Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2015-05-07 · Civilinė byla Nr. 2S-840-538/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2014-06-11Klaipėdos apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2015-01-15Klaipėdos apygardos teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2015-05-07Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-05-07
Bylos Nr.
2S-840-538/2015
Teisminio proceso Nr.
2-25-3-00270-2014-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Almantas Padvelskis
Suinteresuotas asmuo
UAB „Būsto paskolų draudimas“, AB „Swedbank“
Pareiškėjas
S. Z., G. Z.

Pranešėjas Almantas Padvelskis Civilinė byla Nr. 2S-840-538/2015

Teisėjas Erikas Jurgutis (Proceso Nr. 2-25-3-00270-2014-8)
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 140; 122.3

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2015 m. gegužės 7 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs suinteresuotų asmenų UAB „Būsto paskolų draudimas“, AB „Swedbank“ atskiruosius skundus dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų S. Z. ir G. Z. pareiškimą suinteresuotiems asmenims AB „Swedbank“ ir UAB „Būsto paskolų draudimas“ dėl bankroto bylos iškėlimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

2014-07-18 Kretingos rajono apylinkės teismas iškėlė S. Z. ir G. Z. bankroto bylą. 2014-06-12 Klaipėdos apygardos teismas nutartimi 2014-04-07 Kretingos rajono apylinkės teismo nutartį paliko nepakeista. 2014-07-14 Kretingos rajono apylinkės teismo nutartimi buvo patvirtinti pareiškėjų kreditoriai ir jų finansiniai reikalavimai. 2014-10-13 teisme gautas bankrutuojančių fizinių asmenų S. Z. ir G. Z. bankroto administratoriaus UAB „Principo reikalas“ įgalioto asmens I. L. prašymas patvirtinti S. Z. ir G. Z. mokumo atkūrimo planą. Prašyme nurodė, kad 2014-10-07 įvyko S. Z. ir G. Z. kreditorių susirinkimas, kreditorių susirinkimas nepatvirtino mokumo atkūrimo plano dėl priežasčių, nesusijusių su plano projekto tikslinimu pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau-FABĮ) 7 straipsnio reikalavimus. Mano, kad mokumo atkūrimo planas atitinka FABĮ 7straipsnio reikalavimus, todėl vadovaujantis FABĮ 8 straipsnio 3 dalimi plano projektą teikia teismui. Kartu su fizinių asmenų mokumo atkūrimo planu bankroto administratorius pateikė teismui 2014-09-16 išvadą dėl S. Z. ir G. Z. parengto mokumo atkūrimo plano projekto įgyvendinimo galimybių, kurioje nurodė, jog planas atitinka FABĮ nustatytus reikalavimus, įstatyme nurodytų pagrindų bankroto bylai nutraukti nenustatyta, plane numatytos priemonės gali būti įgyvendintos, todėl planas gali būti tvirtinamas.

Šalies argumentai

2015-02-17 teisme priimtas bankrutuojančių fizinių asmenų S. Z. ir G. Z. bankroto administratoriaus UAB „Principo reikalas“ įgalioto asmens I. L. prašymas patvirtinti S. Z. ir G. Z. mokumo atkūrimo planą. Prašyme bankroto administratorius nurodė, kad 2015-02-11 įvyko S. Z. ir G. Z. kreditorių susirinkimas, kreditorių susirinkimas nepatvirtino mokumo atkūrimo plano dėl priežasčių, nesusijusių su plano projekto tikslinimu pagal Lietuvos Respublikos FABĮ 7 str. reikalavimus. Mano, kad mokumo atkūrimo planas atitinka visus Lietuvos Respublikos FABĮ 7str. reikalavimus, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos FABĮ 8 str. 3 d. plano projektą teikia teismui. Kartu su fizinių asmenų mokumo atkūrimo planu bankroto administratorius pateikė teismui 2015-01-30 išvadą dėl S. Z. ir G. Z. parengto mokumo atkūrimo plano projekto įgyvendinimo galimybių, kurioje nurodė, jog planas patikslintas tinkamai ir detaliai, jo turinys atitinka Lietuvos Respublikos FABĮ nustatytus reikalavimus, įstatyme nurodytų pagrindų bankroto bylai nutraukti nenustatyta, plane numatytos priemonės gali būti įgyvendintos, todėl planas gali būti tvirtinamas.

