- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-12
- Bylos Nr.
- 2A-680-324/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-00506-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Lozoraitytė, Virginija Gudynienė, Aušra Baubienė
- Ieškovas
- R. S.
- Atsakovas
- A. S.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Lozoraitytės,
dalyvaujant ieškovei R. S. ir jos atstovei advokatei R. M., atsakovui A. S. ir jo atstovei advokatei S. Ž., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. S. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4522-939/2018 pagal ieškovės R. S. ieškinį atsakovui A. S. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, santuokinio turto padalijimo bei pagal atsakovo A. S. patikslintą priešieškinį ieškovei R. S. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos priteisimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jiems priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, dalyvaujant išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė prašė nutraukti šalių santuoką, įregistruotą Prienų rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 105, dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nustatyti nepilnamečių vaikų P. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų P. S. ir M. S. išlaikymui kiekvienam po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki jų pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, priteistų sumų uzufrukto teise tvarkytoja paskirti ieškovę; po santuokos nutraukimo ieškovės asmenine nuosavybe palikti automobilį NISSAN PRIMERA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 500 Eur vertės; atsakovo asmenine nuosavybe palikti automobilį VW SHARAN, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 500 Eur vertės; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti S. pavardę, atsakovui S. pavardę; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad šalys kartu negyvena, neveda bendro ūkio nuo 2018 m. kovo 25 d. Kadangi tarp ieškovės ir vaikų yra stiprus emocinis ryšys, jie prie jos prisirišę, mano, kad vaikų gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su ieškove. Tinkamų vaikų poreikių tenkinimui per mėnesį kiekvienam vaikui būtina skirti apie 400 Eur, todėl vaikų išlaikymui iš atsakovo priteistina kiekvienam vaikui po 200 Eur. Dabartinė ieškovės finansinė padėtis leidžia jai tenkinti tik minimalius vaikų poreikius. Dėl atsakovo bendravimo su sūnumis tarp šalių ginčo nėra.
3. Atsakovas priešieškiniu prašė šalių santuoką nutraukti pripažįstant, kad ji iširo dėl ieškovės kaltės; jam iš ieškovės priteisti 1000 Eur neturtinės žalos; po santuokos nutraukimo palikti atsakovui prigimtinę pavardę „S.“, o ieškovei pagal jos pasirinkimą; nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovu; nustatyti ieškovės bendravimo ir dalyvavimo auklėjant nepilnamečius vaikus: ieškovė su jais bendrauja, kas antrą savaitgalį paimdama abu vaikus penktadienį 18 val. ir parvežant vaikus atsakovui sekmadienį iki 18 val.; ieškovė bendrauja su vaikais kiekvieną savaitę 1 darbo dieną nuo 14 val. iki 18 val., konkrečią dieną suderindama su atsakovu prieš 2 dienas; priteisti iš ieškovės nepilnamečių vaikų P. ir M. naudai išlaikymui kiekvienam po 180 Eur mėnesinių periodinių išmokų dydžio sumą, mokėtiną kiekvieną mėnesį nuo 2018 m. kovo 25 d. iki vaikų pilnametystės, lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti atsakovą; padalinti santuokoje įgytą turtą, ieškovei priteisiant transporto priemonę NISSAN PRIMERA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), 500 Eur vertės; atsakovui priteisiant transporto priemonę VW SHARAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), 500 Eur vertės; priteisti iš ieškovės 670 Eur dydžio ieškovės nepilnamečių vaikų išlaikymui gautą paramą iš Prienų rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos ir sveikatos skyriaus laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 26 d. iki 2018 m. spalio 26 d.; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
