- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-06-19
- Bylos Nr.
- e2YT-4001-446/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-00872-2024-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilma Raščiuvienė
- Pareiškėjas
- L. S.
- Suinteresuotas asmuo
- R. S., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Šiaulių rajono savivaldybės administracija
- Advokatai
- Vilma Volkovienė
Įžanginė dalis
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. S. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Šiaulių rajono savivaldybės administracija, R. S.
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą – grūdų sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
Pareiškėja paaiškino, kad grūdų sandėlis, esantis (duomenys neskelbtini), jai atiteko už pajų, turėtą (duomenys neskelbtini), likvidavus šią bendrovę. Nuo 1996 metų, kai bendrovė buvo likviduota, ir grūdų sandėlis jai perduotas, ji ir jos šeimos nariai naudojosi grūdų sandėliu nuolatos ir nepertraukiamai. Į sandėlį niekas niekada jokių pretenzijų nereiškė. Kodėl ji neįteisino sandėlio perdavimo jos nuosavybėn, paaiškinti negali.
Suinteresuotas asmuo R. S. paaiškino, kad grūdų sandėlis, kuris likvidavus (duomenys neskelbtini) atiteko jo sutuoktinei, buvo pastatytas 1959 metais, priklausė (duomenys neskelbtini)kolūkiui, vėliau – (duomenys neskelbtini) tarybiniam ūkiui, atkūrus nepriklausomybę – (duomenys neskelbtini)žemės ūkio įmonei, ją reorganizavus, (duomenys neskelbtini)žemės ūkio bendrovei. Likvidavus (duomenys neskelbtini), likvidacinės komisijos nutarimu grūdų sandėlis, esantis (duomenys neskelbtini), už turėtą pajų atiteko jo žmonai L. S. Jis buvo (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės vadovu, likvidacinės komisijos pirmininku, gerai prisimena, kad bendrovei nebuvo perduoti nekilnojamojo turto - pastatų, statinių – kadastrinių matavimų bylos, visas turtas, tame tarpe ir nekilnojamasis, bendrovei buvo perduotas pagal sąrašą, grūdų sandėlis nebuvo įregistruotas nekilnojamojo turto registre. Prasidėjus nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procesui, buvo suformuotas žemės sklypas, ant kurio stovi grūdų sandėlis, ir jam atkurtos jam nuosavybės teisės į šį žemės sklypą.
Suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos teisme nuomonės nepareiškė, atsiliepimuose aplinkybių, dėl kurių negalėtų būti patenkintas pareiškimas, nenurodė, prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra.
Šiaulių rajono savivaldybės administracija nuomonės nepareiškė, atsiliepimo nepateikė.
Pareiškimas pagrįstas ir tenkintinas.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Kasacinio teismo praktikoje apibendrinta, kad nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė ir nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi ne mažiau kaip dešimt metų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-263-701/2016, 25 punktas; 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-611/2018, 21 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
Šių sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas konkrečioje byloje nustato kaip faktines bylos aplinkybes, taikydamas įrodymus, įrodinėjimą, įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-263-701/2016, 26 punktas).
Įgyjamoji senatis yra pirminis nuosavybės teisės įgijimo pagrindas, t. y. šiuo pagrindu asmuo įgyja nuosavybės teisę neperimdamas jos iš kito asmens, o iki nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu asmuo yra daikto valdytojas, kurio valdymas atitinka CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, bet ne savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-403/2021, 24 punktas). Bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo pareiškėjai neturi įrodyti, kad jie yra daiktų savininkai. Atvirkščiai, jie neturi būti daiktų, į kuriuos prašo pripažinti įgijus nuosavybės teisę įgyjamosios senaties pagrindu, savininkai. Jie turi įrodyti, kad yra tokių daiktų valdytojai, valdymas atitinka CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, o daiktai gali būti privačios nuosavybės teisės objektais ir nepriklauso nei valstybei, nei savivaldybei bei nėra registruoti kitų asmenų (ne valdytojų) vardu.
Byloje nustatyta, kad nekilnojamojo daikto – grūdų sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), kadastriniai duomenys nustatyti 2023 m. lapkričio 23 d., parengta kadastrinių matavimų byla. Nei pats daiktas (grūdų sandėlis), nei daiktinės teisės į jį nekilnojamojo turto registre neįregistruotos. Iš kadastrinių duomenų matyti, kad pastatas – grūdų sandėlis – pastatytas 1959 metais. Pareiškėjos pateiktas 1992 metų birželio 19 d. perdavimo – priėmimo aktas patvirtina, kad grūdų sandėlis, esantis (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini) žemės ūkio įmonės perduotas (duomenys neskelbtini) gamybinio technologinio komplekto steigėjams. Iš 1996 m. kovo 11 d. (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės visuotinio narių susirinkimo protokolo matyti, kad buvo nutarta likviduoti žemės ūkio bendrovę, turtą padalinti natūra pajininkams proporcingai turimam pajui. Išrašas iš „Turto padalijimo dokumentų“, saugomų Šiaulių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos ir archyvo skyriuje, patvirtina, kad grūdų sandėlis, esantis (duomenys neskelbtini) kaime, atiteko pajininkei L. S. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad 0,4582 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso R. S. Iš pareiškėjos ir suinteresuoto asmens R. S. paaiškinimų matyti, kad nuo pat grūdų sandėlio perdavimo pareiškėjai momento šiuo pastatu naudojasi, jį tvarko, prižiūri tik pareiškėja ir jos šeimos nariai. Duomenų, kad kiti asmenys ginčytų grūdų sandėlio įgijimo ar valdymo teisėtumą, nenustatyta.
Aptartų įrodymų ir aplinkybių visuma pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad pastatas – grūdų sandėlis, esantis (duomenys neskelbtini), pastatytas 1959 metais, faktiškai egzistavo 1996 metais, kai pareiškėja pradėjo jį valdyti, yra išlikęs iki šiol, į šį daiktą nėra įregistruotos nuosavybės teisės jokio kito asmens vardu, taip pat byloje nėra duomenų, jog jis priklauso valstybei ar savivaldybei, pareiškėja nėra įgijusi šio daikto jokiu kitu teisiniu nuosavybės atsiradimo pagrindu, valdo jį teisėtai ir nepertraukiamai daugiau nei dešimt metų, todėl yra pagrindas pripažinti pareiškėją įgijusia nuosavybės teisę į grūdų sandėlį įgyjamosios senaties būdu.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 6 dalies nuostatas dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos ypatingos teisenos bylose neatlyginamos, todėl ir pareiškimo patenkinimo atveju byloje patirtos išlaidos pareiškėjai nepriteistinos.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.68, 4.69 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 533 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą – grūdų sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.