Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja A. Š.

dalyvaujant institucijos priėmusios skundžiamą nutarimą- Nacionalinės žemės tarnybos prie aplinkos ministerijos -atstovui D. P.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo V. A. skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie aplinkos ministerijos (toliau- ir NŽT) vyriausiosios specialistės A. V. 2023 m. rugsėjo 11 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje NZT-ANR_N-2261-2023.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmuose gautas V. A. (toliau- ir Pareiškėjas) skundas dėl NŽT vyriausiosios specialistės A. V. 2023 m. rugsėjo 11 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje NZT-ANR_N-2261-2023. Nustatyta, kad skundžiamu nutarimu Pareiškėjui paskirta nuobauda įspėjimas. Nutarime nurodoma, kad 2023 m. birželio 26 d. atlikto žemės naudojimo valstybinės kontrolės planinio patikrinimo metu išaiškėjo, kad V. A., neturėdamas valstybinės žemės patikėtinio sutikimo, savavališkai pastatytu lieptu yra užėmęs ir savavališkai naudoja 56,48 kv.m valstybinės reikšmės paviršinio vandens telkinio Paežerių ežero ir su juo besiribojančio valstybinės žemės ploto, vietoje leisto užstatyti ne didesnio kaip 30 kv m žemės ploto, esančio (duomenys neskelbtini). Aptarti Pareiškėjo veiksmai buvo kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau-ANK) 110 straipsnio 1 dalį.

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepimo dėl skundo nepateikė.

Teismo posėdžio metu Pareiškėjas palaikė savo skundą. Akcentavo, kad tiltelio statybas inicijavo ir organizavo jis, paaiškino, kad prieš pradėdamas statyti tiltelį, pasitikslinęs Potvarkyje nurodytą „medinio tiltelio“ sąvoką, pastatė metalinę į vandenį įleidžiamą ir montuojamą tiltelio laikymo konstrukciją ir medinį tiltelio paviršių. Kadangi pakrantė buvo pelkėta, iki lieptelio smėliu užpylus ir sutvarkius pakrantę įrengė akmeninę aikštelę, sujungtą su liepteliu. Vėliau po žiemos ledonešis metalinę konstrukciją pažeidė, todėl vykstant ežero tvarkymo darbams, nuleidus vandenį, metalinę lieptelio konstrukciją dar papildomai betonavo. Dar vėliau, prašant neįgaliojo vežimėliu besinaudojančiam kaimynui, panaikino jau laiko ir oro sąlygų paveiktą medinę tiltelio (liepto) dalį ir pakeitė ją taip pat akmenine, taip panaikindamas ir kaimynui trukdžiusį, nepatogų privažiuoti, lieptelio ir aikštelės paviršių aukščio skirtumą. Paskutinius liepto, kaip įvardija, remonto darbus, baigė 2012-2013 m., dėl pastatyto liepto kreipėsi į savivaldybę, į savivaldybės ekologą, į aplinkos apsaugos tarnybą, tačiau vienos institucijos nurodė, kad tai ne jų kompetencija tokio liepto darbų įteisinimas ar fiksavimas, kitos paaiškino, kad būtinumo leidimui tokio tipo darbams nereikia. Pats vertindamas, kad atliko tik liepto remonto darbus, o ne rekonstrukciją, į statybos inspekciją nesikreipė ir leidimo tokiam statiniui neprašė. Pažymi, kad dar 2015-2016 m., gavo NŽT Vilkaviškio skyriaus darbuotojų įspėjimus dėl netinkamo lieptelio, tačiau tuometinei viršininkei pateikęs Potvarkį gavo žodinį patikinimą, kad dėl lieptelio statybos pažeidimo nenustatyta. Jokių kitų domenų apie patikrinimą neturi. Posėdžio metu Pareiškėjas ginčijo ir NŽT patikrinimo metu užfiksuotą Paežerių ežero kranto liniją, kuri NŽT patikrinimo metu buvo visų matavimų atskaitos taškas. Mano, kad per tiek metų kranto linija yra pakitusi, kas suponuoja netikslų jo pastatyto lieptelio ilgio ir ploto apskaičiavimą. Nurodė, kad su ežero pakrante besiribojančiame sklype negyvena, per visą laikotarpį, kai yra pastatytas tiltelis, nei jis, nei jo šeimos nariai juo nesinaudojo, tik pjaudami žolę prižiūrėjo pakrantę bei rinko vandens suneštas šiukšles. Patikino, kad lieptu šiltuoju metų laiku praktiškai kasdien naudojasi visi poilsiautojai ir žvejai. Pabrėžė, kad 2003 m. vykdant liepto statybos darbus NŽT nebuvo įsteigta.

