Kauno apygardos teismo nuosprendis

V. Z. būdamas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir bendrovės akcininku, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, o būtent pažeidė:

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies (2012 m. balandžio 24 d. įstatymo Nr. XI-1988 redakcija), kurioje nurodyta, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu;

12 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus;

16 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose, reikalavimus, nes tyčia neįregistravo pardavimo prekių, įsigytų iki 2015 m. gruodžio 31 d. 4 vnt. už 2 852,90 Eur, ir laikotarpyje nuo 2016 m. sausio 18 d. iki 2018 m. balandžio 6 d. įsigytų 85 vnt. prekių už 38 060,44 Eur, bei įregistravo bendrovės (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos registruose 2018 m. kovo 15 d. prekių priėmimo - perdavimo aktu ir 2018 m. balandžio 16 d. surašyta PVM sąskaita – faktūra (duomenys neskelbtini) bei 2018 m. balandžio 6 d. prekių priėmimo – perdavimo aktu ir 2018 m. balandžio 27 d. surašyta PVM sąskaita ‑ faktūra (duomenys neskelbtini). Pagrįstos neįvykusios ūkinės operacijos prekių už 43 403 Eur (38 16+5240) pardavimas pirkėjui (duomenys neskelbtini), dėl to pagal tvarkomą buhalterinę apskaitą, negalima nustatyti, kiek pajamų gauta bendrovėje (duomenys neskelbtini) nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. balandžio 30 d., kam ir kada panaudotos 2018 m. kovo 15 d. bei 2018 m. balandžio 6 d. prekių priėmimo – perdavimo aktuose išvardintos 89 vnt. prekių ir, jei jos parduotos, tai kokia pajamų suma už jas gauta ir kam ta suma panaudota, dėl to iš dalies negalima nustatyti (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimo dydžio bei struktūso už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. balandžio 30 d., tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.

Be to, V. Z. būdamas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir bendrovės akcininku, iššvaistė didelės vertės (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą , o būtent:

būdamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi laikotarpyje nuo 2013 m. gegužės 24 d. iki 2018 m. balandžio 6 d. einamų pareigų pagrindu (duomenys neskelbtini) vardu įsigijo prekes:

Iš V. M. įmonės įsigijo orkaitę Bosch – 433,88 Eur vertės, kaitlentę Siemsn – 429, 75 Eur vertės, skalbyklę Bosch – 334,71 Eur vertės, pašildymo stalčių Bosch – 290,1 Eur vertės, kaitlentę Bosch – 491,74 Eur vertės;

iš (duomenys neskelbtini) įsigijo kaitlentę Siemens – 149,59 Eur vertės, šaldytuvą Liebher – 534,71 Eur vertės, šaldytuvą Liebherr – 751,24 Eur vertės, šaldytuvą Liebherr – 309,92 Eur vertės, šaldytuvą Liebherr – 767,77 Eur vertės, šaldytuvą Liebherr – 594,21 Eur vertės, šaldytuvą Liebherr – 1012,40 Eur vertės, šaldiklį Liebherr – 191,74 Eur vertės, indaplovę Bosch – 533,88 Eur vertės, indaplovę Siemens – 520,66 Eur vertės, džiovyklę Siemens – 481,82 Eur vertės, mikrobanginę Sharp – 42,15 Eur vertės, plaukų feną Valera – 47,11 Eur vertės, plaukų feną Valera – 51,49 Eur vertės, plaukų feną Valera – 41,49 Eur vertės, plaukų kirpimo mašinėlę Philips – 20,49 Eur vertės;

Iš (duomenys neskelbtini) įsigijo televizorių philips – 198,35 Eur vertės, televizorių Philips – 442,15 Eur vertės, televizorių Philips – 527,27 Eur vertės, televizorių Philips – 516,53 Eur vertės, televizorių Philips – 623,97 Eur vertės, televizorių Philips – 628,10 Eur vertės, televizorių Philips – 1256,20 Eur vertės, televizorių Sony – 571,90 Eur vertės, televizorių Sony – 661,98 Eur vertės, televizorių Sony – 740,50 Eur vertės, televizorių Sony – 1764,46 Eur vertės, televizorių Samsung – 1234,71 Eur vertės, televizorių Samsung – 516,53 Eur vertės, televizorių Samsung – 516,53 Eur vertės, televizorių Samsung 516,53 Eur vertės, televizorių Samsung 1037, 19 Eur vertės, skalbyklę Miele – 586,78 Eur vertės, džiovyklęs Bosch – 537,19 Eur vertės, kavos aparatą Delonghi – 719,01 Eur vertės, laidynę Philips – 94,21 Eur vertės, televizorių Philips – 500 Eur vertės, televizorių Philips – 806,61 Eur vertės, skalbyklę Mile – 578,51 Eur vertės;

iš (duomenys neskelbtini) įsigijo orkaitę AEG – 342,98 Eur vertės, orkaitę Electrolux – 380,17 eur vertės, kaitlentę Siemens – 234,71 Eur vertės, šaldytuvą Snaigė – 205,79 Eur vertės, šaldymo dėžę Electrolux – 309,92 Eur vertės, šaldiklį Zanussi – 242,98 Eur vertės, skalbyklę Electrolux – 254,55 Eur vertės, orkaitę Miele 413,22 Eur vertės;

iš (duomenys neskelbtini) įsigijo televizorių Philips – 423,14 Eur vertės, televizorių Philips – 1322,31 Eur vertės;

iš (duomenys neskelbtini) įsigijos televizorių Philips – 237,19 Eur vertės, televizorių Samsung – 1190,06 Eur vertės, televizorių Samsung – 272,73 Eur vertės;

iš (duomenys neskelbtini) įsigijos orkaitę AEG – 347,11 Eur vertės, šaldytuvą AEG – 287,60 Eur vertės, skalbyklę Miele – 1123,97 eur vertės, šaldiklį Zanussi – 246,28 Eur vertės, gartraukį Brego – 286,98 eur vertės, gartraukį Franke – 95,26 Eur vertės, gartraukį Franke – 136,86 Eur vertės, gartraukį Franke – 136,86 Eur vertės, kaitlentę Electrolux – 271,07 Eur vertės;

iš (duomenys neskelbtini) įsigijo orkaitę Bosch – 528,93 Eur vertės, indaplovę Siemens – 314,05 Eur vertės, indaplovę Siemens – 280,99 Eur vertės, kaitlentę Bosch – 297,52 Eur vertės;

iš (duomenys neskelbtini) įsigijo orkaitę Electrolux – 743,80 Eur vertės,

iš (duomenys neskelbtini) įsigijo orkaitę Siemens – 734,71 Eur vertės, dulkių siurblį Bosch – 176,86 Eur vertės;

iš (duomenys neskelbtini) įsigijos kaitlentę Electrolux – 272,73 Eur vertės, indaplovę Siemens – 318,18 Eur vertės, sklabyklę AEG – 351,24 Eur vertės;

iš (duomenys neskelbtini) įsigijo šaldytuvą Liebherr – 537,19 Eur vertės, orkaitę Bosch – 537,19 Eur vertės, iš UAB „Aeracija“ įsigijos šaldytuvą Whirpool – 478,51 Eur vertės;

iš (duomenys neskelbtini) įsigijo šaldiklį Beko – 372,37 Eur vertės;

iš (duomenys neskelbtini) įsigijo oro sausintuvą Maeco – 192,56 Eur vertės;

iš (duomenys neskelbtini) įsigijo drėgmės surinktuvą Trotec – 172,73 Eur vertės;

iš (duomenys neskelbtini) įsigijo vėjapjovę CUB Cadet – 343,80 Eur vertės;

iš (duomenys neskelbtini) įsigijo laidynė Zyle – 60,41 Eur vertės;

iš (duomenys neskelbtini) įsigijo indaplovę Siemens – 318,18 Eur vertės;

iš įmonės (duomenys neskelbtini) įsigijo kaitlentę Miele – 426,99 Eur vertės;

iš įmonės (duomenys neskelbtini) įsigijo šaldytuvą Whirpool – 391,80 Eur vertės;

bei iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų įmonių įsigijo indaplovę Siemens – 524,79 Eur vertės, šaldiklį Whirpool – 171,90 Eur vertės,

viso prekių už 43 403 Eur sumą, ir šių prekių įsigijimą įregistravo įmonės buhalterinėje apskaitoje, tačiau laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 24 d. iki 2018 m. balandžio 6 d. užimamų pareigų pagrindu valdydamas šias 89 vienetus (duomenys neskelbtini) priklausančias prekes, jas realizavo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu, jų realizavimo neapskaitė įmonės buhalterinėje apskaitoje ir jas iššvaistė, tokiu būdu (duomenys neskelbtini) padarydamas 42 403 Eur turtinę žalą.

