Alytaus apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovėms R. O., A. U.,

žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. S. ieškinį atsakovui A. S., išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo santuokinio turto padalijimo, bei pagal atsakovo A. S. patikslintą priešieškinį ieškovei R. S., išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos priteisimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jiems priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys bei patikslintas priešieškinys tenkinti iš dalies.

Dėl santuokos nutraukimo ir sutuoktinių kaltės

Bylos duomenimis matyti, jog R. S. ir A. S. santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) Prienų rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 5, 43).

R. S. ir A. S. šeimoje auga du nepilnamečiai vaikai – P. S., gimęs (duomenys neskelbtini), ir M. S., gimęs (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 8, 9, 10, 44, 45).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. CK 3.60 straipsnio 2 dalis kaltę dėl santuokos iširimo apibrėžia kaip sutuoktinių pareigų pažeidimą iš esmės. Sutuoktinio pareigas numato CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniai. Tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Įstatyme įtvirtintas sutuoktinių lygiateisiškumas reiškia ne tik vienodas teises, bet ir vienodas pareigas bei atsakomybę už visą šeimą. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada, tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali priešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai privalo paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Lojalumas kartu reiškia protingą toleranciją ir pakantumą, be kurių neįmanomas šeimos gyvenimas. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). CK 3.60 straipsnio 3 dalis. numatytais atvejais kito sutuoktinio kaltę įrodinėjančiam sutuoktiniui pakanka įrodyti tik patį faktą, su kuriuo siejama sutuoktinio kaltės prezumpcija.

Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes.

Šalys viena kitos išlaikymo nereikalauja, yra darbingi, todėl išlaikymas nepriteistinas.

Dėl turto padalijimo

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, negalima teikti privilegijų tėvui ar motinai dėl lyties, rasės, kalbos, tautybės, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų (Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalis). Taikant šias nuostatas būtina atsižvelgti į tai, kad ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Teismas, priimdamas byloje sprendimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, taip pat tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko ir tėvo bei motinos, taip pat brolių ir seserų ryšį, vaiko norus ir kt. Nustatant vaiko gyvenamąją vietą, turi būti vadovaujamasi vaiko interesais, atsižvelgiant į vaiko norą. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. Vaiko interesus kiekvienoje byloje būtina individualizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009). Vienas iš kriterijų keisti vaiko gyvenamąją vietą tuo atveju, kai jis daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, – kad ta aplinka neatitinka vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008). Siekiant tinkamai užtikrinti vaiko teises į saugią aplinką, kuri sudarytų galimybes visapusiškai vystytis, atsižvelgtina į objektyvias gyvenimo sąlygas, kurias gali suteikti kiekvienas iš skyrium gyvenančių tėvų, įvertinant, kad vaiko interesai reikalauja suteikti vaikui galimybę turėti savo aplinką (tiek fizine, tiek socialine prasme), kurioje jis galėtų būti, užsiimti vaiko vystymuisi reikalingais dalykais, žaisti, būti apsaugotas nuo suaugusių kasdienių rūpesčių, problemų ir pan. Įvertindamas byloje surinktus įrodymus dėl tėvo ar motinos galimybės auklėti vaiką, teismas negali remtis vienu faktu, o turi įvertinti jų visumą vaiko interesų požiūriu ir tik tada daryti išvadą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Vertindamas vaiko išsakytą norą gyventi su tėvu ar motina, teismas turi išsiaiškinti vaiko prisirišimą prie kiekvieno iš tėvų, t. y. aplinkybes, kurios nulemia tokį vaiko apsisprendimą. Tai yra svarbi sąlyga, nes būtent prisirišimo pagrindas (natūralus ar nulemtas netinkamo vieno iš tėvų elgesio ar nuomonės) nulemia vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius. Sprendžiant apie vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, būtina išsiaiškinti, su kuriuo iš tėvų ir kiek laiko vaikas gyveno nuo gimimo, su kuriuo iš tėvų vaikas gyvena bylos nagrinėjimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008).

