pateikta versija, pagal kurią UAB „V“ darbuotojai dėl neatsargumo, neatidumo ir aplaidumo dirbant su bendrovės bankininkystės sistema, sudarė galimybę asmenims, neturintiems teisės, prisijungti prie bankinės sistemos ir pagrobti bendrovės pinigines lėšas, neatitinka byloje esančių įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių.
Dėl D. Š. ir V. R. išteisinimo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 216 straipsnio 1 dalį (dėl piniginių lėšų, apgaule įgytų iš O. T., UAB „E“ ir T. R., legalizavimo)
Dėl I. U. išteisinimo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 216 straipsnio 1 dalį (dėl piniginių lėšų, apgaule įgytų iš UAB „V“, legalizavimo)
17. Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras Paulius Andruškevičius apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išteisino D. Š. ir V. R. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 216 straipsnio 1 dalį (dėl piniginių lėšų, apgaule įgytų iš O. T., UAB „E“ ir T. R., legalizavimo), o I. U. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 216 straipsnio 1 dalį (dėl piniginių lėšų, apgaule įgytų iš UAB „V“, legalizavimo). Remiantis apeliacinio skundo turiniu matyti, kad prokurorui nepriimtinos Šiaulių apygardos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo.
17.1. Baudžiamojoje teisėje vertinant žmogaus poelgį kaip nusikalstamą ar nenusikalstamą naudojamas nusikalstamos veikos sudėties modelis. Remiantis šiuo modeliu, norint padaryti išvadą apie nusikalstamą ar nenusikalstamą veikos pobūdį, būtina nustatyti nusikalstamos veikos sudėtį kaltininko veikoje, t. y. faktą, kad asmens poelgiui yra būdingi visi baudžiamajame įstatyme numatytos ir draudžiamos veikos požymiai. BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio veika atitinka BK numatytą nusikalstamos veikos sudėtį. Nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Svarbu pažymėti, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o tik patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję ir iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados. Todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma.
17.2. Remiantis Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro surašytu ir nagrinėjamoje byloje pateiktu kaltinamuoju aktu (15 t., b. l. 3–101) matyti, kad D. Š. buvo kaltinamas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 216 straipsnio 1 dalį dėl to, jog siekdamas nuslėpti nusikalstamu būdu įgytas svetimas pinigines lėšas, 2013 m. birželio mėnesio pradžioje, tyrimo tiksliau nenustatytu laiku, iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos – Kybartų pataisos namų, mobiliojo ryšio telefonu nurodė V. R. atlikti su dalimi šių piniginių lėšų susijusias finansines operacijas, t. y. dalį sumos iš 7 495,37 Eur (25 880 Lt) S. R. 2013 m. birželio 5 d. išgrynintų svetimų apgaulės būdu užvaldytų piniginių lėšų, kurias ji po išgryninimo perdavė V. R., pervesti į UAB „B“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB D. banke. Taip pat, D. Š. nuo 2013 m. birželio 7 d. ir 2013 m. birželio 12 d., iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos – Kybartų pataisos namų, mobiliojo ryšio telefonu nurodė V. R. atlikti finansines operacijas su kita dalimi S. R. 2013 m. birželio 7 d. išgrynintų svetimų apgaulės būdu užvaldytų piniginių lėšų, pervedant jas į UAB „B“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB D. banke. V. R. vykdydamas šį perduotą jo (D. Š.) nurodymą, S. R. 2013 m. birželio 7 d. pervedė 9 900 Lt į UAB „B“ banko sąskaitą, o R. R., V. R. nurodymu, 2013 m. birželio 7 d. į tą pačią sąskaitą pervedė 5 900 Lt, o 2013 m. birželio 12 d. – dar 1 000 Lt. Tuo tarpu, likusią S. R. 2013 m. birželio 5 d. ir 7 d. išgrynintų svetimų apgaulės būdu užvaldytų piniginių lėšų dalį, t. y. 300 Lt, V. R. jo (D. Š.) nurodymu, 2013 m. birželio mėnesį (tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku), Š. mieste (tyrimo tiksliau nenustatytose vietose), perdavė V. M., bei 3 600 Lt perdavė tyrimo nenustatytiems asmenims, o 2 000 Lt išleido, papildydamas jo (D. Š.) mobiliojo ryšio telefonų išankstinio apmokėjimo abonentinių numerių sąskaitas, bei sau pasiliko 1 100 Lt. Tokiu būdu, D. Š. įgyvendindamas savo ir kartu tyrimo metu nenustatyto asmens suburtos organizuotos grupės nusikalstamą sumanymą, atlikdamas vieno iš šios organizuotos asmenų grupės organizatoriaus ir jos vadovo vaidmenį, suvokdamas, kad minėti svetimi apgaule užvaldyti pinigai yra įgyti nusikalstamu būdu, tačiau siekdamas gauti šias svetimas pinigines lėšas grynaisiais pinigais ir taip nuslėpti tikrąją šių lėšų kilmę ir save, kaip vieną iš šių pinigų dalies gavėjų, organizavo finansinių operacijų, susijusių su apgaule užvaldytų svetimų piniginių lėšų legalizavimu, atlikimą.