Po to, siekdamas nuslėpti nusikaltimo požymius, 2018 m. sausio 25 d. pasirašė fiktyvią pirkimo – pardavimo sutartį su Rusijos įmone (duomenys neskelbtini) atstovaujama S. A. G., kuria remiantis surašė:

2018 m. kovo 15 d. fiktyvų prekių priėmimo – perdavimo aktą, 2018 m. balandžio 16 d. surašė fiktyvią PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose išvardinta bendrovės (duomenys neskelbtini) 80 vnt. prekių pardavimas už 38 163 Eur pirkėjui (duomenys neskelbtini),

2018 m. balandžio 6 d. pasirašė fiktyvų prekių priėmimo – perdavimo aktą, 2018 m. balandžio 27 d. surašė fiktyvią PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose išvardinta bendrovės (duomenys neskelbtini) 9 vnt. prekių pardavimas už 5240 Eur pirkėjui (duomenys neskelbtini),

2018 m. balandžio 6 d. kasos pajamų orderiu Nr. (duomenys neskelbtini) užpajamavo 1000 Eur sumą iš įmonės (duomenys neskelbtini), kasos pajamų orderyje įrašydamas pinigų priėmimo pagrindą „Avansas už prekes“, ant kurio nėra jokių parašų,

tačiau faktiškai prekių neperdavė ir nepriėmė, tokiu būdu užimamų pareigų pagrindu iššvaistė jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą – 89 vienetus prekių už 42 403 Eur sumą, padarydamas (duomenys neskelbtini) 42 403 Eur turtinę žalą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 184 straipsnio 2 dalyje.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis V. Z. nurodė, kad kaltu neprisipažįsta. (duomenys neskelbtini) įsteigta 2010 m., o internetinė parduotuvė veikė nuo 2006-2007 m. Buvo keli savininkai, jis ten dirbo kaip darbuotojas, vėliau įkūrė savo įmonę. Nuo 2010 m. prekiavo buitine technika. Įmonėje dirbo P. ir buhalterė Š.. Dirbo pelningai gal iki 2015 metų. 2017-2018 metais antkainiai smuko, sunku buvo rasti galutinį pirkėją, buvo sunku. Jis pavargo, todėl norėjo baigti verslą, tačiau kol buvo turto ir įsipareigojimų, jis tęsė darbus. Vėliau atsirado įmonė (duomenys neskelbtini), jis norėjo išsiparduoti ir užsidarinėti. Veiklos metu apyvartos buvo 100.000 Eur, prekių - šimtai tūkstančiai, pirkėjų daug. M. užsiėmė individualiais užsakymais, jis dirbo su stambiais pirkėjais, su įmonėmis. Veiklos metu nuomojosi pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), pastatas priklausė (duomenys neskelbtini), turėjo nuomos ir panaudos sutartis, pastatą administruodavo jis, nes tose įmones anksčiau dirbo samdomu darbuotoju. Jam buvo išrašomos sąskaitos už nuomą. Kai pastatas perėjo bankui, jį įsigijo kita įmonė. Jis ir toliau pastatą prižiūrėjo, turėjo kabinetą 2 aukšte, dar buvo kabinetas šalia, kuriuo taip pat galėjo naudotis. Naudojo sandėliuką smulkiomis prekėms, stambesnės buvo laikomos pirmo aukšto laiptinės katilinėje, dar turėjo sandėlius du rūsyje. Į vieną įėjimas iš šono, 250 kvadratinių metrų, kurį naudojo. Pirkėjus prekėms rasdavo patys, šiame versle seniai, lietuviškas įmones pažinojo, privatūs pirkėjai būdavo iš internetinės parduotuvės, skelbimų puslapiai, užrašai ant automobilių. Buitinę techniką įsigydavo iš (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir kitų įmonių. Prekių įsigijimas vyko įvairiai, tai yra pagal užsakymą geriausios kainos ieškodavo, jei iš didesnės įmonės siūlydavo akciją, jie įsigydavo, prekes reklamuodavo svetainėje ir parduodavo.

Tyrimo metu nurodė, kad sulaukė skambučio iš rusakalbio asmens, kad asmenį domina buitinė technika, ką jie galėtų pasiūlyti. 2017 m. pabaigoje, 2018 m. pradžioje buvo susitikę, apsitarė, ką norti įsigyti. Tie žmonės sakė, kad turi pirkėjus Lietuvoje ir prekes perparduos čia. Po pirmo prekių pardavimo praėjus kiek laiko, tie patys pirkėjai pirko dar kartą, bet vėliau dingo ryšys, bendravimas su jais nutrūko. Jie pradėjo ieškoti, tačiau nesisekė. Atsiskaitymas sutartas su jais buvo po pirmo prekių atidavimo, tai mokėjo iš karto grynais 1000 Eur avansą, likusi suma - per 45 dienas pavedimu. Po pirmo pirkimo susimokėjo tik avansą, antras susitarimas buvo dėl mažesnio prekių pardavimo. Pirmas užsakymas buvo už 40.000 Eur, o antras apie 5000-8000. Tuo metu nebuvo baimės, todėl prekes ir antrą kartą atidavė, nors ankstesnis mokėjimas dar nebuvo pervestas. Dėl prekių, tai jis pateikė sąrašą, ką turi ir ką gali nupirkti. Dar buvo nupirktos prekės papildomai. Sandėlio visų prekių nepardavė, liko smulkmenos, kurios atiduotos administratoriui.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu liudytojas M. P. nurodė, dirbo toje įmonėje, vykdė prekybą audio, buitine technika ir internetinė prekyba. Sukeldavo asortimentą į tinklalapį (duomenys neskelbtini) ir ieškodavo klientų. Jo darbas buvo prekių įkėlimas, priežiūra kainų, paklausos rinkoje analizė. Dirbo apie 4 metus. Per tuos metus kažkokių nesklandumų nebuvo. Mano, kad tyrimas buvo pradėtas, nes nebuvo atsiskaityta su kreditoriais, prekių tiekėjais, neįvykdyti užsakymai, gavus avansinį mokėjimą. Neprisimena tokio pardavimo, kad pirkėjas būtų ne Lietuvos fizinis, ar juridinis asmuo. Prekyba vyko Lietuvos mastu. Nežino, kas turėtų organizuoti prekių išvežimą, jei būtų pirkėjas užsienio šalies asmuo.

Įmonėje dirbo jis, direktorius Z. ir buhalterė Š. Ofisas buvo įsikūręs (duomenys neskelbtini) kur buvo ir sandėlis. Kasininkas teoriškai buvo jis, tačiau praktiškai jis jokių mokėjimų nedarydavo, kasa buvo pas direktorių. Jis tik pasirašydavo dokumentuose kaip kasininkas, kuriuos atspausdindavo direktorius. Nedisponavo elektroniniais prisijungimais prie banko sąskaitų. Prekės buvo perkamos ir gavus užsakymą, ir kai rasdavo patrauklesnę kainą. Sandėlyje buvo prekių. Tiekėjai buvo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Prekės klientams pristatomos buvo įmonės transportu, kartais pristatydavo jis pats, kartais kurjeriai. Jis lankydavosi sandėlyje, atvežtas prekes kraudavo jis arba Vytautas, dar padėdavo tie, kas pristatydavo. Sandėlyje visada būdavo likutis prekių.

Prasta įmonės padėtis pasijautė 2018 m., kai išėjo. Jis žinojo, kad V. serga. Tiekėjai nenorėjo tiekti prekių, tai prekyba natūraliai stojo, nes nebuvo savalaikiai atsiskaitoma su tiekėjais už prekes. Direktorius sirgo, sakė turi ligų dėl skydliaukės. Tuo metu direktorius retai būdavo ofise.

Informaciją apie Rusijos įmonę matė dokumentuose, gautuose iš bankroto administratoriaus. Matė, kad Rusijos įmonė pirko prekes ir nesumokėjo, įmonės pavadinimo nepamena. Sutarčių nebuvo pridėta prie tų dokumentų. 2018 metais neturėjo sutarčių su rusakalbiais pirkėjais, jo žinioje tokių pirkimų pardavimų nebuvo. 2018 metais buvo likutis prekių sandėlyje, tačiau tiksliai jo įvardinti negali. Apie 2018 m. kovo 15 d. prekių perdavimą (duomenys neskelbtini) atstovui sužinojo tik iš bankroto administratoriaus, pats šio sandorio nematė. Ar tuo metu buvo 80 vnt. prekių sandėlyje, negali atsakyti. Gali būti , kad toks kiekis prekių netilptų įmonės sandėlyje. Jis iš sandėlio nekrovė tokio didelio kiekio prekių niekam. Jam žinomas didžiausias kiekis buitinės technikos būdavo komplektas: indaplovė, šaldytuvas, skalbimo mašina. Jam išeinant iš darbo V. Z. jam padavė pasirašyti dokumentus, kuriuos jis pasirašė, todėl gali būti, kad tuo metu pasirašė kasos pajamų orderį 1000 Eur iš (duomenys neskelbtini). Buvo fiktyvus įmonės kasininkas, kai nebūdavo direktoriaus, tai gautus grynus pinigus perduodavo direktoriui. Išeidamas iš darbo pasirašė kasos knygoje, nes ten nebuvo parašų. To paprašė direktorius V. Z.. Visi įmonės finansai būdavo pas V. Z..

Dėl sandėlio, tai negali tiksliai pasakyti, ar 80 vnt. buitinės technikos tilptų. Tačiau buvo dar vienas sandėlis iš kito galo. Prekybai naudojo šalia esantį sandėlį, nors abiem sandėliais naudojosi įmonė. Dėl nuomos sandėlių - nieko nežino.

Ne visada sutartis sudarinėjo tik jis. Stambesnes sutartis sudarinėjo Z., kuris bendravo su stambesniais klientais. Negali pasakyti, kiek prekių įmonė turėjo 2018 metų pradžioje, nes neturėjo buhalterinės programos. Tačiau galėjo būti, kad 2017 metais suprekiavo šimtai vienetų prekių. (duomenys neskelbtini) buvo vienas iš stambesnių klientų, su kuriais bendravo V. Z..