Žemesnės instancijos teismas

Kretingos rajono apylinkės teismas 2015-03-06 nutartimi patvirtino teismui pateiktą S. Z. ir G. Z. mokumo atkūrimo planą. Nurodė, kad nenustatyta, jog būtų pažeistos plano pateikimo tvirtinimui procedūros ar kreditorių susirinkimo šaukimo procedūros. Nenustatyta, kad pateiktas tvirtinimui planas neatitiktų FABĮ 7 straipsnyje numatytų reikalavimų. Nors ieškovai ir nepateikė jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių šias išlaidas, tačiau teismas, atsižvelgdamas į prašomą nustatyti sumą bei į esamą ekonominę situaciją šiuo metu Lietuvoje, padarė išvadą, kad prašoma nustatyti suma yra protinga ir nėra per didelė, todėl nėra pagrindo reikalauti, kad ieškovai pateiktų rašytinius įrodymus, pagrindžiančius šią sumą. Dalis pareiškėjo darbo atliekama komandiruočių metu kitose valstybėse, už darbą atliekamą komandiruočių metu yra mokami darbdavio nustatyti dienpinigiai. Plane nurodytos tik konkrečios pinigų sumos, kuriomis bus tenkinami kreditoriniai reikalavimai, tačiau įvertinus tai, kad per penkerius metus Lietuvos Respublikos Vyriausybė gali pakeisti MMA ir kitų su darbo santykiais gaunamų pajamų privalomųjų mokėti mokesčių dydžius, ieškovai gali pakeisti, susirasti papildomą ar prarasti darbą, darytina išvada, kad jie negali numatyti, kokios bus jų pajamos ir kokias sumas jie galės skirti kreditorinių reikalavimų dengimui. Prašymo nagrinėjimo metu teismas nenustatė, kad mokumo atkūrimo plane bankrutuojantis S. Z. ir G. Z. būtų pateikę neteisingą informaciją apie turtą ir pajamas, įsipareigojimus ir nemokumo priežastis. Nėra duomenų, kad jie būtų sudarę kreditorių teises pažeidžiančius sandorius ar tapo nemokūs dėl žalingų įpročių. Nenustatyta, kad po bankroto bylos iškėlimo bankrutuojantys asmenys būtų nuslėpę bankroto proceso metu gautas lėšas ir kitą turtą, kurių vertė viršija vieną bazinės socialinės išmokos dydį. Teismo nuomone, nurodyta suma, skiriama bankroto administratoriui, nėra per didelė, ji yra pagrįsta, detalizuota mokumo atkūrimo plano administravimo išlaidų sąmatoje, todėl nėra pagrindo sutikti su kreditorių prieštaravimais. Teismo vertinimu, S. Z. ir G. Z. mokumo atkūrimo planas parengtas tinkamai ir detaliai, todėl tvirtintinas, nes jo turinys atitinka visus FABĮ 7 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus ir gali būti realiai įgyvendintas, ko pasekoje bus pasiektas pagrindinis bankroto proceso tikslas – atkurtas fizinio asmens mokumas.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ prašo Kretingos rajono apylinkės teismo 2015-03-06 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti tvirtinti mokumo planą ir pareiškėjų bankroto bylą nutraukti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas vis tiek patvirtino patikslintą mokumo atkūrimo planą su iš esmės analogiškomis nuostatomis dėl pareiškėjų priemonių mokumui atkurti. Atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino, ar pareiškėjai apskritai apsimoka verstis individualia veikla, kadangi manytina, jog pradėjus verstis individualia veikla jai reikės atsisakyti dabartinio darbo, o pagal patikslintame plane pateiktą informaciją, išlaidos, susijusios su individualia veikla, yra praktiškai lygios numatomoms gauti pajamoms. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai būtinųjų poreikių tenkinimui planuoja skirti 593,72 Lt, be to, gaunant pajamų turėtų mokėti 104,26 EUR + PVM / mėn. bankroto administravimo išlaidų, yra didele tikimybe, jog viso mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo laikotarpiu kreditorių reikalavimų tenkinimui iš pareiškėjų gaunamų pajamų nebus skirta nei euro. Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. rugpjūčio 21 d nutartyje Nr. 2S~1160-524/2014 yra nurodęs, kad administratoriaus atsiliepimo argumentai, kad įstatymas nenumato, jog bankrutuojantis asmuo privalo bent iš dalies dengti kreditorių reikalavimus, yra nepagrįstas, kadangi FABĮ paskirtis - sudaryti sąlygas atkurti fizinio asmens mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Pažymi, kad fizinio asmens bankroto proceso tikslas yra ne nurašyti skolas, o atkurti fizinio asmens mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimus. Taigi teikiamame tvirtinti plane privalo atsispindėti ir kaip bus tenkinami kreditorių reikalavimai, tačiau šiuo atveju tai nėra padaryta, plane tik deklaratyviai nurodoma, kad pareiškėjai domėsis darbo pasiūlymais. Tikslintame plane nurodyti tik deklaratyvūs teiginiai, kad pareiškėjai sieks įsidarbinti, kad dės pastangas gauti didesnes pajamas, tačiau jokių konkrečių veiksmų, t.y. kokio darbo ieškos, kokius veiksmus planuoja atlikti ieškant darbo ir pan., nenurodyta, todėl planas sudaro sąlygas pareiškėjams nusirašyti skolas neatlikus jokių realių mokumo atkūrimo veiksmų ir nedengiant įsipareigojimų iš gaunamų pajamų, kas akivaizdu, kad pažeistų kreditorių interesus. Mano, kad šiuo atveju bankroto procesui yra pasirinktas netinkamas laikas, kadangi iš pareiškėjo gaunamų pajamų dengti kreditorių reikalavimus nėra jokių galimybių. Pareiškėjai jau buvo pateikę identišką mokumo atkūrimo planą, tačiau Klaipėdos apygardos teismas panaikino apylinkės teismo nutartį, kuria buvo patvirtintas planas. Plane privalo atsispindėti ir kaip bus tenkinami kreditorių reikalavimai, tačiau šiuo atveju tai nėra padaryta, plane tik deklaratyviai nurodoma, kad domėsis darbo pasiūlymais. Nepagrįsti pirmosios instancijos teismo argumentai, jog sumažinus bankroto administravimo išlaidas, administratorius galėtų atsistatydinti. Kreditorių reikalavimų tenkinimo proceso suskirstymas etapais, konkrečių kreditorių reikalavimų tenkinimo dienų išvardijimas, nurodymas, kad lėšos bus mokamos iš depozitinės sąskaitos ir pan. yra deklaratyvus ir beprasmiai, kadangi pagal pateiktą planą realiai neskiriama nė cento ne tik kreditorių reikalavimams tenkinti, bet nelieka jokių lėšų net administravimo išlaidoms apmokėti ir nenumatyta, kad padėtis pasikeis ateityje, nes plane numatytos kitos priemonės mokumui atkurti (plano 6 p.) yra deklaratyvios. Planas yra labai abstraktus, todėl nėra galimybės nustatyti, ar pareiškėjai tinkamai, ar netinkamai vykdo plano nuostatas. Toks planas, pareiškėjams net ir negaunant jokių pajamų visą plano įgyvendinimo laikotarpį, nesiimant jokių aktyvių veiksmų mokumui atkurti, iš esmės vis tiek bus tinkamai vykdomas.

