Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Čėsnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (skolininkės) mažosios bendrijos „APS trans“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. kovo 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditorės G. T. įmonės „Hegvita“ pareiškimą skolininkei mažajai bendrijai „APS trans“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kreditorė G. T. įmonė „Hegvita“ kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, prašydama priteisti iš skolininkės mažosios bendrijos (toliau – MB) „APS trans“ 8 797,50 Eur skolą, 316,80 Eur delspinigius, 8 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 40 Eur kitas išlaidas ir 251 Eur bylinėjimosi išlaidas (51 Eur žyminį mokestį ir 200 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą).

3. Skolininkė 2021 m. kovo 16 d. pateikė teismui prieštaravimus dėl kreditorės pareiškimo ir jo pagrindu išduoto teismo įsakymo, kuriuose prašė atnaujinti terminą prieštaravimams pateikti ir priimti skolininkės pateiktus prieštaravimus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

23. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

24. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. kovo 19 d. nutarties, kuria atmestas skolininkės prašymas atnaujinti terminą prieštaravimams dėl kreditorės pareiškimo ir jo pagrindu išduoto teismo įsakymo pateikti ir kuria atsisakyta priimti skolininkės prieštaravimus, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl įrodymų išreikalavimo

25. Skolininkė kartu su atskiruoju skundu pateikė prašymą išreikalauti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, kad skolininkės vadovė G. B. (buvusi J.) buvo prisijungusi prie MB „APS Trans“ paskyros ir elektroninės nagrinėjamos bylos kortelės, iš kurios parsisiuntė bylos medžiagą (su ja susipažino).

26. Skolininkė prašymą išreikalauti prašomus duomenis motyvuoja tuo, jog pirmosios instancijos teismas rėmėsi LITEKO duomenimis apie skolininkės prisijungimą prie EPP sistemos, kurie skolininkei nėra žinomi ir prieinami, todėl ji neturi galimybės atsikirsti į pirmosios instancijos teismo motyvus, padarytus pasiremiant minėtais duomenimis. Nurodo, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad skolininkė 2021 m. sausio 2 d. buvo prisijungusi prie EPP sistemos.

27. Pagal CPK 178 straipsnį kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. CPK 198 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad rašytiniai įrodymai gali būti pateikiami dalyvaujančių byloje asmenų arba šio kodekso nustatyta tvarka išreikalaujami teismo. Asmuo, prašantis teismą išreikalauti kokį nors rašytinį įrodymą iš dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų, turi nurodyti: 1) rašytinį įrodymą, kurio reikalaujama, 2) pagrindą, kuriuo remiantis manoma, kad šį rašytinį įrodymą turi tas asmuo, 3) aplinkybes, kurias rašytinis įrodymas gali pagrįsti (CPK 199 straipsnio 1 dalis). Asmuo, prašydamas išreikalauti konkretų įrodymą, privalo pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, kad jis siekė gauti įrodymus, tačiau dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių, įrodymų negavo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2004). Taigi pareiga rinkti įrodymus yra nustatyta proceso šalims, tuo tarpu teismas gali išreikalauti tik tuos įrodymus, kurių dėl tam tikrų priežasčių teismui negali pateikti byloje dalyvaujantys asmenys.

28. Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 6P-141-(1.1) „Dėl Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklės (toliau – Taisyklės) reglamentuoja Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų, teikiamų naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu (toliau – VEP posistemis), sąlygas ir tvarką.

29. Taisyklių 17.3 punkte numatyta, kad LITEKO valdytojas fiksuoja ir daro įrašus apie bet kokius paslaugų vartotojo paskyroje atliekamus veiksmus, įskaitant duomenis apie šių veiksmų atlikimo laiką. Šie įrašai teisės aktų nustatyta tvarka gali būti panaudoti duomenų ar nurodymų pateikimo ar gavimo elektroniniu būdu įrodymui.

30. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nacionalinės teismų administracijos įstatymo 2 straipsnio 22 punktu, Nacionalinė teismų administracija, be kita ko, sudaro ir tvarko su Nacionalinės teismų administracijos veikla susijusias duomenų bazes, organizuoja informacinių sistemų kūrimą ir diegimą teismuose, administruoja teismų informacines sistemas ir jas tobulina.

31. Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2011 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. 6P-112-(1.1) patvirtintų Lietuvos teismų informacinės sistemos nuostatų (Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 18 d. įsakymo Nr. 6P-117-(1.1) redakcijos) (toliau – Nuostatai) II skyriaus 10 punkte numatyta, kad LITEKO valdytojas ir asmens duomenų valdytojas yra Nacionalinė teismų administracija, kuri, kaip LITEKO valdytoja ir tvarkytoja, įgyvendina Nuostatų 11, 12 ir 15 punktuose numatytas funkcijas.

32. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismai yra LITEKO sistemos tvarkytojai, todėl patys nedisponuoja informacija apie visus paslaugos vartotojo esamus/buvusius prisijungimus, išskyrus vėliausiąjį, prie EPP sistemos, todėl neturi galimybės LITEKO patikrinti paslaugų vartotojo prisijungimo istorijos (Nuostatų 13.6, 13.8, 17.1.-17.5 punktai).

33. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad skolininkė MB „APS trans“ yra EPP vartotoja (jos paskyra yra aktyvi), todėl, ji, būdama paslaugos vartotoja (Taisyklių 3.6 punktas), turėjo galimybę gauti duomenis apie jos pačios EPP paskyroje atliekamus veiksmus (prisijungimus ir pan.) iš LITEKO valdytojos (Taisyklių 17.3 punktas), tačiau apeliacinės instancijos teismui nepateikė duomenų, kad būtų kreipusis į Nacionalinę teismų administraciją, prašydama suteikti prašomus duomenis, o ši būtų atsisakiusi tą padaryti. Kadangi teismas gali išreikalauti tik tuos įrodymus, kurių dėl tam tikrų priežasčių teismui negali pateikti byloje dalyvaujantys asmenys, skolininkės prašymas dėl įrodymų išreikalavimo šiuo aspektu nepagrįstas.

34. Papildomai pažymėtina ir tai, kad skolininkė yra atstovaujama profesionalaus teisininko – advokato, kuris, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 punktu, taip pat turi teisę gauti nurodyto pobūdžio informaciją, tačiau duomenų, kad skolininkė pati ar per atstovą būtų aktyviai dėjusi pastangas gauti prašomus duomenis nepateikta.

35. Visgi nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, kad būtina atskirti situacijas, kai EPP vartotojas prisijungia prie EPP sistemos apskritai (vienoje ar keliose bylose) ir kai procesiniai dokumentai konkrečioje byloje išsiunčiami skolininkei ir siekiama nustatyti, ar jie buvo skolininkei įteikti/pristatyti ir/ar su jais buvo susipažinta būtent konkrečios bylos kortelėje.

36. Nustatyta, kad MB „APS trans“ (G. J.) prie EPP sistemos buvo prisijungusi 2021 m. sausio 2 d. 14.38 val. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantis 2021 m. kovo 22 d. išrašas iš LITEKO. Tačiau pažymėtina, kad ta aplinkybė, ar apskritai buvo jungtasi prie EPP sistemos (vienoje ar keliose bylose) ir kas konkrečiai iš skolininkės paskyros prisijungė prie EPP sistemos nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšminga, kuomet tiesioginis paslaugos vartotojas bet kokiu atveju yra būtent juridinis asmuo (skolininkė MB „APS Trans“).

37. Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti patį procesinių dokumentų išsiuntimo per EPP sistemą skolininkei faktą, o šias aplinkybes, t.y. aplinkybes apie skolininkei per EPP sistemą siųstus procesinius dokumentus, jų pristatymą ir perskaitymą (susipažinimą) turi galimybę patikrinti ir pats LITEKO tvarkytojas – šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas skolininkės atskirąjį skundą (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

38. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skolininkės prašymas dėl įrodymų išreikalavimo atmestinas (CPK 199 straipsnis).

Dėl termino prieštaravimams dėl teismo įsakymo pateikti (ne)atnaujinimo

39. Skolininkė atskirajame skunde nurodo, kad yra pagrindas atnaujinti jai terminą prieštaravimams dėl kreditorės pareiškimo ir jo pagrindu išduoto teismo įsakymo pateikti ir priimti skolininkės prieštaravimus, kadangi jai procesiniai dokumentai faktiškai nebuvo įteikti. Pažymi, jog teismas neišnaudojo visų procesinių dokumentų įteikimo galimybių (elektroniniu paštu, per VĮ Registrų centras portalą, viešo paskelbimo būdu), todėl skolininkė apie jos atžvilgiu išduotą teismo įsakymą sužinojo tik antstolei pradėjus vykdyti išieškojimo veiksmus išduoto teismo įsakymo pagrindu.

40. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas toliau pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.

41. CPK XXIII skyriuje įtvirtinto supaprastinto proceso dėl teismo įsakymo išdavimo esmė – greitai ir su nedidelėmis kreditoriaus bei teismo sąnaudomis išspręsti situaciją, kai skolininkas negrąžina skolos kreditoriui ir iš esmės ginčo dėl skolos nėra. Teismas, netikrindamas kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo, išduoda kreditoriui teismo įsakymą, kuris įsiteisėja, jeigu skolininkas nepateikia prieštaravimų.

42. Procesas dėl teismo įsakymo priėmimo yra specifinis: teismo įsakymas priimamas vadovaujantis tik vienos šalies pateiktais duomenimis, neskundžiamas nei apeliacine, nei kasacine tvarka, įsiteisėja per 20 dienų terminą skolininkui nepareiškus prieštaravimų. Dėl išvardytų priežasčių šios kategorijos bylose ypač svarbu, kad skolininkas būtų tinkamai informuotas apie kreditoriaus pareiškimą ir teismo įsakymą (CPK 437, 438 straipsniai) ir turėtų realią galimybę per 20 dienų terminą pareikšti prieštaravimus. Priešingu atveju susidarytų tokia situacija, kad skolininkas atsidurtų gerokai blogesnėje procesinėje padėtyje nei kreditorius: dėl kokių nors nuo jo nepriklausančių priežasčių negavęs ar nesusipažinęs su priimtu teismo įsakymu, šiam įsiteisėjus, neturėtų realių galimybių pasinaudoti teise į gynybą – pateikti atsikirtimus į nepagrįstą pareiškimą. Įsiteisėjęs teismo įsakymas kartu yra ir vykdomasis dokumentas, kuris gali būti pateiktas vykdyti papildomai nesikreipiant dėl vykdomojo rašto išdavimo į teismą (CPK 436 straipsnio 4 dalis).

43. CPK 439 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininko prieštaravimai dėl kreditoriaus pareiškimo turi būti pateikti raštu per 20 dienų nuo pranešimo apie teismo įsakymo išdavimą įteikimo skolininkui dienos. Jeigu dėl svarbių priežasčių skolininkas prieštaravimus pareiškė pasibaigus šioje dalyje nurodytam terminui, teismas terminą prieštaravimams pateikti gali atnaujinti.

44. Byloje nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2020 m. lapkričio 18 d. išdavė teismo įsakymą, kuriuo buvo patenkinti kreditorės G. T. įmonės „Hegvita“ reikalavimai dėl 8 797,50 skolos, 316,80 Eur delspinigių, 51 Eur žyminio mokesčio, 40 Eur kitų išlaidų, 200 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą ir 8 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo iš skolininkės MB „APS trans“. Kreditorės pareiškimas, teismo įsakymas kartu su pranešimu, kuriame skolininkei išaiškinta, kad ji turi teisę per 20 dienų nuo pranešimo įteikimo įvykdyti kreditorės reikalavimus, sumokėti bylinėjimosi išlaidas ir apie tai raštu pranešti teismui arba per nurodytą 20 dienų terminą raštu pareikšti teismui prieštaravimus dėl kreditorės reikalavimų, 2020 m. lapkričio 19 d. registruota pašto siunta buvo išsiųsti kreditorės pareiškime nurodytu skolininkės registruotos buveinės adresu (duomenys neskelbtini), tačiau 2020 m. gruodžio 4 d. grąžinti į teismą su žyma „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo laiką“. Procesiniai dokumentai 2020 m. gruodžio 8 d. pakartotinai išsiųsti skolininkės registruotos buveinės adresu ir papildomai skolininkės vadovės G. B. gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau atitinkamai 2020 m. gruodžio 22 d. ir 2020 m. gruodžio 23 d. grąžinti į teismą su žymomis „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo laiką“. Procesiniai dokumentai 2020 m. gruodžio 23 d. dar kartą išsiųsti skolininkės registruotos buveinės adresu, taip pat tą pačią dieną skolininkei išsiųsti ir per EPP sistemą.

