Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui D. G. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys – L. G.-N., A. J., A. G..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

9. Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas ko nstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

10. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ieškovė, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir bendrovė (duomenys neskelbtini) sudarė (duomenys neskelbtini) šilumos ūkio nuomos sutartį, kuria (duomenys neskelbtini) 15 metų terminui buvo perduotas valdyti nuomos teise visas su šilumos gamybos ir centralizuoto tiekimo veikla susijęs ieškovės turtas bei kuri nuomos laikotarpiu administravo debitorinius klientų įsiskolinimus. Nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) licezijuotą šilumos energijos tiekimo veiklą (duomenys neskelbtini) vykdė šilumos tiekimo licenciją turėjusi (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) nuomos sutartis baigė galioti ir nuo (duomenys neskelbtini) šilumos energijos tiekimo (duomenys neskelbtini) funkcijas vykdo ieškovė. Vykdant nuomos sutarties 13 priedo sąlygas, kurių pagrindu buvo susitarta, kad pasibaigus nuomos sutarties terminui, nuomininkas (duomenys neskelbtini) įsipareigoja perleisti reikalavimo teisę į iš vartotojų gautinas sumas, o nuomininkas (ieškovė) įsipareigoja perimti reikalavimo teisę į iš vartotojų gautinas sumas, (duomenys neskelbtini) ieškovei buvo perleisti (duomenys neskelbtini) reikalavimai į ankstesnio laikotarpio klientų skolas, papildomas sumas, taip pat ir teisę į delspinigius (2, 3, 5 punktai), įskaitant ir į atsakovo skolą. Reikalavimo perleidimo procedūra buvo baigta (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Patvirtinimas dėl nuosavybės teisių perleidimo“ patvirtino apie reikalavimo teisių į turimas vartotojų skolas, apibrėžtas (duomenys neskelbtini) nuomos sutarties 13 priede perleidimą ieškovei ir (duomenys neskelbtini) dokumentų perdavimo – priėmimo akto priedu perdavė naujajai kreditorei, t. y. ieškovei dokumentus, patvirtinančius reikalavimo teisę. Iš į bylą pateikto (duomenys neskelbtini) „Gautinų sumų patvirtinimo ataskaita duomenys“ išrašo matyti, kad ieškovei buvo perleistos reikalavimo teisės būtent į atsakovo 955,24 Eur skolą.

11. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims – kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

12. Byloje nustatytų visų faktinių aplinkybių pagrindu, teismo vertinimu, (duomenys neskelbtini) ir ieškovė nuomos sutartyje aiškiai įtvirtino reikalavimo perleidimą. CK 6.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Šiame straipsnyje nustatytas sutarties laisvės principas apima ir šalių teisę pasirinkti ir sudaryti tokios rūšies sutartį, kuri labiausiai atitinka jų interesus. Be to, šalys gali sudaryti sutartį, nustatydamos joje sąlygas, būdingas skirtingų rūšių sutartims. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad šalys gali sudaryti mišrias sutartis, t. y. sutartis, turinčias kelių rūšių sutarčių elementų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-687/2015; 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-446-695/2017, 23 punktas). Tokiu atveju spręstina, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovė reikalavimą į atsakovo skolą įgijo reikalavimo perleidimo pagrindu iš šilumos tiekėjos (duomenys neskelbtini).

13. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. kovo 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011 išaiškino, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas. Apie minėtą reikalavimo teisių perleidimą atsakovui (duomenys neskelbtini) kartu su sąskaita buvo pateiktas pranešimas, o taip pat buvo viešai skelbiama ieškovės interneto svetainėje, be to, atsakovui yra įteiktas pradinis ieškinys su jo priedais bei patikslintas ieškinys su jo priedais (CK 6.101 straipsnio 1 dalis, 6.109 straipsnio 1 dalis).

14. Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini), registruotas S. S. vardu, kuri (duomenys neskelbtini). Iš į bylą pateikto Testamentų registro išrašo duomenų matyti, kad S. S. palikimą priėmė atsakovas ir tretieji asmenys. Iš į bylą pateikto (duomenys neskelbtini) S. S. testamento duomenų matyti, kad minėtą butą paveldėjo atsakovas D. G.. Nors atsakovas iki šiol ir nėra įregistravęs nuosavybės teisės į pavedėtą turtą, tačiau pažymėtina, kad įregistravimas viešame registre atlieka ne nuosavybės teisės sukuriančią, o jas išviešinančią funkciją. Taigi nuosavybės teisė per įregistravimą nėra įgyjama (CK 1.75 straipsnis, 4.47 straipsnis, 4.49 straipsnio 2 dalis), todėl būtent atsakovui, kaip buto savininkui, nuo palikimo atsiradimo momento, t. y. nuo (duomenys neskelbtini), kyla pareiga už tiekiamas paslaugas atsiskaityti su ieškove.