2017 metais negali pasakyti, kiek tiksliai suprekiavo, tačiau gali būti, kad suprekiavo šimtus prekių už 336 008 Eur. 2018 m. pradžioje direktorius V. Z. teigė, kad turi sveikatos problemų, jam nebuvo išmokėtas atlyginimas, tačiau neatsižvelgiant į tai, jis ėjo į darbą, būdavo ofise. Galbūt ne visą darbo laiką būdavo, nes turi mažų vaikų, kuriuos reikėdavo pavežioti, galėdavo būti, kad ir dieną darbe nebūdavo. V. Z. galėjo parduoti prekes jam nedalyvaujant.

Teismo posėdžio metu liudytoja V. D. nurodė, kad (duomenys neskelbtini) buvo laiko tarpas, kai ten buvo 4 direktoriai. Apie 2015-2016 metais gal buvo, teikė buhalterines paslaugas pagal sutartį. Pagal skelbimą atėjo (duomenys neskelbtini) direktorius D. S., vėliau direktoriai keitėsi. Iš pradžių įmonė dirbo aktyviai, po to veiklos sumažėjo. Ji paslaugas teikia Vilniuje, pas ją klientai ateina su dokumentais. Ji nežino klientų sandėlių, jų netikrina. (duomenys neskelbtini) buvo samdomi darbuotojai, buvo ataskaitos Sodrai, mokesčiams. Su įmone dirbo 2015 ar 2016 metais.

Nesklandumų, kol buvo direktoriai S., C., nebuvo: dokumentai tvarkingai pristatomi. Kai direktoriumi buvo N. K., tai veikla buvo vykdoma, vėliau įmonę pardavė ir buvo kitas direktorius. R. K. pas ją atvedė K. N., nes buvo kaip direktorius ir akcininkas. K. buvo kelis kartus Vilniuje pas ją atvykęs. R. K. dokumentus atveždavo kartais, tai nebuvo sistemingai daroma. Vėliau juos išmetė iš PVM mokėtojų sąrašų ir įmonėje veiklos nebuvo. R. K. jai sąskaitų – faktūrų nepristatė. (duomenys neskelbtini) ji turėjo sutartį ir prekių perdavimo aktas, tai buvo buitinės prekės. (duomenys neskelbtini) pradžioje įsigijo ekskavatorių, po to buvo buitinė technika, autochemija, vaikiškos žaidimų aikštelės. Įmonės (duomenys neskelbtini) dokumentus pateikė R. K., tačiau ji turėjo tik dokumentų kopijas. Pareigūnams ji perdavė sutartį ir perdavimo akto kopijas. R. K. paskutinį kartą matė 2019 m. birželį, ar rugpjūtį.

(duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentus teikė 2015-2016 m. tvarkingai, teikė įvairias deklaracijas, o 2018 m. ar teikė - nežino, 2019 m. tikrai nieko neteikė. Deklaracijos turi būti pagrįstos dokumentais, nebuvo dokumentų, todėl ir neteikė jokių deklaracijų ar duomenų. Ne jos pareiga ieškoti dokumentų, dokumentus turi jai pateikti direktorius, tai jo pareiga. (duomenys neskelbtini) jai mokėjo ir grynais ir pavedimu, K. mokėjo grynais. Z. ji nėra mačiusi, K. pas ją ateidavo vienas.

Teismo posėdžio metu liudytojas E. K. nurodė, kad jo tėtis yra R. K., jie yra 4 vaikai. Po tėčio mirties pradėjo tvarkyti paveldėjimą ir sužinojo apie keturias įmones, anksčiau apie jas nežinojo. Su tėčiu bendravo, buvo artimi, susitikdavo, kalbėdavo apie viską. Tėtis ir dirbo, ir nedirbo. Tėtis buvo kažką minėjęs apie įmonę, dažnai į Vilnių važiavo. Kol dirbo turėjo pinigų, po to jis ir maistą vežė, ir pinigų davė, ligoninėje gulėjo apie porą metų. Tyrimo metu jam parodė lapą su buitinės technikos sąrašu ir klausė, ar jis matė nurodytą buitinę techniką. Teigė, kad matė tik televizorių. Tėtis buvo be pastovios gyvenamosios vietos, pas sesę gyveno, o kai su ja susipyko, gyveno Ž. Š.. Kol dirbo pinigų turėjo, kai nedirbo prašė pas jį pinigų. Ilgą laiką nedirbo, kai ligoninėje gulėjo, tai yra apie 4 paskutinius metus. Tėtis jiems sakė, kad yra 4 ha žemės. Jie duodavo tėčiui pinigų, kad tvarkytų žemės reikalus. Apskritai tėtis verslus žmogus buvo. Apie Z. tėtis nekalbėjo, mato jį pirmą kartą. Įmonės pavadinimas (duomenys neskelbtini) jam nežinoma. Tėtis važinėjo dažnai į Vilnių, sakydavo, kad buhalterė skambina ir reikia važiuoti.

Teismo posėdžio metu liudytoja V. Š. nurodė, kad įmonėje įsidarbino gal 2010 m. Jos Z. paprašė pagalbos vesti dalinę buhalteriją. Jai sutikus, į ofisą atvykdavo vieną kartą per savaitę, tai yra pirmadieniais, nes tai nebuvo jos pagrindinė darbovietė. Ji tvarkė buhalteriją, darbo užmokestį ir visas ataskaitas mokesčių inspekcijai, tačiau pirkimų, pardavimų ji netvarkė. Jai priklausė Sodra, VMI ir darbo užmokestis. Ji atvažiuodavo 2-3 kartus per mėnesį į ofisą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu liudytoja L. K. nurodė, kad jos tėtis buvo R. K.. Ryšius palaikė, nes gyveno metus laiko iki mirties pas ją, turėjo darbą, gulėjo Romainių ligoninėje. Tėvo gyvenimo būdas – gyvenimas gatvėje, net mirė prie (duomenys neskelbtini). Tėvas mėgo laisvai gyventi ir išgėrinėti. Ji turi šeimą ir mažus vaikus, todėl tėčio gyvenimo būdas jai nepatiko, netiko ir teko su juo išsiskirti. Pas ją gyveno 2018-2019 m. Tuo metu jam buvo surastas darbas, pradirbo 3-4 mėnesius, tačiau dėl išgėrinėjimo buvo atleistas. Tada vyras tėvą įdarbino pas save, bet ir ten nepadirbo. Vėliau už Kauno surado sodybą prižiūrėti, tačiau ir vėl kažkas netiko. Po 3 mėnesių, kai jis išėjo iš jos namų, sužinojo, kad šis mirė. Ryšį palaikė, žinojo ką veikia, tačiau tėčiui patiko laisvas gyvenimo būdas, eidavo, valkataudavo.

Tėtis nieko neturėjo, išėjęs gyveno griuvėsiuose, tai yra (duomenys neskelbtini) apleistas pastatas ir šiukšlynas. Vyras jai sakė, kad reikia padėti jam, todėl parsivedė į namus, aprengė. Dar kurį laiką Romainių ligoninėje pragulėjo apie pusantro mėnesio. Jam gulint ligoninėje, tėtis paskambino ir pasakė, kad atvažiuos policija ir kad ji perduoti policijai jo kambaryje esantį antspaudą. Perdavė antspaudą policijai. Suprato, kad policija buvo ir pas jį ligoninėje. Koks antspaudas buvo - nežino, paėmė ir padavė. Po Romainių ligoninės bandė surasti tėčiui ir pastogę, ir darbą, bet kažkas vis netiko. Buvo pats karantinas, darbo nebuvo, tai prabuvo apie savaitę pas ją. Vėliau atvyko brolis ir sprendė, ką daryti. Tėvas tada išėjo, būdavo (duomenys neskelbtini), valkatavo ir prie (duomenys neskelbtini) mirė gatvėje.

Jos tėtis sirgo prieš kokius 5-6 metus, gulėjo ligoninėje, kai buvo pas ją apie 2018 m., bet mėnesio tiksliai neprisimena.

Bandė tėčio klausti apie tas firmas, tačiau jis labai mažai bendravo. Liepė jai nesikišti, nes tai ne jos reikalas. Jos vyras žiūrėjo firmos popierius, sakė, kad jo yra labai maža akcijų dalis, kad kažkas valdo kitas. Buvo dvi firmos, tačiau su jomis nieko negalėjo padaryti. Daugiau apie firmas nieko nežino. Gal tėtis daugiau apie tai bendravo su jos vyru, o jai tėtis nieko nesakė. Nežino, ar tėtis kokius veiksmus atlikdavo su firmom. Apie buitinę techniką nieko negirdėjo ir jos nematė. Tėtis, kai gyveno pas ją, į Vilnių nevažiavo, nes būtų pasakęs, kad važiuoja ir turi reikalų. Apie tai, kad brolis vežė, nežino. Be anspaudo gal ir buvo kokie dar dokumentai, bet vyras, kai tėtis išėjo, išmetė jo daiktus. Pati nematė ir neskaitė jokių dokumentų. Tėtis su niekuo nebendravo apie įmones. Neminėjo, kad yra direktorius ar darbuotojas.

