Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Gražvydo Poškaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laisvydo Zederštremo,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų D. T. ir M. Š. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. spalio 27 d. nuosprendžio, kuriuo:

D. T. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.) ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams; pripažintas kaltu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, D. T. paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir D. T. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir sumažinta bausmė D. T. nustatyta laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu nustatyta sumažinta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausme ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. birželio 15 d. nuosprendžiu, iš dalies pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2023 m. spalio 18 d. nuosprendžiu, paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausme, prie griežčiausios bausmės pridedant švelnesnių bausmių dalis, ir D. T. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į D. T. paskirtos bausmės laiką įskaitytas atliktas ir įskaitytas bausmės laikas pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gegužės 23 d. nuosprendį ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. birželio 15 d. nuosprendį, iš dalies pakeistą Šiaulių apygardos teismo 2023 m. spalio 18 d. nuosprendžiu.

M. Š. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.) ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams; pripažintas kaltu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, M. Š. paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir M. Š. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir sumažinta bausmė M. Š. nustatyta laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu nustatyta sumažinta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu paskirta galutine 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį, ir M. Š. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į M. Š. paskirtos bausmės laiką įskaitytas atliktas ir įskaitytas bausmės laikas pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. balandžio 27 d. nuosprendį.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir D. P., tačiau nuosprendis jo atžvilgiu apeliacine tvarka neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

6. Nuteistųjų D. T. ir M. Š. apeliaciniai skundai atmestini.

8. Pažymima, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 1, 2 dalyse taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-171-697/2019). Skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ir į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

8.1. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas nuteistiesiems D. T. ir M. Š. bausmes už jų padarytas nusikalstamas veikas, BK 54 straipsnio reikalavimų nepažeidė.

Dėl nuteistajam D. T. paskirtos bausmės

9. Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.), padarymą baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki 6 metų, o už nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje, padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki 2 metų. Pirmosios instancijos teismas D. T. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, paskyrė laisvės atėmimą 1 metams 9 mėnesiams, o už nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, paskyrė laisvės atėmimą 8 mėnesiams. Bylos duomenimis, D. T. padarė du nusikaltimus, iš kurių vienas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 187 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis) ir vienas – apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 178 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 4 dalis), nusikaltimai baigti, padaryti tiesiogine tyčia, iki šių nusikaltimų padarymo D. T. buvo teistas 6 kartus (iš jų 2 kartus teistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį), o po šių nusikaltimų padarymo jam priimti dar 2 apkaltinamieji nuosprendžiai: Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu D. T. nuteistas už analogišką nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, o to paties teismo 2023 m. birželio 15 d. nuosprendžiu nuteistas už nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, šiuo metu D. T. atžvilgiu viena baudžiamoji byla nagrinėjama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose, ir viena – Šiaulių apygardos teisme. D. T. nusikalto esant neišnykusiam ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintam teistumui, nepraėjus nė 6 mėnesiams po jo išregistravimo iš probuojamųjų asmens duomenų registro (iš šio registro išregistruotas 2022 m. birželio 27 d.), todėl pagal BK 27 straipsnio 1 dalį yra recidyvistas (2 t., b. l.17–27, 29–43; Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys), vienerių metų laikotarpiu yra ne kartą baustas administracine tvarka, iš jų 2 kartus baustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 108 straipsnio 1 dalį už smulkias vagystes (2 t., b. l. 46–50). Visa tai rodo, kad D. T. išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro, priešingai, toliau pažeidinėja įstatymus, jo padarytos veikos nėra atsitiktinės, tai yra dėsningas jo netinkamo elgesio rezultatas. Kadangi D. T. prisipažino kaltu padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi nusikaltęs, apylinkės teismas pagrįstai šią aplinkybę pripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nuteistojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pagrįstai pripažinta tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė veikdamas bendrininkų grupe, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9, 13 punktai).

10. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visumą paminėtų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, padarė pagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti tik paskyrus D. T. už jo padarytus nusikaltimus laisvės atėmimo bausmes. Iš bylos medžiagos matyti, kad ankstesniais nuosprendžiais apeliantui buvo skirtos ir švelnesnės bausmės negu terminuotas laisvės atėmimas, t. y. viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas, taip pat buvo skirtos ir pačios griežčiausios bausmės – laisvės atėmimas, tačiau akivaizdu, kad tai teigiamo poveikio nuteistajam nepadarė. Dėl to nėra pagrindo manyti, kad šiuo atveju paskyrus D. T. švelnesnes bausmes negu laisvės atėmimas, jis pakeis savo nusikalstamus polinkius ir daugiau nebenusikals.

11. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam D. T. už nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.), paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 9 mėnesiams, kai sankcijoje numatytos šios bausmės rūšies vidurkis yra 3 metai 1 mėnuo 15 dienų, ir už nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, paskirta bausmė – laisvės atėmimas 8 mėnesiams, kai šios bausmės vidurkis yra 1 metai 1 mėnuo 15 dienų, dydžiais nėra aiškiai per griežtos. Už abu nusikaltimus D. T. paskirtos bausmės pagrįstai subendrintos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, be to, subendrinta bausmė, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, sumažinta vienu trečdaliu ir D. T. paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 2 mėnesiams. Kadangi nusikalstamas veikas, už kurias yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, D. T. padarė 2022 m. gruodžio 8 d., t. y. iki Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gegužės 23 d. nuosprendžio ir to paties teismo 2023 m. birželio 15 d. nuosprendžio, pakeisto Šiaulių apygardos teismo 2023 m. spalio 18 d. nuosprendžiu, priėmimo, teismas pagrįstai nauju nuosprendžiu ir ankstesniais dviem nuosprendžiais D. T. paskirtas bausmes subendrino vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi. Nuteistajam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams taip pat nėra per griežta, tenkinti apelianto prašymą ir šią bausmę mažinti atsižvelgiant į tai, kad jis yra jauno amžiaus, turi tėvus, draugę, nėra pagrindo. Duomenų, patvirtinančių nuteistojo teiginį, kad jis bando spręsti priklausomybės nuo alkoholio problemą, bylos medžiagoje nėra.

12. Nuteistasis D. T. apeliaciniu skundu, be kita ko, prašė taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir, jam atlikus pusę paskirtos bausmės, likusios bausmės dalies vykdymą atidėti paskiriant intensyvią priežiūrą. Tenkinti šį prašymą teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo.

12.1. BK 75 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip 4 metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų. Pagal BK 75 straipsnio 3 dalį, asmeniui, nuteistam daugiau kaip 4 metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė kaip 6 mėnesiai ir ilgesnė kaip 2 metai, taip pat nuo 1 iki 3 metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis). Pagal BK 75 straipsnio 5 dalį, atidėdamas bausmės vykdymą pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones, šio straipsnio 1 dalyje nustatytą intensyvią priežiūrą ir (ar) šioje straipsnio dalyje nustatytas pareigas.

12.2. Pažymėtina, kad BK 75 straipsnyje nustatytas bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, jog laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas. BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo nustatytai sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai, bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, jog konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai, nurodyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018). Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017 ir kt.). Taip pat pažymėtina ir tai, jog taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, sudaryti nebaudžiamumo prielaidų, formuoti nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-108-895/2016, 2K-258-222/2018, 2K-53-697/2021, 2K-107-976/2021, 2K-203-976/2023).

