- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-02
- Bylos Nr.
- e2A-1796-390/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-09-3-00759-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintautas Koriaginas, Rūta Palubinskaitė, Algimantas Kukalis
- Ieškovas
- UAB „Kauen craft“
- Atsakovas
- UAB AD TRANSPORT, UAB AD TRANSPORT priešieškinį ieškovei UAB „Kauen craft“
- Kategorijos
- 2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.6.2Įskaitymas
- 2.6.26Vežimas
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Algimanto Kukalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Palubinskaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Kauen craft“ apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. liepos 1 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-944-970/2019 pagal ieškovės UAB „Kauen craft“ ieškinį atsakovei UAB AD TRANSPORT dėl skolos priteisimo ir atsakovės UAB AD TRANSPORT priešieškinį ieškovei UAB „Kauen craft“ dėl skolos (atlygio) už pervežimo paslaugas priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, „Globe Underwriting“ LTD, UAB „Acurita“, UAB „ASVI Logistics“, UAB „Raimgerda“, AB „Lietuvos draudimas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ieškiniu, kurį prašė nagrinėti dokumentinio proceso tvarka, prašė priteisti iš atsakovės UAB AD TRANSPORT 2 238,50 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad šalys 2018 m. kovo 21 d. sudarė pervežimo sutartį Nr. 036366, kuria atsakovė įsipareigojo suteikti ieškovei krovinio pervežimo paslaugas, o ieškovas – apmokėti už pervežtą krovinį. Atsakovė 2018 m. kovo 21 d. transporto užsakymo Nr. 036366 pagrindu įsipareigojo paimti krovinį iš Olandijos, ir pristatyti krovinį – baldus ieškovei. 2018 m. balandžio 4 d. prieš iškraunant krovinį pastebėtas krovinio sugadinimas – nulūžusios dvi komodos kojos, apie krovinio sugadinimą padaryta žyma CMR važtaraštyje Nr. 0050479. Pagal PVM sąskaitą faktūrą komodos vertė yra 4 719 Eur, komoda sugadinta nepataisomai, dėl ko ieškovė patyrė 4 719 Eur žalą. Atsakovė išrašė ieškovei sąskaitas pagal 2018 m. balandžio 17 d. sutartį Nr. ADT-027046 ir 2018 m. balandžio 18 d. sutartį Nr. ADT-027099 bendrai 2 480,50 Eur sumai, ieškovė 2018 m. birželio 11 d. pranešimu atsakovės 4 719 Eur skolą įskaitė su ieškovės 2 480,50 Eur skola atsakovei bei pareikalavo nedelsiant sumokėti likusią 2 238,50 Eur skolos dalį, tačiau atsakovė šios skolos nesumokėjo. Pagal 1956 m. gegužės 19 d. CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalį vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar jo sugadinimą nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti, ir iki jo perdavimo momento, taip pat už krovinio pavėluotą pristatymą (el. bylos 1 t., b. l. 1-4).
Žemesnės instancijos teismas
3. Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmai 2018 m. rugsėjo 24 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir priteisė iš atsakovės UAB AD TRANSPORT ieškovei 2 238,50 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 25,00 Eur žyminį mokestį (el. bylos 1 t., b. l. 19-20).
Atsiliepimas
4. Atsakovė UAB AD TRANSPORT pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo, prašė panaikinti preliminarų sprendimą ir ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
5. Atsakovė taip pat pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovės UAB „Kauen craft“ 2 480,50 Eur skolą, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinio pareiškime nurodė, kad šalys 2018 m. kovo 21 d. sudarė pervežimo sutartį ADT Nr. 036366 bei 2018 m. balandžio 10 d. – pervežimo sutartį ADT Nr. 037311, kurių pagrindu ieškovei buvo suteiktos pervežimo paslaugos bei išrašytos sąskaitos - faktūros apmokėti suteiktas paslaugas, tačiau ieškovė šių sąskaitų neapmokėjo. Skola sudaro 2 480,50 Eur. Ieškovės atliktas įskaitymas yra neteisėtas, nes atsakovė neturi jokių prievolių ieškovei (el. bylos 1 t., b. l. 30-33).