Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2022-12-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1498-457/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-12-15
Bylos Nr.
1-1498-457/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-33915-2022-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vidmantas Gestautas
Kaltinamasis
S. K.
Nukentėjusysis
J. G.
Advokatai
Naina Lanzbergienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1498-457/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-33915-2022-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.1.8.6.2; 1.2.4.6.1; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gruodžio 15 d.Joniškis
Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėjas Vidmantas Gestautas,sekretoriaujant Jovitai Mikalajūnienei,dalyvaujant prokurorei Jurgai Klimčukienei,kaltinamajai S. K., jos gynėjui advokatui Valdui Kairiui,nukentėjusiajai J. G., jos atstovei advokatei Nainai Lanzbergienei,

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, pagrindinio išsilavinimo, netekėjusi, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbanti (duomenys neskelbtini), neteista,

- kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. K. 2022 m. rugsėjo 4 d., apie 12.00 val., (duomenys neskelbtini), J. G. garaže, asmeninio konflikto metu, tyčia, papurškusi aerozolio „PFEFFER KO FOG“ į veidą J. G., pastarajai tempė už galvos plaukų ir kumščiu smogė vieną kartą į galvos sritį, po to, tęsdama nusikalstamus veiksmus, pačiupusi šluotą su metaliniu kotu, smogė J. G. ne mažiau kaip 4 kartus į įvairias kūno vietas, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai J. G. padarė odos nubrozdinimus kairiame užausyje, kairėje plaštakoje, poodines kraujosruvas kairiame petyje, kairiame žaste, kairėje plaštakoje, atitinkančius nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamoji S. K. teisiamajame posėdyje kalta dėl jai inkriminuojamo nusikaltimo prisipažino visiškai ir parodė, kad 2022 m. rugsėjo 4 d. skambino savo sugyventiniui A. M., kadangi jis išėjo parsinešti alkoholio ir negrįžo. Atsiliepęs sugyventinis, pasakė, kad jis yra (duomenys neskelbtini), vėliau jam paskambinus, ji išgirdo J. G. balsą. Anksčiau J. G. ji yra užtikusi su chalatu sėdinčią prie stalo ir geriančią kartu su jos sugyventiniu. J. G. jai prisipažino, kad yra turėjusi santykių su A. M.. Ji nuvažiavo pas J. G. į (duomenys neskelbtini) ir iš karto ėjo į garažą, kur pamatė juos abu – sugyventinį ir J. G. sėdinčius ant sofos, jie gėrė alkoholį, kartu su jais dar buvo ir jai nepažįstama moteris. Pirmiausia ji papurškė dujas J. G., nes matė, kad ši bandė stotis ir kažką sakyti, po to, ji tempė J. G. už plaukų, trenkė kumščiu jai per galvą. Atsitraukusi nuo J. G., ji paėmė šluotą ir ja sudavė J. G.. Šluota buvo metaliniu kotu, ja J. G. sudavė per petį, smūgiais šluota galėjo suduoti į J. G. 4 vietas. Po to, ji išėjo iš garažo ieškoti A. M.. Konflikto metu jo nebuvo, nes jai atėjus pas J. G., A. M. ir ta moteriškė iš karto išėjo. Ji taip pasielgė iš pavydo, mano, kad tokį jos elgesį išprovokavo sugyventinis A. M. bei J. G., nes kai pamatė sugyventinį ir nukentėjusiąją kartu, labai susijaudino, bandė save kontroliuoti, tačiau tai padaryti jai nepavyko. Savo elgesį vertina blogai, dėl to įvykio jaučiasi kalta ir mano, kad pasielgė tikrai negerai. Dujų balionėlis dažnai būna pas ją, nes jis jai yra reikalingas pagal jos darbo pobūdį. Tą kartą balionėlį turėjo džemperio kišenėje. Ligonių kasai civilinį ieškinį atlygino visiškai bei 100 Eur žalos atlyginimo pravedė į nukentėjusiosios J. G. sąskaitą. Mano, kad nukentėjusiosios prašoma priteisti 1500 Eur suma nėra protinga, nes ji yra neadekvati jos padarytai veikai. Ji nukentėjusiajai sutiktų atlyginti 100-150 Eur neturtinės žalos. Pripažįsta, kad savo veiksmais padarė žalą nukentėjusiajai. Nukentėjusiosios neatsiprašė, nes neturėjo galimybės, todėl dabar nuoširdžiai jos atsiprašo. Gailisi kas nutiko, su A. M. šiuo metu kartu nebegyvena. Pageidauja būti atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Už ją gali laiduoti jos brolio sugyventinė K. B., su kuria ji palaiko artimus ryšius.

