Kauno apylinkės teismo sprendimas

2012-12-11 · Civilinė byla Nr. 2-13185-191/2012

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2012-07-05Kauno apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2012-12-11Kauno apylinkės teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-12-11
Bylos Nr.
2-13185-191/2012
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-03579-2012-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Edmundas Inokaitis
Pareiškėjas
S. K.
Suinteresuotas asmuo
A. K., J. K., K. A. Š., R. A. V., A. G., Valstybinės mokesčių inspekcijos
Advokatai
Ina Kurauskienė
Kategorijos
  • 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-13185-191/2012(Teisminio proceso Nr. 2-05-3-03579-2012-9)Procesinio sprendimo kategorija 116.4.; 128.2. (S)
KAUNO MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gruodžio 11 d.Kaunas
Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas Edmundas Inokaitis,sekretoriaujant Ramunei Gilienei,

dalyvaujant pareiškėjui S. K., jo atstovei advokatei Inai Kurauskienei, suinteresuotiems asmenims A. K., J. K., K. A. Š.,

nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims R. A. V., A. G. (apie posėdžio laiką ir vietą pranešta, gautas prašymas bylą nagrinėti nedalyvaujant), suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui (apie posėdžio laiką ir vietą pranešta, gautas prašymas bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. K., J. K., K. A. Š., R. A. V., A. G., Valstybinei mokesčių inspekcijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas S. K. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. G., a.k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjo S. K., a.k. (duomenys neskelbtini) brolis.

