- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-12
- Bylos Nr.
- e2S-182-1012/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-21651-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Jakutytė-Sungailienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Alsveta“
- Atsakovas
- A. U.
- Kategorijos
- 1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.4.1.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Alsveta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 28 d. nutarties, kuria ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovei, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Alsveta“ ieškinį atsakovui A. U. dėl darbuotojo reikalavimų darbdaviui atmetimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Alsveta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui, kuriuo prašė: 1) atmesti visus atsakovo reikalavimus, dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą, darbo užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas atostogas, dienpinigių ir netesybų priteisimo pagal Darbo ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos (toliau – DGK) Šiaulių skyriaus 2022 m. rugsėjo 27 d. sprendimą Nr. APS-112-15080/2022; 2) apklausti liudytoju O. A., bei D. M.; 3) įpareigoti atsakovą pateikti apžiūrai teisme skaitmeninį įrenginį, kuriame yra atsakovo DGK pateiktas susirašinėjimo su D. M., O. A. turinys, taip pat įpareigoti atsakovą pateikti apžiūrai jo asmens pasą, siekiant nustatyti (duomenys neskelbtini) sienos kirtimo laiką; 4) išreikalauti iš DGK Šiaulių skyriaus darbo bylos medžiagą Nr. APS-112-15080/2022.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. spalio 31 d. nutartimi nustatė esminius ieškinio formos ir turinio trūkumus: tinkamai suformuluoti ieškinio reikalavimą dėl darbo ginčo dėl teisės, sumokėti atitinkamą žyminį mokestį, procesinius dokumentus išversti į atsakovui suprantamą kalbą bei kartu su patikslintu ieškiniu pateikti trūkstamą informaciją (pvz., informacija apie atsakovo priėmimą ir atleidimą (perkėlimą, nušalinimą) iš darbo, drausminių nuobaudų skyrimą, apie vidutinį atsakovo darbo užmokestį). Minėta nutartimi nustatytas trūkumų pašalinimo terminas buvo 2022 m. lapkričio 21 d. Apie tai ieškovė buvo informuota teismo 2022 m. lapkričio 16 d. pranešimu.
Šalies argumentai
3. Ieškovė 2022 m. lapkričio 22 d. (DOK-189142 ) (pasirašė 2022 m. lapkričio 21 d. 22:38:37 val.) pateikė teismui į rusų kalbą išverstą ieškinį, sumokėjo žyminį mokestį, o dėl kitų trūkumų pasiūlė išreikalauti darbo bylą iš DGK.
4. Teismas iš DGK išreikalavo su ieškove ir atsakovu susijusią medžiagą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 28 d. nutartimi ieškovės ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Taip pat ieškovei grąžinta 147 Eur žyminis mokestis.
6. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškinys laikytinas nepaduotu ir grąžintinas ieškovei, nes ieškovė nepašalino esminių ieškinio formos ir turinio trūkumų.
Šalies argumentai
7. Ieškovei buvo išaiškinta ir nurodyta tinkamai suformuluoti ieškinio dalyką, tačiau ieškovė į teismo nustatytus trūkumus nekreipė dėmesio ir jų nepašalino, t. y. nesuformulavo konkretaus reikalavimo, pvz., laikyti atsakovo atleidimą teisėtu ir pagrįstu, laikyti, kad su atsakovu tinkamai atsiskaitė ir pan., todėl darytina išvada, kad ieškovės suformuluotas reikalavimas nėra tinkamas ir negali būti išnagrinėtas teisme. Konstatuotina, kad ieškinys turi esminių turinio trūkumų, kurių šalinimas parengiamajame teismo posėdyje vilkins bylos nagrinėjimą.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismas taip pat sprendė, kad ieškovė neišvertė visų su ieškiniu susijusių dokumentų į atsakovui suprantamą kalbą. Nors ieškovė teismui išvertė į atsakovui suprantamą kalbą ieškinį, tačiau dėl kitų dokumentų nurodė, kad atsakovui jie yra suprantami, prašė juos išreikalauti iš DGK. Teismas iš DGK išreikalavo darbo bylos Nr. APS-112-15080/2022 kopiją, tačiau ir minėtoje darbo bylos kopijoje ne visi ieškovės nurodomi su ieškiniu susiję dokumentai yra išversti į atsakovui suprantamą kalbą. Todėl konstatuotina, kad ieškinys turi esminių formos trūkumų, kurių šalinimas parengiamajame teismo posėdyje nepagrįstai vilkins bylos nagrinėjimą
9. Ieškovė nepateikė ir įrodymų, kad atsakovas supranta lietuvių kalbą. Byloje teismo surinkti įrodymai liudija, kad atsakovas yra (duomenys neskelbtini) pilietis, turi leidimą gyventi Lietuvoje bei, kad ieškovė su atsakovu bendravo rusų kalba, todėl laikytina, kad atsakovas nemoka lietuvių kalbos.