4. Nurodė, kad ieškovė nevykdė savo kaip sutuoktinės pareigų, nepuoselėjo šeimos vertybių, vaikų interesų, buvo atsakovui neištikima su jo draugu. Ieškovė daugiau kaip pusę metų palaiko nesantuokinius ir intymius ryšius su kitu vyru. Ieškovės neištikimybė yra pagrindinė šalių santuokos iširimo priežastis, jos elgesys yra netoleruotinas moralės požiūriu, daugiau nei pusę metų turėjo kitą vyrą, o 2018 m. kovo 25 d. išėjo pas jį gyventi ir gyvena iki šiol. Dėl tokių ieškovės veiksmų atsakovas patyrė dvasinius išgyvenimus, atsakovą žemina ir žeidžia, kad santuoka nutrūko dėl tokių priežasčių, jį skaudina, kad ieškovė po tiek gyvenimo metų nusprendė paminti šeimos vertybes, santuokos įžadus, vaikų interesus dėl kito vyro. Tokiu elgesiu ieškovė sužlugdė atsakovo viltis turėti darnią šeimą, ką jis laiko didele vertybe ir visuomet puoselėjo, todėl nutraukiant santuoką prašo priteisti iš ieškovės 1000 Eur neturtinės žalos. Atsakovas prašo nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su juo, kadangi jį su vaikais sieja artimas ryšys, jis įsitikinęs, kad prioritetinius vaikų interesus ir poreikius labiau atitiks gyvenimas su atsakovu, o ne su ieškove, kuri savo vaikus paliko dėl meilužio, todėl akivaizdu, kad jai vaikų interesai ir gerovė nerūpi. Atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų amžių, vaikų poreikius, rinkos kainas ir tėvų turtinę padėtį, mano, kad reali vieno vaiko išlaikymo suma per mėnesį yra 360 Eur, todėl iš ieškovės prašo priteisti po 180 Eur išlaikymą kiekvienam sūnui. Nepaisant to, jog nepilnamečiai vaikai nuo 2018 m. kovo 25 d. gyvena su atsakovu ir jis juos išlaiko, ieškovė iš Prienų rajono savivaldybės administracijos gavo valstybinę paramą vaikų išlaikymui, kiekvienam vaikui po 45 Eur per mėnesį, iš viso 90 Eur, dėl to prašo iš jos priteisti 670 Eur nepilnamečių vaikų išlaikymui gautą paramą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Alytaus apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimu ieškinį bei patikslintą priešieškinį patenkino iš dalies. Ieškovės ir atsakovo santuoką nutraukė dėl ieškovės kaltės, ieškovei paliko santuokinę pavardę S., atsakovui – S.. Nustatė nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su atsakovu. Priteisė iš ieškovės sūnų P. ir M. išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 Eur nuo 2018 m. gegužės 28 d. iki jų pilnametystės. Paskyrė vaikų išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarkyti atsakovą, priteistą išlaikymo sumą periodinėmis išmokomis indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Nustatė vaikų bendravimo su ieškove tvarką:
1. ieškovė turi teisę bendrauti su vaikais kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą savaitgalius, paimdama juos penktadienį 18.00 val. ir pristatydama į jų gyvenamąją vietą atsakovui sekmadienį iki 18.00 val.
2. ieškovė turi teisę bendrauti su vaikais kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį nuo 14.00 val. iki 20.00 val. paimdama vaikus iš ugdymo įstaigos ir pristatydama į jų gyvenamąją vietą.
3. šios tvarkos 2 punktas gali būti keičiamas šalių rašytiniu (elektronine žinute, SMS žinute) susitarimu.
4. ieškovė turi teisę bendrauti su vaikais, jų rudens, žiemos, pavasario ir vasaros atostogų metu, pusę atostogų laiko.
5. Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų šventes, Naujųjų Metų, Šv. Velykų šventes, vaikų gimimo dienas, poriniais metais vaikai praleidžia su tėvu, neporiniais – su motina.
6. kasmet motina turi teisę švęsti su vaikais savo gimimo dieną, motinos dieną.
7. šalys atskiru tarpusavio susitarimu, atsižvelgdamos į nepilnamečių vaikų P. ir M. norus, poreikius ir interesus, gali nustatyti ir kitokią nepilnamečių vaikų pagal laiką ir formą priimtiną bendravimo su ieškove tvarką.
Sprendime nurodė tokią ieškovės su nepilnamečiu sūnumi P. S. pereinamojo dviejų mėnesių laikotarpį bendravimo tvarką:
1. Nustatyti pereinamąjį dviejų mėnesio laikotarpį, skaičiuojant nuo reikalingo specialisto susiradimo dienos, kurio metu ieškovė su nepilnamečiu sūnumi P. S. bendrauja tarpininkaujant šeimos psichologui/psichoterapeutui pagal šio specialisto sudarytą planą, paskirtą grafiką bei jo numatytoje vietoje. Dėl galinčio teikti paslaugas specialisto šalys susitaria per 2 savaites nuo šio teismo sprendimo priėmimo dienos. Šalims nesutarus per teismo nustatytą terminą, bendravimas vyksta su Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos šalims nurodyto specialisto pagalba (šiuo atveju toks nurodymas šalims yra privalomas). Už specialisto mokamas paslaugas šalys apmoka savo susitarimu, jeigu šalys nesusitaria, už paslaugas specialistui apmoka lygiomis dalimis. Atsakovas įpareigotinas užtikrinti P. S. atvykimą specialisto nurodytu laiku ir vietoje.
2. Pasibaigus pereinamam laikotarpiui, ieškovė su nepilnamečiu sūnumi P. S. bendrauja taip pat, kaip su sūnumi M. S..
Priteisė ieškovei nuosavybės teise transporto priemonę automobilį Nissan Primera, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui – nuosavybės teise transporto priemonę automobilį VW Sharan, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Priteisė atsakovui iš ieškovės 100 Eur neturtinės žalos, 633,08 Eur turtinės žalos. Priteisė atsakovui iš ieškovės 86 Eur žyminio mokesčio bei 480 Eur advokato pagalbai apmokėti. Priteisė iš atsakovo valstybei 116 eurų bylinėjimosi išlaidų. Likusią ieškinio ir patikslinto priešieškinio dalį atmetė.
