Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, jį vėliau patikslino, juo prašė priteisti iš atsakovės 17 000,74 Eur neišmokėto darbo užmokesčio, 1590 Eur delspinigių, remiantis DK 141 straipsnio 3 dalimi priteisti iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti su ieškove laiką iki visiško atsiskaitymo su ieškove dienos, remiantis DK 128 straipsnio 1 dalimi pripažinti šalių sudarytą 2015-03-09 darbo sutartį Nr. TA-20 nutrūkusia ir įforminti 2015-03-09 darbo sutarties Nr. TA-20 nutraukimą DK 128 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu, įpareigoti nuo darbo sutarties nutraukimo dienos išmokėti ieškovei 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę kompensaciją bei išmokėti ieškovei kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Taip pat prašė įpareigoti atsakovę nereikalauti iš ieškovės darbo sutarties 9.17 ir 11.2 punktų pagrindu atlyginti atsakovės patirtas išlaidas, susijusias su ieškovės mokymu, kvalifikacijos kėlimu, ir nereikalauti iš ieškovės 2014-11-10 mokymo sutarties, sudarytos tarp atsakovės, ieškovės ir UAB „Scandinavian Language School“, 2.3.6 punkte nurodytos 4033 Eur sumos, kurią sudaro atsakovės patirtos išlaidos, susijusios su ieškovės švedų kalbos mokymu pagal Švedų kalbos mokymo programą ir šios programos apmokėjimu. Be to, ieškovė prašė priteisti jai iš atsakovės 5 procentų metines palūkanas už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos. Nurodė, jog nuo 2015-03-16 buvo priimta dirbti pas atsakovę bendrosios praktikos slaugytoja pagal 2015-03-09 neterminuotą darbo sutartį Nr. TA-20, jos darbo vieta numatyta išimtinai Švedijos Karalystėje. 2016-02-11 ieškovė išsiuntė atsakovei prašymą nutraukti 2015-03-09 darbo sutartį pagal DK 128 straipsnio 1 dalį nuo 2016-02-17. Teigė, kad atsakovė nuo darbo sutarties įsigaliojimo (2015-03-16) daugiau kaip 2 mėnesius iš eilės nemokėjo viso jai priklausančio darbo užmokesčio pagal darbo sutartimi sulygtus valandinius įkainius (darbo sutarties 4.5 ir 4.6 punktai) bei sistemingai nemokėjo Švedijoje garantuoto darbo užmokesčio dydžio, kuris buvo sulygtas darbo sutarties 4.8 punkte. Darbo sutartyje nėra nurodyta, kad ieškovė komandiruojama dirbti į Švediją, bet nustatyta, kad ieškovė siunčiama dirbti į Švediją. Nėra duomenų, kad atsakovė priėmė įsakymus dėl jos komandiruočių į Švediją, nėra įrodymų, kad su įsakymais ieškovė buvo supažindinta. Todėl nėra pagrindo taikyti imperatyvų Europos Sąjungos teisės aktų nustatytą komandiruoto darbuotojo apsaugos standartą, numatytą Europos Sąjungos tarybos direktyvoje 96/71/EB „Dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje“, kurio teisės normos perkeltos į Lietuvos Respublikos nacionalinę teisę ir įtvirtintos 2005-05-12 Lietuvos Respublikos garantijų komandiruojamiems darbuotojams įstatymu. Tikina, kad šalių sudarytos darbo sutarties 4.4 punkte įtvirtinta, kad atsakovė sumoka ieškovei už išdirbtas valandas pagal pateiktą darbo laiko apskaitos žiniaraštį; be to, darbo sutarties 4.6 punkte įtvirtinta, kad ieškovei gali būti mokami priedai ir premijos atsakovės sprendimu ir nuožiūra, kurie priklauso