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmai 2019 m. liepos 1 d. galutiniu sprendimu 2018 m. rugsėjo 24 d. preliminarų sprendimą pakeitė. Ieškovės UAB „Kauen craft“ ieškinį tenkino iš dalies, atsakovės UAB AD TRANSPORT priešieškinį tenkino visiškai. Priteisė iš ieškovės UAB „Kauen craft“ atsakovei UAB AD TRANSPORT 1 869,93 Eur likusios skolos už vežimo paslaugas dalį, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 869,93 Eur sumą nuo priešieškinio priėmimo teisme 2018 m. spalio 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 480,98 Eur bylinėjimosi išlaidas. Priteisė iš ieškovės UAB „Kauen craft“ trečiajam asmeniui „Globe Underwriting“ LTD 290,88 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir trečiajam asmeniui UAB „ASVI Logistics“ 265,43 Eur išlaidas advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, trečiajam asmeniui UAB „Raimgerda“ 123,62 Eur išlaidas advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, valstybei 7,95 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
7. Teismas nurodė, kad ieškovė motyvuodama tuo, kad nesant važtaraštyje jokių įrašų dėl netinkamos krovinio pakuotės bei netinkamo pakrovimo, atsakovė prisiėmusi vežti krovinį, kurio dalis vežant buvo sugadinta, vadovaujantis CMR konvencijos 10 straipsniu bei 17 straipsnio 1 punktu, privalo atsakyti už krovinio sugadinimą, tuo pagrindu atliko atsakovės reikalavimo į ieškovę įskaitymą ir laiko, kad ieškovės prievolė atsakovei yra pasibaigusi. Atsakovė manydama, kad vežimo sutartį įvykdė tinkamai, nes už krovinio pakrovimą buvo atsakingas vežėjas, o nuostoliai dėl krovinio sugadinimo padaryti dėl netinkamos krovinio pakuotės ar natūralių krovinio savybių, dėl ko atsakovė nėra atsakinga, ieškovės atliktą įskaitymą laiko neteisėtu ir prašė priteisti iš ieškovės 2 480,50 Eur skolą už krovinio vežimo paslaugas. Taigi, byloje tarp šalių esminis ginčas kilo dėl vežėjo atsakomybės už sugadintą krovinio dalį bei ieškovo atlikto įskaitymo. Ginčo išsprendimui taikytinos tarptautinio teisės akto – CMR konvencijos nuostatos.
Dėl vežėjo atsakomybės
8. Teismas nustatė, kad nors atsakovė pati faktiškai krovinio nevežė, tačiau pervežimo sutartyje nesant nurodymo, jog atsakovė atlieka tik ekspedijavimo paslaugas, atsakovė UAB AD TRANSPORT laikytina vežėju CMR konvencijos prasme.
9. Atsakovė bei tretieji asmenys neginčijo fakto, jog krovinio sugadinimas atsirado jo pervežimo metu, kai šio krovinio pervežimą faktiškai vykdė trečiasis asmuo UAB „Raimgerda“, tačiau nurodė, kad atliktas krovinio pervežimas atitinka CMR konvencijos 17 straipsnio 2 punkto ir 4 punkto b, c, d papunkčiuose nustatytas aplinkybės, todėl atsakovė turi būti atleista nuo atsakomybės.
10. Kadangi pagal CMR konvencijos 17 - 18 straipsnius vežėjo atsakomybė yra preziumuojama, todėl nagrinėjamu atveju būtent atsakovė bei tretieji asmenys, gindamiesi nuo pareikšto reikalavimo, turėjo įrodyti, kad egzistuoja vežėjo atsakomybę šalinančios aplinkybės (CMR 17 straipsnio 2, 4 punktai, 18 straipsnis), o ieškovė pareigos įrodyti, kad komoda buvo sugadinta dėl atsakovės kaltės, neturėjo.
11. Teismas nurodė, kad atsakovė bei tretieji asmenys be nurodytų tapačių paaiškinimų, kitų įrodymų nepateikė, t. y. atsakovė, nors ir buvo 2019 m. vasario 19 d. teismo posėdyje įpareigota pateikti įrodymus (el. bylos 1 t., b. l. 140-144), įstatymo jai nustatytos įrodinėjimo pareigos nevykdė (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis) bei neįrodė, jog egzistuoja jos atsakomybę šalinančios aplinkybės, šių įrodymų nepateikė ir byloje dalyvaujantys tretieji asmenys.
12. Teismas įvertinęs bylos įrodymus, darė išvadą, kad faktinio vežėjo vairuotojas, žinodamas, jog vežamos prekės yra brangios, stebėdamas jų pakrovimą ir matydamas, jog gan didelio svorio komodos yra ant plonų kojų, laikė, kad komodos galimai yra supakuotos per silpnai, manė, kad jas reiktų papildomai sutvirtinti, galvojo atsisakyti šį krovinį vežti, tačiau tai neatžymėjo CMR važtaraštyje, jokių priemonių, jog komodos būtų tvirčiau supakuotos ar tinkamai pritvirtintos, nesiėmė, nei siuntėjui, krovusiam krovinį, nei vežėjui šių aplinkybių nepranešė, o apie tai pranešęs užsakovui, nagrinėjamu atveju kitam vežėjui UAB „ASVI Logistics“, jo nurodymu priėmė pakrautas prekes ir ėmėsi jas gabenti kaip tinkamai supakuotas, pakrautas ir sudėtas, taip prisiimdamas atsakomybę už šį krovinį.