6. Nurodė, kad šalių bendras gyvenimas nutrūko po įvykio, kai atsakovas ieškovę su K. P. užtiko šeimos namuose lovoje, būtent po šio fakto atsakovas išvežė ieškovę pas K. P.. Padarė išvadą, kad ieškovė tam neprieštaravo, ją tokia situacija tenkino, ji nepaneigė, kad iš esmės pažeidė neturtines sutuoktinės pareigas būti atsakovui lojalia, jį mylėti, remti ir palaikyti, nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad santuoka iširo ir dėl atsakovo kaltės (jo nelojalumo, nepagarbos ieškovei). Nors ieškovė teigė, kad atsakovas nedėjo pastangų išsaugoti šeimą, tačiau bylos aplinkybės patvirtina, kad pati ieškovė neketino grįžti pas sutuoktinį ir tęsti bendrą gyvenimą, kartu auginti vaikus, t.y. nesprendė susidariusius situacijos siekdama išsaugoti šeimą ir sutvirtinti santuoką. Teismo nuomone, ieškovės paaiškinimai nepateisina jos elgesio, kuris vertintinas kaip nepagarba atsakovui. Tai leidžia daryti išvadą, kad dėl santuokos iširimo kalta ieškovė. Santuokai iširus atsakovas patyrė dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus dėl ieškovės elgesio, jo kaip sutuoktinio pareigų pažeidimo, todėl reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra pagrįstas. Kadangi atsakovas nepakankamai pagrindė įrodymais aplinkybes, susijusias su jo nurodytos žalos atlyginimo dydžiu, todėl ieškovui iš atsakovės priteisė 100 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
7. Teismas pažymėjo, kad abi šalys yra rūpestingi, mylintys tėvai, turintys galimybes tiek buitiniu, tiek finansiniu, tiek psichologiniu požiūriu tinkamai rūpintis savo nepilnamečiais vaikais ir sudaryti sąlygas jiems augti, ugdytis bei vystytis. Vaikus su abiem tėvais sieja stiprus ir glaudus ryšys, nors šalių sūnus P. ir nerodo noro bendrauti su motina. Atsižvelgęs į tai, kad vaikai nuo gimimo ir sprendimo priėmimo metu gyvena atsakovo namuose, o byloje nėra įrodymų, leidžiančių spręsti, jog gyvenamosios vietos su atsakovu nustatymas kaip nors pažeistų jų interesus, kad sūnus P. viso bylos proceso metu išreiškė norą gyventi su tėčiu, o mažamečio sūnaus M. išklausyti ir išsiaiškinti jo nuomonę nepavyko, teismas nepilnamečių vaikų P. ir M. gyvenamąją vietą nustatė su atsakovu.
8. Atsižvelgęs į tai, kad šalys dėl vaiko bendravimo tvarkos nesusitarė, konfliktuoja, viršijo pareikštus reikalavimus ir nustatė vaikų bendravimo su motina tvarką.
9. Atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, į vaiko amžių ir poreikius bei tai, kad šalių vaikai neturi specialiųjų poreikių, priteisė po 150 Eur dydžio išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2018-05-23) iki jų pilnametystės. Nurodė, kad likusią sumą 150 Eur turi teikti vaikų tėvas, o 300 Eur suma per mėnesį užtikrins mažamečių vaikų protingų poreikių patenkinimą. Nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoju paskyrė atsakovą.
10. Teismas sprendė, kad ieškovė nepagrįstai gavo vaikams skirtas išmokas laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 25 d. iki 2018 m. spalio 26 d., todėl jas turi grąžinti atsakovui. Atsakovo prašoma suma 670 Eur nurodyta neteisingai, išmoka vaikams už 7 mėnesius sudaro 633,08 Eur, todėl iš ieškovės priteisė atsakovui 633,08 Eur.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
11. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo skirti psichologinę ekspertizę P. ir M. S.; pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimą ir ieškinį patenkinti visiškai: šalių santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nustatyti nepilnamečių vaikų P. ir M. gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui kiekvienam po 200 Eur periodinių išmokų kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos iki vaikų pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, šias lėšas perduodant uzufrukto teise valdyti ieškovei; atmesti patikslinto priešieškinio reikalavimą dėl 633,08 Eur žalos bei 480 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas sutuoktinių kaltės nustatymo klausimą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, kurioje nurodyta, kad teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes. Šalių faktinis bendras santuokinis gyvenimas jau buvo nutrūkęs iki 2018 m. kovo 25 d., kuomet atsakovas išvežė ieškovę iš savo namų. Šalių tarpusavio santykiai pašlijo iš karto po antrojo sūnaus M. gimimo, t.y. nuo (duomenys neskelbtini), kuomet atsakovas pradėjo ieškovės šalintis kaip moters, išėjo miegoti į kitą kambarį, nepalaikė su ieškove intymių santykių, nerodė jai jokio dėmesio, nepadėjo prižiūrėti vaikų, su ieškove kartu neleisdavo laisvalaikio, ji nuolat būdavo viena su vaikais. Kadangi iki 2018 m. kovo 25 d. ieškovė buvo ištikima, su K. P. siejo tik abipusė simpatija, dabartinis ieškovės gyvenimas su kitu vyriškiu nelaikytinas pagrindu pripažinti jos kaltę dėl santuokos iširimo.