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo AB „Swedbank“ prašo Kretingos rajono apylinkės teismo 2015-03-06 nutartį panaikinti ir klausimą dėl pareiškėjų S. Z. ir G. Z. mokumo atkūrimo plano tvirtinimo išspręsti iš esmės - atsisakyti patvirtinti mokumo atkūrimo planą ir pareiškėjų bankroto bylą nutraukti. Nurodo, kad Kretingos rajono apylinkės teismui (prieš mokumo atkūrimo plano tvirtinimo iš naujo) bankroto administratorius pateikė patikslintą planą. Pateikė savo argumentuotas pastabas dėl patikslinto mokumo atkūrimo plano, tačiau teismas neatsižvelgė į argumentus, o tvirtindamas mokumo atkūrimo planą iš esmės palaikė tik bankroto administratoriaus poziciją. Kaip ir ankstesniame pirmosios instancijos teismo patvirtintame plane, taip ir teismo patvirtintame patikslintame plane yra nurodytas tik planuojamas parduoti turtas, tačiau nėra nurodyti turto pardavimo terminai, numatoma turto pardavimo kaina. Įstatymas nenumato išimčių, kurioms esant plane galėtų būti nenurodoma turto pardavimo kaina, terminai, kadangi (kaip nurodė apeliacinės instancijos teismas) parduodamo turto rinkos kainos nustatymas yra glaudžiai susijęs su administravimo išlaidų prognozavimu ir skyrimu. Taigi, nesant plane nurodytos turto pardavimo kainos nėra galimybės nustatyti, ar bankroto administravimo išlaidų suma nepažeidžia FABĮ 22 straipsnio 5 dalies normų. Teismas šių aplinkybių netyrė. Nesutinka su teismo padaryta išvada, kad administravimo išlaidų sąmata yra detalizuota ir pagrįsta. Vienintelė sąmatos pozicija, kurią galima pavadinti detalizavimu yra mokestis bankroto administratoriui kanceliarinėms ir transporto išlaidoms, t.y. 5.79 EUR (20 Lt) + PVM už kalendorinį mėnesį. Visos kitos planuojamos išlaidos, tame tarpe administratoriaus atlygis, yra nedetalizuotas ir jų formavimas yra visiškai nesuprantamas. Iš esmės patvirtinto patikslinto mokumo atkūrimo plano 8 dalyje nedetalizuojant yra nurodyta, kad administratorius bankroto proceso metu vykdys pareigas, numatytas FABĮ 12 straipsnyje. Apeliacinės instancijos teismas (naikindamas 2014-10-29 nutartį) atkreipė dėmesį ir nurodė, kad bankroto administratoriaus pareigų, numatytų FABĮ 12 straipsnyje nurodymas mokumo atkūrimo plane negali būti laikomas administravimo išlaidų pagrindimu, administravimo išlaidų suma kiekvienai bylai turėtų būti nustatoma individualiai, atsižvelgiant į konkrečius byloje atliekamus administravimo veiksmus. Kitaip tariant, nepakanka abstrakčiai išvardinti visus bankroto proceso vykdymo metu galimus veiksmus nedetalizuojant jų būtinumą ir kaštus, o privalu juos išvardinti su galimomis išlaidomis. Mano, kad būtent nuo to (t.y. objektyvių duomenų - tikslios darbų apimties ir jų kainos) priklauso administravimo sudėtingumas ir administratoriaus atlygis. Priešingu atveju patvirtinus mokumo atkūrimo planą, o vėliau įtraukus visas nedetalizuotas išlaidas paaiškės, kad neužtenka lėšų ne tik administravimo išlaidoms, bet ir kreditorinių skolų dengimui. Mano, kad teismo patvirtintas patikslintas mokumo atkūrimo planas yra visiškai formalus, teismas neatsižvelgė į apeliacinės instancijos teismo padarytas pastabas ir argumentus.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėjų bankroto administratorės įgaliotas asmuo prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką bankrutuojantys asmenys savo būtiniesiems poreikiams skirtos sumos neprivalo pagrįsti įrodymais. Kreditorių teisė keisti sąmatą gali būti įgyvendinta kitose bankroto proceso stadijose, tačiau ne mokumo atkūrimo plano tvirtinimo metu. Bankroto administratoriaus atlyginimas atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus. Nėra pagrindo teikti, jog pateiktame plane 4 dalyje numatyta informacija neatitinka FABĮ 7 straipsnio nuostatų. Kreditorius teigdamas, kad mokumo atkūrimo plane nurodyti tik hipotetiniai teiginiai siekia apginti vien kreditorių interesus, neatsižvelgdamas į bankrutuojančių asmenų padėtį. Pareiškėjų plane nurodytas kreditorių reikalavimų tenkinimo grafikas ir jame įvardintos lėšos atitinka FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 12 punkto nuostatas bet nepažeidžia kreditorių teisių ir teisėtų interesų.