13. Teismas sprendė, kad byloje liko nepaneigta CMR konvencijos 9 straipsnio 2 dalies prezumpcija, pagal kurią, jeigu vežėjas neįrašo motyvuotų pastabų dėl krovinio ir pakuotės būklės, tai iki priešingo įrodymo laikoma, kad krovinio ir pakuotės išorė priėmimo metu buvo tinkamos būklės. Atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių šią teisinę prezumpciją, o vien tik faktinio vežėjo vairuotojo subjektyvus vertinimas, kad krovinio pakuotė galimai buvo silpna, krovinį reikėjo sutvirtinti diržais, bei trečiojo asmens AB „Lietuvos draudimas“ 2018 m. balandžio 20 d. pranešimas, kuriuo sprendimas įvykį pripažinti nedraudžiamuoju bei nemokėti draudimo išmoką, priimtas iš esmės remiantis vairuotojo paaiškinimu bei sugadinto krovinio nuotraukomis, neįrodo, jog krovinio sugadinimo priežastis buvo CMR konvencijoje 17 straipsnio 2 punkte bei 4 punkto b ir c papunkčiuose nurodytos aplinkybės.
14. Taip pat teismas sprendė, kad vairuotojo veiksmai vertintini kaip jam priskirtų vežėjo pareigų pažeidimas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra įrodyta, jog būtent krovinio įpakavimas, jo paruošimas, pakrovimas bei sudėjimas transporto priemonėje buvo krovinio sugadinimo priežastis, laikyti vairuotojo veiksmus sąmoningu neveikimu prisidedant prie žalos atsiradimo, nėra pagrindo, be to, byloje nėra duomenų, jog faktinio vežėjo vairuotojas, gabendamas krovinį, būtų pažeidęs Kelių eismo taisykles ar atlikęs kitokio pobūdžio neteisėtus sąmoningus, tyčinius veiksmus, kurie būtų nulėmę krovinio sugadinimą, todėl ieškovo atstovės nurodytą aplinkybę, kad žala dėl krovinio dalies sugadinimo buvo padaryta faktinio vežėjo vairuotojo aplaidžiais bei neatsargiais veiksmais, kurie prilyginami tyčiniams veiksmams, atmetė kaip nepagrįstą.
Dėl krovinio vertės, nuostolių dydžio ir ieškovo reikalavimų
15. Teismas, nustatydamas sugadinto krovinio vertę bei padarytos žalos dydį, įvertinęs, jog kituose vežimo dokumentuose (sutartyse, užsakymuose, važtaraštyje) krovinio vertė nenurodyta, vadovavosi ieškovės pateiktoje sąskaitoje faktūroje Nr. SILD20181724 nurodyta krovinio verte, kuri teismo vertinimu šiuo atveju yra tinkamas įrodymas, ir sprendė, kad sugadintos komodos vertė yra 4 719 Eur. Teismas darė išvadą, kad dėl sugadinto krovinio (komodos) ieškovė patyrė 4 719 Eur nuostolius.
16. Tačiau teismas nurodė, kad byloje nenustatyta, kad šalys buvo sutarusios dėl didesnės vežėjo atsakomybės ar ieškovas apmokėjo sutartą užmokesčio už vežimą priedą, o iš CMR važtaraščio bei tarp šalių sudarytos 2018 m. kovo 21 d. pervežimo sutarties serija ADT Nr. 036366 matyti, jog krovinio vertė nenurodyta (el. bylos 1 t., b. l. 6, 2 t., b. l. 91). Tuo pagrindu, be to, byloje nenustačius aplinkybių, patvirtinančių vežėjo kaltę pagal CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalį, vežėjo atsakomybė už krovinio sugadinimą turi būti ribojama CMR konvencijos 23 straipsnio 3 punkte numatytu dydžiu.
17. Ieškovė į bylą pateikė duomenis, jog dviejų gabentų vienodų komodų svoris yra 120 kg (el. bylos 2 t., b. l. 131-132), taigi sugadinto krovinio – vienos komodos svoris yra 60 kg. Pagal CMR konvencijos 23 straipsnio 3 punktą nustatant kompensacijos dydį turi būti vadovaujamasi SDR ir Eur santykiu teismo sprendimo priėmimo dieną ar tą dieną, dėl kurios susitarė šalys. Šalys taikytino SDR nesusitarė, todėl taikytinas teismo sprendimo priėmimo dieną Tarptautinio Valiutos Fondo paskelbtas 2019 m. birželio 28 d. SDR. Tuo pagrindu, iš atsakovo priteistina kompensacija už sugadintą krovinį pagal CMR konvencijos 23 straipsnio 3 dalį neturi viršyti 610,57Eur(60kgx8,33x1,221630Eur(https://www.imf.org/external/np/fin/data/rms_mth.aspx?SelectDate=2019-06-30&reportType = CVSDR). Ieškovės prašomas priteisti žalos atlyginimo dydis viršija maksimalų kompensacijos dydį, todėl byloje nustačius, kad atsakovė kalta dėl krovinio dalies sugadinimo, teismas ieškovės ieškinį tenkino iš dalies ir iš atsakovės ieškovei priteisė 610,57 Eur nuostolių atlyginimą (maksimali kompensacija už krovinio sugadinimą), kitoje dalyje ieškovės ieškinį atmetė. Įvertinus tai, kad galutiniu sprendimu ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies Druskininkų miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 24 d. preliminarus sprendimas pakeistinas.
