- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-15
- Bylos Nr.
- 2S-175-730/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-00270-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erinija Kazlauskienė
- Suinteresuotas asmuo
- UAB „Būsto paskolų draudimas“, AB „Swedbank“
- Pareiškėjas
- S. Z., G. Z.
Pranešėja Erinija Kazlauskienė Civilinė byla Nr. 2S-175-730/2015
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2015 m. sausio 15 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens UAB „Būsto paskolų draudimas“ atskirąjį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų S. Z. ir G. Z. pareiškimą suinteresuotiems asmenims AB „Swedbank“ ir UAB „Būsto paskolų draudimas“ dėl bankroto bylos iškėlimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
2014-07-18 Kretingos rajono apylinkės teismas iškėlė S. Z. ir G. Z. bankroto bylą. 2014-06-12 Klaipėdos apygardos teismas nutartimi 2014-04-07 Kretingos rajono apylinkės teismo nutartį paliko nepakeistą. 2014-07-14 Kretingos rajono apylinkės teismo nutartimi buvo patvirtinti pareiškėjų kreditoriai ir jų finansiniai reikalavimai. 2014-10-13 teisme gautas bankrutuojančių fizinių asmenų S. Z. ir G. Z. bankroto administratoriaus UAB „Principo reikalas“ įgalioto asmens I. L. prašymas patvirtinti S. Z. ir G. Z. mokumo atkūrimo planą. Prašyme nurodė, kad 2014-10-07 įvyko S. Z. ir G. Z. kreditorių susirinkimas, kreditorių susirinkimas nepatvirtino mokumo atkūrimo plano dėl priežasčių, nesusijusių su plano projekto tikslinimu pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau-FABĮ) 7 straipsnio reikalavimus. Mano, kad mokumo atkūrimo planas atitinka FABĮ 7straipsnio reikalavimus, todėl vadovaujantis FABĮ 8 straipsnio 3 dalimi plano projektą teikia teismui. Kartu su fizinių asmenų mokumo atkūrimo planu bankroto administratorius pateikė teismui 2014-09-16 išvadą dėl S. Z. ir G. Z. parengto mokumo atkūrimo plano projekto įgyvendinimo galimybių, kurioje nurodė, jog planas atitinka FABĮ nustatytus reikalavimus, įstatyme nurodytų pagrindų bankroto bylai nutraukti nenustatyta, plane numatytos priemonės gali būti įgyvendintos, todėl planas gali būti tvirtinamas.
Kretingos rajono apylinkės teismas 2014-10-29 nutartimi patvirtino teismui pateiktą pareiškėjų S. Z. ir G. Z. mokumo atkūrimo planą. Nurodė, kad nenustatyta, jog būtų pažeistos plano pateikimo tvirtinimui procedūros ar kreditorių susirinkimo šaukimo procedūros. Nenustatyta, kad pateiktas tvirtinimui planas neatitiktų FABĮ 7 straipsnyje numatytų reikalavimų. Nors ieškovai ir nepateikė jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių šias išlaidas, tačiau teismas, atsižvelgdamas į prašomą nustatyti sumą bei į esamą ekonominę situaciją šiuo metu Lietuvoje, padarė išvadą, kad prašoma nustatyti suma yra protinga ir nėra per didelė, todėl nėra pagrindo reikalauti, kad ieškovai pateiktų rašytinius įrodymus, pagrindžiančius šią sumą. Dalis pareiškėjo darbo atliekama komandiruočių metu kitose valstybėse, už darbą atliekamą komandiruočių metu yra mokami darbdavio nustatyti dienpinigiai. Plane nenurodytos tik konkrečios pinigų sumos, kuriomis bus tenkinami kreditoriniai reikalavimai, tačiau įvertinus tai, kad per penkerius metus Lietuvos Respublikos Vyriausybė gali pakeisti MMA ir kitų su darbo santykiais gaunamų pajamų privalomųjų mokėti mokesčių dydžius, ieškovai gali pakeisti, susirasti papildomą ar prarasti darbą, darytina išvada, kad jie negali numatyti, kokios bus jų pajamos ir kokias