Nukentėjusioji J. G. parodė, kad ji reiškia 1400 Eur civilinį ieškinį, nes kaltinamoji jai dalį neturtinės žalos – 100 Eur jau yra atlyginusi. Po įvykio jautėsi labai blogai, šokinėdavo iš miegų, bijodavo tamsos, vengdavo eiti į tą patalpą, kur viskas vyko. Jai buvo reikalingi raminantys medikamentai, kad galėtų išsimiegoti. Dirba (duomenys neskelbtini), su neįgaliais žmonėmis, kur yra pastovus stresas, todėl turėjo save raminti, kad galėtų dirbti. Visada juto baimę, reaguodavo į garsus, krūptelėdavo, iš niekur nieko pradėdavo verkti, būdavo pastovus nerimas. Dabar naudoja medikamentus, tai šiek tiek yra lengviau, bet dar blogai miega naktimis. Po įvyko buvo mėlynas pirštas, liko guzelis, jaučia skausmą. Po sumušimo savaitę laiko skaudėjo galvą, ji nuo skausmo turėjo gerti medikamentus, sumažėjo bendravimas, ji nebenori niekur eiti. Nori, kad jai būtų atlyginti patirti išgyvenimai, nurodyti civiliniame ieškinyje. Nori pasakyti, kad ryšių, kurie anksčiau buvo su kaltinamosios sugyventiniu, neneigia, jie buvo, bet paskui ilgą laiką ryšys buvo nutrūkęs. A. M. telefono numeris, Facebook paskyra buvo užblokuoti, bet jis vis rasdavo būdų kaip jai parašyti, kaip ją susirasti. Tą dieną ji visiškai nevartojo alkoholio, nes buvo gripuojanti, su temperatūra. Dėl sužalojimų kreipėsi į Priėmimo skyrių, jai buvo nustatyti krūtinės ląstos sužalojimai, buvo priversta imtis nedarbingumą, savaitę gydytis ambulatoriškai. Gydėsi galvos skausmą, krūtinės sužalojimą, pirštą, nerimą, baimę. Nerimui, baimei malšinti vartojo medikamentus.

Laiduotoja K. B. paaiškino, kad kaltinamoji yra jos sugyventinio sesuo, santykiai geri. Nukentėjusiąją pažįsta, judviejų santykiai darbiniai. Ji dirba (duomenys neskelbtini), yra socialinio darbo specialistė. Yra pateikusi sutikimą dėl S. K. laidavimo. Apie šį įvykį žino iš pačios S. K.. Ji mano, kad S. K. yra atsakinga, pareiginga, čia buvo tik spontaniškas jos elgesys. Ji S. K. gali turėti teigiamos įtakos, nes jos gana dažnai bendrauja, susitinka, aptaria situacijas, viena kitai yra atviros. Kai S. K. grįžo po sulaikymo, jos susitiko pas tėvus. S. K. pasakojo, kad buvo tokia situacija, jog nepavyko jai susiekti su A. M., paskambinusi suprato, kad A. M. yra pas J. G. ir tada viskas ir nutiko. S. K. sakė, kad įvyko kažkoks akių užtemimas, jog viskas įvyko neapgalvotai, ji dėl to, kas nutiko, apgailestauja. Konkretūs jos veiksmai jai nežinomi. Mano, kad tokį S. K. elgesį iššaukė per laiką susikaupusios nuoskaudos dėl A. M. nuklydimų. Prašo laidavimo be užstato, nes jos pajamos neleistų mokėti užstato, pati augina du vaikus. Jos šeima – sugyventinis O. K. ir du vaikai, kurių vienas pilnametis, bet dar mokosi, ji yra neteista ir nebausta administracine tvarka. S. K. gailisi dėl savo veiksmų, todėl ji garantuoja, kad ateityje laiduojamas asmuo taip niekada nebedarys. Kalbėjo su S. K., kad pastaroji ateityje taip nesielgtų, jog negalima smurtauti kito asmens atžvilgiu. S. K. gali charakterizuoti, kaip atsakingą, pareigingą ir draugišką moterį. Kad ji būtų smurtavusi anksčiau, negirdėjo ir nemano, kad S. K. yra linkusi smurtauti. Ji su S. K. aptarė dėl laidavimo, klausė S. K., ar gali ja pasitikėti, S. K. sakė, kad labai apgailestauja dėl tokio savo elgesio ir nenorėtų daugiau niekam tokių bėdų pridaryti ir gali užtikrinti, kad ateityje to nebus.