Pragyvenimo šaltinio tėvas jokio neturėjo, neturėjo iš ko gyventi. Ji jį parsivedė į namus, davė valgyti, surado darbą, bet jis pradėjo gerti. Tėtis jokio pragyvenimo šaltinio neturėjo. Dirbo Ž. Š., kur prie tilto buvo padangos, buitinės atliekos, ten padirbo du tris mėnesius, dirbo oficialiai. Tėtis su broliu mažai bendravo, su broliu O. nebendravo. Tik su E. kažkiek ryšį palaikė. Atvažiuodavo E., padėdavo, atveždavo mėsos. Jokių pinigų tėtis neturėjo.

Tėtis valgė pas ją, o kai išėjo iš jos, tai eidavo į Šilą, nes ten produktus su pasibaigusiu galiojimu laiku dalindavo, tokiems kaip jis. Nežino, ar tėtis turėjo pasą, ar kortelę, bet banko sąskaitos neturėjo. Galiojančio dokumento neturėjo, nes buvo užstatęs, tuo metu, kai gyveno pas ją, dokumento neturėjo. Ką veikė jos tėtis, kokias įmones turėjo 2017 m., 2018 m, ji nežino. Įmonių pavadinimai jai nežinomi ir negirdėti.

Teismo posėdžio metu liudytojas E. B. nurodė, kad jos sutuoktinės tėvas gyveno griuvėsiuose, gal nuo 2020 m. gyveno pas juos. Įdarbino, aprengė. Tačiau padirbo jis porą savaičių, ir netiko. Surado kitą darbą, tačiau ir vėl netiko. Tėvas trumpai pabūdavo, pagyvendavo tai ten, tai ten. Vėliau surado žmona jam darbą - sodybą prižiūrėti. Apipirko, po kokių trijų savaičių skambina, kad grįžta. Toks gyvenimas jam nepatiko. Sugrįžęs, gyveno pas L. bute (duomenys neskelbtini), vėliau matyt grįžo prie (duomenys neskelbtini). Toks gyvenimo būdas – nieko neveikti, pridavinėti bambalius, kažkur apsigyventi veltui. Pragyvenimas buvo toks, kad gal sūnūs pinigų duodavo, tai L. maitindavo. Tėvas pas sūnų prašė 300 Eur žemėms tvarkytis, pas kitą prašė 100 Eur, kad dokumentą susitvarkyti. Nemano, kad turėjo pastovių pajamų. Jam žmona nupirko rūbus, o jis paskui iš griuvėsių atėjęs užneša utėlių į namus, apkrečia visus. Gyveno griuvėsiuose, turėjo vietinių draugų, gal ten prabūdavo per žiemą. Apie įmones tėvas neatviravo, o jis ir nelindo. Kai policija pasibeldė ir jo ieškojo, tai antspaudas buvo pas L. Kartą rodė įmonės dokumentus, matė, kad turi 10-20 procentų akcijų, bet ar buvo direktoriumi, nežino. Ką veikė tose įmonėse, nežino. Pastovių pajamų neturėjo, toks gyvenimo ubagėlis. Vaikščiojo su tašyte, joje bambaliai, laikrodžio neturėjo. Tai ten pagyveno, tai ten, neturėjo pastovios gyvenamosios vietos. Kiek atsimena, turėjo atspausdintą tėvo paso, ar kortelės kopiją. Kai reikėjo gauti mirties liudijimą, naudojo tą kopiją. Ar turėjo originalą dokumento - nežino.

Tėvas nebuvo atviraujantis, o jis nėra landus. Kažkur Vilniuje, ar palei Vilnių planavo kotedžus statyti. Pats rankas turėjo, kažką galėjo padaryti. Vienos firmos dokumentus matė, o iš L. ar jo paties girdėjo, kad gal tai dvi buvo. (duomenys neskelbtini) jam negirdėta. Apie buitinę techniką nieko neminėjo, tik žino apie planus statyti kotedžą. Nepasakytų, kad buvo verslus žmogus, bet E. su juo bendravo daugiau, gal žino kažką daugiau.

Specialistas D. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad byloje pateiktą išvadą tvirtina. Nurodė, kad savo išvadą surašė remdamasis ikiteisminio tyrimo medžiaga ir įmonės pateiktu dokumentu, taip pat vadovavosi VMI dokumentais.

Atsakydamas į gynėjo J. klausimus nurodė:

Klausimas: Išvadoje nurodėte, kad 2018 m. sausio, vasario, kovo ir balandžio mėnesių laikotarpiu negalima nustatyti nuosavo kapitalo, turto ir pajamų. Ar sausio, vasario, kovo ir balandžio mėnesiais PVM deklaracijose nurodyti duomenys, sąskaitų registrų duomenys tiek pirkimo, tiek paradavimo?

Atsakymas: išvadoje parašyta.

Klausimas: (duomenys neskelbtini) specialisto išvadoje, nuo galo 2 pastraipa, tai yra Valstybinės mokesčių inspekcijos 2018 m. vasario 26 d. pildytoje PVM deklaracijoje už 2018 m. sausio mėnesį registruotus pardavimus pardavimo PVM deklaruota 4780 Eur suma atitinka išrašytų PVM sąskaitų faktūrų registre įregistruotą bendrovės pardavimų PVM sumą 4780,38 Eur. Vadinasi tai teisybė, duomenys atitinka?

Atsakymas: jei taip išvadoje parašyta, tai palaiko.

Klausimas: Kitas sakinys, pirkimo PVM 7339 Eur atitinka gautų registro sausio mėnesį įregistruotą sumą?

Atsakymas: taip.

Klausimas: Paskutinė pastraipa 7 specialisto išvados puslapyje yra už vasario mėnesį ir 8 puslapio viršuje, kad tiek pardavimo PVM atitinka išrašytų sąskaitų registrų duomenis, tiek pirkimo PVM už vasario mėn. gautų PVM sumą?

Atsakymas: taip.

Klausimas: Specialisto išvados 8 lapo viduryje yra paaiškinimai dėl kovo mėnesio ir paskutinė pastraipa dėl balandžio, kur identiškos išvados, kad išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų registre įregistruoti bendrovės pardavimai atitinka išrašytų PVM sąskaitų – faktūrų registre įregistruotą bendrovės pardavimo ir pirkimo sumą.

Tai jei ir už balandį tiek pirkimas, tiek pardavimas, įskaitant ir kovo mėnesio sąskaitą įmonei (duomenys neskelbtini), taip pat įskaitant ir balandžio 06 d. sąskaitą, kodėl išvados 14 lape 3.6 punkte nurodoma, kad už balandžio mėnesio PVM deklaracijoje deklaruota suma mokėtina į biudžetą, jei nuo sausio iki balandžio mėnesio visos deklaracijos atitiko sąskaitų pirkimo pardavimo registro duomenis, tai dėl ko negalima nustatyti įmonės nuosavo kapitalo, pajamų ir turto?

Atsakymas: todėl, kad į pardavimų sąskaitų PVM registrą neįtrauktos 2 PVM sąskaitos faktūros rusų įmonei (duomenys neskelbtini). Specialisto išvados 8 lapo 2.5 punkto antroje pastraipoje nurodoma, kad pagal tyrimui pateiktas ir įregistruotas sąskaitas - faktūras, 2018 m. balandį bendrovė pardavė prekių už 5460 eurų. Tuo tarpu (duomenys neskelbtini) balandžio mėnesį surašyta ir sąskaitomis - faktūromis įformintos 2 sutartys, kad Z. įmonė pardavė prekių už 43000 Eur. Išvados 2.5 punkte nurodoma, kad balandžio mėnesį pagal turimas sąskaitas parduota už 5460 Eur prekių, o OOO „Sargon“ įformintas pardavimas už 43000 Eur. Todėl ir negalima nustatyti.

Klausimas: Balandžio 6 d. įmonė pardavė rusų įmonei už 5240 Eur, iš kur 43000 Eur? Pardavė 9 pozicijas prekių, o jūs kalbate apie 43000 Eur?

Atsakymas: Specialisto išvados 11 lape po lentele pirma pastraipa, kur nurodoma, kad 2018 m. kovo 15 d. pagal prekių perdavimo aktą pardavimas už 38163 Eur pirkėjui (duomenys neskelbtini). Daugiau nei po mėnesio, tai yra 2018 m. balandžio 16 d., išrašyta sąskaita – faktūra. Tuo tarpu registruota pardavimų už 5000 Eur. Balandžio mėnesį (duomenys neskelbtini) parduota už 38000 Eur, taip pat yra kita sąskaita - faktūra dar už 5000 Eur, tai viso bus 43 000 Eur. Apskaitoje neįtrauktas pardavimas Rusijos įmonei, tai yra jo iš viso nėra įtraukta į PVM sąskaitų faktūrų registrą.

Klausimas: Jei sąskaitos išrašytos, bet jos neįtrauktos nedelsiant, ar jos iš viso nėra įtrauktos?

Atsakymas: visai nėra įtraukta.

Klausimas: Jei sąskaitos faktūros yra išrašytos, ar tai galima laikyti apgaulingu ar aplaidžiu buhalterinės apskaitos vedimu?

Atsakymas: čia ne man spręsti.