17.3. V. R. buvo kaltinamas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 216 straipsnio 1 dalį dėl to, kad tęsdamas nusikalstamą veiką, siekdamas nuslėpti nusikalstamu būdu įgytas svetimas pinigines lėšas, 2013 m. birželio mėnesio pradžioje, tyrimo tiksliau nenustatytu laiku ir vietoje, mobiliojo ryšio telefonu gavęs iš D. Š. nurodymą atlikti su dalimi šių piniginių lėšų susijusias finansines operacijas, t. y. dalį iš 7 495,37 Eur (25 880 Lt) S. R. 2013 m. birželio 5 d. išgrynintų svetimų apgaulės būdu užvaldytų piniginių lėšų sumos, kurią po S. R. atlikto jų išgryninimo, jis (V. R.) iš jos įgijo savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), pervesti į UAB „B“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AB D. banke, ir vykdydamas minėtą nurodymą, 2013 m. birželio 5 d. į minėtą UAB „B“ banko sąskaitą pervedė 1 800 Lt. Po to tęsdamas nusikalstamą veiką, 2013 m. birželio 7 d. tyrimo metu nenustatytoje vietoje, mobiliojo ryšio telefonu gavęs iš D. Š. nurodymą atlikti finansines operacijas su kita dalimi, S. R. 2013 m. birželio 7 d. išgrynintų ir jam (V. R.) perduotų svetimų apgaulės būdu užvaldytų piniginių lėšų, pervedant jas į UAB „B“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB D. banke, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), nurodė S. R. įvykdyti šį D. Š. gautą nurodymą, kurį vykdydama S. R. 2013 m. birželio 7 d. pervedė 9 900 Lt į UAB „B“ banko sąskaitą. Po to V. R., 2013 m. birželio 7 d. ir 2013 m. birželio 12 d. Š., tyrimo tiksliau nenustatytoje vietoje, mobiliojo ryšio telefonu gautą iš D. Š. nurodymą atlikti finansines operacijas su dalimi S. R. išgrynintų svetimų piniginių lėšų, perdavė R. R., kuris V. R. nurodymu 2013 m. birželio 7 d. į tą pačią UAB „B“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AB D. banke, pervedė 5 900 Lt, o 2013 m. birželio 12 d. – dar 1 000 Lt. Tuo tarpu, likusią S. R. 2013 m. birželio 5 d. ir 7 d. išgrynintų svetimų apgaulės būdu užvaldytų piniginių lėšų dalį t. y. 300 Lt V. R., D. Š. nurodymu, 2013 m. birželio mėnesį (tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku), Š. mieste (tyrimo tiksliau nenustatytose vietose), perdavė V. M., 3 600 Lt perdavė tyrimo nenustatytiems asmenims, o 2 000 Lt išleido papildydamas D. Š. mobiliojo ryšio telefonų išankstinio apmokėjimo abonentinių numerių sąskaitas, bei sau pasiliko 1 100 Lt. Tokiu būdu, V. R. įgyvendindamas D. Š. ir tyrimo nenustatyto asmens suburtos organizuotos grupės nusikalstamą sumanymą bei atlikdamas šios organizuotos grupės nusikalstamo sumanymo vykdytojo vaidmenį, suvokdamas, kad minėti svetimi apgaule užvaldyti pinigai yra įgyti nusikalstamu būdu, siekdamas gauti šias svetimas pinigines lėšas grynaisiais pinigais ir taip nuslėpti tikrąją šių lėšų kilmę ir save, kaip vieną iš šių pinigų dalies gavėjų, dalyvavo atliekant su šiais svetimais apgaule užvaldytais pinigais susijusias minėtas finansines operacijas.
17.4. I. U. buvo kaltinamas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 216 straipsnio 1 dalį dėl to, kad įgyvendindamas D. Š. ir tyrimo nenustatyto asmens suburtos organizuotos grupės nusikalstamą sumanymą ir atlikdamas šios organizuotos grupės nusikalstamo sumanymo vykdytojo vaidmenį, suvokdamas, jog minėti svetimi apgaule užvaldyti pinigai, t. y. UAB „V“ piniginės lėšos – 20 273,40 Eur (70 000 Lt) yra įgyti nusikalstamu būdu, siekdamas gauti šias svetimas pinigines lėšas grynaisiais pinigais ir taip nuslėpti tikrąją šių lėšų kilmę ir save, kaip vieną iš šių pinigų dalies gavėjų, dalyvavo atliekant su šiais svetimais apgaule užvaldytais pinigais susijusias minėtas finansines operacijas.