12.3. Skundžiamu nuosprendžiu D. T. nuteistas už nesunkaus ir apysunkių nusikaltimų padarymą galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 4 metams, todėl yra formalios sąlygos spręsti dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo nuteistajam, tačiau būtina nustatyti ir tai, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad nuteistajam bausmės tikslai, nurodyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad naujus tyčinius nusikaltimus D. T. padarė būdamas jauno amžiaus – (duomenys neskelbtini) metų, anksčiau jau būdamas teistas 6 kartus, kaip jau minėta, po šių nusikaltimų padarymo jam priimti dar 2 apkaltinamieji nuosprendžiai, yra ne kartą teistas už analogiškas nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, šiuo metu D. T. atžvilgiu nagrinėjamos baudžiamosios bylos Šiaulių apylinkės teisme ir Šiaulių apygardos teisme, jis nusikalto esant neišnykusiam teistumui, nepraėjus nė 6 mėnesiams po jo išregistravimo iš probuojamųjų asmens duomenų registro, o tai rodo, kad nuteistasis nesupranta daromų nusikalstamų veikų pavojingumo ir kritiškai savo elgesio nevertina, jo nekeičia, toliau pažeidinėja baudžiamuosius įstatymus. Tokios aplinkybės neabejotinai atskleidžia antivisuomenines nuteistojo nuostatas, neigiamą požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Dėl to nėra pagrindo manyti, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai D. T. atžvilgiu bus pasiekti atidėjus jam paskirtos bausmės vykdymą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šioje byloje baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimo nepakaktų D. T. nusikalstamo elgesio priežastims pašalinti. Priešingai, manytina, kad toks sprendimas prisidėtų prie nebaudžiamumo už padarytą nusikalstamą veiką jausmo susiformavimo. Dėl to apelianto prašymas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą netenkinamas.

13. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu D. T. paskirta bausmė rūšimi ir dydžiu yra teisinga, ji tinkamai individualizuota, atitinka nuteistojo asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumą bei kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, todėl švelninti nuteistajam paskirtą bausmę nėra pagrindo.

14. Teisėjų kolegija taip pat neturi teisinio pagrindo tenkinti nuteistojo prašymą ir nustatyti jam paskirtą bausmę atlikti (duomenys neskelbtini) kalėjime. Atkreipiamas dėmesys, kad 2020 m. liepos 1 d. netekus galios BK 50 straipsnio 3 dalies nuostatai, kuria remiantis bausmės atlikimo pataisos įstaigos parinkimas buvo baudžiamąją bylą išnagrinėjusio teismo diskrecinė teisė, konkrečią bausmės atlikimo vietą, kurioje nuteistasis turės atlikti laisvės atėmimo bausmę, parenka laisvės atėmimo vietų įstaiga (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 30 straipsnio 2 dalis).

Dėl nuteistajam M. Š. paskirtos bausmės

15. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas, skirdamas nuteistajam M. Š. bausmę, atsižvelgė į visas tiek nusikalstamų veikų pavojingumą, tiek kaltininko asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Teismas atsižvelgė į tai, kad M. Š. padarė dvi nusikalstamas veikas, iš kurių viena priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 187 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis) ir viena – apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 178 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 4 dalis), nusikaltimai baigti, padaryti tiesiogine tyčia, iki šių nusikaltimų padarymo M. Š. buvo teistas 9 kartus, o skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu jis buvo teistas jau 10 kartų, ne kartą teistas už analogiškas nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, naujus nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje, jis padarė kitą dieną po Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugsėjo 30 d. baudžiamojo įsakymo, kuriuo buvo nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimo bausme, įsiteisėjimo, tą pačią dieną, kai buvo įtrauktas į probuojamųjų asmens duomenų registrą, neišnykus teistumui (1 t., b. l. 181–194, 196–200, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys), todėl BK 27 straipsnio 1 dalies prasme yra recidyvistas. Teismas taip pat įvertino tai, kad M. Š. administracine tvarka, be kita ko, ne kartą baustas už smulkias vagystes (2 t., b. l. 1–10), nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino kaltu padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir nustatytos trys atsakomybę sunkinančios aplinkybės – veika padaryta bendrininkų grupe, veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 9 punktas, 13 punktas). Priešingai nei skunde teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į tai, kad M. Š. sudarė santuoką, turi mažametį vaiką, konsultavosi su priklausomybių konsultante (3 t., b. l. 8, 9, 11).