Klausimas: Kiek dažnai gaunate užduotis, kurios prasideda žodžiu ,,jeigu“? Išvados 13 lapo paskutinėje pastraipoje nurodoma: „jei tuo atveju, jei (duomenys neskelbtini) priėmimo perdavimo aktu išrašyta sąskaita faktūra realiai neįvyko“, tada vyksta tas ir tas. Toliau, suformuluoti klausimai specialistui, pvz. 3 lapas 3 klausimas: „jeigu ne, prašome įvardinti asmenį“. Kiek savo praktikoje turite tokių suformuotų klausimų?

Atsakymas: pasitaiko. Išvados 13 lapo paskutinėje pastraipoje nurodoma, kad tuo atveju, jei „realiai nevyko pardavimai (duomenys neskelbtini). Įsitikinęs, kad nevyko, nes nėra jokių papildomų įrodymų, kad prekės realiai parduotos. Bet jei (duomenys neskelbtini) atstovas sakys, kad pirko, tokiu atveju nuspręs teismas, ar taip yra iš tikrųjų.

Klausimas: Išvados 14 lapo 2 nuo galo pastraipoje nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) neįvykdė PVM įstatymo numatytos prievolės ir pagal sausio 25 d. sutartį nepateikė įrodymų, kad prekės pagal sutartį buvo išgabentos iš ES teritorijos. Kas turi pateikti tokius duomenis, patvirtinimus, eksporto deklaracijas, pirkėjas ar pardavėjas?

Atsakymas: jei trečios šalies pirkėjui pildomas tarptautinis krovinių pervežimo važtaraštis, ten rašomas krovinio siuntėjas, gavėjas, lydintys dokumentai, transportas. Šią deklaraciją pildo tuo užsiimančios įmonės, muitinės tarpininkai. Jei Z. žino, kaip pildyti CMR, gali pildyti jis pats. Tuomet, galima važiuoti pro muitinę, muitinė atžymės ir viskas. Tačiau dažniausiai prašo CMR užpildyti muitinės tarpininkų. Gali pildyti ir pardavėjas, ir pirkėjas, turi būti surašytas dokumentas kas vežė, kas siuntė ir kiti duomenys.

Į teisėjos klausimą:

Klausimas: Atsakomybė pateikti įrodymus, kad prekė išvežta, kam tenka?

Atsakymas: atsakomybė yra tokia, kad kai pardavėjas parduoda prekę, jis privalo pateikti sąskaitą faktūrą nedelsiant. Gali rašyti ir perdavimo aktą, kaip šiuo atveju. Tai pardavėjas privalo padaryti. Jei prekė išvežama, pildomas CMR. Jei pardavėjas moka – pildo jis, jei moka - pirkėjas. Iš pardavėjo pusės viskas, išrašei sąskaitą faktūrą, vieną atidavei pirkėjui ir viskas.

Klausimas: Duomenis apie išvežimą, apie prekių eksportą Valstybinei mokesčių inspekcijai turi pateikti pardavėjas?

Atsakymas: taip, jei PVM deklaracijoje įrašo, kad pardavimas į trečias šalis, ir parašai, kad pardavei prekių už 43.000 Eur, bei pritaikei pardavimui 0 procento, tai yra pardavėjui nereikia mokėti 21 procento, pardavėjas turi turėti įrodymus, kad prekė išvežta. Jei neturi tokių įrodymų, tai negali taikyti 0 procento PVM tarifo.

Klausimas: Deklaracijoje nurodyta, kad išvežta ir nebuvo pateikta papildomų dokumentų?

Atsakymas: iš vis deklaracijoje nebuvo įrašyta, balandžio mėnesį nebuvo įrašyta pardavimų į trečias šalis.

Į gynėjo advokato K. J. klausimą:

Klausimas: Jei prekė išvežama, turi būt pildomas CMR, o jei prekės lieka Europoje Sąjungos teritorijoje, ar Lietuvoje, ar privalu pildyti eksporto deklaraciją, CMR?

Atsakymas: Jei nereikia prekių išvežti, nereikia pildyti CMR.

Klausimas: Byloje yra duomenys, kad kovo 26 d. ir balandį (duomenys neskelbtini) nusipirktas prekes visoje apimtyje pardavė prekes bendrovei (duomenys neskelbtini). Tai ar apie tai jums buvo žinoma rašant specialisto išvadą?

Atsakymas: Ne.

Klausimas: Ar keistų jūsų išvadą ir 14 lapo pabaigą, jei pateiktos sutartys tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), tiek perdavimo aktas, tiek sąskaita faktūra, ar tai keistų išvadą?

Atsakymas: Tai reikalingas naujas tyrimas, ar realiai pardavė, ar sumokėjo pinigus.

Klausimas: Vienas epizodas yra dėl pardavimo (duomenys neskelbtini) 89 prekių vienetų, kitas dėl 4 vienetų, 2852 Eur buvo likutyje 2015 metais, ar galite nurodyti prekių rūšis, apie kurias kalbama, ir už kokį laikotarpį, kokios prekės, nes jūs nekonkretizavote?

Atsakymas: Yra prekių likučio sąrašas gruodžio 31 d. Surašytos visos konkrečios prekės, kurios buvo apskaitytos likutyje 2015 m. gruodžio 31 d. Ten nurodytos konkrečios prekės, tai yra išvados 10 lapo lentelės 7 stulpelis. 43 eilutėje nurodytas šaldiklis ir 7 stulpelyje pažymėta, kad prekė įrašyta likutyje 2015 m. gruodžio 31 d., toliau 47 numeris taip pat. Prekės, kurios nurodytos lentelėje, buvo įformintos kaip parduotos (duomenys neskelbtini). Nežinau, ar jos buvo įrašytos, nes inventorizacijos nebuvo, likučiuose apskaityta, bet ar tikrai buvo – nežinau.

Klausimas: 11 lape nurodytos prekių perpardavimo likučiai, tai ar 2015 m. gruodžio 31 d. likutyje šios prekės egzistavo?

Atsakymas: Sąraše buvo, bet nebuvo patikrinta, ar tikrai buvo parduota. Jos įrašytos kaip neparduotos, inventorizacijų nebuvo.

Klausimas: Inventorizacijos ar buvo atlikta neaišku, tačiau jūs nurodote be tų 4 prekių dar virš 76 prekių pozicijų, kodėl visų neįtraukėte nors niekada nebuvo inventorizacijų, 2016 m., 2017 m., 2018 m. inventorizacijų nėra?

Atsakymas: inventorizacijos su likučiais tiesiogiai nesisieja.

Klausimas: Direktorius tyčia neregistravo iki 2015 m. gruodžio 31 d. 4 vnt. prekių, kodėl išskyrėte tik tas 4 pozicijas 2015 m., o kitų metų?

Atsakymas: Todėl, kad tame sąraše buvo šios 4 prekės parduotos (duomenys neskelbtini), kitos prekės gal buvo parduotos vėliau.

Klausimas: Ar jums buvo pateikti prekių priėmimo - perdavimo aktai (duomenys neskelbtini)?

Atsakymas: Buvo.

Klausimas: Išvados 10 puslapio 2 lentelėje nurodytas prekes siejate su 2018 m. kovo 15 d. (duomenys neskelbtini) prekių priėmimo – perdavimo aktu dėl 80 prekių pozicijų parduotu (duomenys neskelbtini)?

Atsakymas: Lentelėje surašytos prekės visos nurodytos kaip parduotos (duomenys neskelbtini).

Klausimas: Kodėl tas 4 prekių pozicijas išskiriat?

Atsakymas: Jos pagal pirkimo dokumentus nupirktos ir įforminta, kad parduota. Verčiau pirkimo dokumentus ir ieškojau, kas įforminta (duomenys neskelbtini) pardavimui būtent tų modelių.

Klausimas: Likusias 76 pirkimo - pardavimus turėjot, todėl preziumuojat, kad ten viskas tvarkoje, o kai neturėjot tų 4 prekių įsigijimo dokumentų, jūs abejojat ar jos egzistavo?

Atsakymas: Jos buvo sąraše, buvo įrašytos likučiuose. Bet ar tos prekės iš tikrųjų buvo, aš nežinau.

Klausimas: Iki kurių metų pateikti duomenys prekių pardavimo likučių, ar iki 2015 m. gruodžio 31 d.?

Atsakymas: 4 lape parašyta, kad duomenys pateikti nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. birželio 7 d., tai yra pateikti nuo 2015 sausio 1 d.

Klausimas: Ar galėjo tos 4 prekės būti įsigytos 2014 m.?

Atsakymas: galėjo, bet jos įrašytos likutyje 2015 m.

Klausimas: Jei prekės įsigytos ir neparduotos, ar jos galėjo būti likutyje?

Atsakymas: Neįforminus pardavimo prekės lieka likutyje.

Klausimas: Jei prekės neparduodamos metai iš metų, jos ir toliau išlieka, ar išnyksta po kurio laiko, nes teigiate, kad neegzistuoja tos 4 prekės?

Atsakymas: Prekės įrašytos į likučius, bet ar jos buvo negaliu patvirtinti. Tai gali patvirtinti pirkėjas G., ar jis gavo tas 4 prekes, kurios buvo apskaitytos likutyje.

Klausimas: Kiek privalu saugoti buhalterinę apskaitą?

Atsakymas: nustatyta įstatymu 10 metų, niekas netrukdo laikyti ilgiau, bet ne mažiau 10 metų. Apskaitos dokumentai ir registrai saugomi 10 metų.