15. Reikalavimas reiškiamas pagal (duomenys neskelbtini) sąskaitas, S. S. mirė (duomenys neskelbtini), todėl tik skola pagal (duomenys neskelbtini) sąskaitą (45,01 lito –13,04 Eur) yra palikėjos skola. CK 5.63 straipsnio, reglamentuojančio kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką. CK 5.63 straipsnio 1 dalis numato, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Atsakovas apie palikėjos skolą buvo informuotas (duomenys neskelbtini) išsiunčiant minėto buto adresu (duomenys neskelbtini) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Buto savininkas sumokėjo 40,00 litų – 11,58 Eur, todėl pagal CK 6.55 str. šia gauta įmoka padengus seniausią skolą pagal neapmokėtą (duomenys neskelbtini) sąskaitą, joje liko nepamokėta tik 5,01 lito – 1,45 Eur. Tai patvirtina, kad ieškovė reikalavimą atsakovui dėl palikėjos skolos priteisimo pareiškė per įstatymo nustatytą terminą.

16. Bylos duomenys patvirtina, kad buto, adresu (duomenys neskelbtini), šildymo būdas – centralizuotas šildymas iš centralizuotų sistemų, VĮ Registrų centras (duomenys neskelbtini) duomenimis – deklaruotas asmenų skaičius bute – 1, butui ieškovės informacinėje sistemoje suteiktas vartotojo kodas (duomenys neskelbtini). Į bylą pateikta (duomenys neskelbtini) mokesčių paskaičiavimo pažyma už laikotarpį (duomenys neskelbtini) (kodas (duomenys neskelbtini), gyventojų skaičius 1), iš kurios nustatyta, kad apskaičiuota atsakovo skola už į butą patiektą šilumos energiją/karštą vandenį sudaro 995,24 Eur. Į bylą pateikta ieškovės mokesčių paskaičiavimo pažyma už (duomenys neskelbtini) (kodas (duomenys neskelbtini), gyventojų skaičius 1), iš kurios nustatyta, kad ieškovės apskaičiuota atsakovo skola už į butą patiektą šilumos energiją / karštą vandenį sudaro 1642,99 Eur, į šią sumą įskaitant ir iš (duomenys neskelbtini) perduotą 995,24 Eur skolos likutį.

17. Šilumos energijos pirkimo–pardavimo teisinius santykius reglamentuoja CK normos dėl energijos pirkimo–pardavimo sutarčių, t. y. bendrosios normos visų rūšių energijos pirkimo–pardavimo teisiniams santykiams, ir specialiosios, t. y. būtent šilumos energijos pirkimą–pardavimą reglamentuojančios teisės normos: Lietuvos Respublikos Šilumos ūkio įstatymas(toliau – ŠŪĮ) bei jį detalizuojantys poįstatyminiai teisės aktai (Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. I-297 patvirtintos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės (toliau – Taisyklės), Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1-173 patvirtintas Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašas (toliau – Aprašas), o taip pat Komisijos nutarimais patvirtinti šilumos paskirstymo metodai ir šių metodų taikymo taisyklės.

18. Energetikos įmonės tiekiamos šilumos energijos/karšto vandens vartotoju yra laikomas buto (patalpos) savininkas, kai jo buto (patalpos) įrenginiai prijungti prie centralizuotai tiekiamos šilumos energijos tiekimo tinklų, atitinkamai šalių tarpusavio santykius reguliuoja rašytinė sutartis dėl šilumos/karšto vandens pirkimo – pardavimo pagal individualiai aptartas sąlygas, o tuo atveju, kai nėra sudarytos minėtos individualios rašytinės sutarties dėl šilumos/karšto vandens pirkimo – pardavimo, tokia sutartis laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal teisės aktais patvirtintas šių sutarčių standartines sąlygas (CK 1.71 straipsnis, 6.383 straipsnis, 6.391 straipsnis, ŠŪĮ 2 straipsnio 8, 33, 47 punktai, 12 straipsnis, 15 straipsnis, 19 straipsnis, Taisyklių 20.1 punktas, 26-28 punktai, 163.1 punktas, 164-165 punktai, Taisyklių 8 priedo Karšto vandens vartojimo pirkimo – pardavimo sutarčių bendrųjų sąlygų 3 punktas, Aprašo 5-6 punktai).

19. Laikotarpiu, kai butas nuosavybės teise priklausė atsakovui, šilumos tiekėja su atsakovu nebuvo sudarę individualios rašytinės energijos pirkimo-pardavimo sutarties, tačiau buto šilumos/karšto vandens tiekimo-vartojimo įrenginiai prijungti prie namo šilumos energijos tiekimo tinklų, todėl laikoma, kad pagal CK 6.384 straipsnio, 1.71 straipsnio reikalavimus, šilumos energijos tiekėja konkliudentiniais veiksmais su atsakove buvo sudariusi neterminuotą energijos pirkimo-pardavimo sutartį (Šilumos pirkimo – pardavimo sutartį su buitiniu šilumos vartotoju/karšto vandens vartojimo pirkimo – pardavimo sutartį) ir atsakovui buto nuosavybės laikotarpiu atsirado prievolė mokėti už tiekiamą šilumą Lietuvos Respublikos įstatymų, Vyriausybės ir Komisijos nutarimų nustatyta tvarka ir tarifais.