Dėl priešieškinio reikalavimų ir ieškovo atlikto įskaitymo
18. Byloje ieškovė neginčijo prievolės pagal pervežimo sutartis sumokėti ieškovei 2 480,50 Eur už vežimo paslaugas bei vežimo paslaugų dydžio, tačiau teigė, kad jos prievolė atsakovei yra pasibaigusi atlikus įskaitymą, todėl atsakovės priešieškinis turi būti atmestas.
19. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju, atsakovė nesutiko su jai pareikšta pretenzija, t. y. apskritai ginčijo savo prievolę kreditoriui, todėl ieškovė neturėjo pagrindo laikyti save turinčia atsakovei priešpriešinį vienarūšį galiojantį apibrėžtą ir vykdytiną reikalavimą įskaitymo sumai bei neturėjo teisėto pagrindo atlikti vienašališką įskaitymą (CK 6.130 straipsnis, 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tačiau ieškovė pati (vienašališkai) išsprendė civilinės atsakomybės klausimą bei atliko ginčijamą įkaitymą. Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus ieškovei priteistiną nuostolių atlyginimo sumą, pripažino, kad 2018 m. birželio 11 d. ieškovės atliktas priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas neatitiko įstatymo nustatytų jo taikymo imperatyviųjų sąlygų, todėl nesukėlė teisinių padarinių, t. y. ieškovės prievolė sumokėti atsakovei 2 480,50 Eur už suteiktas vežimo paslaugas įskaitymu nesibaigė.
20. Teismas nurodė, kad šalių sudarytų pervežimo sutarčių pagrindu atsakovė suteikė ieškovei krovinių pervežimo paslaugas ir išrašė dvi PVM sąskaitas faktūras bendrai 2 480,50 Eur sumai, tačiau ieškovė savo sutartinių įsipareigojimų atsiskaityti su atsakove už jos suteiktas paslaugas nustatytu terminu neįvykdė, todėl teismui nustačius, jog ieškovės atliktas įskaitymas neatitinka CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatytų įskaitymo būtinųjų sąlygų, atsakovės priešieškinis laikytinas pagrįstu ir iš ieškovės atsakovei priteistina 2 480,50 Eur skola už suteiktas vežimo paslaugas (CK 6.63, 6.189, 6.200, 6.808, 6.817 straipsniai).
21. Teismas, atlikęs šalių priešinių prievolių įskaitymą, iš ieškovės atsakovei priteisė 1 869,93 Eur (2 480,50 Eur - 610,57 Eur) likusią skolos dalį už vežimo paslaugas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
22. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Kauen craft“ prašo panaikinti 2019 m. liepos 1 d. Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų galutinį sprendimą ir priimti naują sprendimą – 2018 m. rugsėjo 24 d. Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų preliminarų sprendimą palikti galioti nepakeistą ir atsakovės UAB AD TRANSPORT priešieškinį atmesti, priteisti ieškovei turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
22.1. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog byloje nenustačius aplinkybių, patvirtinančių vežėjo kaltę pagal CMR konvencijos 29 straipsnio dalį, vežėjo atsakomybė už krovinio sugadinimų turi būti ribojama CMR konvencijos 23 straipsnio 3 punkte numatytu dydžiu, ko pasėkoje, teismas nusprendė, jog iš atsakovės priteistina kompensacija už sugadintą krovinį pagal CMR konvencijos 23 straipsnio 3 dalį neturi viršyti 610,57 Eur (60 kg x 8,33 x 1,221630 Eur). Mano, kad sisteminė CMR konvencijos nuostatų (8 straipsnio 1 punkto b papunktis, 10 straipsnis) analizė leidžia daryti išvadą, jog tuo atveju, kai priimant krovinį pakuotės pažeidimas vežėjui yra žinomas ir akivaizdus, tačiau apie tai vežėjas važtaraštyje neįrašo jokių pastabų, atsakomybė už krovinio sugadinimą tenką būtent vežėjui. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, tam, kad vežėjas netektų teisės į atsakomybės ribojimą, užtenka, kad vežėjo veiksmais ar jo neveikimu būtų sudarytos prielaidos kroviniui prarasti. Kaip ir nurodoma pačiame sprendime, šiuo atveju faktinio vežėjo vairuotojas dar prieš krovinio vežimą įvertino ir suprato, jog krovinys yra supakuotas per silpnai, t.y. sąmoningas netinkamas vežėjo elgesys pasireiškė subjektyviuoju kriterijumi - sąmoningu vežėjo elgesiu - pakrautų prekių priėmimu ir ėmimusi jas gabenti, suvokiant, kad komodos galimai yra supakuotos per silpnai, nesiimant jokių veiksmų rizikos veiksniams pašalinti ir krovinio sugadinimo rizikos laipsniui sumažinti, bei suvokiant, kad dėl to veikiausiai kils neigiamų pasekmių, tačiau vis tiek sudarant prielaidas krovinio sugadinimui. Taigi, faktinis vežėjas sąmoningai elgėsi netinkamai, dėl ko negali remtis CMR konvencijos 29 str. 1 d. įtvirtinta jo ribotą atsakomybę šalinančia norma, ir dėl ko, sprendime teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog vežėjo atsakomybė turi būti ribojama CMR konvencijos 23 straipsnio 3 punkte numatytu dydžiu.