45. Pagal CPK 438 straipsnį kreditoriaus pareiškimo ir teismo įsakymo kopijos ir teismo pranešimas skolininkui įteikiami CPK 123 ir 124 straipsniuose nustatyta tvarka, išskyrus įteikimą kuratoriui ir viešo paskelbimo būdu.

46. CPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad juridiniams asmenims visi procesiniai dokumentai įteikiami Juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis.

47. CPK 123 straipsnis reglamentuoja procesinių dokumentų įteikimo tvarką. Šio straipsnio 4 dalis nustato, kad kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui; kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo. Pastaroji teisės norma nustato procesinių dokumentų įteikimą pagal įstatymą, netikrinant, ar dokumentas faktiškai buvo asmeniui įteiktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-228-313/2019).

48. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog kadangi juridinis asmuo neegzistuoja fiziškai, juridinio asmens buveinė yra itin reikšminga informacija apie jį patį, nes būtent ši informacija yra vienas iš duomenų, užtikrinančių galimybę susisiekti su juridiniu asmeniu, taip pat ir nuspėjamumą bei teisinį tikrumą teisinių santykių dalyviams. Ši informacija turi reikšmės ir užtikrinant kreditoriaus interesus. Pareiga atskleisti duomenis juridinių asmenų registrui taikoma juridiniam asmeniui (jo valdymo organams, jei įstatymuose ar steigimo dokumentuose nenurodyta kitaip). Be to, juridinis asmuo turėtų ne tik atskleisti duomenis juridinių asmenų registrui, bet ir pasirūpinti, kad jo buveinėje būtų sudarytos sąlygos priimti procesinius dokumentus ir kitą korespondenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14-1075/2018).

49. Nagrinėjamu atveju procesiniai dokumentai skolininkei antrą kartą skolininkės registruotos buveinės adresu buvo išsiųsti 2020 m. gruodžio 8 d., todėl, vadovaujantis CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka – procesinius dokumentus antrą kartą siunčiant skolininkės registruotos buveinės adresu ir laikant juos įteiktais praėjus 10 dienų nuo išsiuntimo, laikytina, kad procesiniai dokumentai skolininkei tinkamai įteikti 2020 m. gruodžio 19 d. Taigi 20 dienų terminas prieštaravimams pateikti suėjo 2021 m. sausio 8 d. (įskaitytinai).

50. Tai, kad skolininkei procesiniai dokumentai faktiškai nebuvo įteikti dėl skolininkės nurodomų argumentų dėl darbuotojų (ne)buvimo atitinkamu metu ir kt., neeliminuoja skolininkės pareigos pasirūpinti procesinių dokumentų priėmimu jos Juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu. Taigi, pirmosios instancijos teismas procesinius dokumentus įteikdamas CPK 123 straipsnio 4 dalyje proceso teisės normų nepažeidė.

51. Pažymėtina, kad nors nagrinėjamu atveju nustatyta, jog procesiniai dokumentai skolininkei buvo tinkamai įteikti CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju tiek skolininkė, tiek pirmosios instancijos teismas tinkamą procesinių dokumentų įteikimą taip pat siejo su jų įteikimu ir per EPP sistemą, apeliacinės instancijos teismas pasisako ir dėl šio įteikimo būdo.

52. Vertinant, jog procesiniai dokumentai skolininkei buvo išsiųsti 2020 m. gruodžio 23 d. per EPP, laikytina, kad jie įteikti 2020 m. gruodžio 28 d. (CPK 73 straipsnio 3 dalis, 175¹ straipsnio 10 dalis). Taigi, vadovaujantis šiuo terminu, 20 dienų terminas prieštaravimams pateikti suėjo 2021 m. sausio 17 d. (imtinai).

53. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad bylos kortelėje įvesta teismo įsakymo įsiteisėjimo data – 2021 m. sausio 14 d. Nors nagrinėjamu atveju neaišku, kokiu pagrindu nurodyta būtent ši teismo įsakymo įsiteisėjimo data, kadangi teismo įsakymo įsiteisėjimo data pagal procesinių dokumentų išsiuntimo skolininkei datas – tiek pagal 2020 m. gruodžio 8 d. (procesiniai dokumentai išsiųsti antrą kartą registruotos buveinės adresu), tiek pagal 2020 m. gruodžio 23 d. (procesiniai dokumentai išsiųsti trečią kartą registruotos buveinės adresu), tiek pagal 2020 m. gruodžio 23 d. (procesiniai dokumentai išsiųsti per EPP sistemą), būtų kita, tačiau šios aplinkybės, atsižvelgiant į tai, kad skolininkė prieštaravimus pateikė 2021 m. kovo 16 d., t.y. bet kokiu atveju praleidusi CPK 430 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą prieštaravimams pateikti, nagrinėjamu atveju netrukdo išnagrinėti skolininkės pateiktą atskirąjį skundą.