17.5. Remiantis nagrinėjamos bylos medžiaga matyti, kad šie kaltinimai D. Š. ir V. R. bei I. U. buvo grindžiami iš esmės pačių kaltinamųjų D. Š., V. R., S. R. (R.), I. U. parodymais; liudytojų Š. O., S. O. (S. O.), R. R. parodymais; AB S., AB S., AB D. bankų pateiktais raštais, pažymomis bei išrašais; UAB „V“ direktoriaus pateiktu mokėjimo nurodymu Nr. 9875; daiktų apžiūros, kratos protokolais; Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnų pateiktomis piniginių lėšų judėjimo ir nuskaitymo išklotinėmis; tarnybiniais pranešimais; UAB „B“ banko sąskaitos išrašais; elektroninių laiškų susirašinėjimais; elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolais bei kitais rašytiniais dokumentais.
17.6. Tačiau Šiaulių apygardos teismas kruopščiai išnagrinėjęs, įvertinęs ir sugretinęs visus faktinius duomenis, kurių šaltiniai buvo pačių kaltinamųjų D. Š. (16 t., b. l. 31–33), V. R. (10 t., b. l. 8–10, 16–18, 25–27, 30–32, 45–46; 16 t., b. l. 34–36), S. R. (R.) (11 t., b. l. 35–38, 41, 45–46, 57; 16 t., b. l. 36), I. U. (13 t., b. l. 11, 14–16, 28; 16 t., b. l. 36–37, 91), liudytojų Š. O. (16 t., b. l. 90–91), S. O. (S. O.) (4 t., b. l. 48–50, 52–55; 16 t., b. l. 91–92), R. R. (4 t., b. l. 56, 60; 16 t., b. l. 153) parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu ir / ar pirmosios instancijos teisme; AB S., AB S. bankų raštai, pateikti vaizdo įrašai patvirtinantys neteisėtus prisijungimus ir atliktus pervedimus į S. R. (R.) banko sąskaitas, šių pinigų išgryninimą bei atidarytas sąskaitas (1 t., b. l. 121–149, 151–158, 162–164, 181, 186, 189–192, 199–202; 2 t., b. l. 14–17, 21, 57–61, 84–85, 91–93, 94–95; 3 t., b. l. 28; 7 t., b. l. 77); Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnų pateiktos piniginių lėšų judėjimo ir nuskaitymo išklotinės (2 t., b. l. 96–97), tarnybiniai pranešimai (3 t., b. l. 1–25; 12 t., b. l. 121–122); AB D. banko pažymos patvirtinančios V. R. piniginių lėšų judėjimą ir nuskaitymus, atidarytas sąskaitas (2 t., b. l. 128, 130–132, 135–136; 3 t., b. l. 158–159); AB S. banko 2013 m. birželio 12 d., 2013 m. spalio 21 d. pateikti duomenys, patvirtinantys, kad I. U. 2013 m. birželio 7 d. nuo 11 val. 20 min. iki 13 val. 37 min., įvairiuose Jungtynės Karalystės miestuose atliko aštuonias finansines operacijas, išgrynindamas 5 423,40 GBP, bei bandė atlikti dar vienuolika finansinių operacijų (1 t., b. l. 151–154; 2 t., b. l. 57–61); AB S. banko 2013 m. birželio 10 d. pateikti duomenys, patvirtinantys, kad iš UAB „V“ banko sąskaitos buvo atliktas 20 273,40 Eur (70 000 Lt) pavedimas į I. U. banko sąskaitą (1 t., b. l. 121–147; 2 t., b. l. 98–99); UAB „V“ direktoriaus pateiktas mokėjimo nurodymas Nr. 9875, patvirtinantis, kad iš bendrovės banko sąskaitos 2013 m. birželio 7 d. buvo atliktas 20 273,40 Eur (70 000 Lt) pavedimas į I. U. banko sąskaitą (2 t., b. l. 7–8); I. U. banko sąskaitos išrašai (1 t., b. l. 149; 2 t., b. l. 81–83); 2014 m. sausio 7 d., 2014 m. kovo 27 d., 2014 m. gegužės 14 d., 2014 m. lapkričio 10 d., 2014 m. rugpjūčio 26 d., 2013 m. rugsėjo 27 d. apžiūros protokolai (1 t., b. l. 171–173; 2 t., b. l. 27–32; 135–136; 4 t., b. l. 42–47; 7 t., b. l. 53–75; 9 t., b. l. 196–204; 11 t., b. l. 17–30); AB D. banko pateikti duomenys apie UAB „B“ vardu atidarytas banko sąskaitos ir V. R. bei R. R. vardais įneštus pinigus (3 t., b. l. 186–196; 4 t., b. l. 2–16); UAB „B“ 2013 m. liepos 31 d. elektroninis laiškas, kuriame pateikiama informacija apie V. R. pateiktus pinigus, kurie buvo pervesti į elektroninę piniginę (4 t., b. l. 18); 2013 m. rugsėjo 18 d. kratos protokolas (4 t., b. l. 28–41); Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo 2014 m. vasario 3 d., 2014 m. rugsėjo 12 d., 2015 m. vasario 25 d., 2015 m. vasario 26 d., 2015 m. kovo 4 d., 2015 m. kovo 17 d., 2015 m. kovo 20 d., 2015 m. balandžio 29 d. protokolai, kuriuose pateikiamos telefoninių pokalbių, SMS pranešimų suvestinės, vykę tarp D. Š., S. O., V. R. bei tarp I. U. ir AB S. banko darbuotojų (1 t., b. l. 171–173; 4 t., b. l. 139–183; 5 t., b. l. 3–41, 52–57, 127–138, 144–146, 149–155; 6 t., b. l. 1–27), nenustatė V. R. ir D. Š. bei I. U. veiksmuose jiems inkriminuotų nusikaltimų pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 216 straipsnio 1 dalį, požymių ir juos išteisino.