sumas jie galės skirti kreditorinių reikalavimų dengimui. Prašymo nagrinėjimo metu teismas nenustatė, kad mokumo atkūrimo plane bankrutuojantis S. Z. ir G. Z. būtų pateikę neteisingą informaciją apie turtą ir pajamas, įsipareigojimus ir nemokumo priežastis. Nėra duomenų, kad jie būtų sudarę kreditorių teises pažeidžiančius sandorius ar tapo nemokūs dėl žalingų įpročių. Nenustatyta, kad po bankroto bylos iškėlimo bankrutuojantys asmenys būtų nuslėpę bankroto proceso metu gautas lėšas ir kitą turtą, kurių vertė viršija vieną bazinės socialinės išmokos dydį. Teismo nuomone, nurodyta suma, skiriama bankroto administratoriui, nėra per didelė, ji yra pagrįsta, detalizuota mokumo atkūrimo plano administravimo išlaidų sąmatoje, todėl nėra pagrindo sutikti su kreditorių prieštaravimais. Teismo vertinimu, S. Z. ir G. Z. mokumo atkūrimo planas parengtas tinkamai ir detaliai, todėl tvirtintinas, nes jo turinys atitinka visus FABĮ 7 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus ir gali būti realiai įgyvendintas, ko pasekoje bus pasiektas pagrindinis bankroto proceso tikslas – atkurtas fizinio asmens mokumas.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ prašo Kretingos rajono apylinkės teismo 2014-10-29 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti tvirtinti mokumo planą ir pareiškėjų bankroto bylą nutraukti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais.
Pirmosios instancijos teismas patvirtino planą, kurio nuostatos jau nuo pat jo patvirtinimo nebus vykdomos, nes pareiškėja nurodo negalinti vykdyti individualios veiklos dėl sveikatos problemų. Plane nurodyti tik deklaratyvus teiginiai, kad pareiškėjai sieks įsidarbinti, kad dės pastangas gauti didesnes pajamas, tačiau jokių konkrečių veiksmų, t. y. kokio darbo ieškos, kokius veiksmus planuoja atlikti ieškant darbo ir pan., nenurodyta, todėl planas sudaro sąlygas pareiškėjams nusirašyti skolas neatlikus jokių realių mokumo atkūrimo veiksmų ir nedengiant įsipareigojimų iš gaunamų pajamų, kas akivaizdu, kad pažeistų kreditorių interesus.Teismo patvirtintame plane yra nurodytas tik planuojamas parduoti turtas, tačiau nėra nurodyti turto pardavimo terminai. Įstatymas nenumato išimčių, kurioms esant plane galėtų būti nenurodoma turto pardavimo kaina, terminai.Pirmosios instancijos teismas turėjo galimybę išreikalauti iš pareiškėjo duomenis apie jo užsienyje praleidžiamą laiką, tačiau to nepadarė, formaliai konstatuodamas, kad sumos, reikalingos pareiškėjų būtiniesiems poreikiams tenkinti, yra pagrįstos.Nors pirmosios instancijos teismas nutartyje nurodė, jog plane nurodytos administravimo išlaidos laikytinos pagrįstomis, tačiau pats teismas šių išlaidų pagrįstumo visiškai nevertino. Šiuo atveju pareiškėjų gaunamų pajamų nepakanka sumokėti bankroto administratoriaus atlyginimui, kas reiškia, kad bankroto administratorius didžiąją atlyginimo dalį ketina pasidengti pardavęs hipoteka įkeistą turtą. Tai neabejotinai pažeis kreditorių interesus, kadangi kreditoriai turės sumokėti už paties pareiškėjų inicijuotą bankroto procedūrą.Pirmosios instancijos teismas visiškai formaliai vertino bankroto administravimo išlaidų pagrįstumą.Bankroto proceso metu skolininkų mokumas turi būti atkurtas užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą pasiekus teisingą kreditorių ir skolininkų interesų pusiausvyrą, tačiau šiuo atveju teismas patvirtino mokumo atkūrimo planą, kuris niekaip neužtikrina, kad pareiškėjų mokumas bus atkurtas užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą pasiekus teisingą kreditorių ir skolininkų interesų pusiausvyrą.Kadangi skundžiamoje nutartyje yra nurodyta, jog niekas, išskyrus patį fizinį asmenį negali koreguoti ar nurodyti, koks turi būti bankrutuojančio fizinio asmens mokumo atkūrimo planas, o pareiškėjai ir bankroto administratorius, net ir turėdami galimybę atsižvelgti į kreditorių pastabas, pateikė teismui tvirtinti planą pažeidžiantį kreditorių interesus bei neatitinkantį FABĮ reikalavimų, klausimas dėl mokumo atkūrimo plano apeliacinės instancijos teisme turėtų būti išspręstas iš esmės - teismas turėtų atsisakyti patvirtinti pareiškėjų mokumo atkūrimo planą ir pareiškėjų bankroto bylą nutraukti.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėjų bankroto administratorės įgaliotas asmuo prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad aplinkybė, kad šiuo metu iš pareiškėjų gaunamų pajamų nelieka lėšų kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimui, negali būti vertinama kaip pagrįstas pagrindas atsisakyti tvirtinti bankrutuojančių fizinių asmenų mokumo atkūrimo planą. Tai, kad turtas nėra įvertintas, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog ši aplinkybė teismui yra pagrindas atsisakyti tvirtinti mokumo atkūrimo planą. Administratorius fizinio asmens mokumo atkūrimo plano 8 skyriuje detaliai išdėstė administravimo išlaidų būtinumą, pagrįstumą. Kreditorius nenurodė, kad pareiškėjų plane nurodytos procedūros pažeistų jo interesus.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 staipsnis, 338 straipsnis).
Nustatyta, kad 2014-09-02 Kretingos rajono apylinkės teismo nutartimi patvirtinti ieškovų kreditoriai ir jų finansiniai reikalavimai, t.y. AB „Swedbank“ finansinio reikalavimo suma yra 232420,59 Lt, UAB „Būsto paskolų draudimas“ - 23458,21 Lt, o AB „Lesto“ – 2860,60 Lt, bendra kreditorinių reikalavimų suma 258739,40 Lt. Ieškovai turi nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su sodo namu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini), ieškovas S. Z. šiuo metu dirba IĮ „Transpera“ vairuotoju, gaunamas darbo užmokestis per mėnesį po mokesčių atskaitymo sudaro 1085,91 Lt, už darbą, atliekamą komandiruočių metu, ieškovui S. Z. yra mokami darbdavio nustatyti dienpinigiai, ieškovė G. Z. yra gavusi teismo leidimą vykdyti individualią veiklą (2 t., b.l. 83), tačiau šiuo metu dėl sveikatos būklės jos vykdyti negali. I. S. Z. turi spec. vidurinį išsilavinimą, šaltkalvio profesinę kvalifikaciją, ieškovė G. Z. turi vidurinį išsilavinimą. 2014-10-07 įvyko ieškovų S. Z. ir G. Z. kreditorių susirinkimas, kurio metu kreditorių susirinkimas nepatvirtino ieškovų mokumo atkūrimo plano, nes prieš balsavo kreditoriai AB „Swedbank“ ir UAB „Būsto paskolų draudimas“, turintys 98,90 proc. kreditorių reikalavimo sumos. Iš pateikto 2014-10-10 kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 1 nustatyta, kad kreditorių susirinkime, įskaitant balsavusius paštu, dalyvavo du ieškovų S. Z. ir G. Z. kreditoriai, kurių finansinių reikalavimų suma yra 255878,80 Lt, tai sudaro 98,90 proc. visų kreditorių reikalavimų bendros sumos. Raštu savo nuomonę, dėl kiekvieno darbotvarkės klausimo pateikė kreditoriai AB „Swedbank“ – 89,83 proc. ir UAB „Būsto paskolų draudimas“ – 9,07 proc. Šiame kreditorių susirinkime kreditoriai AB „Swedbank“ ir UAB „Būsto paskolų draudimas“ nepritarė ieškovų S. Z. ir G. Z. mokumo atkūrimo planui ir pareiškė pastabas bei pasiūlymus.