16. Apeliuodamas į švelnesnę bausmę, M. Š. skunde nurodė, kad jo vaidmuo darant nusikaltimus buvo antraeilis – jis tik metė į langą akmenį, į patalpą nesibrovė, net nežinojo, kad bus vagiama. Pažymima, kad pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Bendrininkavimo būtinieji subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas įvairiomis formomis: žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais. Veikti bendrai gali būti susitariama iki baigtos nusikalstamos veikos stadijos, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Visi bendrininkai atsako pagal tą patį BK straipsnį, numatantį bendrai daromą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2008, 2K-5/2009). Sprendžiant apie bendrininkų nusikalstamo sumanymo turinį ir susitarimo ribas, negalima apsiriboti vien tik jų subjektyviais teiginiais apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Apie tyčios turinį bendrininkaujant sprendžiama įvertinus objektyvių bylos aplinkybių visumą. Taigi bendrininkavimui būtina nustatyti asmenų veikos bendrumą: susitarimą daryti nusikalstamą veiką kartu ir bendrą vieningą tyčią, t. y. situaciją, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu, kuris irgi suvokia atliekamus nusikalstamus veiksmus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-17-648/2017).

16.1. Iš bylos medžiagos matyti, kad M. Š. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir nurodė, kad jam su draugais D. T. ir D. P. einant pro parduotuvę, spontaniškai kilo mintis ją apvogti. Jis paėmė plytgalį ir juo išdaužė parduotuvės langą, tuomet į parduotuvės vidų įlindo jo draugai, o jis liko saugoti ir laukti draugų lauke. Ką tiksliai iš parduotuvės išsinešė jo draugai, negali pasakyti, jis pats pasiėmė šampaną, kuris buvo padėtas prie lango ant staliuko, pasiėmė tiek butelių, kiek jam tilpo į rankas. Tuomet visi grįžo gerti pas tą patį vyrą, pas kurį gėrė prieš tai (1 t., b. l. 107–109; 2 t., b. l. 198–199). Nuteistasis D. T. teisiamajame posėdyje analogiškai nurodė, kad jie visi, t. y. jis, M. Š. ir D. P., sugalvojo išdaužti parduotuvės langus ir į ją patekti, patvirtino, kad jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu yra teisingi (2 t., b. l. 198). Nuteistasis D. P. teisiamojo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad jie visi „ekspromtu sumąstė“ apvogti parduotuvę, jis, M. Š. ir D. T. akmenimis išdaužė parduotuvės langą ir įlindo į vidų. Galėjo būti, kad jis su D. T. pateko į parduotuvės vidų, o vienas iš jų liko lauke. Po to visi nuvyko pas E. ir ten vartojo alkoholinius gėrimus, kol atvyko policijos pareigūnai (2 t., b. l. 197–198). Taigi akivaizdu, kad M. Š. veikė aktyviais bendrais veiksmais su D. T. ir D. P., jis suprato, kad kartu su kitais asmeninis daro nusikalstamą veiką, todėl net jeigu jis su kitais nusikalstamą veiką kartu vykdžiusiais asmenimis iš anksto ir nesitarė įsibrauti į parduotuvę ir ją apvogti bei sugadinti svetimą turtą, tai nereiškia, kad jis neprivalo atsakyti pagal tą patį BK straipsnį, numatantį bendrai daromą nusikalstamą veiką. Duomenų, patvirtinančių, kad šiuo atveju buvo vieno iš vykdytojų ekscesas, byloje nėra. Be to, nors išdaužęs parduotuvės langą, M. Š. ir nepateko į parduotuvės vidų, jis savo nusikalstamų veiksmų nenutraukė ir ne tik saugojo draugus, jų laukdamas lauke, bet ir pats pagrobė parduotuvėje buvusius alkoholinius gėrimus, kuriuos po to kartu su nusikaltimų bendrininkais vartojo, kol atvyko policijos pareigūnai. Vadinasi, M. Š. privalo atsakyti už visus bendrai su kitais asmenimis atliktus neteisėtus veiksmus.