17.7. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija patikrinusi bylos duomenis, įvertinusi pirmosios instancijos teismo šioje išteisinamojo nuosprendžio dalyje nurodytus motyvus, konstatuoja, kad Šiaulių apygardos teismas vertindamas įrodymus, įrodymų vertinimo taisyklių, nustatytų BPK 20 straipsnyje, nepažeidė. Teisėjų kolegijos vertinimu, akivaizdu, kad buvo vertinamas kiekvienas įrodymas atskirai, taip pat jų visuma bei tokio vertinimo pagrindu buvo daromos atitinkamos išvados dėl D. Š. ir V. R. bei I. U. kaltės. Todėl apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad šios nagrinėjamos bylos dalyje nėra surinkta pakankamai D. Š. ir V. R. bei I. U. kaltę dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, patvirtinančių įrodymų, kurie neabejotinai pagrįstų: jog D. Š. ir V. R. veikdami organizuota grupe, apgaule įgytas pinigines lėšas iš O. T., UAB „E“ ir T. R., išgrynindami bei dalį pervesdami į UAB „B“, tokiu būdu siekė šias lėšas legalizuoti; o I. U. veikdamas organizuota grupe, apgaule įgytas pinigines lėšas iš UAB „V“, kurių dalį išgrynino, taip pat siekė šias pinigines lėšas legalizuoti.
17.8. Pažymėtina, kad pagal BK 216 straipsnio 1 dalį (2004 m. sausio 29 d. įstatymo redakcija Nr. IX-1992, galiojusi iki 2014 m. sausio 8 d.) atsako tas, kas, siekdamas nuslėpti ar įteisinti savo paties ar kito asmens pinigus ar turtą, žinodamas, jog jie įgyti nusikalstamu būdu, atliko su tuo turtu ar pinigais, ar jų dalimi susijusias finansines operacijas, sudarė sandorius ar naudojo juos ūkinėje, komercinėje veikloje ar melagingai nurodė, kad tai gauta iš teisėtos veiklos. Šios nusikalstamos veikos objektas – valstybės finansų ir kredito sistema, jos stabilumas. Tuo tarpu, nusikaltimo objektyvieji požymiai pasireiškia alternatyviais veiksmais: finansinių operacijų su nusikalstamu būdu įgytais pinigais ar turtu atlikimu; sandorių su nusikalstamu būdu įgytais pinigais ar turtu sudarymu; nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto naudojimu ūkinei, komercinei veiklai; melagingu nurodymu, kad nusikalstamu būdu įgyti pinigai ar turtas gauti iš teisėtos veiklos. Be to, BK 216 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo bent vieno alternatyvaus veiksmo atlikimo (atlikus finansinę operaciją, sandorį ir pan.) siekiant legalizuoti pinigus, jų dalį ar turtą.
17.8.1. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad BK 216 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia, kuri apima ne tik suvokimą, kad minėtos finansinės operacijos ir sandoriai atliekami su nusikalstamu būdu įgytu turtu ar pinigais, taip pat norą taip veikti, bet ir siekį nuslėpti tikrąją tų pinigų ir kitokio turto kilmę arba juos įteisinti. Toks siekis atskleidžia šios nusikalstamos veikos esmę ir leidžia ją atskirti nuo kitų panašių nusikalstamų veikų. Be to, kaltininkas, atlikdamas minėtus alternatyvius veiksmus, suvokia daromos veikos pavojingą pobūdį, žino, kad tie pinigai, jų dalis ar turtas gauti nusikalstamu būdu, ir siekia taip veikti. Šios nusikalstamos veikos sudėties būtinas subjektyvusis požymis yra ir tikslas, t. y. siekis nuslėpti ar įteisinti savo ar kito asmens nusikalstamu būdu įgytus pinigus ar turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-330/2011; Nr. 2K-7-96/2012; Nr. 2K-251/2014; Nr. 2K-384-648/2016 ir kt.). Svarbu pažymėti ir tai, kad vien tik formalus nustatymas, jog buvo atliktas, pavyzdžiui, vienas ar kitas sandoris su nusikalstamu būdu gautu turtu, nesuteikia pagrindo kvalifikuoti veiką pagal BK 216 straipsnį, nenustačius ir byloje nesant įrodytiems visiems būtiniesiems šios nusikalstamos veikos sudėties požymiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-251/2014).