Institucijos atstovas teismo posėdžio metu prašė skundo netenkinti. Pažymėjo, kad nutarimas priimtas teisėtai ir pagrįstai, visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus esančių įrodymų visetą, juos tinkamai įvertinus. Nurodė, kad NŽT, kaip valstybinės žemės patikėtinė, sutikimus statyti laikinuosius ir nesudėtinguosius statinius (tame tarpe ir lieptus) valstybines reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose išduoda vadovaudamasi Sutikimų statyti ir naudoti valstybinės reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose laikinuosius nesudėtinguosius statinius išdavimo taisyklėmis, patvirtintomis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-146 „Dėl Sutikimų statyti ir naudoti valstybinės reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose laikinuosius nesudėtinguosius statinius išdavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau-Taisyklės). Pažymėjo, kad statinys (lieptas) užima 56,84 kv.m valstybinės reikšmės paviršinio telkinio Paežerių ežero ir su juo besiribojančios valstybinės žemės ploto, vietoje leisto statyti ne didesnio kaip 30 kv m statinio ploto, vertina, kad Pareiškėjas tinkamai neatliko žemės savininkų ir kitų naudotojų pareigos, nurodytos Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 11 punkte, neįgijo reikalingo statybą leidžiančio dokumento, taip pastatytu lieptu savavališkai užėmė didesnį valstybinės žemės ir vandens plotą nei buvo leista. Papildomai pažymėjo, kad duomenų apie Pareiškėjo nurodomą ankstesnį 2015-2016 metais vykusį patikrinimą, nėra. Todėl prašo, netaikyti Pareiškėjo skundo dalyje dėl administracinės nuobaudos senaties taikymo. Nurodo, kad Pareiškėjas, pastatydamas šiuo metu jau vientisą statinį, daro du pažeidimus pažeisdamas leistą liepto ploto dydį esantį jau ežero akvatorijoje (vandenyje) bei be leidimo užstatydamas akmenine aikštele ežero pakrantę.

Skundas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

ANK 110 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už savavališką žemės, miško, vandens telkinių užėmimą arba naudojimą. Taigi, taikant administracinę atsakomybę pagal šį ANK straipsnį, būtina byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatyti vieną ar abu alternatyvius šio administracinio nusižengimo objektyviuosius požymius – savavališką konkretaus objekto (žemės, miško, vandens telkinio) užėmimą ir/arba savavališką tokio objekto (žemės, miško, vandens telkinio) naudojimą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad ANK 110 straipsnio prasme užėmimas gali būti suprantamas kaip užgrobimas, atitinkamos intervencijos į kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančią žemę, mišką ar vandens telkinius atlikimas, ir tokiu atveju svarbu nustatyti ne tiek, kiek kokio asmens ar asmenų pagalba atliktas pats užėmimas kaip veiksmas, bet patį užėmimo fakto buvimą ir žemės ar kito nekilnojamojo turto priskyrimą sau. Savavališku svetimos žemės užėmimu pripažinti ir atvejai, kai kaltais veiksmais atskira teritorija aptveriama tvora ir į ją nebegali patekti kiti asmenys, taip pat kai ji užstatoma statiniais.

Pažymėtina, kad skundžiamame nutarime nurodyta, kad V. A. savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punktą, kuriame numatyta, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ar kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymuose saugomų interesų ir minėto įstatymo 11 punktą, kuris numato, kad statyti statinius ir įrenginius galima tik teisės aktų nustatyta tvarka gavus reikalingus leidimus.