Klausimas: Išvados 12-13 lapo 3.5 punkte nurodoma, kad tyrimo metu negalima patvirtinti, kad turėjo 80 vnt. prekių, nes akte nurodyta orkaitė įsigyta kovo 26 d., realizuota kovo 15 d. Tai jei gavo prekių siuntą anksčiau, o sąskaita atkeliavo vėliau, ar galima situacija, kad prekės įsigijamos anksčiau nei atkeliauja apskaitos dokumentai?

Atsakymas: Būna tokių atvejų. Sąskaita turi būti įtraukta į apskaitą tuo metu, kada gauta. Tai priklauso nuo buhalterės, jei gauta prekė - tai reikia turėti dokumentą, jei dokumento nėra – turi jų ieškoti. Būna, kad gauna ir po savaitės, bet jei nėra dokumentų, įmonės vadovas privalo pasirūpinti, kad dokumentai būtų gauti. Įtraukti į apskaitą reikia tada, kai gauta. Visada galima tikslinti deklaracijas praeito mėnesio, dėl to pažeidimo nėra.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2020 m.balandžio 9 d. nutartimi nutraukė civilinės bylos nagrinėjimą pagal (duomenys neskelbtini) bankroto administratorės ieškinį Rusijos Federacijos įmonei (duomenys neskelbtini), kadangi buvo gauti patikimi duomenys iš Lietuvos Respublikos ambasados Rusijos Federacijoje, kad įmonė (duomenys neskelbtini) 2016 m. spalio 28 d., t.y. dar iki sandorio su (duomenys neskelbtini), buvo likviduota ir išregistruota iš įmonių registro. (1 t., b.l. 12-17)

???2018 m. birželio 7 d. Kauno apygardos teismo nutartis, kuri patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) iškelta bankroto byla, administruoti (duomenys neskelbtini) paskirtas bankroto administratorius (duomenys neskelbtini). (1 t., b.l. 18-19).

2018 m. rugpjūčio 3 d., 2018 m. rugsėjo 17 d., 2018 m. rugsėjo 24 d. ir 2018 m. spalio 3 d. Kauno apygardos teismo nutartys, kuriomis patvirtinti (duomenys neskelbtini) kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas. (1 t., b.l. 20-25).

Valstybės įmonės Registrų centro Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išrašas patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) buvo įregistruota 2010 m. sausio 28 d., o nuo 2018 m. birželio 26 d. yra bankrutuojanti. (1 t., b.l. 26-30).

2018 m. sausio 25 d. Pirkimo - pardavimo sutartis, patvirtina (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) susitarimą dėl buitinės technikos prekių perdavimo už 43 403 Eur. (1 t., b.l.31-34).

2018 m. kovo 15 d. prekių priėmimo - perdavimo aktas, kuriuo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) perduoda 71 vnt. prekių už 38 163,00 Eur sumą. (1 t., b.l. 35-37).

2018 m. balandžio 6 d. prekių priėmimo - perdavimo aktas, kuriuo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) perduoda 9 vnt. prekių už 5 240,00 Eur sumą. (1 t., b.l. 38).

2018 m. balandžio 16 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) dėl pardavėjo (duomenys neskelbtini) prekių už 38163 Eur perdavimo pirkėjui (duomenys neskelbtini). Sąskaitoje - faktūroje nurodomas 0 procentų PVM dydis. (1 t., b.l. 186-188).

2018 m. balandžio 27 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) dėl pardavėjo (duomenys neskelbtini) prekių už 5240 Eur perdavimo pirkėjui (duomenys neskelbtini). Sąskaitoje faktūroje nurodomas 0 procentų PVM dydis. (1 t., b.l. 189).

Žemesnės instancijos teismas

2020 m. balandžio 9 d. Kauno apygardos teismo nutartis, kuria nutrauktas procesas pagal (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui (duomenys neskelbtini) dėl skolos priteisimo. (1 t., b.l. 123, 155-156).

Ieškinys dėl skolos priteisimo iš (duomenys neskelbtini). ( t. 1, b.l. 153-154).

(duomenys neskelbtini) bankroto administratoriaus (duomenys neskelbtini) pateikta papildoma informacija dėl sudaryto sandorio (1 t., b.l. 139-141).

(duomenys neskelbtini) prašymas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu (1 t., b.l. 1558-162). V. Z. atsiliepimas dėl (duomenys neskelbtini) bankroto pripažinimo tyčiniu (1 t., b.l. 163-169). 2019 m. sausio 30 d. Kauno apygardos teismo nutartis, kuria atmestas administratorės (duomenys neskelbtini) prašymas pripažinti (duomenys neskelbtini) bankrotą tyčiniu. (1 t., b.l. 145-152).

2018 m. rugsėjo 19 d. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pranešimas apie atliktą mokestinį patikrinimą. (1 t., b.l. 170-172).

(duomenys neskelbtini) laikotarpio nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. balandžio 30 d. didžioji knyga. (1 t., b.l. 190-193).

(duomenys neskelbtini) debitoriai (1 t., b.l. 193).

(duomenys neskelbtini) 2018 m. balandžio 30 d. balansas. (1 t., b.l. 194-195).

(duomenys neskelbtini) 2018 m. balandžio 30 d. pelno (nuostolių) ataskaita. (1 t., b.l. 196).

(duomenys neskelbtini) įsiskolinimas (1 t., b.l. 197).

Kasos pajamų orderis Serija (duomenys neskelbtini), kuriame nurodom, kad 2018 m. balandžio 6 d. gauta 1000 Eur iš (duomenys neskelbtini). (1 t., b.l. 198).

2020 m. lapkričio 16 d. (duomenys neskelbtini) pranešė, kad 2013 m. liepos 22 d. įsigijo pastatą - parduotuvę, (duomenys neskelbtini). Sutartyje numatyta, kad perima ir patalpų nuomos sutartį su (duomenys neskelbtini). Su (duomenys neskelbtini) nuomos sutartis sudaryta nebuvo ir jokių atsiskaitymų iš jų nebuvo gauta.( 2 t., b.l. 3-7)

2020 m. gruodžio 30 d. (duomenys neskelbtini) pranešė, kad įmonė (duomenys neskelbtini) niekada nenuomavo/nesubnuomavo patalpų įmonei (duomenys neskelbtini). Kadangi šias patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), nuomoja jau daug metų, žino, kad V. Z. vykdo veiklą tame pačiame pastate. Bet niekada nesidomėjo, kaip ir kokiu būdu šias patalpas jis nuomojasi ir kokia tiksliai yra jo vykdoma veikla. (2 t., b.l. 9-10).

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos suteikta informacija apie asmenų S. G. vykimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Iš šios informacijos matyti, kad pil. S. G., gim. (duomenys neskelbtini) į Lietuvos Respubliką buvo atvykęs 2018 m. vasario 23 d., 2018 m. kovo 3 d., 2018 m. kovo 18 d., 2018 m rugsėjo 9 d., 2018 m. rugsėjo 16 d., 2018 m. spalio 28 d., 2018 m. spalio 30 d., 2018 m. lapkričio 3 d. Pil. S. G., gim. (duomenys neskelbtini) į Lietuvos Respubliką buvo atvykęs 2018 m. sausio 28 d., 2018 m. sausio 29 d. (2 t., b.l. 21-23).

M. P. 2018 m, balandžio 6 d. prašymu, kuriuo prašo nutraukti darbo sutartį ir atleisti jį iš (duomenys neskelbtini) prekybos vadovo pareigų. (2 t., b.l. 38).

Žemesnės instancijos teismas

Juridinio asmens duomenys, kurie patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) veiklą pardėjo 2010 m. sausio 28 d., 2018 m. birželio 7 d. kreiptasi dėl bankroto bylos iškėlimo. Direktoriumi įregistruotas V. Z.. (2 t., b.l. 47-49).

Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriuo bankroto administratorius (duomenys neskelbtini) pateikė (duomenys neskelbtini) buhalterinius dokumentus už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. birželio 7 d. (2 t., b.l. 57-62).