54. Skolininkė neginčija, kad prieštaravimus pateikė praleidusi terminą, tačiau nurodė, kad terminas prieštaravimams pateikti praleistas dėl to, kad procesiniai dokumentai skolininkei faktiškai nebuvo įteikti, taip pat, kad nebuvo išnaudotos visos galimybės skolininkei juos įteikti.

55. CPK 117 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas procesinius dokumentus įteikia registruotąja pašto siunta, per antstolius, pasiuntinių paslaugų teikėjus, kitais CPK nurodytais būdais. CPK 175¹ straipsnyje numatyta galimybė teismo procese naudoti informacines ir elektroninių ryšių technologijas. Pagal CPK 175¹ straipsnio 9 dalį advokatams, advokatų padėjėjams, antstoliams, antstolių padėjėjams, notarams, valstybės ir savivaldybių įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, finansų įstaigoms, draudimo įmonėms ir audito įmonėms, teismo ekspertams, nemokumo administratoriams teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis. Be to, elektroninių ryšių priemonėmis dokumentai įteikiami asmenims, kuriems teisės aktuose ar su teismų informacinės sistemos valdytoju sudarytoje sutartyje nustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Kitiems asmenims teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu jie CPK nustatyta tvarka pageidavo procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis ir yra nurodę reikalingus kontaktinius duomenis. Procesinių dokumentų įteikimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras.

56. Kaip jau buvo minėta nutarties 28 punkte, naudojimosi EPP sistema sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklės, patvirtintos Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 6P-141-(1.1) „Dėl Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių patvirtinimo“.

57. Paslaugų gavėjas (šiuo atveju EPP sistema besinaudojantis asmuo – skolininkė) aktyvuodamas paskyrą (pirmą kartą prisijungia prie EPP sistemos ir autentifikuojasi minėtų taisyklių nustatyta tvarka), patvirtina, kad susipažino su Taisyklėmis ir sutinka laikytis jų sąlygų (šiuo sutikimu kartu laikoma, kad paslaugų gavėjas sutiko gauti procesinius dokumentus jo paskyroje) (Taisyklių 7.2 punktas). Taisyklių 34 punkte numatyta, jog tuo atveju, jei adresatas neprivalo procesinių dokumentų gauti elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau yra pateikęs galiojantį sutikimą gauti procesinius dokumentus savo paskyroje, jis privalo naudotis savo paskyra procesiniams dokumentams gauti visų bylų, kuriose jis dalyvauja, nagrinėjimo teismuose proceso metu. Ši nuostata netaikoma, jei paslaugų gavėjas konkrečioje byloje Taisyklių 35 punkte nustatyta tvarka atšaukia savo sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba Taisyklių V skyriuje nustatyta tvarka deaktyvuoja savo paskyrą.

58. Nagrinėjamu atveju iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad skolininkė MB „APS trans“ yra EPP sistemos vartotoja, todėl nesant duomenų, kad skolininkės LITEKO VEP paskyra būtų neaktyvi, ar, kad šioje byloje skolininkė būtų atšaukusi savo sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai skolininkei procesinius dokumentus siuntė per LITEKO VEP posistemį ir laikė juos įteiktais įstatymo nustatyta tvarka, t. y. kitą darbo dieną nuo jų išsiuntimo (CPK 175¹ straipsnio 10 dalis).

59. Nustačius minėtas aplinkybes, nėra pagrindo sutikti su skolininkės atskirojo skundo argumentais, kad teismas turėjo procesinius dokumentus siųsti papildomai nustatęs ir skolininkės elektroninio pašto adresą ar juolab procesinius dokumentus įteikti viešo paskelbimo būdu, kuomet CPK 438 straipsnis aiškiai numato, kad procesiniai dokumentai (kreditorės pareiškimas, teismo įsakymas ir pranešimas) negali būti įteikiami kuratoriui ir viešo paskelbimo būdu.