Teismas nustatė, kad NŽT 2023 birželio 26 d. atliko valstybinės žemės ploto, besiribojančio su S. A. nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), ir valstybinės reikšmės paviršiniu vandens telkiniu Paežerių ežeru, naudojimo patikrinimą. Patikrinimo metu paaiškėjo, kad valstybinės žemės ploto, besiribojančio Paežerių ežero, kurį patikėjimo teise valdo NŽT , dalyje yra iš akmenų sumūrytas statinys. Padaryta išvada, kad vietovėje esantis statinys neatitinka Potvarkyje leisto statyti tiltelio. Dėl nustatytų aplinkybių pradėta administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį.

Vilkaviškio rajono savivaldybės mero 2003 m. kovo 19 d. Potvarkis dėl leidimo S. A. statyti medinį tiltelį Paežerių ežero akvatorijoje, kuriame nurodyta, kad S. A. leidžiama šalia jai priklausančio žemės sklypo, esančio sodų bendrojoje(duomenys neskelbtini)Paežerių akvatorijoje pastatyti medinį tiltelį bendram poilsiautojų naudojimui. Tiltelio ilgis nuo ežero kranto turi būti ne didesnis kaip 15 metrų, o pakloto (grindų plotas ne didesnis kaip 30 kv. m. (b.l.11).

Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilkaviškio skyriaus raštas dėl žemės naudojimo valstybinės kontrolės vykdymo, kuriame nurodyta, kad 2023-06-26 11.00 val., yra planuojamas valstybinės žemės ploto naudojimo patikrinimas vietoje (b.l.2).NŽT Žemės naudojimo patikrinimo aktas su fotonuotraukomis (b.l.3-9).Nustatytų faktinių aplinkybių schema (b.l.15).

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento duomenys, kad statinio teisėtumo klausimo minėta institucija nagrinėti kompetencijos neturi.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilkaviškio skyriaus raštai dėl padaryto pažeidimo (b.l.13,22-23).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai aiškinama, kad ANK 110 straipsnio 1 dalyje prasme užėmimas gali būti suprantamas kaip užgrobimas, atitinkamos intervencijos į kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančią žemę, mišką ar vandens telkinius atlikimas, ir tokiu atveju svarbu nustatyti patį užėmimo fakto buvimą ir žemės ar kito nekilnojamojo turto priskyrimą sau (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-28-697/2023, 2AT-31-976/2023). Svarbu pažymėti tai, kad savavališku svetimos žemės užėmimu yra pripažintini ir tokie atvejai, kai kaltais veiksmais atskira teritorija aptveriama tvora ir į ją nebegali patekti kiti asmenys, taip pat kai ji užstatoma statiniais. Kvalifikuojant veiką pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį privaloma įrodyti, kad asmuo tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir (ar) naudoja valstybinę ar privačią žemę, mišką ar vandens telkinius, suprasdamas, kad ne jis, o valstybė ar kitas asmuo yra jų savininkas.

ANK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o minėto straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo nurodytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio priemones. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Jeigu bent vieno požymio nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-10-648/2019, 2AT-57-976/2020).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad subjektyvieji administracinio nusižengimo sudėties požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais, todėl kaltės turinys atskleidžiamas remiantis ne tik patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais apie jo suvokimą darant veiką, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Teismas neturi pagrindo pritarti skundo argumentams, kad šiuo atveju nenustatyta Pareiškėjo tiesioginė tyčia. Pažymėtina, kad tiek sklypo savininkei S. A., tiek jos sutuoktiniui buvo žinomos jų turimo sklypo ribos. Pareiškėjas pripažįsta, kad, nors leidimas statyti tiltelį buvo išduotas besiribojančio sklypo savininkei jo sutuoktinei S. A., tačiau ginčo statinio statytojas yra jis. Taigi statybas iniciavęs Pareiškėjas negalėjo nesuvokti, kad šiuo atveju jo statomas, jo teigimu, poilsiautojų prašomas užlipimas ant liepto bus pastatytas ne jam nuosavybės teise nepriklausančiame žemės sklype, taip pat negalėjo nesuprasti, jog kaskart rekonstruojamas lieptas, vėliau jį paverčiant vientisu statiniu su anksčiau, kaip teigia Pareiškėjas pastatytu užlipimu (aikštele), taip pat yra remontuojamas neturint tam atitinkamų leidimų (sutikimų) ir nukrypstant nuo Potvarkyje nurodytų matmenų. Vien tai, kad Pareiškėjas nurodo, jog vadinamą užlipimą jis pastatė tais pačiais metais kaip ir Potvarkiu leistą medinį lieptą, patvirtina, kad jis nesielgė pakankamai atidžiai ir rūpestingai, nesiaiškino ar gali tokį užlipimą ne jam ar jo sutuoktinei priklausančiame žemės sklype statyti. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju V. A. tyčia neteisėtai užimti žemę ir paviršinį vandens telkinį yra neabejotinai įrodyta bei pagrįsta jo paties veiksmų.