Pirmosios instancijos teismas 2014-10-29 nutartimi patvirtino teismui pateiktą mokumo atkūrimo planą. Bankrutuojančių asmenų kreditorius UAB „Būsto paskolų draudimas“ su šia nutartimi nesutinka.
FABĮ paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris įstatymų nustatyta tvarka verčiasi individualia veikla, mokumą ir užtikrinti kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka. Taigi fizinių asmenų bankroto įstatymo ir Įmonių bankroto įstatymo (kurio tikslas pašalinti iš rinkos nemokius rinkos dalyvius, kartu proporcingai patenkinant kreditorių reikalavimus iš visos nemokios įmonės turto masės) nėra tapatūs. Fizinių asmenų bankroto įstatymu iš esmės siekiama sukurti efektyvų teisinį mechanizmą, sudarantį sąlygas atkurti fizinio asmens mokumą, užtikrinti kreditorių reikalavimų tenkinimą įstatymo nustatyta tvarka, taip pat išlaikyti teisingą kreditorių ir skolininko interesų pusiausvyrą. Šių tikslų įgyvendinimo sėkmė didžiąja dalimi priklauso nuo sudaryto plano ir jo įgyvendinimo. Skirtingai nuo įmonių bankroto proceso, kurio metu visas įmonei priklausęs turtas yra realizuojamas ĮBĮ nustatyta tvarka, o gautos piniginės lėšos skiriamos administravimo išlaidoms bei kreditorių reikalavimams padengti, fizinio asmens bankroto procese yra sudaromas planas, kuriame numatomas ne tik skolininkui priklausančio turto pardavimas bei lėšų paskirstymas, tačiau taip pat turi būti numatomos ir priemonės, skirtos fizinio asmens mokumui atkurti (persikvalifikavimas, įsidarbinimas ir kitos) (FABĮ 7 straipsnis). Būtent parengtame plane konkretizuojamos fizinio asmens mokumo atkūrimo priemonės, jų įgyvendinimo tvarka. Numatomos priemonės turi būti realios, galinčios padėti pasiekti didesnį kreditorių reikalavimų patenkinimą, kartu užtikrinančios asmens, kuriam keliama bankroto byla, galimybę patenkinti minimalius būtinus poreikius. Taigi vienas svarbiausių momentų fizinio asmens bankroto procedūroje yra plano parengimas ir tvirtinimas.
FABĮ 8 straipsnis nustato mokumo atkūrimo plano tvirtinimo tvarką. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad bankroto administratorius, gavęs plano projektą: ne vėliau kaip per 5 dienas nuo plano projekto gavimo dienos parengia rašytinę išvadą dėl plano projekto įgyvendinimo galimybių ir ją pateikia fiziniam asmeniui; likus ne mažiau kaip 20 dienų iki numatomo kreditorių susirinkimo pateikia išvadą ir plano projektą kiekvienam fizinio asmens kreditoriui ir šaukia pirmąjį kreditorių susirinkimą dėl pritarimo plano projektui, suderinęs su fiziniu asmeniu šio susirinkimo vietą ir laiką. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui dėl to, kad jis neatitinka šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytų reikalavimų, plano projektas gali būti tikslinamas ir pakartotinai teikiamas kreditorių susirinkimui. Jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui nenurodydamas priežasčių arba dėl priežasčių, nesusijusių su plano projekto tikslinimu pagal šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus, plano projektas pateikiamas teismui šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatyta tvarka.
