Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Liuda Uckienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB “BV Inžinerinės sistemos“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutarties, kuria civilinė byla pagal ieškovo UAB „BV Inžinerinės sistemos“ ieškinį atsakovams A. B. ir E. B. nutraukta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovas UAB „BV Inžinerinės sistemos“ kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl 2015-09-10 LR Valstybinės darbo inspekcijos prie SADM Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos sprendimų Nr. DGKS-3762, DGKS-3763, DGKS-3740 panaikinimo bei darbdaviui padarytos žalos atlyginimo. A. N. B. mirė 2016-03-05. 2016 m. kovo 9 d. nutartimi teismas sustabdė civilinę bylą pagal ieškovo ieškinį atsakovams A. Č., N. B. ir S. Š. dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo ir žalos atlyginimo iki paaiškės atsakovo N. B. teisių perėmėjai.2016 m. kovo 30 d nutartimi teismas patvirtino ieškovo UAB „BV Inžinerinės sistemos“ ir atsakovų A. Č. ir S. Š. 2016 m. kovo 9 d. sudarytą taikos sutartį, bei civilinę bylą dalyje dėl reikalavimų atsakovams A. Č. ir S. Š. nutraukė.Ieškovas pateikė prašymą atnaujinti civilinę bylą, nes išnyko sustabdymo pagrindas pagal 2016-03-09 nutartį. Taip pat prašė atsakovą N. B., kuris mirė, pakeisti atsakovais – paveldėtojais A. B. ir E. B.. Atnaujinus bylą ją nutraukti, nes nėra prievolių perėmėjų. Nurodė, kad prievolės kylančios iš darbo sutarties yra nepaveldimos, be to ieškovas nepasinaudojo privaloma ikiteismine ginčo sprendimo tvarka. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2016-11-22 nutartimi civilinės bylos Nr.e2-202-647/2016 nagrinėjimą atnaujino, pakeitė byloje atsakovą N. B. atsakovais A. B. ir E. B.. Ieškovas UAB „BV Inžinerinės sistemos“ atsiliepimu prašė A. B. ir E. B. prašymą dėl civilinės bylos nutraukimo atmesti. Nurodė, kad iš atsakovų pateikto 2016-09-15 paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo, atsakovai universaliai ir be išlygų perėmė visas mirusiojo N. B. teises ir pareigas, tame tarpe ir žalos atlyginimo prievoles. Dėl šios priežasties tvirtinti, jog ieškovo reikalavimas dėl žalos atlyginimo neperėjo įstatyminiams įpėdiniams, yra visiškai neteisinga. Ieškovo priešpriešinių reikalavimų buvimas ir realizavimas eliminuoja atsakovų teisę reikalauti neišmokėto darbo užmokesčio skolos ir vidutinio darbo užmokesčio DK 141 str. 3 d. pagrindu, kadangi priešpriešiniai reikalavimai turėjo būti įskaityti. Esant atsakovų skolai ieškovui, DK 141 str. 3 d. negalėjo būti taikoma. Ieškovo reikalavimų dėl žalos atlyginimo buvimas yra tiesiogiai susijęs su priešpriešiniais atsakovų reikalavimais, jų patenkinimo galimybėmis dėl to procesiškai negalima ir net neįmanoma nutraukti civilinės bylos dalies, susijusios su anksčiau neteisėtai ir nepagrįstai neįskaitytais ieškovo reikalavimais atsakovams.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 9 d. nutartimi tenkino prašymą dėl bylos nutraukimo; civilinę bylą pagal ieškovo UAB „BV Inžinerinės sistemos“ ieškinį atsakovams A. B. ir E. B. nutraukė; grąžino ieškovui UAB „BV Inžinerinės sistemos“ 104 Eur žyminio mokesčio.Teismas konstatavo, kad reikšdamas reikalavimą dėl darbdaviui padarytos žalos atlyginimo ieškovas į darbo ginčų komisiją nesikrepė. Teismas taip pat konstatavo, kad atsakovo prievolė yra asmeninė, kilusi iš darbo teisinių santykių, todėl nepaveldima. Atmetė ieškovo argumentus, jog priešpriešiniai reikalavimai turėjo būti įskaityti, ar kad reikalavimų dėl žalos atlyginimo buvimas yra tiesiogiai susijęs su priešpriešiniais atsakovų reikalavimais. Bylą nutraukė CPK 293 str. 2 p. ir 7 p. pagrindu.