Motyvuojamoji dalis

Atskirieji skundai tenkintini iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis).

Pirmosios instancijos teismas 2015-03-06 nutartimi patvirtino teismui pateiktą mokumo atkūrimo planą. Bankrutuojančių asmenų kreditoriai UAB „Būsto paskolų draudimas“ ir AB „Swedbank“ su šia nutartimi nesutinka.

Nustatyta, kad pareiškėjai turi tris kreditorius, tai yra AB „Swedbank“, UAB „Būsto paskolų draudimas“ ir AB „Lesto“. 2014-09-02 Kretingos rajono apylinkės teismo nutartimi patvirtinti ieškovų kreditoriai ir jų finansiniai reikalavimai, t.y. AB „Swedbank“ finansinio reikalavimo suma yra 67313.65 Eurai (232420,59 Lt), UAB „Būsto paskolų draudimas“ - 6793.97 Eurai (23458,21 Lt), o AB „Lesto“ – 828.48 Eurai (2860,60 Lt), bendra kreditorinių reikalavimų suma – 74936.11 Eurai (258739,40 Lt). 2015-02-11 įvyko S. Z. ir G. Z. kreditorių susirinkimas, kurio metu kreditorių susirinkimas nepatvirtino ieškovų mokumo atkūrimo plano (patikslinto), nes prieš balsavo kreditoriai AB „Swedbank“ ir UAB „Būsto paskolų draudimas“, turintys 98,90 proc. kreditorių reikalavimo sumos. Iš pateikto 2015-02-11 kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 2 nustatyta, kad kreditorių susirinkime, įskaitant balsavusius paštu, dalyvavo du S. Z. ir G. Z. kreditoriai, kurių finansinių reikalavimų suma yra 74107.62 Eurai (255878,80 Lt), tai sudaro 98,90 proc. visų kreditorių reikalavimų bendros sumos. Raštu savo nuomonę, dėl kiekvieno darbotvarkės klausimo pateikė kreditoriai AB „Swedbank“ – 89,83 proc. ir UAB „Būsto paskolų draudimas“ – 9,07 proc. Šiame kreditorių susirinkime kreditoriai AB „Swedbank“ ir UAB „Būsto paskolų draudimas“ nepritarė S. Z. ir G. Z. mokumo atkūrimo planui ir pareiškė pastabas bei pasiūlymus. Ieškovai turi nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą (unikalus Nr. . (duomenys neskelbtini) ) su sodo namu (unikalus Nr. . (duomenys neskelbtini)) ir priklausiniais, esančius. (duomenys neskelbtini) , (tom. 1, b.l. 34-37 ir b. l. 77-79). G. Z. nuo 2014-11-14 d. dirba M. G. . . (duomenys neskelbtini) Jos atlyginimas minimalus (tom. 3, b. l. 46). I. S. Z. šiuo metu dirba . (duomenys neskelbtini), gaunamas darbo užmokestis per mėnesį po mokesčių atskaitymo sudaro 314.50 Eurų (1085,91 Lt), už darbą, atliekamą komandiruočių metu, ieškovui S. Z. yra mokami darbdavio nustatyti dienpinigiai (tom. 1, b. l. 93 ir tom. 3, b. l. 45). Ieškovė G. Z. yra gavusi teismo leidimą vykdyti individualią veiklą (2 t., b. l. 83). I. S. Z. turi tik spec. vidurinį išsilavinimą, šaltkalvio profesinę kvalifikaciją, ieškovė G. Z. turi vidurinį išsilavinimą. G. Z. laikinai nutraukė individualią veiklą dėl sezoniškumo, nes lauko prekybai vėsus metas, o jos sveikatos būklės asmeniui nerekomenduojama peršalti. Pavasarį, vasarą ir rudenį, ieškovės aiškinimu, ji papildomai vykdys lauko prekybą ir gaus papildomas pajamas. G. Z. ir S. Z. ieško geriau apmokamo darbo ir apie darbo paiešką bei savo CV paskelbė internetiniuose portaluose (tom. 3., b. l. 41-44).