60. Taigi, šiuo atveju nustatyta, kad apie priimtą teismo įsakymą skolininkei buvo tinkamai pranešta, tačiau prieštaravimus dėl jo skolininkė pareiškė praleidusi įstatyme numatytą 20 dienų terminą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas atnaujinti apeliantei terminą prieštaravimams pareikšti, formaliai proceso teisės normų nepažeidė.

61. Visgi apeliacinės instancijos teismas, remdamasis kasacinio teismo praktika, pažymi, kad taikant procesinių dokumentų įteikimo instituto nuostatas bylose dėl teismo įsakymo, turi būti atsižvelgta ir į šių bylų specifiką, be kita ko, į tai, kad teismas, priimdamas įsakymą, netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo (CPK 435 straipsnio 3 dalis), o skolininkas turi teisę, gavęs teismo įsakymą, pateikti prieštaravimus, kuriuos pareiškus teismo įsakymas negali įsiteisėti (CPK 439 straipsnis). Taigi visais atvejais, net ir kai procesiniai dokumentai gali būti laikomi įteiktais skolininkui pagal įstatymą, turi būti įvertinama, ar galimybės jam prieštarauti dėl teismo įsakymo nesuteikimas ir kreditoriaus reikalavimų tenkinimas jų pagrįstumo neįvertinus ginčo teisenos tvarka nepažeidžia proporcingumo ir šalių interesų derinimo principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-520-469/2018, 25 punktas; 2019 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-228-313/2019).

62. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog tuo atveju, kai sprendimas už akių priimtas prieš šalį, kuri apie pradėtą civilinę bylą buvo informuota teisine fikcija grindžiamu įteikimo būdu, tokiai šaliai pateikus pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo praleidus CPK 287 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, ta aplinkybė, kad buvo remtasi įteikimo fikcija, laikytina svarbia priežastimi, dėl kurios turi būti atnaujinamas terminas pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti, taip užtikrinant asmens teisę į teisminę gynybą ir teisingą teismo procesą. CPK 287 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma, jog prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos, gali būti taikomas tik toms procesinėms situacijoms, kai prašymą peržiūrėti sprendimą už akių paduoda asmuo, kuris buvo faktiškai (realiai) informuotas apie teismo procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019).

63. Nors nutarties 62 punkte nurodytoje kasacinio teismo praktikoje ir šioje byloje skiriasi faktinės aplinkybės, tačiau pateikti išaiškinimai aktualūs nagrinėjamoje byloje vertinant aplinkybes, kurios laikytinos svarbiomis sprendžiant klausimą dėl prieštaravimų priėmimo ir/ar įstatymo nustatyto praleisto termino atnaujinimo, kuomet taikoma procesinių dokumentų įteikimo teisinė fikcija.

64. Pažymėtina, kad bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas klausimą dėl praleisto termino atnaujinimo, kiekvienu atveju turi atsižvelgti į jo trukmę, nustatytą konkretiems santykiams, įvertinti termino praleidimo trukmę ir nurodomas priežastis, kreipimosi į teismą operatyvumą po priežasčių, sutrukdžiusių laiku paduoti skundą, išnykimo ir kitus elgesio rūpestingumo, apdairumo aspektus, ginčo esmę, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus bei nustatyti tai, kiek termino atnaujinimas turės įtakos teisingumui ir kitų asmenų teisėms bei teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2013).

65. Byloje nustatyta, kad procesiniai dokumentai skolininkei įteikti tinkamai tiek CPK 123 straipsnio 4 dalyje, tiek CPK 175¹ straipsnio 10 dalyje nustatyta tvarka (per EPP). Visgi iš 2020 m. gruodžio 23 d. per EPP išsiųstų dokumentų kortelės matyti, kad nors procesiniai dokumentai 2020 m. gruodžio 23 d. 10:37 val. skolininkei išsiųsti, tačiau grafose „pristatymo data, laikas“ ir „perskaitymo data“ duomenų nėra. Tokiu būdu spręstina, kad skolininkė faktiškai nesusipažino su jai išsiųstų procesinių dokumentų (kreditorės pareiškimo, teismo įsakymo ir pranešimo) turiniu.