20. Šilumos ir karšto vandens kainos nustatomos remiantis ŠŪĮ 32 straipsnio tvarka. Mokėjimai už šilumos energiją/karštą vandenį yra skaičiuojami pagal ŠŪĮ 12 straipsnio 2 dalį: „Jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartotos šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Šių dalių matavimo, nustatymo ar įvertinimo metodą šilumos vartotojai pasirenka Civilinio kodekso nustatyta sprendimų priėmimo tvarka iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduotų taikyti metodų. Kiti metodai gali būti taikomi tik suderinti su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija. Kol vartotojai pasirenka metodą, taikomas pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantis metodas“.

21. Bylos duomenimis skolos susidarymo laikotarpiu daugiabučiame gyvenamajame name visa suvartota šilumos energija apskaitoma pagal įvadinį šilumos skaitiklį, o suvartotas šilumos/karšto vandens kiekis vartotojams (įskaitant atsakovę) paskirstomas ir mokesčiai apskaičiuojami pagal Komisijos 2005 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. O3-19 patvirtinto Šilumos paskirstymo metodo Nr. 4 taisykles (nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. ir šiuo metu pagal Komisijos 2016 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. O3-183 patvirtinto Šilumos pagal vieno įvadinio šilumos apskaitos prietaiso rodmenis paskirstymo metodo Nr. 4 taisykles).

22. Atsakovo pareiga atsiskaityti už į butą patiektą šilumos energiją/karštą vandenį numatyta teisiniu reguliavimu (CK 4.76 straipsnis, 4.82 straipsnis, 6.383 straipsnio 1 dalis, 6.388 straipsnis, 6.391 straipsnis, ŠŪĮ 12 straipsnio 3 dalis, Taisyklių 133.2 punktas, 235.2 punktas, Bendrųjų sąlygų 15 punktas, 22 punktas, Aprašo 15.1 punktas, 30 punktas, 32 punktas). Kiekvienas asmuo savo prievoles privalo vykdyti sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymo ir sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnis). Šilumos tiekėjo prievolės yra nustatytos ŠŪĮ, jis įpareigotas nenutrūkstamai tiekti vartotojams šilumos energiją šildymui, karštam vandeniui ir cirkuliacijai, o taip pat teisingai apskaičiuoti mokesčius. CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę kai netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos.

23. Atsakovas už butui patiektą šilumos energiją pilnai neatsiskaitė, todėl darytina išvada, kad jis netinkamai vykdė teisės aktų nustatytą pareigą mokėti už šildymą ir karštą vandenį, dėl ko atsakovui pagrįstai kyla pareiga atsiskaityti su ieškove. Atsakovas savo pareigos atsiskaityti su ieškove bei skolos dydžio neginčijo.

24. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. CPK 178 straipsnyje numatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. CPK 176 straipsnyje nurodyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. CPK 185 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

25. Atsižvelgdamas į tai, kas aukščiau išdėstyta bei įvertinęs byloje esančius raštinius įrodomus, šalių paaiškinimus, į tai, kad atsakovas savo pareigos atsiskaityti su ieškove bei skolos dydžio neginčijo, teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas dėl skolos pritesimo tenkintinas, ieškovei iš atsakovo priteistina 1642,99 Eur skolos už suteiktą šilumos energiją/karštą vandenį.

Dėl delspinigių priteisimo

26. Pagal 1995 m. sausio 26 d. Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. I-775 „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ (toliau – Įstatymas) 2 straipsnio 1 dalį, fiziniai asmenys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka laiku nesumokėję gyvenamųjų patalpų nuomos bei jų eksploatavimo išlaidų, ryšių bei komunalinių paslaugų mokesčių, už kiekvieną pradelstą dieną moka 0,02 procento delspinigius. Nustačius, kad atsakovė praleido atsiskaitymo už šilumos energiją ir karštą vandenį terminus, iš atsakovo ieškovei taip pat priteisiami 56,48 Eur delspinigiai, apskaičiuoti už laikotarpį (duomenys neskelbtini).

Dėl procesinių palūkanų

27. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Tokios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procento dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą (1699,47 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (duomenys neskelbtini) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

28. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Bylinėjimosi išlaidas sudaro 38,00 Eur žyminis mokestis, 8,23 Eur išlaidos už Nekilnojamojo turto registro, Gyventojų registro ir Testamentų registro duomenų išrašus, viso 46,23 Eur. Šios bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir ieškovės naudai priteistinos iš atsakovo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas).

29. Iš atsakovo Valstybei išieškotinos 22,26 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kadangi šios išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytą minimalią (5 Eur) Valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 95 straipsniu, 96 straipsniu, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 1642,99 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus keturiasdešimt du eurus ir 99 ct) skolos, 56,48 Eur (penkiasdešimt šešis eurus ir 48 ct) delspinigių, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas nuo priteistos sumos (1699,47 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (duomenys neskelbtini) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 46,23 Eur (keturiasdešimt šešis eurus ir 23 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 22,26 Eur (dvidešimt du eurus ir 26 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios sumos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.