Bylos nagrinėjimo metu taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl kiti proceso dalyviai teisiamajame posėdyje apklausiami nebuvo.

Be kaltinamosios prisipažinimo, jos kaltė įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, įrodyta ir kitais teismo ištirtais įrodymais:

- 2022 m. rugsėjo 4 d. pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriame užfiksuotas nukentėjusiosios J. G. pareiškimas, kad 2022 m. rugsėjo 4 d., apie 12 val., S. K. atėjusi pas ją į namus, (duomenys neskelbtini), pripurškė jai į veidą ašarinių dujų ir ją sumušė, dėl tokių S. K. veiksmų nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą. Protokole taip pat užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), kur buvo smurtaujama prieš nukentėjusiąją J. G., apžiūra. Apžiūros metu paimta metalinė šluotkočio dalis, purškiamas rūkas „PFEFFER KO FOG“, skirtas apsaugai (1 t., b. l. 13–26);

- 2022 m. rugsėjo 4 d. asmens apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad J. G. atsisakė būti apžiūrima policijos pareigūnų, nurodė, kad pati nuvyks apžiūrai pas gydytojus (1 t., b. l. 41);

- 2022 m. rugsėjo 6 d. Specialisto išvada Nr. G 1272/2022(04), kurioje nurodyta, kad J. G. nustatyti šie sužalojimai: odos nubrozdinimai kairiame užausyje, kairėje plaštakoje; poodinės kraujosruvos kairiame petyje, kairiame žaste, kairėje plaštakoje, kairėje šlaunyje. Sužalojimai padaryti nurodytu laiku, išskyrus poodinę kraujosruvą kairėje šlaunyje, kuri padaryta 3-5 parų laikotarpyje iki apžiūros. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti šešių trauminių poveikių metu (1 t., b. l. 47–48);

- alkoholio kiekio matavimo prietaiso Drager Alcotest 7510, Nr. ARLN-0607 panaudojimo registracijos žurnalo kopija, iš kurios matyti, kad 2022 m. rugsėjo 4 d., 13.41 val., J. G. nustatytas 0,87 promilės girtumas, o S. K., 13.44 val., buvo blaivi (1 t., b. l. 87–90);

- 2022 m. rugsėjo 19 d. daiktų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota metalinio šluotkočio dalies ir purškiamo rūko „PFEFFER KO FOG“, skirto apsaugai, apžiūra (1 t., b. l. 98–103).

Kaltinamosios S. K. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nes ji panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją J. G., sukeldama pastarajai fizinį skausmą bei padarydama nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios S. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Kaltinamosios gynėjas prašė atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusios elgesys, tačiau bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, kad veikos padarymo metu nukentėjusioji būtų atlikusi kokius nors kaltinamąją provokuojančius veiksmus, apskritai, iš byloje esančių duomenų matyti, jog nukentėjusioji, kaltinamosios sugyventinis ir liudytoja Z. R. sėdėjo garaže, kai į jį atėjo kaltinamoji, kuri pripurškė dujų, po ko, kaltinamosios sugyventinis ir liudytoja pasišalino iš garažo, o kaltinamoji pati užpuolė nukentėjusiąją ir jokių provokuojančių veiksmų iš nukentėjusiosios pusės nebuvo.

Kaltinamosios gynėjas taip pat prašė kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad veika padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusiosios veiksmai. Kaip jau buvo minėta aukščiau, bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta jokių neteisėtų nukentėjusiosios veiksmų.

Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis)

Ikiteisminio tyrimo metu K. B. buvo pateikusi prašymą atleisti S. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (1 t., b. l. 176–177), tačiau prašymas buvo atmestas, nes byloje nebuvo pateikta jokių duomenų, kad kaltinamoji būtų atlyginusi bent dalį nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos ar susitarusi dėl žalos atlyginimo (1 t., b. l. 179–180). Bylos nagrinėjimo metu buvo pateikti duomenys patvirtinantys, kad kaltinamoji S. K. atlygino dalį, t. y. 100 Eur, neturtinės žalos.

Kaltinamoji S. K. bylos nagrinėjimo teisme metu pateikė teismui prašymą atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Teismų praktikoje konstatuota, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma ir tik visų šių sąlygų buvimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (kasacinės nutartys Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008, 2K-84/2010, 2K-P-82/2010). Taigi, tokiu atveju asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamosios S. K. padaryta nusikalstama veika yra priskiriama prie tyčinių nesunkių nusikaltimų. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, kaltinamoji S. K. yra neteista (1 t., b. l. 112), vadinasi, pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; nuo pat pirmosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu bei teisme prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi; kaltinamoji S. K. per pastaruosius penkerius metus yra kartą bausta administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, jai paskirta bauda yra sumokėta, galiojančių nuobaudų neturi (1 t., b. l. 114–115); yra dirbanti (1 t., b. l. 117), visiškai atlygino 121,75 Eur žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui už J. G. gydymą (1 t., b. l. 66–69, 71) bei iš dalies atlygino nukentėjusiosios J. G. patirtą neturtinę žalą, t. y. į J. G. sąskaitą pervedė 100 Eur, todėl yra pagrindo manyti, kad S. K. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Laiduotoja K. B. yra kaltinamosios S. K. brolio sugyventinė, kuri su kaltinamosios broliu gyvena ir augina du sūnus, nuo 2007 m. dirba (duomenys neskelbtini) socialinio darbo specialiste, darbdavio charakterizuojama kaip tolerantiška, sąžininga, atsakingai atliekanti jai pavestus darbus, jautriai įsiklausanti į žmonių problemas ir profesionaliai padedanti jas spręsti, maloniai bendraujanti su klientais ir bendradarbiais, bendruomeniška ir iniciatyvi (1 t., b. l. 178), neteista (2 t., b. l. 34), kartą baustą administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimą (2 t., b. l. 35), su kaltinamąja palaiko gerus artimus šeimyninius santykius, todėl manytina, kad ji galės daryti teigiamą įtaką S. K.. Įvertinus tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog laiduotoja K. B. gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajai S. K..

Įvertinus visas aukščiau paminėtas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog jos sudaro pagrindą atleisti kaltinamąją S. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir kaltinamąją perduoti laiduotojos K. B. atsakomybėn pagal laidavimą be užstato.

Civilinis ieškinys

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji J. G. pareiškė civilinį ieškinį, kurį patikslino bylos nagrinėjimo teisme metu ir prašė iš S. K. priteisti 1400 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 36-37).

Nukentėjusioji J. G. civiliniame ieškinyje nurodo, kad dėl S. K. nusikalstamų veiksmų ji patyrė skausmą, pažeminimą, dvasinius išgyvenimus, gėdą. Dėl ko dabar jaučiasi nejaukiai, nesaugiai, atsirado žmonių, bendravimo baimė. Nukentėjusioji savo patirtą neturtinę žalą įvertino 1500 Eur, jai yra atlyginta dalis, t. y. 100 Eur, neturtinės žalos.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai bei kitais atvejais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bylose dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo yra nurodęs, jog teismo, sprendžiančio nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos įvertinimo pinigais klausimą, funkcija yra parinkti teisingą, kuo labiau sušvelninančią negatyvius padarinius piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus bei praradimus. Tai daroma išsamiai aiškinantis bei vertinant individualias tiek su nukentėjusiojo, tiek su žalą padariusio asmens situacija susijusias faktines bylos aplinkybes ir dėl konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio sprendžiant pagal teismo reikšmingais pripažintų bei nukentėjusio asmens pagrįstų šios žalos įvertinimo pinigais kriterijų visumą. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (pvz., kasacinė nutartis Nr. 2K-68/2008).

Atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, darytina neabejotina išvada, kad J. G. patyrė ir juto fizinį skausmą, buvo išsigandusi, sukrėsta. Teismas, įvertinęs šių aplinkybių visumą, taip pat, atsižvelgdamas į padarytos veikos pavojingumą, kaltinamosios atliktų veiksmų intensyvumą (S. K. tyčia papurškė dujų balionėliu nukentėjusiajai į vaidą, tempė pastarąją už plaukų ir kumščiu smogė į galvos sritį, tada, pačiupusi šluotą su metaliniu kotu, smogė juo nukentėjusiajai ne mažiau 4 kartus į įvairias kūno vietas), nukentėjusiajai J. G. padarytus sužalojimus (nukentėjusiajai buvo nustatytas odos nubrozdinimas kairiame užausyje, kairėje plaštakoje, poodinės kraujosruvos kairiame petyje, kairiame žaste, kairėje plaštakoje), į tai, kad dėl patirto sužalojimo nusikalstamos veikos pasekmes nukentėjusioji jautė gana trumpą laiką, skirtingų nukentėjusiojo ir kaltinamojo interesų pusiausvyros užtikrinimo reikalavimą, teismų praktiką bylose dėl nusikaltimų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas), (priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo dydis svyruoja nuo 145-1000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-316/2008, 2K-382/2009, 2K-144/2010, 2K-605/2011, 2K-267/2013, 2K-522/2013, 2K-35/2014, 2K-563/2014, 2K-25/2015, 2K-30/2015, 2K-164/2015, 2K-227/2017, 2K-347/2018 ir kt.)), sprendžia, kad teisinga kompensacija už nukentėjusiosios J. G. patirtą fizinį skausmą, neigiamus dvasinius išgyvenimus, kitus nepatogumus šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste yra 200 Eur. Kaltinamoji S. K. yra dirbanti, nukentėjusioji J. G. taip pat yra dirbanti. Teismas, įvertindamas visas aukščiau išvardintas aplinkybes, siekdamas nukentėjusiosios ir kaltininkės interesų pusiausvyros, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principais, sprendžia, kad nukentėjusiosios ieškiniu reikalaujama 1 400 Eur neturtinės žalos suma yra per didelė, todėl mažintina iki 200 Eur.

Kiti klausimai

Kaltinamajai ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 145–147) iki nuosprendžio įsiteisėjimo, paliktina nepakeista.

Kaip matyti iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2022 m. lapkričio 11 d. pažymos Nr. APD-2022-12008, nukentėjusiajai J. G. baudžiamojoje byloje buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba (1 t., b. l. 50–51; 2 t., b. l. 33). Nukentėjusiajai J. G. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 300,83 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Antrinė teisinė pagalba nukentėjusiajai buvo teikiama dėl S. K. nusikalstamų veiksmų. Ši suma pripažintina proceso išlaidomis (BPK 103 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 105 straipsnio 1 dalis) ir priteistina iš kaltinamosios.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – dujų balionas „PFEFFER KO FOG“ ir šluotos koto dalis, saugomi Šiaulių apskrities vyriausiajame policijos komisariate (1 t., b. l. 106, 108), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5-7 dalimis,

nusprendė:

S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) perduoti K. B., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakomybėn pagal laidavimą be užstato 1 (vieneriems) metams.

S. K. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki įsiteisės nuosprendis.

Nukentėjusiosios J. G. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš S. K. 200 Eur (du šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios J. G. naudai, kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti S. K. valstybės naudai 300,83 Eur (tris šimtus eurų 83 ct) proceso išlaidų už J. G. suteiktą antrinę teisinę pagalbą sumokant jas į biudžeto pajamų surenkamą sąskaitą: LT24 7300 0101 1239 4300, Swedbank, AB, LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“; LT74 4010 0510 0132 4763, Luminor, AB; LT05 7044 0600 0788 7175, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, AB „Šiaulių bankas“; LT74 7400 0000 0872 3870, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, Nordea Bank AB Lietuvos skyrius; LT42 7230 0000 0012 0025, UAB „Medicinos bankas“; (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos), įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – dujų balioną „PFEFFER KO FOG“ ir šluotos koto dalį, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Išaiškinti S. K., kad jeigu ji laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas; jeigu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendį per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, apeliacine tvarka galima apskųsti Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.

Teisėjas Vidmantas Gestautas