11.2. Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 18 punktas). Ieškovė neneigia neištikimybės fakto, tačiau jis įvyko jau po faktinio šalių santuokos iširimo, todėl, jos nuomone, abi šalys netinkamai vykdė ir iš esmės pažeidė savo santuokinių lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės paramos, visapusiško rūpinimosi visa šeima bei kitas įstatyme nustatytas pareigas. Abi šalys iki santuokos iširimo nebuvo lojalios, tolerantiškos viena kitai. Šalių santykiams įtakos labai daug darė sutuoktinio motinos kišimasis į šalių tarpusavio santykius, noras vadovauti, reguliuoti, nurodinėti. Padėtį sunkino ir tai, kad šeima gyveno sutuoktinio paveldėtuose namuose, juose ieškovė niekada nesijautė pilnaverte šeimininke, jai nuolat buvo priekaištaujama, kad nieko savo neturi ir pan., todėl jos vėlesnė neištikimybė nebuvo pagrindinė priežastis, lėmusi santuokos iširimą.
11.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą tikslinga nustatyti su atsakovu, nes jis turi savo vardu įregistruotą būstą, kuriame abu vaikai gyvena nuo gimimo, o ieškovė neturi asmeninės nuosavybės teise priklausančio būsto. Teismų praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vieno iš tėvų geresnės materialinės sąlygos, kai antrojo jos taip pat pakankamos, negali turėti lemiamos reikšmės; svarbu yra tai, kad kito iš tėvų atitinkamai materialiai remiamas vaikas galėtų deramai augti ir tobulėti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. Š. v. L. Š. , bylos Nr. 3K-3-176/2005; 2013 m. balandžio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje B. M. v. M. M., bylos Nr. 3K-3-269/2013).Teismas nenustatė esminių aplinkybių, kurios pagal savo pobūdį kuriai nors iš šalių darytų lemiamą įtaką sprendžiant ginčą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. Vaikų gyvenamojo būsto ir tinkamų gyvenimo sąlygų poreikiai gali būti patenkinami abiejų šalių. Išvadą teikiančios institucijos atstovės teigimu, būtent ieškovės dabartiniame gyvenamajame būste gyvenimo sąlygos yra geresnės už atsakovo gyvenimo sąlygas.
11.4. Teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai atsisakė skirti ieškovės prašomą teismo psichologijos ekspertizę, nors jo paskyrimui pritarė liudytoja psichologė G. I. bei išvadą teikiančios institucijos atstovė A. U.. Teismas nepagrįstai rėmėsi sūnaus P. išreikštu noru gyventi su atsakovu, nulėmusiu ir M. gyvenamosios vietos nustatymą motyvuojant tuo, kad nėra pagrindo atskirti brolius. M. yra ketveri metai, jam būtina ieškovės motiniška šiluma bei globa, jis nuolat verkia, kuomet reikia išsiskirti. Teismas nenustatė esminių neigiamų ieškovės bruožų, kurie pagal savo pobūdį darytų lemiamą įtaką sprendžiant vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ginčą. Atsakovas visiškai neskatino P. ir ieškovės bendravimo, jį ribojo, atsisakydamas vaiką atvežti pas psichologę motyvuojant tuo, kad vaikas pats to nenori, tokiu būdu trukdė ieškovės ir P. santykių atkūrimui, iš esmės skatino nesaugaus prieraišumo formavimąsi, dėl to gali formuotis neadekvatūs santykiai ir su kitais žmonėmis.
11.5. Nors sūnus P. išreiškė norą gyventi su atsakovu, iš bylos duomenų negalima nustatyti ir identifikuoti, su kuriuo iš tėvų P. sieja artimesni ir stipresni tarpusavio santykiai ir prie kurio iš jų jis yra labiau prisirišęs. Ieškovės įsitikinimu, P. vienodai prisirišęs prie abiejų tėvų. Vertindamas vaiko norą gyventi su tėvu pirmosios instancijos teismas sprendė, kad tokio amžiaus vaikas iš esmės pajėgus suformuoti nuomonę, tačiau įvertinimui, ar tikrai P. yra pakankamai brandus, kad galėtų savarankiškai suformuluoti asmeninę nuomonę bei išreikšti norus byloje aktualiais klausimais, buvo būtina skirti psichologinę ekspertizę. Vertindamas vaiko norą gyventi su tėvu ar motina, teismas turi išsiaiškinti vaiko prisirišimą prie kiekvieno iš tėvų, t. y. aplinkybes, kurios nulemia tokį vaiko apsisprendimą. Abu vaikai nuo pat savo gimimo iki 2018 m. kovo 25 d. gyveno kartu su ieškove, ji juos augino, rūpinosi, prižiūrėjo; būtent su ja, o ne atsakovu, sūnūs praleisdavo visą savo laiką. Atsakovas savo iniciatyva, be aiškiai išreikštos M. ir P. nuomonės ir akivaizdžiai prieštaraujant ieškovei, vaikus nuo jos atskyrė, t. y. išvežė ieškovę iš savo namų, neleisdamas kartu su savimi pasiimti M ir P., meluodamas, kad pats juos atveš kitą dieną, tačiau šio pažado neįvykdė. Atsakovas tyčia, pažeisdamas P. ir M. psichologinio saugumo jausmą, sudarė situaciją, kad vaikams susidarytų klaidingas įspūdis, jog ieškovė juos paliko. Kadangi vykstant teisminiam bylos nagrinėjimui M. ir P. gyveno su tėvu bei jo tėvais, natūralu, jog prie jų prisirišo. Ieškovė įsitikinusi, kad P. nuomonė yra suformuota jam artimų asmenų (tėvo, močiutės), kurių daromas vaikui poveikis pasireiškia tuo, jog jie, nesivaržydami vaiko, negatyviai atsiliepia apie ieškovę.