22.2. Tai, kad šalis nesutinka su jai pareikšta pretenzija dėl žalos atlyginimo, negali būti laikoma pagrindu, draudžiančiu atsakovei atlikti įskaitymą, jeigu dėl to ginčas dar nėra iškeltas teisme. Kadangi šiuo atveju, įskaitymas buvo atliktas dar nesant ginčo teisme, ieškovės atliktas priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, dėl ko teismas sprendime padarė visiškai nepagrįstą, CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatai ir teismų praktikai prieštaraujančią išvadą, jog ieškovė neturėjo pagrindo atlikti vienašališką įskaitymą, kadangi atsakovė nesutiko su jai pareikšta pretenzija dėl žalos atlyginimo.
Atsiliepimas
2. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB AD TRANSPORT prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, skundžiamą galutinį sprendimą palikti nepakeistą, priteisti atsakovei turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
23.1. Šio konkretaus vežimo atveju krovinio pakuotės išorinė būklė apskritai nebuvo pažeista, todėl vežėjui apskritai nebuvo jokio pagrindo daryti jokių atžymų CMR važtaraštyje, t. y. apeliantas savo apeliacinį skundą grindžia krovinio pakuotės išorine būkle, kuri pastebėtina, nei krovinio priėmimo metu, nei krovinio pristatymo metu nebuvo pažeista, t. y. krovinio vežėjas vežė tokį krovinį ir tokioje pakuotėje, kurią pakrovė krovinio siuntėjas.
23.2. Vadovaujantis apelianto išdėstyta logika, galima teigti, kad vežėjas apskritai visais atvejais turėtų būti atsakingas, nes objektyviai visada egzistuoja bent menkiausia prielaida, kad vežimo metu krovinys gali būti apgadintas. Atsižvelgiant į tai, nesutiktina su apelianto nurodomais argumentais, kad krovinio faktinis vežėjas sąmoningai elgėsi netinkamai, dėl ko negali remtis CMR konvencijoje įtvirtintomis vežėjo ribotos atsakomybės šalinančiomis aplinkybėmis.
23.3. Neegzistuojant priešpriešiniams vienarūšiams reikalavimams, t. y. esant tik UAB „Kauen craft” nepadengtai skolai UAB AD TRANSPORT už krovinių pervežimus ir neapmokėtas sąskaitas, tačiau nesant UAB AD TRANSPORT jokios vykdytinos skolos, tokio pobūdžio įskaitymas iš ieškovo UAB „Kauen craft“ pusės laikytinas neteisėtu.
3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo „Globe Underwriting“ LTD prašo palikti nepakeistą skundžiamą teismo sprendimą, iš apeliantės priteisti trečiojo asmens turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
24.1. Teismas visiškai pagrįstai sprendime konstatavo, jog ieškovė neįrodė, kad faktinio vežėjo vairuotojo veiksmai buvo aplaidūs ar neatsargūs, dėl ko atsakovės atžvilgiu taikė ribotą atsakomybę ir kompensacijos sumą skaičiavo vadovaudamasis CMR konvencijos 23 str. 3 p. Kasacinio teismo praktika nedviprasmiškai patvirtina, kad vežėjui CMR konvencijos 8 str. 1 p. b pp. nustatytos pareigos apsiriboja tik išorinių ir aiškiai matomų krovinio ir pakuotės savybių patikrinimu ir jokiu būdu negali būti aiškinamos plečiamai, t. y. kaip įpareigojančios vežėją visapusiškai įvertinti krovinio savybes bei iš jų spręsti apie įpakavimo būdo tinkamumą ir atsparumą.
24.2. Įskaitymu ieškovė, savo nuožiūra patirtos žalos dydžiu laikydamas 4 719 Eur sumą, vienašališkai išsprendė su atsakovės civiline atsakomybe susijusius klausimus. Tačiau, pirma, atsakovė niekada nepripažino savo atsakomybės dėl krovinio sugadinimo ir tą patvirtina aplinkybė, jog atsakovė 2018 m. gegužės 8 d. pranešimu (t. 1, p. 52) atmetė ieškovės pateiktą pretenziją (t. 1, p. 13), antra, reikalavimas dėl neribotos atsakomybės ir visos žalos dydžio atlyginimo galėtų būti reiškiamas tik CMR konvencijos 29 str. pagrindu konstatavus didelį neatsargumą, kurio buvimo/nebuvimo vertinimas priskiriamas išimtinei teismo kompetencijai. Todėl, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, visi šie atsakomybės taikymo, žalos dydžio nustatymo, jos pagrįstumo bei apibrėžtumo klausimai turi būti išimtinai sprendžiami teismine tvarka.
