Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo L. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti atsakovo L. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-6716-302/2011 ir atskirasis skundas grąžintas jį padavusiam asmeniui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Pirmosios instancijos teismas tik formaliai įvertino pateiktą atskirąjį skundą, t. y. dėl jo padavimo termino praleidimo, tačiau neįvertino faktinių bei teisinių ginčo aplinkybių.Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, turėjo įvertinti skolos atsiradimo pagrindą, t. y., jog vekselis nebuvo pateiktas apmokėti laiku ir tapo paprastu skolos rašteliu, tai, kad tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas, kuris, ieškovo teigimu, buvo vekselio išdavimo pagrindas, buvo pasirašytas vėliau nei pats vekselis.Teismas nepateikia motyvų, kodėl atsakovo teiginiai, kad jis su skundžiama nutartimi susipažino arba kad skundžiamos nutarties kopija buvo įteikta tik 2015-06-12, negali būti pagrindas ją (nutartį) apskųsti.Atsakovas apie teismo 2011 m. lapkričio 21 d. sprendimą už akių sužinojo tik 2015-05-26, o skundžiamą nutartį gavo 2015-06-12, todėl faktiškai tik nuo šio momento įgijo realią galimybę ginti savo pažeistas teises. Atsakovo teigimu, praleisto apskundimo termino atnaujinimas yra galimas ir būtinas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti atsakovo L. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 13 d. nutarties, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą dalių yra dalyvaujančio byloje asmens teisė apeliacine tvarka apskųsti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą. Procesinis terminas atskirajam skundui paduoti nustatytas CPK 335 straipsnyje, remiantis kurio 1 dalimi atskirasis skundas gali būti paduodamas per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos, o tais atvejais, kai teismo nutartis yra priimta rašytinio proceso tvarka – nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos. Šios nuostatos bei teisės būti išklausytam tinkamas įgyvendinimas taip pat įgalina teismą tinkamai taikyti rungimosi principą (CPK 12 str., 178 str.), o tai lemia, jog įstatymas detaliai reglamentuoja teismo procesinių dokumentų įteikimo šalims bei kitiems suinteresuotiems asmenims tvarką. CPK 123 straipsnyje įtvirtintos bendrosios procesinių dokumentų įteikimo taisyklės, pagal kurias procesiniai dokumentai dalyvaujantiems byloje fiziniams asmenims įteikiami asmeniškai, o jeigu šie neturi civilinio procesinio veiksnumo – tai atstovui pagal įstatymą. Procesiniai dokumentai yra įteikiami fizinio asmens gyvenamojoje ar darbo vietoje arba kitoje vietoje, kurioje jis yra (CPK 122 str.). Kai adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos ir kai šio CPK nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratorių, teismas gali įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu (CPK 130 str. 1 d.)

Iš bylos duomenų matyti, kad apie prašymo pakeisti išieškotoją išsprendimo teismo nutartimi datą ir laiką atsakovui nebuvo pranešama, o skundžiamos 2013 m. vasario 13 d. nutarties apie išieškotojo pakeitimą kopija atsakovui buvo siunčiama pareiškėjo (išieškotojo) nurodytu atsakovo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau sugrąžinta neįteikta su pašto darbuotojų žyma „neįrengtas, negyvenamas butas“. Nutarties kopija antrą kartą siųsta nebuvo, kitais būdais jos taip pat nebandyta atsakovui įteikti.

CPK 279 str. 1 d. nurodyta, kad pirmosios instancijos teismų sprendimai įsiteisėja pasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui, jeigu sprendimas nėra apskųstas. Teismas, nesant atskirojo skundo dėl 2013 m. vasario 13 d. nutarties, ją pripažino įsiteisėjusia ir žymėjo įsiteisėjimo žyma.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, aptartą teisinį reglamentavimą, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nesiėmė visų galimų priemonių atsakovui tinkamai įteikti 2013 m. vasario 13 d. nutarties kopiją, kad šis asmuo galėtų pasinaudoti įstatymo garantuojama apskundimo teise. Pažymėtina ir tai, kad teismas neatsižvelgė į galimybę pakartotinai patikrinti duomenis ir bandyti teikti procesinius dokumentus atsakovo darbovietės adresu (CPK 123 straipsnio 3 d.), o išnaudojus nurodytus procesinių dokumentų įteikimo būdus – svarstyti procesinių dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu galimybę. Tokios aplinkybės leidžia konstatuoti, kad teismo procesinio dokumento – rašytinio proceso tvarka priimtos 2013 m. vasario 13 d. nutarties kopija atsakovui nebuvo tinkamai įteikta, todėl nebuvo pakankamo pagrindo šią nutartį pripažinti negalinčia būti apeliacijos objektu.

Nagrinėjamu atveju nesutiktina su pirmosios instancijos teismo reiškiama pozicija, jog ta aplinkybė, kad skundžiama nutartis yra įsiteisėjusi ir vykdoma, tuomet atsakovo teiginiai apie tai, jog skundžiamos nutarties patvirtinta kopija jam buvo įteikta tik 2015-06-12, negali būti pagrindas ją (nutartį) skųsti apeliacine tvarka. Pažymėtina, kad negalima tokia procesinė situacija, kuomet įsiteisėjęs teismo sprendimas ar nutartis laikytini nebegalinčiais būti apeliacijos objektu, jeigu jie buvo priimti apeliaciją teikiančiai šaliai tinkamai nepranešus apie teisminį procesą arba atskiro procesinio veiksmo atlikimą ar tinkamai neįteikus teismo procesinio sprendimo kopijos, taip neužtikrinant galimybės juos apskųsti.

Kaip matyti iš byloje esančios įteikimo pažymos, teismo 2013 m. vasario 13 d. nutarties kopiją atsakovas asmeniškai gavo 2015-06-12, leidus jam susipažinti su byla ir daryti jos dokumentų kopijas, todėl laikytina, kad atsakovas, 2015-06-17 pateikęs atskirąjį skundą dėl 2013 m. vasario 13 d. nutarties, nepraleido jos apskundimo termino.

Apibendrindamas tai, kas nurodyta, apeliacinis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti apelianto atskirąjį skundą dėl 2013 m. vasario 13 d. nutarties motyvuojant tuo, kad nutartis yra įsiteisėjusi ir bet kuriuo atveju nebegali būti apeliacinio apskundimo objektas, netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas. Atsižvelgiant į tai, apskųsta nutartis naikinama ir atskirojo skundo priėmimo klausimas pirmosios instancijos teismui perduodamas spręsti iš naujo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartį panaikinti ir perduoti atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-6716-302/2011 priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.