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2021 m. gegužės 29 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma:

1. Bendrovės (duomenys neskelbtini) buhalterinė apskaita, atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo metu gautus duomenis dėl sandėlio (prekių, skirtų perparduoti) apskaitos, turto inventorizavimo, tiriamuoju laikotarpiu ne visais atvejais buvo tvarkoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimais:

1.1. tuo atveju, jei bendrovės (duomenys neskelbtini) 2018 m. kovo 15 d. prekių priėmimo - perdavimo aktu ir 2018 m. balandžio 16 d. PVM sąskaita - faktūra (duomenys neskelbtini) realiai nevyko 80 vnt. prekių už 38 163 Eur pardavimas pirkėjui (duomenys neskelbtini), bei bendrovės (duomenys neskelbtini) 2018 m. balandžio 6 d. prekių priėmimo - perdavimo aktu ir 2018 m. balandžio 27 d. PVM sąskaita - faktūra (duomenys neskelbtini) realiai nevyko 9 vnt. prekių už 5 240 Eur pardavimas pirkėjui (duomenys neskelbtini), bendrovėje (duomenys neskelbtini) nesilaikyta Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, kurioje nurodyta, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“; 12 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“; 16 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose, reikalavimų. Bendrovėje (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentais tai yra, 2018 m. kovo 15 d. prekių priėmimo - perdavimo aktu ir 2018 m. balandžio 16 d. surašyta PVM sąskaita - faktūra (duomenys neskelbtini) bei 2018 m. balandžio 6 d. prekių priėmimo - perdavimo aktu ir 2018 m. balandžio 27 d. surašyta PVM sąskaita - faktūra (duomenys neskelbtini), pagrįstos neįvykusios ūkinės operacijos prekių už 43 403 Eur (38 163 + 5 240) pardavimas pirkėjui (duomenys neskelbtini). Šios neįvykusios ūkinės operacijos įregistruotos bendrovės (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos registruose, ir bendrovėje (duomenys neskelbtini) nepagrįstos apskaitos dokumentais iki 2015 m. gruodžio 31 d. įsigytų 4 vnt. prekių už 2 852,90 Eur ir laikotarpyje nuo 2016 m. sausio 18 d. iki 2018 m. balandžio 6 d. įsigytų 85 vnt. prekių už 38 060,44 Eur pardavimo ūkinės operacijos ir šios ūkinės operacijos neįregistruotos bendrovės (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos registruose. Dėl to pagal tvarkomą buhalterinę apskaitą negalima nustatyti, kiek pajamų gauta bendrovėje (duomenys neskelbtini) nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. balandžio 30 d., kam ir kada panaudotos 2018 m. kovo 15 d. bei 2018 m. balandžio 6 d. prekių priėmimo - perdavimo aktuose išvardintos 89 vnt. prekių ir jei jos parduotos, tai kokia pajamų suma už jas gauta ir kam ta suma panaudota.

1.2. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr.IX-574) 14 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui.

2018 m. kovo 15 d. bei 2018 m. balandžio 6 d. prekių priėmimo - perdavimo aktuose prie įrašų "Pardavėjas (duomenys neskelbtini)“ Direktorius V. Z." ir "Pirkėjas (duomenys neskelbtini) yra parašai.

1.3. Tarp tyrimui pateiktų bendrovės (duomenys neskelbtini) dokumentų nėra įmonės vadovo direktoriaus V. Z. sprendimų dėl inventorizacijų atlikimo ir nėra inventorizacijų įforminimo dokumentų.

Tuo atveju, jei tiriamuoju laikotarpiu bendrovėje (duomenys neskelbtini) nebuvo atliktos turto inventorizacijos, bendrovėje (duomenys neskelbtini) nesilaikyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719 patvirtintų "Inventorizacijos taisyklių" (2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1070 redakcija) 7 punkto, kuriame nurodyta, kad subjektai, išskyrus viešojo sektoriaus subjektus, privalo inventorizuoti visą turtą ir įsipareigojimus ne rečiau kaip kartą per metus prieš sudarant metines finansines ataskaitas pagal ne vėlesnius kaip ataskaitinių finansinių metų paskutinės dienos duomenis, reikalavimų, ir dėl to negalima nustatyti ar bendrovėje (duomenys neskelbtini) apskaitytas prekių perpardavimui likutis už 42 687 Eur 2015 m. gruodžio 31 d. datai, apskaitytas prekių perpardavimui likutis už 31 714 Eur 2016 m. gruodžio 31 d. datai, apskaitytas prekių perpardavimui likutis už 62 811 Eur 2017 m. gruodžio 31 d. datai buvo realus, negalima nustatyti kokios konkrečiai prekės faktiškai buvo bendrovėje (duomenys neskelbtini) 2015-2017 metų pabaigai.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719 patvirtintų "Inventorizacijos taisyklių" (2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1070 redakcija) 64 punkte nurodyta, kad subjekto vadovas įstatymų nustatyta tvarka atsako už inventorizacijos organizavimą ir atlikimą laiku, inventorizavimo duomenų išsaugojimą, sutikrinimo žiniaraščiuose nustatytų trūkumų išieškojimą, galutinio sprendimo, kaip nustatyta Taisyklių 62 punkte, priėmimą. Tiriamuoju laikotarpiu bendrovės (duomenys neskelbtini) vadovu buvo direktorius V. Z..

1.4. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (2002 m. kovo 5 d. Nr. IX-751) 79 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įvykusį prekių tiekimą arba paslaugų teikimą apmokestinamasis asmuo privalo įforminti PVM sąskaita faktūra, ir bendrovėje (duomenys neskelbtini), nesilaikant Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (2002 m. kovo 5 d. Nr. IX-751) 79 straipsnio 2 dalies 1 punkto, kuriame nurodyta, kad PVM sąskaita faktūra privalo būti išrašyta nedelsiant patiekus prekes ar suteikus paslaugas, reikalavimų, 2018 m. kovo 15 d. prekių pardavimas už 38 163 Eur pirkėjui (duomenys neskelbtini) įformintas bendrovės (duomenys neskelbtini) 2018 m. balandžio 16 d., tai yra ne nedelsiant, o daugiau kaip po mėnesio surašyta PVM sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini), ir 2018 m. balandžio 6 d. prekių pardavimas už 5 240 Eur pirkėjui (duomenys neskelbtini) įformintas bendrovės (duomenys neskelbtini) 2018 m. balandžio 27 d., tai yra ne nedelsiant, o po trijų savaičių surašyta PVM sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini).

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d., Nr.IX-574) 14 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui. Tiriamuoju laikotarpiu bendrovės (duomenys neskelbtini) vadovu buvo direktorius V. Z..

2. Tiriamuoju laikotarpiu bendrovė (duomenys neskelbtini) ne visais atvejais teikė teisingus duomenis apie įmonės pajamas Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktose deklaracijose:

2.1. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje, 2018 m. birželio 1 d. pildytoje, bendrovės (duomenys neskelbtini) PVM deklaracijoje už 2018 metų balandžio mėn. laukelyje Nr. 11 (PVM apmokestinami sandoriai) deklaruota 4 513 Eur suma; laukelyje Nr. 29 (Standartinio tarifo pardavimo PVM) deklaruota 948 Eur suma ir laukelyje Nr. 36 (Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM) deklaruota mokėtina į biudžetą 406 Eur suma.

Kadangi bendrovė (duomenys neskelbtini) nevykdė savo, kaip mokesčio mokėtojui Pridėtinės vertės įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje numatytos prievolės ir nepateikė įrodymų, kad prekės pagal 2018 m. sausio 25 d. sutartį su Rusijos įmone (duomenys neskelbtini) buvo išgabentos iš Europos Sąjungos teritorijos, pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministro viršininko 2004 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. VA-29 (2016 m. gegužės 26 d. įsakymo Nr. VA-73 redakcija) patvirtintų "Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos ir kitų su šiuo mokesčiu susijusių formų užpildymo taisyklių" 28 punktą, kuriame nurodyta, kad 11 laukelyje turi būti įrašoma PVM mokėtojo šalies teritorijoje patiektų prekių ir suteiktų paslaugų, apmokestinamų atitinkamai taikant standartinį PVM tarifą bei lengvatinius PVM tarifus (jeigu tokie nustatyti), apmokestinamoji vertė, Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje, 2018 m. birželio 1 d. pildytoje PVM deklaracijoje už 2018 metų balandžio mėn. papildomai įrašoma:

- laukelyje Nr. 11 (PVM apmokestinami sandoriai) 43 403 Eur (38 163 + 5 240) suma pagal bendrovės (duomenys neskelbtini) 2018 m. balandžio 16 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) (38 163 Eur) ir 2018 m. balandžio 27 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) (5 240 Eur), kuriomis įforminta buitinės technikos prekių pardavimas Rusijos įmonei (duomenys neskelbtini);

- laukelyje Nr. 29 (Standartinio tarifo pardavimo PVM) 9 115 Eur (43 403 Eur x 21% = 9 114,63 Eur) suma;

- laukelyje Nr. 36 (Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM) 9 115 Eur suma.

Bendrovės (duomenys neskelbtini) Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje, 2018 m. birželio 1 d. pildytoje, PVM deklaracijoje už 2018 metų balandžio mėnesį įrašyti neteisingi duomenys apie pajamas ir dėl to nesumokėta 6 168,79 Eur PVM į valstybės biudžetą.

2.2. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (2002 m. kovo 5 d. Nr. IX-751) 86 straipsnyje nurodyta, kad mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos formą, reikalaujamus joje pateikti duomenis ir jos užpildymo tvarką nustato centrinis mokesčio administratorius, ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Viršininko 2004 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. VA-29 (2016 m. gegužės 26 d. įsakymo Nr. VA-73 redakcija) patvirtintos "Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos ir kitų su šiuo mokesčiu susijusių formų užpildymo taisyklės", Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2003-12-11 Nr.IX-1889) 37 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais. Tiriamuoju laikotarpiu bendrovės (duomenys neskelbtini) vadovu buvo direktorius V. Z..