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „ASVI Logistics“ prašo palikti nepakeistą skundžiamą teismo sprendimą, iš apeliantės priteisti trečiojo asmens turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
25.1. Šio ginčo atveju nėra jokio pagrindo faktinio vežėjo veiksmus laikyti dideliu neatsargumu, nes byloje nėra jokių nustatytų faktinių aplinkybių kurios leistų įtarti, kad Faktinio vežėjo vairuotojo veikimas/neveikimas, galėjo turėti įtakos žalos ginčo kroviniui atsiradimą.
25.2. Teismas pagrįstai darė išvadą, kad ieškovė neturėjo jokio pagrindo laikyti save turinčia atsakovei priešpriešinį vienarūšį galiojantį apibrėžtą ir vykdytiną reikalavimą įskaitymo sumai bei neturėjo teisėto pagrindo atlikti vienašališką įskaitymą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.
6. Bylos duomenimis atsakovė UAB AD TRANSPORT 2018m. kovo 21d. pervežimo sutartimi ADT Nr. 036366 įsipareigojo pervežti 800 kg svorio krovinį (baldus) iš Niderlandų Karalystės į Kauną. Atsakovė krovinio negabeno, o pervežimui atlikti užsakė trečiąjį asmenį – UAB Acurita“, o ši kroviniui vežti užsakė kitą trečiąjį asmenį – UAB „ASVI Logistics“, o pastaroji kroviniui gabenti pasitelkė trečiąjį asmenį – UAB „Raimgerda“, kuri nugabeno krovinį į Kauną.
7. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs faktines krovinio gabenimo aplinkybes ir pervežimo sutarties turinį laikė atsakovę UAB AD TRANSPORT vežėju Ženevos 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR ) prasme.
8. Byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad pervežimo metu buvo padaryta kroviniui žala. Gabenimo metu nulūžo vienos TUX komodos dvi kojos. Tarp šalių ginčo dėl krovinio sugadinimo fakto nekyla. Ieškovė įrodinėjo, kad atsakovė pagal CMR Konvencijos 17 straipsnio 1 dalį yra atsakinga už krovinio sugadinimą ir atlikusi skolos įskaitymą laikė, kad atsakovė turi sumokėti 2238,50 Eur skolą, pareikštu ieškiniu prašė šią sumą bei 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos priteisti iš atsakovės. Atsakovė atsikirtinėjo ir nesutiko su ieškovės atliktu 2480,50 Eur įskaitymu, nes toks įskaitymas neatitinka įskaitymui būtinų sąlygų pagal įstatymą. Nurodė, kad atsakovės atliktas krovinio pervežimas atitinka CMR konvencijos 17 straipsnio 2 punkto ir 4 punkto b, c, d papunkčiuose nustatytas aplinkybes ir atsakovė turi būti atleista nuo civilinės atsakomybės.
9. Atsakovė byloje pareiškė priešieškinį ieškovei ir prašė iš ieškovės priteisti 2488,50 Eur skolą už atliktas šio krovinio pervežimo paslaugas, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
10. Pirmosios instancijos teismas priimtą 2018m. rugsėjo 24d. preliminarų sprendimą pakeitė ir 2019m. liepos 1d. galutiniu sprendimu ieškovės ieškinį patenkino iš dalies, o atsakovės priešieškinį patenkino visiškai.
11. Apeliantė nesutikdama su apylinkės teismo priimtu sprendimu apeliacinį skundą motyvuoja tuo, kad teismas nagrinėdamas bylą ir priimdamas sprendimą netinkamai teikė CMR konvencijos 17 straipsnio 1 punktą. Apeliantės įsitikinimu, teismas faktinio vežėjo veiksmus turėjo pripažinti dideliu neatsargumu ir taikyti jam neribotą civilinę atsakomybę, taip pat apeliantė mano, jog įskaitymo atlikimo metu egzistavo visos įskaitymo teisėtumui būtinos sąlygos, tačiau teismas nepagrįstai pritaikė C K 6. 134 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuostatą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokia apeliantės apeliacinio skundo argumentacija.
12. Kasacinio teismo praktikoje, taikant Ženevos 1956 metų Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvenciją (CMR) yra pažymėta, kad jei nėra akivaizdžių defektų, vežėjas neatsako už netinkamą siuntėjo atliktą pakrovimą, sudėjimą ar iškrovimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad vežėjo pareigos siuntėjui kraunant krovinį apsiriboja tik išorinių ir aiškiai matomų krovinio savybių patikrinimu bei krovinio išdėstymo automobilyje kontrole (CMR konvencijos 8 str. 1 punktas).
