Kauno apygardos teismo nutartis

2019-03-19 · Civilinė byla Nr. e2S-746-773/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-03-19
Bylos Nr.
e2S-746-773/2019
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-21372-2018-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Mindaugas Šimonis
Ieškovas
D. T.
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Kesko Senukai Lithuania“
Advokatai
Gitana Gudaitė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-746-773/2019Teisminio proceso Nr. 2-69-3-21372-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.3. (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 19 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Mindaugas Šimonis,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės D. T. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės D. T. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kesko Senukai Lithuania“ dėl darbo sutarties nutraukimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

I. Atsakovės „Kesko Senukai Lithuania“ (toliau – atsakovė) 2018 m. rugpjūčio 16 d. Įsakymu Dėl darbo sutarties nutraukimo Nr. 18-1879-PA su ieškove D. T. (toliau – ieškovė) nutraukta darbo sutartis Darbo kodekso (toliau – DK) 58 straipsnio 3 dalies 5 punkto pagrindu – darbuotoja tyčia padarė darbdaviui turtinę žalą. Atleidžiant ieškovę iš darbo buvo atlikta išskaita iš jai išmokamų sumų.

II. 2018 m. rugsėjo 5 d. ieškovė kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Alytaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisiją (toliau – DGK) prašydama pakeisti atleidimo pagrindą, išmokėti išeitinę išmoką ir grąžinti padarytą išskaitą. 2018 m. rugsėjo 24 d. ieškovė patikslino reikalavimą ir prašė DGK pakeisti atleidimo iš darbo pagrindą iš DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir 3 dalies 5 punkto į atleidimą iš darbo darbdavio iniciatyva pagal DK 57 straipsnį ir grąžinti išskaičiuotą 293,28 Eur sumą.

III. DGK 2018 m. spalio 31 d. sprendimu ieškovės prašymo netenkino.

IV. Ieškovė D. T. 2018 m. gruodžio 5 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama pripažinti darbo sutarties nutraukimą DK 58 straipsnio 3 dalies 5 punkto pagrindu neteisėtu, priteisti iš atsakovės 179,40 Eur išskaitą, 161,64 Eur netesybas, vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos bei bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

V. Kauno apylinkės teismas 2019 m. vasario 4 d. nutartimi ieškinio dalį dėl pareikštų reikalavimų dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, 161,64 Eur netesybų, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos priteisimo, paliko nenagrinėtą. Teismas išaiškino ieškovei D. T. jos teisę pasinaudoti ginčo nagrinėjimo ne teisme (darbo ginčų komisijoje prie Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus, kurio teritorijoje buvo darbuotojo darbovietė) tvarka. Teismas nustatė, kad ieškovė ieškiniu iškėlė reikalavimus dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, netesybų priteisimo, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo, kurie nebuvo pareikšti ir nagrinėti privaloma išankstine ginčų sprendimo ne teisme tvarka.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

VI. Atskiruoju skundu ieškovė D. T., atstovaujama advokatės Gitanos Gudaitės, prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 4 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Kasacinis teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-193-248/2016 yra išaiškinęs, kad CPK 24 straipsnio 1 dalis, reglamentuojanti bylos priskirtinumą teismo kompetencijai, įtvirtina absorbcijos principą, kuris reiškia, kad kai ieškiniu reiškiami keli reikalavimai, kurių tik dalis yra nagrinėtini teisme, visi reikalavimai yra nagrinėtini teisme. Keliami reikalavimai kyla iš tų pačių šalis siejusių materialinių (darbo) santykių, reikalavimai yra tiesiogiai susiję su darbo ginčų komisijoje nagrinėtu ginču, todėl visi reikalavimai turėtų būti nagrinėjami kartu teisme. Tokiu būdu bus užtikrintas proceso operatyvumas ir koncentruotumas. Tokia teismine praktika vadovaujasi ir apygardos teismai (pvz. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. lapkričio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1769-460/2016; Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gegužės 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-597-232/2017; Vilniaus apygardos teismas 2017 m. spalio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1802-203/2017).

6.2. Ieškovė prašyme darbo ginčų komisijai suformulavo reikalavimą „pakeisti atleidimo pagrindą, išmokėti išeitines ir grąžinti išskaitas“. Nors ieškovė, neturėdama teisinio išsilavinimo, reikalavimą prašyme suformulavo ne itin tiksliai, tačiau iš prašymo turinio akivaizdu, kad ieškovė ginčijo atleidimo iš darbo DK 58 straipsnio 3 dalies 5 punkto pagrindu, t. y. tyčia padaryta turtinė žala darbdaviui, teisėtumą. Ieškovė nesutinka, jog ji tyčia padarė turtinę žalą darbdaviui, dėl ko, jos nuomone, darbo sutarties nutraukimas darbdavio nurodytu pagrindu yra neteisėtas. Pripažinus atleidimą iš darbo neteisėtu, DK yra numatytos atitinkamos pasekmės, t. y. priteisiama išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, patirtą turtinę ir neturtinę žalą, kompensaciją. Šias neteisėto atleidimo iš darbo teisines pasekmes nustato įstatymas ir jos taikomos nepaisant to, ar procesiniame dokumente yra tiksliai nurodytos, ar ne. Analogiškai DK numato, kokios teisinės pasekmės taikomos darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju – darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis yra darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.