10. Apibendrinant konstatuotina, kad ieškovė iš esmės nepašalino ieškinio trūkumų tiek dėl tinkamo ieškinio dalyko suformulavimo tiek dėl ieškinio priedų išvertimo į atsakovui suprantamą kalbą, todėl ieškinys neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 113 straipsnio 3 dalies bei 135 straipsnio 1 dalies 4 punkto sąlygų.
III. Atskirojo skundo argumentai
11. Apeliantė atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 28 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį priimti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Ieškinyje yra aiškiai suformuluotas reikalavimas, kurio dalykas nėra DGK sprendimo panaikinimas. Ieškovė ieškiniu prašo atmesti atsakovo reikalavimą, kurį atsakovas pateikė DGK.
11.2. Skundžiamoje nutartyje teismas nenurodo, koks yra dabartinis atsakovo piniginių reikalavimų ieškovei, pareikštų DGK, statusas (atsakovo piniginiai reikalavimai galioja ar yra pasibaigę), o tai patvirtina, kad skundžiama nutartis yra nemotyvuota.
11.3. Skundžiamoje nutartyje teismas nepagrįstai įstatymo formuluotę „darbo ginčą dėl teisės“ sutapatino su „reikalavimu dėl teisės“ ir faktiškai įpareigojo ieškovę pareikšti ieškinį su vienu iš galimų reikalavimų dėl teisės pripažinimo, t. y. reikalauti pripažinti priešingus nei reikalauja atsakovas, juridinius faktus.
11.4. Teismo pasiūlyta galimų ieškovės reikalavimų formuluotė „laikyti atsakovo atleidimą teisėtu ir pagrįstu, laikyti, kad su atsakovu tinkamai atsiskaitė ir pan.“ darbo ginčo dėl teisės negali išspręsti, kadangi net ieškovei ir pareiškus tokį ieškinio reikalavimą, liktų teisme neišnagrinėtas atsakovo reikalavimas dėl piniginių reikalavimų patenkinimo.
11.5. Bylos šalių ginčas jau yra išnagrinėtas DGK išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Nagrinėjant darbo ginčą, DGK surinko visus būtinus ginčui išnagrinėti dokumentus. Atsakovas gavo DGK sprendimą, o taip pat DGK surinktus dokumentus, todėl teigti, kad atsakovas su jais nėra susipažinęs, šiuo metu nėra jokio pagrindo.
11.6. Remiantis ekonomiškumo principu, iš ieškovės nelogiška reikalauti atlikti beprasmių ir tuo pačiu brangių veiksmų, taip didinant ieškovės išlaidas ir faktiškai ribojant ieškovės teisę kreiptis į teismą apskritai.
11.7. Nors teismas nurodė, kad ieškovės pateiktas ieškinys nėra patvirtintas įstatymų nustatyta tvarka, tačiau teismas nenurodė, kokio konkrečiai įstatymo nustatyta tvarka turi būti patvirtintas ieškinio vertimas, kadangi vertimų patvirtinimo tvarkos įstatymai nenumato.
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
13. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
14. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 28 d. nutarties, kuria buvo ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovei, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Dėl atskirojo skundo esmės
15. Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės ieškinį atsakovui laikė nepaduotu ir grąžino ieškovei, konstatavęs, kad ieškovė nepašalino nustatytų ieškinio trūkumų.
16. Teismas, gavęs ieškinį, patikrina, ar egzistuoja atsisakymo priimti ieškinį pagrindai, nurodyti CPK 137 straipsnio 2 dalyje. Nesant pagrindo atsisakyti priimti ieškinį, teismas patikrina, ar nėra ieškinio formos ir turinio trūkumų, o juos nustatęs, paskiria terminą trūkumams pašalinti (CPK 111, 115, 138 straipsniai).
17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškinio priėmimo stadijoje sprendžiami išimtinai procesinio teisinio pobūdžio klausimai: ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę realizuoja laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Materialinio teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu, o ne bylos iškėlimo stadijoje, kuomet sprendžiamas klausimas dėl ieškinio priėmimo. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose.