nuo darbuotojo darbo. Darbo sutarties 4.8 punkte sulygta, kad 4.4 punkte nurodytas išmokas ieškovei sudaro mokami priedai –įskaičiuotos visos ieškovei priklausančios pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus išmokos, į kurių sąrašą patenka ir dienpinigiai. Šalys darbo sutarties 4.8 punkte sulygo, kad kartu su visomis ieškovei pagal įstatymą priklausančiomis išmokomis atsakovė sumokės ieškovei ir dienpinigius. Dienpinigių mokėjimo faktą įrodo atsakovės 2016-01-19 pažymoje apie gautas pajamas pateikti duomenys, kad ieškovei priskaičiuota ir sumokėta dienpinigių suma yra 8056 Eur. Šalys taip pat darbo sutartyje sulygo, kad ieškovė, be visų priklausančių išmokų pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, turi teisę gauti darbo užmokesčio dydį, garantuotą Švedijoje, t. y. užtikrinami Švedijos teisės aktų reikalavimai dėl Švedijoje garantuojamo darbo užmokesčio dydžio mokėjimo (4.8 p.). Ieškovei turėjo būti išmokėtas darbo užmokesčio dydis bent toks, koks būtų mokamas, jeigu Švedijoje veikiantis darbo naudotojas būtų ją tiesiogiai įdarbinęs toje pačioje darbo vietoje. Ši būtinoji darbo sutarties sąlyga įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos įdarbinimo per laikinojo įdarbinimo įmones įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 3 punkte. Pažeidžiant Darbo kodekso nuostatas bei sąžiningumo principą, darbo sutartyje nėra apibrėžtas minimalus mėnesinis darbdavio užtikrintas darbo krūvis (darbo dienų skaičius) ir nėra nustatytas aiškiai apibrėžtas darbo užmokesčio dydis, t. y. sutartyje konkrečiai nenurodytas darbo užmokesčio dydis. Darbo sutarties 4.5 punktu šalys sulygo tik darbo užmokesčio skaičiavimą dirbant darbo naudotojo naudai – už darbo valandą mokama 11,70 Eur (pagrindinis tarifas), atskaičius visus galimus mokesčius; darbo sutarties 4.6 punktu papildomai nustatytos priemokos prie pagrindinio tarifo vakarinėmis, naktinėmis valandomis, savaitgalio ir švenčių dienomis. Vadovaujantis atsakovės 2016-01-19 pažymos apie gautas pajamas duomenimis, ieškovei priskaičiuotas darbo užmokestis nuo darbo sutarties įsigaliojimo dienos – 4152,91 Eur; išskaitytas pajamų mokestis – 488,89 Eur ir socialinio draudimo įmokos – 411,61 Eur; priskaičiuota išmokėti darbo užmokesčio suma yra 3252,41 Eur. Remiantis darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose ir atsiskaitymo lapeliuose pateiktais duomenimis, sudėjus pas darbo naudotoją faktiškai dirbtas valandas ir jas padauginus iš darbo sutartimi sulygtų darbo valandos įkainių, išmokėtina darbo užmokesčio suma yra 11 308,41 Eur, kuri sutampa su atsakovės išduotos pažymos duomenimis stulpelyje „Iš viso priskaičiuota išmokėti Eur“. Iš darbo užmokesčio, apskaičiuoto pagal faktiškai dirbtas valandas, 11 308,41 Eur sumos, atėmus faktiškai ieškovei išmokėtą priskaičiuotą 3 252,41 Eur darbo užmokesčio sumą, gaunamas iš atsakovės priteistinas neišmokėto darbo užmokesčio dydis 8056 Eur. Be to, iš darbo sutartyje sulygtų darbo valandos įkainių matyti, kad atsakovė nesumokėjo ieškovei viso jai priklausančio darbo užmokesčio, t. y. ieškovės darbo užmokestis darbo pas darbo naudotoją laikotarpiu turėjo būti bent toks, koks būtų taikomas, jeigu Švedijoje esantis darbo naudotojas būtų ieškovę tiesiogiai įdarbinęs toje pačioje darbo vietoje. Pažeidžiant darbo įstatymus, darbo sutartyje konkrečiai nenurodytas darbo užmokesčio dydis, kurį ieškovei turėtų mokėti Švedijos darbo naudotojas, jei pastarasis ieškovę tiesiogiai įdarbintų toje pačioje darbo vietoje. 