Klaipėdos apygardos teismo sprendimas, e2A-889-826/2024

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2024-10-17
Bylos Nr.: e2A-889-826/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-46-3-02232-2023-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Marius Dobrovolskis
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „AFS Baltic“
Atsakovas: R. R.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-889-826/2024Teisminio proceso Nr. 2-46-3-02232-2023-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.2; 2.6.18.1; 3.3.1.19.2; 3.1.7.6; 3.1.7.11; 3.3.1.21 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. spalio 17 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis, veikiantis Vilniaus apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „AFS Baltic“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gegužės 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „AFS Baltic“ ieškinį atsakovei R. R. dėl skolos priteisimo ir pagal atsakovės R. R. priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „AFS Baltic“ dėl nuostolių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „AFS Baltic“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama teismo priteisti iš atsakovės R. R. 1 900,00 Eur skolos už nuotekų valymo įrenginį „Feliksnavis Fel-6“ Nr. 2484 (toliau – ir valymo įrenginys) su fekaline siurbline ir vandens perpumpavimo siurbline ir šių įrenginių montavimo darbus. Atsakovė nesąžiningai vengia atsiskaitymo su ieškove, nes 2023 m. birželio 20 d. ieškovė ir atsakovė sudarė Prekių / paslaugų pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – ir Sutartis), pagal kurią atsakovė įsipareigojo po valymo įrenginio su fekaline siurbline ir vandens perpumpavimo siurbline montavimo darbų sumokėti 1 900,00 Eur, tačiau to nepadarė nurodydama, kad valymo įrenginys su minėtomis siurblinėmis veikia netinkamai. Ieškovė valymo įrenginį su minėtomis siurblinėmis tinkamai sumontavo ir paleido dirbti. Montavimo darbai buvo atlikti atsižvelgiant į atsakovės pageidavimus ir atsakovės suteiktą informaciją apie gyventojų skaičių, kurį aptarnaus valymo įrenginys su siurblinėmis, sklypo ypatybes ir kita.

2. Atsakovė su ieškovės ieškiniu nesutiko, priešieškiniu teismo prašė priteisti iš ieškovės 2 650,00 Eur dydžio nuostolius ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priešieškinio pateikimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Praėjus kuriam laikui po valymo įrenginio su siurblinėmis sumontavimo dėl ieškovės pasirinktų netinkamų techninių sprendimų pro atsakovės šulinį pradėjo kilti nuotekos ir bėgti į kaimyninį sklypą. Ieškovė susidariusią avarinę situaciją atsisakė spręsti, todėl atsakovė buvo priversta kreiptis į kitus asmenis ir dėl to patyrė 2 650,00 Eur nuostolių. Ieškovė pažeidė pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, nesiėmė veiksmų, kad prieš planuojant atlikti valymo įrenginio su siurblinėmis sumontavimo darbus būtų parinktas techninis sprendimas, kuris nesukels grėsmės kilti žalai ne tik atsakovei, bet ir aplinkai.

Atsiliepimas

3. Ieškovė atsiliepimu teismo prašė atsakovės priešieškinį atmesti. Ieškovė valymo įrenginį su minėtomis siurblinėmis sumontavo tinkamai. Atsakovės prašomi priteisti nuostoliai yra susiję su tuo, jog atsakovei mažoji bendrija (toliau – MB) „Biotrasa“ atliko papildomus darbus, o ne perdarė ieškovės atliktus darbus. Papildomus darbus reikėjo atlikti dėl to, kad atsakovė buvo neapdairi ir neklausė ieškovės duotų patarimų, nes ieškovė dar prieš montavimo darbus informavo atsakovę apie tai, kad išvalytos nuotekos bėgs į perdirbtų nuotekų surinkimo šulinį, o tam, kad valymo įrenginyje nuotekos nepersikauptų, perdirbtų nuotekų šulinys turi būti pakankamai talpus ir arba savaime, arba dirbtiniu būdu tuštėti. Ieškovei puikiai suprantant, kad valymo įrenginio tinkamam veikimui turi reikšmės tai, kad iš jo ištekantis vanduo (perdirbtos nuotekos) turi turėti kur nubėgti ir netekėti atgal į valymo įrenginį, atsakovei buvo pasiūlyta įsirengti ne tik valymo įrenginį, bet ir perdirbtų nuotekų surinkimo šulinius, kurių tinkamas sumontavimas būtų užtikrinęs perdirbtų nuotekų pašalinimą. Atsakovė tokio pasiūlymo nepriėmė ir informavo ieškovę, kad pageidauja įsigyti tik valymo įrenginį su minėtomis siurblinėmis su jų montavimo darbais.