18. Remiantis teismų praktika, įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui, neatitiktų šio instituto paskirties. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnio 4 dalis), bet parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Tuo tikslu įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę, visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį. Taigi iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas. Formaliai taikant trūkumų ištaisymo institutą ir atsisakant priimti procesinį dokumentą dėl neesminių trūkumų, gali būti apribota asmens teisė į teisminę gynybą, vilkinamas procesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-313/2016).
19. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, 2022 m. spalio 31 d. nutartimi įpareigojo ieškovę nutartyje nustatytu terminu pašalinti joje nurodytus ieškinio trūkumus. Ieškovė pateikė prašymą dėl trūkumų šalinimo. Skundžiama 2022 m. lapkričio 28 d. nutartimi teismas, nustatęs, kad nepašalinti visi nustatyti ieškinio trūkumai, t. y. tinkamai nesuformuluotas ieškinio dalykas bei neišversti visi su ieškiniu susiję dokumentai į atsakovui suprantamą kalbą, ieškovės ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino ieškovei. Atskiruoju skundu ieškovė nesutinka su tokiu teismo sprendimu iš esmės nurodydama, jog i) ieškiniu suformuluotas reikalavimas aiškus – atmesti atsakovo reikalavimus pateiktus DGK, ii) bylos medžiaga jau buvo pateikta ir surinkta DGK, atsakovas su ja susipažinęs, todėl nėra pagrindo reikalauti iš ieškovės papildomų veiksmų (dokumentų vertimo).
20. Ieškinį iš esmės sudaro du privalomi elementai: ieškinio pagrindas ir ieškinio dalykas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 4 punktas). Ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia ieškinio dalyką. Ieškinio dalykas – tai atsakovui pareikštas materialinis teisinis reikalavimas. Neabejotina, kad tikslus ieškinio pagrindo ir dalyko suformulavimas leidžia tiek teismui, tiek kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas, užtikrina sklandesnį bylos nagrinėjimą, sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus, dėl to įstatymų leidėjas yra numatęs procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą bei pasekmes.
21. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad ieškovė teismui pateiktu procesiniu dokumentu, kurį įvardijo „ieškinys dėl darbuotojo reikalavimų pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisti darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą, neišmokėtą darbo užmokestį, kompensaciją už nepanaudotas atostogas, komandiruotės išlaidas, dienpinigius, netesybas atmetimo“, prašė teismo atmesti visus atsakovo reikalavimus, dėl kurių buvo spręsta bylą nagrinėjant DGK ir priimtas atitinkamas DGK 2022 m. rugsėjo 27 d. sprendimas. Sprendžiant dėl reikalavimų suformulavimo tinkamumo, nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Ieškinį teismui pateikė darbdavys, nesutikdamas su tuo, kaip DGK išsprendė darbuotojo reikalavimą dėl su darbo santykiais susijusių sumų priteisimo. Taigi, iš ieškovės pateikto procesinio dokumento galima suprasti, kad ji nesutinka su DGK priimtu sprendimu ir siekia perkelti ginčo nagrinėjimą į teismą.
22. DK 231 straipsnyje, reglamentuojančiame darbo ginčo nagrinėjimą teisme, nustatyta, kad, darbo ginčo šaliai nesutinkant su DGK sprendimu, taip pat darbo ginčų komisijai priėmus sprendimą atsisakyti atnaujinti praleistą terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi CPK nuostatomis.
23. DK 231 straipsnio 3, 4 dalių nuostatos, reglamentuojančios, kad teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės ir kad DGK sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, reiškia, jog teismas, nagrinėdamas ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo, nevykdo DGK sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimo ar peržiūrėjimo procedūrų, nes tokios procedūros įstatyme nenustatytos ir tokio pobūdžio kompetencija teismui nėra suteikta, o iš naujo CPK nustatyta tvarka ginčą nagrinėja ir iš esmės, t. y. nustatydamas ginčijamas šalių materialiąsias teises bei pareigas, išsprendžia kilusį ginčą dėl teisės, kuriam taikytinos įstatyme nustatytos privalomos išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos buvo laikytasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2019).