17.9. Prokuroras apeliaciniame skunde grįsdamas D. Š. ir V. R. kaltę nurodo, kad apgaulės būdu įgydami O. T., UAB „E“ bei T. R. banko sąskaitose esančias lėšas už 8 109,36 Eur (28 000 Lt), iš kurių 7 495,37 Eur (25 880 Lt) išgrynino, o vėliau dalį šių pinigų įnešė į UAB „B“ sąskaitą, kurioje buvo konvertuoti į JAV dolerius ir pervesti į elektroninę piniginę, akivaizdžiai, šiais veiksmais siekė nuslėpti tikrąją šių pinigų kilmę bei tokiu būdu juos įteisinti (legalizuoti).
17.9.1. Remiantis pagal nagrinėjamos bylos nustatytas aplinkybes matyti, kad D. Š. veikdamas organizuota grupe su tyrimo metu nenustatytu organizuotos grupės nariu ir į šios organizuotos grupės nusikalstamą veiką įtrauktu V. R., o taip pat S. R. (R.), nepriklausiančia šiai organizuotai grupei, apgaulės būdu, neteisėtai iniciavus ir atlikus finansines operacijas, t. y. iš O. T. banko sąskaitos atlikus 1 158,48 Eur (4 000 Lt), iš UAB „E“ banko sąskaitos atlikus 6 37,64 Eur (22 000 Lt), o iš T. R. banko sąskaitos atlikus 579,24 Eur (2 000 Lt) pavedimus į S. R. (R.) banko sąskaitą, įgijo turtinę teisę į šias pinigines lėšas, kurių bendra suma sudarė 8 109,36 Eur (28 000 Lt). Tolesnės bylos aplinkybės ir pateikti duomenys patvirtina, kad 2013 m. birželio 5 d. ir 2013 m. birželio 7 d., S. R. (R.) išgrynino 7 495,37 Eur (25 880 Lt) (1 t., b. l. 151–158, 162–164), kuriuos atidavė V. R.
17.9.2. Pažymėtina ir tai, kad pagal bylos duomenys nustatyta, kaip V. R., vykdydamas D. Š. nurodymus, šiuos nusikalstamu būdu įgytus ir išgrynintus pinigus panaudojo. 2013 m. birželio 5 d. V. R. savo vardu įnešė 1 800 Lt grynais į UAB „B“ banko sąskaitą, kurie buvo konvertuoti į 636 JAV dolerius ir pervesti į elektroninę piniginę. 2013 m. birželio 7 d. S. R. (R.) vardu buvo atliktas 9 900 Lt pavedimas į UAB „B“ banko sąskaitą, kurie buvo konvertuoti į 3 531 JAV dolerius ir pervesti į elektroninę piniginę. 2013 m. birželio 7 d. ir 2013 m. birželio 12 d. R. R. (V. R. brolio) vardu buvo įnešti 5 900 Lt ir 1 000 Lt grynais į UAB „B“ banko sąskaitą, kurie atitinkamai buvo konvertuoti į 2 104 JAV ir 359,38 JAV dolerius ir pervesti į elektroninę piniginę (3 t., b. l. 186–190; 4 t., b. l. 3–13, 18, 35). Tuo tarpu, V. R. kitus likusius grynuosius pinigus, t. y. 300 Lt perdavė V. M.; 3 600 Lt perdavė nenustatytiems tyrimo metu asmenims; 2 000 Lt išleido D. Š. mobilaus ryšio telefonų sąskaitoms papildyti, o 1 100 Lt – sau pasiliko.
17.9.3. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įnešant aukščiau nustatytas pinigų sumas į UAB „B“ banko sąskaitą, šie pinigai visada buvo pervedami į tą pačią elektroninę piniginę Nr. XXXX, kurios gavėjas „G“, bei nurodant, jog šie pinigai yra skirti už programavimo paslaugas (4 t., b. l. 34–35). Remiantis liudytojo Š. O. pirmosios instancijos teisme duotais parodymais matyti, kad liudytojas taip pat patvirtino, jog pinigai pervesti į elektroninę piniginę, akivaizdžiai buvo skirti asmenis, atlikusiems neteisėtas finansines operacijas, t. y. „programišiams“ (16 t., b. l. 90–91).
17.9.4. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš aukščiau išdėstytų ir nustatytų bylos faktinių aplinkybių matyti, kad D. Š. ir V. R. pagrindinis tikslas buvo apgaule įgytus ir išgrynintus pinigus panaudoti tiek savo reikmėms, tiek atsiskaityti su asmenims, kurie padėjo apgaule užvaldyti šiuo pinigus, o ne siekis nuslėpti tikrąją šių lėšų kilmę ar juos tokiu būdu įteisinti (legalizuoti). Tuo tarpu, kitų duomenų, kurie neabejotinai patvirtintų tiek V. R., tiek D. Š. nusikalstamą tikslą įteisinti nusikalstamu būdu įgytas pinigines lėšas, nagrinėjamoje byloje surinkta nėra. Atkreipiamas prokuroro dėmesys į tai, kad tyčinė kaltės forma, kaip ir kiekvienas inkriminuojamas nusikalstamos veikos sudėties požymis, privalo būti įrodyta ne prielaidomis, o abejonių nekeliančiais įrodymais. Be to, konkrečių nusikalstamos veikos požymių buvimą asmens veikoje teismas gali konstatuoti tik juos pagrindęs abejonių nekeliančių, patikimų, tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtų ir teisingai įvertintų įrodymų visuma.