4. Atsakovė ieškovei nurodė, kad jos sklype jau yra įrengti nuotekų surinkimo šuliniai, į kuriuos ir reikia nuleisti iš valymo įrenginio išbėgančias perdirbtas nuotekas. Ieškovė įgyvendino tokį atsakovės pageidavimą. Iš atsakovės pateiktų vaizdo įrašų matyti, kad žemiausi perdirbtų nuotekų surinkimo taškai yra persipildę, tačiau tai nėra susiję su valymo įrenginio nesugebėjimu perdirbti nuotekų.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. gegužės 16 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė.

6. Pasisakydamas dėl ieškinio pagrįstumo teismas padarė išvadą, kad Sutarties sudarymo metu atsakovei nebuvo paaiškinta, kokiais tikslais bus panaudotas jos turimas rezervuaras įrengiant nuotekų valymo sistemą, t. y. kad išvalytos nuotekos tekės į šį rezervuarą, o atsakovei ir toliau reikės rūpintis nuotekų, tik jau išvalytų, išvežimu iš sklypo. Teismas konstatavo, kad ieškovė ne tik nesuteikė atsakovei būtinos informacijos apie siūlomus darbus ir jų kainą, bet ir neįspėjo atsakovės apie darbų rezultato naudojimo sąlygas, nenurodė jai reikalavimų, kurių būtina laikytis naudojant darbų rezultatą, nenurodė galimų tokių reikalavimų nesilaikymo pasekmių tiek jai, tiek ir kitiems asmenims. Todėl teismas nelaikė, kad ieškovė perdavė atsakovei darbų rezultatą ir dėl to atsakovei kilo pareiga su ieškove atsiskaityti, ieškovei sumokant likusią darbų ir (ar) prekių kainą.

7. Pasisakydamas dėl priešieškinio pagrįstumo teismas nurodė, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė būtų informavusi ieškovę apie tai, kad į vieną rezervuarą ieškovės darbų atlikimo metu pateko net trijų namų nuotekos, byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų paprašiusi ieškovės kitus du namus atjungti. Teismas nurodė, kad atsakovė neatskleisdama ieškovei reikšmingos informacijos, susijusios su tuo, kiek žmonių leido nuotekas į bendrą rezervuarą, prisiėmė su tuo susijusią riziką, t. y. kad ieškovė gali priimti klaidingą techninį sprendimą. Teismas pažymėjo, jog nepaisant to, kad atsakovė yra vartotoja, o ieškovė yra nuotekų valymo sistemų įrengimo srityje veikiantis profesionalas (verslininkas), dėl nuostolių atsiradimo atsakovė yra atsakinga pati dėl to, kad, ieškovės atstovui pasiteiravus dėl žmonių skaičius, nurodė, jog gyvena viena.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8. Apeliaciniame skunde apeliantė prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gegužės 16 d. sprendimo dalį, kuria teismas atmetė ieškovės ieškinį, ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Atsiliepimas

8.1. Atsakovė nekėlė ginčo, kad Sutartimi sulygti darbai jai buvo perduoti. Darbų perdavimo aplinkybės atsakovė neginčijo nei atsiliepimu į ieškinį, nei priešieškiniu, nei savo (ir atstovės) paaiškinimais bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Taigi, pačios ginčo šalys Sutartimi suteikė ieškovės išrašomai PVM sąskaitai faktūrai darbų priėmimo–perdavimo akto statusą. Todėl visiškai siurprizinė ir kartu bylos medžiagai prieštaraujanti yra pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė neperdavė atsakovei darbų rezultato, numatyto pagal Sutartį. Ieškovė perdavė atsakovei jos užsakytus darbus ir prekes, o atsakovė juos be jokių išlygų priėmė, todėl atsakovė turi pareigą sumokėti ieškovei likusią Sutartimi sutartą sumą (1 900,00 Eur).

8.2. Atsakovė nagrinėjamoje byloje niekada nepasirinko ginti savo tariamai pažeistų teisių Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CK) 6.674 straipsnio 2 dalyje numatytu būdu, t. y. nutraukiant Sutartį dėl to, kad dėl suteiktos informacijos nepakankamumo buvo sudaryta tokia sutartis, kuri neatitiko atsakovės poreikių / valios. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė tokiu pagrindu, kuriuo nesirėmė net pati atsakovė. Aplinkybė, kad atsakovė niekada jokia forma nereikalavo nutraukti Sutartį, yra reikšminga dėl to, kad atsakovė išreiškia valią naudotis ieškovės sukurtu ir atsakovei perduotu atsakovės faktiškai naudojamu darbų rezultatu. Jeigu atsakovė išties būtų laikiusi, kad ieškovei įvykdžius Sutartį ji gavo tokį darbų rezultatą, kuris visiškai neatitinka jos poreikių / valios, tai nutraukus Sutartį ne tik atsakovė būtų galėjusi reikalauti nuostolių atlyginimo, tačiau ir ieškovė būtų galėjusi susigrąžinti iš atsakovės visas jos žemės sklype sumontuotas medžiagas. Šiuo atveju, įsiteisėjus skundžiamam pirmosios instancijos teismo sprendimui, susiklostytų tokia faktinė situacija, kad atsakovė naudojasi visu ieškovės atliktu ir jai perduotu darbų pagal Sutartį rezultatu, tačiau už jį sutartos visos kainos nėra sumokėjusi.