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas UAB „BV Inžinerinės sistemos“ prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-12-09 nutartį. Nurodė, kad teismas neteisėtai ir nepagrįstai nutraukė civilinę bylą, neteisingai konstatavo, jog turtinės N. B. teisės ir prievolės, kylančios iš darbo sutarties negalėjo būti paveldimos. Visos mirusiojo N. B. turtinės prievolės, tame tarpe prievolė atlyginti ieškovui padarytą žalą bei grąžinti darbo priemones buvo paveldimos prievolės remiantis CK 5.1 str. Pažymėjo, jog žalos atlyginimo prievolė bei nepagrįsto praturtėjimo prievolė nėra su mirusiojo asmeniu neatsiejamai susijusios prievolės, kaip kad būtų prievolė dirbti (vykdyti darbo sutartį), dėl to jų paveldėjimas buvo visiškai galimas. Pagal CK 5.1 str. tarp nepaveldimų prievolių pareiga atlyginti žalą bei grąžinti be pagrindo įgytą turtą nėra numatyta. Todėl pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai konstatavo atsakovo turtinių prievolių nepaveldimumą. Vilniaus rajono apylinkės teismas nepagrįstai konstatavo ir tai, jog ieškovas nesilaikė ikiteisminio darbo bylų nagrinėjimo tvarkos. Ieškovui nereikėjo šios tvarkos laikytis, kadangi ieškovo reikalavimas atsakovui N. B. nėra ir nebuvo savarankiškas turtinis reikalavimas. Ieškovo pareikšti reikalavimai atsakovui N. B. buvo tik gynybos priemonė nuo ieškovui pareikštų priešpriešinių turtinių reikalavimų. Priimto darbo ginčo komisijos sprendimo nepagrįstumą ieškovas įrodinėja priešpriešinių atsakovo turtinių prievolių buvimu, dėl to visi ieškovo pareikšti turtiniai reikalavimai N. B. ir jo teisių bei pareigų perėmėjams savo esme laikytini priešieškiniu. Priešieškiniams negali būti taikoma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka, kadangi priešieškiniai niekada nėra reiškiami kaip savarankiški reikalavimai. Joks teisės aktas nedraudžia nepalankaus darbo ginčų komisijos sprendimo darbdaviui ginčyti priešieškinio argumentais. Atsakovai atsiliepimu prašė atmesti ieškovo atskirąjį skundą ir ginčijamą pirmosios instancijos teismo 2016-12-09 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tarp šalių yra kilęs individualaus pobūdžio darbo ginčas dėl materialinės atsakomybės kylančios iš darbo santykių. LR DK 299 str. 2 d. numatyti atvejai, kai teismuose nagrinėjami individualūs darbo ginčai nesikreipiant į darbo ginčų komisiją. Pažymėjo, kad DK 299 str. 2 d. nuostatos nenumato galimybės kreiptis tiesiogiai į teismą su reikalavimu dėl žalos atlyginimo pagal materialinės atsakomybės sutartį. Pažymėjo, kad byloje nėra pareikšta jokių reikalavimų dėl įskaitymo. Teismas nėra priėmęs nutarties pagal CPK 143 str. 2 d. dėl priešieškinio priėmimo, todėl atskirojo skundo argumentai nėra susiję su nagrinėjama byla. Ieškovas preiškė reikalavimą kildinamą iš darbo teisinų santykių dėl darbuotojo materialinės atsakomybės, todėl laikytina, kad šio reikalavimo materialusis teisinis reikalavimas neatskiriamai susijęs su konkrečiu asmeniu – ieškovu, o pareiga atsakyti – darbuotojui. Darbuotojo prievolės darbdaviui yra laikomos asmeninėmis ir jų negalima perduoti kitiems asmenims ir tuo pačiu paveldėti. Darbuotojo prievolė darbdaviui yra grynai asmeninė t.y. ją įvykdyti gali reikalauti tik darbdavys, o įvykdyti gali tik darbuotojas, todėl darbuotojui mirus, ši prievolė pasibaigė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas civilinę bylą pagal ieškovo UAB „BV Inžinerinės sistemos“ ieškinį atsakovams A. B. ir E. B. nutraukė.Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šioje civilinėje byloje atsakovo prievolė yra asmeninė, kilusi iš darbo teisinių santykių, todėl nepaveldima. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad civilinė byla negali būti nagrinėjama esant tik vienai proceso šaliai, todėl mirus vienai iš bylos šalių turi būti nustatyta, ar atsižvelgiant į ginčo teisinį santykį yra leidžiamas teisių perėmimas, o teismui nustačius, kad teisių perėmimas yra galimas, teismas privalo nustatyti šalies teisių perėmėją ar aplinkybes, dėl kurių teisių perėmimas neįvyko. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad procesinį teisių perėmimą lemia materialinių subjektinių teisių perėmimo ginčo teisiniame santykyje galimybė, todėl procesinis teisių perėmimas galimas tais atvejais, kai yra galimas materialinis subjektinių teisių perėmimas. LR CK 5.1 str. 2 d. numatyta, kad paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė (autorių turtinės teisės į literatūros, mokslo ir meno kūrinius, gretutinės turtinės teisės bei teisės į pramoninę nuosavybę) ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos. Nepaveldimos asmeninės neturtinės ir turtinės teisės, neatskiriamai susijusios su palikėjo asmeniu (teisė į garbę ir orumą, autorystė, teisė į autorinį vardą, į kūrinio neliečiamybę, į atlikėjo vardą ir atlikimo neliečiamybę), teisė į alimentus ir pašalpas, mokamas