3, 3.1. Tuo atveju, jei bendrovės (duomenys neskelbtini) 2018 m. kovo 15 d. prekių priėmimo - perdavimo aktu ir 2018 m. balandžio 16 d. surašyta PVM sąskaita - faktūra (duomenys neskelbtini)realiai nevyko 80 vnt. prekių už 38 163 Eur pardavimas pirkėjui (duomenys neskelbtini), bei bendrovės (duomenys neskelbtini) 2018 m. balandžio 6 d. prekių priėmimo - perdavimo aktu ir 2018 m. balandžio 27 d. surašyta PVM sąskaita - faktūra (duomenys neskelbtini) realiai nevyko 9 vnt. prekių už 5 240 Eur pardavimas pirkėjui (duomenys neskelbtini), bendrovėje (duomenys neskelbtini) nesilaikyta Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 6 straipsnio 2 dalies, kurioje nurodyta, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, 12 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, ir 16 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, reikalavimų, nes bendrovėje (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentais, 2018 m. kovo 15 d. prekių priėmimo - perdavimo aktu ir 2018 m. balandžio 16 d. surašyta PVM sąskaita - faktūra (duomenys neskelbtini) bei 2018 m. balandžio 6 d. prekių priėmimo - perdavimo aktu ir 2018 m. balandžio 27 d. surašyta PVM sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini), pagrįstos neįvykusios ūkinės operacijos prekių už 43 403 Eur (38 163 + 5 240) pardavimas pirkėjui (duomenys neskelbtini), ir šios neįvykusios ūkinės operacijos įregistruotos bendrovės (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos registruose, ir bendrovėje (duomenys neskelbtini) nepagrįstos apskaitos dokumentais iki 2015 m. gruodžio 13 d. įsigytų 4 vnt. prekių už 2 852,90 Eur ir laikotarpyje nuo 2016 m. sausio 18 d. iki 2018 m. balandžio 6 d. įsigytų 85 vnt. prekių už 38 060,44 Eur pardavimo ūkinės operacijos ir šios ūkinės operacijos neįregistruotos bendrovės (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos registruose. Dėl to pagal tvarkomą buhalterinę apskaitą negalima nustatyti, kiek pajamų gauta bendrovėje (duomenys neskelbtini) nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. balandžio 30 d., kam ir kada panaudotos 2018 m. kovo 15 d. bei 2018 m. balandžio 6 d. prekių priėmimo-perdavimo aktuose išvardintos 89 vnt. prekių ir jei jos parduotos, tai kokia pajamų suma už jas gauta ir kam ta suma panaudota, ir dėl to iš dalies negalima nustatyti bendrovės (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. balandžio 30 d.

3.2. Tuo atveju, jei bendrovės (duomenys neskelbtini) 2017 m. lapkričio 30 d., 2017 m. gruodžio 11 d., 2017 m. gruodžio 29 d. ir 2018 m. sausio 3 s. surašytais kasos išlaidų orderiais įformintos 729,15 Eur (262,47 + 200 + 200 + 66,68) išlaidos darbo užmokesčio išmokėjimui D. L. realiai buvo neišmokėtos, nes šiuose kasos išlaidų orderiuose nėra pinigų gavėjo D. L. parašų, bendrovėje (duomenys neskelbtini) nesilaikyta Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, kurioje nurodyta, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu; 12 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus; ir 16 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose, reikalavimų, nes bendrovėje (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentais pagrįstos neįvykusios ūkinės operacijos, 729,15 Eur (262,47 + 200 + 200 + 66,68) grynųjų pinigų išmokėjimas 2017 m. lapkričio 30 d., 2017 m. gruodžio 11 d., 2017 m. gruodžio 29 d. ir 2018 m. sausio 3 d. surašytais kasos išlaidų orderiais, ir šios neįvykusios ūkinės operacijos įregistruotos buhalterinės apskaitos registruose, kasos knygoje. Dėl to pagal tvarkomą buhalterinę apskaitą negalima nustatyti, ar 729,15 Eur suma grynais pinigais panaudota įmonės veikloje ir jei taip, tai kokiems įmonės įsipareigojimams, ar 729,15 Eur suma grynais pinigais nepanaudota įmonės veikloje, ir dėl to iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros už 2017 metus ir už 2018 metų sausio mėnesį.

3.3. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas, ir 14 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui.

Tiriamuoju laikotarpiu bendrovės (duomenys neskelbtini) vadovu buvo direktorius V. Z..

??4., 4.1. 2018 m. kovo 15 d. prekių priėmimo - perdavimo aktu įformintas bendrovės (duomenys neskelbtini) 80 vnt. prekių perdavimas už 38 163 Eur Rusijos įmonei (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini); įm. kodas (duomenys neskelbtini)) ir 2018 m. balandžio 6 d. prekių priėmimo - perdavimo aktu įformintas bendrovės (duomenys neskelbtini) 9 vnt. prekių perdavimas už 5 240 Eur tai pačiai Rusijos įmonei (duomenys neskelbtini), ir šiuose prekių priėmimo - perdavimo aktuose įrašytos prekės išvardintos šios specialisto išvados 2-oje ir 3-oje lentelėse.

Tyrimo metu negalima patvirtinti, kad bendrovė (duomenys neskelbtini) turėjo 89 vnt. (80 + 9) prekių, nurodytų 2018 m. kovo 15 d. ir 2018 m. balandžio 6 d. prekių priėmimo - perdavimo aktuose, ir negalima patvirtinti, kad šios prekės realiai buvo perduotos Rusijos įmonei (duomenys neskelbtini), nes:

4.1.1 Tarp tyrimui pateiktų bendrovės (duomenys neskelbtini) dokumentų nėra įmonės vadovo direktoriaus V. Z. sprendimų dėl inventorizacijų atlikimo ir nėra inventorizacijų įforminimo dokumentų, ir dėl to negalima nustatyti ar bendrovėje (duomenys neskelbtini) apskaitytas prekių perpardavimui likutis už 62 811 Eur 2018 m. sausio 1 d. datai buvo realus, ar 2018 m. sausio 1 d. datai bendrovėje (duomenys neskelbtini) buvo likutis būtent tų 79 vnt. (aktuose įrašytos 10 vnt. prekių įsigytos 2018 metais), 2015-2017 metais įsigytų prekių, kurios įformintos kaip perduotos Rusijos įmonei (duomenys neskelbtini).

4.1.2 2018 m. kovo 15 d. prekių priėmimo - perdavimo akte įrašyta prekė orkaitė "Bosch" (duomenys neskelbtini), kuri įsigyta pagal (duomenys neskelbtini) 2018 m. kovo 26 d. surašytą PVM sąskaitą - faktūrą. Tai yra 2018 m. kovo 15 d. prekių priėmimo-perdavimo akte įrašyta kaip perduota prekė, kuri dar buvo neįsigyta bendrovėje (duomenys neskelbtini), o įsigyta už 11 dienų.

4.1.3 Bankroto administratoriaus (duomenys neskelbtini) 2020 m. kovo 25 d. prašyme Kauno apygardos prokuratūrai nurodyta, kad bankroto administratorius, pasinaudodamas Google paieškos sistema, atliko (duomenys neskelbtini) (įm. kodas (duomenys neskelbtini)) patikrinimą, naudojant pavadinimą ir įmonės kodą, pagal viešai prieinamus ir skelbiamus duomenis, internetiniame portale (duomenys neskelbtini), kurio duomenimis (duomenys neskelbtini) likviduota 2016 m. spalio 28 d., finansines ataskaitas pateikusi tik už 2011-2012 metus ir teismuose nagrinėjamos dvi bylos, kuriose (duomenys neskelbtini) yra atsakovas.

4.1.4. Bankroto administratorius, siekdamas patikrinti ar (duomenys neskelbtini)pateiktos prekės buvo išvežtos iš Lietuvos Respublikos ir išsiaiškinti galimą debitorinį reikalavimą, 2018 m. liepos 31 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Muitinės departamentą prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, prašydamas suteikti informaciją apie (duomenys neskelbtini) eksportuotas prekes laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 1 d.

Žemesnės instancijos teismas

- V. M. įmonei 1333 Eur sumą,

o kitiems specialisto išvados 2-oje ir 3-oje lentelėse išvardintiems tiekėjams (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir kt. buvo neskolinga už įsigytas prekes.

Žemesnės instancijos teismas

Specialisto D. M. paaiškinimu, kur jis į pateiktus klausimus atsakė:

Žemesnės instancijos teismas

Sodros duomenimis, kurie patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) nuo 2017 m. sausio 2 d. nėra nei vieno dirbančio darbuotojo, paskutinis darbuotojas K. N. atleistas 2017 m. sausio 1 d. (4 t., b.l. 98).

Žemesnės instancijos teismas

Paysera LT, UAB pateikti duomenys, kur nurodoma, kad vienintelė (duomenys neskelbtini) atidaryta sąskaita 2015 m. sausio 6 d., jos valdytojas ir naudos gavėjas K. N.. Su šia sąskaita nebuvo susietų mokėjimo kortelių. Lėšų likutis 2018 m. balandžio 6 d. buvo 0,72 Eur. Laikotarpyje nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 1 d. nebuvo lėšų judėjimo. (4 t., b.l. 142).

Žemesnės instancijos teismas

Tarnybiniu pranešimu, kur nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo metu negauta jokių duomenų, kad (duomenys neskelbtini) laikotarpyje nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 1 d. vykdė kokią nors veiklą. Bendrovėje nebuvo įdarbintas nei vienas darbuotojas, VMI duomenimis niekas netvarkė apskaitos, VMI neteiktos deklaracijos, bendrovės sąskaitos buvo tuščios, jokie piniginiai atsiskaitymai nevyko. (4 t., b.l. 156-157). ?

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos informacijos analizės skyriaus pranešimu, kur nurodoma, kad Interpolo Rusijos nacionalinis biuras informavo, kad pilietis S. G., gimęs (duomenys neskelbtini) (4 t., b.l. 196).