8.3. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad MB „Biotrasa“ būtų taisiusi kokius nors ieškovės atlikto darbo rezultato trūkumus. Nagrinėjamos bylos medžiaga kaip tik atspindi, kad MB „Biotrasa“ atsakovei atliko papildomus darbus prie ieškovės atliktų darbų.

8.4. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas visiškai neįvertino liudytojo R. J. paaiškinimų, kad atsakovei ieškovė siūlė tokį sprendimą, kad, be buitinio nuotekų valymo įrenginio, jai įrengiami ir infiltraciniai šuliniai, kadangi iš buitinio nuotekų valymo įrenginio ištekančių išvalytų nuotekų atsakovės sklype nėra kur nuleisti. Šis liudytojas paaiškino, kad ieškovė objektyviai neturėjo galimybės įvertinti, ar pačios atsakovės nurodytas rezervuaras bus pajėgus priimti tokį nuotekų kiekį, koks faktiškai bus leidžiamas į buitinį nuotekų valymo įrenginį. Teismas nagrinėjamoje byloje nenustatė, kad ieškovė Sutartimi būtų įsipareigojusi atsakovei sumontuoti buitinį nuotekų valymo įrenginį taip, kad iš atsakovės nuotekų surinkimo rezervuaro esančių nuotekų (jau išvalytų) atsakovei nebereikėtų reguliariai tuštinti. Skundžiamu sprendimu tokio įvertinimo galimumas nebuvo nustatytas.

8.5. Taigi, viena vertus, teismas ieškinį atmetė dėl to, kad iš ieškovės atsakovei įrengto buitinio nuotekų valymo įrenginio ištekančios nuotekos persipildė atsakovės nuotekų surinkimo rezervuare, antra vertus, teismas priešieškinį atmetė dėl to, kad atsakovė nenurodė tikslios ir faktinę situaciją atitinkančios situacijos apie tai, kiek namų aptarnaus ieškovės įrengtas buitinis nuotekų valymo įrenginys. Tokie teismo motyvai tarpusavyje yra nesuderinami, prieštaraujantys vienas kitam, kadangi jeigu jau teismas nusprendė, kad ieškovei buvo nurodyta, kad Sutarties pagrindu įrengtinas buitinis nuotekų valymo įrenginys aptarnaus tik atsakovės namą, kuriame gyvena tik atsakovė, tai ir nuotekų surinkimo rezervuaro persipildymo klausimas turėjo būti vertinamas tuo aspektu, ar jis persipildė, kai nuotekos į buitinį nuotekų valymo įrenginį pateko tik iš atsakovės namo, kuriame ji gyvena viena.

8.6. Nėra jokio pagrindo teigti, kad ieškovė netinkamai įvykdė Sutartį, kad nesuteikė atsakovei kokios nors informacijos, kad neįvykdė kokių nors savo įsipareigojimų. Be to, iš buitinio nuotekų valymo įrenginio ištekančias išvalytas nuotekas nuleisti būtent į nuotekų surinkimo rezervuarą nurodė pati atsakovė, nesutikusi su brangesniu ieškovės pirminiu pasiūlymu / techniniu sprendimu. Atsakovės nurodomą aplinkybę, kad į ją niekas nesikreipė su raginimu sumokėti įsiskolinimą ieškovei, paneigia liudytojo ieškovės darbuotojo paaiškinimai bylos nagrinėjimo iš esmės metu, kad dėl susidariusios skolos jis pats asmeniškai kreipėsi į atsakovę, nes jam taip nurodė UAB „AFS Baltic“ vadovas. Tokių šio liudytojo parodymų pirmosios instancijos teismas nevertino, jų nepaneigė, jų neginčijo ir atsakovė.

9. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gegužės 16 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškovės ieškinys, palikti nepakeistą, o apeliantės apeliacinį skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Iš byloje esančios 2023 m. liepos 4 d. PVM sąskaitos faktūros turinio matyti, kad ieškovė perdavė atsakovei valymo įrenginį su montavimo darbais, tačiau nebuvo perduotas rezultatas – tinkamai veikianti nuotekų valymo sistema. Kai yra perduodamas darbų rezultatas, rangovas privalo įspėti užsakovą apie darbų rezultato naudojimo sąlygas ir nurodyti reikalavimus, kurių būtina laikytis naudojant darbų rezultatą, galimas tokių reikalavimų nesilaikymo pasekmes. Ieškovė neįrodinėjo, kad suteikė tokią informaciją vartotojai (atsakovei) po valymo įrenginio sumontavimo darbų. Atsakovė po atliktų darbų buvo įsitikinusi, kad nereikės išvalytų nuotekų išvežti, samdant specialią transporto priemonę. Šis tikslas buvo atsakovės esminis sutarties sudarymo tikslas. Dėl šio tikslo pasiekimo atsakovė paėmė kreditą, kad būtų pajėgi atsiskaityti už šių darbų atlikimą.

Šalies argumentai

9.2. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad atsakovė turėjo reikalauti nutraukti Sutartį ir prašyti atlyginti nuostolius, jei atliktas darbas neturėjo tų savybių, kurių tikėjosi vartotoja. Pastebėjusi nuotekų tekėjimą į kiemą pro nuotekų valymo įrenginį, vartotoja siekė kuo greičiau pašalinti neigiamas pasekmes, o ne spręsti klausimą dėl Sutarties nutraukimo ir laukti, kol ieškovė šį kausimą išspręs. Kai iš valymo įrenginio veržėsi nevalytos nuotekos, MB „Biotrasa“, kuri ėmėsi tvarkyti susidariusią situaciją, priėmė sprendimą palikti tą patį valymo įrenginį (tik jį išvalyti ir iš naujo paleisti), išmontuoti tik dalį ieškovės įrangos ir jos vietoje sumontuoti kitą konstrukciją. Tokiu būdu buvo išspręsta susidariusi situacija ir pasiektas vartotojos tikslas. Be to, siekiant sumažinti nuotekas, kad valymo įrenginys galėtų jas perdirbti, buvo nuspręsta atjungti nuo nuotekų rezervuaro du kitus namus, paliekant tik vienintelį atsakovės gyvenamąją namą, iš kurio nuotekos patenka į valymo įrenginį.

9.3. Ieškovė, tinkamai neišsiaiškinusi aplinkybių, priėmė netinkamą techninį sprendimą, kuris šioje situacijoje visiškai nepasiteisino, o įranga tinkamai neveikė ir vartotojos tikslas turėti tinkamai įrengtą nuotekų valymo sistemą nebuvo pasiektas. Ieškovė nesiūlė techninio sprendimo rinkti ir valyti nuotekas tik iš atsakovės namo. Taip pat po darbų atlikimo ieškovė neperspėjo atsakovės, kad ji turės prisiimti riziką, susijusią su tuo, kad nuotekos neturės kur nutekėti.

9.4. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo, kad ji skambino ieškovei, nesulaukdama jokių skambučių iš ieškovės po atliktų darbų, kuriais nebuvo pasiektas vartotojos siekiamas tikslas. Nors ieškovė teigė, kad jos darbuotojas R. J. skambino atsakovei, tačiau šio liudytojo nurodytų aplinkybių byloje nepatvirtino rašytiniai įrodymai. Atsakovė aplinkybes apie jos inicijuotus skambučius ieškovei įrodinėjo skambučių išklotinėmis. Atsakovė viso proceso metu teigė, kad nebuvo jokio bendradarbiavimo iš ieškovės pusės po nekokybiškų darbų paaiškėjimo momento. Ieškovė nesiūlė jokio kito techninio sprendimo, siekiant užkirsti kelią nevalytų nuotekų skverbimuisi pro valymo įrenginį. Taigi, paaiškėjus aplinkybėms dėl nekokybiškai atliktų darbų (kas turėjo įtakos netinkamo techninio sprendinio parinkimui), ieškovė atsisakė bendradarbiauti su užsakove (atsakove), nesiimdama jokių priemonių, todėl ieškovės reikalavimas priteisti 1 900,00 Eur sumą yra nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas tenkinamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarka ir ribos

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

11. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, t. y. jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgęs į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

12. Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ginčo šalys 2023 m. birželio 20 d. sudarė Prekių pirkimo–pardavimo sutartį AFS Nr. 06-20, kurios 1 punktu ieškovė įsipareigojo perduoti Sutartyje nurodytas prekes atsakovės nuosavybėn ir (arba) suteikti paslaugas, o atsakovė įsipareigojo šias prekes / paslaugas priimti ir atsiskaityti už jas Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Užsakomos prekės / paslaugos yra „Nuotekų valymo įrenginys su fekaline siurbline ir vandens perpumpavimo siurbline (su montavimo darbais)“, kodas „Fel-6“ (Sutarties 2 punktas). Šalys Sutartimi sulygo, kad darbai atsakovei kainuos 3 900,00 Eur. Sutartyje taip pat nurodoma, kad yra sumokėtas 2 000,00 Eur avansas, o Sutartyje prie jos 2 punkto įrašyta, kad galutinis mokėjimas po remonto darbų (grynaisiais) – 1 900,00 Eur.