17. Kaip pirmiau minėta, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.), padarymą baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki 6 metų, o už nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje, padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki 2 metų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsižvelgęs į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus M. Š. griežčiausias sankcijose numatytas bausmes – laisvės atėmimą. Atsižvelgiant į tai, kad ankstesniais septyniais nuosprendžiais apeliantui buvo skirtos pačios griežčiausios bausmės – laisvės atėmimas, o vienu nuosprendžiu – švelnesnė bausmė negu terminuotas laisvės atėmimas (laisvės apribojimas), tačiau tai M. Š. teigiamo poveikio nepadarė – jis ir toliau pažeidinėja baudžiamuosius įstatymus, skirti jam už padarytas nusikalstamas veikas švelnesnes bausmes negu terminuotas laisvės atėmimas būtų netikslinga. Teisėjų kolegijos vertinimu, tik paskyrus M. Š. laisvės atėmimo bausmes, jis bus tinkamai nubaustas, jam bus atimta galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas ir bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

18. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad nuteistajam už jo padarytus nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 2 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.) ir BK 187 straipsnio 1 dalyje paskirtos bausmės – atitinkamai laisvės atėmimas 1 metams 9 mėnesiams (kai šios bausmės vidurkis yra 3 metai 1 mėnuo 15 dienų) ir laisvės atėmimas 8 mėnesiams (kai šios bausmės vidurkis yra 1 metai 1 mėnuo 15 dienų), yra mažesnės negu sankcijose numatyti laisvės atėmimo bausmių vidurkiai, todėl daryti išvadą, kad M. Š. paskirtos bausmės per griežtos ir jas švelninti nėra pagrindo. Už abi nusikalstamas veikas nuteistajam paskirtos bausmės pagrįstai subendrintos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, be to, subendrinta bausmė, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, sumažinta vienu trečdaliu ir M. Š. paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 2 mėnesiams. Nauju ir ankstesniu, t. y. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. balandžio 27 d., nuosprendžiu M. Š. paskirtos bausmės subendrintos laikantis bausmių bendrinimo taisyklių, ir nuteistajam paskirta galutinė subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat nėra per griežta. Mažinti nuteistajam paskirtą bausmę atsižvelgiant į tai, kad jis turi ne vieną mažametį vaiką, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės socialinių paslaugų centro pateiktoje pažymoje „Dėl charakteristikos apie A. Š. šeimą“ nurodyta, jog šeimoje auga trys mažamečiai vaikai, dviejų vaikų tėvas yra M. Š., ir jam atliekant laisvės atėmimo bausmę jo sutuoktinei sunku vienai rūpintis vaikais, taip pat nėra pagrindo. Neabejotina, jog minėtos aplinkybės egzistavo ir apeliantui buvo žinomos iki jam padarant nusikalstamas veikas, tačiau akivaizdu, kad jos pastarojo nuo nusikalstamų veikų nesulaikė. Taigi tai, kad M. Š. blogina savo bei savo artimųjų padėtį, yra tik jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų reikalavimų pasekmė.

18.1. Teisėjų kolegijos nuomone, ankstesni M. Š. teistumai, aplinkybė, kad ankstesniais nuosprendžiais paskyrus pačias griežčiausias bausmes – laisvės atėmimą, tai nuteistajam teigiamo poveikio nepadarė, rodo, jog M. Š. teiginys, kad jo požiūris į gyvenimą keičiasi, yra deklaratyvaus pobūdžio. Be to, iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad M. Š. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu (šis nuosprendis neįsiteisėjęs) nuteistas pagal BK 242 straipsnį už tai, kad atlikdamas terminuotą laisvės atėmimo bausmę atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, 2023 m. rugpjūčio 12 d. išleistas į darbą, nustatytu laiku į įkalinimo įstaigą negrįžo, ir toks jo elgesys, kaip teisingai skundžiamame nuosprendyje akcentavo pirmosios instancijos teismas, rodo, kad M. Š. nesitaiso (savo netinkamo elgesio nekeičia).