palikėjui išlaikyti, teisė į pensiją, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis (CK 5.1. str. 3 d.).Taigi sprendžiant klausimą, ar konkrečiame ginčo materialiajame teisiniame santykyje galimas teisių perėmimas, būtina išsiaiškinti ginčo teisinio santykio pobūdį ir nustatyti byloje pareikštų reikalavimų ryšį su iš bylos dėl mirties pasitraukusios šalies asmeniu.Nagrinėjamoje byloje ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl 2015-09-10 LR Valstybinės darbo inspekcijos prie SADM Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo bei darbdaviui padarytos turtinės žalos atlyginimo. Pažymėtina, jog dėl asmens teisių paveldėjimo sprendžiama vadovaujantis paveldėjimo teisės normomis. LR CK 5.1 str. 2 d. nustatyta, kad paveldimi materialūs ir nematerialūs dalykai, palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės ir pareigos. Nepaveldimos asmeninės neturtinės ir turtinės teisės, neatskiriamai susijusios su palikėjo asmeniu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į pareikšto ieškinio pagrindą ir dalyką, ginčo teisinius santykius, nėra pagrindo išvadai, kad šioje byloje ginčas neatsiejamai susijęs su atsakovo asmeniu. Dėl to apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai civilinę bylą nutraukė CPK 293 str. 7 p. pagrindu, konstatuodamas atsakovo N. B. turtinių prievolių nepaveldimumą. Apelianto teigimu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo ir tai, jog ieškovas nesilaikė ikiteisminio darbo ginčų nagrinėjimo tvarkos t.y. nesikreipė į darbo ginčų komisiją dėl reiškiamo reikalavimo dėl darbdaviui padarytos žalos atlyginimo.DK 287 str. 1 d. įtvirtinta, jog darbo ginčų komisija yra privalomas ikiteisminis organas, nagrinėjantis individualius darbo ginčus (nesutarimus tarp darbuotojo ir darbdavio dėl darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, darbo ar kolektyvinėje sutartyje nustatytų teisių ir pareigų įgyvendinimo), jeigu DK ar kiti įstatymai nenustato kitokios individualaus darbo ginčo nagrinėjimo tvarkos. DK 299 str. 2 d. numato atvejus, kada individualūs darbo ginčai nagrinėjami tiesiogiai teisme, nesikreipiant į darbo ginčų komisiją, t.y. dėl darbuotojo nušalinimo nuo darbo darbdavio iniciatyva; dėl darbuotojo nušalinimo nuo darbo pareigūnų ar organų, kuriems įstatymai suteikia nušalinimo nuo darbo teisę, iniciatyva; dėl darbuotojo atleidimo iš darbo teisėtumo. DK 299 straipsnyje pateiktas ginčų, nagrinėtinų tiesiogiai teismuose, sąrašas nėra baigtinis, šio straipsnio 2 d. 4 p. nustato, kad teisme ginčai sprendžiami ir kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pagal DK 296 str. jeigu ginčo šalys nesutinka su darbo ginčų komisijos sprendimu, jos per mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos gali pareikšti ieškinį apylinkės teisme, vadovaudamosi Civilinio proceso kodekso nuostatomis. Nagrinėjamu atveju ieškovas reiškia reikalavimą dėl 2015-09-10 LR Valstybinės darbo inspekcijos prie SADM Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo, kuriuo išnagrinėta darbo byla pagal ieškovo N. B. prašymą dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų išreikalavimo iš atsakovo, bei dėl darbdaviui padarytos turtinės žalos atlyginimo, kuri pasak ieškovo atsirado dėl darbuotojo N. B. netinkamo darbinių funkcijų vykdymo. Pagal kasacinio teismo išaiškinimą, kai darbo santykiai yra pasibaigę ir vienas iš reiškiamų reikalavimų yra nagrinėtinas teisme ir kartu reiškiamas susijęs reikalavimas, kuriam, privalomas išankstinis ginčo sprendimas ne teisme, o darbo ginčų komisijoje, visi reikalavimai gali būti nagrinėjami tiesiogiai teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013-06-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016-03-24 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-193-248/2016). Kita vertus šiuo atveju ginčas nagrinėtinas jau nebe tarp darbdavio ir darbuotojo, o tarp darbdavio ir jo paveldėtojų, todėl atsižvelgiant į aukščiau nurodyta, toks nagrinėjimas atitinka proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus (CPK 7 str.), taip pasiekiamas greitesnis teisinės taikos atkūrimas (CPK 2 str.). Remdamasis tuo, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 9 d. d. nutartį panaikinti. Bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.