Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2020-04-15 · Baudžiamoji byla Nr. T-397-961/2020

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2016-08-18Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. T-118-791/2017Nutartis · 2017-04-13Alytaus apylinkės teismas
  3. T-375-978/2017Nutartis · 2017-09-20Panevėžio apylinkės teismas
  4. T-397-961/2020Nutartis · 2020-04-15Vilniaus miesto apylinkės teismas
  5. T-1334-818/2021Nutartis · 2021-12-02Vilniaus miesto apylinkės teismas
  6. T-1401-1034/2021Nutartis · 2021-12-13Vilniaus miesto apylinkės teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-04-15
Bylos Nr.
T-397-961/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-18372-2016-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ilona Mateikienė
Kategorijos
Teikimas Nr. T-397-961/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18372-2016-3 Procesinio sprendimo kategorija 2.5.12
(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. balandžio 15 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus teikimą dėl papildomų pareigų paskyrimo Z. K., a. k. (duomenys neskelbtini)

Aprašomoji dalis

nustatė:

Z. K. (buv. S.) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 18 d. nuosprendžiu buvo pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį ir vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, 64¹ straipsniu, jai paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartimi lygtinai paleista iš pataisos įstaigos, taikant intensyvią priežiūrą.

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus (toliau – Vilniaus regiono skyrius) teikimas, kuriuo prašoma paskirti Z. K. baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Teikime nurodyta, kad nuteistosios elgesį Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius kontroliuoja nuo 2018 m. rugpjūčio 7 d. (nuo 2017 m. spalio 4 d. priežiūrą vykdė Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyrius). Probuojamosios nusikalstamo elgesio rizika pagal teisės pažeidėjo OASys vertinimo metodiką yra žema (35 iš 168 balų). Probacijos laikotarpiu Z. K. atžvilgiu naujų ikiteisminių tyrimų nepradėta (asm. b. l. 96), nuo 2017 m. spalio 4 d. iki 2018 m. sausio 3 d. buvo vykdoma intensyvi priežiūra, pažeidimų neužfiksuota (a. b. l. 75), registruojasi Užimtumo tarnyboje (a. b. l. 107), tačiau probacijos laikotarpiu 4 kartus buvo bausta administracine tvarka: 2018 m. liepos 5 d. pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį (protokolas surašytas tik 2019 m. balandžio 29 d., a. b. l. 120), 2019 m. gegužės 6 d. atvykusi į Vilniaus regiono skyrių pasiaiškino, skirtas įspėjimas (a. b. l. 121), 2018 m. liepos 14 d. pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį (protokolas surašytas tik 2019 m. kovo 1 d., galutinis nutarimas 2019 m. birželio 26 d., a. b. l. 124-126), 2019 m. birželio 27 d. atvykusi į Vilniaus regiono skyrių pasiaiškino, pateikė automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, skirtas pakartotinis įspėjimas (a. b. l. 127-129), 2019 m. lapkričio 6 d., 2019 m. lapkričio 8 d. (protokolas surašytas tik 2020 m. sausio 7 d.) pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį (a. b. l. 149-150), 2020 m. vasario 18 d. atvykusi į Vilniaus regiono skyrių pasiaiškino (a. b. l. 152), 2020 m. kovo 13 d. duomenimis, probuojamoji visas paskirtas baudas sumokėjo (a. b. l. 153-157), 2020 m. kovo 17 d. telefonu Z. K. buvo informuota, kad byla bus siunčiama į teismą dėl papildomos pareigos – baudžiamojo poveikio priemonės – įmokos į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą – paskyrimo (a. b. l. 31).

Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus atstovas ir prokuroras į teismo posėdį neatvyko. Apie posėdžio laiką ir vietą informuoti tinkamai.

2020 m. balandžio 14 d. teisme gautas Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus viršininkės prašymas teikimą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Prašymas motyvuojamas pasauline koronaviruso (COVID – 19) pandemija, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. balandžio 8 d. sprendimu pratęsti karantiną iki š. m. balandžio 27 d., Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus pareigūnų vykdomu nuotoliniu darbu. Teikime išdėstytą poziciją palaiko.

Prokuroras jokio prašymo nepateikė.

Nuteistoji Z. K. taip pat buvo informuota apie posėdžio laiką ir vietą, įsipareigojo atvykti, tačiau teismas, gavęs Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus raštą, informavo Z. K., kad ji į teismo posėdį nevyktų.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 360 straipsnio 8 dalis nustato, kad nuteistajam, kuris lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos remiantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, probacijos sąlygas pakeičia arba lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos panaikina ir nuteistąjį pasiunčia atlikti likusią nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį nuteistojo gyvenamosios vietos apylinkės teismas probacijos tarnybos teikimu šio Kodekso 362 straipsnyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

BPK 362 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad klausimus dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal šio Kodekso 360 straipsnio 8 dalį nagrinėja ir nutartimi išsprendžia bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas. Šioje dalyje nurodytiems klausimams spręsti gali, o kai teikimas ar prašymas paduotas remiantis nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais, privalo būti rengiamas teismo posėdis, kuriame dalyvauja bausmę vykdančios institucijos atstovas. Į posėdį teismas šaukia nuteistąjį, prokurorą ir gynėją, tačiau šių asmenų neatvykimas klausimo sprendimo nesustabdo.