11.6. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė atsakovo naudai 633,08 Eur žalos, kadangi visa gauta parama buvo panaudota išimtinai šalių nepilnamečių vaikų poreikių patenkinimui. Atsakovas nuo 2018 m. kovo 25 d. iki patikslinto priešieškinio pareiškimo pretenzijų dėl ieškovės gaunamų vaiko pinigų nereiškė, pats į Prienų rajono savivaldybę dėl paramos mokėjimo į jo sąskaitą nesikreipė. Nesant byloje duomenų, kad ieškovė netinkamai panaudojo gautus vaiko paramos pinigus, nebuvo jokio teisinio pagrindo priteisti iš jos nurodytą sumą.
Atsiliepimas
12. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
12.1. Byloje nustatyta ir pati ieškovė neneigė, jog iki 2018 m. kovo 25 d. šalys ir jų nepilnamečiai vaikai gyveno atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame name, palaikė santuokinius ryšius ir vedė bendrą ūkį. 2018 m. kovo 25 d., kuomet buvo švenčiamas ieškovės gimtadienis, nakties metu pradarius šalių miegamojo duris atsakovas pamatė nuogus ieškovę ir K. P.. Ieškovė teismo posėdyje šio fakto neneigė, tačiau laikė, kad neištikimybės nėra. Nors ieškovė paaiškino, jog po šio įvykio kitą dieną ji pas K. P. buvo išvežta per prievartą, tačiau ta aplinkybė, kad ieškovė nuo to laiko pas jį gyvena, leidžia daryti išvadą, jog nuvežimui ji neprieštaravo, ją tokia situacija tenkino. Tai patvirtina, jog šalių faktiniai santuokiniai ryšiai nutrūko 2018 m. kovo 25 d. dėl ieškovės neištikimybės ir jos noro gyventi su kitu vyru, nesistengiant išsaugoti šeimos.
12.2. Pagal nuosekliai suformuotą teisminę praktiką, sprendžiant klausimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nei vaiko tėvui, nei motinai dėl jų lyties negali būti suteiktos privilegijos, o esminis kriterijus yra būtent vaiko interesai. Ieškovė apeliaciniu skundu neginčija, jog tarp atsakovo ir vaikų bei tarp vaikų ir kartu gyvenančių jų senelių yra labai stiprus tarpusavio ryšys. Nuo 2018 m. kovo 25 d., beveik metus laiko, vaikai gyvena su atsakovu jo namuose. Ne pavaldumas, o kasdienis rūpinimasis vaikais ir natūralus bendravimas suformuoja tarpusavio glaudesnį ryšį, kuris yra normalių šeimos santykių raidos rezultatas.
12.3. Atsakovas vaikams apie ieškovę neigiamos nuomonės neformuoja, niekada nedarė jai kliūčių su vaikais susitikti. Iš psichologės parodymų matyti, kad P. nenoras susitikti su motina, atsisakymas bendrauti susitikimu metu yra nulemtas ne atsakovo draudimo, o ieškovės apsisprendimo išeiti iš namų, negyventi su atsakovu ir vaikais. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog gyvenamosios vietos su atsakovu nustatymas pažeistų vaikų interesus. Apeliacinio skundo motyvai apie neva vaikams daromą neigiamą poveikį yra tikrovės neatitinkantys, niekuo nepagrįsti atsakovės subjektyvaus pobūdžio samprotavimai.
12.4. Sutiktina su ieškove, jog sūnums yra reikalinga motiniška šiluma, tačiau tą šilumą ieškovė turi visas galimybes suteikti susitikimų metu. Vien tik motiniškos šilumos reikalingumas savaime negali nulemti vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, priešingu atveju, visų vaikų gyvenamoji vieta turėtų būti nustatoma išimtinai su motinomis, tokiu būdu diskriminuojant vyrus dėl lyties. Tai nebūtų teisinga.
12.5. Pagal formuojamą teisminę praktiką, į vaiko norus neatsižvelgiama tik tuomet, kai vaiko amžius nėra pakankamas suformuoti savo nuomonę, arba kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. P. yra 11 metų amžiaus, tokio amžiaus vaikas ne tik turi savo nuomonę bet ir gali ją išreikšti. Atsižvelgiant į tai, kad P. aiškiai ir nedviprasmiškai pasakė savo norą gyventi tik su atsakovu bei broliu, kad byloje nėra duomenų, jog P. gyvenimas su atsakovu kaip nors pažeidžia jo interesus, pirmos instancijos teismas, priimdamas sprendimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, pagrįstai į tokį vaiko norą atsižvelgė. Vaiko teisių apsaugos institucijos atstovė įsitikino aiškiai suformuotu P. noru gyventi su atsakovu, todėl nebuvo pagrindo skirti psichologinę ekspertizę. Vien tai, kad ji tam neprieštaravo, nereiškia, jog ekspertizė būtina ir reikalinga.
