- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-29
- Bylos Nr.
- 2S-1284-524/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-04421-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Misiūnienė
- Pareiškėjas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Suinteresuotas asmuo
- akcinė bendrovė „Klaipėdos vanduo“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens antstolio J. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. birželio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą dėl antstolio J. P. veiksmų, suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė „Klaipėdos vanduo“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja kreipėsi į antstolį su skundu, kuriuo prašė panaikinti 2018 m. balandžio 19 d. patvarkymus Nr. S18-12376 ir Nr. S18-12377 vykdomosiose bylose, kuriose pradinis skolininkas S. Ž. buvo pakeistas nauja skolininke Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
2. Skundo pagrindu nurodė aplinkybes, jog skolininkas S. Ž. mirė (duomenys neskelbtini), o antstolio pranešimą apie paveldėtą turtą ir kreditinio reikalavimo pateikimą pareiškėja gavo tik 2018 m. balandžio 24 d., t. y. praėjus daugiau nei aštuoniems mėnesiams nuo skolininko mirties. Taigi buvo praleistas CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas kreditiniam reikalavimui pateikti.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. birželio 12 d. nutartimi pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą dėl antstolio J. P. veiksmų tenkino, panaikino vykdomojoje byloje Nr. 0172/08/00098 antstolio J. P. 2018 m. balandžio 19 d. patvarkymą Nr. S18-12376 „Dėl vykdymo proceso šalies pakeitimo“, panaikino vykdomojoje byloje Nr. 0172/11/01233 antstolio J. P. 2018 m. balandžio 19 d. patvarkymą Nr. S18-12377 „Dėl vykdymo proceso šalies pakeitimo“.
4. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėja nesutinka su antstolio 2018 m. balandžio 19 d. patvarkymais Nr. S18-12376, Nr. S18-1377, kuriais pakeistas skolininkas vykdomosiose bylose, motyvuodama, jog antstolis praleido CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą kreditiniam reikalavimui pateikti, kadangi skolininkas mirė (duomenys neskelbtini), o antstolio pranešimą apie paveldėtą turtą ir kreditinio reikalavimo pateikimą pareiškėja gavo tik 2018 m. balandžio 24 d. Teigia, jog kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs vykdomosiose bylose esančius įrodymus, nustatė faktines aplinkybes, jog pareiškėja 2018 m. kovo mėn. kreipėsi į antstolį (antstolio kontoroje raštas gautas 2018 m. kovo 8 d.) informuodama, kad 2018 m. kovo 1 d. paveldėjimo teise pagal įstatymą priėmė (duomenys neskelbtini) mirusio S. Ž. palikimą ir paveldėjo pinigines lėšas AB „Swedbank“ banko sąskaitoje ir pensijų kaupimo sąskaitoje. Duomenų, kad antstolis, apskritai, turėjo duomenis apie skolininko S. Ž. mirtį iki minėto pareiškėjos 2018 m. kovo 8 d. rašto gavimo dienos, vykdomosiose bylose nėra. Gyventojų registro tarnybos duomenis, patvirtinančius S. Ž. mirtį, antstolis patikrino 2018 m. balandžio 19 d. Teismas nustatytų ir įvertintų aplinkybių pagrindu, taip pat vadovaudamasis teisiniu reglamentavimu ir kasacinio teismo praktika, padarė išvadą, kad antstolis, areštuodamas skolininko turtą – turtinę teisę į UAB „Swedbank investicijų valdymas“ sąskaitą (-as) ar kasą pagal 2007 m. balandžio 23 d. pensijų kaupimo sutartį, šios aplinkybės neišviešino viešame registre, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjai iki skolininko S. Ž. palikimo priėmimo buvo žinoma apie skolininko turimas prievoles ir jo turtui pritaikytus areštus. Ginčijamus patvarkymus dėl vykdymo proceso šalies pakeitimo antstolis priėmė 2018 m. balandžio 19 d., t. y. praėjus CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytam trijų mėnesių terminui po palikimo atsiradimo, tačiau nesuėjus naikinamajam trejų metų terminui, per kurį kreditiniai reikalavimai gali būti pareikšti. Pirmosios instancijos teismas nesutinka su antstolio nurodytais argumentais, kad pareiškėjai buvo žinoma apie skolininko S. Ž. skolas ir taikomus apribojimus, kadangi 2018 m. kovo 8 d. gavo iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos raštą dėl atsiskaitymo su palikėjo kreditoriais. Iš Klaipėdos rajono 2-ojo notaro biuro 2018 m. kovo 1 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimo matyti, kad pareiškėja paveldėjo S. Ž. pinigines lėšas, esančias AB „Swedbank“ banko sąskaitoje, ir pinigines lėšas, esančias pensijų kaupimo sąskaitoje (v. b. Nr. 0172/08/00098 b. l. 236). Akivaizdu, kad pareiškėjai siekiant perimti paveldėtą turtą, AB „Swedbank“ buvo informuota apie pritaikytus apribojimus mirusio skolininko turtui, todėl daryti išvadą, kad iki palikimo priėmimo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos žinojo apie S. Ž. turtui pritaikytus areštus, nėra jokio pagrindo.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
5. Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo antstolis prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, priimti naują sprendimą – skundą dėl antstolio veiksmų atmesti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
5.1. Pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, neteisingai taikė ir aiškino materialines bei procesines teisės normas, neanalizavo faktinių bylos aplinkybių ir įrodymų, nesivadovavo suformuota teismų praktika ir priėmė nepagrįstą nutartį.