Kaip matyti iš pateiktos medžiagos, Z. K. BVK 157 straipsnio pagrindu lygtinai paleista iš pataisos įstaigos, teikimas pateiktas nuteistosios padėtį bloginančiais pagrindais. BPK 362 straipsnio 2 dalies nuostata, kad klausimo sprendimo nesustabdo nuteistojo, prokuroro ir gynėjo neatvykimas, suponuoja išvadą, kad bausmę vykdančios institucijos atstovo dalyvavimas teikimo nagrinėjime, kuomet teikimas paduotas nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais, yra privalomas.

Susisiekus su prašymą parengusia darbuotoja ir informavus, kad bausmę vykdančios institucijos atstovo dalyvavimas būtinas, teismui buvo atsakyta, jog pareigūnė klausimo dėl dalyvavimo posėdyje nesprendžia, o vykdo vadovybės nurodymus. Be to derinant teismo posėdžio datą, probacijos skyriui buvo siūloma dalyvauti posėdyje nuotoliniu (vaizdo konferencijos) būdu, tačiau teismas buvo informuotas, jog skyrius neturi tam sąlygų.

Esant šioms aplinkybėms, nagrinėjamu atveju teismas turėtų atidėti bylos nagrinėjimą. Teikimas teisme buvo gautas 2020 m. kovo 24 d., t. y. galiojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimui Nr. 207 dėl karantino Lietuvos Respublikoje paskelbimo. Atsižvelgus į 2020 m. kovo 25 d. nutarimą, kuriuo karantino laikotarpis pratęstas iki 2020 m. balandžio 13 d., teikimo nagrinėjimas buvo paskirtas 2020 m. balandžio 15 d. Teismas pažymi, kad nors karantinas šiuo metu pratęstas iki balandžio 27 d., teismas neturi pagrindo atidėti teikimo nagrinėjimą, kadangi Z. K. paskirtos bausmės pabaiga yra 2020 m. balandžio 19 d. Teismas ėmėsi visų priemonių posėdžio organizavimui, kurio metu būtų užtikrintas proceso dalyvių saugumas. Nors teikimas teismui pateiktas nepasibaigus bausmės terminui, vis tik, teismo manymu, atidėjus teikimo nagrinėjimą neapibrėžtam laikui, juolab ne dėl nuteistosios kaltės, šioje situacijoje nuteistosios teisinė padėtis būtų nepagrįstai pasunkinta. Todėl teikimas išnagrinėtas pagal pateiktą medžiagą rašytinio proceso tvarka.

Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo (toliau – PĮ) 30 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta, kad jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu vykdo probacijos sąlygas, tačiau padaro administracinių nusižengimų, už kuriuos jam taikytos administracinės nuobaudos ir (ar) administracinio poveikio priemonės, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu gali jam papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio kodekso 75 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytų pareigų arba šio kodekso 82 straipsnyje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių arba priimti sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį, kai pagrįstai manoma, kad probacijos tikslo nebus įmanoma pasiekti skirtinomis baudžiamojo poveikio priemonėmis ir (ar) pareigomis arba auklėjamojo poveikio priemonėmis.

Teismui pateikta medžiaga patvirtina, kad Z. K., būdama supažindinta su lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atlikimo tvarka ir sąlygomis bei nevykdymo pasekmėmis, probacijos laikotarpiu buvo keturis kartus bausta administracine tvarka, dvi administracinės nuobaudos skirtos už nusižengimus, numatytus ANK 415 straipsnio 1 dalyje, kitos dvi administracinės nuobaudos skirtos už pažeidimus, numatytus ANK 417 straipsnio 2 dalyje, visi padaryti nusižengimai yra susiję su Kelių eismo taisyklių pažeidimais. Kita vertus, kaip matyti iš Z. K. skirtų nuobaudų istorijos, administraciniai nusižengimai padaryti 2018 m. liepos 5 d. ir 14 d. bei 2019 m. lapkričio 6 d. ir 8 d., užfiksuoti ne nusižengimus padariusio asmens akivaizdoje, todėl administracinės nuobaudos paskirtos vėliau, nustačius transporto priemonės savininką. Visuose paaiškinimuose Z. K. nurodė, kad automobilio neturi (ANK 415 straipsnio 1 dalies pažeidimai) arba kad nevairuoja (ANK 417 straipsnio 2 dalies pažeidimai), vis tik ji visas jai paskirtas baudas sumokėjo, nurodo, kad taip liepė policija.

Įvertinus tai, kad nuo administracinių nusižengimų padarymo praėjo ilgas laiko tarpas, visos nuobaudos sumokėtos, savo pobūdžiu administraciniai nusižengimai nėra šiurkštūs, atsižvelgus į Z. K. žemą pakartotinio nusikalstamumo riziką, tai, kad kitų teisės ar įpareigojimų pažeidimų probacijos laikotarpiu nepadarė, bausmės laikas beveik pasibaigė, taigi probuojamosios resocializacija iš esmės užtikrinta, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais darytina išvada, kad papildomos pareigos paskyrimas nebūtų proporcinga priemonė, todėl teikimas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsniu,

nutaria:

Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus teikimo netenkinti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ilona Mateikienė