Teismas, įvertinęs visas bylos nagrinėjimo metu paaiškėjusias aplinkybes pažymi, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas yra rūpestingi, mylintys tėvai, turintys galimybes tiek buitiniu, tiek finansinių, tiek psichologiniu požiūriu tinkamai rūpintis savo nepilnamečiais vaikais, ir sudaryti sąlygas jiems augti, ugdyti bei vystytis. Atsižvelgiant tiek į šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus teiginius, tiek į bylos nagrinėjimo metu šalių išsakytus argumentus, tiek į institucijos, teikiančios išvadą, nustatytas aplinkybes bendraujant su vaikais akivaizdu, kad vaikus su abiem tėvais sieja stiprus ir glaudus ryšys, nors šalių vaikas P. ir nerodo noro bendrauti su motina.

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais bei teismų praktika sprendžia, kad nagrinėjamu atveju tikslinga nepilnamečių šalių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu A. S.. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad vaikai nuo gimimo gyveno ir iki sprendimo priėmimo dienai gyvena atsakovo namuose ir byloje nėra įrodymų, leidžiančių spręsti, jog gyvenamosios vietos su atsakovu nustatymas kaip nors pažeistų vaikų interesus.

Remiantis anksčiau šiame sprendime įvardinta teismų praktika, nagrinėjamu atveju reikšminga yra ir ta aplinkybė, kad šalių vaikų gyvenimo aplinka stabili. Atsakovas su vaikais gyvena jam asmenine nuosavybės teise priklausančio pusės namo dalyje, esančiame (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 53-57). Minėtoje kasacinio teismo praktikoje yra atkreiptas dėmesys į tai, kad kriterijai, lemiantys sprendimą nekeisti vaiko aplinkos, yra: laikotarpis, kurį vaikas gyvena jo poreikius patenkinančioje aplinkoje, užtikrinančioje jo teisę į būstą; būsto sąlygos; vaiko poreikių tenkinimas; bendravimo ryšių susiformavimas; susiformavęs glaudus emocinis ryšis su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas jau gyvena kartu; ryšiai su kitais šeimos nariais, kartu gyvenančiais asmenimis; kitos aplinkybės, kurių pripažinimas svarbiomis sprendžiamas kiekvienoje konkrečioje byloje. Tarptautinėje ir Lietuvos teismų praktikoje akcentuojamas ilgesnis kaip vienerių metų gyvenimo vaiko poreikius atitinkančioje aplinkoje terminas. Tokios aplinkos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008).

Pagrindinis ieškovės motyvas dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ja jos ir vaikų stiprus emocinis ryšys, kad vaikai prisirišę prie ieškovės, kad ji turi realias galimybes sudaryti vaikams tinkama sąlygas, kad vaikai nuo gimimo pažįsta jos sugyventinį K. P., nes šis daugiau kaip dešimt metų buvo atsakovo draugas.

Pasisakydamas dėl šių ieškovės argumentų, teismas pažymi, ieškovė neturi asmeninės nuosavybės teise priklausančio būsto, kad gyvenamasis namas, kuriame gyvena ieškovė su sugyventiniu K. P. priklauso netgi ne jam, o jo motinai, tačiau vien tai nėra pakankamas pagrindas nenustatyti vaikų gyvenamosios vietos su ieškove. Pažymėtina, kad byloje nenustatyta, kad ieškovės sugyventinis darytų žalą nepilnamečiams vaikams, tačiau nepilnametis šalių vaikas P. teismo posėdyje nurodė, kad tėtis (atsakovas) susipyko su K. P., ir kad jis nenori būti K. P. namuose. Atkreiptinas dėmesys, kad vaikų santykis su K. P., kuris buvo kaip atsakovo draugu ir santykis K. P., kaip vaikų motinos sugyventinio, skiriasi. Institucijos atstovė patvirtino, kad bendraudama su P. įsitikino, kad jis nori gyventi su tėvu, P. aiškiai įvardijo, kad jis pyksta ant mamos, kad jį ir brolį paliko, jam būna liūdna, kai brolis išvažiuoja pas mamą (1 t., b. l. 161). Nepilnametis P. S. raštu nurodė, jog nori gyventi su tėvu A. S. (1 t., b. l. 46) bei raštu nurodė, kad nenori važinėti pas psichologę, susitikti su mama, vaiką erzina laukti susitikimo su mama dienos (1 t., b. l. 152). Ieškovė teigė, kad sūnus P. tokius raštelius parašė įtakotas atsakovo. Tačiau 2018 m. gruodžio 6 d. teismo posėdyje apklausta liudytoja G. I., patvirtino, kad teikė konsultacijas šalims ir jų sūnui P. ir susitikimų metu P. sakė, kad jis pyksta ant motinos, kad juos paliko, bendravimo metu rodė priešiškumą mamai, sakė, kad nori gyventi su tėvu. Minėta liudytoja taip pat pažymėjo, kad P. labai bendraujantis vaikas, tačiau dėl tėvų skyrybų patyrė stresą ir tai yra normalu. Be to, 2018 m. spalio 19 d. teismo posėdžio metu tiesiogiai išklausytas nepilnametis P. S. tvirtai išsakė savo nuomonę, kad nori gyventi su tėčiu ir broliu ir, kaip minėta, nėra pagrindo išvadai, kad toks vaiko noras prieštarautų jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Duomenų, patvirtinančių ieškovės teiginius, kad atsakovas nuteikinėtų sūnų P. prieš motiną, nėra. Liudytoja A. S., atsakovo motina, 2018 m. lapkričio 7 d. teismo posėdyje patvirtino, kad jos anūkas P. nori gyventi pas atsakovą. (duomenys neskelbtini), kurioje atsakovas dirba, charakterizuojamas teigiamai bei nurodoma, kad šalių sūnus P. mokosi toje pačioje mokykloje, tėvas (atsakovas) visuomet rūpinasi sūnaus ugdymo pasiekimais, drausme (1 t., b. l. 47).