Pareiškėjas teigia, kad tiek plytelių grindinys pakrantėje, tiek lieptas, naudojant akmenis, skirti visuomeniniam naudojimui ir tokiu būdu statyti siekiant išlaikyti jų ilgaamžiškumą, tačiau negali būti suprantamas kaip žemės užėmimas ar naudojimas ANK 110 straipsnio 1 dalies prasme. Teismas pabrėžia, kad vadovaujantis kasacinės instancijos teismo formuojama teismų praktika ANK 110 straipsnio 1 dalies taikymo kontekste, žemės užėmimu ar naudojimu pripažintini ir tokie atvejai, kai kaltais veiksmais atskira teritorija <...> užstatoma statiniais. Įvertinus tai, kad, remiantis Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ patvirtinimo“ (aktuali redakcija) 3-ios lentelės 4.1 papunkčiu, svetimame žemės sklype esanti akmenimis grįsta aikštelė priskiriamos nesudėtingų statinių kategorijai, nėra jokio pagrindo sutikti su Pareiškėjo argumentais, kad minėto statinio įsiterpimas į gretimą žemės sklypą nelaikomas žemės užėmimu ANK 110 straipsnio 1 dalies prasme.

Pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu nurodo, kad nagrinėjamu atveju aktualūs statiniai yra atskiri, tai teismo posėdžio metu patvirtino ir institucijos priėmusios nutarimą atstovas, jis įvardijo, kad Pareiškėjas padarė du pažeidimus. Lietuvos Respublikos statybos įstatymas nurodo, kad statinio rekonstravimas – statyba, kurios tikslas – perstatyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis (ilgį, plotį, aukštį ir pan.). Statinio remontas – statinio kapitalinis ar paprastasis remontas. Tiek institucijos, priėmusios nutarimą, atstovo nurodytos Taisyklių 22 punktas, tiek sutikimų statyti laikinuosius ir nesudėtinguosius statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo tvarką nustato Sutikimų statyti laikinuosius ir nesudėtinguosius statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo taisyklės, patvirtintos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2018 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. 1P-238-( 1.3 E.). Taigi statant statinius tiek valstybinės reikšmės vandens telkiniuose, tiek valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, būtina gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, išduodamą anksčiau minėtų taisyklių nustatyta tvarka. Nustatyta, kad dabartinis Pareiškėjo pastatytas liepto plotas kartu su priėjimu yra didesnis už leistą Potvarkiu. Atsižvelgus į tai, spręstina, kad Pareiškėjas pažeidė teisės aktų nuostatas, tiek be būtino statymui valstybinės žemės patikėtinio leidimo pastatydamas akmenimis grįstą liepto priėjimą, tiek be būtino sutikimo, teismo vertinimu, rekonstruodamas patį lieptą ir užimdamas didesnį vandens telkinio bei žemės plotą be savininko sutikimo.

Pareiškėjas akcentuoja, kad pats ar jo šeimos nariai lieptu per beveik 20 metų nepasinaudojo, jis skirtas tik visuomenės poreikiams tenkinti, tačiau dar kartą pabrėžtina, kad ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas padaromas alternatyviais veiksmais už savavališką žemės, miško, vandens telkinių užėmimą arba naudojimą. Taigi atsakomybei šiuo atveju kilti užtenka Pareiškėjo atliktų veiksmų užimant didesnį nei leista plotą paviršinio vandens telkinio Paežerių ežero bei apskritai neturint leidimo užimant su juo besiribojantį valstybinės žemės plotą.