18.2. Atsakant į nuteistojo skundo argumentą, kad teismas nepagrįstai jam ir D. T. paskyrė tokias pat bausmes, pažymima, kad nustatant nuteistajam bausmės dydį, bausmės lyginimas su kitiems bendrininkams paskirtos bausmės dydžiais neturi reikšmės, nes bausmės skyrimas yra individualus procesas, kurį lemia tiek konkrečios nustatytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, tiek ir kitos aplinkybės, susijusios išskirtinai su konkrečiu nuteistuoju, jo dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką pobūdžiu, jo asmenybe ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-147-489/2021, 2K-24-654/2023). Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad nuteistajam M. Š. bausmė paskirta atsižvelgus į jo, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamas veikas vaidmenį, aktyvumą, jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes ir yra tinkamai individualizuota. Šiuo atveju nėra pagrindo daryti išvadą, kad skiriant M. Š. bausmę buvo pažeistas baudžiamasis įstatymas.

19. Kaip pirmiau minėta, BK 75 straipsnyje nustatytas bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, jog laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad jokių išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo M. Š. padarytų nusikalstamų veikų pobūdžiu ar jo asmenybe, kurių pagrindu būtų galima švelninti jo teisinę padėtį taikant jam bausmės vykdymo atidėjimą, šioje byloje nenustatyta. Įvertinus nuteistojo asmenybę, jo įvykdytų nusikalstamų veikų pavojingumą, ankstesnius teistumus, tai, kad M. Š. kritiškai savo elgesio nevertina ir nusikalstamų polinkių nekeičia, nėra pagrindo išvadai, kad bausmės tikslai nuteistojo atžvilgiu gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Pažymėtina, jog pernelyg švelnus baudžiamumas gali tik paskatinti M. Š. toliau daryti nusikalstamas veikas, lengvabūdiškai tikintis išvengti teisinės atsakomybės.

20. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, tenkinti nuteistųjų apeliacinius skundus juose išdėstytais argumentais ir keisti šį nuosprendį nėra pagrindo.

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

21. BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose.

21.1. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), todėl Šiaulių apygardos teismo 2023 m. lapkričio 30 d. nutartimi (3 t., b. l. 83) nuteistajam D. T. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas gynėjas advokatas Algirdas Zakrasas, o 2023 m. gruodžio 28 d. nutartimi (3 t., b. l. 93) nuteistajam M. Š. buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkta gynėja advokatė Sofija Kručienė. Šiaulių apygardos teisme 2024 m. sausio 3 d. ir 2024 m. sausio 4 d. gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažymos Nr. APD-2024-00044 ir APD-2024-00070, kuriose nurodyta, kad už nuteistajam D. T. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 87,50 Eur išlaidų (3 t., b. l. 97), o už nuteistajam M. Š. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 142,50 Eur išlaidų (3 t., b. l. 100).

21.2. Atsižvelgus į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama tik pagal nuteistųjų apeliacinius skundus, kurie yra atmetami, taip pat į tai, kad nuteistieji yra jauni, darbingi, byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad jų finansinė padėtis sunki, įvertinus bylos sudėtingumą, taip pat tai, kad prašoma priteisti proceso išlaidų suma yra pagrįsta minėtomis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažymomis bei gynėjų pateiktais prašymais dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo (3 t., b. l. 98–99, 101–102), valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos už D. T. ir M. Š. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinio proceso metu pripažintinos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš nuteistųjų valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistųjų D. T. ir M. Š. apeliacinius skundus atmesti.

Išieškoti iš nuteistojo D. T. valstybės naudai 87,50 Eur (aštuoniasdešimt septynis eurus penkiasdešimt centų), o iš nuteistojo M. Š. – 142,50 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt du eurus penkiasdešimt centų) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjų dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.