Teismas ginčą sprendžia vadovaujantis vaikų interesais, atsižvelgdamas į vaikų norą. Kaip minėta, sūnus P., viso bylos proceso metu, tvirtai išreiškė, kad nori gyventi su tėčiu. Dėl mažamečio amžiaus šalių sūnaus M. iškaustyti ir išsiaiškinti jo nuomone nepavyko. Vienas iš vaikų teisių turinio elementų turėti nuolatinę savo gyvenamąją vietą, turėti savo namų aplinką, gyventi kartu su seserimis ir broliais. Teismas neturi pagrindo keisti P. ir M. įprastinės aplinkos, atskirti brolius P. ir M., nustatant skirtingas gyvenamąsias vietas, todėl nepilnamečių vaikų P. ir M. gyvenamąją vietą nustato su tėvu A. S..

Remdamasis tuo kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo šiuo metu keisti šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos. Kita vertus, kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad teismo sprendimas dėl vaikų gyvenamosios vietos neįgyja res judicata galios. Vaikų interesų patenkinimą turi užtikrinti abu tėvai nepriklausomai nuo to, ar jie gyvena kartu su vaikais, ar skyriumi. Tėvas (motina), su kuriuo pasilieka gyventi vaikai po santuokos nutraukimo, įgyja papildomų pareigų, iš kurių svarbiausia, o neretai – sunkiausia – užtikrinti vaikų bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikai negyvena (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-555/2007). Tai reiškia, kad, pasikeitus aplinkybėms, bet kuri šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo (pakeitimo).

Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo

Nustačius nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su tėvu, nustatoma nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka su motina. Atsakovo siūloma bendravimo tvarka: ieškovė bendrauja su vaikais kas antrą savaitgalį paimdama juos kas antrą savaitgalį penktadienį 18.00 val. ir parveždama vaikus atsakovui sekmadienį iki 18.00 val. Ieškovė bendrauja su vaikais kiekvieną savaitę 1 darbo dieną nuo 14.00 val. iki 18.00 val., konkrečią dieną suderindama su atsakovu prieš 2 dienas. Mano, kad tokia ieškovės bendravimo tvarka atitinka vaikų interesus.

CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium.

Aukščiausiasis teismas yra nurodęs, kad vaiko ryšys su abiem tėvais yra svarbus, todėl valstybės institucijos, teismas, turi pareigą užtikrinti jo palaikymą ir vystymąsi. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Tačiau tai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas. Pažymėtina, kad tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą. Tokia teisės aiškinimo taisyklė grindžiama vaiko poreikiu turėti stabilią namų aplinką, kurio neatitiktų pernelyg dažnas gyvenamosios vietos kaitaliojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-99-969/2016).