Pareiškėjas S. K. pareiškime nurodė, pareiškėjas ir jo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog (duomenys neskelbtini) mirė jo brolis J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Jų bendras tėvas buvo G. J., S.. J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimė G. J., S., gyvenant santuokoje su K. G. (P.), o pareiškėjas yra nesantuokinis G. J., S., ir pareiškėjo motinos K. M. sūnus. Pareiškėjo tėvui ir motinai susipažinus, iširo G. J., S., santuoka, jis pradėjo gyventi faktinėje santuokoje su pareiškėjo motina. Pareiškėjo motina K. M. (kituose dokumentuose – M.), gyvendama su G. J., S. susilaukė dar penkių vaikų, iš kurių du jau yra mirę (M. K.-P., ir J. K.). Likę gyvi yra A. K., J. K. ir pareiškėjas S. K.. Kartu augo ir pareiškėjo brolis G. J., J.. Ieškodamas duomenų apie savo šeimą, pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos centrinį valstybės archyvą ir gavo 2011-11-02 pažymą Nr. R4-1769 ir Lietuvos generalinės srities gyventojų 1942-05-27 surašymo žiniose esančio (duomenys neskelbtini) gyventojo J. G. (t.y. pareiškėjo tėvo) buto - ūkio lapo kopiją. Iš šio surašymo lapo matyti, kad J. G., gim. (duomenys neskelbtini), buvo nurodytas kaip šeimos galva, pareiškėjo motina įvardinta kaip M., žmona, gim. (duomenys neskelbtini), tačiau jos pavardės K. ir G. yra išbrauktos, turbūt dėl tos priežasties, kad pareiškėjo tėvai buvo nesusituokę. Toliau išvardytas visas sąrašas J. G. vaikų: sūnus G. A., gim. (duomenys neskelbtini), G. J., gim. (duomenys neskelbtini), G. M., gim. (duomenys neskelbtini), G. A., gim. (duomenys neskelbtini), G. J., gim. (duomenys neskelbtini), G. J., gim. (duomenys neskelbtini). G. A. ir G. J., nurodyti šiame sąraše yra J. G. ir K. P. vaikai, o M., A., J. ir J. - J. G. ir M. K. vaikai. Pareiškėjas gimė vėliau, todėl į šį sąrašą ir negalėjo būti įrašytas. Šeima gyveno (duomenys neskelbtini) maždaug iki 1960 metų. Apie 1960 m. tarp pareiškėjo tėvų įvyko konfliktas, tuomet vaikai su motina išsikraustė gyventi kitur, o į G. J., S., namus grįžo gyventi jo tikroji žmona K.. Visą kartu pragyventą laiką tėvas rūpinosi vaikais, augino, auklėjo. Netgi po tėvų išsiskyrimo, pareiškėjo santykiai su broliu J. G. buvo tikrai geri ir broliški - padėdavo vienas kitam ūkyje, dalyvavo šeimos šventėse. J. G. buvo susituokęs su A. V., gim. (duomenys neskelbtini), mirusia (duomenys neskelbtini), jie turėjo sūnų V., gimusi apie 1969 metus, mirė apie 1996 metus. Pareiškėjas tiksliai nežino kur ir kada V. G. gimė ir mirė, todėl negali pateikti teismui tai patvirtinančių dokumentų. J. G. mirties liudijimo pateikti teismui pareiškėjas negali, nes dar 1950-aisiais metais jis dingo be žinios, šeima apie jį nieko nežinojo, tik vėliau iš pažįstamų girdėjo, kad jis mirė, tačiau kur ir kada nežino. Kadangi visų vaikų G. J., S., ir M. K. susilaukė nesusituokę, tarybiniais laikais išduotuose vaikų gimimo liudijimuose buvo įrašytas tik tėvo vardas „J.“, o tėvo pavardė nenurodyta. Siekdamas surasti savo brolio G. J., gim. (duomenys neskelbtini) gimimo akto įrašą, pareiškėjas kreipėsi į visus Marijampolės, Prienų, Kauno rajono savivaldybių CMS ir Lietuvos Valstybės istorijos archyvą, tačiau J. G., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo akto įrašas buvo nerastas. Taip pat pareiškėjas nerado ir tėvo G. J., S. sūnaus, gimimo liudijimo. Vienų dokumentų duomenimis jis gimė (duomenys neskelbtini) (taip nurodyta 2011-06-29 Kauno apskrities archyvo pažymoje dėl gimimo metų Nr. (10.6)V10-2015), pagal kitus dokumentus - (duomenys neskelbtini) (Lietuvos generalinės srities gyventojų 1942-05-27 surašymo lape) arba (duomenys neskelbtini) (taip nurodyta 1979-02-05 mirties akto įraše Nr. 9). Taip pat tiksliai nežinoma ir brolio G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), gimimo data - sprendžiant pagal asmens kodą tai turėtų būti (duomenys neskelbtini), o pagal Lietuvos generalinės srities gyventojų 1942-05-27 surašymo lapą - (duomenys neskelbtini). Ieškant įvairiuose archyvuose giminystę patvirtinančių dokumentų pareiškėjui pavyko rasti tik G. A., gim. (duomenys neskelbtini), kurio tėvais nurodyti G. J. ir P., įrašą apie krikštą (duomenys neskelbtini) Romos katalikų bažnyčioje. Šeimoje seniau buvo pasakojama, kad pirmąjį G. J. sūnų A. vėliau pradėjo vadinti A., kadangi G. J. ir M. K. gimė sūnus, kuris taip pat buvo pakrikštytas A. vardu. Taip pat pareiškėjui pavyko rasti ir pirminį savo gimimo akto įrašą - Veiverių valsčiaus 1946 metų gimimo aktų knygoje įrašyta, kad (duomenys neskelbtini) Marijampolės apskrityje (duomenys neskelbtini) gimė S. G.. Taigi pareiškėjas sužinojo, kad buvo įrašytas gimimo aktų knygoje kaip S. G.. Tačiau tarybiniais laikais pareiškėjui buvo išduotas gimimo liudijimas, kuriame jis įrašytas kaip S. K.. Mano, kad taip buvo padaryta, kadangi pareiškėjo motina ir tėvas buvo nesusituokę, o tėvas gyveno santuokoje su K. G., todėl J. G. nesantuokinių vaikų gimimo liudijimuose tėvas neįrašytas. Kadangi nei tėvo G. J., S. sūnaus, nei brolio G. J., J. sūnaus, gimimo aktų rasti nepavyko, pareiškėjas kreipėsi įstatymu nustatyta tvarka į Kauno miesto civilinės metrikacijos biurą dėl jų gimimo aktų atkūrimo, tačiau atkurti gimimo aktų neteismine tvarka nepavyko. Pareiškėjas 2011-12-15 gavo Kauno miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos biuro išvadas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, kuriuose atsisakoma pareiškėjo prašymus dėl gimimo aktų atkūrimo patenkinti ir pareiškėjui pasiūlyta dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo kreiptis į apylinkės teismą. Kadangi pareiškėjo tėvas G. J., S., ir brolis G. J., J., yra mirę ir nerandami kitų giminaičių civilinės būklės aktų įrašai, pagal kuriuos mirusiųjų civilinės būklės aktų įrašus būtų galima atkurti, be to, nežinoma tiksli G. J., S., gimimo data bei vieta, pareiškėjas turi kreiptis į teismą su prašymų nustatyti giminystės santykius. Juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjo brolis prašo nustatyti tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą po G. J. mirties.

Atsiliepimas

Suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant (b.l. 146, 149). Atsiliepime nurodė, jog su pareiškimu nesutinka, nes pareiškėjas nepateikė įrodymų apie bendrą protėvį J. G., S. (b.l. 46).

Suinteresuotas asmuo R. A. V. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant (b.l. 144).