12.6. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, CPK 178 straipsnio norma reiškia, kad joje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2007; 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2009). Neginčydama, jog gavo paramą, ieškovė privalėjo įrodyti, jog ji iš tikrųjų buvo panaudota nepilnamečių vaikų interesams, tačiau tokių įrodymų į bylą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Nagrinėjamoje byloje vertinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, jog šalių santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, ar pagrįstai vaikų gyvenamąją vietą nustatė su atsakovu ir priteisė jam iš ieškovės valstybės sumokėtą paramą vaikams.
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Dėl šalių kaltės dėl santuokos iširimo
15. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apeliantės nurodytos santuokos iširimo priežastys nesudaro pagrindo išvadai, jog šeima iširo dėl abiejų šalių kaltės.
16. Atsakovo teigimu, šalių santykiai gyvenant kartu buvo normalūs. Ieškovė nurodė, jog jai iš sutuoktinio trūko dėmesio ir meilės, kartu leidžiamo laisvalaikio, ypač po antrojo sūnaus gimimo, namuose ji nesijautė šeimininke, nedirbo ir neturėjo savų pinigų, santykius sunkino anytos kišimasis, tuo tarpu geriausias vyro draugas K. P. dažnai lankėsi jų namuose, sakė jai komplimentus, apie pusę metų su juo susirašinėjo sms žinutėmis, jam pajuto simpatiją. Subjektyviais išgyvenimais pagrįsti ieškovės paaiškinimai kaip įrodymai negali būti atmesti – gyvendama santuokoje su atsakovu, ji taip jautėsi, kita vertus, šie išgyvenimai nepagrindžia atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo. Ieškovė nepateikė duomenų apie bandymą savo nepasitenkinimą esamais santykiais išspręsti kartu su sutuoktiniu (keisti gyvenamąją vietą, įsidarbinti, kreiptis į šeimos santykių specialistą, kt.), o atsakovo požiūriu, santuokiniai ryšiai jo lūkesčius tenkino, šeima pakankamai laiko leisdavo kartu, išvykdavo žvejoti ir į Megos prekybos centrą Kaune (brangesnių išvykų neleido finansinė padėtis), intymius santykius su sutuoktine palaikė nuolat. Apeliantės nurodomą faktą apie miegojimą kitame kambaryje gimus antram sūnui jis grindžia jos miegojimu vienoje lovoje su vaiku, ko ji nepaneigė, be to, apeliacinės instancijos teismo posėdyje pripažino, jog intymių santykių su sutuoktiniu nebuvo nuo 2017 m. spalio – lapkričio mėn., kas sutampa su pusės metų laikotarpiu, kuomet užsimezgė ieškovės pripažįstamas ryšys su K. P.. Visgi, teisėjų kolegijos vertinimu, moralinio pasitenkinimo santuokoje trūkumą ieškovė sprendė būdu, priešingu įstatymų leidėjo įtvirtintoms elgesio normoms bei visuomenėje įprastoms moralės taisyklėms, kurių turėtų būti laikomasi sudarius santuoką (CK 3.26-3.28 straipsniai). Sutuoktinių pareiga vienas kitą remti, būti vienas kitam lojaliems, vienas kitą gerbti, remti moraliai, kurti šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą nėra suderinama su ieškovės pasirinktu elgesio modeliu, t. y. santykiais su geriausiu sutuoktinio draugu, kurių byloje įrodyta išraiška sudaro aiškų pagrindą konstatuoti ieškovės neištikimybę, atsakovo įvardijamą bendro gyvenimo finalu, ieškovės – paskutiniuoju tašku.
17. Apeliantė nepateikė įrodymų apie tai, kad šalių bendras gyvenimas buvo nutrūkęs iki neištikimybės fakto 2018 m. kovo 25 d., kad atsakovo požiūris į šeimą buvo neatsakingas, kad jis buvo neigiamai prieš ją nusistatęs, nebuvo bendrų interesų dėl šeimos gerovės ar kad šalys nuolat konfliktavo. Liudytojo K. P. parodymai, jog atsakovas nekreipė į ją dėmesio, vertintini kritiškai dėl šio asmens santykio su ieškove. Atmestini jos argumentai, jog su K. P. ją siejo tik abipusė simpatija – nors apeliacinės instancijos teisme ieškovė teigė atsakovui buvusi ištikima, pirmosios instancijos teismo 2018 m. spalio 19 d. posėdyje pripažino, jog 2018 m. kovo 25 d. naktį atsakovas rado jos lovoje K. P., kuris, nors lytinio akto nebuvo, ją intymiai lietė (garso įrašo laikas 01:54:26). Jei ir būtų galima daryti prielaidą, jog įžeisto atsakovo poelgis, kitą dieną nuvežant ieškovę pas K. P., nėra bandymas atkurti šeimos santykius, apeliantės argumentą, kad stengtis išsaugoti šeimą nenorėjo atsakovas, paneigia tai, jog į šeimos namus ji nebegrįžo, nebandė atkurti santykių ir vos po dviejų mėnesių pateikė ieškinį dėl santuokos nutraukimo. Tuo remiantis sutiktina su pirmosios instancijos išvada, kad šalių santuoka nutrūko dėl ieškovės neištikimybės (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).
Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo
18. Spręsdamas šalių reikalavimus dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, pirmosios instancijos teismas tinkamai nurodė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialinės teisės normas ir jų taikymą formuojančią teismų praktiką, todėl apeliacinės instancijos teismas to nekartoja.
