- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-07-05
- Bylos Nr.
- 2S-1331-153/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-03579-2012-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Galina Blaževič
- Pareiškėjas
- S. K.
- Suinteresuotas asmuo
- A. K., J. K.
Procesinio dokumento kategorija 103.4; 122.1; 122.3; 122.5; 128.2.
NUTARTIS
2012 m. liepos 5 d.
Kauno apygardos teismo teisėja Galina Blaževič apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. K. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutarties, kuria pareiškėjo S. K. pareiškimas ir patikslintas pareiškimas laikyti nepaduotais ir kartu su priedais grąžinti pareiškėjui, suinteresuotieji asmenys A. K., J. K.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas pareiškimu paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu prašė Kauno miesto apylinkės teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. G., miręs 2011-06-09, yra pareiškėjo brolis. Kauno miesto apylinkės teismas 2012-03-26 nutartimi nustatė, kad pareiškimas neatitinka CPK 111 str., 443 str., 447 str. reikalavimų, todėl paskyrė pareiškėjui septynių dienų terminą pareiškimo trūkumams pašalinti ir įpareigojo pareiškėją nurodyti visus su tuo juridinę reikšmę turinčiu faktu susijusius suinteresuotus asmenis, ne tik esančius gyvus J. G., S. s., ir K. M. vaikus, bet ir mirusiųjų M. K. – P. ir J. K. teisių perėmėjus (jei jų yra) bei visus esančius gyvus J. G., S. s., ir Katarinos (Katrės) G. vaikus, o jei jie mirę – jų teisių perėmėjus, pateikti jų giminystės ryšį ir mirties faktus patvirtinančius įrodymus, patikslinti aplinkybę, ar G. J. nėra supainiotas su G. J..
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2012-04-11 nutartimi pareiškėjo pareiškimą ir patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo laikė nepaduotais ir kartu su priedais grąžino pareiškėjui, remdamasis CPK 115 str. 3 d. Teismas nustatė, kad patikslintame pareiškime pareiškėjas suinteresuotaisiais asmenimis nurodė tik savo brolius (J. G., S. s., ir K. M. vaikus) A. K., J. K.. Pateikė A. K. gimimo liudijimą. Nurodė, jog mirusiojo J. G. vaikaitė (mirusiojo J. G. sūnaus V. G. dukra) A. B. buvo įvaikinta, todėl ji nelaikytina J. G. įpėdine, tačiau jokie šias aplinkybes (A. B. įvaikinimo) patvirtinantys įrodymai teismui nepateikti. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nepašalino kitų 2012-03-26 nutartyje nurodytų pareiškimo trūkumų – nepateikė J. K. mirties liudijimo; suinteresuotais asmenimis neįtraukė mirusiųjų M. K. – P. ir J. K. teisių perėmėjų (jei jų yra) bei visi esančių gyvų J. G., S. s., ir K. (K.) G. vaikų, o jei jie mirę – jų teisių perėmėjų, pateikiant jų giminystės ryšį ir mirties faktus patvirtinančius įrodymus. Teismas sprendė, kad pareiškėjas pašalino tik dalį nurodytų pareiškimo trūkumų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012-04-11 nutartį ir klausimą dėl pareiškėjo patikslinto pareiškimo priėmimo perduoti nagrinėti iš naujo Kauno miesto apylinkės teismui. Apeliantas nurodė tokius motyvus:
1. Ieškinio priėmimo stadijoje teismas turėjo nustatyti tik procesinio pobūdžio faktus, t.y. patikrinti ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą ir ar šią teisę įgyvendina tinkamai, patikrinti, ar pareiškimas atitinka formos ir turinio reikalavimus;
2. Pareiškimo priėmimo stadijoje teismas neturėjo spręsti dėl įrodymų faktiniam pareiškimo pagrindui įrodyti pakankamumo. Ar pakanka įrodymų, pagrindžiančių nurodytas aplinkybes, ar jų nepakanka, konstatuojama bylą išnagrinėjus iš esmės;
3. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostatomis, jog ieškinio pareiškime ieškovas turi nurodyti, bet ne įrodyti ieškinio pagrindą (Kauno apygardos teismo 2012-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-353-390/2012);