13. Kasacinis teismas yra suformavęs nuostatas, kurių teismai laikosi ir jos nėra pakitusios, kad CMR konvencijos 8 straipsnyje numatytos įpareigojančio pobūdžio nuostatos, kurių pažeidimas sukelia ypač neigiamus padarinius vežėjui, negali būti aiškinamos plečiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2004 ). Taigi, visiškai pagrįstai atsiliepimuose į apeliacinį skundą argumentuojama, kad vežėjui CMR konvencijos 8 str. 1 p. b p p. nustatytos pareigos apsiriboja tik išorinių ir aiškiai matomų krovinio ir pakuotės savybių patikrinimu ir jokių būdu negali būti aiškinamos plečiamai, t. y. kaip įpareigojančios vežėją visapusiškai įvertinti krovinio savybes bei iš jų spręsti apie įpakavimo būdo tinkamumą ir atsparumą.
14. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, nepažeidžiant CPK 185 straipsnio reikalavimų konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog faktinio vežėjo veiksmai buvo aplaidūs ar neatsargūs ir taikydamas CMR konvencijos 23 straipsnio 3 punkto nuostatas, atsakovei taikė ribotą civilinę atsakomybę ir apskaičiavo dalies sugadinto krovinio kompensacijos sumą. Teisėjų kolegija su tokia teismo padaryta išvada sutinka.
15. Bylos faktinės aplinkybės rodo, kad baldų gamintojas transportuojamus baldus – komodą, o taip pat ir kitus krovinio vienetus faktiniam vežėjui pateikė apvyniotus bei uždengtus plėvele, apsaugančia nuo išorės poveikio ar deformacijos bei apsaugant juos nuo trinties į kiekvieną gabenimo metu. Nustatyta, kad pervežimui pateikti baldai į krovininį automobilį buvo sustatyti ant medinių kojų, tačiau kojos nebuvo apsaugotos ar kitaip pritvirtintos, todėl sutiktina su atsakovės ir trečiųjų asmenų nuomone, kad siuntėjas, kaip savo srities profesionalas, tokį įpakavimo būdą laikė tinkamu ir saugiu transportavimui. Logiška, kad faktinis vežėjas įvertinęs tokius krovinio pakuotės išorinius požymius ir nesant kitiems akivaizdiems pakavimo pažeidimams, neturėjo jokių realių galimybių nuspręsti, kad transportuojant komodą, ji gali neatlaikyti natūralios kelio rizikos ir numatyti jos kojų lūžį. Taigi, apeliantė neįrodo ir nepagrįstai siekia įrodyti, jog faktinis vežėjas yra atsakingas už krovinio sugadinimą ir tokiu būdu plečiamai aiškina CMR konvencijos 8 straipsnio 1 p, b p. p. nuostatą, kuri negali būti plečiamai aiškinama.
16. Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais ir atmeta apeliantės apeliacinio skundo argumentus, kuriais apeliantė prašė laikyti atsakovės veiksmus dideliu neatsargumu. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad faktinio vežėjo vairuotojo veiksmus laikyti sąmoningu neveikimu, ar tyčiniais veiksmais, kurie prisidėjo prie žalos atsiradimo nėra pagrindo. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia pirmosios instancijos teismo konstatuota aplinkybė yra teisinga. Kaip teisingai nurodoma atsiliepimuose į apeliacinį skundą, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nagrinėdama civilinę bylą Nr.3K-3-219/2014 ir aiškindama didelio neatsargumo sampratą pažymėjo, kad dideliu neatsargumu, kuris prilygintinas tyčiai, laikytini sąmoningi, pakankamai tikslingi vežėjo vairuotojo veiksmai, dėl kurių kiltų grėsmė krovinio išsaugojimui. Taip pat atsiliepimuose į apeliacinį skundą teisingai nurodoma, kad sprendžiant dėl vežėjo didelio neatsargumo, turi būti vertinami objektyvieji ir subjektyvieji kriterijai. Objektyviuoju kriterijumi gali būti laikomas nustatytų taisyklių ( Kelių eismo taisyklių, krovinio apsaugos taisyklių, darbo ir poilsio rėžimo taisyklių, krovinio pristatymo nurodymų) nepaisymas. Subjektyviuoju kriterijumi – sąmoningas vežėjo elgesys ( veikimas ar neveikimas) žinant, kad dėl tokio elgesio veikiausiai kils neigiamų padarinių. ( Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015m. kovo 10d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127-378/2015).
17. Apeliantė byloje įrodinėjo, kad faktinis vežėjas suvokė, kad medinių baldų kojos neatlaikys transportavimo rizikų ir žala bus neišvengiama ir tai žinodamas faktinio vežėjo vairuotojas nesiėmė jokių veiksmų žalai sustabdyti. Apylinkės teismas įvertinęs visus byloje pateiktus duomenis konstatavo, kad ieškovės teiginiai nepatvirtina konkrečių krovinio sugadinimo priežasčių ir toks faktas neįrodytas ( CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad aptartus faktus turėjo įrodyti ieškovė, tačiau pastaroji tokios pareigos neįvykdė. Pirmosios instancijos teismas nenustatęs, kad faktinio vežėjo veiksmai buvo aplaidūs ar neatsargūs, teisingai taikė CMR konvencijos 23 straipsnio 3 punkto nuostatas ir pagrįstai priteisė iš atsakovės ieškovei 610,57 Eur kompensacija už sugadinto krovinio dalį ( Teismų praktika Nr. 15, 335 puslapis).