17.10. Tuo tarpu, prokuroras apeliaciniame skunde grįsdamas I. U. kaltę tvirtina, kad 2013 m. birželio 7 d. nuo 11 val. 20 min. iki 13 val. 37 min., įvairiuose Jungtinės Karalystės miestuose atlikdamas aštuonias finansines operacijas, kurių metu išgrynino 5 423,40 GBP (Didžiosios Britanijos svarų sterlingus), apgaule užvaldytas UAB „V“ priklausančias lėšas, akivaizdžiai, šiai veiksmais apsunkino nusikalstamu būdu gautų pinigų suradimo ir konfiskavimo galimybes, todėl padarė nusikaltimą numatytą BK 216 straipsnio 1 dalyje.
17.10.1. Pažymėtina, kad duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, jog nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad I. U. 2013 m. birželio 7 d. atliko aštuonias finansines operacijas, kurių metu išgrynino dalį apgaule užvaldytas UAB „V“ priklausančias lėšas, akivaizdžiai, nepatvirtina, jog nuteistasis turėjo tikslą šias lėšas nuslėpti, siekiant tokiu būdu jas įteisinti. Akivaizdu, kad nuteistojo I. U. šie veiksmai yra siekimas sukčiavimo būdu užvaldytais pinigais disponuoti, o ne juos nuslėpti ar įteisinti. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad pagal nagrinėjamoje byloje esančius aukščiau ištirtus ir įvertinus duomenis, nepakanka pagrįsti I. U. kaltės padarius kaltinime nurodytą nusikalstamą veiką pagal BK 216 straipsnio 1 dalį, o apeliacinio skundo argumentai, šiuo atveju yra teorinės prielaidos, kuriomis grįsti kaltės negalima.
17.11. Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistųjų D. Š. ir V. R. bei I. U. veiksmuose, nėra būtinųjų BK 216 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo subjektyviųjų požymių, t. y. tiesioginės tyčios ir tikslo, todėl pirmosios instancijos teismas V. R., D. Š. bei I. U., pagrįstai išteisino pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 216 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Dėl ekstradicijos išlaidų priteisimo
18. Nuteistasis I. U. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jam priteisė apmokėti ekstradicijos išlaidas. Pažymi, kad gyvenamąją vietą yra deklaravęs Jungtinėje Karalystėje, kurioje dirbo ir nuo teisėsaugos institucijų nesislapstė. Be to, pranešimo ar šaukimo atvykti į apklausą, negavo.
18.1. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal BPK 103 straipsnio 6 punktą, proceso išlaidas sudaro ne tik šio straipsnio 1 – 5 punktuose numatytos išlaidos, bet ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Pagal BPK 105 straipsnio 1 dalį teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Teismų praktikoje nurodoma, kad valstybės patirtos išlaidos, susijusios su įtariamojo atgabenimu iš užsienio valstybės į Lietuvos Respubliką baudžiamajam persekiojimui vykdyti, paprastai pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš nuteistojo tais atvejais, kai pagal teismų nustatytas faktines aplinkybes galima konstatuoti, jog po nusikaltimo padarymo įtariamasis ėmė slapstytis, siekdamas išvengti patraukimo baudžiamojon atsakomybėn.
18.2. Remiantis bylos medžiaga matyti, kad pirmosios instancijos teismas valstybės patirtas išlaidas, susijusias su I. U. pargabenimu iš Jungtinės Karalystės, pripažino proceso išlaidomis ir iš I. U. priteisė 1 561,78 Eur, konstatuodamas, jog nuteistasis žinojo apie jo atžvilgiu pradėtą baudžiamąjį persekiojimą.
18.3. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje esančius duomenis bei atsižvelgęs į apelianto skunde nurodytas aplinkybes, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas šias išlaidas nepagrįstai pripažino proceso išlaidomis (BPK 103 straipsnio 6 punktas) ir priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, priteisė iš nuteistojo I. U. 1 561,78 Eur (BPK 105 straipsnio 1 dalis).
18.3.1. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro Rimvydo Valentukevičiaus 2013 m. birželio 25 d. nutarimais I. U. buvo pripažintas įtariamuoju ir paskelbta jo paieška (13 t., b. l. 8–10, 31–33). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartimi I. U. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas (13 t., b. l. 40–42.). Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros generalinis prokuroras D. V. 2013 m. liepos 8 d. išdavė Europos arešto orderį dėl I. U. sulaikymo ir perdavimo Lietuvos Respublikai baudžiamajam persekiojimui vykdyti (13 t., b. l. 50–54). Pagal išduotą Europos arešto orderį, I. U. buvo sulaikytas Jungtinėje Karalystėje, o 2014 m. sausio 30 d. buvo pargabentas į Lietuvos Respubliką (13 t., b. l. 1, 55, 58). Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateikė pažymą ir dokumentus apie patirtas išlaidas pargabenant I. U., nurodant, kad ekstradicijos išlaidas sudarė 1 561,78 Eur (5 392,52 Lt) (13 t., b. 1. 57–62).
