- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-11
- Bylos Nr.
- 2S-944-479/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-00270-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žydrūnas Bertašius
- Pareiškėjas
- S. Z., G. Z.
- Kategorijos
- 140.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žydrūnas Bertašius rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjų S. Z. ir G. Z. atskirąjį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2014-04-03 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų S. Z. ir G. Z. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai S. Z. ir G. Z. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo ir nurodė, kad 2007-05-16 pareiškėjai sudarė su AB „Swedbank“ būsto kreditavimo sutartį. Vėliau pareiškėjai neteko pajamų pagal darbo sutartis, padidėjo kredito palūkanos ir pareiškėjai nebeturėjo galimybės tinkamai įvykdyti įsipareigojimus pagal kredito sutartį. Dėl tos priežasties AB „Swedbank“ nutraukė sutartį su pareiškėjais ir didžiąją dalį banko reikalavimų perėmė naujasis kreditorius UAB „Būsto paskolų draudimas“. Pareiškėjai nurodė, kad pareiškėjų skola UAB „Būsto paskolų draudimas“ sudaro 192 120,04 Lt, AB LESTO 2 787,56 Lt ir AB „Swedbank“ 62 409,19 Lt. Bendra pareiškėjų skolų suma sudaro 257 316,79 Lt. Pareiškėjo S. Z. darbo užmokestis yra 1 310,00 Lt per mėnesį, o pareiškėjos G. Z. 800,00 Lt. Pareiškėjai nurodė ir tai, kad jie išlaiko du nepilnamečius vaikus, pareiškėjų šeimos poreikiams patenkinti reikalinga suma per mėnesį sudaro 2 110 Lt. Pareiškėjai patvirtino pareiškime, kad jie kilnojamojo turto neturi, nekilnojamasis turtas yra įkeistas, pareiškėjai debitorių neturi. Pareiškėjai nurodė ir tai, kad jie pranešė savo kreditoriams apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pareiškėjai prašė teismo iškelti jiems bankroto bylą, o bankroto administratore paskirti UAB „Principo reikalas“.
Žemesnės instancijos teismas
Kretingos rajono apylinkės teismas 2014-04-03 nutartimi atsisakė iškelti bankroto bylą pareiškėjams. Teismas nurodė, kad pareiškėjai neįrodė savo nemokumo, nes nepateikė duomenų apie dabartinę pareiškėjams priklausančio nekilnojamojo turto vertę, pareiškėjui S. Z. sumokamų dienpinigių dydį, įrodymų apie šeimai reikalingų išlaidų dydį. Teismas konstatavo, kad pareiškėjai nesąžiningai vengė surasti nuolatinę darbo vietą ir tuo nesiekė sąžiningai sumokėti skolas kreditoriams. Be to, pareiškėjai be svarbios priežasties išsikraustė iš jiems nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo į nuomojamą būstą. Tuo pareiškėjai nepagrįstai padidino būtinas pragyventi išlaidas.
Šalies argumentai
Atskirajame skunde pareiškėjai S. Z. ir G. Z. nurodo, kad teismas nepagrįstai atsisakė iškelti pareiškėjams bankroto bylą. Pareiškėjams priklausančio nekilnojamojo turto vertė buvo nurodyta teismui pateiktose VĮ „Registrų centras“ pažymose. Pareiškėjai skunde nurodė ir tai, kad duomenų apie dienpinigių dydį pareiškėjai pateikti negalėjo, nes dienpinigiai yra skiriami darbuotojui padengti išlaidas, susijusias su darbuotojo išvyka, komandiruote, tam tikrą laiką praleidžiant ne namuose ir ne darbo vietoje. Teismas be pagrindo neįvertino pareiškėjų nuoseklių paaiškinimų dėl to, kokio dydžio yra pareiškėjų šeimos išlaidos. Teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjai pardavę jiems nuosavybės teise priklausantį turtą ir grąžinę skolas galėtų atkurti savo mokumą, nes pareiškėjams priklausantis turtas yra įkeistas. Pareiškėjai prašė apeliacinės instancijos teismo išspręsti klausimą iš esmės ir iškelti pareiškėjams bankroto bylą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 str.).
Atskirajame skunde nurodyta, kad teismas nepagrįstai atsisakė iškelti pareiškėjams bankroto bylą. Su šia skundo nuostata galima sutikti iš dalies. Fizinių asmenų bankroto įstatymo 2 str. 2 d. numatyta, kad fizinio asmens nemokumas yra fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 minimalių algų dydį. Pareiškėjas, pateikdamas pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, prie pareiškimo privalo pateikti duomenis, numatytus Fizinių asmenų bankroto įstatymo 4 str. 4 d.