18. Pirmosios instancijos teismas savo sprendimo turinyje išdėstė motyvus ir pažymėjo, kad įskaitymas gali būti teisėtas ir pagrįstas tik nustačius, kad atliekant įskaitymo reikalavimą egzistuoja visos C K 6. 130 straipsnyje kylančios įskaitymo sąlygos. Taigi, nesant bent vienai iš minėtų sąlygų, įskaitymas yra negalimas ir pripažintinas negaliojančiu. Pagal bylos medžiagą matyti, kad ieškovė 2018m. birželio 11d. pranešimu buvo informuota apie 2480,50 Eur skolą už suteiktas paslaugas atsakovei. Nustatyta, kad ieškovė pati atliko žalos 4 719 Eur įkaitymą ir tokiu būdu ieškovės skolą už atliktas pervežimo paslaugas sumažino iki 2238, 50 Eur.
19. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs aplinkybę, kad atsakovė nepripažino savo atsakomybės dėl krovinio sugadinimo ir į tai, kad buvo pateiktas ieškovės reikalavimas atsakovei dėl neribotos atsakomybės dėl žalos atlyginimo, o toks reikalavimas galėtų būti reiškiamas tik CMR konvencijos 29 straipsnio pagrindu bei pripažinus tik atsakovės didelį neatsargumą, o tokio buvimo ar nebuvimo vertinimas gali būti pripažintas tik teismo, sprendė, kad visi civilinės atsakomybės taikymo, žalos nustatymo klausimai, turi būti sprendžiami tik teismine tvarka. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokia apylinkės teismo atlikta motyvacija ir laiko nepagrįstais bei atmeta visus apeliantės apeliacinio skundo argumentus aptartu klausimu. Papildomai akcentuotina ir pritartina atsiliepimuose nurodytiems argumentams, kad teismų praktikoje pripažįstamų sąlygų visuma, vertinant jas sistemiškai ir siejant su CK 6. 130 straipsnio 1 dalimi, lemia išvadą, kad vienašališkai negali būti įskaitomi tokie reikalavimai, kurie yra aiškiai nelygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu. Kasacinis teismas yra pabrėžęs būtinybę kiekvieną kartą taikant įstatyme įtvirtintas įskaitymo sąlygas, įvertinti jų esmę, paskirtį ir įskaitomų reikalavimų pobūdį, kad nebūtų įskaitomi, kaip minėta, vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu aiškiai nelygiaverčiai reikalavimai, pvz., tokie, dėl kurių vykdymo šalys aiškiai nėra sutarę ar kurie nėra patikimai pagrįsti, todėl yra didelė tikimybė, jog dėl reikalavimo pagrįstumo neišvengiamai kils teisminis ginčas ( Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014m. spalio 29d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2014 ir kt.).
20. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).
21. Remiantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir vertino byloje pateiktus įrodymus ( CPK 185 straipsnis), teisingai aiškino ir taikė CMR konvencijos nuostatas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliantės apeliacinio skundo motyvais sprendimą keisti arba naikinti nėra teisinio pagrindo. Taigi, šiuo procesiniu sprendimu apeliantės apeliacinis skundas dėl teismo sprendimo atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
22. Atsiliepimus į apeliacinį skundą pateikė tretieji asmenys – „Globe Underwriting“ LTD, UAB „Asvi Logistics“ ir atsakovė UAB „AD Transport“. Trečiasis asmuo „Globe Underwriting“ LTD prašo priteisti 850 Eur bylinėjimosi išlaidas, UAB „Asvi Logistics“ prašo priteisti 250 Eur bylinėjimosi išlaidas, atsakovė UAB „AD Transport“ prašo priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, tačiau byloje nėra pateikti įrodymai patvirtinantys tokių išlaidų turėjimą. Nagrinėjamu atveju, ieškovės apeliacinio skundo netenkinus, trečiųjų asmenų turėtos išlaidos, kurios neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių, priteistinos iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, CPK 98 straipsnio 1 dalis). Atsakovė nepateikė įrodymų patvirtinančių jos išlaidų turėjimą apeliacinės instancijos teisme, todėl bylinėjimosi išlaidos jai nepriteistinos.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2019 m. liepos 1 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.
Iš ieškovės UAB „Kauen eraft“ į/k 135774259 priteisti 850 Eur trečiajam asmeniui „Globe Underwriting“ LTD a/k 06917482, trečiajam asmeniui UAB „Asvi Logistics“ a/k 304414603 250 Eur bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.