6.3. Tarp šalių ginčas kilo ir ieškovė buvo atleista iš darbo dėl neva darbdaviui tyčia padarytos žalos. Būtent šio fakto klausimo – ar ieškovė tyčia padarė turtinę žalą atsakovui, išnagrinėjimas yra tiesiogiai susijęs tiek su reikalavimu dėl išskaitos grąžinimo ir netesybų, tiek su reikalavimu pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir su tuo susijusiomis teisinėmis pasekmėmis. Teismo nutartimi formuojama situacija, jog ieškovės ieškinys dalyje dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, 161,64 Eur netesybų, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos priteisimo, būtų paliktas nenagrinėtu, o nagrinėjama tik dalyje dėl 179,40 Eur išskaitos grąžinimo. Tai reikštų, jog remdamasi tuo pačiu faktiniu pagrindu ieškovė turėtų vėl kreiptis į darbo ginčų komisiją dėl nenagrinėtais paliktų ieškinio reikalavimų. Taigi, dvejuose darbo ginčus nagrinėjančiuose organuose vienu metu būtų nagrinėjami ginčai kilę tarp tų pačių šalių tuo pačiu faktiniu pagrindu. Galimai padarytos netgi skirtingos išvados ir aiškinimai. Tokia situacija visiškai neatitiktų proceso koncentruotumo, ekonomijos ir operatyvumo principų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

3. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo 2019 m. vasario 4 d. nutarties, kuria ieškovės ieškinys reikalavimų dalyje dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, 161,64 Eur netesybų, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos priteisimo paliktas nenagrinėtu, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

4. Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau ši teisė turi būti įgyvendinama laikantis įstatymų nustatytos tvarkos. Įstatymų numatytais atvejais gali būti nustatyta privaloma išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka (CPK 22 straipsnio 1 dalis).

5. Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktą teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Jeigu teismas priima ieškinį ir iškelia civilinę bylą nepaisydamas nurodytų aplinkybių ar nurodytos aplinkybės nustatomos jau priėmus ieškinį, ieškinys paliekamas nenagrinėtu CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Šioje teisės normoje numatyta, kad teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą, jeigu ieškovas ar pareiškėjas, kurie kreipėsi į teismą, nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima pasinaudoti šia tvarka.

6. CPK 412 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu asmuo kreipėsi į teismą nesilaikydamas ginčo išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos, teismas atsisako priimti ieškinį arba palieka jį nenagrinėtą ir išaiškina ieškovui teisę pasinaudoti ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka. Šiuo atveju kreipimosi į darbo ginčo nagrinėjimo instituciją diena laikoma kreipimosi į teismą diena, jeigu į šią instituciją asmuo kreipėsi ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo teismo nutarties įteikimo jam dienos.

7. Darbo kodekso (toliau – DK), įsigaliojusio 2017 m. liepos 1 d., 220 straipsnio 1 dalis numato, kad darbo santykių dalyvis, kuris mano, kad kitas darbo teisės subjektas pažeidė jo teises dėl darbo teisės normų ar abipusių susitarimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo, į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės privalo kreiptis per tris mėnesius, o neteisėto nušalinimo, neteisėto atleidimo iš darbo ir kolektyvinės sutarties pažeidimo atvejais, –per vieną mėnesį nuo tada, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą. Minėto straipsnio 3 dalyje numatyta, kad tiesiogiai teisme turi būti nagrinėjamas darbo ginčas dėl teisės, susijęs su streiku ar lokautu.

8. Darbo ginčo šalis teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi CPK nuostatomis, turi tuomet, kai nesutinka su darbo ginčų komisijos sprendimu, taip pat darbo ginčų komisijai priėmus sprendimą atsisakyti atnaujinti praleistą terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės (DK 231 straipsnio 1 dalis).

9. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad su ieškove D. T. sudarytos 2013 m. rugsėjo 11 d. Darbo sutartis Nr. 29024 ir 2013 m. rugsėjo 26 d. Darbo sutartis Nr. 29116 atsakovės (darbdavio) nutraukta nuo 2018 m. rugsėjo 3 d. DK 58 straipsnio 3 dalies 5 punkto pagrindu – darbuotoja tyčia padarė darbdaviui turtinę žalą. Atleidžiant ieškovę iš darbo buvo atlikta išskaita iš jai išmokamų sumų. Ieškovė 2018 m. rugsėjo 5 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Alytaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisiją (toliau – DGK) prašydama pakeisti atleidimo iš darbo pagrindą, išmokėti išeitinę išmoką ir grąžinti padarytą išskaitą. 2018 m. rugsėjo 24 d. ieškovė patikslino reikalavimą ir prašė DGK pakeisti atleidimo iš darbo pagrindą iš DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir 3 dalies 5 punkto į atleidimą iš darbo darbdavio iniciatyva pagal DK 57 straipsnį ir grąžinti išskaičiuotą 293,28 Eur sumą. DGK 2018 m. spalio 31 d. sprendimu ieškovės prašymo netenkino.

10. Ieškovė, nesutikdama su DGK 2018 m. spalio 31 d. sprendimu, 2018 m. gruodžio 5 d. kreipėsi į teismą prašydama ieškiniu pripažinti darbo sutarties nutraukimą DK 58 straipsnio 3 dalies 5 punkto pagrindu neteisėtu, priteisti iš atsakovės 179,40 Eur išskaitą, 161,64 Eur netesybas, vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos bei bylinėjimosi išlaidas. Taigi, ieškovė teisme pareiškė visiškai naują reikalavimą – pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu bei su šiuo reikalavimu susijusiais reikalavimais dėl netesybų, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos priteisimo, kuris nebuvo pareikštas ir nagrinėjamas DGK.

11. Įvertinus teisinį reglamentavimą dėl darbo ginčo dėl teisės nagrinėjimo išankstinio ginčų sprendimo ne teismo tvarka, kuris įsigaliojo nuo 2017 m. liepos 1 d. (nutarties 11 ir 12 punktai), apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai ieškinio reikalavimus dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, netesybų priteisimo, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo, kurie nebuvo pareikšti ir nagrinėti privaloma išankstine ginčų sprendimo ne teisme tvarka, paliko nenagrinėtus bei išaiškino ieškovei jos teisę pasinaudoti ginčo nagrinėjimo ne teisme (darbo ginčų komisijoje prie Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus, kurio teritorijoje buvo darbuotojo darbovietė) tvarka.

12. Apeliantės nurodytoje ir kasacine tvarka išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-193-248/2016 teisėjų kolegija suformulavo teisės aiškinimo taisyklę, jog tais atvejais, kai darbo santykiai yra pasibaigę ir darbuotojas teisme reiškia reikalavimą dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu bei kartu reiškia kitus su atleidimu susijusius reikalavimus, kuriems, atskirai imant, privalomas išankstinis ginčo sprendimas ne teisme, o darbo ginčų komisijoje, visi reikalavimai gali būti nagrinėjami tiesiogiai teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 24 d. nutarties, civilinėje byloje Nr. 3K-3-193-248/2016, 35 punktas). Tačiau nurodytos kasacine tvarka išnagrinėtos civilinės bylos faktinės aplinkybės ir teisinis reglamentavimas, kuris galiojo iki 2017 m. liepos 1 d., skiriasi nuo nagrinėjamos civilinės bylos faktinių aplinkybių ir teisinio reglamentavimo įsigaliojus DK nuostatoms nuo 2017 m. liepos 1 d. Pažymėtina, kad DK 299 straipsnio 2 dalies 3 punktas (DK galiojęs iki 2017 m. liepos 1 d.) numatė darbo ginčų nagrinėjimą dėl darbuotojo atleidimo iš darbo teisėtumo tiesiogiai teisme, nesikreipiant į DGK. Pagal DK 220 straipsnio 3 dalį tiesiogiai teisme nagrinėjami tik darbo ginčai dėl teisės, susiję su streiku ar lokautu, o visais kitais atvejais darbo santykių dalyvis privalo kreiptis į DGK (nutarties 12 punktas) ir šios nutarties 13 punkte nurodytu atveju, t. y. nesutinkant su DGK sprendimu arba DGK atsisakius atnaujinti praleistą terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės.

13. Atskirojo skundo argumentas, kad dėl tų pačių aplinkybių ieškovė turės vėl kreiptis į DGK, nepaneigia privalomos išankstinės darbo ginčo nagrinėjimo tvarkos, nes jos tinkamai nesilaikė pati ieškovė (DK 220 straipsnio 1,2 dalys, CPK 412 straipsnis).

14. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 4 d. nutartis, kuria ieškovės ieškinys reikalavimų dalyje dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, 161,64 Eur netesybų, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos priteisimo paliktas nenagrinėtu, priimta tinkamai įvertinus teisės normas, reglamentuojančias darbo ginčų dėl teisės nagrinėjimo ginčo išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos – darbo ginčų komisijoje, nesilaikymo teisines pasekmes, yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Mindaugas Šimonis