Suinteresuotas asmuo A. G. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant, nurodė, jog nei vieno iš suinteresuotų asmenų nepažįsta (b.l. 154).

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo A. K. atsiliepime nurodė (b.l. 55) ir teismo posėdžio metu paaiškino, jog su pareiškimu sutinka. J. G. yra pareiškėjo ir suinteresuoto asmens brolis, jų bendras tėvas yra J. G., S. s. Kadangi gimė tėvams nesusituokus, gimimo liudijimuose tėvas nenurodytas. Šeima gyveno (duomenys neskelbtini), tėvas vaikais rūpinosi. Vėliau su motina vaikai išsikraustė gyventi kitur, o į tėvo namus grįžo gyventi jo tikroji žmona K.. Santykiai su broliu J. G. buvo geri – padėdavo vienas ūkyje, dalyvavo šeimos šventėse.

Suinteresuotas asmuo J. K. atsiliepime nurodė (b.l. 137) ir teismo posėdžio metu paaiškino, jog su pareiškimu sutinka. Jų bendras tėvas yra J. G., S. s. Kadangi vaikai gimė tėvams nesusituokus, jų gimimo liudijimuose tėvas nenurodytas. Šeima gyveno (duomenys neskelbtini), tėvas visais vaikais rūpinosi vienodai, kol jis sveikas buvo. Vėliau su motina vaikai išsikraustė gyventi kitur, o į tėvo namus grįžo gyventi jo tikroji žmona K.. Santykiai su broliu J. G. buvo geri – padėdavo vienas ūkyje, dalyvavo šeimos šventėse.

Suinteresuotas asmuo K. A. Š. paaiškino, kad jos tėvas J. G., tačiau su kitais ji nesusijusi, ji vienas vaikas, gyveno (duomenys neskelbtini), tėvas niekur nedirbo, buvo invalidas.

Liudytojas V. A. L. parodė, kad puikiai pažįsta pareiškėją ir kitus, J. G. jų brolis, kiek žino J. yra G., o jie K., vadindavo vaikus „gervinukais“. Jie skirtingų motinų vaikai. Tėvas J. G., jei būtų gyvas, turėtų kokią penktą žmoną. Tada išvijo žmoną, kurią buvo vedęs, pakeitė į pareiškėjo motiną, jie gyveno ir sugyveno lyg tai 8 vaikus, tiksliai nežino, nes daug mirusių. Atsimena, kad J. G. su S. K. ir bendravo kaip broliai.

Liudytojas M. V. parodė, kad pažįsta visus K. ir J. G.. Jie buvo broliai, J. dabar miręs. Kodėl skiriasi pavardės, nežino, tėvas turbūt kažką padarė. M. ir J. G. kartu gyveno, pirmą žmoną buvo išvijęs. Visi vaikai jo, buvo dar M.. Buvo vieno tėvo, tik ne vienos motinos. Paskutiniu metu iki 2011 metų visi bendravo, J. visada S. broliu vadindavo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Giminystė yra kraujo ryšys tarp asmenų, kilusių vienas iš kito arba iš bendro protėvio (CK 3.130 str. 1 d.).

Asmenų giminystės faktą patvirtina specialūs dokumentai – civilinės būklės aktų įrašai ir jų pagrindu išduodami liudijimai: asmenų gimimo liudijimai, taip pat jų tėvų gimimo, santuokos liudijimai ir pan. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės normų, reglamentuojančių giminystės santykių fakto nustatymą, aiškinimo ir taikymo praktiką giminystės santykių faktas teismine tvarka gali būti nustatomas tik tada, kai asmuo neturi dokumentų, patvirtinančių jo giminystę su kitu asmeniu, ir negali šių dokumentų gauti kitokia tvarka, o siekiamas nustatyti faktas gali sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių.

Pareiškėjas gavo Kauno miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos biuro išvadas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, kuriuose atsisakoma pareiškėjo prašymus dėl gimimo aktų atkūrimo patenkinti ir pareiškėjui pasiūlyta dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo kreiptis į apylinkės teismą (b.l. 73, 74).

Siekiamas nustatyti faktas gali sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių - pareiškėjas yra ketvirtos eilės įpėdinis pagal įstatymą (CK 5.11 str. 1 d. 4 p.); šiuo metu pareiškėjas negali paveldėti brolio turto pagal įstatymą dėl to, kad šis turtas yra paliktas testamentu kitam asmeniui; iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko matyti, kad Marijampolės rajono apylinkės teisme priimtas ieškovo S. K. ieškinys (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)) atsakovei G. K. ir tretiesiems asmenims Marijampolės 6-ojo notarų biuro notarei L. R., K. R. savivaldybės notarų biuro notarei L. S., A. K. ir J. K. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu ir kt. reikalavimų. Minėta civilinė byla sustabdyta iki bus priimtas teismo sprendimas šioje byloje.