Byloje tarp šalių nebuvo sutarimo dėl ieškovės bendravimo tvarkos su vaikais tvarkos, todėl atsižvelgiant, kad ir atsakovo siūloma bendravimo tvarka nėra pakankamai detali, teismas nustatys bendravimo tvarką atsižvelgiant į tai, kad ir atsakovas turėtų galimybė būti su abiems vaikais ne tik darbo, bet ir poilsio dienomis. Nustatant, bendravimo tvarką atsižvelgtina, kad abu vaikai lanko tą pačią ugdymo įstaigą, kad ieškovė ir atsakovas gyvena vienas nuo kito apie 2,5 kilometro, kad ieškovė taip pat turi galimybę vaikus pristatyti į ugdymo įstaigą bei susiderinti darbo grafiką, atsižvelgiant į nustatytą bendravimo su vaikais tvarką.

Todėl teismas atsižvelgdamas į tai, kad šalys dėl vaiko bendravimo tvarkos nesusitarė, konfliktuoja, vaikai yra mažamečiai jiems reikalingas atitinkamas dienos rėžimas, išeina už ieškinio ir priešieškinio ribų, viršija pareikštus reikalavimus (CPK 376 straipsnis) ir nustato sekančią vaikų su motina bendravimo tvarką:

1. ieškovė turi teisę bendrauti su vaikais kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą savaitgalius, paimdama juos penktadienį 18.00 val. ir pristatydama į jų gyvenamąją vietą atsakovui sekmadienį iki 18.00 val.

2. ieškovė turi teisę bendrauti su vaikais kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį nuo 14.00 val. iki 20.00 val. paimta vaikus iš ugdymo įstaigos ir pristatydama į jų gyvenamąją vietą.

3. šios tvarkos 2 punktas gali būti keičiamas šalių rašytiniu (elektronine žinute, SMS žinute) susitarimu.

4. ieškovė turi teisę bendrauti su vaikais, jų rudens, žiemos, pavasario ir vasaros atostogų metu, pusę atostogų laiko.

5. Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų šventes, Naujųjų Metų, Šv. Vėlykų šventes, vaikų gimimo dienas, poriniais metais vaikai praleidžia su tėvu, neporiniais – su motina.

6. kasmet motina turi teisę švęsti su vaikais savo gimimo dieną, motinos dieną.

7. šalys atskiru tarpusavio susitarimu, atsižvelgdamos į nepilnamečių vaikų P. ir M. norus, poreikius ir interesus, gali nustatyti ir kitokią nepilnamečių vaikų pagal laiką ir formą priimtiną bendravimo su R. S. tvarką.

Nepilnametis šalių sūnus P. S. 2018 m. spalio 19 d. teismo posėdyje patvirtino, kad su ieškove bendrauti nenori, pas jos sugyventinį būti namuose nenori ir jam pakanka su mama susitikti ir pakalbėti mokykloje. Psichologė G. I. teigė, kad P. laibai bendraujantis, tačiau dėl tėvų skyrybų patyrė stresą ir kad tai normali vaiko reakcija, kuri gali tęstis ir ilgesnį laiko tarpą, tačiau būtina išsaugoti ryšį su abiem tėvais ir tam reikalinga psichologo pagalba.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, kad šalių nepilnametis sūnus P. S. sunkiai išgyvena tėvų gyvenimą skyrium ir ieškovės išėjimą gyventi pas kitą vyrą, nenori bendrauti su motina, dėl to yra grėsmė šalių nepilnamečių vaiko interesams, todėl, siekiant atkurti motinos ir sūnaus P. ryšius yra tikslinga nustatyti pereinamąjį laikotarpį, kurio metu motina R. S. su nepilnamečiu vaiku P. S. bendrauja tarpininkaujant šeimos psichologui/psichoterapeutui pagal šio specialisto sudarytą planą, paskirtą grafiką bei jo numatytoje vietoje. Dėl galinčio teikti paslaugas specialisto šalys susitaria per 2 savaites nuo šios teismo sprendimo priėmimo dienos. Šalims nesutarus per teismo nustatytą terminą, bendravimas vyksta su Valstybinės Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos šalims nurodyto specialisto pagalba (šiuo atveju toks nurodymas šalims yra privalomas). Už specialisto mokamas paslaugas šalys apmoka savo susitarimu, jeigu šalys nesusitaria, už paslaugas specialistui apmoka lygiomis dalimis. Tokia bendravimo tvarka nustatoma pereinamam dviejų mėnesių laikotarpiui, skaičiuojat nuo galinčio teikti paslaugas specialisto pasirinkimo dienos. Pasibaigus pereinamam laikotarpiui, ieškovė R. S. su sūnum P. S. bendrauja kaip su sūnum M..