Apeliantas teigia, kad ieškovai nenurodė jokių argumentų, pagrindžiančių, iš kur planuoja gauti pajamų, kad realiai galėtų atsiskaitinėti su kreditoriais bei mokėti atlyginimą administratoriui. Su šiuo argumentu apeliacinės instancijos teismas sutinka.
FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta įstatymo paskirtis - atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, pasiekiant teisingą skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyrą. FABĮ 7 straipsnyje yra nurodyti reikalavimai bankrutuojančio asmens mokumo atkūrimo planui: plane, be kitų jam keliamų reikalavimų, turi būti nurodytas kreditorių reikalavimų tenkinimo grafikas, kuriame nurodomos ne rečiau kaip kartą per pusę metų ir per visą bankroto procesą kiekvienam kreditoriui mokamos lėšos. Teismas negali iškelti bankroto bylos, o iškelta bankroto byla turi būti nutraukta tokio fizinio asmens, kuris negauna/neketina gauti jokių pajamų, o tai reiškia neplanuoja atsiskaityti su savo kreditoriais, atžvilgiu. Būtent nuo asmens, kuriam yra iškelta bankroto byla, sąžiningų pastangų priklauso bankroto plano įvykdymo sėkmingumas, taigi ir Fizinių asmenų bankroto įstatymu siekiamų tikslų įgyvendinimas. Tai reiškia, jog pats fizinis asmuo, kuris kreipiasi, kad jam būtų iškelta bankroto byla, privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymo suteiktomis teisėmis ir sąžiningai vykdyti įstatymo jam nustatytas pareigas (FABĮ 16 straipsnis). Asmenims, kuriems iškelta bankroto byla, nesiekiant maksimalaus galimo kreditorinių reikalavimų patenkinimo, bankroto procesas nebus rezultatyvus, iš esmės nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas, o tuo pačiu bus pažeista skolininkų ir jų kreditorių interesų pusiausvyra. Tokio bankroto proceso metu naudą iš esmės gautų vien tik fizinis asmuo, kuris būtų atleistas nuo esamų įsipareigojimų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog bankroto bylos iškėlimo tikslas yra ne nurašyti ar anuliuoti fizinio asmens skolas, bet atkurti fizinio asmens mokumą, kad asmuo, vykdydamas patvirtintą planą, galėtų patenkinti kreditorių reikalavimus. Fizinio asmens bankroto procesas negali tapti priemone ar sąmoningu mėginimu išvengti ar išsisukti nuo skolinių įsipareigojimų vykdymo
Pirmosios instancijos teismo patvirtintame mokumo plane abstrakčiai nurodoma, jog bankrutuojantys asmenys ieškovai persikvalifikuoti neplanuoja, plano įgyvendinimo laikotarpiu sieks pakeisti darbą į geriau apmokamą, domėsis darbo pasiūlymais Lietuvoje ir užsienyje, esant galimybei dirbs papildomus darbus, radę sritį, kuria galėtų užsiimti, vykdys individualią veiklą. Kaip jau minėta, FABĮ 7 straipsnio 1 dalis nustato reikalavimus mokumo atkūrimo ir kreditorių reikalavimų tenkinimo planui, kur nurodyta, kad plane turi būti nurodytos priemonės, skirtos fizinio asmens mokumui atkurti (persikvalifikavimas, įsidarbinimas ir kitos) (FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Taigi pripažintina, kad pareiškėjų Mokumo atkūrimo plane nurodytos priemonės yra hipotetinės ir nekonkrečios, be to, nepagrįstos konkrečiais įrodymais. Numatomos priemonės turi būti realios, galinčios padėti pasiekti didesnį kreditorių reikalavimų patenkinimą, kartu užtikrinančios asmens, kuriam keliama bankroto byla, galimybę patenkinti minimalius būtinus poreikius. Pažymėtina, kad ieškovai pirmosios instancijos teismui nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų jų ketinimus susirasti geriau apmokamus darbus. I. S. Z. mėnesinis darbo užmokestis, atskaičius privalomus mokėti mokesčius, sudaro 1085,91 Lt bei darbdavio mokami dienpinigiai už darbą, atliekamą komandiruočių metu. Ieškovė G. Z. planuoja vykdyti individualią veiklą ir gauti apie 1000 Lt per mėnesį pajamų, tačiau dėl sveikatos būklės šiuo metu individualios veiklos vykdyti negalės. Ieškovai būtinųjų poreikių tenkinimui planuoja skirti 2050 Lt, be to, gaunant pajamų turėtų mokėti 380 Lt + PVM / mėn. bankroto administravimo išlaidų, taigi visos bankrutuojančių asmenų lėšos yra numatomos skirti jų būtinųjų poreikių tenkinimui. Taigi darytina išvada, kad šiuo atveju bankrutuojantys ieškovai nepateikė jokių įrodymų, kad deda visas įmanomas pastangas atkurti savo mokumą, tapti konkurencingais darbo rinkoje, nors yra iš esmės darbingi darbingo amžiaus asmenys. Toks mokumo atkūrimo planas negali būti pripažįstamas tinkamu bankroto procedūrų įgyvendinimu, nes suponuoja prielaidas pasyviai išvengti skolų ir neskatina ieškovų dėti visas įmanomas pastangas gauti daugiau pajamų ir patenkinti bent dalį kreditorių reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, teismo patvirtintu planu neužtikrinama teisinga skolininkų ir jų kreditorių interesų pusiausvyra. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog kreditorių reikalavimams tenkinti skirtinos lėšos gali būti nenurodytos, nes asmenys negali numatyti, kokios bus jų pajamos ir kokias sumas jie galės skirti kreditorių reikalavimų tenkinimui. Plane turi būti numatyta, iš kokių esamų ar realiai atsirasiančių pajamų šaltinių ir kokiomis sumomis bus dengiami kreditorių reikalavimai, asmenys turi dėti visas įmanomas pastangas savo turtinei padėčiai pagerinti, tuo atveju, jei kistų jų pajamos ar atsirastų papildomų pajamų šaltinių, planas gali būti keičiamas ar tikslinamas, kaip tai numatyta FABĮ 8 straipsnio 12 punkte.
Apeliantas teigia, jog ieškovai nepagrindė lėšų jų būtiniesiems poreikiams patenkinti. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl būtiniesiems poreikiams prašomos skirti sumos – 2050 Lt – pagrįstumo, nurodė, kad nors pareiškėjai nepateikė jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių šias išlaidas, tačiau teismas, atsižvelgdamas į prašomą nustatyti sumą bei į esamą ekonominę situaciją šiuo metu Lietuvoje, daro išvadą, kad prašoma nustatyti suma būtiniesiems poreikiams patenkinti yra protinga ir nėra per didelė, todėl nėra pagrindo reikalauti, kad ieškovai pateiktų rašytinius įrodymus, pagrindžiančius šią sumą. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.
Kaip jau minėta, vienas svarbiausių momentų fizinio asmens bankroto procedūroje yra plano parengimas ir tvirtinimas, o jame numatomos priemonės turi būti realios, galinčios padėti pasiekti didesnį kreditorių reikalavimų patenkinimą, kartu užtikrinančios asmens, kuriam keliama bankroto byla, galimybę patenkinti minimalius būtinus poreikius. Taigi ypatingai svarbu, ypač kreditoriams nepritarus mokumo atkūrimo planui ir išreiškus abejones dėl būtinųjų poreikių tenkinimui skirtinos sumos pagrįstumo, objektyviai įvertinti būtinųjų poreikių tenkinimui būtiną skirti sumą, kartu nustatant, ar yra galimybė atitinkamą gaunamų lėšų dalį skirti atsiskaitymams su kreditoriais, tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nesiaiškino.