18.3.2. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs aukščiau nustatytas aplinkybes konstatuoja, kad šiuo atveju, ekstradicijos išlaidos negali būti pripažintos proceso išlaidomis, nes jos atsirado ne dėl nuteistojo I. U. sąmoningų veiksmų. Bylos duomenimis nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo metu, I. U. nuolat gyveno (gyvenamoji vieta deklaruota Jungtinėje Karalystėje) ir dirbo Jungtinėje Karalystėje, o nesislapstė, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės. Skundžiamame nuosprendyje konstatuotos aplinkybės, t. y. kad kratos metu nuteistojo tėvų namuose buvo policijos pareigūnų paliktas teismo nutarties nuorašas dėl atliktos kratos, I. U. telefonu bendravo su motina, gyvenančią Lietuvoje, ar tai, jog nuteistasis ne kartą buvo atvykęs į Lietuvą, akivaizdžiai nepatvirtina, kad nuteistasis žinojo apie paskelbtą jo paiešką. Be to, nagrinėjamoje byloje nėra jokių patvirtinančių duomenų apie tai, kad I. U. būtų tinkamai informuotas apie jam paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą. Tuo tarpu, pirmosios instancijos teismo pateiktos vertinimo išvados dėl I. U. neatsakingų veiksmų, t. y. kad po nusikalstamų veiksmų padarymo neatvyko į policijos įstaigą ir nedavė parodymų, dėl ko prokuroras būtų galėjęs atšaukti Europos arešto orderio išdavimą, yra neįtikinamos ir nepakankamos, nes įtariamojo ir / ar kaltinamojo kaltę dėl konkrečios nusikalstamos veikos padarymo turi vertinti ir įrodinėti teisėsaugos pareigūnai (prokuroras), o ne pats asmuo.
18.4. Todėl Šiaulių apygardos teismo nuosprendžio dalis, kurioje valstybės patirtas išlaidas, susijusias su I. U. pargabenimu į Lietuvos Respubliką, pripažino proceso išlaidomis ir iš nuteistojo priteisė Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, naikinama.
Dėl procesinių palūkanų priteisimo ir kitų klausimų išsprendimo
19. Nuteistasis I. U. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos turtinės žalos sumos. Tuo tarpu, civilinio ieškovo AB S. bankas atstovas apeliaciniame skunde prašo pakeisti skundžiamo nuosprendžio dalį, ir iš nuteistųjų D. Š., V. R., S. R. solidariai, o iš I. U. priteistas penkių procentų dydžio metines palūkanas skaičiuoti ne nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuo patikslinto ieškinio priėmimo dienos.
19.1. Remiantis bylos medžiaga matyti, kad pirmosios instancijos teismas civilinio ieškovo AB S. bankas patikslintą civilinio ieškinio (16 t., b. l. 13–17) dalį dėl turtinės žalos priteisimo tenkino visiškai ir iš nuteistųjų D. Š., V. R. ir S. R. solidariai priteisė 7 530,12 Eur, o iš nuteistojo I. U. priteisė 20 273,40 Eur. Tuo tarpu, civilinio ieškovo AB S. bankas ieškinio reikalavimą priteisti solidariai iš nuteistųjų D. Š., V. R., S. R. ir nuteistojo I. U. penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo patikslinto ieškinio priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo tenkino iš dalies, ir priteisė penkių procentų dydžio palūkanas, skaičiuojant jas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nuteistiesiems priteisti turtinės žalos dydžiai nėra ginčijami, todėl ši skundžiamo nuosprendžio dalis neperžiūrima (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
19.2. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į nuteistojo I. U. skundo argumentus dėl priteistų penkių procentų dydžio metinių palūkanų nuo turtinės žalos dydžio, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šias procesines palūkanas priteisė tiek iš nuteistojo I. U., tiek solidariai iš nuteistųjų D. Š., V. R. ir S. R.
19.2.1. Pažymėtina, kad baudžiamajame procese civilinio ieškinio pareiškimo bei nagrinėjimo tvarka yra kitokia nei civiliniame procese. Pagal BK 109 straipsnio nuostatas, baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys gali būti reiškiamas tik dėl turtinės ir / ar neturtinės žalos atlyginimo. Turtinė žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Akivaizdu, kad baudžiamajame procese yra atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, t. y. padaryta žala turi būti priežastiniame ryšyje su nusikalstama veika. Tuo tarpu, procesinėmis palūkanomis yra kompensuojami nuostoliai, padaryti ne tiesiogiai nusikalstamais veiksmais, o nusikalstamais veiksmais padarytos žalos savalaikiu neatlyginimu. Todėl procesinės palūkanos nėra susijusius tiesioginiu priežastiniu ryšiu su nusikalstamais veiksmais padaryta žala.