2010 metais Švedijoje dirbančio slaugytojo preliminarus vidutinis mėnesinis darbo užmokestis gali būti ne mažesnis kaip 27 800 SEK (Švedijos kronų) arba apytiksliai 2800 Eur, t. y. slaugytojo darbo valandos įkainis Švedijos medicinos įstaigoje gali būti didesnis nei 15,56 Eur. Vidutinis darbo sutartimi sulygtas ir faktiškai išmokėtas darbo valandos įkainis yra 8,69 Eur. Skirtumas tarp sulygto darbo valandos vidutinio užmokesčio ir preliminaraus darbo Švedijoje valandos vidutinio užmokesčio yra 8 944,74 Eur (15,56 Eur – 8,69 Eur x1302 val.). Pastaroji 8 944,74 Eur suma iš atsakovės papildomai priteistina kaip atsakovės neišmokėtas visas ieškovei priklausantis darbo užmokestis. Įdarbinimo per laikinojo įdarbinimo įmones įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už ilgesnį kaip 5 darbo dienos iš eilės nedarbo laikotarpį tarp siuntimų dirbti laikinajam darbuotojui turi būti mokama ne mažiau kaip Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga – 325 Eur / mėn. Atsakovė daugiau kaip 2 mėnesius iš eilės nesumokėjo ieškovei priklausančio darbo užmokesčio – MMA, 119 Eur sumą uždelsdama sumokėjo tik 2016-02-12. Nedarbo laikotarpiai tarp siuntimų į komandiruotes yra: nuo 2015-06-04 iki 2016-06-16 (9 darbo dienos), 2015-08-19 iki 2015-09-05 (13 darbo dienų), 2015-10-19 iki 2015-11-01 (10 darbo dienų), nuo 2016-01-05 iki 2016-01-21 (13 darbo dienų). Atėmus iš kiekvieno nedarbo laikotarpio tarp siuntimų dirbti po 5 darbo dienas, gaunamos 24 darbo dienos, už kurias yra mokėtina minimali mėnesinė alga (toliau – MMA). Nurodo, kad bendra preliminari neišmokėto darbo užmokesčio priteistina suma yra 17 000,74 Eur (8056 Eur + 8944,74 Eur). Jei bylos nagrinėjimo metu bus gauta duomenų apie ieškovės dirbtą darbą Lietuvoje ir bus nustatyta, kad ieškovės darbo vieta numatyta ne Švedijos Karalystėje, bet Lietuvos Respublikoje, ieškovei taikytinas imperatyvus Europos Sąjungos teisės aktų nustatytas komandiruoto darbuotojo apsaugos standartas, numatytas Europos Sąjungos tarybos direktyvoje 96/71/EB „Dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje“, kurio normos perkeltos į Lietuvos Respublikos nacionalinę teisę ir įtvirtintos 2005-05-12 Lietuvos Respublikos garantijų komandiruotiems darbuotojams įstatymu. Ieškovė nurodo, kad atsakovas nesumokėjo jai 1590 Eur dienpinigių. Nurodo, kad komandiruotėje buvo 182 dienas, todėl jai turėjo būti apskaičiuota 9646 Eur suma (182 d. x 53 Eur). Darbo sutartyje nenurodytas konkretus dienpinigių dydis, t. y. šalys nesulygo dėl dienpinigių mažinimo. Teigia, kad Garantijų komandiruotiems darbuotojams įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje klaidingai nurodoma, kad „dienpinigiai, išskyrus su komandiruote susijusios