24. Nurodytas teisinis reglamentavimas ir kasacinio teismo praktika leidžia spręsti, kad DGK sprendimas nėra apeliacijos objektas, o teismas individualų darbo ginčą nagrinėja iš esmės. Tokiu atveju, teismas sprendžia dėl kilusio ginčo visumos vertindamas atsakovo reikalavimų, pareikštų DGK, pagrįstumą ir ieškovės atsikirtimus. Kaip minėta, ieškovė (darbdavys), kreipdamasi į teismą, neinicijavo naujo ginčo, o tik įgyvendino savo teisę perkelti darbuotojo inicijuoto ginčo nagrinėjimą į teismą. Tokią išvadą patvirtina ir pats ieškovės formuluojamų reikalavimų turinys (ieškinio dalykas), kai ieškovė nesutikdama su DGK sprendimu ir kreipdamasi į teismą iš esmės prašo netenkinti darbuotojo iškeltų reikalavimų DGK, o ne priimto DGK sprendimo panaikinimo. Nors ir sutiktina su pirmosios instancijos teismu tuo, kad ieškinyje dažnai argumentai dėstomi atsikertant į DGK atliktą vertinimą, tačiau tai nelaikytina esminiu trūkumu, dėl ko ieškinys negalėtų būti priimtas. Iš ieškinio turinio galima nustatyti konkrečias aplinkybes ir argumentus, kuriais ieškovė grindžia savo poziciją dėl atsakovo keltų reikalavimų. Pažymėtina ir tai, kad išsiaiškinti ieškovės reikalavimų esmę ir pobūdį galima iš DGK išreikalautos bylos medžiagos bei apklausiant ieškovę parengiamojo teismo posėdžio metu. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad jei teismas laiko, jog minėti reikalavimai vis dėlto nėra pakankamai aiškūs, tam tikrų netikslumų, neaiškių bylos aplinkybių šalinimas turėtų būti sprendžiamas ne per ieškinio trūkumų šalinimo institutą, bet parengiamojo posėdžio metu. Tokia išvada atitinka ir CPK 413 straipsnio 2 dalį, pagal kurią priemonės ieškinio trūkumams pašalinti gali būti taikomos tik tokiu atveju, kai trūkumai negali būti pašalinti pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu. Be to, teismas, priėmęs ieškinį ir ruošdamasis bylos nagrinėjimui, turi teisę pasiūlyti šalims, patikslindamas jų pareigą įrodinėti, pateikti bylai reikšmingus įrodymus pasirengimo bylos nagrinėjimui teisme stadijoje, tuo užtikrinant civilinio proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus (CPK 7–8 straipsniai, 225 straipsnis, 230 straipsnis).
25. Tokiu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės ieškiniu keliami reikalavimai yra pakankamai aiškūs ir suformuluoti, o reikalavimų dalyko esmė, reikalavimų pagrindas ir ribos suprantami. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad imperatyvių kliūčių ieškovės reikalavimų nagrinėjimui nebuvo. Pažymėtina ir tai, kad ieškovės suformuluoti reikalavimai ieškinyje nelaikytini tokiais, nuo kurių atsakovui būtų sunkiau gintis ar atsikirsti į ieškinio argumentus, kadangi byla tarp tų pačių šalių dėl to paties ginčo jau buvo išnagrinėta DGK.
26. Pirmosios instancijos teismas taip pat buvo įpareigojęs ieškovę pateikti teismui tinkamai patvirtintų kai kurių ieškinio priedų ir bylos medžiagos vertimus į lietuvių kalbą. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal CPK 113 straipsnio 3 dalies nuostatas visi procesiniai dokumentai ir jų priedai teismui pateikiami valstybine kalba, išskyrus šiame kodekse ir kituose teisės aktuose numatytas išimtis. Susipažinus su bylos medžiaga nustatyta, jog kai kurie dokumentai yra lietuvių kalba, tačiau nemaža dalis dokumentų yra išverstų ir į užsienio kalbą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, siekiant užtikrinti proceso ekonomiškumo, operatyvumo ir koncentracijos principų tinkamą įgyvendinimą, vien tokio pobūdžio ieškinio trūkumas šiuo konkrečiu atveju negali būti laikomas esmine kliūtimi pradėti procesą. Pažymėtina, kad ieškinio priedų turinys gali būti nustatytas pasirengimo bylos nagrinėjimui metu apklausiant šalis, esant poreikiui įpareigojant ieškovę pateikti atitinkamų dokumentų vertinimą į atsakovui suprantamą kalbą. Neišvertus kai kurių dokumentų, jų galima nevertinti ir jais nesivadovauti.
27. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Dėl procesinės bylos baigties
28. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieškinį laikęs nepaduotu ir jį grąžinęs ieškovei, pernelyg formaliai taikė ieškinio laikymo nepaduotu nepašalinus ieškinio trūkumų institutą (CPK 115 straipsnio 2, 3 dalys). Kadangi ieškinio priėmimo klausimas yra pirmosios instancijos teismo kompetencija ir apeliacinės instancijos teismas jo išspręsti negali (CPK 137 straipsnio 1 dalis), todėl skundžiama nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 337 straipsnio 2 dalimi, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 28 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.