Įrodymų vertinimas civilinėje byloje yra grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė yra ta, kad teismo išvados dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo turi būti grindžiamos tokiais įrodymais, kurie nekelia abejonių dėl jų patikimumo ir leidžia teismui daryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo negu neegzistavo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2004-12-30 nutarimo Nr. 51 “Dėl Civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje” 3 p.).

Bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad jose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą (CPK 445 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas.

Lietuvos valstybės istorijos archyvo, Prienų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus, Marijampolės savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus duomenimis G. J., J. sūnaus, ir G. J., S. sūnaus, gimimo įrašų Garliavos, Pažėrų, Plutiškių, Šilavoto, Tabariškių, Zapyškio, Marijampolės, Gudelių, Igliaukos, Patilčių, Riečių, S. R. katalikų bažnyčių knygose nėra (b.l. 78, 79, 81, 82, 83, 84, 85, 86).

Byloje pateikta Visuotinio Lietuvos generalinės srities gyventojų 1942-05-27 surašymo buto - ūkio lapo Nr. 36 kopija, iš kurios matyti, kad J. G., gyvenančio (duomenys neskelbtini), ūkyje nuolat gyveno ir šeimą sudarė: M. K. (nurodytos dvi pavardės K. ir G., abi pavardės išbrauktos, nurodytas santykis su šeimynos galva - žmona), sūnus G. A., G. J., G. M., G. A., G. J. ir G. J. (b.l. 91-92). Pareiškėjas sąraše nenurodytas, kadangi gimė vėliau.

Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2012-01-26 pažymoje Nr. P5-58/P10-219 nurodyta, kad S. G. gimė (duomenys neskelbtini), nurodyti tėvai: J. G. ir M. G. K. (b.l. 88). Pareiškėjo tėvai buvo nesusituokę. 1968-12-14 pareiškėjui buvo išduotas gimimo liudijimas, kuriame jo pavardė nurodyta K., nurodyti gimimo metai - (duomenys neskelbtini), motina - M. K., tėvas – J. (b.l. 93, 94, 95). 2011-11-25 padarytas civilinės būklės akto įrašo papildymo, pakeitimo, ištaisymo įrašas, nurodant, kad pareiškėjo motina - M. K. (b.l. 90).

Teismas įvertina ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daro išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas netiesioginius įrodymus, prašomą nustatyti faktą laiko labiau tikėtiną buvus, nei jo nebuvus (CPK 185 str.).

Pareiškėjo pareiškimu, suinteresuotų asmenų atsiliepimais ir paaiškinimais, liudytojų parodymais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais - Kauno miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos biuro 2011-12-10 raštu ir 2011-12-15 išvadomis Nr. 05-27-12/2011 ir Nr. 05-27-13/2011, 2011-06-10 mirties įrašu Nr. 91, 1979-02-05 mirties akto įrašu Nr. 9, Kauno apskrities archyvo pažyma, Prienų rajono savivaldybės administracijos CMS raštais, Lietuvos valstybės Istorijos archyvo pažymomis ir raštais, Kauno rajono savivaldybės administracijos CMS raštu, Marijampolės savivaldybės administracijos CMS raštais, civilinės būklės akto įrašo papildymo, pakeitimo, ištaisymo įrašais, Lietuvos centrinio valstybės archyvo raštu ir jo priedu – buto - ūkio lapo kopija, gimimo liudijimais, Lietuvos valstybinio istorijos archyvo 1992-12-29 pažymėjimu Nr. 147-K6, mirties liudijimais, nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašais - nustatyta, kad J. G., a.k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjo S. K., a.k. (duomenys neskelbtini) brolis.

Pareiškėjas kitokia tvarka giminystės santykių faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų gauti negali. Šį juridinę reikšmę turintį faktą būtina nustatyti tam, kad pareiškėjas galėtų priimti palikimą po brolio J. G. mirties, kaip ketvirtos eilės paveldėtojas pagal įstatymą (CPK 444 str. 1 d., 8 p., 445 str.).

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas ir ištirtas bylos aplinkybes, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad J. G., a.k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjo S. K., a.k. (duomenys neskelbtini) brolis.

Pareiškimą patenkinus, iš pareiškėjo valstybei priteistina 47,92 Lt pašto išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-270 str., 444 str. 2 d. 1 p., 448 str. , teismas

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. G., a.k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjo S. K., a.k. (duomenys neskelbtini) brolis.

Faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.

Priteisti iš pareiškėjo S. K., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 47,92 Lt (keturiasdešimt septynis litus 92 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos (į.k. 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią “Swedbank” AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Edmundas Inokaitis