13. Nustatyta, kad ieškovė atsakovei pateikė 2023 m. liepos 4 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. AFSF04165, kurioje nurodyta, kad ieškovė parduoda atsakovei „Nuotekų valymo ir FEL-6 su montavimo d.“ už 3 900,00 Eur su PVM. Į bylą yra pateiktas 2023 m. liepos 10 d. valymo įrenginio garantinis talonas ir montavimo / priežiūros instrukcija. Nustatyta, kad atsakovė raštu buvo supažindinta su buitinių nuotekų valymo įrenginio naudojimosi ir eksploatacijos taisyklėmis (2023 m. birželio 30 d. pažyma). Konkrečiu atveju nustatyta, kad po to, kai ieškovė sumontavo atsakovei jos užsakymu įsigytą nuotekų valymo įrenginį su priedais, jis po kurio laiko nebeveikė tinkamai, kaip to tikėjosi atsakovė. Nusprendusi pašalinti atsiradusius nuotekų valymo įrangos gedimus atsakovė kreipėsi į MB „Biotrasa“, kuri po atliktų darbų pateikė atsakovei 2023 m. rugsėjo 15 d. PVM sąskaitą faktūrą, kurioje nurodyta suma yra 2 650,00 Eur, o nurodyti atlikti darbai – plastikinio šulinio ir vamzdžių demontavimas; gelžbetonio žiedų montavimo darbai ir medžiagos.

Dėl užsakovo pareigos atsiskaityti pagal rangos sutartį

14. Byloje ginčas tarp šalių kilo dėl prievolės sumokėti už atliktus rangos santykių pagrindu įvykdytus darbus.

15. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria ieškovės ieškinys buvo atmestas, teigia, kad pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl ieškinio reikalavimų neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

16. CK 6.672 straipsnyje nustatyta, kad pagal vartojimo rangos sutartį rangovas, kuris yra verslininkas, įsipareigoja pagal užsakovo, kuris yra vartotojas, užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą buitiniams ar asmeniniams užsakovo ar jo šeimos poreikiams tenkinti, o užsakovas įsipareigoja priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti.

17. Vartojimo rangos santykiams kaip specialiosios visų pirma taikomos CK XXXIII skyriaus antrojo skirsnio „Vartojimo ranga“ (CK 6.672–6.680 straipsniai) normos. Santykiams, kurių nurodytos normos nereglamentuoja, prioritetiškai taikomos skirsnio „Statybos ranga“ normos, o santykiams, kurių nereglamentuoja nei vartojimo rangos, nei statybos rangos normos, taikomos skirsnyje „Bendrosios nuostatos“ nustatytos taisyklės. Vartojimo rangos santykiams taikomos ir kitos bendrosios CK nuostatos dėl vartojimo sutarčių. Kitos CK nuostatos taikomos vartojimo rangos santykiams pagal bendrąsias teisės normų konkurencijos taisykles – tiek, kiek jų nereglamentuoja vartojimo ir rangos santykių normos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties 2019 m. sausio 8 d. civilinėje byloje Nr. e3K-3-104-684/2019 34 punktą).

18. Pagal CK 6.695 straipsnio 1 dalį, rangovas atsako užsakovui už nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, taip pat už tai, kad nepasiekė šiuose dokumentuose ar sutartyje nustatytų statybos darbų rodiklių (įmonės gamybinių pajėgumų, atsparumo ir kt.). CK 6.663 straipsnyje taip pat įtvirtinta, kad rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus. Darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje nustatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą.

19. Tiek CK 6.689 straipsnyje, reglamentuojančiame užsakovo teises statybos rangos atveju, tiek rangos bendrųjų nuostatų CK 6.658 straipsnyje yra įtvirtintos užsakovo teisės tikrinti darbų atlikimo eigą ir kokybę. Jeigu darbo atlikimo metu pasidaro aišku, kad jis nebus tinkamai atliktas, CK 6.658 straipsnio 3 dalyje nustatyta užsakovo teisė nustatyti rangovui protingą terminą trūkumams pašalinti, o jeigu rangovas per nustatytą terminą šio reikalavimo neįvykdo, atsisakyti sutarties ir arba reikalauti atlyginti nuostolius, arba pavesti trečiajam asmeniui darbą pataisyti rangovo sąskaita.