FABĮ paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris įstatymų nustatyta tvarka verčiasi individualia veikla, mokumą ir užtikrinti kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka. Taigi fizinių asmenų bankroto įstatymo ir Įmonių bankroto įstatymo (kurio tikslas pašalinti iš rinkos nemokius rinkos dalyvius, kartu proporcingai patenkinant kreditorių reikalavimus iš visos nemokios įmonės turto masės) nėra tapatūs. Fizinių asmenų bankroto įstatymu iš esmės siekiama sukurti efektyvų teisinį mechanizmą, sudarantį sąlygas atkurti fizinio asmens mokumą, užtikrinti kreditorių reikalavimų tenkinimą įstatymo nustatyta tvarka, taip pat išlaikyti teisingą kreditorių ir skolininko interesų pusiausvyrą. Šių tikslų įgyvendinimo sėkmė didžiąja dalimi priklauso nuo sudaryto plano ir jo įgyvendinimo. Skirtingai nuo įmonių bankroto proceso, kurio metu visas įmonei priklausęs turtas yra realizuojamas ĮBĮ nustatyta tvarka, o gautos piniginės lėšos skiriamos administravimo išlaidoms bei kreditorių reikalavimams padengti, fizinio asmens bankroto procese yra sudaromas planas, kuriame numatomas ne tik skolininkui priklausančio turto pardavimas bei lėšų paskirstymas, tačiau taip pat turi būti numatomos ir priemonės, skirtos fizinio asmens mokumui atkurti (persikvalifikavimas, įsidarbinimas ir kitos) (FABĮ 7 straipsnis). Būtent parengtame plane konkretizuojamos fizinio asmens mokumo atkūrimo priemonės, jų įgyvendinimo tvarka. Numatomos priemonės turi būti realios, galinčios padėti pasiekti didesnį kreditorių reikalavimų patenkinimą, kartu užtikrinančios asmens, kuriam keliama bankroto byla, galimybę patenkinti minimalius būtinus poreikius. Taigi vienas svarbiausių momentų fizinio asmens bankroto procedūroje yra plano parengimas ir tvirtinimas.

FABĮ 8 straipsnis nustato mokumo atkūrimo plano tvirtinimo tvarką. Minėto straipsnio 2 dalis numato, kad bankroto administratorius, gavęs plano projektą: ne vėliau kaip per 5 dienas nuo plano projekto gavimo dienos parengia rašytinę išvadą dėl plano projekto įgyvendinimo galimybių ir ją pateikia fiziniam asmeniui; likus ne mažiau kaip 20 dienų iki numatomo kreditorių susirinkimo pateikia išvadą ir plano projektą kiekvienam fizinio asmens kreditoriui ir šaukia pirmąjį kreditorių susirinkimą dėl pritarimo plano projektui, suderinęs su fiziniu asmeniu šio susirinkimo vietą ir laiką. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui dėl to, kad jis neatitinka šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytų reikalavimų, plano projektas gali būti tikslinamas ir pakartotinai teikiamas kreditorių susirinkimui. Jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui nenurodydamas priežasčių arba dėl priežasčių, nesusijusių su plano projekto tikslinimu pagal šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus, plano projektas pateikiamas teismui šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatyta tvarka.

Klaipėdos apygardos teismas 2015-01-15 nutartyje grąžindamas pirmosios instancijos teismui mokumo plano atkūrimo klausimą nagrinėti iš naujo buvo nurodęs, kad pirmosios instancijos teismo patvirtintame mokumo plane abstrakčiai nurodoma, jog bankrutuojantys asmenys pareiškėjai persikvalifikuoti neplanuoja, plano įgyvendinimo laikotarpiu sieks pakeisti darbą į geriau apmokamą, domėsis darbo pasiūlymais Lietuvoje ir užsienyje, esant galimybei dirbs papildomus darbus, radę sritį, kuria galėtų užsiimti, vykdys individualią veiklą. Pareiškėjų mokumo atkūrimo plane nurodytos priemonės yra hipotetinės ir nekonkrečios, be to, nepagrįstos konkrečiais įrodymais. Numatomos priemonės turi būti realios, galinčios padėti pasiekti didesnį kreditorių reikalavimų patenkinimą, kartu užtikrinančios asmens, kuriam keliama bankroto byla, galimybę patenkinti minimalius būtinus poreikius. Pažymėjo, kad ieškovai pirmosios instancijos teismui nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų jų ketinimus susirasti geriau apmokamus darbus. Bankrutuojantys asmenys nepateikė jokių įrodymų, kad deda visas įmanomas pastangas atkurti savo mokumą, tapti konkurencingais darbo rinkoje, nors yra iš esmės darbingi darbingo amžiaus asmenys, toks mokumo atkūrimo planas negali būti pripažįstamas tinkamu bankroto procedūrų įgyvendinimu, nes suponuoja prielaidas pasyviai išvengti skolų ir neskatina ieškovų dėti visas įmanomas pastangas gauti daugiau pajamų ir patenkinti bent dalį kreditorių reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, teismo patvirtintu planu neužtikrinama teisinga skolininkų ir jų kreditorių interesų pusiausvyra. Apeliacinės instancijos teismas nesutiko su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog kreditorių reikalavimams tenkinti skirtinos lėšos gali būti nenurodytos, nes asmenys negali numatyti, kokios bus jų pajamos ir kokias sumas jie galės skirti kreditorių reikalavimų tenkinimui, plane turi būti numatyta, iš kokių esamų ar realiai atsirasiančių pajamų šaltinių ir kokiomis sumomis bus dengiami kreditorių reikalavimai, asmenys turi dėti visas įmanomas pastangas savo turtinei padėčiai pagerinti, tuo atveju, jei kistų jų pajamos ar atsirastų papildomų pajamų šaltinių, planas gali būti keičiamas ar tikslinamas, kaip tai numatyta FABĮ 8 straipsnio 12 punkte. Taip pat nurodė, kad ypatingai svarbu, ypač kreditoriams nepritarus mokumo atkūrimo planui ir išreiškus abejones dėl būtinųjų poreikių tenkinimui skirtinos sumos pagrįstumo, objektyviai įvertinti būtinųjų poreikių tenkinimui būtiną skirti sumą, kartu nustatant, ar yra galimybė atitinkamą gaunamų lėšų dalį skirti atsiskaitymams su kreditoriais, tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nesiaiškino. Teismas administravimo išlaidų pagrįstumo neanalizavo ir visiškai nevertino. Nesant plane nurodytos turto pardavimo kainos, nėra galimybės nustatyti, ar bankroto administravimo išlaidų suma nepažeidžia FABĮ 22 straipsnio 5 dalies normų.