Šalims išaiškintina, kad santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms, motinos bendravimo su vaiku būdui ar sąlygoms, kurios neatitiktų vaiko interesų, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnis). Jungtinių Tautų Vaiko Teisių Konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes.

Kadangi ieškovės ieškinio reikalavimas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ja atmestas, todėl nenagrinėjimas ir reikalavimas priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikams.

Atsakovas prašė priteisti iš ieškovės nepilnamečių sūnų išlaikymui po 180,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki vaikų pilnametystės. Atsakovas nurodo, kad vaikų poreikius sudaro išlaidos maistui, aprangai, sveikatai, poilsio ir laisvalaikio organizavimui, būsto eksploatavimui, mokesčiai būreliams.

VĮ Registrų centras duomenimis ieškovė R. S. ir atsakovas A. S. registruoto nekilnojamojo turto, kuris būtų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, neturi (1 t., b. l. 12, 51).

Atsakovas turi nekilnojamojo turto. Jo vardu registruotas jam asmeninės nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas: ½ dalis 2.700 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis kitų inžinerinių statinių-kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 53-57); ½ dalis 1.600 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 58-59). Pažyma iš (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad atsakovas gauna apie 385,00 Eur per mėnesį (t.1, b.l.48). Be to nurodė, kad stengiasi papildomai užsidirbti.

Tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra viską nulemianti aplinkybė nustatant išlaikymo dydį, kadangi išlaikymas privalo užtikrinti ne tik būtinas vaikui vystytis sąlygas bet ir specialiuosius poreikius, jei tokių yra. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma, turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą.

2017-2018 mokslo metais P. S. mokėsi (duomenys neskelbtini), gavo nemokamus pietus (1 t., b. l. 17, 63). Byloje esantys duomenys įrodo, kad šalių turtinė padėtis nėra gera. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui atsiranda ir papildomų vaikų išlaidų, kurias atsakovas privalo dengti, darytina išvada, kad atsakovas nebūtų pajėgus pats teikti vaikų išlaikymui po 180,00 Eur (viso 360,00 Eur per mėnesį).

Atsižvelgiant į ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, į vaiko amžių ir poreikius bei į tai, kad, nepilnamečiai šalių vaikai neturi specialiųjų poreikių, vaikų naudai priteistinas po 150,00 Eur dydžio išlaikymas mokamas periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, tai yra nuo (duomenys neskelbtini) iki jų pilnametystės (CK 3.201 straipsnis). Likusią sumą 150,00 Eur turi teikti vaikų tėvas, o 300,00 Eur suma per mėnesį užtikrins mažamečių vaikų protingų poreikių patenkinimą. Nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoju skirtinas atsakovas (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Atsakovas patikslintam ieškinyje nurodė, kad ieškovė neteikė nepilnamečiams vaikams išlaikymo nuo (duomenys neskelbtini), kai pradėjo gyventi atskirai. O šio procesinio dokumento rezoliucinėje dalyje, prašė priteisti išlaikymą nuo (duomenys neskelbtini) t. y. kai šalys pradėjo gyventi atskirai, tačiau rezoliucinėje dalyje atsakovas nesuformulavo reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), t. y. iki ieškinio pateikimo teismui dienos. Atsižvelgiant į tai, išlaikymas nepilnamečiams vaikams iš ieškovės priteistinas nuo pradinio ieškinio pateikimo teismui dienos, t.y. nuo (duomenys neskelbtini) (CK 3.200 straipsnis)

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo.

Dėl ieškovės gautos paramos

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė nuo 2018 m sausio mėn. gavo išmokas vaikams iš Prienų rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos ir sveikatos skyriaus 90,44 Eur per mėnesį (t. 1, b. l. 15). Byloje nėra ginčo, kad ieškovė gavo šias išmokas. Byloje taip pat nustatyta, kad šalys nuo (duomenys neskelbtini) gyvena atskirai, o šalių vaikai liko gyventi su atsakovu. 2018 m birželio 20 d. nutartimi teismas išsprendė laikinąsias apsaugos priemones ir nustatė, kad šalių vaikų gyvenamąją vietą kartu su atsakovu, o su ieškove ir vaikais nustatė bendravimo tvarką.