20. Taip pat tiek CK 6.694 straipsnyje, reglamentuojančiame statybos rangos darbų perdavimą ir priėmimą, tiek rangos bendrųjų nuostatų CK 6.662 straipsnyje nustatyta, kad užsakovas privalo rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka dalyvaujant rangovui apžiūrėti ir priimti atliktą darbą (jo rezultatą). Užsakovas, pastebėjęs nukrypimus nuo sutarties sąlygų, bloginančius darbų rezultato kokybę, ar kitus trūkumus, privalo nedelsdamas apie tai pranešti rangovui. Atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu.

21. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste pažymėtina, kad atliktų darbų perdavimas ir priėmimas yra privaloma procedūra, įforminama aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus. Užsakovo pareiga sumokėti sutartyje nustatytą kainą, jeigu pagal rangos sutartį nenustatyta atliekamų darbų ar atskirų jų etapų apmokėti iš anksto, atsiranda po to, kai yra priimtas darbų rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2009).

22. Pagal CK 6.678 straipsnio, kuris reglamentuoja darbų trūkumų nustatymo teisines pasekmes, kai darbų trūkumų atsirado esant vartojimo rangos teisiniams santykiams, 2 dalį, nustačius darbų rezultato trūkumus, užsakovas turi teisę savo pasirinkimu pareikšti vieną iš CK 6.665 straipsnyje nurodytų reikalavimų arba reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus, arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. Pagal CK 6.665 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą, užsakovas taip pat turi teisę reikalauti iš rangovo neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą, atitinkamai sumažinti darbų kainą (1 dalies 1, 2 punktai), atlyginti nuostolius (3 dalis). Pagal CK 6.680 straipsnį, jeigu rangovas neatlieka ar netinkamai atlieka vartojimo rangos sutartyje nustatytą darbą, užsakovas taip pat turi teisę pasinaudoti CK 6.334 straipsnyje įtvirtintomis pirkėjo teisėmis.

23. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, rangovui pažeidus vartojimo statybos rangos sutartį, užsakovas savo teises gali ginti ne tik bendraisiais užsakovo, bet ir specialiaisiais – vartotojo teisių gynybos būdais, nustatytais vartojimo rangą ir vartojimo pirkimą–pardavimą reglamentuojančiose teisės normose, taip pat rangovui gali būti taikoma civilinė atsakomybė. Užsakovo (vartotojo) teisės gali būti ginamos taikant įvairius įstatyme įtvirtintus pažeistų teisių gynimo būdus, kurių pasirinkimo teisę turi užsakovas (vartotojas). CK įtvirtinta vartotojo teisių gynimo būdų, kurių taikymo pasirinkimo teisė suteikta vartotojui, įvairovė yra viena iš vartojimo sutarčių instituto specifikos išraiškų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-90-403/2021, 26 punktas).

24. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą ir kasacinio teismo praktiką, darytina išvada, kad užsakovui, kuris yra vartotojas, t. y. silpnesnė sutarties šalis, tuo atveju, kai darbai pagal rangos sutartį neatlikti ar atlikti su trūkumais, įstatymu yra nustatyta didelė pažeistų teisių gynimo būdo pasirinkimo galimybė.

25. Pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieškovės ieškinį konstatavo, kad ieškovė atsakovei neperdavė darbų rezultato pagal šalių sudarytą rangos sutartį, todėl atsakovei nekilo pareiga su ieškove atsiskaityti sumokant likusią darbų ir (ar) prekių kainą. Su šia pirmosios instancijos teismo išvada apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

26. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagrindas rangovui reikalauti iš užsakovo vykdyti jo priešpriešinę pareigą – sumokėti už darbus – yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, o darbų perdavimo–priėmimo aktas yra tik šį faktą patvirtinantis dokumentas. Nesant darbų perdavimo–priėmimo akto, gali kilti darbų atlikimo laiko, kokybės ir kitų klausimų, tačiau vien šio akto nepateikimas byloje nepaneigia užsakovo teisės į atlyginimą už atliktus darbus, jei darbų perdavimą galima nustatyti kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2011).

27. Taigi byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad atsakovė sumokėjo ieškovei 2 000,00 Eur dar 2023 m. birželio 20 d. Byloje taip pat nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad atsakovė nei iki 2023 m. liepos 10 d., nei vėliau likusios sumos (1 900,00 Eur) ieškovei nesumokėjo.

28. Remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, ieškovė atsakovei pateikė 2023 m. liepos 4 d. PVM sąskaitą faktūrą, kurioje nurodyta, kad ieškovė parduoda atsakovei „Nuotekų valymo ir FEL-6 su montavimo d.“ už 3 900,00 Eur su PVM; 2023 m. liepos 10 d. valymo įrenginio garantinį taloną ir montavimo / priežiūros instrukciją; atsakovė raštu buvo supažindinta su buitinių nuotekų valymo įrenginio naudojimosi ir eksploatacijos taisyklėmis (2023 m. birželio 30 d. pažyma). Remiantis pačios atsakovės duotais parodymais pirmosios instancijos teismo posėdžio, vykusio 2024 m. kovo 15 d., metu, nustatyta, kad atsakovė iš ieškovės darbus pagal šalių sudarytą Sutartį priėmė ir pradėjo naudotis ieškovės sumontuotu valymo įrenginiu. Juo naudojosi ir kurį laiką nusiskundimų neturėjo. Taigi pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007). Todėl atsakovės pareiga konkrečiu atveju atsiskaityti su ieškove pagal šalių sudarytoje Sutartyje numatytus darbus neišnyko, nepaisant to, kad ieškovė ir atsakovė darbų perdavimo fakto nepatvirtino raštu, pavyzdžiui sudarydamos valymo nuotekų įrenginio, jo įrengimo, medžiagų panaudojimo priėmimo–perdavimo akto.

29. Byloje yra kilęs ginčas dėl to ar šalys susitarė dėl tokių valymo įrenginių įrengimo ir ar ieškovė tinkamai įvykdė sutartinius įsipareigojimus, taip pat dėl atsakovės pareigos atsiskaityti už tinkamai atliktus darbus.

30. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su rašytine bylos medžiaga ir šalių paaiškinimais, duotais pirmosios instancijos teismo posėdžių, vykusių 2024 m. kovo 15 d. ir 2024 m. balandžio 19 d., metu nustatė, kad šalys aiškiai susitarė dėl buitinių nuotekų valymo įrenginio sumontavimo ir prijungimo. Atsakovė teismo posėdžio metu teigė, kad ji pati per žurnalą susirado ieškovės įmonę. Paskambino jai ir jai atvykus išdėstė savo pageidavimus, t. y. kad nori įsirengti tris šulinius (pirmosios instancijos teismo posėdžio, vykusio 2024 m. kovo 15 d., garso įrašas nuo 10:14:02 iki 10:54:24). Ieškovės darbuotojas R. J., įvertinęs atsakovės pageidavimus, žodžiu pasiūlė jai įsirengti Valymo įrenginį kartu su gelžbetoniniais šuliniais perdirbtam vandeniui surinkti. Tačiau atsakovė šio pasiūlymo atsisakė, kadangi jis jai buvęs per brangus. Tuomet buvo priimtas sprendimas dėl valymo įrenginiu perdirbto vandens nuleidimo į šalia atsakovės namų esantį nuotekų rezervuarą, kuriuo atsakovė naudojosi dar iki valymo įrenginio pastatymo. Atsakovė ieškovę patikino, kad šiuo rezervuaru ji naudojasi viena, name gyvena viena, tačiau galbūt ateityje jos name gyvens ir daugiau žmonių, galbūt iki 10 žmonių.

31. Šios nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė, įvertinusi atsakovės suteiktą informaciją apie tai, kad valymo įrenginiais naudosis vieno namo vienas gyventojas, pasiūlė atsakovei įrengti valymo įrenginį, kuriuo galėtų naudotis iki 6 žmonių. Tai, kad atsakovei ieškovė buvo siūliusi brangesnį valymo įrenginio variantą, atsakovė tai patvirtino ir teismo posėdžio metu (pirmosios instancijos teismo posėdžio, vykusio 2024 m. kovo 15 d., garso įrašas nuo 10:14:02 iki 10:54:24).

32. Į bylą pateikti įrodymai – 2023 m. liepos 4 d. PVM sąskaita faktūra Nr. AFSF04165 dėl sumokėjimo už įsigytas medžiagas ir darbus, ieškovės darbuotojo parodymai, pačios atsakovės parodymai, šalių sudaryta 2023 m. birželio 20 d. sutartis, kur ranka įrašytos papildomos pastabos, pvz., dėl smėlio, dėl įrenginio ir kt., patvirtina tai, kad ieškovė atliko nuotekų valymo įrenginio įrengimo darbus: sumontavo nuotekų valymo įrenginį, pastatė tris šulinius su siurblinėmis, vamzdį nutiesė į nuotekų rezervuarą, kur turėjo bėgti perdirbtas vanduo.