Tačiau kaip byloje nustatyta, nagrinėjant mokumo plano atkūrimo klausimą iš naujo, pareiškėjai pateikė iš esmės identišką mokumo atkūrimo planą ir pirmosios instancijos teismas jį patvirtino.

Pagal Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų, o žemesnės instancijos teismai – ir aukštesnės instancijos teismų sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. CPK 4 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) 2006 m. kovo 28 d. ir 2007 m. spalio 24 d. nutarimuose, pasisakydamas dėl teismo precedento reikšmės, yra pažymėjęs, kad Konstitucijoje įtvirtinta bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, jog būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų ir taip garantuojant teismų praktikos vienodumą bei jurisprudencijos tęstinumą. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina. Taigi teismai, nagrinėdami bylas, turi vadovautis teismų procesiniais sprendimais suformuotais precedentais, atsižvelgti į kasacinio teismo nuolat plėtojamą teismų praktiką (žr. plačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Eurovia Lietuva“ v. Ukmergės rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-7-32/2013, ir joje nurodytą Konstitucinio Teismo jurisprudenciją). Precedentų konkurencijos atveju turi būti vadovaujamasi aukštesnės instancijos (aukštesnės grandies) teismo sukurtu precedentu, atsižvelgiama į precedento sukūrimo laiką ir į kitus turinčius reikšmės veiksnius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šakių skyrius v. V. B., bylos Nr. 3K-3-571/2007; 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 29 d. nutarties, kuria ieškovui nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, bylos Nr. 3K-3-580/2014). Taigi pirmosios instancijos teismas privalo atsižvelgti į apeliacinės instancijos teismo pateiktas pastabas ir argumentus dėl iš naujo grąžinto nagrinėti klausimo, tačiau pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas iš naujo nagrinėdamas pareiškėjų mokumo atkūrimo planą į apeliacinės instancijos argumentus neatsižvelgė.

Esant nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, į tai, kad fizinio asmens bankroto byloje sprendžiant klausimą dėl mokumo atkūrimo plano patvirtinimo, teismas privalo ne tik formaliai taikyti Fizinių asmenų bankroto įstatymo nuostatas, reglamentuojančias atvejus, kuomet kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui, bet ir visapusiškai ištirti ir įvertini priežastis, dėl kurių kreditoriai nesutinka su pateiktu plano projektu, taip pat įvertinti šių priežasčių atitikimą FABĮ 7 straipsnyje nustatytiems plano reikalavimams, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad yra pagrindas perduoti klausimą dėl pareiškėjų mokumo atkūrimo plano patvirtinimo iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 336 – 339 straipsniais, teismas

nutaria:

panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartį ir perduoti pareiškėjų S. Z. ir G. Z. mokumo atkūrimo plano tvirtinimo klausimą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Teisėjas Almantas Padvelskis