5.2. Byloje nustatyta, jog antstolis 2015 m. spalio 16 d. nurodymu Nr. 0172/11/01233, 2017 m. sausio 9 d. nurodymu Nr. Sl7172297, 2015 m. spalio 16 d. patvarkymu Nr. 0172/11/01233 ir 2017 m. sausio 9 d. patvarkymu Nr. S17985 areštavo skolininko S. Ž. lėšas skolininko sąskaitose kredito įstaigose ir pensijų kaupimo sąskaitoje. Skolininko skola, taip pat ir piniginių lėšų areštas buvo išviešinti per Antstolių informacinę sistemą (AIS). AIS yra valdoma viešosios teisės aktų pagrindu ir jos duomenis gali gauti Valstybinė mokesčių inspekcija, todėl nėra pagrindo išvadai, kad antstolis neinformavo apie palikėjo skolas pareiškėjos, kai AIS yra įregistruotas faktas apie skolininko turto areštą.
6. Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).
8. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų.
9. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad antstolis J. P. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0172/08/00098 pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2007 m. spalio 24 d. išduotą teismo įsakymą Nr. L2-1823-714/2007 dėl 121,67 EUR skolos ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš S. Ž. išieškotojos AB „Klaipėdos vanduo“ naudai; vykdomąją bylą Nr. 0172/11/01233 pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2010 m. spalio 5 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-264-838/2010 dėl 449,12 EUR skolos ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš S. Ž. išieškotojos AB „Klaipėdos vanduo“ naudai. Skolininkas S. Ž. (duomenys neskelbtini) mirė.
10. Antstolis skundžiamu 2018 m. balandžio 19 d. patvarkymu Nr. S18-12376 nutarė pakeisti vykdomojoje byloje Nr. 0172/08/00098 vykdymo proceso šalį, t. y. pakeisti pradinį skolininką S. Ž. naująja skolininke Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. 2018 m. balandžio 19 d. patvarkymu Nr. S18-12377 antstolis J. P. nutarė pakeisti vykdomojoje byloje Nr. 0172/11/01233 vykdymo proceso šalį, t. y. pakeisti pradinį skolininką S. Ž. naująja skolininke Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
11. Pareiškėja nesutinka su antstolio 2018 m. balandžio 19 d. patvarkymais Nr. S18-12376, Nr. S18-1377 ir prašė juo panaikinti, motyvuodama, jog antstolis praleido CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą kreditiniam reikalavimui pateikti, kadangi skolininkas mirė (duomenys neskelbtini), o antstolio pranešimą apie paveldėtą turtą ir kreditinio reikalavimo pateikimą pareiškėja gavo tik 2018 m. balandžio 24 d.
12. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas patenkino pareiškėjos skundą.