Apeliantas teigia, kad teismo patvirtintame plane yra nurodytas tik planuojamas parduoti turtas, tačiau nėra nurodyti turto pardavimo terminai, numatoma turto pardavimo kaina, be to, nors pirmosios instancijos teismas nutartyje nurodė, jog plane nurodytos administravimo išlaidos laikytino pagrįstomis, teismas šių išlaidų pagrįstumo visiškai nevertino. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentais, kad administratoriaus prašomų patvirtinti bankroto administravimo išlaidų, administratoriaus atlyginimo dydžiai turi būti pagrįsti, atitikti administratoriaus vykdomų funkcijų pobūdį, mastą ir bylos sudėtingumą.
FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyta, kad mokumo atkūrimo plane turi būti nurodyta bankroto administravimo išlaidų suma ir jos pagrindimas. Šiuo atveju teismo patvirtinto mokumo atkūrimo plano 8 dalyje yra nurodyta, kad administratorius bankroto proceso metu vykdys pareigas, numatytas FABĮ 12 straipsnyje. Sutiktina su apelianto argumentais, kad bankroto administratoriaus pareigų, numatytų FABĮ 12 straipsnyje nurodymas mokumo atkūrimo plane neturėtų būti laikomas administravimo išlaidų pagrindimu, administravimo išlaidų suma kiekvienai bylai turėtų būti nustatoma individualiai, atsižvelgiant į konkrečius byloje atliekamus administravimo veiksmus. Nors pirmosios instancijos teismas nutartyje nurodė, jog plane nurodytos administravimo išlaidos laikytino pagrįstomis, tačiau pats teismas šių išlaidų pagrįstumo neanalizavo ir visiškai nevertino (CPK 178, 185 straipsniai).
FABĮ 7 straipsnio 3 punkte nurodyta, kad plane turi būti nurodyta numatomo parduoti fizinio asmens turimo turto pardavimo kaina plano sudarymo metu. Iš pateikto plano matyti, kad numatomas parduoti ieškovams priklausantis turtas yra žemės sklypas ir sodo pastatas, esantys adresu (duomenys neskelbtini) Tačiau nors įstatymas numato, mokumo atkūrimo plane nėra nurodyta parduodamo turto kaina. Be to, pagal FABĮ 22 straipsnio 5 dalį bankroto administravimo išlaidoms gali būti skiriama ne daugiau kaip 15 procentų gautos pardavus įkeistą turtą lėšų sumos. Taigi nesant plane nurodytos turto pardavimo kainos, nėra galimybės nustatyti, ar bankroto administravimo išlaidų suma nepažeidžia FABĮ 22 straipsnio 5 dalies normų.
Atsižvelgdamas į tai, kad fizinio asmens bankroto byloje, sprendžiant klausimą dėl mokumo atkūrimo plano patvirtinimo, teismas privalo ne tik formaliai taikyti Fizinių asmenų bankroto įstatymo nuostatas, reglamentuojančias atvejus, kuomet kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui, bet ir visapusiškai ištirti ir įvertini priežastis, dėl kurių kreditoriai nesutinka su pateiktu plano projektu, taip pat įvertinti šių priežasčių atitikimą FABĮ 7 straipsnyje nustatytiems plano reikalavimams, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad yra pagrindas perduoti klausimą dėl pareiškėjų mokumo atkūrimo plano patvirtinimo iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Dėl nurodytų aplinkybių ir motyvų skundžiama nutartis naikintina ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui mokumo atkūrimo plano tvirtinimo klausimą nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 336 straipsnio 3 dalimi ir 291 straipsniu, teismas
nutaria:
panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartį ir perduoti ieškovų S. Z. ir G. Z. mokumo atkūrimo plano tvirtinimo klausimą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.