19.2.2. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje nagrinėjamoje byloje, pirmosios instancijos teismo priteistos penkių procentų palūkanos civiliniam ieškovui AB S. bankas, nepatenka į padarytos turtinės žalos sampratą ir nėra susijusios priežastiniu ryšiu su nuteistųjų padarytomis nusikalstamomis veikomis. CK 6.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. Be to, palūkanos laikomos minimaliais nuostoliais dėl prievolės pažeidimo (CK 6.261 straipsnis), t. y. dėl pareigos atlyginti padarytą žalą nevykdymo nustatytu terminu, o jų paskirtis yra skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę. Akivaizdu, kad palūkanos atlieka kompensacinę funkciją ir skirtos atlyginti minimalius kreditoriaus nuostolius, kuriuos jis patiria dėl skolininko pareigos nevykdymo, praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad prievolė visu pirma turi būti (įstatymu, sutartimi, teismo sprendimu) konstatuota ir skolininkui pareikšta įvykdymui per nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-234/2010; Nr. 2K-99-648/2016 ir kt.).
19.2.3. Šiaulių apygardos teismas skundžiamu nuosprendžiu pripažino turtinės žalos padarymo faktą ir nustatė jų dydžius. Pažymėtina, kad šio nuosprendžio dalis įsiteisės apeliacinės instancijos teismo sprendimo paskelbimo dieną, t. y. 2018 m. liepos 13 d. Todėl ir pareiga vykdyti teismo nustatytą prievolę, t. y. atlyginti civiliniam ieškovui AB S. bankas nustatytą turtinę žalą, nuteistiesiems atsiras tik nuosprendžiui įsiteisėjus ir pateikus jį vykdyti. Tuo tarpu, pirmosios instancijos teismo sprendimas priteisti procesines palūkanos tiek solidariai iš nuteistųjų D. Š., V. R. ir S. R., tiek iš nuteistojo I. U. už nevykdomą prievolę atlyginti turtines žalas, laikytinas neteisėtu ir priešlaikiniu, todėl yra naikinamas.
19.2.4. Atsižvelgiant į aukščiau konstatuotas aplinkybes, teisėjų kolegija pažymi, kad civilinio ieškovo AB S. bankas atstovo apeliaciniame skunde nurodomas prašymas, procesines palūkanas skaičiuoti ne nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuo patikslinto ieškinio priėmimo dienos, akivaizdžiai, negali būti tenkinamas.
20. Skunde civilinio ieškovo AB S. bankas atstovas prašo iš nuteistųjų I. U., D. Š., V. R., S. R. priteisti proceso išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme.
20.1. Pažymėtina, kad pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje. Tačiau, sprendžiant klausimą dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti priteisimo, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-153-696/2015; Nr. 2K-177-696/2015; Nr. 2K-116-942/2016 ir kt.).
20.2. Nagrinėjamoje byloje civilinio ieškovo AB S. bankas atstovo advokato Mindaugo Zalepūgos apeliacinis skundas buvo atmestas, todėl teisėjų kolegija atstovavimo išlaidų iš nuteistųjų I. U., D. Š., V. R., S. R., nepriteisia. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apeliacinės instancijos teismui nebuvo pateikti dokumentai, kurie patvirtintų civilinio ieškovo AB S. bankas atstovo turėtas išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 3 punktais, 329 straipsnio 4 punktu,
nusprendžia:
Šiaulių apygardos teismo 2018 m. kovo 27 d. nuosprendį pakeisti:
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria I. U. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį.
I. U. pripažinti kaltu ir nuteisti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimo bausme dvejiems metams devyniems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo terminą nuo 2014 m. sausio 30 d. iki 2014 m. kovo 27 d.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 3 dalimis, 2 dalies 5 punktu (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), I. U. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigojant nuteistąjį šiuo laikotarpiu dirbti, nekeisti gyvenamosios vietos be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei jo priežiūrą vykdančios institucijos nustatyta tvarka nuotoliniu būdu bendrauti su šia institucija, ir ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius, atvykti į jo priežiūrą vykdančią instituciją ir atsiskaityti apie vykdomus įpareigojimus.
Pašalinti iš nuosprendžio aplinkybę, kad I. U. nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, padarė veikdamas organizuota grupe ir pripažinti, jog šią nusikalstamą veiką padarė veikdamas kartu su tyrimo metu nenustatytais asmenimis.
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš nuteistojo I. U. priteista 1 561,78 Eur Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ekstradicijos išlaidoms atlyginti.
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria solidariai iš nuteistųjų D. Š., V. R. ir S. R. bei iš I. U. priteista civiliniam ieškovui AB S. bankui penkių procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistų turtinių žalų sumų, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.
Šiaulių apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Pauliaus Andruškevičiaus, civilinio ieškovo AB S. bankas atstovo Mindaugo Zalepūgos apeliacinius skundus atmesti.
Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.