4. Patikslintame pareiškime pareiškėjas nurodė, kad yra faktų, kuriems patvirtinti jis negali gauti rašytinių įrodymų, tačiau šias aplinkybes ketina įrodinėti liudytojų parodymais, nurodė tik jam žinomus suinteresuotus asmenis. Pareiškėjas negali gauti kai kurių civilinės būklės aktų įrašų, nes civilinės būklės aktai nėra viešai skelbiami ir nėra prieinami asmenims, ypač giminystės ryšiais nesusijusiems asmenims. Ši informacija bylos nagrinėjimo eigoje gali būti gaunama liudijimo atitinkamiems įrodymams gauti pagalba. Pats pareiškėjas neturi duomenų apie kitus suinteresuotus asmenis, tačiau bylos nagrinėjimo eigoje teismas gali išspręsti teismui žinomų suinteresuotų asmenų į bylą įtraukimo klausimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl giminystės fakto nustatymo, turėdamas tikslą gauti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą. Bylos dėl giminystės juridinio fakto nustatymo nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka (CPK 444 str.). Ypatingosios teisenos bylas teismas nagrinėja pagal šio CPK taisykles, su išimtimis ir papildymais, kuriuos nustato CPK V dalis ir kiti įstatymai. Bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo mutatis mutandis taikomos bendrosios CPK taisyklės su 443 straipsnyje nustatytomis išimtimis bei ypatumais. Taip pat taikomi tie procesiniai ypatumai, kurie nustatyti CPK 444-448 straipsniuose. Pareiškimo priėmimo stadijoje teismas turi patikrinti, ar pareiškimas dėl giminystės juridinio fakto nustatymo atitinka bendruosius procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamus reikalavimus (CPK 111, 113, 114 str.) ar už pareiškimą yra sumokėtas CPK 80 str. 1 d. 5 p. nustatytas žyminis mokestis. Pareiškime turi būti nurodyta kuriam tikslui reikia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, priežastys, dėl kurių negalima gauti ar atkurti dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą, ar nurodyti įrodymai, patvirtinantys juridinę reikšmę turintį faktą, taip pat ar pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad pareiškėjas negali gauti reikiamų dokumentų arba kad negalima prarastų dokumentų atkurti (CPK 447 str.). Teismui nustačius, jog pareiškimas ar jo priedai neatitinka CPK 111, 113, 114 straipsniuose ir 447 straipsnyje nustatytų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, nustatyti trūkumai yra šalinami CPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Pareiškimo priėmimo metu teismas privalo patikrinti, ar pareiškėjo prašomas nustatyti juridinis faktas turi juridinę reikšmę pareiškėjui. Teismine tvarka nustatomi tik tokie faktai, su kuriais susietas asmens subjektinės teisės (paprastai civilinės, šeimos, darbo, socialinio aprūpinimo ir kt.) atsiradimas, pasikeitimas, pabaiga. Kai iš paduoto pareiškimo matyti, kad pareiškėjo prašomas nustatyti faktas nesukurs teisinių padarinių (asmeninių ar turtinių teisių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo), arba kai įstatymų nustatyta neteisminė šių faktų nustatymo tvarka, teismas atsisako priimti tokį pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Asmenų giminystės santykius patvirtina civilinės būklės aktų įrašai ir jų pagrindu išduodami liudijimai. Giminystės santykiai teismine tvarka gali būti nustatyti tik tuo atveju, jeigu dokumentų, patvirtinančių giminystę, nėra ir pareiškėjas negali kitokia tvarka jų gauti arba negalima atkurti prarastų dokumentų. Pareiškėjas turi pateikti įrodymus, kad pasinaudojo ne teismo tvarka gauti dokumentus, patvirtinančius atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių tokį faktą. Jeigu pareiškėjas nesilaikė įstatymų nustatytos tvarkos kreiptis į civilinės metrikacijos įstaigą, teismas atsisako priimti pareiškimą (CPK 137 str. 2 d. 3 p.).