33. Pasisakant dėl to ar ieškovė tinkamai atliko valymo įrenginių įrengimo darbus pažymėtina, kad byloje nustatyta, kad atsakovė nuo ieškovės nuslėpė tai, kad valymo įrenginiais naudosis ne vieno namo, tačiau trijų namų gyventojai. Taip pat nustatyta ir tai, kad ieškovės įrengti valymo įrenginiai nebuvo pajėgūs aptarnauti trijų gyvenamųjų namų gyventojų, todėl iš ieškovės šulinių bėgo neišvalytos nuotėkos. Byloje taip pat nustatyta (šią aplinkybę pripažino ir atsakovė), kad kiti du namai po to kai buvo nustatyta, kad ieškovės įrengti valymo įrenginiai nepajėgūs išvalyti nuotėkas iš trijų namų, kiti du namai buvo atjungti nuo ieškovės įrengtų valymo įrenginių.

34. Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovė kreipėsi MB „Biotrasa“ dėl papildomų darbų, susijusių su nuotėkų šalinimu, atlikimu (13 punktas), tačiau nėra nustatyta (tokių įrodymų atsakovė nepateikė), kad ieškovė netinkamai atliko valymo įrenginių montavimo paslaugas ar jos įrengti valymo įrenginiais yra nekokybiški ir atsakovė, jeigu įrenginiais būtų naudojusis tik ji viena, pagal paskirti nebūtų galėjusi naudotis ieškovės įrengtais valymo įrenginiais, o MB „Biotrasa“ ištaisė ieškovės atliktų darbų trūkumus.

35. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė UAB „AFS Baltic“ tinkamai atliko darbus atsakovės naudai ir pagal jos užduotį, savo priemonėmis ir jėgomis atsakovės valdomame objekte ir perdavė darbo rezultatą, todėl atsakovė turi pareigą sumokėti už atliktus darbus.

36. Kiti ieškovės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam ir visapusiškam šioje byloje spręstinų teisės klausimų išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

37. Įvertinęs tai, kas aptarta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė vartojimo rangos santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, klaidingai įvertino faktines aplinkybes, byloje surinktų įrodymų visumą, jų reikšmę, todėl atmesdamas ieškinį neteisingai išsprendė šalių ginčą. Padarius tokią išvadą, skundžiamo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gegužės 16 d. sprendimo dalis, kuria atmestas ieškovės ieškinys, panaikinama ir dėl šios dalies priimamas naujas sprendimas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas) – ieškinys tenkinamas – iš atsakovės ieškovei priteisiama 1 900,00 Eur skola už atliktus rangos darbus.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme

38. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis). Priimant naują sprendimą ieškinį patenkinti, šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos perskirstomos (CPK 93 straipsnio 1–5 dalys).

39. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovė iš viso patyrė 2 178,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ir sumokėjo 32,00 Eur žyminį mokestį už ieškinį, šias išlaidas ieškovė pagrindė rašytiniais įrodymais (DOK-25063; DOK-25477).

40. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip nustatytos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose. Pagal Rekomendacijų 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje.

41. Šiuo atveju prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis už procesinių dokumentų: ieškinio, pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo, atsiliepimo į atsakovės priešieškinį, paruošimą, ieškovės atstovavimą teismo posėdžiuose neviršija Rekomendacijų 8.2, 8.6, 8.20 punktuose nurodyto rekomenduojamo maksimalaus priteistino dydžio. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs procesinių dokumentų apimtį, įvertinęs, kad ieškovė buvo atstovaujama trijuose teismo pasėdžiose ir kt., nusprendžia, jog ieškovės prašymai (DOK-25063; DOK-25477) dėl bylinėjimosi išlaidų yra pagrįsti ir atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kas aptarta, iš atsakovės ieškovei priteistina 2 210,00 Eur (suma nurodyta kartu su 32,00 Eur žyminio mokesčio už ieškinį įmoka) bylinėjimosi išlaidų suma, kurią ši patyrė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimusi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

42. Tenkinus ieškovės apeliacinį skundą jos patirtos bylinėjimosi išlaidos atlygintinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnis). Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme ieškovė patyrė 665,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias pagrindė rašytiniais įrodymais (DOK-9264).

43. Šiuo atveju prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo paruošimą dydis neviršija Rekomendacijų 8.9 punkte nurodyto rekomenduojamo maksimalaus priteistino dydžio ir atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kas aptarta, iš atsakovės ieškovei priteistina 665,50 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, kurią ši patyrė bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nusprendžia:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gegužės 16 d. sprendimą pakeisti – panaikinti sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „AFS Baltic“ ieškinys, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „AFS Baltic“, juridinio asmens kodas 302715020, 1 900,00 Eur (vienas tūkstantis devyni šimtai eurų 0 ct) skolą už atliktus rangos montavimo ir medžiagų pardavimo darbus ir 2 210,00 Eur (du tūkstančiai du šimtai dešimt eurų 0 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „AFS Baltic“, juridinio asmens kodas 302715020, 665,50 Eur (šeši šimtai šešiasdešimt penki eurai 50 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Marius Dobrovolskis