19. Nesutiktina su apeliante, jog pirmosios instancijos teismas šalių vaikų gyvenamąją vietą prioritetiškai susiejo su tuo, kad ieškovė neturi asmeninės nuosavybės teise registruoto būsto, o atsakovas jį turi. Priešingai – apeliacine tvarka vertinamame sprendime akcentuota, jog vien tai nėra pakankamas pagrindas nenustatyti vaikų gyvenamosios vietos su ieškove. Esminės aplinkybės, kuriomis vadovavosi pirmosios instancijos teismas tenkindamas priešieškinį, yra vaikų teisė į stabilią gyvenamąją aplinką, susiformavę bendravimo ryšiai su tėvais ir kitais šeimos nariais, tų ryšių trukmė, santykis tarp brolių bei šalių sūnaus P. pageidavimas gyventi su tėvu.
20. Atmestini apeliantės argumentai dėl nepagrįstai nepaskirtos teismo psichologinės ekspertizės, siekiant išsiaiškinti sūnaus P. brandą pasirinkti, su kuriuo iš tėvų jis norėtų gyventi, sūnaus M. nuomonės nežinojimo bei vien tik brolių neišskyrimo motyvu pagrįstos išvados vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu.
21. Įrodymai byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Teismo ekspertizė skiriama tuomet, kai išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus reikia specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių (CPK 212 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nustatyti šalių sūnaus P. pageidavimui, su kuriuo iš tėvų jis norėtų gyventi, teismo psichologinė ekspertizė nėra būtina, nes šis vaikas raštu nurodė norintis gyventi su tėvu. Sutiktina su apeliante, jog mažamečio sūnaus M. nuomonė nebuvo išreikšta (vaikas beveik nekalba), todėl jos išsiaiškinimui apeliacinės instancijos teismas 2019 m. balandžio 30 d. nutartimi įpareigojo šalis susisiekti su Kauno apygardos teismo psichologe, užtikrinti vaikų atvykimą, teismo psichologę – raštu pateikti išvadą, su kuriuo iš tėvų vaikai pageidauja gyventi, kokie tų pageidavimų motyvai, koks vaikų santykis su abiem tėvais, kokia psichologės nuomonė dėl skirtingos brolių gyvenamosios vietos nustatymo.
22. 2019 m. birželio 17 d. išvadoje teismo psichologė nurodė bendravusi su vaikais 2019 m. gegužės 15 d., nedalyvaujant pašaliniams asmenims. Su mažamečiu M. kontaktavo dalyvaujant tėvui, nes vaikas pasižymėjo ypatingu uždarumu, baikštumu, nepažįstamų žmonių vengimu, nenoru bendrauti su jais, pakartotinai 2019 m. birželio 7 d. apie 2,5 - 3 valandas su M. kontaktavo dalyvaujant mamai. Trečiasis susitikimas vertinimo ribose vyko 2019 m. birželio 10 d. tik su ieškove.
23. Pokalbio su tėvais metu nebuvo stebimos neigiamos nuostatos bei jų formavimas vaikų atžvilgiu vienas kitam, taip pat nepastebėtas nei vieno iš tėvų poveikis apklausiamų vaikų atsakymams. Abu tėvai vaikams yra emociškai svarbūs ir reikšmingi asmenys, nors P. žodžiais ir išreiškia neigimą kontaktui su mama (berniukas šiek tiek susikaustęs ir liūdnas, jaučiamos įtampos ir nerimo užuomazgos, tačiau jas įveikęs užtikrinai pasakoja apie savo norus, šeiminę situaciją, nuoširdžiai ir atvirai pasakoja apie jam suprantamą šiuo metu šeiminę padėtį; vaikas logiškas, pastabus, atviras, kiek jam leidžia vyraujanti emocinė būsena, atsižvelgiantį į jo amžių, individualias psichologines ypatybes, psichologinę ir emocinę būklę; gali konkrečiai apibūdinti ir vertinti jį supančią aplinką, papasakoti apie tai, kas vyko anksčiau, atsakyti į konkrečius klausimus, argumentuoti; pokalbio metu suprantamai išreiškia savo nuomonę, ją pagrįsdamas pavyzdžiais, jeigu reikia). P. teigiamas santykis nukreiptas vienareikšmiškai tėvo atžvilgiu.
24. M. elgesys nepakankamai adekvatus situacijai (baikštus ir kt.), visiškai nelinkęs atsakinėti į kitiems rūpimus klausimus, ypač kas susiję su jo šeima; nors kontaktas su abiem tėvais yra, bet jis nėra visiškai suvaldomas, vaikas neatliepia tėvų bendravimo noro, išlieka užsidaręs ir vangus, intravertiškas. Mažametis pateikė atsakymus, argumentus bei savo nuomonę taip, kaip jis šiuo metu geba tai padaryti, atsižvelgiant į socialinę emocinę brandą, kuri nepakankama tam, kad argumentuotų, pateiktų motyvus ar net norą apskritai atsakinėti į suaugusiųjų klausimus.