Pareiškėjas ginčijo ir NŽT patikrinimo metu užfiksuotą Paežerių ežero kranto liniją, kuri NŽT patikrinimo metu buvo visų matavimų atskaitos taškas. Nustatytų faktinių aplinkybių schemoje nurodytas liepto ilgis į ežerą (b.l.15). Tačiau skundžiamame nutarime, Pareiškėjui formuluojamas kaltinimas dėl didesnio liepto ir priėjimo prie liepto aikštelės pastatymo, matuojant bendrą statinių, esančių valstybei priklausančioje žemėje ir vandens telkinyje, paviršiaus plotą. Šiuo atveju spręstina, kad ežero kranto linijos vieta, nustatant savavališkai užimtą vandens telkinio ir žemės plotą skundo nagrinėjimui neaktuali.

Skundu prašant nutraukti ikiteisminio tyrimo teiseną yra nurodoma, kad suėjusi administracinio nutarimo priėmimo senatis. Pareiškėjas nurodo, kad institucija apie ginčo statinius žinojo 2016 m., pažymi, kad ANK 39 straipsnis numato, kad administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Byloje jokių objektyvių duomenų, kad institucijai, priėmusiai skundžiamą nutarimą, būtų žinoma apie Pareiškėjo daromą pažeidimą, ar būtų buvęs būtent dėl to (savavališko žemės užėmimo) tyrimas byloje nėra, toks tyrimas būtent dėl savavališko žemės ar vandens telkinio užėmimo tokį tyrimą atlikti įgaliotoje institucijoje, kurios teisių perėmėjas yra NŽT, neužregistruotas. Pareiškėjas nurodo, kad statant ginčo statinius institucija, priėmusi nutarimą, dar neegzistavo. Tačiau teismas pažymi, kad minėtos institucijos funkcijas tuo metu atliko kitos institucijos, kurios patikėjimo teise valdė valstybinę žemę ir kurių pareigūnų veiksmai bei sprendimai visada registruojami. Pareiškėjo veiksmai dėl savavališko žemės ir vandens telkinio užėmimo, už ką atsakomybė numatyta ANK 110 straipsnyje, yra trunkamojo pobūdžio, jie tęsėsi iki šioje byloje nurodytos patikrinimo dienos , todėl, jeigu statiniai pažeidžiant nustatytą tvarką pastatyti ir daugiau kaip prieš dvejus metus, jų statymo diena negali būti atskaitos taškas sprendžiant dėl administracinio nusižengimo nuobaudos skyrimo senaties.

Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas, įvertinęs visą bylos medžiagą, išklausęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą atstovo teismo posėdžio metu duotus parodymus, konstatuoja, jog šioje administracinio nusižengimo byloje yra nustatyta pakankamai objektyvių ir neginčytinų aplinkybių, apie Pareiškėjo padarytą nusižengimą.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Pareiškėjui už nusižengimo, numatyto ANK 110 straipsnio 1 dalyje padarymą, nenustačius jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, buvo paskira sankcijoje numatyta nuobauda įspėjimas. Vertinant nurodytas administracinės nuobaudos skyrimo taisykles, daroma išvada, kad skundžiamu nutarimu paskirta nuobauda nustatyta nepažeidžiant nuobaudos skyrimo principų. Taigi teismas sprendžia, kad V. A. paskirta nuobauda nepažeidus ANK 34 straipsnio reikalavimų, nėra per griežta, ji proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui. Naikinti ar keisti skundžiamą nutarimą skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

V. A. skundo netenkinti ir Nacionalinės žemės tarnybos prie aplinkos ministerijos vyriausiosios specialistės A. V. 2023 m. rugsėjo 11 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje NZT-ANR_N-2261-2023 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo nutarties kopijos išdavimo ar išsiuntimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.