Įvertinus S. Z., G. Z. pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo turinį ir prie jo pareiškėjų pateiktus priedus konstatuotina, kad pareiškėjų teismui pateiktas pareiškimas atitiko Fizinių asmenų bankroto įstatymo 4 str. reikalavimus. Teismas, spręsdamas pareiškimo priėmimo klausimą, įpareigojo pareiškėjus pateikti papildomus įrodymus apie pareiškėjui S. Z. priklausantį nekilnojamąjį turtą, apie pareiškėjų kreditorius ir įsipareigojimų jiems dydį bei patikslinti duomenis, kokia suma reikalinga pareiškėjų ir jų vaikų poreikiams patenkinti. Taigi teismas nenurodė pareiškėjams pateikti įrodymus apie nekilnojamojo turto vertę, dienpinigių dydį, būtinų šeimai išlaidų dydį. Taigi teismui nenurodžius apie pareiškimui spręsti būtinus duomenis, šių duomenų nepateikimas negalėjo būti pagrindu teismui atmesti pareiškėjų prašymą.
Pareiškėjai pagrįstai skunde nurodė, kad teismas neteisingai vertino aplinkybes dėl pareiškėjams priklausančio turto. Ši skundo nuostata pagrįsta. Bylos medžiaga patvirtina, jog nekilnojamojo turto vertė buvo pateikta teismui kartu su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo. Jeigu pareiškėjai nepateikė teismui dabartinės turto vertės, tai pareiškėjai šiuo veiksmu pripažino, jog teismui pateiktas įvertinimas iki šiol nėra pasikeitęs. Taigi teismas privalėjo spręsti bylą pagal pareiškėjų pateiktą turto įvertinimą.
Pareiškėjai skunde nurodė, kad įrodymų apie pareiškėjo S. Z. gaunamus dienpinigius pateikti nebuvo pagrindo, nes šios piniginės lėšos yra skiriamos ne šeimos poreikiams patenkinti, o padengti papildomas išlaidas, susijusias su darbo atlikimu ne namuose ir ne darbo vietoje. Ši skundo nuostata pagrįsta. LR DK 186 str. patvirtina, kad dienpinigiai nėra pripažįstami darbuotojui sumokamo darbo užmokesčio dalimi. Dėl to pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą spręsti apie pareiškėjų gaunamas nuolatines pajamas pagal teismui pateiktus duomenis ir šios pareigos teismas nepagrįstai nevykdė.
Pareiškėjai skunde nurodė ir tai, kad teismas nepagrįstai konstatavo apie pareiškėjų nepateikimą duomenų apie šeimai būtinų išlaidų dydį. Su šia skundo nuostata taip pat galima sutikti. Pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu pateikė teismui patikslintą pareiškimą, kuriame detalizavo pareiškėjų ir jų nepilnamečių vaikų būtiniems poreikiams patenkinti reikalingas lėšas. Be to, teismo posėdžio metu pareiškėjai teismui patikslino, kokios lėšos reikalingos šeimai ir kokia šių lėšų sudėtis. Pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo 4 str. 9 p. ir 7 str. 1 d. 6 p. pareiškime teismui dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti nurodyta informacija apie fiziniam asmeniui kiekvieną mėnesį reikalingas lėšas būtiniems poreikiams patenkinti. Akivaizdu, kad Fizinių asmenų bankroto įstatyme nenustatytas reikalavimas pareiškėjams pateikti įrodymus apie lėšų dydį būtiniems pareiškėjų poreikiams patenkinti ir teismas įrodinėjimo naštą pareiškėjams nustatė nepagrįstai.
Pareiškėjai skunde nurodė ir tai, jog teismas nepagrįstai sprendė dėl galimo pareiškėjų turto pardavimo ir mokumo atkūrimo. Įvertinus bylos duomenis galima padaryti išvadą, kad pareiškėjai negalėjo parduoti įkeisto turto be kreditoriaus sutikimo. Kadangi turto pardavimą nulemia kreditoriaus veiksmai, teismas nepagrįstai sprendė apie pareiškėjų neveikimą ir jų kaltę dėl bankroto bylos iškėlimo.
Pareiškėjai skunde nurodė ir tai, kad pirmosios instancijos nepagrįstai vertino aplinkybes dėl pareiškėjų galimybės gauti didesnį užmokestį, jų turto pardavimo sąlygų, nes tokių aplinkybių tyrimo nenumato Fizinių asmenų bankroto įstatymo nuostatos. Su šiomis skundo nuostatomis galima sutikti. Pareiškėjai skunde pagrįstai vadovaujasi Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 str. nuostatomis, numatančiomis teismo teisę atsisakyti iškelti bankroto bylą. Taigi nesant įstatyme nustatytų pagrindų, kuriems esant bankroto byla negali būti keliama, teismas privalo spręsti dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui. Pareiškėjai skunde pagrįstai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas šiuos įstatymo reikalavimus taikė netinkamai.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl bankroto bylos pareiškėjams iškėlimo, netinkamai aiškino ir taikė fizinių asmenų bankrotą reglamentuojančias teisės normas, neteisingai įvertino bylai išspręsti pateiktus duomenis. Taigi teismui nenustačius visų teisingam klausimo dėl bankroto bylos iškėlimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių, skundžiama teismo nutartis naikintina ir pareiškimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kretingos rajono apylinkės teismo 2014-04-03 nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.