25. M. santykiai yra vienodai panašūs, šilti abiejų tėvų atžvilgiu, tačiau iš abiejų vaikų pasakytos nuomonės stebimas noras nekeisti dabartinių nusistovėjusių gyvenimo sąlygų bei artimesnis kontaktas su tėčiu. Taip pat išklausant vaikų nuomones stebimas labai tamprus ir palaikantis abiejų brolių tarpusavio fizinis, socialinis, ypač emocinis ryšys, kurio pertraukti nerekomenduojama paskiriant juos gyventi skyrium. Abu vaikai pagal jiems individualiai būdingą socialinę brandą vienareikšmiškai išreiškia norą gyventi kartu su tėčiu savo nuolatiniuose dabartiniuose namuose, kas iki šiol niekaip netrukdė ir toliau neturėtų trukdyti palaikyti ir gerinti atitinkamus ryšius su mama, kurie šiuo metu su sūnumi P. emociškai ir fiziškai labai atitolę, pripildyti baimės, o juos atstatyti, suformuoti reikia pakankamai laiko. Priverstinis gyvenamosios vietos nustatymas su mama gali dar labiau sutrikdyti teigiamo kontakto su ja formavimui, pasipriešinimui, pakartotiniam traumavimui.
26. Vadovaujantis nurodytais argumentais apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliacinio skundo motyvus apie atsakovo įtakotą vaikų nuomonės susiformavimą ir teismo psichologinės ekspertizės atlikimo būtinumą.
27. Apeliantė taip pat nepagrįstai teigia, kad, jai akivaizdžiai prieštaraujant, atsakovas ją atskyrė nuo vaikų, žadėjo juos atvežti, tačiau šio pažado neįvykdė, tyčia sudarydamas įspūdį, kad ji juos paliko, tuo tarpu ji neturinti pagrindo gyventi atsakovui priklausančiame name.
28. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė aiškiai pripažino palikusi sutuoktinį bei būtų tai padariusi ir nesant K. P., nes gyvenimas su atsakovu santuokoje emociškai buvo nebepakeliamas. Apeliantės argumentus dėl pagrindo gyventi atsakovui priklausančiame name, jei to ji būtų pageidavusi, paneigia įstatymų leidėjo reglamentuota, teismo sprendimu suteikiama teisė sutuoktiniui, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, naudotis šeimos gyvenamąja patalpa ar jos dalimi, kol vaikai sulaukia pilnametystės (CK 3.84 straipsnio 2 dalis, 3.85-3.86 straipsniai). Tai, kad atsakovas neatvežė vaikų į naują ieškovės būstą po 2018 m. kovo 25 d., neturi reikšmės sprendžiant šalių ginčą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. Atsižvelgiant į tai, kad jos gyvena apie 2 km atstumu kaimo vietovėje, tėvų skyrybų priežastis sūnui P. būtų žinoma ir nesant tėvo ar močiutės interpretuoto paaiškinimo. Dvylikamečiam vaikui sudėtinga suvokti, kad šiuo atveju buvo palikti ne vaikai, o jų tėvas, dėl to nuo motinos jis emociškai atitolo, ryšys atkuriamas bendraujant per psichologę, gyventi su motina bei jos sugyventiniu jis nenori, todėl, vertinant protingumo principu, grįžtų namo ir atvežtas pas motiną. Šalių sūnaus M. interesus geriausiai atitinka gyvenamosios vietos nekeitimas, nenutraukiant jo emocinio ryšio su broliu, ir pakankamai intensyvus bendravimas su motina (CK 3.174 straipsnio 2 dalis).
Dėl paramos priteisimo
29. Apeliantė pripažįsta neturinti įrodymų apie 633,08 Eur vaikams valstybės skirtų paramos lėšų panaudojimą vaikų interesams, todėl pirmosios instancijos teismas šiuos jos teiginius pagrįstai atmetė (pažymėtina, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, apeliantė pripažino už tuos pinigus sūnui P. nieko nenupirkusi). Tai, kad atsakovas nuo pradėjimo gyventi skyrium iki patikslinto priešieškinio pareiškimo nesikreipė į savivaldybę dėl paramos mokėjimo į jo sąskaitą, nesudaro pagrindo priimti priešingą sprendimą. Ne atsakovas, su kuriuo gyveno ir gyvena vaikai, privalo įrodyti, kad ieškovė paramos pinigus panaudojo netinkamai. Atsiliepime į apeliacinį skundą pagrįstai teigiama, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką CPK 178 straipsnio normoje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2007; 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2009). Neginčydama, jog gavo paramą, ieškovė privalėjo įrodyti, kad ji iš tikrųjų buvo panaudota nepilnamečių vaikų interesams, tačiau tokių įrodymų į bylą nepateikta.
Apeliacinės instancijos teismo išvados
30. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jis nekeistinas (CPK 263 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir atstovimą apeliacinės instancijos teisme atsakovas sumokėjo 500 ir 100 eurų advokato pagalbos išlaidų. Šios sumos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatyto maksimalaus užmokesčio už atliktus procesinius veiksmus, todėl iš ieškovės atsakovui priteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Valstybei iš apeliantės priteistina 18,48 eurų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (CPK 88 straipsnio 1dalies 3 punktas, 96 straipsnio 2 dalis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 600 (šešis šimtus) Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš ieškovės R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 18,48 (aštuoniolika eurų 48 ct) Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei, sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.