Valstybės parama skirta išimtinai vaikų poreikiams tenkinti. Jau minėta, kad šalių vaikai nuo (duomenys neskelbtini) gyveno ir gyvena su atsakovu, su juo nustatyta ir vaikų laikinoji gyvenamoji vieta, todėl atsakovas turi teisę gauti ir išmokas skirtas vaikams, nes jam tenka pareiga prižiūrėti ir rūpintis vaikais. Nors ieškovė nurodo, kad pinigai buvo išleisti vaikų poreikiams tenkinti, tačiau tokių duomenų nepatiekė (CPK 178 straipsnis). Teismas sprendžia, kad ieškovė nepagrįstai gavo vaikams skirtas išmokas laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), todėl jas turi grąžinti atsakovui. Tačiau atsakovo prašoma suma 670,00 Eur nurodyta neteisingai, nes išmoka vaikams už 7 mėnesius sudaro 633,08 Eur. Todėl iš ieškovės priteistina atsakovui 633,08 Eur (90,44 Eur x 7 mėn.).

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Teismas atskirai nepasisako dėl kitų šalių argumentų, liudytojų parodymų, rašytinių įrodymų, laikydamas, kad jie nėra svarbūs, sprendžiant šalių ginčą.

Sprendimui išsiteisėjus, naikintinos Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2018 m. birželio 20 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Ieškovei R. S. suteikta 100 procentų valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba (1 t., b. l. 6). Atsakovas A. S., kreipdamasis į teismą, sumokėjo 116,00 Eur žyminį mokestį (1 t., b. l. 40). Pateikdamas teismui patikslintą priešieškinį papildomai sumokėjo 11,00 Eur žyminį mokestį (2 t., b. l. 38).

CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jei ieškinys patenkinamas iš dalies, šios išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškinys tenkintinas 20 procentų, patikslintas priešieškinius – 80 procentų.

Atsakovas A. S., prašydamas iš ieškovės priteisti visas jo turėtas bylinėjimosi išlaidas, teismui pateikė sąskaitas už teisines konsultacijas – Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 4) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 6), bei pinigų priėmimo kvitus serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 2 t., b. l. 5), serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 2 t., b. l. 7), kurie patvirtina, kad atsakovas už ieškinio parengimą ir atstovavimą civilinėje byloje sumokėjo iš viso 600,00 Eur. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad R. S. paskaičiuota 580,71 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (2 t., b. l. 1,50). Kadangi ieškinys tenkintinas 20 procentų, todėl iš atsakovo, priteistina 116,00 Eur valstybei už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Kadangi ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei yra atleista, tačiau ji neatleista nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovui, todėl iš ieškovės proporcingai patenkintų reikalavimų daliai atsakovo naudai priteistina 480,00 Eur advokato pagalbai apmokėti.

Iš dalies tenkinus atsakovo reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, atsakovei esant atleistai nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei, iš jos žyminio mokesčio dalis valstybei nepriteistina.

Valstybė šioje byloje patyrė 21,70 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Vertinant tai, kad iš esmės bylą laimėjo atsakovas, išlaidos už procesinių dokumentų siuntimą turėtų būti priteistinos taip pat iš ieškovės, tačiau ji nuo bylinėjimosi išlaidų, kaip jau minėta, atleista, todėl teismas šios sumos iš ieškovės nepriteisia.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, 282 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

Ieškinį bei patikslintą priešieškinį tenkinti iš dalies.

Ieškovės R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Prienų rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl ieškovės R. S. kaltės.

Nutraukus santuoką ieškovei R. S. palikti santuokinę pavardę – S., atsakovui A. S. – S..

Nustatyti nepilnamečių vaikų P. S., gimusio (duomenys neskelbtini), ir M. S., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su tėvu A. S..

Priteisti iš ieškovės R. S. sūnaus P. S., gimusio (duomenys neskelbtini), ir M. S., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur (vienas šimtas penkiasdešimt eurų) nuo (duomenys neskelbtini) iki jų pilnametystės. Paskirti vaikų išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarkyti jų tėvą A. S., priteistą išlaikymo sumą periodinėmis išmokomis indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Sprendimas išlaikymo priteisimo dalyje nukreipiamas vykdyti skubiai.