faktines kelionės, nakvynės ir maitinimo išlaidas, laikomi minimalaus darbo užmokesčio dalimi“. Direktyvos 96/71/EB 3 straipsnio 7 dalyje nurodyta kitaip – „šios straipsnio 1-6 dalys netrukdo taikyti darbuotojams palankesnių darbo sutarties atlygį. Komandiruotpinigiai laikomi minimalaus darbo užmokesčio dalimi, nebent jie mokami kompensuojant su komandiruote susijusias faktiškąsias kelionės, buto ir maisto išlaidas“. Minėtoje direktyvoje iš viso nepasisakoma apie dienpinigius, bet siekiama užtikrinti garantijas komandiruojamiems darbuotojams, jų teisę į teisingą mokėjimą už darbą. Teigia, kad dienpinigių įtraukimas į darbo užmokesčio sumą, atitinkama dienpinigių suma sumažinant darbo užmokestį, yra neteisėtas. Taip pat nurodė, kad ieškovė 2016-02-11 išsiuntė atsakovei laišką su prašymu nutraukti šalių sudarytą darbo sutartį remiantis DK 128 str. 1 d. nuo 2016-02-17. Prašymą grindė tuo, kad atsakovė nemokėjo darbo užmokesčio – Vyriausybės nustatytos minimaliosios mėnesinės algos, ir daugiau kaip 2 mėnesius iš eilės nemokėjo viso jai priklausančio darbo užmokesčio, kaip tai numatyta darbo sutarties 4.5 ir 4.6 punktuose. Pažymėjo, kad darbo ginčų komisija 2016-02-17 sprendime nepasisakė dėl šio reikalavimo, o 2016-03-23 darbo ginčų komisija sprendimu šį ieškovės prašymą atmetė. Iš atsakovės 2016-01-19 pažymos matyti, kad atsakovė ieškovei mokėjo kiekvieną mėnesį vietoje darbo užmokesčio dienpinigius, todėl jai nesumokėjo 8056 Eur darbo užmokesčio ir 8944,74 Eur sumos, kurią ieškovei turėtų mokėti Švedijos darbo naudotojas, jei pastarasis ieškovę būtų tiesiogiai įdarbinęs. Įdarbinimo per laikinojo įdarbinimo įmones įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad už ilgesnį kaip 5 darbo dienos iš eilės nedarbo laikotarpį tarp siuntimų dirbti laikinajam darbuotojui turi būti mokama ne mažiau kaip Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga – 325 Eur. Atsakovė daugiau kaip 2 mėnesius iš eilės nesumokėjo ieškovei priklausančio darbo užmokesčio, 113,74 Eur sumą uždelsdama sumokėjo tik 2016-02-12. Dėl šių priežasčių prašė priteisti 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laikotarpį iki visiško atsiskaitymo. Ieškovė teigė, kad tarp šalių ir UAB „Scandinavian Language School“ 2014-11-10 buvo sudaryta trišalė mokymo sutartis. Mano, kad šiai sutarčiai turi būti taikomos darbo teisės normos. Mokymo sutartis buvo sudaryta siekiant pakelti ieškovės kvalifikaciją, taip pat sutartyje šalys susitarė, kad ieškovė privalo įgyti švedų kalbos B1 lygį, būtiną tinkamam jos darbo pareigų vykdymui tam, kad pastaroji galėtų išvykti į Švediją, kadangi atsakovė šioje šalyje turi užsakovų – darbo naudotojų. Mano, kad atsakovė turi būti įpareigota nereikalauti iš ieškovės darbo sutarties 9.17 ir 11.2 punktuose numatytu pagrindu atlyginti jokių atsakovės patirtų išlaidų, susijusių su ieškovės mokymu, jos kvalifikacijos kėlimu, ir nereikalauti iš ieškovės mokymo sutarties 2.3.6 punkte numatytos sumos – 4033 Eur, kurią sudaro atsakovės patirtos išlaidos, susijusios su ieškovės švedų kalbos mokymu pagal švedų kalbos mokymo programą ir šio mokymo apmokėjimu.