13. Atskirasis skundas motyvuojamas tuo, kad antstolis 2015 m. spalio 16 d. nurodymu Nr. 0172/11/01233, 2017 m. sausio 9 d. nurodymu Nr. Sl7172297, 2015 m. spalio 16 d. patvarkymu Nr. 0172/11/01233 ir 2017 m. sausio 9 d. patvarkymu Nr. S17985 areštavo skolininko S. Ž. lėšas skolininko sąskaitose kredito įstaigose ir pensijų kaupimo sąskaitoje. Skolininko skola, taip pat ir piniginių lėšų areštas buvo išviešinti per Antstolių informacinę sistemą (AIS). AIS yra valdoma viešosios teisės aktų pagrindu, joje esančius duomenis gali gauti Valstybinė mokesčių inspekcija, todėl nėra pagrindo išvadai, kad antstolis neinformavo apie palikėjo skolas, kai AIS yra įregistruotas faktas apie skolininko turto areštą. Nesutiktina su atskirojo skundo argumentu.
14. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Remiantis CK 5.63 straipsnio 4 dalimi, teismas gali pratęsti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai.
15. Šioje byloje nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, jog skolininkas S. Ž. mirė (duomenys neskelbtini), todėl kreditoriaus reikalavimas galėjo būti pareikštas iki 2017 m. spalio 29 d.
16. Nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą, taip pat padarinius, atsirandančius palikimą priėmusiam įpėdiniui, jei terminas būtų pratęstas.
17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas teismų praktikoje yra pasisakęs dėl kreditoriaus reikalavimo pareiškimo mirusio skolininko įpėdiniui – valstybei – būdų. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje išvardyti palikėjo kreditorių pretenzijų pareiškimo būdai: pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Greta šiame straipsnyje nurodytų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013). Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalies tikslus atitinka ir tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikytinas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, jis gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011).
18. Apie turto arešto išviešinimą Antstolių informacinėje sistemoje kaip vieną iš kreditoriaus reikalavimo pareiškimo mirusio skolininko įpėdiniui – valstybei – būdų kasacinis teismas yra pasisakęs, jog Antstolių informacinė sistema, skirtingai nei, pvz., Turto arešto aktų registras, nėra valstybės registras, skirtas tam tikroms asmenų teisėms, juridiniams faktams prieš trečiuosius asmenis išviešinti, kurio duomenimis turi teisę naudotis kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo (CK 4.261 straipsnis, Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 15, 16 straipsniai). Informacijos apie priverstinai išieškomą skolą buvimas AIS savaime neinformuoja įpėdinių apie mirusiojo skolas, todėl vien faktas, kad palikėjo skolos išieškomos priverstinai CPK nustatyta tvarka ir tai nurodyta minėtoje informacinėje sistemoje, nėra pagrindas pripažinti, kad kreditorius CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka pareiškė reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams ir įpėdiniai informuoti apie palikėjo skolas. Kitoks aiškinimas reikštų nepateisinamą ir nepagrįstą CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodyto kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų sąrašo išplėtimą, nes reikštų įstatymo reikalavimų neatitinkančių papildomų pareigų įpėdiniams sukūrimą, t. y. tai reikštų, kad įpėdiniams būtų sukurta pareiga domėtis informacinėmis sistemomis ir registrais, kuriuose galėtų būti nurodomos palikėjo skolos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal teisinį reglamentavimą būtent mirusio skolininko kreditoriai apie savo reikalavimus turi informuoti palikėjo įpėdinius (CK 5.63 straipsnio 1, 2 dalys), tačiau įpėdiniams nenustatyta pareigos ieškoti palikėjo kreditorių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92-219/2018).
19. Esant nurodytai teismų praktikai, nėra pagrindo sutikti su apeliantu, jog dėl to, kad antstolis skolininko skolą, taip pat ir piniginių lėšų areštą išviešino tik per Antstolių informacinę sistemą, yra laikytina, jog kreditorius CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka pareiškė reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, tai yra valstybei, ir įpėdinis informuotas apie palikėjo skolas.
20. Kaip matyti iš vykdomosiose bylose esančių įrodymų, kitais leistinais būdais įpėdinė apie skolininko skolas nebuvo informuota per įstatyme nustatytą terminą, antstolis šios aplinkybės neginčija, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčijami 2018 m. balandžio 19 d. patvarkymai dėl vykdymo proceso šalies pakeitimo priimti nepagrįstai. Esant visų nurodytų aplinkybių visumai, darytina išvada, jog antstolis pažeidė proceso teisės, normas, todėl skundžiami patvarkymai pagrįstai panaikinti, o apelianto skundas kaip nepagrįstas atmestinas.
21. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
22. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas
nutaria:
palikti nepakeistą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. birelio 12 d. nutartį.