66. Viena vertus, apeliacinės instancijos teismas sutinka, jog skolininkei teikiant prieštaravimus nebuvo nurodytos svarbios priežastys ir pateikti termino praleidimą pateisinantys įrodymai. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju įteikiant teismo procesinius dokumentus buvo remtasi įteikimo fikcija ir nėra duomenų, kad skolininkei apie priimtą teismo įsakymą buvo pranešta faktiškai, spręstina, jog tai savaime yra svarbi priežastis dėl kurios turi būti atnaujinamas terminas prieštaravimams pateikti. Šiuo konkrečiu atveju nenustatyta, kad skolininkė piktnaudžiauja jai priklausančiomis proceso teisėmis ar veikia prieš greitą bylos išnagrinėjimą. Prieštaravimų dėl pareikšto teismo įsakymo pateikimas yra vienintelis būdas skolininkei išdėstyti savo poziciją dėl kreditorės reikalavimų, nes iki teismo įsakymo priėmimo skolininkei apie jai pareikštus reikalavimus nepranešama (435 straipsnio 1 dalis, 436 straipsnio 1 dalis) ir, kaip minėta, apeliacine ar kasacine tvarka teismo įsakymas neskundžiamas (CPK 436 straipsnio 7 dalis). Be to, pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo nereikalaujama pateikti jokių su įsiskolinimu susijusių įrodymų (CPK 433 straipsnio 3 dalis), pakanka nurodyti tik reiškiamą reikalavimą bei jo faktinį pagrindą (CPK 433 straipsnio 1 dalies 6 punktas), taigi teismo įsakymas atspindi tik vienos šalies (kreditorės) požiūrį. Vadinasi, neįgyvendinus teisės pareikšti prieštaravimus dėl teismo įsakymo, nuo kreditorės reikalavimų besiginančiai skolininkei apribojama galimybė pasinaudoti įstatyme įtvirtintomis procesinėmis teisėmis ginant savo teises ir teisėtus interesus teisme.

67. Nagrinėjant prašymą dėl praleisto termino procesiniam veiksmui atlikti atnaujinimo, atsižvelgtina į pasekmes, kurias turės teismo atsisakymas atnaujinti terminą byloje dalyvaujančiam asmeniui, ar nebus pažeistos ir paneigtos pagrindinės bylos šalies teisės. Įvertinus CPK įtvirtintus teismo įsakymo priėmimo bei įsiteisėjimo aspektus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nėra teisinga, kai teisė į išieškojimą įgyjama, teismui nepatikrinus skolos susidarymo dokumentų, ir nesuteikus skolininkei realios galimybės pateikti prieštaravimų dėl teismo įsakymo išdavimo. Atsižvelgiant į teismo įsakymo specifiškumą bei siekiant pašalinti abejones dėl priimto teismo įsakymo pagrįstumo, skolininkei turi būti sudaryta galimybė pateikti prieštaravimus, nes tai yra vienintelis būdas jai išdėstyti savo poziciją dėl kreditorės reikalavimų. Šiuo atveju prioritetas turi būti teikiamas teisingam bylos išnagrinėjimui iš esmės. Apeliacinės instancijos teismas laiko, jog nustatytos aplinkybės yra pakankamos atnaujinti terminą prieštaravimams dėl kreditorės pareiškimo pateikti, nes tik taip bus garantuota skolininkės teisė būti išklausytai teisme.

Dėl procesinės bylos baigties

68. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, privalėjo atsižvelgti į aplinkybę, jog faktiškai apie vykusį sumarinį procesą skolininkei nebuvo žinoma, vadovautis ir bendraisiais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, įvertinti, kad galimybės skolininkei prieštarauti dėl teismo įsakymo nesuteikimas ir kreditorės reikalavimų tenkinimas jų pagrįstumo neįvertinus ginčo teisenos tvarka pažeidžia proporcingumo ir šalių interesų derinimo principus.

69. Esant šioms aplinkybėms, skolininkės atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – atnaujinamas terminas skolininkės prieštaravimams dėl teismo įsakymo pateikti, o šių prieštaravimų priėmimo klausimas perduodamas spręsti pirmosios instancijos teismui CPK nustatyta tvarka (CPK 78 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).

70. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

skolininkės mažosios bendrijos „APS trans“ atskirąjį skundą patenkinti.

Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. kovo 19 d. nutartį.

Atnaujinti terminą skolininkės mažosios bendrijos „APS trans“ prieštaravimams dėl teismo įsakymo paduoti ir prieštaravimų priėmimo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.