Pirmosios instancijos teismas pareiškime suinteresuotais asmenimis mirusiųjų M. K. – P. ir J. K. teisių perėmėjų bei visų gyvų J. G., S. s., ir K. G. vaikų, o jei jie mirę – jų teisių perėmėjų nenurodymą bei jų giminystės ryšį ir mirties faktus patvirtinančių įrodymų nepateikimą laikė pareiškimo trūkumais, kurių pareiškėjui nepašalinus, ginčijama nutartimi pareiškimą laikė nepaduotu ir grąžino pareiškėjui. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas, ar ypatingąja teisena nagrinėtinoje byloje pareiškėjas turi pareigą pareiškime nurodyti visus suinteresuotuosius asmenis, susijusius su jo prašomu nustatyti juridiniu faktu, ar tik jam žinomus, ar su pareiškimu turi pareigą pateikti rašytinius įrodymus, patvirtinančius tų asmenų suinteresuotumą su byla bei kokios yra tokios pareigos nesilaikymo procesinės pasekmės.
Dalyvaujančiais ypatingos teisenos bylose asmenimis yra pareiškėjas ir suinteresuotieji asmenys. Suinteresuotu asmeniu laikytinas kiekvienas asmuo, su kurio teisėmis ir pareigomis yra susijusi nagrinėjama byla. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, jog pareiškėjas pareiškime turi nurodyti tuos suinteresuotus asmenis bei jų rekvizitus, kurie pareiškėjui yra žinomi. Teismų praktikoje ginčo teisenos bylose apie ieškovo pareigą ieškinyje nurodyti trečiuosius asmenis yra nurodyta, kad ieškovo pareiga nurodyti jam žinomus trečiuosius asmenis kildinama iš CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punkto. Ši pareiga paaiškinama būtinumu užtikrinti kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims, kai šie teiks savo procesinius dokumentus, galimybę nurodyti tokius, tuos ir taip dalyvaujančių byloje asmenų duomenis, rekvizitus, procesinę padėtį, jog jie atitiktų nurodytus ieškinyje. Minėtos pareigos nesilaikymas negali sukelti tokių padarinių, kaip įpareigojimą pašalinti ieškinio trūkumus, juo labiau, jų nepašalinus, - atsisakymą priimti ieškinį, nes teismui yra suteikta diskrecijos teisė įtraukti dalyvauti byloje trečiuosius asmenis be savarankiškų reikalavimų ex officio (CPK 47 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1042/2002, 2004 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2004, Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. rugsėjo mėn. 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-896/2009). Aukščiau paminėta teismų praktika taip pat taikytina ypatingos teisenos bylose suinteresuotų asmenų atveju, kadangi CPK 443 straipsnio 3 dalyje yra numatyta teismo teisė savo iniciatyva suinteresuotu asmeniu įtraukti į bylos nagrinėjimą bet kurį asmenį, paaiškėjus, jog nagrinėjama byla yra susijusi su atitinkamo asmens teisėmis ir pareigomis. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis aukščiau paminėtomis teismų praktikos ir įstatymo nuostatomis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo reikalauti iš pareiškėjo pareiškime nurodyti visus, įskaitant ir jam nežinomus suinteresuotus asmenis bei reikalauti jų giminystės ryšį ir mirties faktus patvirtinančių įrodymų. Pirmosios instancijos teismo 2012-03-26 nutartyje reikalavimas pareiškėjui įtraukti suinteresuotais asmenimis yra ydingas ne tik teisine, bet ir lingvistine prasme, kadangi į bylos nagrinėjimą suinteresuotieji asmenys yra įtraukiami teismo nutartimis, priimtomis jau pasibaigus pareiškimo priėmimo stadijai. Pažymėtina, kad patikslintame pareiškime pareiškėjas nurodė, jog neranda kitų giminaičių civilinės būklės įrašų, t.y. jog negali gauti reikalaujamų įrodymų. Giminystės ryšį ir mirties faktus patvirtinančių įrodymus pirmosios instancijos teismas gali surinkti ir savo iniciatyva, remdamasis CPK 179 straipsnio 2 ir 3 dalimi, kadangi ypatingosios teisenos bylose teismas turi būti aktyvus ir imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės (CPK 443 str. 8 d.), todėl šių įrodymų reikalauti iš pareiškėjo nebuvo jokio teisinio pagrindo.
Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinių dokumentų trūkumų šalinimo instituto nuostatas, dėl ko neteisingai išsprendė pareiškimo priėmimo klausimą (CPK 329 str. 1 d.), todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis dėl pareiškimo laikymo nepaduotu ir grąžinimo naikintina, perduodant tam pačiam teismui iš naujo spręsti pareiškimo priėmimo klausimą (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškėjo S. K. atskirąjį skundą tenkinti, Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.