Nustatyti vaikų P. S. ir M. S. bendravimo su motina R. S. tvarką:

1. ieškovė turi teisę bendrauti su vaikais kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą savaitgalius, paimdama juos penktadienį 18.00 val. ir pristatydama į jų gyvenamąją vietą atsakovui sekmadienį iki 18.00 val.

2. ieškovė turi teisę bendrauti su vaikais kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį nuo 14.00 val. iki 20.00 val. paimdama vaikus iš ugdymo įstaigos ir pristatydama į jų gyvenamąją vietą.

3. šios tvarkos 2 punktas gali būti keičiamas šalių rašytiniu (elektronine žinute, SMS žinute) susitarimu.

4. ieškovė turi teisę bendrauti su vaikais, jų rudens, žiemos, pavasario ir vasaros atostogų metu, pusę atostogų laiko.

5. Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų šventes, Naujųjų Metų, Šv. Vėlykų šventes, vaikų gimimo dienas, poriniais metais vaikai praleidžia su tėvu, neporiniais – su motina.

6. kasmet motina turi teisę švęsti su vaikais savo gimimo dieną, motinos dieną.

7. šalys atskiru tarpusavio susitarimu, atsižvelgdamos į nepilnamečių vaikų P. ir M. norus, poreikius ir interesus, gali nustatyti ir kitokią nepilnamečių vaikų pagal laiką ir formą priimtiną bendravimo su R. S. tvarką.

Nustatyti motinos R. S. su nepilnamečiu sūnumi P. S., gimusiu (duomenys neskelbtini), pereinamojo dviejų mėnesių laikotarpį bendravimo tvarką:

1. Nustatyti pereinamąjį dviejų mėnesio laikotarpį, skaičiuojant nuo reikalingo specialisto susiradimo dienos, kurio metu R. S. su nepilnamečiu sūnumi P. S. bendrauja tarpininkaujant šeimos psichologui/psichoterapeutui pagal šio specialisto sudarytą planą, paskirtą grafiką bei jo numatytoje vietoje. Dėl galinčio teikti paslaugas specialisto šalys susitaria per 2 savaites nuo šio teismo sprendimo priėmimo dienos. Šalims nesutarus per teismo nustatytą terminą, bendravimas vyksta su Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos šalims nurodyto specialisto pagalba (šiuo atveju toks nurodymas šalims yra privalomas). Už specialisto mokamas paslaugas šalys apmoka savo susitarimu, jeigu šalys nesusitaria, už paslaugas specialistui apmoka lygiomis dalimis. A. S. įpareigotinas užtikrinti P. S. atvykimą specialisto nurodytu laiku ir vietoje.

2. Pasibaigus pereinamam laikotarpiui, R. S. su nepilnamečiu sūnumi P. S. bendrauja, taip pat kaip su sūnumi M. S..

Priteisti ieškovei R. S. nuosavybės teise transporto priemonę automobilį Nissan Primera, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 500,00 Eur vertės.

Priteisti atsakovui A. S. nuosavybės teise transporto priemonę automobilį VW Sharan, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 500,00 Eur vertės.

Priteisti iš ieškovės R. S. 100,00 Eur (vieną šimtą eurų) neturtinės žalos atsakovui A. S..

Priteisti iš ieškovės R. S. 633,08 Eur (šešis šimtus trisdešimt tris eurus, 08 ct) žalos atsakovui A. S..

Priteisti atsakovui A. S. iš ieškovės R. S. 86,00 Eur (aštuoniasdešimt šešis eurus 00 ct) žyminio mokesčio bei 480,00 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt eurų 00 ct) advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš atsakovo A. S. į valstybės biudžeto pajamas 116,00 eurų (vieną šimtą šešiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, (įmokos kodas 5630).

Sprendimui išsiteisėjus naikinti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2018 m. birželio 20 d. nutartimi pritaikytas laikinosios apsaugos priemones dėl išlaikymo teikimo ir bendravimo tvarkos.

Likusioje dalyje ieškinį bei patikslintą priešieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per sprendimą priėmusius Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.